2017-10-04 Nr. AB-17785-3-61-3-03471-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-998-1062/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03471-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3.1.; 7.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4) ir patikslintu skundu (b. l. 24–28), prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2015 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3479 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VSDFV iš esmės išnagrinėti pareiškėjo pateiktą skundą dėl pensijos nepriemokos grąžinimo; 3) atnaujinti kreipimosi į VSDFV terminą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. balandžio 2 d. su skundu kreipėsi į VSDFV dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. PE_SP15-22885. Pareiškėjas pažymėjo, kad VSDFV 2015 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. (6.5) I-3479 nusprendė nenagrinėti pareiškėjo skundo dalies dėl pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio nuostatas sumažintos senatvės pensijos dalies ir pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas sumažintos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalies išmokėjimo, dėl to, kad yra praleistas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnyje (iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusioje redakcijoje) nustatytas 3 metų terminas.

3. Pareiškėjas nesutiko su priimtu sprendimu ir laiko jį neteisėtu bei nepagrįstu. Teigė, kad apie tai, jog pensijos buvo sumažintos neteisėtai ir bus kompensuota tik dalis susidariusios nepriemokos, sužinojo tik 2014 m. lapkričio 27 d., kai buvo gautas VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimas. Pareiškėjo nuomone, VSDFV nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas buvo paskelbtas tik 2012 m. rugsėjo 21 d., todėl terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo šio nutarimo paskelbimo, nes tik tada pareiškėjas sužinojo, kad Laikinasis įstatymas, kuriuo remiantis jam buvo perskaičiuojama senatvės pensija, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

4. Atsakovas VSDFV atsiliepime (b. l. 34–39) į pareiškėjo skundą, su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl jų sprendžiami vadovaujantis Pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156, o 2010 – 2011 metais – ir Laikinuoju įstatymu. Iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami VSDFV.

Šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad VSDFV ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Pareiškėjui pirmoji pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensija buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn., o pirmoji sumažinta nukentėjusiųjų asmenų pensija – 2010 m. vasario 23 d., todėl apie tai, kad jai mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėn., o nukentėjusiųjų asmenų pensija – 2010 m. vasario mėn. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą prašymui paduoti ir išmokėti dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo sumažintas pensijų dalis, 2015 m. balandžio 2 d. su prašymu kreipėsi į VSDFV, tačiau įvertinus tai, kad pirmas sumažintas pensijas pareiškėjas gavo 2010 m. sausio ir vasario mėn., jis kreipėsi praleidęs nustatytą 3 metų terminą skundui dėl teritorinio skyriaus veiksmų paduoti, o kadangi nurodytos priežastys nesudarė pagrindo atnaujinti terminą paduoti skundą, pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą nebuvo patenkintas, o skundą VSDFV atsisakė nagrinėti.

Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, terminas skundui dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų (valinių aktų) mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo. Kadangi pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad terminą praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, VSDFV pagrįstai netenkino prašymo atnaujinti terminą skundui dėl teritorinio skyriaus veiksmų paduoti ir atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dalyje dėl pagal Laikinojo įstatymo 5 ir 8 straipsnių nuostatas sumažintų pensijų.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 30 d. sprendimu (b. l. 62–66) pareiškėjo J. K. skundą tenkino iš dalies: panaikino VSDFV 2015 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. (6.5) I-3479 dalį, kurioje atsisakyta nagrinėti pareiškėjo J. K. skundą dėl pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos sumažinimo nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.; nurodė VSDFV iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. balandžio 2 d. skundo dalį dėl reikalavimo kompensuoti susidariusią nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos nepriemoką nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 2 d. kreipėsi į VSDFV su skundu, kuriame nurodė, jog nėra praleidęs kreipimosi į VSDFV termino arba terminas dėl neišmokėtos pensijos turi būti atnaujintas (b. l. 40–42). VSDFV 2015 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. (6.5) I-3479 informavo pareiškėją, kad jis objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas 3 metų VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimų apskundimo terminas, nepateikė. Atsižvelgus į tai, VSDFV atsisakė atnaujinti praleistą terminą skyriaus sprendimui apskųsti.

8. Teismas pažymėjo, jog iš VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014 m. vasario 17 d. rašto Nr. (10.1) SI-9749 (b. l. 14–16) matyti, jog pirmoji senatvės pensija, sumažinta dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo, pareiškėjui buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn. ir buvo mokama iki 2011 m. gruodžio 31 d., o pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnius – nuo 2010 m. sausio mėn. ir buvo mokama iki 2013 m. gruodžio 31 d., todėl nuo šios datos skaičiuotini terminai, per kuriuos pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo teises, susijusias su senatvės pensijos mokėjimu, turėjo su skundu kreiptis į VSDFV, kaip privalomą ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

9. Pareiškėjas į VSDFV su prašymu atnaujinti terminą skundui dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus veiksmų paduoti ir senatvės pensijos nepriemokos už 2010–2011 metus išmokėjimo, dėl nukentėjusiųjų asmenų pensijos nuo 2010 iki 2013 m. kreipėsi 2015 m. balandžio 2 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjui pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu sumažinta senatvės pensija.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjui paskirtos senatvės pensijos mažinimas pradėtas nuo 2010 m. sausio 1 d. teritoriniam skyriui nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvieną mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį. Teikdamas skundą VSDFV, pareiškėjas nenurodė individualaus pobūdžio priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas darė išvadą, jog VSDFV ginčijamu sprendimu pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti dėl senatvės pensijos, sumažintos taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas.

11. Teismas nustatė, kad nukentėjusiųjų asmenų sumažinta valstybinė pensija buvo mokama nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas į VSDFV dėl sumažintos pensijos kreipėsi 2015 m. balandžio 2 d. Teismas konstatavo, kad skundo dalis, kurioje prašoma panaikinti VSDFV skundžiamą sprendimą atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalies nuo 2012 m. balandžio 1 d. susidariusios pensijos nepriemokos kompensavimo, pateikimo 3 metų procesinis terminas skaičiuotinas nuo 2012 m. balandžio mėn. išmokėjimo ir šis terminas nagrinėjamu atveju nėra praleistas. Dėl to teismas panaikino VSDFV 2015 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. (6.5)I-3479 dalį, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą dėl pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos sumažinimo nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir įpareigojo VSDFV iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. balandžio 2 d. skundo dalį dėl reikalavimo kompensuoti susidariusią nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos nepriemoką nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

III. 12. Atsakovas VSDFV pateikė apeliacinį skundą (b. l. 69–73), kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

13. Atsakovas nurodo, jog VSDFV ginčijamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. vasario 4 d. ir 2015 m. gegužės 7 d. skunde objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas praleistas 3 metų terminas VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. sausio ir vasario mėnesio sprendimams (valiniams aktams, veiksmams) apskųsti, nepateikė. Todėl atsakovas, vadovaudamasis VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 31 punktu, pagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą terminą VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimams (kaip valiniams aktams, veiksmams) mokėti pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintas senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų pensijas apskųsti ir nusprendė nenagrinėti jo 2015 m. balandžio 2 d. skundo dalyje dėl pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas sumažintos senatvės pensijos dalies išmokėjimo ir pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas sumažintos nukentėjusiųjų asmenų pensijos dalies išmokėjimo, kaip paduoto praleidus Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų apskundimo terminą.

14. Atsakovas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotų taisyklių. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, terminas skundui VSDFV dėl teritorinių skyrių sprendimų (valinių aktų, veiksmų) mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo. Nagrinėjamu atveju Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos) nustatyto 3 metų termino apskųsti VSDFV skyriaus sprendimų (kaip valinių aktų, veiksmų) nuo 2010 metų sausio ir vasario mėnesių mokėti pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų pensijas skaičiavimo pradžia yra pirmosios sumažintos senatvės pensijos išmokėjimas 2010 m. sauso 27 d. bei pirmosios nukentėjusiųjų asmenų pensijos išmokėjimas 2010 m. vasario 23 d.

15. Atsakovo vertinimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai ir pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas su 2015 m. balandžio 2 d. skundu atnaujinti praleistą terminą ir iš esmės išnagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl senatvės pensijos nepriemokos grąžinimo kreipėsi akivaizdžiai praleidęs Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, o objektyvių, individualaus pobūdžio priežasčių, kurių pagrindu praleistas terminas galėtų būti atnaujintas, pareiškėjas nenurodė, todėl VSDFV ginčijamu sprendimu pagrįstai atsisakė praleistą terminą atnaujinti. Tačiau, atsakovo nuomone, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti VSDFV iš esmės išnagrinėti skundo dalį dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos nepriemokos grąžinimo nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nusprendė, kad 3 metų kreipimosi į VSDFV terminas dėl nukentėjusiųjų asmenų pensijos yra skaičiuotinas nuo 2012 m. balandžio mėnesio, o ne nuo pirmosios nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos išmokėjimo.

16. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17. Pareiškėjas teigia, kad ginčijamu Sprendimu VSDFV neteisėtai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl valstybinės pensijos sumažinimo. Pareiškėjas mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai nusprendė įpareigoti VSDFV iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. balandžio 2 d. skundą dėl reikalavimo kompensuoti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

19. Nagrinėjamojo byloje ginčas kilo dėl VSDVF sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta atnaujinti praleistą terminą sprendimui apskųsti ir nagrinėti skundą dėl sumažintos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos.

20. Pirmosios instancijos teismas panaikino VSDFV 2015 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. (6.5)I-3479 dalį, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo J. K. skundą dėl pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas sumažintą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

21. Atsakovas VSDFV apeliacine tvarka skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek, kiek yra panaikinta pirmiau minėta VSDFV 2015 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. (6.5)I-3479 dalis.

22. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į VSDFV 2015 m. balandžio 2 d. dėl sumažintos senatvės pensijos nepriemokos už 2010–2011 metus išmokėjimo ir dėl nukentėjusiųjų asmenų sumažintos pensijos išmokėjimo nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. (b. l. 5).

23. Teisėjų kolegija sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo pozicija, kad pareiškėjas į VSDFV su prašymu atnaujinti terminą skundui dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus veiksmų paduoti ir senatvės pensijos nepriemokos už 2010–2011 metus išmokėjimo, o dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos už 2010–2013 m., kreipėsi 2015 m. balandžio 2 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą <...>, tačiau nesutinka su teismo padaryta išvada, kad „skundo dalis, kurioje prašoma panaikinti VSDFV skundžiamą sprendimą atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalies nuo 2012 m. balandžio 1 d. susidariusios nepriemokos kompensavimo, pateikimo 3 metų procesinis terminas skaičiuotinas nuo 2012 m. balandžio mėn. išmokėjimo ir šis terminas nagrinėjamu atveju nėra praleistas.“

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010).

25. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip. Taigi specialūs įstatymai gali numatyti kitokius skundo (prašymo) administraciniam teismui padavimo terminus nei ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nusprendė reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal analogiją taikyti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintą 3 metų terminą. Tokia išvada buvo padaryta, atsižvelgus į tai, kad valstybines pensijas reguliuojantys teisės aktai terminų reikalavimams dėl valstybinių pensijų nepriemokos apskritai nenumatė, o ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas 1 mėnesio terminas buvo akivaizdžiai per trumpas, lyginant jį su valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjams taikomais sprendimų apskundimo terminais.

27. Taigi, išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų terminas (nuostata, pagal kurią reikalavimai dėl pensijos nepriemokos gali būti pareikšti per 3 metus nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo (turėjo sužinoti) apie priimtą sprendimą) buvo pripažintas specialiuoju terminu kreiptis į teismą ir dėl valstybinės pensijos nepriemokos ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis 2 punktą yra viena iš valstybinės pensijų rūšių, (kuri Laikinuoju įstatymu buvo sumažinta), konstatuotina, kad jai taikomas analogiškas 3 metų terminas reikalavimams dėl neišmokėtos valstybinės pensijos pagal tuo metu nustatytą teisinį reguliavimą pareikšti.

28. Nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymas. Padarytais pakeitimais įstatymų leidėjas nuo 3 metų iki 6 mėnesių sutrumpino skundų valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais pateikimo terminus. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo 37 straipsnio 2 dalyje (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-88 redakcija) įtvirtinta, jog skundai dėl sprendimų pensijų skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą.

29. Byloje nustatyta, kad:

29.1. pareiškėjas apie jo teises galimai pažeidžiančius atsakovo veiksmus sumažinat paskirtą valstybinę pensiją pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2010 m. vasario 23 d., kai jam pagal šį įstatymą buvo išmokėta pirmoji sumažinta pensija (b. l. 37). Pareiškėjas į teismą kreipėsi į VSDFV tik 2015 m. balandžio 2 d., t. y. praleidęs 3 metų terminą reikalavimui dėl pensijos nepriemokos už 2010–2011 metus pareikšti.

29.2. vadovaujantis pirmuoju Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821), pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 15 straipsnius apribota valstybinė pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2012 m. vasario mėnesį, taigi, kreipdamasis 2015 m. balandžio 2 d. į teismą dėl 2012 metais susidariusios valstybinės pensijos nepriemokos pareiškėjas taip pat praleido procesinį 3 metų skundo padavimo terminą.

29.3. vadovaujantis antruoju Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92), pirmoji pagal šį įstatymą apribota valstybinė pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2013 m. vasario mėnesį. Pareiškėjas dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų pagrindu 2013 metais susidariusios valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo 2015 m. balandžio 2 d. kreipėsi į teismą praleidęs procesinį 6 mėnesių skundo padavimo terminą, kuris, kaip minėta, įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014, esant panašioms aplinkybėms kaip ir šiuo atveju (asmuo dėl valstybinės pensijos nepriemokos už 2010–2013 metus kreipėsi 2014 m. rugsėjo mėnesį), konstatavo, kad administraciniame procese taikomi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta šių reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą. Išplėstine teisėjų kolegija nurodytoje administracinėje byloje neprotingu laiko tarpu pripažino skundo padavimą teismui 2014 m. rugsėjo mėnesį.

31. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjas J. K. 2015 m. balandžio 2 d. kreipėsi į VSDFV dėl reikalavimo kompensuoti susidariusią nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos nepriemoką laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. praleidęs nustatytus procesinius terminus, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikintas VSDFV sprendimas 2015 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. (6.5)I-3479 dalis, naikintina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti jo dalį, kuria panaikinta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. gegužės 22 d. sprendimas Nr. (6.5)I-3479 dalis, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo J. K. skundą dėl pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas nukentėjusiųjų asmenų valstybės pensijos sumažinimo laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 2 d iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir įpareigota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. balandžio 2 d. skundo dalį dėl reikalavimo kompensuoti susidariusią nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos nepriemoką laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 2 d. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė