844dab2e-9822-49ec-a997-0cb77026d707 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedpaskyrÄ ieÅ¡kovui naudotis žemÄs sklypo dalimi, plane pažymÄta âA"; Å«kinio pastato dalimi, plane pažymÄta âD", gyvenamojo namo dalimi, plane pažymÄta âC"; paskyrÄ ieÅ¡kovui bendrai su atsakovÄmis naudotis gyvenamojo namo dalimi, plane pažymÄta âB", laiptine ir kiemo statiniais;
Legislator headnote
AI generated844dab2e-9822-49ec-a997-0cb77026d707 · Kauno apygardos teismas: Nustatant naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ , turi bÅ«ti siekiama sukurti racionalias žemÄnaudas, skiriant kuo mažesnÄ sklypo dalį bendram naudojimui. Naudotis bendrai paprastai turi bÅ«ti skiriama tik ta dalis, kuri neiÅ¡vengiamai naudojama kartu dÄl to, kad ji užimta bendrų pastatų, statinių, įrenginių ar kitų objektų. Taip neįvertinta, jog paties ieÅ¡kovo (ne žemÄtvarkininko) parengtas žemÄs sklypo planas, nubraižytas ant namų valdos inventorinÄs bylos žemÄs sklypo schemos, kuri sudaryta 1992 m. (lt. b.1.71).
Full text
CivilinÄ byla Nr. 2-152-173/2011Proceso Nr. 2-05-3-16842-2009-2Procesinio sprendimo kategorija:121.21;30.9.1;Pirmosios instancijos teismo teisÄjas D. Stralkus(S) KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. balandžio 7 d.Kaunas  Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Leono JachimaviÄiaus(kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Vaidai StankeviÄiÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovui J.M., atsakovÄms S.L.E.Ž., atsakovÄs V.M. atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei, vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ pagal V.M. apeliacinį skundÄ dÄl Kauno miesto apylinkÄs teismo m2010 m. liepos 2 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo J.M. ieÅ¡kinį atsakovÄms V.
M., L. S., S. L., E. Ž. dÄl naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, n u s t a t Ä : ieÅ¡kovas J.M., patikslinÄs ieÅ¡kinio reikalavimus, praÅ¡Ä nustatyti bendrÄ ja daline nuosavybe su atsakovÄmis V.M., L.S., S.L., ir E.Ž. valdomo turto, esanÄio Å irvintų II-asis takas Nr.3, Kaune, naudojimosi tvarkÄ :
1) paskiriant jam naudotis žemÄs sklypo dalį, plane pažymÄta âA";
2) paskiriant jam naudotis Å«kinio pastato dalį, plane pažymÄta âD" (1 sandÄliukas);
3) paskiriant jam naudotis gyvenamojo namo dalį, plane pažymÄta âC" (mansarda su palÄpe);
4) bendrai su atsakovÄmis paskiriant naudotis kiemo statiniais, gyvenamojo namo dalimi, plane pažymÄta âB" ir gyvenamojo namo laiptine bei 5) įpareigoti atsakoves netrukdyti jam naudotis anksÄiau nurodytomis nekilnojamojo turto dalimis. IeÅ¡kovas nurodÄ, kad jam bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklauso 1/10 dalis žemÄs sklypo, 1/5 dalis gyvenamojo namo, 1/5 dalis Å«kinio pastato bei 1/5 dalis kiemo statinių, esanÄių Å irvintų II-asis tk. 3, Kaune. Likusi dalis minÄto nekilnojamojo turto bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklauso atsakovÄms, taÄiau bendraturÄių dalys nÄra atidalytos. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas pageidavo nustatyti naudojimosi ginÄo nekilnojamuoju turtu tvarkÄ pagal jo parengtÄ planÄ , nes gera valia Å¡alims susitarti nepavyko.   Kauno apylinkÄs teismas 2010 m. liepos 2 d. sprendimu iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kinį ir nustatÄ naudojimosi turto, esanÄio Å irvintų II-asis takas 3, Kaune, bendrÄ jÄ daline nuosavybe tvarkÄ :
1) paskyrÄ ieÅ¡kovui naudotis žemÄs sklypo dalimi, plane pažymÄta âA"; Å«kinio pastato dalimi, plane pažymÄta âD", gyvenamojo namo dalimi, plane pažymÄta âC";
2) paskyrÄ ieÅ¡kovui bendrai su atsakovÄmis naudotis gyvenamojo namo dalimi, plane pažymÄta âB", laiptine ir kiemo statiniais;
3) priteisÄ ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovių 104,80 Lt žyminio mokesÄio ir 1200 Lt advokato teisinei pagalbai apmokÄti; bei 4) priteisÄ solidariai iÅ¡ atsakovių 47,50 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ä®vertinÄs tai, jog atsakovÄs nesutiko tik, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų paskirta naudotis gyvenamo namo patalpų, plane pažymÄtų âC" (mansarda) palÄpÄs dalimi, teismas ieÅ¡kinį patenkino, nes nustatÄ, jog į palÄpÄ yra patenkama bÅ«tent pro mansardÄ (tokios faktinÄs situacijos įteisinimas, teismo nuomone, lemtų tolesnius konfliktus), todÄl ieÅ¡kovo pasiÅ«lytÄ naudojimosi gyvenamojo namo dalimi, plane pažymÄta âC", teismas laikÄ racionalesne.
IeÅ¡kovo praÅ¡omÄ paskirti naudotis Å«kinio pastato dalį, plane pažymÄtÄ âD" (1 sandÄliukas), teismas paskyrÄ dÄl to, kad ribojasi su ieÅ¡kovui paskirto naudotis žemÄs sklypo dalimi, plane pažymÄta âA" (atsakovÄs niekuo nepagrįsdamos praÅ¡Ä ieÅ¡kovui skirti naudotis Å«kinio pastato dalį, plane pažymÄta âD" (3 sandÄliukas)). ReikalavimÄ dÄl atsakovių įpareigojimo netrukdyti jam naudotis paskirtomis bendro turto dalimis atmetÄ, nes ieÅ¡kovas nepateikÄ jokių įrodymų apie tai, kad atsakovÄs sudaro kokias nors realias kliÅ«tis ieÅ¡kovui patekti ar kitaip naudotis jam priklausanÄia nekilnojamojo turto, esanÄio Å irvintų II-asis takas Nr. 3, Kaune, dalimi.    IÅ¡ dalies sutikdamos su ieÅ¡kiniu atsakovÄs nurodÄ, jog ieÅ¡kovas nepagrįstai pageidauja naudotis žemÄs sklypo dalimi, plane pažymÄta âA", nes jam priklauso tik 1/10 dalis minÄto žemÄs sklypo.
AtsakovÄs taip pat nesutinka, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų paskirta naudotis Å«kinio pastato dalis, plane pažymÄta âD" (1 sandÄliukas), kaip alternatyvÄ siÅ«lant jam paskirti naudotis kita Å«kinio pastato dalimi (3 sandÄliuku).Apeliaciniu skundu atsakovÄs praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį atmesti. Skunde nurodoma, apylinkÄs teismas nesivadovavo bendraisiais žemÄs sklypo dalių paskirstymo principais - faktiniu naudojimusi, racionalumu ir patogumu. Juos įgyvendinant turi bÅ«ti nustatoma tokia naudojimosi žemÄs sklypo dalimis tvarka, kad užtikrintų bendruosius namų valdos tenkinimo poreikius - priÄjimÄ prie gyvenamojo namo, savininkui tenkanÄių Å«kinių pastatų, kitų jam reikÅ¡mingų objektų, esanÄių namų valdos sklype, siekiant jais naudotis pagal tiesioginÄ paskirtį ir užtikrinti jų reikiamÄ priežiÅ«rÄ .
Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas ieÅ¡kovui naudotis žemÄs sklypo dalimi âA", neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad Å¡i žemÄs sklypo dalis pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ planÄ betarpiÅ¡kai ribojasi su gyvenamuoju namu, nepaliekant priÄjimo prie namo, tokiu bÅ«du, pažeidžiama kitų namo bendraturÄių teisÄ prieiti prie gyvenamojo namo dalies. Be to, pagal faktinį gyvenamojo namo naudojimÄ , į žemÄs sklypo dalį, kuriÄ teismas paskyrÄ naudotis ieÅ¡kovui, iÅ¡eina atsakovÄs L.S. naudojamos gyvenamojo namo dalies langai, taÄiau priÄjimas prie naudojamos namo dalies ir langų nepaliktas.Patvirtindamas ieÅ¡kovo pasiÅ«lytÄ naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ ir nustatydamas ieÅ¡kovo dalį, teismas iÅ¡ viso nenustatÄ, kokia dalimi žemÄs sklypo bendraturÄiai naudosis bendrai.
Nustatant naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ , turi bÅ«ti siekiama sukurti racionalias žemÄnaudas, skiriant kuo mažesnÄ sklypo dalį bendram naudojimui. Naudotis bendrai paprastai turi bÅ«ti skiriama tik ta dalis, kuri neiÅ¡vengiamai naudojama kartu dÄl to, kad ji užimta bendrų pastatų, statinių, įrenginių ar kitų objektų. Taip neįvertinta, jog paties ieÅ¡kovo (ne žemÄtvarkininko) parengtas žemÄs sklypo planas, nubraižytas ant namų valdos inventorinÄs bylos žemÄs sklypo schemos, kuri sudaryta 1992 m. (lt. b.1.71).
Remiantis atsakovių teismui pateiktu VÄ® Registrų centras Kauno filialo parengtu 2010-06-03 naudojimosi tvarkos žemÄs sklype nustatymo planu (2 t., b.l. 4), matyti, kad ginÄo žemÄs sklypo ribos buvo įregistruotos pagal 1995 m. parengtÄ Å¾emÄs sklypo planÄ . ŽemÄs įstatymo 30 str. 1 d. nustatyta, kad žemÄs sandorio sudÄtinÄ dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemÄs sklypo planas ar schema. DÄl to, naudojimosi žemÄs sklypu tvarka turi bÅ«ti nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemÄs sklypu tvarkos projektÄ , parengtÄ Å¾emÄs santykius reglamentuojanÄių teisÄs aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentÄ , kurio pagrindu Å¡is žemÄs sklypas buvo suformuotas (LAT 2001-05-02 nutartis c.b.
Nr. 3K-3-519/2001, 2006-10-13 nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2006, 2010-02-18 Teismų praktikos nagrinÄjant ginÄus dÄl bendrosios dalinÄs nuosavybÄs apžvalga Nr. AC-32-1). ŽemÄs sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi bÅ«ti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturÄiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. DÄl to žemÄtvarkos projekte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai atspindÄta bendraturÄiui tenkanÄios dalies dydis ir iÅ¡sidÄstymas, o riba, skirianti bendraturÄių naudojamas dalis, turi bÅ«ti nubrÄžta taip, kad Å¡alims ir teismui bÅ«tų galima nustatyti jos faktinÄ vietÄ (LAT 2003-10-15 nutartis c.b.
Nr. 3K-3-956/2003, 2010-02-18 Teismų praktikos nagrinÄjant ginÄus dÄl bendrosios dalinÄs nuosavybÄs apžvalga Nr. AC-32-1). IeÅ¡kovo nubraižytas planas neturi žemÄs sklypo planui reikalingų duomenų, remiantis juo negalima tiksliai nustatyti ieÅ¡kovui paskirtos naudotis žemÄs sklypo dalies dydžio, vietos, todÄl teismas tenkindamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ , remiantis paties ieÅ¡kovo nubraižytu planu, pažeidÄ Å½emÄs įstatymo 30 straipsnį, ir nukrypo nuo Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokiose bylose.    Nustatydamas naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ pasiÅ«lymÄ ir paskirdamas ieÅ¡kovui naudotis didesniu gyvenamojo namo plotu nei jam priklausytų pagal jo dalį, turimÄ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise, bylÄ nagrinÄjÄs apylinkÄs teismas netinkamai taikÄ CK 4.81 straipsnio 1 d dalies nuostatas.
Remiantis VÄ® âRegistrų centro" Kauno filialo Pastato dalių paskaiÄiavimo projektu (lt. b.l. 132), ieÅ¡kovui nuosavybÄs teise priklausanÄiÄ gyvenamojo namo dalį sudaro 36,60 m2, tai atitinka patalpos 4-1/19,99 m2, 4-4/9,79 m\ 773/1000 patalpų 4-2/4,53 m2 ir 4-5/3,91 m2. GinÄijamu teismo sprendimu ieÅ¡kovui paskirta naudotis 41 m2 gyvenamojo namo dalis. Paskirti ieÅ¡kovui naudotis didesne gyvenamojo namo dalimi nei jam priklauso nuosavybÄs teise, teismas galÄjo tik iÅ¡imtiniu atveju, kai nÄra galimybÄs paskirti jo dalį atitinkanÄių izoliuotų patalpų.
Esant bÅ«tinybei kuriam nors iÅ¡ bendraturÄių skirti naudotis didesnÄ dalį, teismas privalÄjo sprÄsti atlyginimo (kompensacijos) už naudojimÄ si svetimu turtu klausimÄ . To nepadarius, buvo pažeistas naudojimosi gyvenamuoju proporcingumo principas.Priimant revizuojamÄ sprendimÄ , vadovautasi ieÅ¡kovo pateiktu pasiÅ«lymu, kuris nubraižytas ant gyvenamojo namo schemos, registruotos 1992 m. (lt.b.1.74), taÄiau neatsižvelgta į tai, kad byloje buvo pateikti vÄlesni gyvenamojo namo inventorizacijos duomenys, registruoti 1995 m. (2t. b.1.5-11), kurie atitinka faktinÄ namo padÄtį.
MinÄti įrodymai patvirtina, kad namo dalyje âsaloje(mansardoje), kuria pageidavo naudotis ieÅ¡kovas, užfiksuoti pasikeitimai-nauja patalpa 4-5 bei patalpos 4-4 rekonstrukcija, lyginant su ieÅ¡kovo nubraižyta schema (lt.b.1.74). DÄl to, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ , neiÅ¡siaiÅ¡kino faktinÄs patalpų situacijos, todÄl sprendimo motyvas, kad âieÅ¡kovui paskyrus naudotis atsakovių plane nurodytÄ gyvenamojo namo dalį, jos negalÄtų naudotis palÄpe" yra nepagrįstas, atsižvelgiant į 1995 m inventorizacijos duomenis.IeÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai dokumentai nebuvo tinkamai patvirtinti (CPK 114 str. 1 d., 198 str. 2 d., 202 str.), neatitiko leistinumo kriterijų, todÄl juos vertindamas teismas pažeidÄ Ä¯rodymų vertinimo taisykles.
Be to, priimdamas sprendimÄ , teismas nepagrįstai nesirÄmÄ atsakovių į bylÄ pateiktais įrodymais: Pastato dalių paskaiÄiavimo projektu (lt. b.1.132), Naudojimosi tvarkos žemÄs sklype tarp bendraturÄių nustatymo planu (2t. b.1.4), Namų valdos techninÄs inventorizacijos bylos nuoraÅ¡u (2t. b.1.5-11); ir dÄl Å¡ių įrodymų vertinimo ar atmetimo iÅ¡ viso sprendime nepasisakÄ, pažeisdamas CPK 270 str. 4 dalies 3 punktÄ .Priteisdamas solidariai iÅ¡ atsakovių ieÅ¡kovui 1200 Lt iÅ¡laidų už advokato padÄjÄjo pagalbÄ , apylinkÄs teismas visiÅ¡kai nemotyvavo, kodÄl priteisiamos tokio dydžio iÅ¡laidos ir ar jos visos yra pagrįstos.
Priteista suma už advokato padÄjÄjo iÅ¡laidas yra per didelÄ ir nepagrįsta. Å alies iÅ¡laidos susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkreÄios bylos sudÄtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, turi bÅ«ti priteisiamos ne didesnÄs, kaip nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dÄl užmokesÄio dydžio (CPK 98 str. 2 d.), taÄiau į tai, kad nesudÄtingoje byloje ieÅ¡kovui atstovavo advokato padÄjÄjas (sprendimo motyvuojamoje dalyje ir rezoliucinÄje dalyje nurodoma, kad advokatas) neatsižvelgta.Teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovÄs V.M. solidariai su kitomis atsakovÄmis 47,50 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesiniu dokumentų, įteikimu valstybei, pažeidÄ CPK 96 str., ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos įstatymo 19 str. 4 d., 20 str. nuostatas.
ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos įstatymo 20 str. 1 d. numatyta, kad asmenys, turintys teisÄ gauti antrinÄ teisinÄ pagalbÄ , nagrinÄjant civilines bylas atleidžiami nuo žyminio mokesÄio ir kitų bylinÄjimosi iÅ¡laidų (iÅ¡skyrus CPK 88 str. 1 d. 6-8 p. nurodytas bylinÄjimosi iÅ¡laidas). To paties įstatymo 19 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu apmokama 50 procentų antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų, pareiÅ¡kÄjas apmoka 50 procentų kitų bylinÄjimosi iÅ¡laidų. Atsakovei buvo suteikta antrinÄ teisinÄ pagalba kai valstybÄ garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų.
TodÄl atsižvelgiant į CPK 96 straipsnio nuostatas, patenkinus dalį ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio, teismas galÄjo iÅ¡ atsakovÄs priteisti tik 50 procentų mokÄtinų iÅ¡laidų už teismo procesinių dokumentų įteikimÄ valstybei. Kadangi byloje buvo keturios atsakovÄs, kiekvienai mokÄti reikÄtų po 11,88 Lt, tai iÅ¡ V.M. galÄjo bÅ«ti priteista tik 5,94 Lt.    AtsakovÄs E. Ž., S. L. ir L.S. prisideda prie atsakovÄs V.M. apeliacinio skundo.   Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o sprendimo nekeisti.
ApeliantÄ skundo argumentuose nurodÄ, jog teismas rÄmÄsi tik ieÅ¡kovo pateiktais planais bei paskirdamas ieÅ¡kovui naudotis žemÄs sklypo dalimi, plane pažymÄta âA", padarÄ pažeidimÄ , nes Å¡i sklypo dalis betarpiÅ¡kai ribojasi su gyvenamuoju namu, nepaliktas priÄjimas prie namo, bei nurodÄ, kad toje vietoje iÅ¡eina atsakovÄs L.S. naudojamos gyvenamojo namo dalies langai. IeÅ¡kovo nuomone, Å¡ie atsakovÄs argumentai yra nepagrįsti, nes, visi byloje dalyvaujantys asmenys nagrinÄjimo metu, turÄjo galimybes teikti raÅ¡ytinius įrodymus, t.y. projektinius pasiÅ«lymus, kaip naudotis bendra nuosavybe.
IeÅ¡kovas pats parengÄ savo projektÄ dÄl naudojimosi tvarkos bendru turtu nustatymo, analogiÅ¡komis priemonÄmis ir atsakovÄs nubraiÅ¾Ä savo projektÄ , kaip naudotis bendra nuosavybe. IeÅ¡kovas, siekdamas iÅ¡sklaidyti bet kokias abejones dÄl galimų netikslumų, savo lÄÅ¡omis pasinaudodamas specialisto - architekto pagalba, parengÄ iÅ¡samius bendrosios nuosavybÄs padalinimo planus, atliko paskaiÄiavimus, o atsakovÄs nedÄjo jokių pastangų savo projektiniams parengimams, vilkino bylÄ , neteikÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio byloje ir neįrodÄ, jog jų pateiktas naudojimosi tvarkos planas bÅ«tų racionalesnis, patogesnis ir atitiktų protingumo įr sÄ Å¾iningumo kriterijus.
Tai, kad atsakovÄs L.S. gyvenamojo namo dalies, kuria ji naudojasi, langai iÅ¡eina į tÄ pusÄ, kur teismas ieÅ¡kovui priskyrÄ Å¾emÄs sklypo dalį âA", nesudaro pagrindo abejoti teismo sprendimo teisingumu ir teisÄtumu, nes, kaip matyti, atsakovÄ L.S. teismo sprendinio neskundÄ, o apeliantÄ neturi pagrindo Å¡iuo motyvu remtis, nes ji ta dalimi nesinaudoja, todÄl jos teisÄs nÄra pažeidžiamos. Be to, pažymÄtina, jog nustaÄius sklypo dalį prie namo sienos, niekam iÅ¡ bendraturÄių nÄra atimta teisÄ eksploatuoti namÄ (jį remontuoti), nes namas yra bendroje dalinÄje bendraturÄių nuosavybÄje, todÄl jo remonto darbai atliekami bendraturÄių bendru sutarimu, todÄl esant bÅ«tinybei prieiti prie namo sienos ieÅ¡kovas nesudarys jokių kliÅ«Äių.Atmestinas ir apeliantÄs argumentas, jog teismas nenustatÄ, kokia kiemo dalimi bendraturÄiai naudosis bendrai.
Kaip ir buvo minÄta, atsakovÄs byloje nereiÅ¡kÄ savarankiÅ¡kų reikalavimų (prieÅ¡ieÅ¡kinio), teismas už atsakoves rinkti įrodymų bei sudaryti planų neturi iniciatyvos teisÄs. IeÅ¡kovas nereikalavo nustatyti bendro naudojimosi kiemo dalies, nes nÄra aiÅ¡ku, kuria kiemo dalimi pageidauja naudotis kiekviena iÅ¡ atsakovių. Atkreiptinas dÄmesys, jog apeliantÄ bando suklaidinti teismÄ nurodydama, jog ieÅ¡kovas neturÄjo pats teisÄs rengti padalinimo projektų, jog projektai parengti tik pagal inventorinÄ bylÄ .
Å ie apeliantÄs teiginiai yra atmestini, nes kaip minÄta, ieÅ¡kovas byloje naudojosi specialisto pagalba, kuris, pasinaudodamas specialia technika, pagal sklypo koordinates parengÄ planÄ byloje, kurio pagrindu teismas ir nustatÄ naudojimosi tvarkÄ turtu. TodÄl apeliantÄs nurodytos L AT bylos neatitinka Å¡ios bylos aplinkybių ir nÄra taikytinos Å¡iam ginÄui. PaminÄtina ir tai, kad Kauno miesto apylinkÄs teismas architektÄ L.P. (architekto kvalifikacijos atestatas Nr.A1431), parengusį projektinį pasiÅ«lymÄ , apklausÄ posÄdžio metu, siekiant paÅ¡alinti bet kokius netikslumus, be to, buvo atlikti detalÅ«s bendraturÄiams tenkanÄių dalių paskaiÄiavimai.
DÄl tom apeliantÄs pateikti argumentai, jog planai, pagal kuriuos teismas nustatÄ naudojimosi tvarkÄ , netikslÅ«s, sudaryti pažeidžiant reikalavimus, yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir vertintini kaip bandymas suklaidinti teismÄ .Apeliacinio skundo argumentas, kad ieÅ¡kovui paskirta didesnÄ dalis gyvenamojo namo nei jam priklausytų, neatlaiko kritikos, kadangi teismas atsižvelgÄ ne tik į âtechninÄ" pastatyto padalijimo pusÄ, bet ir į racionalumo, protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.
Teismas pagrįstai ieÅ¡kovui paskyrÄ naudotis gyvenamojo namo dalimi, plane pažymÄta âC", kuri yra namo saloje(mansardoje). Nors formaliai ieÅ¡kovui tenkanti dalis yra minimaliai didesnÄ, taÄiau apeliantÄs argumentai paneigiami tuo, kad saloje (mansardoje)patalpos nÄra pritaikytos gyventi, jas reikia apÅ¡iltinti ir įrengti gyvenamÄ sias patalpas, be to, dalis, kuri yra ieÅ¡kovo virÅ¡plotis, yra palÄpÄ, t.y. nelygiavertis plotas tam plotui, kuriuo naudojasi atsakovÄs, nes atsakovÄs naudojasi visu pirmu namo aukÅ¡tu, kuriame yra pilnai įrengti butai, turintys komunikacijas, ir jokių papildomų iÅ¡laidų norint juose gyventi nereikia.
PažymÄtina, kad teismas racionaliai įvertino ir tÄ aplinkybÄ, kad paskyrus vienam ieÅ¡kovui naudotis salka(mansardoje) bus iÅ¡vengta galimų ginÄų tarp bendraturÄių, nes bendro naudojimo patalpa liks tik laiptinÄ, be to, ieÅ¡kovas nepretendavo į rusi, todÄl atsakovÄs naudosis visu rÅ«siu. Taigi, matyti, kad nustatyti inventorizacinÄje byloje pakitimai yra nesudarantys pagrindo priimti kitokį sprendimÄ , nes jie iÅ¡ esmÄs patalpų bÅ«klÄs nepakeitÄ ir nÄra esminiai. Esant izoliuotom patalpom, tam bendraturÄių bus mažiau nesutarimų dÄl patalpų naudojimo ir bus geriau realizuota nuosavybÄs teisÄ.   ApeliantÄs argumentai, jog teismas sprendimÄ grindÄ byloje pateiktais nepatvirtintais įrodymais, yra atmestini, nes visi įrodymai patvirtinti juos sudariusių asmenų, o teismas, įsitikinÄs dokumentų autentiÅ¡kumu, juos priÄmÄ pagrįstai.
Taip pat atmestini apeliantÄs argumentai dÄl advokato padÄjÄjo iÅ¡laidų dydžio priteisimo byloje. Byla sudÄtinga ir truko apie metus laiko. Neatsižvelgiant į tai, kad byloje buvo daugiau negu trys teismo posÄdžiai, papildomai buvo tikslinami dokumentai, rengiamas patikslintas ieÅ¡kinys, teikiami ir renkami įrodymai, todÄl advokato padÄjÄjo iÅ¡laidų dydis yra pilnai pagrįstas Å¡ioje byloje ir turi bÅ«ti priteistas visa apimtimi.    Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
AbsoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ ((duomenys neskelbtini) str.).   Tarp Å¡alių kilÄs ginÄas dÄl naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe.   Namų valdoje, esanÄioje Å irvintų 2-asis takas Nr.3, Kaune, ieÅ¡kovui nuosavybÄs teise priklauso po 1/5-dalį gyvenamojo namo(unikalus Nr. 1993-0064-6017), Å«kinio pastato(unikalus Nr. 1993-0064-6028), kiemo statinių(unikalus Nr. 1993-0064-6046), 1/10 dalis žemÄs sklypo(unikalus Nr. 1901-0100-0054)(b. l. 7-11, t.1).
IeÅ¡kovas šį nekilnojamÄ jį turtÄ paveldÄjo pagal įstatymÄ po tÄvo L.M. mirties.    Pirma, ŽemÄs įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemÄs sandorio sudÄtinÄ dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemÄs sklypo planas ar schema. DÄl to naudojimosi žemÄs sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemÄs sklypu tvarkos projektÄ , parengtÄ Å¾emÄs santykius reglamentuojanÄių teisÄs aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentÄ , kurio pagrindu Å¡is žemÄs sklypas buvo suformuotas.
ŽemÄs sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi bÅ«ti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturÄiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. DÄl to žemÄtvarkos projekte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai atspindÄta bendraturÄiui tenkanÄios dalies dydis ir iÅ¡sidÄstymas, o riba, skirianti bendraturÄių naudojamas dalis, turi bÅ«ti nubrÄžta taip, kad Å¡alims ir teismui bÅ«tų galima nustatyti jos faktinÄ vietÄ .   BendraturÄiai turi proporcingas jų nuosavybÄs teisÄs daliai teises ir pareigas naudotis bendrÄ ja nuosavybe ir jÄ iÅ¡laikyti.
BendraturÄių teisÄs naudotis bendrÄ ja nuosavybe esanÄiu žemÄs sklypu visų pirma įgyvendinamos jų tarpusavio sutarimu, o, kilus ginÄui, dÄl jų sprendžia teismas (CK 4.47 straipsnio 1 dalis, 4.76 straipsnis). Tiek bendraturÄių susitarimu, tiek teismo sprendimu nustatyta naudojimosi žemÄs sklypu tvarka turi bÅ«ti teisÄta, t. y. atitikti žemÄs santykių tvarkymui nustatytus imperatyviuosius įstatymo reikalavimus.Nustatant naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ teismui turi bÅ«ti pateiktas žemÄs sklypo planas, parengtas pagal žemÄs santykius reglamentuojanÄius teisÄs aktus bei atitinkantis teritorijų planavimo dokumentÄ , kurio pagrindu Å¡is žemÄs sklypas buvo suformuotas.
IÅ¡ naudojimosi sklypu tvarkos projekto turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kokios konkreÄios dalys tenka bendraturÄiams naudotis, jų dydis ir iÅ¡sidÄstymas sklype.   Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ , vadovavosi ieÅ¡kovo ir atsakovių pateiktais planais(b. l. 71-74, 86-89, t.1). Bet Å¡ių dokumentų negalima įvardinti žemÄs sklypo planais, kadangi jie neatitinka teritorijų planavimo dokumento reikalavimų, iÅ¡ jų neaiÅ¡kų, kokios konkreÄios dalys teks ieÅ¡kovui ir atsakovÄms naudotis, jų dydis ir iÅ¡dÄstymas sklype.
Netinkamas ir žemÄs sklypo planas, kurį ieÅ¡kovas pateikÄ 2010 m. balandžio 6 d. teismo posÄdyje, kadangi jame nenurodyta, kuri sklypo dalis tenka naudotis kiekvienai atsakovei(b. l. 142, t.1).    AtsakovÄs planÄ , parengtÄ pagal žemÄs santykius reglamentuojanÄius teisÄs aktus bei atitinkanti teritÄjų planavimo dokumentui keliamus reikalavimus, pateikÄ 2010m. birželio 21 d. teismo posÄdyje. Pirmosios instancijos teismas Å¡iuo planu nesivadovavo, nenustatÄ, kokiomis konkreÄiomis sklypo dalimis naudosis atsakovÄs, koks jų dalių dydis ir iÅ¡dÄstymas sklype.
Teismo sprendimas Å¡ioje dalyje negali bÅ«ti paliktas galioti, todÄl keistinas. IeÅ¡kovas J.M. nepateikÄ tinkamo žemÄs sklypo plano, kuris atitiktų teritorijų planavimo dokumento reikalavimams, todÄl žemÄs sklypu naudojimosi tvarka nustatoma, pagal atsakovÄs V.M. pateiktÄ naudojimosi tvarkos žemÄs sklype tarp bendraturÄių nustatymo planÄ (b. l.4). Å is planas sudarytas nekeiÄiant įregistruoto VÄ® registrų centre sklypo ribų ir ploto.     ValstybÄs įmonÄs registrų centras pastato dalių paskaiÄiavimo projektu paskaiÄiuota, kad ieÅ¡kovui ginÄo gyvenamajame tenka 36, 30 kv.m.(b. l. 132, t.1).
Teismo sprendimu ieÅ¡kovui paskirta naudotis 41 kv.m. gyvenamojo namo. Tai virÅ¡ija ieÅ¡kovui tenkanÄiÄ gyvenamojo namo dalį, bet tai ieÅ¡kovių teisių ir interesų nepažeis. IeÅ¡kovui tekusios patalpos nÄra lygiavertÄs patalpoms, kuriomis naudosis atsakovÄs, kadangi ieÅ¡kovo patalpos dar nÄra įrengtos, jos iki Å¡iol nÄra pritaikytos gyventi. DÄl Å¡ių priežasÄių atsakovÄms nepriteistina ir piniginÄ kompensacija už atsakovui tekusiÄ didesnÄ gyvenamojo namo dalį. AtsakovÄs nepateikÄ ir savo pasiÅ«lymo dÄl naudojimosi tvarkos nustatymo, todÄl pirmosios instancijos teismas neturÄjo galimybÄs vertinti kiekvienos Å¡alies pasiÅ«lymus.    CPK 79 straipsniu nustatyta, kad bylinÄjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis(CPK 80 straipsnis) ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinÄjimu(CPK 88 straipsnis).   Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo į valstybÄs biudžetÄ .
Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai(CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).    Atitinkamai mažinamos bylinÄjimosi iÅ¡laidos, kurios ieÅ¡kovui ir valstybei priteistos iÅ¡ atsakovių. IÅ¡ kiekvienos atsakovÄs ieÅ¡kovui priteistina po 200 Lt ieÅ¡kovo turÄtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokÄti, po 17,46 Lt žyminio mokesÄio iÅ¡laidų.
  IÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteistina 106, 66 Lt iÅ¡laidų, kurias turÄjo valstybÄ, suteikdama atsakovei V.M. antrinÄ teisinÄ pagalbÄ pirmosios instancijos teisme(b. l. 143, t.1).   IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme sudaro 47, 50 Lt. Jos paskirstomos sekanÄiai: iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteistina 15, 86 Lt, iÅ¡ kiekvienos atsakovÄs-po 7, 91 Lt.  ApeliacinÄs instancijos teismas patenkino tik 1/3-dalį skundo reikalavimų, todÄl iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteistina 33, 33 Lt už advokatÄs atstovavimÄ apeliacinÄs instancijos teisme(Kauno valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos 2011-03-14 pažyma Nr. TP -7-(2.10)-304).
   ApeliacinÄs instancijos teisme Å¡ias iÅ¡laidas sudaro 40, 20 Lt. IÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteistina 14, 06 Lt, iÅ¡ kiekvienos atsakovÄs-po 7, 03 Lt.  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :    apeliacinį skundÄ tenkinti dalinai.    Panaikinti Kauno miesto apylinkÄs teismo 2010 m. liepos 2d. sprendimo dalį, kuria nustatyta naudojimosi tvarka sklypu, esanÄiu Å irvintų II-sis takas Nr.3, Kaune. Å iÄ sprendimo dalį iÅ¡dÄstyti taip:
Naudojimosi tvarkÄ , žemÄs sklype, esanÄiame Å irvintų II-sis takas Nr.3, Kaune, Å¡alims nustatyti pagal 2010 m. birželio 3 d. matininko E.Å . sudarytÄ planÄ : ieÅ¡kovui J.M. paskirti naudotis sklypo dalimi, kuri plane pažymÄta âEâ(39 kv.m.); atsakovei L.S. paskirti naudotis sklypo dalimi, kuri plane pažymÄta âFâ(39 kv.m.); atsakovei E.Ž. paskirti naudotis sklypo dalimi, kuri plane pažymÄta âGâ(39 kv.m.); atsakovei S.L. paskirti naudotis sklypo dalimi, kuri plane pažymÄta âHâ(39 kv.m.); atsakovei V.M. paskirti naudotis sklypo dalimis, kurios plane pažymÄtos âBâ, âCâ, âDâ (234 kv.m.).   Pakeisti sprendimo dalį, kuriÄ iÅ¡sprÄstas bylinÄjimosi iÅ¡laidų klausimas pirmosios instancijos teisme.
Å iÄ sprendimo dalį iÅ¡dÄstyti taip:   -priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J.M. valstybei(biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630) 106, 66 Lt iÅ¡laidų, kurias turÄjo valstybÄ, suteikdama atsakovei V. M. antrinÄ teisinÄ pagalbÄ pirmosios instancijos teisme; -priteisti iÅ¡ atsakovių V. M., L. S., E. Ž. ir S. L. po 200 Lt ieÅ¡kovui J. M. turÄtų iÅ¡laidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokÄti;  -priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J.M. valstybei(biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 15, 86 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; -priteisti iÅ¡ atsakovių V.
M., L. S., E. Ž. ir S. L. valstybei(biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) po 7, 91 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.  LikusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .    Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J.M. valstybei(biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630) 33, 33 Lt už valstybÄs suteiktÄ atsakovei V.M. suteiktÄ antrinÄ teisinÄ pagalbÄ apeliacinÄs instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J.M. valstybei(biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 14, 06 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
 Priteisti iÅ¡ atsakovių V.M., L.S., E.Ž. ir S.L. valstybei(biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) po 7, 03 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kolegijos pirmininkas                                                  Leonas JachimaviÄius Kolegijos teisÄjai                                                           Algimantas Kukalis                                                                                         Arvydas Žibas