8456615c-0cf8-4755-bc7d-fa2da4eb4d80 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-909-933/2022 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00100-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.6; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Å ulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „G.“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „G.“ ieÅ¡kinį atsakovams A.

G. ir L. G. dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „G.“ (toliau – ir bendrovė), atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tamtamas“, pateikė ieškinį, kuriuo prašė:

1) priteisti iÅ¡ atsakovų A. G. ir L. G. solidariai 53 274,77 Eur žalos atlyginimÄ ;

2) atmetus pirmame punkte nurodytÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ , priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 11 566,69 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) delspinigių;

3) priteisti iš atsakovų solidariai 213 409,23 Eur UAB „G.“ neapskaitytų pajamų;

4) priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2. 2022 m. balandžio 8 d. ieškovė atsisakė reikalavimo priteisti iš atsakovų 213 409,23 Eur UAB „G.“ neapskaitytų pajamų.

3. Ieškinyje nurodyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartimi UAB „G.“ iškelta bankroto byla. Bendrovės bankroto administratore paskirta UAB „Tamtamas“. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi UAB ,,G.“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

4. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atliko ieÅ¡kovės BUAB „G.“ mokestinį patikrinimÄ , kurio duomenys pagrindžia ieÅ¡kovei BUAB „G.“ bei jos kreditoriams padarytÄ Å¾alÄ . Klaipėdos apskrities VMI 2019 m. vasario 14 d. patikrinimo akte (toliau – Patikrinimo aktas) yra konstatuota, kad įmonės mokestinio patikrinimo metu nustatyti pažeidimai, susiję su sÄ moningu mokesčių vengimu, siekiant sumažinti PVM ir pelno mokesčio prievoles. Klaipėdos apskrities VMI 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu dėl minėto patikrinimo akto tvirtinimo (toliau – Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo) buvo patvirtintas Patikrinimo aktas ir patvirtinta apskaičiuota 53 274,77 Eur suma, kuriÄ sudaro: 41 708,08 Eur PVM; 11 566,69 Eur PVM delspinigiai. BUAB „G.“ bankroto byloje patvirtintas kreditorės VMI finansinis reikalavimas nurodytai sumai.

5. Ieškovė pažymėjo, kad mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyti pažeidimai, turintys nusikalstamos veikos požymių, surinkta informacija perduota ikiteisminio tyrimo įstaigai. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje  Nr. 1A-25-307/2022 A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį. Minėtu nuosprendžiu taip pat tenkintas civilinis ieškinys ir nuspręsta priteisti iš A. G. BUAB „G.“ naudai 247 731 Eur turtinei žalai atlyginti.

6. IeÅ¡kovė nurodė, kad pagal valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centro duomenis UAB „G.“ vadovu bei akcininku nuo 2014 m. rugsėjo 2 d. iki 2018 m. kovo 7 d. buvo P. G., tačiau jis mirė (duomenys neskelbtini) P. G. 2015 m. vasario 19 d. įsakymu dėl direktoriaus pavadavimo, įmonės vadovo pareigas buvo pavesta vykdyti sÅ«nui A. G.. 2016 m. rugsėjo 21 d. pareiÅ¡kimu apie palikimo priėmimÄ po sutuoktinio P. G. mirties palikimÄ be turto apyraÅ¡o priėmė atsakovė L. G. Atsakovas A. G. 2016 m. rugsėjo 21 d. pareiÅ¡kimu apie palikimo priėmimÄ taip pat priėmė po tėvo mirties likusį turtÄ be turto apyraÅ¡o, tačiau 2016 m. rugsėjo 21 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi padovanojo ir perdavė paveldėjimo teises į turtÄ ir turtines teises motinai atsakovei L. G..

7. Ieškovės vertinimu, civilinė atsakomybė kyla abiem atsakovams. A. G. buvo faktinis įmonės vadovas, todėl jam kyla atsakomybė kaip įmonės vadovui dėl netinkamo pareigų vykdymo, įstatymų nesilaikymo. Atsakovei L. G. tenka civilinė atsakomybė už jos mirusio sutuoktinio veiksmus, kuriais buvo padaryta žala įmonei. VMI Patikrinimo aktu papildomai apskaičiuotas PVM ir PVM delspinigiai už 2014 m. ir 2015 m., kai atsakovas A. G. dar nevykdė direktoriaus pareigų, t. y. P. G. vadovavimo įmonei metu.

8. Remdamasi Patikrinimo akto duomenimis ieÅ¡kovė teigė, kad UAB „G.“ 2014 m. patyrė 95 726,37 Eur nuostolį, 2015 m. patyrė 148 117 Eur nuostolį, turto neturėjo. Å ių duomenų pagrindu ieÅ¡kovė įrodinėjo, kad įmonės nuosavas kapitalas buvo neigiamas, todėl P. G., kaip vieninteliam akcininkui kilo pareiga suÅ¡aukti visuotinį akcininkų susirinkimÄ , svarstyti susidariusiÄ padėtį ir per Å¡eÅ¡is mėnesius jÄ iÅ¡taisyti atitinkamai padengiant nuostolius akcininko įnaÅ¡ais, o nusprendus to nedaryti ar nusprendus tai daryti, bet nevykdant – priimti kitus įstatyme nustatytus sprendimus inter alia (be kita ko) likviduoti įmonę.

Ä®monės padėtis nuosekliai blogėjo. Tai leidžia spręsti, kad akcininko neveikimas, nesilaikant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių (toliau – ABÄ®) 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų pareigų, tiesiogiai priežastiniu ryÅ¡iu nulėmė žalos kreditoriams atsiradimÄ , nes jeigu bÅ«tų buvusios vykdomos minėtos pareigos, nebÅ«tų atsiradę nemokios įmonės vardu prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams. Yra pagrindas spręsti, kad UAB „G.“ negalės patenkinti VMI turtinių reikalavimų ir ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti mokestinė nepriemoka (53 274,77 Eur) vertinama kaip jos patirta žala.

Atmetus reikalavimÄ dėl apskaičiuotų 41 708,08 Eur mokesčių, kaip žalos atlyginimo, iÅ¡ atsakovų solidariai priteistina padaryta žala – 11 566,69 Eur delspinigių. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 6 d. sprendimu ieÅ¡kovės BUAB „G.“ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo A. G. 10 920,42 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje esantys faktiniai duomenys sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog atsakovas A. G. nuo 2015 m. vasario 19 d. faktiÅ¡kai ėjo UAB „G.“ direktoriaus pareigas, tačiau netinkamai vykdė įstatymuose jam nustatytus įpareigojimus, todėl yra pagrindas konstatuoti jo neteisėtų veiksmų buvimÄ .

11. Teismas Sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtintÄ 41 708,08 Eur PVM bendrovės mokestinę prievolę vertino kaip bÅ«tinÄ sias juridinio asmens veiklos iÅ¡laidas ir Å¡ios sumos nepripažino žala CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme. Teismas atsakovui A. G. pareikÅ¡tų reikalavimų dalyje pripažino įrodytu 10 920,42 Eur žalos dydį, kurį sudaro PVM delspinigių suma, apskaičiuota nuo 2015 m. vasario 19 d.

12. Spręsdamas dėl atsakovei L. G. pareikÅ¡to reikalavimo, teismas iÅ¡skyrė, kad ieÅ¡kovė atsakovei reikalavimus reiÅ¡kia, kaip įmonės akcininkei (buvusio akcininko P. G. palikimÄ priėmusiai jo teisių perėmėjai), dėl ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje numatytų akcininko pareigų nevykdymo. Tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kove, kad bÅ«tent ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje numatytų akcininko pareigų nevykdymas priežastiniu ryÅ¡iu nulėmė bendrovės negalėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais. Teismas nusprendė, kad nurodytu pagrindu negalima konstatuoti buvus visas P. G., kaip akcininko civilinės atsakomybės sÄ lygas.

13. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė reikalavimus atsakovei grindžia ir tuo pagrindu, kad PVM ir PVM delspinigiai papildomai yra apskaičiuoti už 2014 ir 2015 metus, o atsakovas A. G. faktinio vadovo pareigas pradėjo vykdyti nuo 2015 m. vasario 19 d. IeÅ¡kovė teigė, kad atsakovei L. G. tenka civilinė atsakomybė už 2014 m. apskaičiuotÄ PVM ir PVM delspinigius bei proporcingai 2015 m. apskaičiuotÄ PVM ir PVM delspinigius, kaip įmonės valdymo organui.

14. Teismas, įvertinęs nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. vasario 19 d. apskaičiuotų delspinigių sumos dydį, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-25-307/2022 nustatytus A. G. nusikalstamų veikų padarinius dėl kilusios turtinės žalos, pasireiÅ¡kusios bendrovės turto netekimu, nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti pakankamÄ priežastinį ryšį tarp P. G., kaip bendrovės vadovo, neteisėtų veiksmų ir kreditorės patirtų turtinių praradimų.

15. Teismas nusprendė, kad nenustačius visų P. G., kaip bendrovės vadovo ir akcininko, civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus atsakovei, kaip P. G. palikimÄ priėmusiai jo teisių perėmėjai.

16. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės argumentų, kuriais buvo siekiama įrodyti, kad atsakovė, kaip įmonės akcininkė, turėjo pareigÄ spręsti dėl įmonės mokumo atkÅ«rimo, pagrįstumo, teismas nurodė, jog ieÅ¡kovės argumentai nepagrindžia atsakovės L. G., kaip bendrovės akcijų paveldėtojos, civilinės atsakomybės sÄ lygų, byloje neįrodyti atsakovės nesÄ Å¾iningi veiksmai ir jų priežastinis ryÅ¡ys su žala, todėl ieÅ¡kiniu jai pareikÅ¡ti reikalavimai buvo netenkinti.

III. Apeliacinio skundo argumentai 17. IeÅ¡kovė BUAB „G.“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai atsakovei L. G., ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. IeÅ¡kovės apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 7.1. Teismas nepagrįstai, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1-307/2022 nustatytomis aplinkybėmis, nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti pakankamÄ priežastinį ryšį tarp P. G., kaip bendrovės vadovo, neteisėtų veiksmų ir kreditorės patirtų turtinių praradimų ir tuo pačiu atmetė ieÅ¡kinio reikalavimus, pareikÅ¡tus atsakovei, kaip P. G. palikimÄ priėmusiai jo teisių perėmėjai. 7.2.

P. G. buvo ne tik bendrovės vadovas, bet ir akcininkas, kuriam buvo žinoma ir suprantama apie bendrovės vengimÄ mokėti mokesčius, dėl ko jam, kaip akcininkui, kyla atsakomybė ir už netinkamų bendrovės duomenų tvirtinimÄ . 7.3. BUAB „G.“ nėra atsiskaičiusi su VMI, bendrovės bankroto bylos duomenimis, BUAB „G.“ negalės patenkinti VMI turtinių reikalavimų, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti visa mokestinė nepriemoka vertinama kaip jos patirta žala. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 18. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal apeliacinio skundo ribas. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo ribų 20. Byloje pagal apeliacinio skundo ribas keliami P. G., kuris yra miręs, neteisėtais veiksmais įmonei sukeltos žalos atlyginimo, susiejant juos su atsakove L. G., klausimai.

21. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „G.“ akcininku ir vadovu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki (duomenys neskelbtini) buvo P. G. (ieškinio priedas Nr. 4). 2016 m. birželio 21 d. P. G. mirė (ieškinio priedas Nr. 56).

22. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2018 m. kovo 2 d., UAB „G.“ iÅ¡kelta bankroto byla (ieÅ¡kinio priedas Nr. 1). Bankroto administratorė, susipažinusi su įmonės duomenimis bei Klaipėdos apskrities VMI 2019 m. vasario 14 d. patikrinimo aktu, atliktu dėl pridėtinės vertės mokesčio nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. ir pelno mokesčio nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams A.

G. ir L. G. dėl žalos atlyginimo. IeÅ¡kovė teigė, kad patikrinimo akte konstatuota, jog UAB „G.“ neapskaitė pajamų, patikrinimo akte nustatyti pažeidimai susiję su sÄ moningu vengimu deklaruoti ir mokėti mokesčius, dėl ko bendrovei buvo apskaičiuota mokėtina 53 274,77 Eur suma. Å iÄ sumÄ ieÅ¡kovė laiko įmonei neteisėtais atsakovų veiksmais sukelta žala ir prašė jÄ priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų.

23. Nustatyta, kad UAB „G.“ direktorius P. G. 2015 m. vasario 19 d. įsakymu pavedė A. G. (savo sÅ«nui) vykdyti direktoriaus funkcijas, todėl ieÅ¡kiniu buvo praÅ¡oma įvertinti jo, kaip faktinio įmonės vadovo veiksmų teisėtumÄ , ir, nustačius, kad faktinis vadovas pažeidė įstatymais jam nustatytas teises ir pareigas, spręsti dėl jo civilinės atsakomybės taikymo.

24. Reikalavimai L. G. dėl įmonei sukeltos žalos atlyginimo buvo reiÅ¡kiami kaip P. G. paveldėtojai, kuriai, ieÅ¡kovės teigimu, kyla pareiga atsakyti už P. G. nuo 2014 m. rugsėjo 2 d. iki 2015 m. vasario 19 d. sukeltos žalos atlyginimÄ . Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus P. G., palikimÄ po jo mirties priėmė sÅ«nus A. G. ir sutuoktinė L. G. (ieÅ¡kinio priedai Nr. 58 ir Nr. 59), tačiau A. G. paveldėjimo teises į turtÄ ir turtines teises, likusias po tėvo mirties, padovanojo L. G. (ieÅ¡kinio priedas Nr. 61).

25. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio reikalavimus tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo A. G. 10 920,42 Eur žalos atlyginimÄ , o reikalavimus L. G. atmetė kaip nepagrįstus. Teismas, spręsdamas dėl L. G. atsakomybės taikymo, konstatavo, kad neįrodyti atsakovės, kaip akcininkės, neteisėti veiksmai, kuriais buvo sukelta praÅ¡oma atlyginti žala bei nėra pagrindo pripažinti, kad egzistuoja sÄ lygos P. G., kaip bendrovės vadovo ir akcininko, civilinei atsakomybei taikyti.

26. Apeliacinį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė ieÅ¡kovė. Ji ginčija sprendimo dalį, kuria netenkinti atsakovei L. G. pareikÅ¡ti reikalavimai, todėl Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija vertina bei pasisako tik dėl ginčo objektu esančios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo vertindama apeliacinio skundo argumentus. IeÅ¡kovė teigia, kad P. G. veikė kaip įmonės vadovas ir akcininkas, todėl byloje esant įrodymams, kad jo vadovavimo įmonei laikotarpiu buvo vengiama PVM mokėjimo, atsakovė turi atlyginti už P. G. neteisėtais veiksmais bei neteisėtu neveikimu sukeltÄ Å¾alÄ .

Dėl juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų civilinės atsakomybės pagrindų 27. Kaip minėta, ieÅ¡kovė siekia, kad atsakovė L. G., kaip P. G. turto paveldėtoja, atsakytų už P. G. veiksmais bei neveikimu nuo 2014 m. rugsėjo 2 d. iki 2015 m. vasario 19 d. sukeltÄ Å¾alÄ . Å ių reikalavimų pagrįstumui įvertinti visų pirma turi bÅ«ti nustatyta, ar egzistuoja P. G. teisinės atsakomybės pagrindai.

28. Ginčo laikotarpiu P. G. buvo ne tik įmonės akcininkas, bet ir vadovas. Kadangi juridinio asmens dalyvio ir vadovo teisinė padėtis bei atliekamos funkcijos skiriasi, todėl skiriasi ir jų atsakomybės pagrindai. Bendrovės vadovas atsako tiesiogiai bendrovei pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas, o juridinio asmens dalyvis – pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas subsidiariai tuo atveju, kai žala atsiranda dėl jo nesÄ Å¾iningų veiksmų ir kreditoriai neturi galimybės savo reikalavimų patenkinti iÅ¡ bendrovės turto.

29. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, kvalifikuojant tokio asmens, kuris buvo ir įmonės vadovas ir akcininkas, teisinį atsakomybės pagrindÄ civilinės atsakomybės bylose, kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui bÅ«dingas funkcijas. Jei dalyvis atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet bÅ«dingi vadovui, laikytina, kad jis veikia kaip faktinis vadovas ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas. Kai tas pats asmuo yra ir vadovas, ir dalyvis arba tik dalyvis ir atlieka dalyviui bÅ«dingus, bet neteisėtus kaltus žalos sukėlusius veiksmus, jo atsakomybė turi bÅ«ti nustatoma kaip dalyvio civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-684/2021, 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

30. IeÅ¡kovė nurodo, kad P. G. neįvykdė ABÄ® 38 straipsnio 3 dalies reikalavimų, t. y. nesiėmė jam, kaip įmonės akcininkui, nustatytos pareigos spręsti dėl priemonių atstatyti įmonės neigiamÄ nuosavÄ kapitalÄ arba priemonių įmonei likviduoti (ieÅ¡kinio 9 puslapis), dėl jo neveikimo įmonė prarado galimybes atsiskaityti su kreditoriais, todėl L. G., kaip P. G. turto paveldėtoja, turi atsakyti už jo neteisėtais veiksmais (neveikimu) sukeltÄ Å¾alÄ .

31. Akcininko atsakomybė, kitaip nei valdymo organo nario atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, pagal bendrÄ jÄ taisyklę yra ribota. CK 2.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, iÅ¡skyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis: kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad ne kiekvienas akcininko nesÄ Å¾iningas veiksmas užtraukia jam atsakomybę pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį – tam, jog bÅ«tų galima taikyti įmonės dalyvio civilinę atsakomybę, bÅ«tina, be kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nustatyti ne bet kokį nesÄ Å¾iningumÄ , o bÅ«tent nesÄ Å¾iningus juridinio asmens dalyvio veiksmus, dėl kurių juridinis asmuo prarado galimybę įvykdyti prievolę, t. y. tapo nebepajėgus pats patenkinti kreditoriaus reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2014).

32. Bylos medžiagos pagrindu pritartina pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti apie tai, jog galimas P. G. neveikimas nulėmė UAB „G.“ negalėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais.

33. Ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 2 d. iki 2015 m. vasario 19 d., aktuali ABÄ® 38 straipsnio 3 dalies redakcija nustatė, kad „jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kuriÄ sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusiÄ padėtį, privalo suÅ¡aukti visuotinį akcininkų susirinkimÄ , kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų Å¡io Ä®statymo 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte ir 11 dalyje.

Bendrovėje susidariusi padėtis turi bÅ«ti iÅ¡taisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kuriÄ valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusiÄ padėtį.“ Vadinasi, akcininkas spręsti dėl priemonių atstatyti įmonės neigiamÄ nuosavÄ kapitalÄ arba imtis priemonių įmonei likviduoti turi tik tuomet kai įmonės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio.

34. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad įmonės veiklos rodikliai pasiekė aptartus bÅ«tent ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 2 d. iki 2015 m. vasario 19 d. Nors ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad 2014 – 2015 metais UAB „G.“ patyrė nuostolį, tačiau tik Å¡ios aplinkybės neliudija apie tai, jog įmonės nuosavas kapitalas buvo neigiamas, todėl nėra pagrindo teigti, kad P. G. buvo kilusi ABÄ® 38 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga. Pažymėtina ir tai, kad bendrovei bankroto byla iÅ¡kelta 2018 m. vasario 19 d., iki nurodytos datos bendrovė vykdė veiklÄ , be to, 2015 metų pradžioje (2015 m. vasario 19 d.) vadovavimas įmonei buvo perleistas atsakovui A. G., kurio veiksmai, atlikti vadovaujant bendrovei, įvertinti baudžiamojoje byloje (plačiau aptariama nutarties 46-47 punktuose), todėl neįrodyta, kad P. G. neveikimas lėmė bendrovės galimybės vykdyti prievoles praradimÄ .

35. IeÅ¡kovė kėlė klausimÄ ir dėl atsakovės, kaip UAB „G.“ akcininkės, atsakomybės už ABÄ® 38 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų įsipareigojimų nevykdymÄ , tačiau Å¡iuo atveju aktualu tai, jog ieÅ¡kovė įrodinėja, kad atsakovei kyla pareiga atlyginti žalÄ , kuri apima nuo 2014 m. rugsėjo 2 d. iki 2015 m. vasario 19 d. priskaičiuotus PVM ir PVM delspinigius. Nurodytu laikotarpiu įmonės akcininku, kaip minėta, buvo P. G.. Atsakovė įmonės akcininke tapo tik po P. G. palikimo priėmimo (atsakovė palikimÄ priėmė 2016 m. rugsėjo 21 d.) (ieÅ¡kinio priedai Nr. 61 ir 62), todėl įvertinus laikotarpį, su kuriuo ieÅ¡kovė sieja žalos atsiradimÄ bei datÄ , nuo kurios atsakovei perėjo visos paveldėtų akcijų suteikiamos teisės ir pareigos, tarp jų ir ABÄ® 38 straipsnio 3 dalyje nustatytos, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kinio reikalavimų, grindžiamų nurodytu pagrindu, atsakovei.

36. IeÅ¡kovė įrodinėjo, kad atsakovė L. G. turi atsakyti ir už P. G., kaip įmonės vadovo, nuo 2014 m. rugsėjo 2 d. iki 2015 m. vasario 19 d. atliktus neteisėtus veiksmus ir atlyginti jais sukeltÄ Å¾alÄ . P. G. veiksmų neteisėtumÄ siejo su nurodytu laikotarpiu netinkamai tvarkyta įmonės buhalterine apskaita, netinkamai vykdyta mokesčių apskaita, dėl ko bendrovei buvo priskaičiuoti nesumokėti mokesčiai.

37. Apie vadovo veiksmų neteisėtumÄ ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-686/2017).

38. Vertinant P. G., kaip UAB „G.“ vadovo, veiksmų (ne)teisėtumÄ pažymėtina, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (ABÄ® 37 straipsnio 7 dalis). Bendrovės vadovas, be kita ko, atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ , kitų ABÄ® ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymÄ (ABÄ® 37 straipsnio 12 dalies 1, 18 punktai). Jo civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

39. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ä®monės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Vadovo rÅ«pestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimÄ , kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyvių teisės normų. Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas vadovas privalo įvykdyti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017).

40. Viena iÅ¡ sričių, kurioje taikomų imperatyvių nuostatų įmonės vadovas turi laikytis, yra įmonės, kaip mokesčių mokėtojos, pareigų tinkamas atlikimas. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) 40 straipsnio 1, 4 punktus mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais. Ginčo laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAÄ®) 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas.

41. Å iuo atveju, kaip minėta, Klaipėdos apskrities VMI atliko UAB „G.“ mokestinį patikrinimÄ , kuris apėmė laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Patikrinimo metu buvo nustatyti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pažeidimai, kurie lėmė, kad įmonei buvo papildomai apskaičiuota 41 708,08 Eur mokesčių bei 11 566,69 Eur delspinigių.

42. Nustačius, kad VMI patikrinimo metu nustatyti pažeidimai susiję su bendrovės vadovo tinkamu pareigų nevykdymu, o mokestinis patikrinimas apėmė ir tÄ laikotarpį, kuomet UAB „G.“ vadovavo P. G. (nuo 2014 m. rugsėjo 2 d. iki 2015 m. vasario 19 d.), yra pagrindas spręsti dėl jo, kaip vadovo, veiksmų (ne)teisėtumo. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

43. IeÅ¡kovė nurodo, kad nustatyti neteisėti P. G. veiksmai lėmė tai, jog bendrovė prarado galimybę įvykdyti mokestinę prievolę. Sprendžiant dėl P. G. civilinei atsakomybei taikyti sÄ lygų egzistavimo svarbu pažymėti, kad, remiantis mokestinio patikrinimo akto duomenimis, iÅ¡ papildomai priskaičiuotos 41 708,07 Eur mokesčių sumos dėl P. G. vadovavimo įmonei laikotarpiu netinkamai vykdytos mokestinės prievolės buvo priskaičiuota 9 139,56 Eur papildomų mokesčių (patikrinimo akto 24-25 puslapiai). P. G. vadovavimo bendrovei metu jos gaunamos pajamos virÅ¡ijo patiriamus nuostolius (2014 metais įmonė apskaitė 4 848 836 Lt pajamų ir 330 524 Lt nuotolį, 2015 metais įmonė apskaitė 786 391 Eur pajamų ir 148 117 Eur nuostolį (patikrinimo akto 4 puslapis).

44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 6 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018 20, 23 punktuose iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pareiga vykdyti mokestinę prievolę (pareiga mokėti mokestį) savo esme reiÅ¡kia pareigÄ Ä¯vykdyti prievolę natÅ«ra, o ne žalos atlyginimo prievolę, todėl ji negali bÅ«ti sutapatinama su civilinės atsakomybės prievole. Neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų bÅ«ti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiÅ«riu, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad jÄ lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės jÄ Ä¯vykdyti mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais.

Tokia situacija gali susiklostyti, kai mokesčių administratorius negalės apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokesčių nepažeisdamas MAĮ 68 straipsnyje nustatytų mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminų dėl neteisėtų mokesčių mokėtojo veiksmų konstatavimo ir nesumokėtų mokesčių apskaičiavimo tiesioginio priklausymo nuo baudžiamosios bylos baigties bei joje teismo konstatuotų faktų, dėl nusikalstamos veikos trukmės, jos tęstinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-380-690/2018; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-450-219/2018).

Aptariama atveju tokių sÄ lygų susiejant jas su P. G. veiksmais (neveikimu) nenustatyta.

45. Be to, kaip minėta, nuo 2015 m. vasario 19 d. vadovavimÄ Ä¯monei perėmė A. G. ir UAB „G.“ veiklÄ vykdė iki 2018 m. vasario mėnesio. Pastarojo įmonės vadovo veiksmų, vykdant vadovo funkcijas, teisėtumas buvo įvertintas ne tik aptariamoje civilinėje byloje, pripažįstant, kad jis savo neteisėtais veiksmais sukėlė įmonei žalÄ , bet ir baudžiamojo proceso tvarka.

46. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-25-307/2022 A. G. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dėl didelės vertės jam patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto pasisavinimo ir dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir (arba) organizavimo, finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų slėpimo, kai dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros). Taip pat iš A. G. priteista BUAB „G.“ naudai 247 731 Eur turtinei žalai atlyginti.

47. Nuosprendyje nurodyta, kad A. G. nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. apskaitos dokumentais nepagrindė UAB „G.“ priklausančių 157 531,27 Eur grynųjų pinigų ir 90 199,85 Eur gautų už parduotas transporto priemones panaudojimo, dėl ko nurodytu laikotarpiu negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „G.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, neįnešė jų į bendrovės kasÄ ar banko sÄ skaitÄ , ir taip, apgaulingai tvarkydamas UAB „G.“ buhalterinę apskaitÄ , pasisavino jam, kaip direktoriui, patikėtÄ UAB „G.“ didelės vertės – 247 731,12 Eur turtÄ .

48. IÅ¡ UAB „G.“ bankroto bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartimi į bankrutuojančios UAB „G.“ antros eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä vietoje VMI įtraukta kreditorė VÄ® Turto bankas ir patvirtintas jos 1 294,32 Eur finansinis reikalavimas; 2018 m. spalio 1 d. nutartimi UAB „G.“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi į BUAB „G.“ antros eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukta VMI bei patvirtintas jos 53 274,77 Eur finansinis reikalavimas.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti apie P. G. civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimÄ . Nesant duomenų ir įrodymų apie tai, kad P. G. atliko veiksmus, kuriais buvo mažinamas įmonės turtas, ar kitais bÅ«dais siekiama sutrikdyti įmonės galimybes atsiskaityti su kreditoriais ir kurie priežastiniu ryÅ¡iu tiesiogiai susiję su praÅ¡oma atlyginti žala, pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo teigti, jog bÅ«tent P. G. vadovavimo įmonei laikotarpiu atlikti veiksmai sukėlė praÅ¡omÄ atlyginti žalÄ .

50. Nesant duomenų dėl P. G. atliktų neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io tarp jų ir praÅ¡omos atlyginti žalos, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės nurodytÄ faktinį reikalavimų pagrindÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nesant įrodytoms visoms P. G. civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygoms, nėra pagrindo spręsti ir dėl atsakovės L. G. pareigos atlyginti palikėjo veiksmais (neveikimu) sukeltÄ Å¾alÄ .

51. Nenustačius neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio, ieškovės skundo argumentai dėl žalos dydžio nevertinami kaip neturintys reikšmės ginčo išnagrinėjimo rezultatui.

52. Pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ sampratÄ pavedėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ . Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, kai įpėdiniai paveldi visÄ palikėjo turtÄ â€“ materialius ir nematerialius dalykus, palikėjo turtines teises ir prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo teisiniai padariniai – nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ ir atsakomybė už palikėjo skolas – kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo, o ne nuo palikimo priėmimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

53. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). CK 5.1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.

Taigi, kaip matyti, be palikėjo teisių (reikalavimų), taip pat yra paveldimos ir palikėjo prievolės (pareigos), tačiau ne visos, o tik tos, kurios nėra neatsiejamai susijusios su palikėjo asmeniu.

54. Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog Å¡iuo atveju neįrodyta, kad P. G., kaip įmonės vadovas ir akcininkas, atliko neteisėtus ar nesÄ Å¾iningus veiksmus, kurie lėmė ieÅ¡kovės įrodinėjamÄ Å¾alÄ , todėl nesant visų P. G. civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, pagrįstai netenkino ir ieÅ¡kinio reikalavimų dėl žalos iÅ¡ jo palikimÄ priėmusios atsakovės L. G. priteisimo.

55. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

56. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

57. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

58. Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalys). Kiti proceso dalyviai nereiÅ¡kė procesinių praÅ¡ymų dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo apeliacinėje instancijoje. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Gintaras Pečiulis Irmantas Å ulcas Aldona Tilindienė