2025-07-30 Nr. CB-4493-2-57-3-00174-2024-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2748

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00174-2024-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Agnės Tikniūtės, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė) ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. liepos 24 d. paduotu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl bankrutavusios bendrovės vadovo civilinės atsakomybės. Skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškinį atmesti.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygas būtinąsias sąlygas, nustatytas CK 6.246–6.249 straipsniuose, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, konstatuodami, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas, nevykdydamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 69 straipsnyje nurodytos prievolės, iš anksto žinojo, kad dėl to bus apskaičiuotos netesybos.

2. Bylą nagrinėję teismai, neteisingai taikydami Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnį, visiškai nepagrįstai teigia, kad bauda bendrovei būtų apskaičiuota ir tuo atveju, jeigu atsakovas būtų įvykdęs PVMĮ 69 straipsnyje nurodytą prievolę, kadangi bauda yra skiriama tik už mokesčių įstatymų pažeidimus ir tik atlikus mokestinį patikrinimą.

3. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra pateikiamas tik galimos atsakovo tyčios vertinimas, tačiau atsakovo kaltė privalėjo būti vertinama ir kaip didelis ar paprastas neatsargumas. Toks vertinimas nukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 2023 m. sausio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-684/2023 bei 2024 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-403/2024 suformuotos teismų praktikos, nes nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė

Eglė Zemlytė