84565cce-893b-4577-8c11-eefc44c09ccf · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3346-580/2013Proceso Nr. 3-61-3-01376-2013-6                                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugpjūčio 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Henriko Sadausko, JÅ«ros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

U. skundÄ atsakovams Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiÅ«ros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. U. praÅ¡o:

1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-04-24 sprendimÄ Nr. 1D-4264-(11);

2) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 5 482,67 Lt neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pareigÅ«nų pensijos dalį. PaaiÅ¡kino, kad jam Vidaus reikalų ministerijos sprendimu buvo paskirta 1 057,74 Lt dydžio valstybinė pareigÅ«nų pensija. Pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 6 dalį pareiÅ¡kėjui mokamas 360 Lt valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas. Perskaičiuota pensija su Å¡iuo priedu sudaro 1 417,74 Lt. Nuo 2010 m. sausio mėnesio Vidaus reikalų ministerija A.

U. pradėjo mokėti sumažintÄ valstybinę pareigÅ«nų pensijÄ . Dėl sumažintos pensijos grÄ Å¾inimo pareiÅ¡kėjas 2013-04-02 kreipėsi į Vidaus reikalų ministerijÄ ir prašė iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį. Vidaus reikalų ministerija 2013-04-24 raÅ¡tu Nr.1D-4264(11) nurodė, kad įstatymai sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo nenumato ir iÅ¡mokėti susidariusiÄ nepriemokÄ nėra teisinio pagrindo.Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalį.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį bei Laikinojo įstatymo 5 straipsnį pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.Pažymėjo, kad Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2013-03-22 pažyma Nr. 11PP(P)-2186 patvirtina, kad pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2011-07-01 iki 2012-08-31 buvo perskaičiuota ir mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis.

Nuo 2011-07-01 iki 2012-08-31 nepagrįstai neiÅ¡mokėta valstybinės pensijos dalis, susidariusi taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnyje nustatytÄ ribojimÄ , sudaro 5 482,67 Lt. Pagal Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalį, periodinių iÅ¡mokų, t. y. ir pensijų, iÅ¡ieÅ¡kojimui taikomas sutrumpintas penkių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Mano, kad termino kreiptis į teismÄ ir ginti pažeistas teises nėra praleidęs.Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, kad Vidaus reikalų ministerija, atsižvelgusi į nuo 2010-01-01 įsigaliojusį laikinÄ valstybinių pensijų mokėjimo tvarkÄ nustatantį reglamentavimÄ ir į tai, kad A. U. atitinkamu laikotarpiu, kurį galiojo ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, turėjo draudžiamųjų pajamų, perskaičiavo ir mokėjo pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas sumažintÄ valstybinę pensijÄ . 2012-09-01 Laikinojo įstatymo 5 straipsniui netekus galios nuo tos dienos pareiÅ¡kėjui valstybinė pensija perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį pripažino prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, o Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nebuvo pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai. Kadangi skundžiami Vidaus reikalų ministerijos veiksmai perskaičiuojant ir iÅ¡mokant atitinkamu laikotarpiu sumažintÄ valstybinę pensijÄ pareiÅ¡kėjui buvo atlikti teisės aktų nustatyta tvarka iki Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamos Laikinojo įstatymo nuostatos buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, įsigaliojimo, mano, kad jie laikytini teisėtais ir nepažeidžiančiais pareiÅ¡kėjo teisių ir / ar teisėtų interesų, o Vidaus reikalų ministerijos sprendimas turi bÅ«ti paliktas galioti.

Teismui nusprendus skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai, prašė valstybinės pensijos perskaičiavimo kompensavimÄ A. U. atidėti iki 2014-02-01, nes Lietuvos Respublikos 2013 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigÅ«nų ir karių sumažintų valstybinių pensijų atstatymui nėra skirtos. Asignavimų poreikis Å¡iam tikslui bus įtrauktas rengiant ir teikiant svarstyti Seimui 2014 m. valstybės biudžeto projektÄ .

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė. PareiÅ¡kėjas, atsakovų bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ administracinės bylos proceso Å¡alims buvo praneÅ¡ta tinkamai. Kliūčių iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės ir priimti sprendimÄ nenustatyta, todėl ji nagrinėta pareiÅ¡kėjui, atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos 2010-03-05 sprendimu Nr. 11SP-503 pareiÅ¡kėjui nuo 2010-02-06 paskirta 1 057,74 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už 29 metų 2 mėnesių ir 4 dienų tarnybÄ (b. l. 15).

A. U. su 2013-03-21 praÅ¡ymu kreipėsi į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ prie Vidaus reikalų ministerijos ir prašė pateikti pažymÄ apie nuo 2010-01-01 paskirtÄ ir neiÅ¡mokėtÄ pensijos dydį (b. l. 16). PareiÅ¡kėjui buvo pateikta 2013-03-22 pažyma apie 2010–2012 m. pensijos dydį Nr. 11PP(P)-2186, iÅ¡ kurios matyti A. U. paskirtos pensijos dydis, pensijos paskaičiavimas taikant Laikinojo įstatymo 4 bei 5 straipsnio nuostatas (b. l. 17). PareiÅ¡kėjas su 2013-04-02 praÅ¡ymu kreipėsi į vidaus reikalų ministerijÄ ir prašė įpareigoti Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ prie Vidaus reikalų ministerijos grÄ Å¾inti jam nuo 2011 m. liepos mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį, o nesutikus vykdyti Å¡io reikalavimo, prašė pateikti duomenis, kokiu pagrindu ir kieno sprendimu buvo du kartus sumažinta ir mokama pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija (18–19).

Vidaus reikalų ministerija 2013-04-24 sprendimu „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos“ Nr. 1D-4264(11) paaiÅ¡kino A. U. pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos skaičiavimo tvarkÄ ir pažymėjo, kad neturi teisinio pagrindo jam mokėti 1 417,74 Lt dydžio pensijÄ bei iÅ¡mokėti nuo 2010-02-06 iki 2012-12-31 susidariusiÄ nepriemokÄ (b. l. 20–21). 1994-12-13 priimto PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams ir kariams bei jų Å¡eimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija.

Seimas 2009-12-09 priėmė LaikinÄ jį įstatymÄ , kuriuo buvo siekiama sumažinti valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto iÅ¡laidas. Nustačius tokį teisinį reguliavimÄ , buvo sumažintos ir valstybinės bei valstybinės socialinio draudimo pensijos. Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo nustatytas terminuotas Å¡io įstatymo nuostatų galiojimas. Laikinojo įstatymo galiojimo terminas nepakeistas, t. y. nustatyta, kad jos perskaičiuojamos (sumažinamos) iki 2011-12-31, o kai kurioms socialinėms iÅ¡mokoms, iÅ¡ jų ir valstybinėms pensijoms, Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2013-12-31.

Å io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad jis taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ . Pagal įstatymo nuostatas pareigÅ«nų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenustatant kompensavimo mechanizmo.Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Nuo 2010-01-01 įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Å¡io įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kÅ«no kultÅ«ros ir sporto srityje, kompensacinių iÅ¡mokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei Å¡alpos kompensacijų gavėjams, kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. To paties straipsnio 2 dalis nustatė, kad jeigu Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų iÅ¡mokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios iÅ¡mokos.2010-02-11 įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2010-03-01, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis buvo pakeista ir nustatyta, kad patikslinant, kad draudžiamųjų pajamų nustatymo momentÄ , kad kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas, kai iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamÄ sias pajamas.Nuo 2010-12-01 įsigaliojusioje 2010-10-26 įstatymu Nr. IX-1072 priimtoje Laikinojo įstatymo 5 straipsnio redakcijoje nustatyta, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kÅ«no kultÅ«ros ir sporto srityje, kompensacinių iÅ¡mokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei Å¡alpos kompensacijų gavėjams, kurie po iÅ¡mokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tÄ mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtinÄ iÅ¡mokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna (gavo) ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ , mokama paskirtos, o jei iÅ¡moka yra perskaičiuota pagal Å¡io įstatymo 4 straipsnį, – perskaičiuotos iÅ¡mokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas, kai iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 2012-09-01 neteko galios. Nurodyto teisinio reglamentavimo analizė rodo, kad asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu (iÅ¡skyrus nustatytas iÅ¡imtis), valstybinės pensijos perskaičiuotos (sumažintos) pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, o pagal Å¡io įstatymo 5 straipsnio 1 dalį jos dar kartÄ perskaičiuotos (sumažintos), atsižvelgiant į jų gaunamas draudžiamÄ sias pajamas.

Pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiuojant asmeniui paskirtÄ valstybinę pensijÄ , taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo naÅ¡lių pensijų bendrÄ sumÄ , ir tais atvejais, kai Å¡i iÅ¡moka (iÅ¡mokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, ir tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų iÅ¡mokų dydį, gauta iÅ¡moka (iÅ¡mokų suma) pagal nustatytÄ formulę gali bÅ«ti mažinama nuo 5 iki 20 procentų (didėjant iÅ¡mokų sumai, jis didėja).Nagrinėjamu atveju, remiantis Laikinojo įstatymo 1 priede nurodyta formule, Vidaus reikalų ministerija apskaičiavusi A.

U. paskirtos pensijos perskaičiavimo koeficientÄ (K1 = 0,8191), perskaičiavo pensijos dydį ir jam priklausančiÄ valstybinę pensijÄ su priedu sumažino iki 1 161,27 Lt. Sumažinta pensija nuo 2011 m. liepos mėnesio buvo perskaičiuojama dar kartÄ taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ 2 priede nustatyta tvarka apskaičiuotÄ koeficientÄ atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo turimų draudžiamųjų pajamų dydį (b. l. 17, 20–21). Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai;

Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010-02-11 redakcija, Žin., 2010, Nr. 23-1070; 2010-10-26 redakcija, Žin., 2010, Nr. 132-6717) 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ;

Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009-12-08 redakcija, Žin., 2009, Nr. 151-6778; 2010-11-12 redakcija, Žin., 2010, Nr. 139-7108) tiek, kiek ji apima Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieÅ¡taravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Å is Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21. Konstitucinis Teismas Å¡iame nutarime tirdamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principÄ , susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės), mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga nustatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmÄ atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu.

Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad, Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.

Pažymėjo, kad, konstatavus, jog Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieÅ¡taravo (-auja) Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, tai savaime nereiÅ¡kia, kad Konstitucijai prieÅ¡tarauja ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuojamos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos.Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009-12-09 redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintÄ valstybinę pensijÄ , ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokiÄ valstybinę pensijÄ , kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Ä®statymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrÄ darbÄ ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams bÅ«tent dėl to, kad jie dirba tam tikrÄ darbÄ ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ jų teisę laisvai pasirinkti darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus Å¡iÄ jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrÄ darbÄ ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Sumažintos pensijos gali bÅ«ti mokamos tik laikinai, t. y. tik tol, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga situacija (ekonomikos krizė, gaivalinė nelaimė ir kt.), kai objektyviai trÅ«ksta lėšų, bÅ«tinų pensijoms mokėti, ir tiek, kiek bÅ«tina užtikrinti gyvybiÅ¡kai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas vertybes; tačiau net ir tokiais iÅ¡imtiniais atvejais pensijos negali bÅ«ti mažinamos pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintÄ asmens ir visuomenės interesų pusiausvyrÄ ; toks pensijų mažinimas turi atitikti konstitucinį proporcingumo principÄ .

Valstybinių pensijų mažinimas, ignoruojant Konstitucinio Teismo nutarimus, pažeidžia teisinės valstybės principo elementus: teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ , teisinį tikrumÄ ir saugumÄ . Didelis pareiÅ¡kėjo užtarnautos valstybinės pensijos sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu reiÅ¡kia teisinį netikrumÄ , teisėtų lÅ«kesčių paneigimÄ Ä¯dėjus atitinkamas pastangas turėti didesnes pajamas, Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo, konstitucinio lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo principų pažeidimÄ .

Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad pareiÅ¡kėjas, dirbantis tam tikrÄ darbÄ , draudžiamas privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, pensijÄ sumažinus pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį daugiau nei valstybines pensijas gaunantiems, bet nedirbantiems asmenims, iÅ¡ esmės buvo diskriminuotas asmenų, gaunančių pareigÅ«nų ir karių valstybines pensijas, tačiau nedirbančių, atžvilgiu vien dėl to, kad dirba tam tikrÄ darbÄ . Esant aptartam teisiniam reglamentavimui ir byloje esančiai medžiagai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Vidaus reikalų ministerija neteisėtai sumažino pareiÅ¡kėjui paskirtos valstybinės pensijos dydį pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Kadangi Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinta, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, pensija pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį galėjo būti perskaičiuojama. Iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2013-03-22 pažymos Nr. 11PP(P)-2186 (b. l.

17) matyti, kad taikant Laikinojo įstatymo nuostatas, kurių konstitucingumas patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, pareiškėjui paskirtos pensijos dydis su priedu buvo sumažintas iki 1161,27 Lt. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, valstybinių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, valstybinės pensijos dydis dėl to neturėtų būti mažinamas. Taigi, A.

U. nuo 2011 m. liepos mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio susidarė 5 482,67 Lt nepriemoka (turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta 12 396,02 Lt (885,43 x 14), tačiau iÅ¡mokėta tik 6 913,35 Lt). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-07-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos pažymėjo, kad Å¡ios pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neiÅ¡mokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensijÄ mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes pastaroji teisėtai taikė iki 2010-11-16 galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, dėl to neiÅ¡mokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės. Atsižvelgęs į tai, nagrinėjamoje byloje teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A.

U. už laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2012-08-31 neiÅ¡mokėta pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis – 5 482,67 Lt – priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės.Vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos bei prokuratÅ«ros sistemų pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 punkte nurodyta, kad Pensija mokama už praėjusį mėnesį pensijÄ mokančių institucijų nustatyta tvarka. Pirmoji sumažinta valstybinė pensija A. U. iÅ¡mokėta 2011 m. rugpjūčio mėnesį.

Ä® valstybinę pensijÄ mokančiÄ institucijÄ pareiÅ¡kėjas dėl pensijos sumažinimo kreipėsi su 2013-04-02 praÅ¡ymu. Tai reiÅ¡kia, kad trejų metų kreipimosi terminas nepraleistas. Teismas taiko teisinių santykių susidarymo metu galiojusiÄ Ä¯statymo redakcijÄ , kadangi senaties teisės normos yra materialinės, o ne procesinės teisės normos. Materialinės teisės normos, prieÅ¡ingai nei procesinės, visada taikomos tos, kurios galiojo tuo metu, kai įvyko asmens teisių pažeidimas ir apie jį buvo sužinota.

Dėl Å¡ios priežasties Valstybinių socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį keitusio ir Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ nustačiusio 2012-12-20 įstatymo Nr. XII-88 teismas netaiko. Byloje spręstinas klausimas, ar pareiÅ¡kėjas turi teisę į nepriemokos priteisimÄ , kai įstatymas, kurį taikant susidarė nepriemoka, antikonstituciniu pripažintas po jo pritaikymo, bet iki kreipimosi į teismÄ . Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Teismų praktika aiÅ¡kinant minėtÄ situacijÄ pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-01, nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A12-219-2004 (Administracinių teismų praktika, Nr. 5, 2004 m.). Å ioje nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad „sprendimo priėmimo procedÅ«roje nustatytų faktinių aplinkybių, iÅ¡ kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimÄ , kuris jau negali bÅ«ti ginčijamas.

Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta.

Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti“.Be to, Å¡ioje nutartyje buvo suformuota dar viena nagrinėjamam ginčui ir antikonstituciniais pripažintiems įstatymams taikyti reikÅ¡minga taisyklė, kad „sprendimas dėl skundo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis“.

Toliau Å¡ioje nutartyje teismas yra konstatavęs, kad, žemesnės instancijos teismui priimant sprendimÄ , Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, jau buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“, todėl negalėjo bÅ«ti taikomos. Remiantis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, laikytina, kad atsakovo sprendimai dėl pensijos ribojimo yra neįvykdyti. Nagrinėdamas šį ginÄÄ teismas turi taikyti priimant sprendimÄ galiojančius įstatymus, o pagal Administracinių bylų teisenos įstatymų 4 straipsnio 1 dalį, teismai negali taikyti įstatymų, kurie pripažinti antikonstituciniais.

Vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos ir prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jei pareiÅ¡kėjas nesutinka su Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos sprendimu, jis turi teisę šį sprendimÄ apskųsti tos institucijos vadovui, o jei nesutinkama ir su vadovo sprendimu, ginčas sprendžiamas teisme. PareiÅ¡kėjo praÅ¡omas panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-04-24 sprendimas Nr. 1D-4264-(11) laikytinas sprendimu, kuriuo ginčas dėl pensijos mokėjimo iÅ¡spręstas ikiteismine tvarka.

Teismo nuomone, Å¡is sprendimas prieÅ¡tarauja Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimams, pateiktiems 2012-02-06 nutarime. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti mokama pensija, atitinkanti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytas nuostatas. Teismo nuomone, prieÅ¡ingai, nei teigia Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, pagal LaikinÄ jį įstatymÄ A. U. valstybinė pensija negalėjo bÅ«ti dar kartÄ perskaičiuojama taikant koeficientÄ apskaičiuojant pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ jam turint draudžiamųjų pajamų.

PraÅ¡omo panaikinti sprendimo dalis, kurioje atsisakyta pareiÅ¡kėjo pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, negali bÅ«ti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina. Atsakovai prašė atidėti sprendimo vykdymÄ . Pažymėtina, kad vykdant administracinėje byloje priimtÄ sprendimÄ dėl piniginės sumos priteisimo, sprendžiant klausimus dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo gali bÅ«ti taikomos Å¡iuos klausimus reglamentuojančios Civilinio proceso kodekso straipsnio normos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 97 straipsnio 3 dalis).

Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ . Atidėti ar iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ galima, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimÄ . Teismas, priimdamas sprendimÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ , taip pat turi nustatyti, ar atidėjus ar iÅ¡dėsčius teismo sprendimo įvykdymÄ tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesai.

Teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo klausimÄ teismas turi iÅ¡spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiÅ¡kumo principais. Atsakovas ir taip yra pažeidęs savo pareigÄ mokėti nustatyto dydžio pensijÄ , Laikinasis įstatymas dėl pensijų dirbantiems pensininkams sumažinimo priimtas neatsižvelgiant į analogiÅ¡ku klausimu priimtÄ 2002-11-25 Konstitucinio Teismo nutarimÄ . Pensijos suma yra priteisima iÅ¡ Lietuvos valstybės, tuo tarpu Vidaus reikalų ministerija yra tik atsakovo atstovas.

Å iuo atveju bÅ«tų reikalinga lyginti pareiÅ¡kėjo ir jam skolingo asmens turtinę padėtį. Valstybės požiÅ«riu teismo sprendimu priteisiama suma yra nereikÅ¡minga. Teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti sprendimo vykdymo atidėjimÄ , nes toks atidėjimas pernelyg suvaržytų pareiÅ¡kėjo teisę gauti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , kuri dėl taikomų apribojimų, pripažintų antikonstituciniais, pareiÅ¡kėjui buvo mokama mažesnė negu priklausytų mokėti.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė :

SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-04-24 sprendimo Nr. 1D-4264-(11) „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos“ dalį, kurioje atsisakyta A. U. pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.Priteisti A. U. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 5 482,67 (penkis tÅ«kstančius keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du litus ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis centus) neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį.

KitÄ skundo dalį atmesti. Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                     Henrikas Sadauskas JÅ«ra Marija Strumskienė Donatas Vansevičius