2017-07-12 Nr. AB-13707-3-62-3-00656-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-568-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00656-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. liepos 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. O. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. O. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. O. (toliau – ir pareiškėjas) Kauno apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydamas priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad Alytaus pataisos namuose jis nebuvo laiku informuotas apie jam nustatytą žmogaus imunodeficito virusą (toliau – ir ŽIV), taip pat apie tai, kaip ši liga plinta ir kokių saugumo priemonių pareiškėjas turėjo imtis, siekdamas apsaugoti kitų asmenų sveikatą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas, įvertinęs skundo turinį, darė išvadą, kad žalos atsiradimą pareiškėjas kildina iš to, kad jis nebuvo tinkamai ir laiku informuotas apie tai, jog yra ŽIV nešiotojas, t. y. iš asmens sveikatos priežiūros paslaugų netinkamo teikimo. Teismas pažymėjo, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu. Todėl, teismo vertinimu, ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, kaip civilinio teisinio pobūdžio ginčai, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-376/2014; 2015 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-639-556/2015; 2015 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-745-556/2015).

Teismas pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, teismas pareiškėjui išaiškino, kad jis skundą dėl žalos atlyginimo dėl teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės turi teisę teikti bendrosios kompetencijos teismui.

II. Pareiškėjas A. O. atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, perduoti šią bylą bendrosios kompetencijos teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad nėra teisininkas, todėl jam nesuprantamos administracinio proceso ir civilinio proceso nuostatos. Pareiškėjas nesutinka su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Komisija) sprendimu, tačiau šis sprendimas buvo apskųstas netinkamam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. O. skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka nagrinėti pareiškėjo skundą, nes sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo dėl neturtinės žalos atlyginimo siekiamas inicijuoti ginčas, kuris susijęs su galbūt netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.), tačiau ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-56/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-932-552/2016). Taigi dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde aiškiai suformulavo savo skundo pagrindą ir dalyką. Pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą grindė tuo, kad jam būnant Alytaus pataisos namuose buvo netinkamai įgyvendinta jo teisė gauti informaciją apie savo sveikatos būklę bei ligos diagnozę, t. y. kad jam nebuvo laiku ir tinkamai suteikta informacija apie tai, kad pareiškėjas yra ŽIV nešiotojas. Pažymėtina, jog aplinkybę, kad neturtinės žalos atsiradimą kildina iš netinkamo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, atskirajame skunde pripažįsta ir pats pareiškėjas, paaiškindamas, jog į apygardos administracinį teismą kreipėsi dėl suklydimo. Tai patvirtina ir Komisijoje 2017 m. gegužės 12 d. gautame pareiškėjo skunde nurodyta informacija.

Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad pareiškėjo keliamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui paaiškėjo iki jo skundo priėmimo pirmosios instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo bylą pagal pareiškėjo skundą perduoti pagal rūšinį teismingumą, kaip to prašo pareiškėjas, nes ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas tokios pareigos jam nenustato. Vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Kauno apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, šis atsisakymas priimti skundą neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į kompetentingą bendrosios kompetencijos teismą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą perduoti bylą pagal jo skundą bendrosios kompetencijos teismui, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. O. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė