844be20e-2aab-432d-b2f5-c2b14bdc3ecd · Klaipėdos apygardos teismas

                                                                         Civilinė byla Nr. 2A-753-730/2016                                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11149-2011-1                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.3.; (S)                                                                                    2.1.2.4.1.2.; 2.4.1.4.1.; 2.4.1.4.7.1.; 3.1.7.5.;                                                                                    3.3.1.18.; 3.3.1.21                                                                                                                                                                                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 16 d.

 Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės, sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei, Jolantai Dryžienei,vertėjaujant vertėjai Vidai Rimkienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui Vidmantui Žylei,atsakovei I. G., jos atstovui advokatui Vaclovui JanuÅ¡auskui,trečiajam asmeniui notarui E. S.,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo S. S. (S. S.) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimo pagal ieÅ¡kovo S. S. ieÅ¡kinį atsakovei I.

G. dėl testamento ir įgaliojimo pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notaras E. S.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiais 2011-04-27 S. S. (S. S.) sudarytÄ testamentÄ (notarinio registro Nr. K1ES-4408), 2011-04-27 S. S. pasiraÅ¡ytÄ Ä¯galiojimÄ atsakovei I. G. (notarinio registro Nr. K1ES-4406) bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad tėvas S. S. turėjo galvos kontÅ«zijÄ , 1998 m. persirgo miokardo infarktu, nuo 2000 m. praktiÅ¡kai nematė, nuo 2005 m. turėjo fizinę negaliÄ , jam buityje buvo reikalinga pagalba, nuo 2011-05-02 buvo pripažintas nuolatinės priežiÅ«ros reikalaujančiu asmeniu, nuo 2011-07-06 buvo visiÅ¡kai sutrikusios orientacijos ir nesavarankiÅ¡kas asmuo.

Nepaisant tokios bÅ«klės jis 2011-04-27 surašė testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ paliko atsakovei, dirbusiai socialine darbuotoja ir jį prižiÅ«rėjusiai, bei įgaliojimÄ . Kadangi testamento ir įgaliojimo pasiraÅ¡ymo dienÄ palikėjas buvo praktiÅ¡kai aklas, todėl be kitų asmenų pagalbos testamento ir įgaliojimo pasiraÅ¡yti negalėjo, taip pat dėl Å¡io fiziologinio trÅ«kumo jam galėjo bÅ«ti neiÅ¡aiÅ¡kintas pasiraÅ¡omų dokumentų turinys. Laiko, kad dėl aklumo ginčijamus sandorius jis galėjo pasiraÅ¡yti savo veiksmus negalinčio suprasti asmens bÅ«senoje, esant realiai galimybei suklysti, kai suklystama dėl paties sandorio esmės, be to laiko, kad atsakovė galėjo panaudoti apgaulę, nuslėpti ginčijamų sandorių turinį, veikti tiek palikėjo, tiek jo artimųjų nenaudai, siekdama tariamai teisėtomis priemonėmis, virÅ¡ijančiomis socialinio darbuotojo įgaliojimus bei prieÅ¡taraujančiomis vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, užvaldyti prižiÅ«rimo asmens turtÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-01-26 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo S. S. 15,42 EUR iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad buvo paskirta ir atlikta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė. 2015-06-19 Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-183/2015 nurodyta, kad S. S., sudarydamas 2011-04-27 testamentÄ ir įgaliojimÄ , sirgo nepatikslintu psichikos sutrikimu dėl galvos smegenų pažeidimo disfunkcijos ir somatinės ligos, kurios pradžios nustatyti negalima, ir kad S. S., sudarydamas 2011-04-27 testamentÄ ir įgaliojimÄ , dėl pažintinių funkcijų sutrikimo, aklumo bei sunkaus klausos sutrikimo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Teismas pažymėjo, kad eksperto iÅ¡vada teismui nėra privaloma, ji turi bÅ«ti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu, todėl įvertinęs liudytojų BÄ® (duomenys neskelbtini) padėjėjos A. P., kaimynų N. , E. ir D. F., velionio brolio sutuoktinės M. S. parodymus, byloje esančius įrodymus apie tai, kad testatorius lankėsi pas Å¡eimos gydytojÄ , iki ginčijamų sandorių sudarymo 2010-06-07 – 2010-07-20 gydėsi Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje, tačiau jam nebuvo diagnozuoti akivaizdÅ«s pažinimo funkcijų sutrikimai, jis nesiųstas konsultuotis pas psichiatrÄ , neurologÄ , todėl konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog S. S. 2011-04-27 testamento ir įgaliojimo sudarymo metu galėjo bÅ«ti dezorientuotas tokiu laipsniu, jog nesuvokė savo atliekamų veiksmų reikÅ¡mės. Notaro paaiÅ¡kinimais su testatoriumi iki testamento pasiraÅ¡ymo bendrauta du kartus, testatoriui testamento tekstas garsiai perskaitytas, iÅ¡verstas į rusų kalbÄ , testamentas patvirtintas jo paraÅ¡u.

Notaras pažymėjo, kad prieÅ¡ tvirtindamas testamentÄ kalbėjosi su testatoriumi, siekdamas įsitikinti jo veiksnumu ir tikrÄ ja valia, ir buvo kategoriÅ¡kai įsitikinęs testatoriaus veiksnumu. Esant Å¡ių aplinkybių visumai pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ kad pripažinti ieÅ¡kovo ginčijamus sandorius negaliojančiais CK 1.89 straipsnio pagrindu nėra teisinio pagrindo. Atsakovė S. S. nuo 2010-10-01 iki jo mirties prižiÅ«rėjo ne kaip BÄ® (duomenys neskelbtini) darbuotoja – socialinė darbuotoja, o privačiais pagrindais, pagal žodinį su S. S. sudarytÄ susitarimÄ , todėl atsakovei netaikytini etikos kriterijai, kurie galėtų bÅ«ti taikomi socialiniam darbuotojui.

Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių darytÄ neleistinÄ poveikį testatoriaus valiai, užvaldytÄ pasitikėjimÄ , nesÄ Å¾iningÄ atsakovės elgesį, nesÄ Å¾iningus ketinimus, Å¡ias aplinkybes ieÅ¡kovas grindžia tik savo spėlionėmis, todėl konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog 2011-04-27 testamentas ir įgaliojimas neatitinka testatoriaus valios, prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (CPK 1.81, 1.92 straipsniai). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad testatorius klydo dėl sudaromo ir patvirtinto testamento, pasiraÅ¡yto įgaliojimo.

Nustatyta, kad pats testatorius iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ sudaryti testamentÄ , nurodė testamentinį įpėdinį, asmeniniu paraÅ¡u pasirašė testamente, notaras testamento tekstÄ garsiai perskaitė, iÅ¡vertė į rusų kalbÄ ir įsitikino, kad dokumento turinys atitinka tikrÄ jÄ S. S. valiÄ , jo veiksnumas nebuvo apribotas, jis nesirgo tokiomis ligomis, dėl kurių negalėtų suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar juos valdyti. Jokių duomenų, kad S. S. galėjo bÅ«ti apgautas, kad jam galėjo bÅ«ti nurodytas kitoks pasiraÅ¡omų dokumentų turinys, nei paraÅ¡ytasis, byloje nėra.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais CK 1.90, 1.91 straipsnių pagrindu teisinio pagrindo taip pat nėra. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CK 5.29 straipsnyje įtvirtintų priežasčių, galėjusių lemti testatoriaus negalėjimÄ pačiam pasiraÅ¡yti sudaromo testamento: testamentas pasiraÅ¡ytas notaro ir dviejų liudytojų akivaizdoje, jiems taip pat pasiraÅ¡ant testamente, ir byloje nėra duomenų, kad testamento tekstas neatitinka tikrosios testatoriaus valios.

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti 2016-01-26 pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:5.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas neteisingai taikė ir aiÅ¡kino materialines teisės normas, susijusias su testamento suraÅ¡ymo tvarka ir įgaliojimo tvirtinimo procedÅ«ra (CK 5.18 straipsnis).

Kadangi testatorius turėjo fizinių trÅ«kumų (aklumas), pasiraÅ¡yti testamento negalėjo, jį pasiraÅ¡yti turėjo jo paties pakviestas asmuo, dviejų liudytojų bei Å¡iuo atveju notaro akivaizdoje. Å iuo atveju testamentÄ pasirašė pats testatorius, bÅ«damas aklas, dalyvavo dvi liudytojos, kurias pasikvietė pati atsakovė, be to, abejotina, jog jam buvo iÅ¡aiÅ¡kintas testamento turinys, nes testatorius buvo rusakalbis, vertėjas tvirtinant testamentÄ nedalyvavo. 5.2. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovė testatorių prižiÅ«rėjo ne kaip BÄ® (duomenys neskelbtini) darbuotoja – socialinė darbuotoja, o privačiais pagrindais pagal žodinį susitarimÄ , kadangi bylos esantys įrodymai patvirtina, jog nuo 2009-09-13 iki 2011-09-30 buvo paskirta padėti socialinei darbuotojai A.

P., o nuo 2011-09-13 iki 2011-11-12 dirbo pagal viešųjų darbų programÄ . Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 1.81 straipsnio normos. 5.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei galiojant nenuginčytam raÅ¡ytiniam įrodymui apie testamentÄ ir įgaliojimÄ pasiraÅ¡iusio asmens fizinę bei psichinę bÅ«klę (ekspertizės iÅ¡vados patvirtina, kad testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti), neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ .6.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyti Å¡ie argumentai:6.1. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad tiek 2011-04-27 testamentÄ , tiek įgaliojimÄ pasirašė pats S. S., todėl apelianto nurodyti teisiniai argumentai apie kito asmens pasiraÅ¡ymÄ testamente yra nepagrįsti ir atmestini.6.2. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime eksperto iÅ¡vadÄ vertino kaip vienÄ iÅ¡ įrodinėjimo priemonių.

Pagrįstai nesuteikė didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ekspertizės aktui, nes teismas nustatė, kad testatoriui S. S. pagal medicininius dokumentus nebuvo nustatytas psichikos sutrikimas, jis niekada nesilankė pas psichiatrÄ , nebuvo jo konsultuotas, dėl ko teismui neiÅ¡vengimai kilo poreikis be teismo eksperto iÅ¡vados ir medicininių dokumentų vertinti ir kitÄ byloje esančiÄ medžiagÄ , liudytojų parodymus. 6.3. Notaras žinojo, jog S. S. blogai mato, tačiau jis pats norėjo pasiraÅ¡yti testamentÄ .

Notaras pasidomėjo, ar testatorius gali pats pasiraÅ¡yti testamentÄ , įvertino, ar yra aplinkybių, lemiančių negalėjimÄ pasiraÅ¡yti. Notarui nenustačius tokių objektyvių priežasčių suraÅ¡ytÄ testamentÄ garsiai perskaitė, iÅ¡vertė į rusų kalbÄ ir testatorius tada jį pasirašė. Testamentas netampa negaliojančiu vien todėl, kad jį pasirašė regėjimo negaliÄ turintis asmuo, galintis suvokti sandorio esmę ir padarinius.6.4. Apeliantas neįrodė, kad atsakovė virÅ¡ijo savo kaip socialinės darbuotojus įgaliojimus.

Pagal pateiktus į bylÄ duomenis, S. S. socialinė slauga buvo teikiama nuo 2008-06-03 iki 2010-09-30, nuo 2010-10-01 pateiktu praÅ¡ymu socialinė slauga buvo sustabdyta, kas patvirtina, kad atsakovė S. S. prižiÅ«rėjo kaip fizinis asmuo, o ne kaip socialinė darbuotoja.7. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo notaras E. S. praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodyti Å¡ie argumentai:7.1. Nesutinka su ieÅ¡kovo pateiktu motyvu, kad S. S. negalėjo pasiraÅ¡yti notaro patvirtintus dokumentus asmeniÅ¡kai.

Notaras, vadovaudamasis teisės aktais ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2011-03-14 raÅ¡tu dėl notarinės praktikos Nr. (1.16.) 7R- 2079, kuriame numatyta, kad teisinis reguliavimas leidžia regėjimo negaliÄ turintiems asmenims, nesant kitų fizinių trÅ«kumų ar kitų priežasčių, dėl kurių jie patys negalėtų to padaryti ir gebantiems laisvai iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ , suvokiantiems sudaromų sandorių esmę ir pasekmes, patiems pasiraÅ¡yti notarų tvirtinamus sandorius, pateikė pasiraÅ¡yti pačiam S. S. testamentÄ , patvirtintÄ 2011-04-27, kurio registro Nr. K1ES-4408, ir įgaliojimÄ , patvirtintÄ 2011-04-27, kurio registro Nr. K1ES-4406, nes jis neturėjo jokių kitų fizinių trÅ«kumų, dėl kurių pats negalėtų to padaryti.7.2.

Dokumentų sudarymo dienai S. S. nebuvo įtrauktas į neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrÄ , teismo nustatytos faktinės aplinkybės įrodo, kad S. S. buvo orientuotas laike ir erdvėje, notaras iÅ¡aiÅ¡kino sudaromų testamento ir įgaliojimo prasmę ir pasekmes. S. S., sudarydamas 2011-04-27 testamentÄ , registro Nr. K1ES-4408, pilnai suprato savo veiksmus, jų pasekmes, sudaromo testamento prasmę. Sudarytas testamentas atitiko tikrÄ jÄ testatoriaus valiÄ .BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovo atstovas palaiko apeliacinį skundÄ , praÅ¡o tenkinti.

BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovė, jos atstovas su apeliaciniu skundu nesutina, praÅ¡o atmesti. Su 2016-09-19 pakartotinės pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vadomis nesutinka. Trečiasis asmuo notaras E. S. su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2011 m. balandžio 27 d. S. S. pasirašė įgaliojimÄ , kurį patvirtino Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notaras E. S. (notarinio registro Nr. K1ES-4406), kuriuo įgaliojo atsakovę tvarkyti su juo susijusius turtinius ir asmeninius neturtinius klausimus, bei 2011 m. balandžio 27 d.

S. S. sudarė oficialų testamentÄ , kurį patvirtino Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notaras E. S. (notarinio registro Nr. K1ES-4408) ir pagal kurį testatorius visÄ savo turtÄ paliko atsakovei I. G., nesusijusiai giminystės ryÅ¡iais. S. S. (duomenys neskelbtini) mirė.Ginčas byloje kilo dėl testamento ir įgaliojimo pripažinimo negaliojančiais CK 1.81 straipsnio, CK 1.89 straipsnio, CK 1.90 straipsnio, CK 1.91 straipsnio 5 dalies, CK 1.92 straipsnio, CK 5.18 straipsnio 1 dalies, CK 5.29 straipsnio pagrindais.Kadangi apeliacinis skundas grindžiamas argumentais dėl netinkamo CK 1.89 straipsnio, CK 1.81 straipsnio, CK 5.29 straipsnio taikymo, dėl kitų pagrindų, kuriais buvo motyvuojamas ginčijamo testamento ir įgaliojimo galiojimas, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Dėl testamento ir įgaliojimo negaliojimo CK 1.89 straipsnio pagrindu Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei galiojant nenuginčytam raÅ¡ytiniam įrodymui apie testamentÄ ir įgaliojimÄ pasiraÅ¡iusio asmens fizinę bei psichinę bÅ«klę (ekspertizės iÅ¡vados patvirtina, kad testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti), neteisingai iÅ¡sprendė Å¡alių ginÄÄ , kadangi nepagrįstai nepripažino ginčijamų sandorių negaliojančiais CK 1.89 straipsniu pagrindu.Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumÄ , formuojamÄ teismų praktikÄ , teisinį reglamentavimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis vertindamas byloje esančius įrodymus, nepagrįstai esminę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę teikė liudytojų parodymams, dėl to, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog testamento sudarymo ir ginčijamo įgaliojimo pasiraÅ¡ymo dienÄ S. S. suprato savo veiksmų reikÅ¡mę ir buvo iÅ¡reikÅ¡ta tikroji testatoriaus valia.

Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų.  Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis).

Testamentų, kaip vienaÅ¡alių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Testamento sudarymo metu testatorius turi bÅ«ti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčijant testamentÄ , galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir bÅ«damas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis).Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neiÅ¡klausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų iÅ¡vadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose iÅ¡likusiais įraÅ¡ais apie testatoriaus sveikatos bÅ«klę.

Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiÅ¡kinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumÄ ar žalingumÄ , pagrįstumÄ ir kt.). Asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu.

Teismo iÅ¡vada, kad testamento suraÅ¡ymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų padarinių, gali bÅ«ti padaryta, tik tuo atveju, jei paÅ¡alinamos visos pagrįstos abejonės dėl iÅ¡reikÅ¡tos palikėjos valios atitikimo jos tikrajai valiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nustatyti, ar S. S. sudarydamas ginčijamus sandorius galėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti, buvo atlikta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė. 2015-06-19 Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-183/2015 iÅ¡vadose nurodyta, kad S. S., sudarydamas 2011-04-27 testamentÄ ir įgaliojimÄ , sirgo nepatikslintu psichikos sutrikimu dėl galvos smegenų pažeidimo disfunkcijos ir somatinės ligos, kurios pradžios nustatyti negalima, ir kad S. S., sudarydamas 2011-04-27 testamentÄ ir įgaliojimÄ , dėl pažintinių funkcijų sutrikimo, aklumo bei sunkaus klausos sutrikimo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Be to, apeliacinės instancijos teismas patenkino atsakovės praÅ¡ymÄ bei paskyrė pakartotinę S. S. pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. 2016-09-19 Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 82TPK-14/2016 iÅ¡vadose nurodyta, kad daroma tikėtina iÅ¡vada, jog S. S. sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – įgyta silpnaprotyste – vidutinio sunkumo kraujagysline demencija, kurios pradinės stadijos požymiai užfiksuoti 1997 m. Sudarydamas 2011-04-27 testamentÄ ir įgaliojimÄ , tikėtina negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad eksperto iÅ¡vada yra viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių ir turi bÅ«ti vertinama pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu. Tačiau teismų praktikoje sutiktina, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesi už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad 2016-09-19 ekspertų iÅ¡vada yra neargumentuota, nemotyvuota, prieÅ¡taringa ar neiÅ¡sami.

Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ekspertai savo iÅ¡vadÄ , jog palikėjas negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti iÅ¡ esmės grindžia regos praradimu ir sunkiu klausos sutrikimu, todėl įvertinęs tai, kad S. S. nebuvo diagnozuoti akivaizdÅ«s pažinimo funkcijų sutrikimai, jis nesiųstas konsultuotis pas psichiatrÄ , neurologÄ , bei liudytojų parodymus, kurie teigė, kad su testatoriumi buvo įmanoma susikalbėti, konstatavo, kad testatorius suprato savo veiksmus ir ginčijamame testamente buvo iÅ¡reikÅ¡ta tikroji testatoriaus valia.

Su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nėra pagrindo sutikti, kadangi iÅ¡ 2015-06-19 pateiktos ekspertizės iÅ¡vados matyti, jog testatoriaus bÅ«sena vertinama kaip nepatikslintas psichikos sutrikimas dėl galvos smegenų pažeidimo disfunkcijos ir somatinės ligos F06.9. Tai sÄ lygojo sutrikusį gebėjimÄ prisitaikyti bei orientuotis naujose jam neįprastose situacijose bei naujos informacijos supratimÄ , suvokimÄ , įsisavinimÄ . Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad S. S. nebuvo diagnozuoti akivaizdÅ«s pažinimo funkcijų sutrikimai, jis nesiųstas konsultuotis pas psichiatrÄ , neurologÄ .

IÅ¡ pateiktų ekspertams medicininių dokumentų ekspertai nustatė, kad dar 1997 m. Å¡eimos gydytoja užfiksavo pablogėjusiÄ atmintį ir diagnozavo „aterosklerotinę encefalopatijÄ â€œ, 2009 m. gydant S. S. Klaipėdos apskrities ligoninėje, neurologas diagnozavo „lėtinę smegenų iÅ¡eminę ligÄ â€œ, stebėta sutrikusi orientacija laike dėl psichozinio sutrikimo (delyrinio epizodo). IÅ¡vadose taip pat nurodyta, kad nors S. S. ginčijamo testamento ir įgaliojimo pasiraÅ¡ymo metu nebuvo konsultuotas psichiatro ir jam tuo metu nebuvo įvertintas pažinimo funkcijų lygis, tačiau duomenys iÅ¡ medicininių dokumentų įrodo, kad iki testamento ir įgaliojimo pasiraÅ¡ymo jau virÅ¡ 10 metų sirgo lėtine progresuojančia encefalopatija.

Lėtinė, progresuojanti encefalopatija dėsningai nulėmė lėtinius smegenų audinio pakitimus ir sÄ lygojo S. S. pažintinės veiklos sutrikimus, o dėl dėsningo encefalopatijos progresavimo S. S. pažinimo funkcijų sutrikimai taip pat turėjo progresavimo tendencijÄ . Taigi,nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad S. S. sveikatos sutrikimai ginčijamų sandorių atliko metu buvo susiję tik su aklumu bei klausos sutrikimu, kadangi minėtos iÅ¡vados patvirtina, jog ginčijamų sandorių atlikimo metu S. S. psichinė bÅ«klė buvo tokia, jog jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir prasmės. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , kad testatorius galėjo suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti bei iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ dėl testamento ir įgaliojimo sudarymo grindė dar ir tuo, kad, kad notaro paaiÅ¡kinimais nustatyta, jog iki testamento ir įgaliojimo sudarymo su testatoriumi buvo kelis kartus bendrauta, testatoriui testamento tekstas garsiai perskaitytas, iÅ¡verstas į rusų kalbÄ , todėl notarui nekilo abejonių dėl testatoriaus valios.

Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti su tokia iÅ¡vada. IÅ¡ 2016-09-19 ekspertizės iÅ¡vados nustatyta, jog medicininiuose dokumentuose užfiksuoti faktai, kad dar 2010 m. S. S. buvo konstatuotas visiÅ¡kas apkurtimas (klausa 0/0), jam skirtas klausos aparatas. IÅ¡ pirmosios instancijos teisme atliktos ekspertizės iÅ¡vados matyti, kad klausos aparatÄ pasiėmė ne pats pacientas, o A. P.. Tai, kad S. S. buvo kurčias taip pat patvirtina ir tai, kad 2011 m. birželio mėnesį stebėta pilna dezorientacija, nepilnavertis kontaktas, labai ryÅ¡kus klausos sutrikimas (įraÅ¡yta „susiÅ¡nekėti neįmanoma“), po atlikto gydymo epikrizėje įraÅ¡yta, kad „dėl kurtumo su pacientu susikalbėti neįmanoma“.

Å ios medicininiuose dokumentuose užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad tiek iki ginčijamų veiksmų atlikimo tiek po jų atliko, testatorius buvo ne tik aklas, bet dar ir kurčias, todėl negalėjo iÅ¡girsti notaro verčiamo testamento teksto, jo suprasti ir tinkamai iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ . Pirmosios instancijos teismas rėmėsi taip pat ir liudytojų A. P., S. S. prižiÅ«rėjusios iki atsakovės, kaimynų N., E. ir D. F., velionio brolio sutuoktinės M. S. parodymais, jog S. S. buvo aklas, tačiau girdėjo ir su juo susikalbėti buvo galima.

Apeliacinės instancijos teismas minėtų liudytojų parodymus vertina kritiÅ¡kai, kadangi A. P. parodė, jog lankė S. S. kaip socialinės darbuotojos padėjėja tik 2010 m. apie pusę metų, todėl negalėjo matyti ir žinoti, kokios bÅ«klės S. S. buvo sudarant 2011-04-27 testamentÄ bei įgaliojimÄ . E. ir D. F. taip pat parodė, kad velionis buvo aklas, tačiau susikalbėti buvo galima, tačiau iÅ¡ jų parodymų nustatyta, kad atsakovei pradėjus prižiÅ«rėti S. S., liudytojai su juo nebesimatė ir nesikalbėjo, kadangi jis iÅ¡ namų nebeiÅ¡eidavo.

Taigi, minėti liudytojai objektyviai negalėjo žinoti velionio sveikatos bÅ«klės ginčijamų veiksmų atlikimo metu. Pažymėtina ir tai, kad liudytojos N. F. (kaimynė) ir M. S. parodė, jog 2011 m. balandžio pabaigoje velionis buvo sakęs joms, jog buvo atėję daug vyrų, kad liepė kažkÄ pasiraÅ¡yti, jis pasirašęs, tačiau nežino kÄ . Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti Å¡ių liudytojų parodymų objektyvumu, kadangi abi liudytojos neturi suinteresuotumo bylos baigtimi.

Be to, abejonių dėl S. S. valios palikti turtÄ po savo mirties atsakovei kelia tai, kad teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme liudytoja A. P., kuri prižiÅ«rėjo velionį iki pradedant jį prižiÅ«rėti atsakovei, parodė, jog S. S. su liudytoja apie testamentÄ niekada nekalbėdavo. Tuo tarpu atsakovė duodama paaiÅ¡kinimus teismui teigė, kad velionį pradėti prižiÅ«rėti nuo 2011 m. rugsėjo vidurio, o nuolatos nuo 2011-10-01 ir apie testamentÄ S. S. su atsakove pradėjo kalbėti dar 2010 m. rudenį, prašė pakviesti notarÄ .

Esant tokioms specialistų iÅ¡vadoms, liudytojų parodymams, įvertinus tai, kad atsakovė testatorių iki ginčijamų dokumentų sudarymo prižiÅ«rėjo tik itin trumpÄ laikÄ , tai yra, apie 6 mėnesius, darytina iÅ¡vada, kad S. S. ne tik dėl aklumo bei klausos sutrikimo bei ir dėl įgytos silpnaprotystės, buvo tokios sveikatos bÅ«klės, dėl kurios 2011-04-27 negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, realizuodamas savo civilines teises ir pareigas, t. y. pasiraÅ¡ydamas testamentÄ bei įgaliojimÄ , todėl yra pagrindas pripažinti sandorius negaliojančiais CK 1.89 straipsnio pagrindu.

Dėl testamento negaliojimo pagal CK 5.29 straipsnįApeliantas apeliacinį skundÄ taip pat grindžia argumentu, jog tvirtinant testamentÄ buvo pažeista CK 5.29 straipsnyje nustatyta testamento pasiraÅ¡ymo tvarka. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu. Jeigu testatorius dėl fizinių trÅ«kumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasiraÅ¡yti testamento, jo praÅ¡ymu testamentÄ gali už jį pasiraÅ¡yti notaro ar kito turinčio teisę patvirtinti testamentÄ pareigÅ«no ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal testamentÄ , kartu nurodydamas priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasiraÅ¡yti testamento.

Liudytojai taip pat turi pasiraÅ¡yti testamente. (CK 5.29 straipsnis). Kadangi testatoriaus paraÅ¡as yra vienas svarbiausių testamento rekvizitų, kurio nebuvimas testamentÄ daro negaliojantį, tai ypatinga svarba turi bÅ«ti skiriama fakto, kad testatorius pats negali pasiraÅ¡yti testamento, nustatymui. Atsižvelgiant į testamento teisinę prigimtį ir reikÅ¡mę, negalėjimas asmeniÅ¡kai pasiraÅ¡yti testamento turi bÅ«ti absoliutus, t. y. turi bÅ«ti nustatyta, kad testatorius objektyviai negali pats pasiraÅ¡yti dėl CK 5.29 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasčių.

Ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trÅ«kumai yra pagrindas pripažinti testamentÄ negaliojančiu, turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar dėl jų galėjo bÅ«ti neiÅ¡reikÅ¡ta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrus testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimus, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011).Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, jog 2011-04-27 testamentÄ pasirašė pats testatorius S. S., dalyvaujant liudytojams R.

D. ir I. V., testamentÄ patvirtino notaras E. S.. Pirmosios instancijos teismas remdamasis trečiojo asmens notaro E. S. paaiÅ¡kinimu, jog notaras pasidomėjo, ar testatorius gali pats pasiraÅ¡yti testamentÄ , įvertino, ar yra aplinkybių, lemiančių negalėjimÄ pasiraÅ¡yti. Notarui nenustačius tokių objektyvių priežasčių, prieÅ¡ingai, iÅ¡girdus testatoriaus pageidavimÄ testamentÄ pasiraÅ¡yti asmeniÅ¡kai, suraÅ¡ytÄ testamentÄ garsiai perskaitė, iÅ¡vertė į rusų kalbÄ , ir testatorius tada jį pasirašė.

Tačiau byloje ginčo nėra, jog testatorius buvo aklas daugelį metų, bei iÅ¡ 2016-09-16 ekspertizės akto iÅ¡vadų matyti, jog dar 2009 m., po to 2010 m. kai S. S. buvo gydomas ligoninėje bei slaugos ligoninėje, medicininiuose dokumentuose S. S. niekur nepasiraÅ¡inėjo, ligos istorijoje, praneÅ¡ime apie iÅ¡raÅ¡ymÄ iÅ¡ ligoninės už jį pasiraÅ¡inėjo jo giminaitė. 2015-06-19 ekspertizės akte taip pat pažymėta, jog už 2010 m. gautÄ klausos aparatÄ pats velionis taip pat nepasirašė, už jį tai padarė liudytoja A.

P.. Ä®vertinus minėtas aplinkybes, užfiksuotas medicininiuose dokumentuose, bei aplinkybę, jog testatorius buvo aklas, darytina iÅ¡vada, jog testatorius dėl fizinio trÅ«kumo objektyviai negalėjo pasiraÅ¡yti testamento, todėl to galėjo bÅ«ti neiÅ¡reikÅ¡ta tikroji testatoriaus valia. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui, formuojamai teismų praktikai, darytina iÅ¡vada, kad buvo pažeistos CK 5.29 straipsnio, Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalies normos. Byloje esančiame Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raÅ¡te (b. l. 34, I tomas), tik pateikta teisingumo ministerijos nuomonė, jog dabartinis teisinis reguliavimas leidžia regėjimo negaliÄ turintiems asmenims patiems pasiraÅ¡yti notarų tvirtinamus sandorius, todėl Å¡ia nuomone vadovautis nėra pagrindo.

Dėl testamento ir įgaliojimo negaliojimo CK 1.81 straipsnio pagrindu      Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 1.81 straipsnio nagrinėjamam ginčui, kadangi atsakovė S. S. prižiūrėjo kaip BĮ (duomenys neskelbtini) darbuotoja, o ne privačiais pagrindais, todėl viršijo socialinio darbuotojo įgaliojimus. Nesutiktina su šiuo apeliacinio skundo argumentu.CK 1.81 straipsnio 1 dalis numato, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovė BÄ® (duomenys neskelbtini) centre dirbo laikotarpiu nuo 2011-01-10 iki 2011-08-01, tai yra, ir tuo laikotarpiu, kai prižiÅ«rėjo S. S.. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovė S. S. nuo 2010-10-01 iki jo mirties prižiÅ«rėjo ne kaip BÄ® (duomenys neskelbtini) centro darbuotoja – socialinė darbuotoja, o privačiais pagrindais, pagal žodinį su S. S. sudarytÄ susitarimÄ , kadangi velionis nuo 2010-10-01 atsisakė BÄ® (duomenys neskelbtini) paslaugų, todėl atsakovei netaikytini jokie etikos kriterijai.Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kadangi teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant minėtų aplinkybių visumai, įvertinus pomirtinių teismo psichiatrijos ekspertizių iÅ¡vadas, liudytojų parodymus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė paveldėjimÄ pagal testamentÄ reglamentuojančias materialiosios teisės ir įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme  CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .   IeÅ¡kovas pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 40,26 EUR žyminis mokestis, 386,50 EUR ekspertizės iÅ¡laidos, kurios patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį priteistinos iÅ¡ atsakovės. IÅ¡ atsakovės taip pat priteistina 15,42 EUR (53,25 Lt) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantas pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 41 EUR žyminis mokestis, 1000 EUR atstovavimo iÅ¡laidos, kurios priteistinos iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a: panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti.Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2011 m. balandžio 27 d.

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytÄ testamentÄ , notarinio registro Nr. K1ES-4408, patvirtintÄ Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaro E. S.. Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2011 m. balandžio 27 d. S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pasiraÅ¡ytÄ Ä¯galiojimÄ atsakovei I. G., notarinio registro Nr. K1ES-4406, patvirtintÄ Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaro E. S..Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-26 nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-12875-323/2011) taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – paveldėjimo liudijimo dėl S. S., palikimo priėmimo iÅ¡davimo sustabdymÄ , panaikinti.Priteisti iÅ¡ atsakovės I.

G. 426,76 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovui S. S., patirtas pirmosios instancijos teisme.Priteisti iÅ¡ atsakovės I. G. 15,42 EUR procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ , patirtų pirmosios instancijos teisme.Priteisti iÅ¡ atsakovės I. G. 1041 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovui S. S., patirtas apeliacinės instancijos teisme. GrÄ Å¾inti ekspertizei atlikti iÅ¡reikalautas S. S. ligos istorijas gydymo įstaigoms: asmens sveikatos istorijÄ Nr. 24530, Gydymo stacionare ligos (gimdymo) istorijÄ Nr. A-741953, Gydymo stacionare ligos istorijÄ Nr. 9/9963, Gydymo stacionare ligos istorijÄ Nr. 501, Gydymo stacionare istorijÄ Nr. 463, UAB „Viloja“ asmens sveikatos istorijÄ , neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų bylÄ Nr. 91878, Gydymo stacionare ligos (gimdymo) istorijÄ Nr. A-676501, Ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelę Nr. A-676489, G ydymo stacionare ligos (gimdymo) istorijÄ Nr. A-741953.

Teisėjai                                                                                               Erinija Kazlauskienė                                                                                                                                                                                                                                            Almantas Padvelskis                                                                                                                              Giedrė Seselskytė