N-575-541-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-541/2012

Teisminio proceso Nr.4-05-3-08893-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija 50.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nutarimo S. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 10 d. nutarimu S. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1886 straipsnio („Valstybinio socialinio draudimo įmokų, išmokų apskaičiavimo ir jų mokėjimo tvarkos pažeidimas“) 2 dalį nutraukė konstatavęs, kad asmens veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties (nėra kaltės). Teismas nustatė, jog S. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, jog šis, būdamas AB „Žemės bankas“ likvidacinės komisijos pirmininku ir būdamas jau baustas pagal ATPK 1886 straipsnio 1 dalį, iki 2010 m. lapkričio 30 d. nepateikė dokumentų apie J. M. draudžiamąsias pajamas, reikalingų pensijai skirti. Teismas konstatavo, jog surinkti įrodymai patvirtina, kad S. Ž. neįvykdė socialinio draudimo fondo įstaigos pareigūno reikalavimo dėl objektyvių priežasčių, t. y. prašomi dokumentai jam nebuvo perduoti ir jis jų neturi, nežino, kas yra bendrovės akcininkais ir kur visi dokumentai yra.

II. Nesutikdamas su Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pagal Juridinių asmenų registro duomenis nuo 1994 m. kovo 24 d. iki 2011 m. sausio 4 d., t. y. pareikalavimo pateikti pažymą bei protokolo surašymo metu, S. Ž. buvo AB „Žemės bankas“ likvidacinės komisijos pirmininku, ir ta aplinkybė, kad jis išregistruotas iš registro, neatleidžia jo nuo pareigų ir atsakomybės iki išregistravimo. Pabrėžia, jog byloje nėra nustatyta, kad jis savo pareigų negalėjo eiti dėl kažkokių nuo jo paties nepriklausančių aplinkybių.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą S. Ž. prašo jį atmesti palaikydamas apylinkės teismo nutarimo motyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

ATPK 1886 straipsnio 2 dalis inter alia numato administracinę atsakomybę už Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, kai tai padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus. Taigi, atsakomybei pagal ATPK 1886 straipsnio 2 dalį kilti būtina nustatyti ir tai, ar S. Ž. duotą reikalavimą galėjo įvykdyti. Pažymėtina, jog apeliantas 2010 m. lapkričio 17 d. raštu prašė S. Ž. iki 2010 m. lapkričio 30 d. pateikti pažymą apie J. M. draudžiamąsias pajamas pensijai skirti už laikotarpį nuo 1993 m. balandžio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. (b. l. 3), į ką S. Ž. 2010 m. lapkričio 29 d. paaiškinimu atsakė, kad reikalavimo įvykdyti negali, nes nei minėti dokumentai, nei jokie kiti AB „Žemės bankas“ dokumentai jam neperduoti, o gauti jų neturi galimybės, nes akcininkai į šaukiamus susirinkimus neatvyksta (b. l. 5). Pabrėžtina, jog kartu su tokiu paaiškinimu asmuo pridėjo ir dokumentus, patvirtinančius pareiškime išdėstytas aplinkybes, tuo tarpu apeliantas, turėdamas tam pareigą (ATPK 256 str. 3 d.), nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad S. Ž. 2010 m. lapkričio 17 d. rašte formuluojamam reikalavimui įvykdyti turėjo visas galimybes. Todėl įvertinus tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog šiuo atveju S. Ž. veiksmuose nėra analizuojamo pažeidimo sudėties. Kitoks situacijos vertinimas nei tai atliko apylinkės teismas būtų prilygintas baudimui prielaidų pagrindu, ką draudžia teisės aktai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais naikinti Kauno miesto apylinkės teismo nutarimą nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius