2024-05-22 Nr. AB-8667-3-62-3-03326-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-202-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03326-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. O. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. O. B. skundą dėl negrąžintos žemės.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja D. O. B. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą dėl negrąžintos žemės.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi (toliau – 2023 m. gruodžio 5 d. nutartis) nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, nurodydami, kad skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų. Pareiškėjai buvo pasiūlyta nurodyti savo asmens kodą, atsakovą ir ginčijamą aktą arba veiksmus (neveikimą), atsakovo buveinę, suformuluoti reikalavimą ir nurodyti, ką konkrečiai pareiškėja ginčija ir kokių teisinių pasekmių ji siekia, sumokėti žyminį mokestį bei pateikti pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėja, šalindama skundo trūkumus, padavė skundą, kuriame iš esmės pakartojo savo pirminiame skunde išdėstytą poziciją dėl negrąžintos žemės ir šią poziciją grindžiančius argumentus, nesuformuluodama skundo reikalavimo, pagrindo ir dalyko bei nenurodydama atsakovo.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. sausio 29 d. nutartimi pareiškėjos D. O. B. skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai, taip pat grąžino pareiškėjai sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos paduotą skundą, kuriuo pareiškėja šalino teismo nustatytus trūkumus, nusprendė, jog pareiškėja nepašalino nustatytų skundo trūkumų. Teismas nurodė, kad pareiškėja nesuformulavo reikalavimo, nenurodė atsakovo, nepateikė aiškaus ir suprantamo skundo su konkrečiai ir aiškiai nurodytomis aplinkybėmis (skundo pagrindu) ir suformuluotais reikalavimais (skundo dalyku). Dėl šių priežasčių teismas laikė skundą nepaduotu ir grąžino pareiškėjai ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu.

III. Pareiškėja D. O. B. atskirajame skunde dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 29 d. nutarties prašo priimti skundą ir jį išnagrinėti bei pateikti pareiškėjai atsakymus.

Pareiškėja teigia, jog ji pirmosios instancijos teismo prašė paaiškinti, kur dingo ir kodėl jai negrąžinta žemė, o paduotame skunde ji nurodė pakankamai ginčo faktinių aplinkybių. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad ji kreipėsi į teismą, nes taip nurodė Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) darbuotojai. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nepagrįstai pareikalavo, kad pareiškėja pateiktų kvalifikuotai surašytą skundą, nes pareiškėja nėra teisininkė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 29 d. nutarties, kuria pareiškėjos D. O. B. skundas laikytas nepaduotu ir jai grąžintas (ABTĮ 33 str. 1 d.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėja nepašalino 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų, susijusių su atsakovo nurodymu bei skundo dalyko ir pagrindo suformulavimu, užkertančių kelią priimti skundą ir iškelti administracinę bylą.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, jog ji kreipėsi į teismą, nes jai taip nurodė NŽT darbuotojai, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareikalavo pateikti kvalifikuotai surašytą skundą.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra viena pagrindinių asmens teisių, pripažįstama nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d.; ABTĮ 5 str. 1 d.) ir tarptautinių (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d, 13 str.) teisės aktų, tačiau ši teisė nėra absoliuti, nes ji neatsiejama nuo tam tikrų procesinių reikalavimų, inter alia (be kita ko) kreipiantis į teismą paduoti įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-198-492/2024; kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, jog gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipusis į teismą su skundu, pirmosios instancijos teismas 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi nusprendė, jog pareiškėja padavė ABTĮ reikalavimų neatitinkantį procesinį dokumentą, todėl pasiūlė pareiškėjai šiuos trūkumus pašalinti. Kadangi trūkumų šalinimo nutartis neskundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų pagrįstumas ir teisėtumas tikrintinas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020; kt.).

Pirmosios instancijos 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi buvo nustatyti šie skundo trūkumai: skunde nenurodytas pareiškėjos asmens kodas (ABTĮ 24 str. 2 d. 2 p.); nenurodytas atsakovas ir jo buveinė (ABTĮ 24 str. 2 d. 4 p.); nenurodytas ginčijamas aktas arba veiksmai (neveikimas) (ABTĮ 24 str. 2 d. 6 p.); nenurodytos reikalavimą grindžiančios aplinkybės ir tai patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 24 d. 2 d. 7 p.), nenurodytas reikalavimas (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p.); nenurodytas pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka (ABTĮ 24 str. 2 d. 9 p.); nesumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 25 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos skundą, kuriuo pareiškėja siekė pašalinti minėta nutartimi nustatytus skundo trūkumus, skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, jog pareiškėja nepašalino šių skundo trūkumų: nenurodytas atsakovas ir jo buveinė (ABTĮ 24 str. 2 d. 4 p.); nenurodytas ginčijamas aktas arba veiksmai (neveikimas) (ABTĮ 24 str. 2 d. 6 p.); nenurodytos reikalavimą grindžiančios aplinkybės ir tai patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 24 d. 2 d. 7 p.); nenurodytas reikalavimas (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimas ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023; kt.), o nustatyti procesinio dokumento turinio ir formos trūkumai turi būti esminiai (žr., pvz., 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006; kt.). ABTĮ įtvirtinti skundo reikalavimai užtikrina, jog administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos pirminio skundo turinį, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos paduotas skundas neatitiko imperatyvių ABTĮ nustatytų reikalavimų skundo turiniui. Dėl to pareiškėjai pagrįstai ir teisėtai buvo pasiūlyta pašalinti skundo trūkumus (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Spręsdama, ar pareiškėja pašalino skundo trūkumus, teisėjų kolegija nustatė, jog minėtame pakartotinai paduotame skunde pareiškėja iš esmės pakartojo savo pirminiame skunde išdėstytą poziciją dėl negrąžintos žemės ir šią poziciją grindžiančius argumentus, nesuformuluodama skundo reikalavimo, pagrindo ir dalyko bei nenurodydama atsakovo. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti pareiškėjos skundo trūkumai yra pripažintini esminiais, nes jie susiję su pagrindiniais teisminio ginčo elementais (bylos šalimis, ginčo dalyku ir pagrindu), todėl šie trūkumai užkerta kelią priimti skundą bei pagal tokį skundą iškelti teisiškai prasmingą administracinę bylą, kurioje būtų galima veiksmingai apginti pareiškėjos galbūt pažeistas teises.

Pareiškėja nurodo, kad jai į teismą pasiūlė kreiptis NŽT, tačiau tai neatleidžia pareiškėjos nuo pareigos paduoti skundą, atitinkantį ABTĮ reikalavimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus, nes pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Akcentuotina, kad teisė į teisminę gynybą grindžiama dispozityvumo principu: asmuo, kurio teisės pažeistos, pats sprendžia, ar kreiptis į teismą, ir pats renkasi gynybos būdus. Teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Paprastai bylos nagrinėjimo teisme ribas nustato pareiškėjas. Jo suformuluotas skundo dalykas (reikalavimas) ir nurodytas faktinis skundo pagrindas (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, o atsakovui (kitiems proceso dalyviams), kuriam pareikštas skundas, – teikti atsikirtimus, gintis nuo pareikšto skundo ar su juo sutikti.

Atsižvelgiant į pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, kad jai nebuvo atsakyta į administraciniam teismui pateiktus klausimus, pažymėtina, kad administracinis teismas nagrinėja konkrečius ginčus, kilusius tarp konkrečių asmenų, o ne atsako pareiškėjams į jų užduodamus klausimus.

Akcentuotina ir tai, kad į teismą besikreipiantis asmuo privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia skundą, ir kokį konkretų reikalavimą reiškia atsakovui, tačiau nėra įpareigotas pateikti teismui teisinį ginčo santykių kvalifikavimą, t. y. kokie materialieji įstatymai turi būti taikomi sprendžiant bylą. Faktų teisinis įvertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas. Tam, kad asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti pareiškėjo reikalavimo teisė. Konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba gali būti pritaikyta tik tinkamai kvalifikavus šalių teisinius santykius. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, o tai galima atlikti tik tada, kai skunde yra suformuluotas konkretus reikalavimas ir nurodytos jį pagrindžiančios faktinės aplinkybės.

Dėl pareiškėjos argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareikalavo, kad ji (pareiškėja) pateiktų teisiškai kvalifikuotai surašytą skundą, nes pareiškėja nėra teisininkė, pažymėtina, jog pareiškėja, neturėdama kvalifikuotam procesiniam dokumentui parengti reikalingo išsilavinimo ar galimybių (pasirengimo), gali užtikrinti savo teisių gynybą ir interesų atstovavimą teisme pasinaudodama profesionalaus teisininko paslaugomis, nes proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 47 str. 1 d.). Kita vertus, ABTĮ įtvirtinti reikalavimai nepriklauso nuo pareiškėjos akcentuojamų aplinkybių, nes teismai teisingumą vykdo vadovaudamiesi visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu, nepaisydami lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių (ABTĮ 6 str.).

Vadovaujantis ABTĮ 12 straipsnio nuostata, kartu pareiškėjai išaiškinta tai, jog jai neturint galimybės pasinaudoti mokama kvalifikuota teisine pagalba, ji gali siekti pasinaudoti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta tvarka suteikiama valstybės garantuojama teisine pagalba.

Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad pareiškėja šiuo atveju nepašalino nustatytų esminių skundo trūkumų, todėl pagrįstai ir teisėtai laikė skundą nepaduotu ir grąžino pareiškėjai (ABTĮ 33 str. 1 d.). Dėl to pareiškėjos atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjos D. O. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė