2013-03-28 Nr. AB-909-3-63-3-00624-2012-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS438–358/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00624-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. M., S. L., J. L., M. T. ir G. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. M., S. L., J. L., M. T., G. T., L. T., S. M., A. V., S. P. skundus atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. L., TEO LT, AB dėl įsakymų ir kitų administracinių aktų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Administracinėje byloje nagrinėjami pareiškėjų S. M., S. L., J. L., M. T., G. T., L. T., S. M., A. V., S. P. skundai atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. L., AB „TEO LT“ dėl 2012 m. lapkričio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 1T-(7.5)-93 panaikinimo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-2071 „Dėl S. M. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Gribžinių kaime, Klaipėdos rajone duomenų pakeitimo“ panaikinimo ir dalies akto panaikinimo, Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. 4-1284-(1.3) „Dėl M. T. žemės sklypo (kadastrinis Nr. 5538/0014:343), esančio Kvietinių kaime, Klaipėdos rajone duomenų patikslinimo“ dalies panaikinimo, įpareigojimo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pakeistus duomenis apie žemės sklypų specialiąsias sąlygas ir žemės sklypų plotą, įpareigojimo pašalinti neteisėtai išpilto kelio padarinius, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. Ž12-751 panaikinimo, 2011 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1147 dalies pakeitimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pareiškėjai S. M. ir S. L., J. L., M. T., G. T. prašymu, paduotu Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2013 m. vasario 20 d., prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriui priimti sprendimus dėl S. M. priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), A. V. priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), L. T. priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Gribžinių kaime, Klaipėdos rajone, kadastrinių duomenų patikslinimo (suformuojant žemės sklypus), išskyrus tuos, kurie neprieštarautų S. M. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Gribžinių kaime, Klaipėdos rajone, kurio kadastriniai duomenys patikslinti Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus 2011 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2)-2071, nustatytoms žemės sklypo riboženklių koordinatėms LKS sistemoje. Prašymą grindė tuo, jog pakeitus žemės sklypų kadastrinius duomenis ir juos įregistravus Nekilnojamojo turto registre kils nauji ginčai tarp pareiškėjų ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų, ypač buvo akcentuojami pareiškėjos S. M. interesai.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 21 d. nutartimi nepatenkino pareiškėjų S. M., S. L., J. L., M. T., G. T. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pirmosios instancijos teismas taip pat akcentavo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę konkrečioje situacijoje, turi remtis tomis aplinkybėmis, kurios jau yra įvykusios, žinomos.

Būtent šios faktinės aplinkybės ir lemia konkrečių teisės normų pritaikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teisimo 2011 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-269/2011). Be to, kaip pabrėžė pirmosios instancijos teismas, reikalavimo užtikrinimo priemonė taikoma tais atvejais, kai priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas, tuo tarpu pareiškėjai byloje siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o reikalauja, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti teises ir apsaugotų nuo galimų būsimų teisių pažeidimų.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jie siejami su pareiškėjų teisės prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėjus nuo būsimų jų teisių pažeidimų, negali būti tenkinami ir atmestini. Skundo reikalavimo užtikrinimo procesinis institutas įgalinimų tenkinti tokio pobūdžio reikalavimus teismui nesuteikia (2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-40/2012; 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-922/201; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63– 799/2011; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-242/2009).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia uždrausti atlikti veiksmus prevenciniu tikslu, turėdami tikslą išvengti galimų jų teisių pažeidimų atliekant gretimų žemės sklypų kadastrinius matavimus. Pirmosios instancijos teismo nuomone, tokio pobūdžio reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas negalimas, kadangi nėra pagrindo konstatuoti, jog netaikius šios užtikrinimo priemonės, nagrinėjamos bylos teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

III. Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo iš esmės. Atskirajame skunde nurodo, jog nėra jokio teisinio pagrindu sutiktu su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad gretimų žemės sklypų savininkams atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus bei juos įregistravus, nebus pažeisti pareiškėjų interesai ir tokiais matavimais nebus apsunkintas pareiškėjams galimai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Atskirajame skunde pareiškėjai inter alia pažymi ir tai, jog kaimyninių žemės sklypų naudotojams suformavus žemės sklypus, neturės galimybės įgyvendinti savo nuosavybės teisę į jiems priklausantį 18,63 ha žemės sklypą pilnoje apimtyje ir suformuoti žemės sklypą be neleistino 0,9155 ha trūkumo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai akcentavo, kad pareiškėjai siekia uždrausti atlikti veiksmus prevenciniu tikslu, turėdami tikslą išvengti galimų jų teisių pažeidimų atliekant gretimų žemės sklypų kadastrinius matavimus, tačiau tokio pobūdžio reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra negalimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Taigi ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, jog nagrinėjant administracinę bylą reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei iš bylos medžiagos ar proceso dalyvių prašyme nurodomų motyvų galima padaryti išvadą, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo toje byloje įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Iš ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus: priimti sprendimus dėl S. M. priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), A. V. priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), L. T. priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Gribžinių kaime, Klaipėdos rajone, kadastrinių duomenų patikslinimo (suformuojant žemės sklypus), išskyrus tuos, kurie neprieštarautų S. M. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Gribžinių kaime, Klaipėdos rajone, kurio kadastriniai duomenys patikslinti Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus 2011 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2)-2071, nustatytoms žemės sklypo riboženklių koordinatėms LKS sistemoje.

Todėl atsižvelgiant į nurodytas ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatas būtina įvertinti ar nagrinėjamoje administracinėje byloje atsisakius taikyti šią konkrečią reikalavimo užtikrinimo priemonę, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Be to, ABTĮ 92 straipsnis numato, jog skundžiamo akto panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju privalo būti atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis. Atitinkamai, svarbu nustatyti ar nesustabdžius pareiškėjo ginčijamo akto galiojimo bylos nagrinėjimo metu, išnagrinėjus administracinę bylą galėtų būti įmanoma atkurti padėtį, buvusią iki skundžiamo akto priėmimo.

Iš pareiškėjų skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytų reikalavimų matyti, jog pareiškėjai ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos skyriaus sprendimus, kuriais buvo sprendžiami klausimai dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų tvirtinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos medžiagoje nėra įrodymų (jų kartu su atskiruoju skundu nepateikė ir pareiškėjas), jog nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo, galėtų iš esmės pasunkėti ar pasidaryti neįmanoma užtikrinti būsimo teismo sprendimo šioje byloje vykdymą, tai yra buvusių iki ginčijamų akto priėmimo padėties atkūrimą. Atskirajame skunde pareiškėjas būtinybę sustabdyti skundžiamo akto galiojimą grindžia tuo, kad gretimų žemės sklypų savininkams atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus bei juos įregistravus, bus pažeisti pareiškėjų interesai ir tokiais matavimais bus apsunkintas pareiškėjams galimai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymas.

Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šie pareiškėjo teiginiai yra pagrįsti prielaidomis, o ne objektyviomis bylos aplinkybėmis, kadangi įrodymų, patvirtinančių, jog realiai vyksta (yra vykdomos) gretimų sklypų kadastrinių matavimų bei jų teisinės registracijos procedūros ar priimti konkretūs sprendimai (administraciniai aktai), kurie sudarytų tiesioginį teisinį pagrindą tokioms procedūroms atlikti (pareiškėjų apeliaciniame skunde tik nurodoma hipotetinio pobūdžio prielaida, kad „jei [...] kaimyninių žemės sklypų savininkai atliktų kadastrinius matavimus ir suformuotų savo žemės sklypus [...] pareiškėjų teisės nebūtų apgintos“ (VII t., b. l. 189). Todėl, atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas realiai yra pradėjęs vykdyti ar rengiasi nedelsiant pradėti pareiškėjų nurodomų sklypų kadastrinių duomenų patikslinimo darbus, kurių padarinių pašalinimas būtų sudėtingas ar neįmanomas (ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 92 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog stabdyti ginčijamo sprendimo galiojimą nėra jokio pagrindo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjams išlieka teisė bet kurioje proceso stadijoje pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę taikymo ir pateikti naujus įrodymus bei motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindo tenkinti pareiškėjų atskirąjį skundą nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

pareiškėjų S. M., S. L., J. L., M. T. ir G. T. atskirąjį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas