8456a6a5-de3f-419a-99b3-e2cf6cc12d94 · Vilniaus apygardos teismas

?Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-148-497/2021 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00314-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutarties, kuria administracinio nusižengimo byla, kurioje V.

P. (V. P.) kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, grÄ Å¾inta nagrinėti Institucijai, panaikinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. Priimtų procesinių spendimų esmė 1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-asis policijos komisariatas (toliau ir – Institucija) 2021 m. sausio 29 d. V. P. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 13-ANR_P-1057-2021, už tai, kad 2020 m. gruodžio 30 d. apie 14.00 val.

Vilniuje (duomenys neskelbtini), V. P. priklausantis juodos spalvos Å¡uo, kuris yra nevakcinuotas (neskiepytas) Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau ir – GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymas; GGAÄ®) bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka, užpuolė S. G. ir jos vedžiojamÄ Å¡unį, t. y. lodamas bei keldamas grėsmę pribėgo prie S. G. ir įkando jos Å¡uniui į kairę ausi, taip sukeldamas kairės ausies sužalojimus. Protokole nurodyta, kad V. P., neužtikrinęs, kad jam priklausantis Å¡uo bÅ«tų vakcinuotas (paskiepytas) bei nekeltų grėsmės asmenų sveikatai ar nesužeistų kitų gyvÅ«nų, pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 21 d.

įsakymo Nr. 30-3963 „Dėl gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių tvirtinimo“ 5.4 ir 16 punktus bei padarė pažeidimus, numatytus ANK 346 straipsnio 1 dalyje, 346 straipsnio 2 dalyje ir 346 straipsnio 4 dalyje.

2. Vilniaus mieto apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartimi (toliau ir – skundžiamas nutartis) administracinių nusižengimų bylÄ Nr. A13.-681/2021 grÄ Å¾ino nagrinėti atgal Institucijai, kurios pareigÅ«nas atliko administracinių nusižengimų tyrimÄ . Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad nenustačius nei vieno ANK 614 straipsnio 1 dalyje numatyto bylos priskirtinumo teismui pagrindo, ji turi bÅ«ti nagrinėjama ne teismo tvarka, kaip tai nustato ANK 614 straipsnio 2 dalis. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 3.

Institucijos 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Z. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 nutartį ir priimti naujÄ nutartį administracinio nusižengimo byloje. 3.1. Institucijos atstovas nesutinka su skundžiamos nutarties argumentu, kad administracinio nusižengimo byloje nurodytas Å¡uo (miÅ¡rÅ«nas) nėra turtas, kuriam privaloma teisinė registracija, kadangi nei GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymas, nei Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2015 m. gruodžio 29 d.

įsakymu Nr. 3D-959 patvirtintos GyvÅ«nų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklės (toliau ir – GyvÅ«nų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklės; Taisyklės) nereglamentuoja prievolės registruoti laikomus miÅ¡rÅ«nus. GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau ir – GGAÄ®) 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrÄ nuostatÄ dėl atskirų rÅ«Å¡ių gyvÅ«nų privalomo registravimo ir ženklinimo, o GyvÅ«nų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklės nustato Å¡unų, kačių, Å¡eÅ¡kų ir kitų gyvÅ«nų augintinių ženklinimo reikalavimus ir registravimo tvarkÄ GyvÅ«nų augintinių registre.

Taip pat apeliantas pažymi, kad minėtose teisės aktuose nėra nurodomos šunų, kurie privalo būti registruoti, veislė, o taip pat nėra numatyta, kad mišrūnų veislės šunys neprivalo būti registruojami.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikta. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-asis policijos komisariato atstovo apeliacinis skundas atmestinas 5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad apygardos teismas, gavęs apeliacinį skundÄ , iÅ¡nagrinėja administracinio nusižengimo bylÄ apeliacinio skundo ribose ir priima vienÄ iÅ¡ sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje.

6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu ir jame iÅ¡dėstytais argumentais bei įvertinęs teismui pateiktÄ administracinių nusižengimų bylos medžiagÄ Nr. AN2-148-497/2021, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis imperatyvių ANK nuostatų, tinkamai aiÅ¡kinant bei taikant Å¡iai bylai aktualius teisės aktus.

7. ANK 614 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nagrinėja:

1) administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankcijÄ numatyta bauda, kurios maksimalus dydis virÅ¡ija vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų, bylas arba administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnį gali bÅ«ti skiriamas (arba privaloma skirti) turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas, bylas;

2) Å¡io kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 322, 400, 505, 506, 507, 508 straipsniuose, 556 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų bylas, kai asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareigÅ«nų teisėtų reikalavimų nevykdymÄ , kliudymÄ jiems atlikti pareigas, jų garbės ir orumo įžeidimÄ ar už panaÅ¡ius nusižengimus, kai Å¡ie nusižengimai buvo padaryti tos pačios institucijos pareigÅ«nams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolÄ ;

3) šio kodekso 119, 1191, 120, 204, 547 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų bylas, kai neatliekamas administracinio nusižengimo tyrimas ir nesurašomas administracinio nusižengimo protokolas;

4) administracinių nusižengimų bylas, kuriose administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba nukentėjusysis yra nepilnametis.

8. ANK 627 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas, rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylÄ , turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar priklauso jo kompetencijai nagrinėti gautÄ administracinio nusižengimo bylÄ ir ar neturėtų bÅ«ti Å¡i byla nagrinėjama Å¡io kodekso 615 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytose institucijose ne teismo tvarka. Å iuo atveju iÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas grÄ Å¾ino administracinių nusižengimų bylÄ atgal Institucijai, nes nenustatė nei vieno ANK 614 straipsnio 1 dalyje numatyto bylos priskirtinumo teismui pagrindo. Teismas tokį sprendimÄ motyvavo tuo, kad:

1) V. P. inkriminuotų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 346 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys, sankcijose įtvirtint maksimalūs baudų dydžiai neviršija vieno tūkstančio penkių šimtų eurų;

2) GGAĮ ir Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklės neįtvirtinta prievolės registruoti laikomus mišrūnus, todėl šioje byloje V. P. priklausantis šuo (mišrūnas) nėra turtas, kuriam privaloma teisinė registracija;

3) V. P. netraukiamas atsakomybėn už ANK 614 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytų administracinių nusižengimų padarymÄ ir yra pilnametis, byloje nėra nukentėjusiųjų, kurie bÅ«tų nepilnamečiai. Apeliacinės instancijos teismas Å¡iems skundžiamos nutarties argumentams pritaria.

9. ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos, atskirų rÅ«Å¡ių gyvÅ«nų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimÄ arba baudÄ nuo trisdeÅ¡imt iki vieno Å¡imto dvideÅ¡imt eurų. IÅ¡ pateiktos įstatymo leidėjo normos konstrukcijos matyti, kad ji yra blanketinė, nukreipianti į teisinius santykius, susijusius su gyvÅ«nų gerove, jų apsauga bei tvarka.

10. GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo (redakcija nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2021 m. balandžio 30 d.) 2 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad gyvÅ«no registravimas tai – gyvÅ«no duomenų įraÅ¡ymas į tam tikrų gyvÅ«nų registro duomenų bazę. Tame pačiame įstatyme taip pat nustatyta, kad: atskirų rÅ«Å¡ių gyvÅ«nai privalo bÅ«ti registruojami ir ženklinami pagal gyvÅ«nų registravimÄ ir ženklinimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (7 straipsnio 1 dalis); pavojingi Å¡unys į Lietuvos RespublikÄ Ä¯vežami, įsigyjami, laikomi, veisiami, registruojami, ženklinami, dresuojami, jais prekiaujama laikantis Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų (8 straipsnio 2 dalis); perduodant kates, Å¡unis ar Å¡eÅ¡kus, taip pat Å¡ių gyvÅ«nų jauniklius kitam savininkui, Å¡ie gyvÅ«nai turi bÅ«ti paženklinti mikroschema ir užregistruoti GyvÅ«nų augintinių registro duomenų bazėje (10 straipsnio 4 dalis); draudžiama parduoti neženklintus ir neregistruotus gyvÅ«nus, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikomas privalomas ženklinimas ir registravimas (12 straipsnio 4 dalis).

11. GyvÅ«nų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklės (redakcija nuo 2017 m. kovo 14 d.) reglamentuoja, kad kiekvienas gyvÅ«no augintinio savininkas yra atsakingas už perduodamo Å¡uns, katės ar Å¡eÅ¡ko įregistravimÄ Ä¯ GyvÅ«nų augintinių registrÄ taisyklių 17 punkte nustatyta tvarka. Kitam gyvÅ«no savininkui galima perduoti tik GyvÅ«nų augintinių registre įregistruotÄ Å¡unį, katę ar Å¡eÅ¡kÄ . GyvÅ«no globėjas, perduodantis Å¡unį, katę ar Å¡eÅ¡kÄ , pasibaigus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.61 straipsnio 3 dalyje nurodytam laikotarpiui, turi užtikrinti gyvÅ«no augintinio paženklinimÄ taisyklių 6 punkte nustatyta tvarka ir jo įregistravimÄ GyvÅ«nų augintinių registre taisyklių 17 punkte nustatyta tvarka, o perdavimo metu turi užtikrinti ir taisyklių 32 punkto laikymÄ si.

Prekiautojai gyvÅ«nais augintiniais atvežtus į Lietuvos RespublikÄ iÅ¡ Europos SÄ jungos ir trečiųjų valstybių Å¡unis, kates ir Å¡eÅ¡kus turi įregistruoti GyvÅ«nų augintinių registre per taisyklių 37 punkte nustatytÄ terminÄ , tačiau ne vėliau kaip iki Å¡uns, katės ar Å¡eÅ¡ko perdavimo kitam savininkui. Prekiautojai gyvÅ«nais augintiniais, Lietuvos Respublikoje įsigydami ar perleisdami Å¡unį, katę ir Å¡eÅ¡kÄ , turi užtikrinti ir taisyklių 32 punkto laikymÄ si (Taisyklių 16 punktas).

Kitam savininkui perduodami šunys, katės ir šeškai, kurie paženklinti mikroschema, turi būti įregistruoti Gyvūnų augintinių registre ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo jų paženklinimo mikroschema ir ne vėliau kaip iki šuns, katės ar šeško perdavimo kitam savininkui ar laikytojui. Kiti šunys, katės ir šeškai gali būti registruojami Gyvūnų augintinių registre jų savininkų pageidavimu (Taisyklių 17 punktas).

12. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nei Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, nei Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklėse nėra nurodomos šunų, kurie privalo būti registruoti, veislė, taip pat aiškinama, kad šie teisės aktai nenumato, jog mišrūnų veislės šunys neprivalo būti registruoti. Apeliacinės instancijos teismas šiuos Institucijos atstovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas neįtvirtina prievolės visais atvejais registruoti šunį, kurį turi privatus asmuo (Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-238/2021).

Kaip galima matyti iÅ¡ aukščiau aptartų teisės aktų, privaloma registracija taikoma tik tais atvejais, kai yra vykdoma Å¡ios rÅ«Å¡ies gyvÅ«nų prekyba, jų perdavimas bei atvežimas į Lietuvos RespublikÄ iÅ¡ Europos SÄ jungos ir (arba) trečiųjų valstybių – pastarÄ jÄ iÅ¡vadÄ patvirtina Taisyklių 17 punkte naudojama formuluotė, jog „Kiti Å¡unys, katės ir Å¡eÅ¡kai gali bÅ«ti registruojami GyvÅ«nų augintinių registre jų savininkų pageidavimu“. V. P., kaip rodo jam suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, nėra kaltinamas tuo, kad pardavė, perleido ar atvežė į Lietuvos RespublikÄ iÅ¡ kitų Å¡alių neregistruota Å¡unį, todėl jam priklausantis negrynaveislis augintinis Å¡ioje konkrečioje situacijoje nėra laikomas turtu, kuris turi bÅ«ti registruojamas.

13. Å iame kontekste taip pat svarbu pastebėti, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. kovo 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 7, 9, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymÄ (Ä®statymo įsigaliojimo data – 2021 m. gegužės 1 d.; Ä®statyto 7 straipsnio 3 dalis įsigalioja nuo 2021 m. balandžio 20 d.), pagal kurį GGAÄ® 7 straipsnis papildytas nauja 2 dalimi, joje nurodant, kad „Katės, Å¡unys ir Å¡eÅ¡kai privalo bÅ«ti ženklinami mikroschemomis ir registruojami GyvÅ«nų augintinių registre. Už katės, Å¡uns ar Å¡eÅ¡ko paženklinimÄ mikroschema ir įregistravimÄ GyvÅ«nų augintinių registre atsako jų laikytojas ar savininkas.“ Å ie teisės akto pakeitimai dar kartÄ patvirtina, kad pažeidimo padarymo metu, reikalavimo privalomai registruoti Å¡unis, nebuvo. Toks reikalavimas įsigalioja tik nuo 2021 m. gegužės 1 d.

14. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties iÅ¡vada, kad, nenustačius nei vieno ANK 614 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo bylos priskirtinumo teismui pagrindo, V. P. byla iÅ¡ pradžių turi bÅ«ti nagrinėjama ne teismo tvarka. Konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 vasario 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas. Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistÄ ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato Vilniaus miesto 2-asis policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas Audrius Cininas