Legislator Case Law & Legislation
844dab2e-9822-49ec-a997-0cb77026d707 AI generated

844dab2e-9822-49ec-a997-0cb77026d707 · Kauno apygardos teismas

Case Number 844dab2e-9822-49ec-a997-0cb77026d707
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

paskyrė ieškovui naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A"; ūkinio pastato dalimi, plane pažymėta „D", gyvenamojo namo dalimi, plane pažymėta „C"; paskyrė ieškovui bendrai su atsakovėmis naudotis gyvenamojo namo dalimi, plane pažymėta „B", laiptine ir kiemo statiniais;

Legislator headnote

AI generated

844dab2e-9822-49ec-a997-0cb77026d707 · Kauno apygardos teismas: Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , turi bÅ«ti siekiama sukurti racionalias žemėnaudas, skiriant kuo mažesnę sklypo dalį bendram naudojimui. Naudotis bendrai paprastai turi bÅ«ti skiriama tik ta dalis, kuri neiÅ¡vengiamai naudojama kartu dėl to, kad ji užimta bendrų pastatų, statinių, įrenginių ar kitų objektų. Taip neįvertinta, jog paties ieÅ¡kovo (ne žemėtvarkininko) parengtas žemės sklypo planas, nubraižytas ant namų valdos inventorinės bylos žemės sklypo schemos, kuri sudaryta 1992 m. (lt. b.1.71).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-152-173/2011Proceso Nr. 2-05-3-16842-2009-2Procesinio sprendimo kategorija:121.21;30.9.1;Pirmosios instancijos teismo teisėjas D. Stralkus(S) KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. balandžio 7 d.Kaunas  Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Leono Jachimavičiaus(kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Vaidai StankevičiÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovui J.M., atsakovėms S.L.E.Ž., atsakovės V.M. atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal V.M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo m2010 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo J.M. ieÅ¡kinį atsakovėms V.

M., L. S., S. L., E. Ž. dėl naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas J.M., patikslinęs ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė nustatyti bendrÄ ja daline nuosavybe su atsakovėmis V.M., L.S., S.L., ir E.Ž. valdomo turto, esančio Å irvintų II-asis takas Nr.3, Kaune, naudojimosi tvarkÄ :

1) paskiriant jam naudotis žemės sklypo dalį, plane pažymėta „A";

2) paskiriant jam naudotis ūkinio pastato dalį, plane pažymėta „D" (1 sandėliukas);

3) paskiriant jam naudotis gyvenamojo namo dalį, plane pažymėta „C" (mansarda su palėpe);

4) bendrai su atsakovėmis paskiriant naudotis kiemo statiniais, gyvenamojo namo dalimi, plane pažymėta „B" ir gyvenamojo namo laiptine bei 5) įpareigoti atsakoves netrukdyti jam naudotis anksčiau nurodytomis nekilnojamojo turto dalimis. IeÅ¡kovas nurodė, kad jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/10 dalis žemės sklypo, 1/5 dalis gyvenamojo namo, 1/5 dalis Å«kinio pastato bei 1/5 dalis kiemo statinių, esančių Å irvintų II-asis tk. 3, Kaune. Likusi dalis minėto nekilnojamojo turto bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovėms, tačiau bendraturčių dalys nėra atidalytos. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas pageidavo nustatyti naudojimosi ginčo nekilnojamuoju turtu tvarkÄ pagal jo parengtÄ planÄ , nes gera valia Å¡alims susitarti nepavyko.   Kauno apylinkės teismas 2010 m. liepos 2 d. sprendimu iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kinį ir nustatė naudojimosi turto, esančio Å irvintų II-asis takas 3, Kaune, bendrÄ jÄ daline nuosavybe tvarkÄ :

1) paskyrė ieškovui naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A"; ūkinio pastato dalimi, plane pažymėta „D", gyvenamojo namo dalimi, plane pažymėta „C";

2) paskyrė ieškovui bendrai su atsakovėmis naudotis gyvenamojo namo dalimi, plane pažymėta „B", laiptine ir kiemo statiniais;

3) priteisė ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovių 104,80 Lt žyminio mokesčio ir 1200 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti; bei 4) priteisė solidariai iÅ¡ atsakovių 47,50 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ä®vertinęs tai, jog atsakovės nesutiko tik, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų paskirta naudotis gyvenamo namo patalpų, plane pažymėtų „C" (mansarda) palėpės dalimi, teismas ieÅ¡kinį patenkino, nes nustatė, jog į palėpę yra patenkama bÅ«tent pro mansardÄ (tokios faktinės situacijos įteisinimas, teismo nuomone, lemtų tolesnius konfliktus), todėl ieÅ¡kovo pasiÅ«lytÄ naudojimosi gyvenamojo namo dalimi, plane pažymėta „C", teismas laikė racionalesne.

IeÅ¡kovo praÅ¡omÄ paskirti naudotis Å«kinio pastato dalį, plane pažymėtÄ â€žD" (1 sandėliukas), teismas paskyrė dėl to, kad ribojasi su ieÅ¡kovui paskirto naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A" (atsakovės niekuo nepagrįsdamos prašė ieÅ¡kovui skirti naudotis Å«kinio pastato dalį, plane pažymėta „D" (3 sandėliukas)). ReikalavimÄ dėl atsakovių įpareigojimo netrukdyti jam naudotis paskirtomis bendro turto dalimis atmetė, nes ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atsakovės sudaro kokias nors realias kliÅ«tis ieÅ¡kovui patekti ar kitaip naudotis jam priklausančia nekilnojamojo turto, esančio Å irvintų II-asis takas Nr. 3, Kaune, dalimi.    IÅ¡ dalies sutikdamos su ieÅ¡kiniu atsakovės nurodė, jog ieÅ¡kovas nepagrįstai pageidauja naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A", nes jam priklauso tik 1/10 dalis minėto žemės sklypo.

Atsakovės taip pat nesutinka, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų paskirta naudotis Å«kinio pastato dalis, plane pažymėta „D" (1 sandėliukas), kaip alternatyvÄ siÅ«lant jam paskirti naudotis kita Å«kinio pastato dalimi (3 sandėliuku).Apeliaciniu skundu atsakovės praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį atmesti. Skunde nurodoma, apylinkės teismas nesivadovavo bendraisiais žemės sklypo dalių paskirstymo principais - faktiniu naudojimusi, racionalumu ir patogumu. Juos įgyvendinant turi bÅ«ti nustatoma tokia naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarka, kad užtikrintų bendruosius namų valdos tenkinimo poreikius - priėjimÄ prie gyvenamojo namo, savininkui tenkančių Å«kinių pastatų, kitų jam reikÅ¡mingų objektų, esančių namų valdos sklype, siekiant jais naudotis pagal tiesioginę paskirtį ir užtikrinti jų reikiamÄ priežiÅ«rÄ .

Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas ieÅ¡kovui naudotis žemės sklypo dalimi „A", neatsižvelgė į tai, kad Å¡i žemės sklypo dalis pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ planÄ betarpiÅ¡kai ribojasi su gyvenamuoju namu, nepaliekant priėjimo prie namo, tokiu bÅ«du, pažeidžiama kitų namo bendraturčių teisė prieiti prie gyvenamojo namo dalies. Be to, pagal faktinį gyvenamojo namo naudojimÄ , į žemės sklypo dalį, kuriÄ teismas paskyrė naudotis ieÅ¡kovui, iÅ¡eina atsakovės L.S. naudojamos gyvenamojo namo dalies langai, tačiau priėjimas prie naudojamos namo dalies ir langų nepaliktas.Patvirtindamas ieÅ¡kovo pasiÅ«lytÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ ir nustatydamas ieÅ¡kovo dalį, teismas iÅ¡ viso nenustatė, kokia dalimi žemės sklypo bendraturčiai naudosis bendrai.

Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , turi bÅ«ti siekiama sukurti racionalias žemėnaudas, skiriant kuo mažesnę sklypo dalį bendram naudojimui. Naudotis bendrai paprastai turi bÅ«ti skiriama tik ta dalis, kuri neiÅ¡vengiamai naudojama kartu dėl to, kad ji užimta bendrų pastatų, statinių, įrenginių ar kitų objektų. Taip neįvertinta, jog paties ieÅ¡kovo (ne žemėtvarkininko) parengtas žemės sklypo planas, nubraižytas ant namų valdos inventorinės bylos žemės sklypo schemos, kuri sudaryta 1992 m. (lt. b.1.71).

Remiantis atsakovių teismui pateiktu VÄ® Registrų centras Kauno filialo parengtu 2010-06-03 naudojimosi tvarkos žemės sklype nustatymo planu (2 t., b.l. 4), matyti, kad ginčo žemės sklypo ribos buvo įregistruotos pagal 1995 m. parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ . Žemės įstatymo 30 str. 1 d. nustatyta, kad žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas ar schema. Dėl to, naudojimosi žemės sklypu tvarka turi bÅ«ti nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektÄ , parengtÄ Å¾emės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentÄ , kurio pagrindu Å¡is žemės sklypas buvo suformuotas (LAT 2001-05-02 nutartis c.b.

Nr. 3K-3-519/2001, 2006-10-13 nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2006, 2010-02-18 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1). Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi bÅ«ti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir iÅ¡sidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi bÅ«ti nubrėžta taip, kad Å¡alims ir teismui bÅ«tų galima nustatyti jos faktinę vietÄ (LAT 2003-10-15 nutartis c.b.

Nr. 3K-3-956/2003, 2010-02-18 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1). IeÅ¡kovo nubraižytas planas neturi žemės sklypo planui reikalingų duomenų, remiantis juo negalima tiksliai nustatyti ieÅ¡kovui paskirtos naudotis žemės sklypo dalies dydžio, vietos, todėl teismas tenkindamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ , remiantis paties ieÅ¡kovo nubraižytu planu, pažeidė Žemės įstatymo 30 straipsnį, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokiose bylose.    Nustatydamas naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ pasiÅ«lymÄ ir paskirdamas ieÅ¡kovui naudotis didesniu gyvenamojo namo plotu nei jam priklausytų pagal jo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise, bylÄ nagrinėjęs apylinkės teismas netinkamai taikė CK 4.81 straipsnio 1 d dalies nuostatas.

Remiantis VÄ® „Registrų centro" Kauno filialo Pastato dalių paskaičiavimo projektu (lt. b.l. 132), ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiÄ gyvenamojo namo dalį sudaro 36,60 m2, tai atitinka patalpos 4-1/19,99 m2, 4-4/9,79 m\ 773/1000 patalpų 4-2/4,53 m2 ir 4-5/3,91 m2. Ginčijamu teismo sprendimu ieÅ¡kovui paskirta naudotis 41 m2 gyvenamojo namo dalis. Paskirti ieÅ¡kovui naudotis didesne gyvenamojo namo dalimi nei jam priklauso nuosavybės teise, teismas galėjo tik iÅ¡imtiniu atveju, kai nėra galimybės paskirti jo dalį atitinkančių izoliuotų patalpų.

Esant bÅ«tinybei kuriam nors iÅ¡ bendraturčių skirti naudotis didesnę dalį, teismas privalėjo spręsti atlyginimo (kompensacijos) už naudojimÄ si svetimu turtu klausimÄ . To nepadarius, buvo pažeistas naudojimosi gyvenamuoju proporcingumo principas.Priimant revizuojamÄ sprendimÄ , vadovautasi ieÅ¡kovo pateiktu pasiÅ«lymu, kuris nubraižytas ant gyvenamojo namo schemos, registruotos 1992 m. (lt.b.1.74), tačiau neatsižvelgta į tai, kad byloje buvo pateikti vėlesni gyvenamojo namo inventorizacijos duomenys, registruoti 1995 m. (2t. b.1.5-11), kurie atitinka faktinę namo padėtį.

Minėti įrodymai patvirtina, kad namo dalyje –saloje(mansardoje), kuria pageidavo naudotis ieÅ¡kovas, užfiksuoti pasikeitimai-nauja patalpa 4-5 bei patalpos 4-4 rekonstrukcija, lyginant su ieÅ¡kovo nubraižyta schema (lt.b.1.74). Dėl to, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ , neiÅ¡siaiÅ¡kino faktinės patalpų situacijos, todėl sprendimo motyvas, kad „ieÅ¡kovui paskyrus naudotis atsakovių plane nurodytÄ gyvenamojo namo dalį, jos negalėtų naudotis palėpe" yra nepagrįstas, atsižvelgiant į 1995 m inventorizacijos duomenis.IeÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai dokumentai nebuvo tinkamai patvirtinti (CPK 114 str. 1 d., 198 str. 2 d., 202 str.), neatitiko leistinumo kriterijų, todėl juos vertindamas teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Be to, priimdamas sprendimÄ , teismas nepagrįstai nesirėmė atsakovių į bylÄ pateiktais įrodymais: Pastato dalių paskaičiavimo projektu (lt. b.1.132), Naudojimosi tvarkos žemės sklype tarp bendraturčių nustatymo planu (2t. b.1.4), Namų valdos techninės inventorizacijos bylos nuoraÅ¡u (2t. b.1.5-11); ir dėl Å¡ių įrodymų vertinimo ar atmetimo iÅ¡ viso sprendime nepasisakė, pažeisdamas CPK 270 str. 4 dalies 3 punktÄ .Priteisdamas solidariai iÅ¡ atsakovių ieÅ¡kovui 1200 Lt iÅ¡laidų už advokato padėjėjo pagalbÄ , apylinkės teismas visiÅ¡kai nemotyvavo, kodėl priteisiamos tokio dydžio iÅ¡laidos ir ar jos visos yra pagrįstos.

Priteista suma už advokato padėjėjo iÅ¡laidas yra per didelė ir nepagrįsta. Å alies iÅ¡laidos susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, turi bÅ«ti priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.), tačiau į tai, kad nesudėtingoje byloje ieÅ¡kovui atstovavo advokato padėjėjas (sprendimo motyvuojamoje dalyje ir rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad advokatas) neatsižvelgta.Teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovės V.M. solidariai su kitomis atsakovėmis 47,50 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesiniu dokumentų, įteikimu valstybei, pažeidė CPK 96 str., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 19 str. 4 d., 20 str. nuostatas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d. numatyta, kad asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , nagrinėjant civilines bylas atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų (iÅ¡skyrus CPK 88 str. 1 d. 6-8 p. nurodytas bylinėjimosi iÅ¡laidas). To paties įstatymo 19 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu apmokama 50 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, pareiÅ¡kėjas apmoka 50 procentų kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kai valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Todėl atsižvelgiant į CPK 96 straipsnio nuostatas, patenkinus dalį ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio, teismas galėjo iÅ¡ atsakovės priteisti tik 50 procentų mokėtinų iÅ¡laidų už teismo procesinių dokumentų įteikimÄ valstybei. Kadangi byloje buvo keturios atsakovės, kiekvienai mokėti reikėtų po 11,88 Lt, tai iÅ¡ V.M. galėjo bÅ«ti priteista tik 5,94 Lt.    Atsakovės E. Ž., S. L. ir L.S. prisideda prie atsakovės V.M. apeliacinio skundo.   Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o sprendimo nekeisti.

Apeliantė skundo argumentuose nurodė, jog teismas rėmėsi tik ieÅ¡kovo pateiktais planais bei paskirdamas ieÅ¡kovui naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A", padarė pažeidimÄ , nes Å¡i sklypo dalis betarpiÅ¡kai ribojasi su gyvenamuoju namu, nepaliktas priėjimas prie namo, bei nurodė, kad toje vietoje iÅ¡eina atsakovės L.S. naudojamos gyvenamojo namo dalies langai. IeÅ¡kovo nuomone, Å¡ie atsakovės argumentai yra nepagrįsti, nes, visi byloje dalyvaujantys asmenys nagrinėjimo metu, turėjo galimybes teikti raÅ¡ytinius įrodymus, t.y. projektinius pasiÅ«lymus, kaip naudotis bendra nuosavybe.

IeÅ¡kovas pats parengė savo projektÄ dėl naudojimosi tvarkos bendru turtu nustatymo, analogiÅ¡komis priemonėmis ir atsakovės nubraižė savo projektÄ , kaip naudotis bendra nuosavybe. IeÅ¡kovas, siekdamas iÅ¡sklaidyti bet kokias abejones dėl galimų netikslumų, savo lėšomis pasinaudodamas specialisto - architekto pagalba, parengė iÅ¡samius bendrosios nuosavybės padalinimo planus, atliko paskaičiavimus, o atsakovės nedėjo jokių pastangų savo projektiniams parengimams, vilkino bylÄ , neteikė prieÅ¡ieÅ¡kinio byloje ir neįrodė, jog jų pateiktas naudojimosi tvarkos planas bÅ«tų racionalesnis, patogesnis ir atitiktų protingumo įr sÄ Å¾iningumo kriterijus.

Tai, kad atsakovės L.S. gyvenamojo namo dalies, kuria ji naudojasi, langai iÅ¡eina į tÄ pusę, kur teismas ieÅ¡kovui priskyrė žemės sklypo dalį „A", nesudaro pagrindo abejoti teismo sprendimo teisingumu ir teisėtumu, nes, kaip matyti, atsakovė L.S. teismo sprendinio neskundė, o apeliantė neturi pagrindo Å¡iuo motyvu remtis, nes ji ta dalimi nesinaudoja, todėl jos teisės nėra pažeidžiamos. Be to, pažymėtina, jog nustačius sklypo dalį prie namo sienos, niekam iÅ¡ bendraturčių nėra atimta teisė eksploatuoti namÄ (jį remontuoti), nes namas yra bendroje dalinėje bendraturčių nuosavybėje, todėl jo remonto darbai atliekami bendraturčių bendru sutarimu, todėl esant bÅ«tinybei prieiti prie namo sienos ieÅ¡kovas nesudarys jokių kliūčių.Atmestinas ir apeliantės argumentas, jog teismas nenustatė, kokia kiemo dalimi bendraturčiai naudosis bendrai.

Kaip ir buvo minėta, atsakovės byloje nereiÅ¡kė savarankiÅ¡kų reikalavimų (prieÅ¡ieÅ¡kinio), teismas už atsakoves rinkti įrodymų bei sudaryti planų neturi iniciatyvos teisės. IeÅ¡kovas nereikalavo nustatyti bendro naudojimosi kiemo dalies, nes nėra aiÅ¡ku, kuria kiemo dalimi pageidauja naudotis kiekviena iÅ¡ atsakovių. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė bando suklaidinti teismÄ nurodydama, jog ieÅ¡kovas neturėjo pats teisės rengti padalinimo projektų, jog projektai parengti tik pagal inventorinę bylÄ .

Å ie apeliantės teiginiai yra atmestini, nes kaip minėta, ieÅ¡kovas byloje naudojosi specialisto pagalba, kuris, pasinaudodamas specialia technika, pagal sklypo koordinates parengė planÄ byloje, kurio pagrindu teismas ir nustatė naudojimosi tvarkÄ turtu. Todėl apeliantės nurodytos L AT bylos neatitinka Å¡ios bylos aplinkybių ir nėra taikytinos Å¡iam ginčui. Paminėtina ir tai, kad Kauno miesto apylinkės teismas architektÄ L.P. (architekto kvalifikacijos atestatas Nr.A1431), parengusį projektinį pasiÅ«lymÄ , apklausė posėdžio metu, siekiant paÅ¡alinti bet kokius netikslumus, be to, buvo atlikti detalÅ«s bendraturčiams tenkančių dalių paskaičiavimai.

Dėl tom apeliantės pateikti argumentai, jog planai, pagal kuriuos teismas nustatė naudojimosi tvarkÄ , netikslÅ«s, sudaryti pažeidžiant reikalavimus, yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir vertintini kaip bandymas suklaidinti teismÄ .Apeliacinio skundo argumentas, kad ieÅ¡kovui paskirta didesnė dalis gyvenamojo namo nei jam priklausytų, neatlaiko kritikos, kadangi teismas atsižvelgė ne tik į „techninę" pastatyto padalijimo pusę, bet ir į racionalumo, protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

Teismas pagrįstai ieÅ¡kovui paskyrė naudotis gyvenamojo namo dalimi, plane pažymėta „C", kuri yra namo saloje(mansardoje). Nors formaliai ieÅ¡kovui tenkanti dalis yra minimaliai didesnė, tačiau apeliantės argumentai paneigiami tuo, kad saloje (mansardoje)patalpos nėra pritaikytos gyventi, jas reikia apÅ¡iltinti ir įrengti gyvenamÄ sias patalpas, be to, dalis, kuri yra ieÅ¡kovo virÅ¡plotis, yra palėpė, t.y. nelygiavertis plotas tam plotui, kuriuo naudojasi atsakovės, nes atsakovės naudojasi visu pirmu namo aukÅ¡tu, kuriame yra pilnai įrengti butai, turintys komunikacijas, ir jokių papildomų iÅ¡laidų norint juose gyventi nereikia.

Pažymėtina, kad teismas racionaliai įvertino ir tÄ aplinkybę, kad paskyrus vienam ieÅ¡kovui naudotis salka(mansardoje) bus iÅ¡vengta galimų ginčų tarp bendraturčių, nes bendro naudojimo patalpa liks tik laiptinė, be to, ieÅ¡kovas nepretendavo į rusi, todėl atsakovės naudosis visu rÅ«siu. Taigi, matyti, kad nustatyti inventorizacinėje byloje pakitimai yra nesudarantys pagrindo priimti kitokį sprendimÄ , nes jie iÅ¡ esmės patalpų bÅ«klės nepakeitė ir nėra esminiai. Esant izoliuotom patalpom, tam bendraturčių bus mažiau nesutarimų dėl patalpų naudojimo ir bus geriau realizuota nuosavybės teisė.   Apeliantės argumentai, jog teismas sprendimÄ grindė byloje pateiktais nepatvirtintais įrodymais, yra atmestini, nes visi įrodymai patvirtinti juos sudariusių asmenų, o teismas, įsitikinęs dokumentų autentiÅ¡kumu, juos priėmė pagrįstai.

Taip pat atmestini apeliantės argumentai dėl advokato padėjėjo išlaidų dydžio priteisimo byloje. Byla sudėtinga ir truko apie metus laiko. Neatsižvelgiant į tai, kad byloje buvo daugiau negu trys teismo posėdžiai, papildomai buvo tikslinami dokumentai, rengiamas patikslintas ieškinys, teikiami ir renkami įrodymai, todėl advokato padėjėjo išlaidų dydis yra pilnai pagrįstas šioje byloje ir turi būti priteistas visa apimtimi.    Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((duomenys neskelbtini) str.).   Tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe.   Namų valdoje, esančioje Å irvintų 2-asis takas Nr.3, Kaune, ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso po 1/5-dalį gyvenamojo namo(unikalus Nr. 1993-0064-6017), Å«kinio pastato(unikalus Nr. 1993-0064-6028), kiemo statinių(unikalus Nr. 1993-0064-6046), 1/10 dalis žemės sklypo(unikalus Nr. 1901-0100-0054)(b. l. 7-11, t.1).

IeÅ¡kovas šį nekilnojamÄ jį turtÄ paveldėjo pagal įstatymÄ po tėvo L.M. mirties.    Pirma, Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas ar schema. Dėl to naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektÄ , parengtÄ Å¾emės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentÄ , kurio pagrindu Å¡is žemės sklypas buvo suformuotas.

Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi bÅ«ti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir iÅ¡sidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi bÅ«ti nubrėžta taip, kad Å¡alims ir teismui bÅ«tų galima nustatyti jos faktinę vietÄ .   Bendraturčiai turi proporcingas jų nuosavybės teisės daliai teises ir pareigas naudotis bendrÄ ja nuosavybe ir jÄ iÅ¡laikyti.

Bendraturčių teisės naudotis bendrÄ ja nuosavybe esančiu žemės sklypu visų pirma įgyvendinamos jų tarpusavio sutarimu, o, kilus ginčui, dėl jų sprendžia teismas (CK 4.47 straipsnio 1 dalis, 4.76 straipsnis). Tiek bendraturčių susitarimu, tiek teismo sprendimu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka turi bÅ«ti teisėta, t. y. atitikti žemės santykių tvarkymui nustatytus imperatyviuosius įstatymo reikalavimus.Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ teismui turi bÅ«ti pateiktas žemės sklypo planas, parengtas pagal žemės santykius reglamentuojančius teisės aktus bei atitinkantis teritorijų planavimo dokumentÄ , kurio pagrindu Å¡is žemės sklypas buvo suformuotas.

IÅ¡ naudojimosi sklypu tvarkos projekto turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kokios konkrečios dalys tenka bendraturčiams naudotis, jų dydis ir iÅ¡sidėstymas sklype.   Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , vadovavosi ieÅ¡kovo ir atsakovių pateiktais planais(b. l. 71-74, 86-89, t.1). Bet Å¡ių dokumentų negalima įvardinti žemės sklypo planais, kadangi jie neatitinka teritorijų planavimo dokumento reikalavimų, iÅ¡ jų neaiÅ¡kų, kokios konkrečios dalys teks ieÅ¡kovui ir atsakovėms naudotis, jų dydis ir iÅ¡dėstymas sklype.

Netinkamas ir žemės sklypo planas, kurį ieÅ¡kovas pateikė 2010 m. balandžio 6 d. teismo posėdyje, kadangi jame nenurodyta, kuri sklypo dalis tenka naudotis kiekvienai atsakovei(b. l. 142, t.1).    Atsakovės planÄ , parengtÄ pagal žemės santykius reglamentuojančius teisės aktus bei atitinkanti teritėjų planavimo dokumentui keliamus reikalavimus, pateikė 2010m. birželio 21 d. teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas Å¡iuo planu nesivadovavo, nenustatė, kokiomis konkrečiomis sklypo dalimis naudosis atsakovės, koks jų dalių dydis ir iÅ¡dėstymas sklype.

Teismo sprendimas Å¡ioje dalyje negali bÅ«ti paliktas galioti, todėl keistinas. IeÅ¡kovas J.M. nepateikė tinkamo žemės sklypo plano, kuris atitiktų teritorijų planavimo dokumento reikalavimams, todėl žemės sklypu naudojimosi tvarka nustatoma, pagal atsakovės V.M. pateiktÄ naudojimosi tvarkos žemės sklype tarp bendraturčių nustatymo planÄ (b. l.4). Å is planas sudarytas nekeičiant įregistruoto VÄ® registrų centre sklypo ribų ir ploto.     Valstybės įmonės registrų centras pastato dalių paskaičiavimo projektu paskaičiuota, kad ieÅ¡kovui ginčo gyvenamajame tenka 36, 30 kv.m.(b. l. 132, t.1).

Teismo sprendimu ieÅ¡kovui paskirta naudotis 41 kv.m. gyvenamojo namo. Tai virÅ¡ija ieÅ¡kovui tenkančiÄ gyvenamojo namo dalį, bet tai ieÅ¡kovių teisių ir interesų nepažeis. IeÅ¡kovui tekusios patalpos nėra lygiavertės patalpoms, kuriomis naudosis atsakovės, kadangi ieÅ¡kovo patalpos dar nėra įrengtos, jos iki Å¡iol nėra pritaikytos gyventi. Dėl Å¡ių priežasčių atsakovėms nepriteistina ir piniginė kompensacija už atsakovui tekusiÄ didesnę gyvenamojo namo dalį. Atsakovės nepateikė ir savo pasiÅ«lymo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės vertinti kiekvienos Å¡alies pasiÅ«lymus.    CPK 79 straipsniu nustatyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis(CPK 80 straipsnis) ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu(CPK 88 straipsnis).   Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai(CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).    Atitinkamai mažinamos bylinėjimosi išlaidos, kurios ieškovui ir valstybei priteistos iš atsakovių. Iš kiekvienos atsakovės ieškovui priteistina po 200 Lt ieškovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, po 17,46 Lt žyminio mokesčio išlaidų.

  IÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteistina 106, 66 Lt iÅ¡laidų, kurias turėjo valstybė, suteikdama atsakovei V.M. antrinę teisinę pagalbÄ pirmosios instancijos teisme(b. l. 143, t.1).   IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme sudaro 47, 50 Lt. Jos paskirstomos sekančiai: iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteistina 15, 86 Lt, iÅ¡ kiekvienos atsakovės-po 7, 91 Lt.  Apeliacinės instancijos teismas patenkino tik 1/3-dalį skundo reikalavimų, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteistina 33, 33 Lt už advokatės atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme(Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-03-14 pažyma Nr. TP -7-(2.10)-304).

   Apeliacinės instancijos teisme Å¡ias iÅ¡laidas sudaro 40, 20 Lt. IÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteistina 14, 06 Lt, iÅ¡ kiekvienos atsakovės-po 7, 03 Lt.  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :    apeliacinį skundÄ tenkinti dalinai.    Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2d. sprendimo dalį, kuria nustatyta naudojimosi tvarka sklypu, esančiu Å irvintų II-sis takas Nr.3, Kaune. Å iÄ sprendimo dalį iÅ¡dėstyti taip:

Naudojimosi tvarkÄ , žemės sklype, esančiame Å irvintų II-sis takas Nr.3, Kaune, Å¡alims nustatyti pagal 2010 m. birželio 3 d. matininko E.Å . sudarytÄ planÄ : ieÅ¡kovui J.M. paskirti naudotis sklypo dalimi, kuri plane pažymėta „E“(39 kv.m.); atsakovei L.S. paskirti naudotis sklypo dalimi, kuri plane pažymėta „F“(39 kv.m.); atsakovei E.Ž. paskirti naudotis sklypo dalimi, kuri plane pažymėta „G“(39 kv.m.); atsakovei S.L. paskirti naudotis sklypo dalimi, kuri plane pažymėta „H“(39 kv.m.); atsakovei V.M. paskirti naudotis sklypo dalimis, kurios plane pažymėtos „B“, „C“, „D“ (234 kv.m.).   Pakeisti sprendimo dalį, kuriÄ iÅ¡spręstas bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas pirmosios instancijos teisme.

Å iÄ sprendimo dalį iÅ¡dėstyti taip:   -priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J.M. valstybei(biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630) 106, 66 Lt iÅ¡laidų, kurias turėjo valstybė, suteikdama atsakovei V. M. antrinę teisinę pagalbÄ pirmosios instancijos teisme; -priteisti iÅ¡ atsakovių V. M., L. S., E. Ž. ir S. L. po 200 Lt ieÅ¡kovui J. M. turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti;  -priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J.M. valstybei(biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 15, 86 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; -priteisti iÅ¡ atsakovių V.

M., L. S., E. Ž. ir S. L. valstybei(biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) po 7, 91 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.  LikusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .    Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J.M. valstybei(biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630) 33, 33 Lt už valstybės suteiktÄ atsakovei V.M. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J.M. valstybei(biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 14, 06 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

 Priteisti iÅ¡ atsakovių V.M., L.S., E.Ž. ir S.L. valstybei(biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) po 7, 03 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kolegijos pirmininkas                                                  Leonas Jachimavičius Kolegijos teisėjai                                                           Algimantas Kukalis                                                                                         Arvydas Žibas