8441395e-030a-4d19-a19f-7eeb41287f33 · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-131-64/2011Teisminio proceso Nr. 1-73-1-00518-2009-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.3.3.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.2.4.2.8.; 1.2.4.4.; 1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1.; 2.1.7.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.2.; 2.1.7.5.; 2.1.14.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.4.; 2.4.7.; 2.4.9. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 26 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,teisėjų Vaclovo Iždono, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Irenai Skaringienei, Sonatai Paplauskienei,dalyvaujant prokurorei Vladai Buivydienei, Laimai Mažeikienei,gynėjui advokatui Stasiui Lileikiui,nuteistajam M.

G.,nukentėjusiesiems M. K., S. K.,teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo S. K. ir nuteistojo M. G. apeliacinius skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;- pagal Lietuvos Respublikos BK 137 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnes bausmes, M.

G. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, paskirtÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinus su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009-12-30 nuosprendžiu paskirta bausme, M. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams ir baudžiamojo poveikio priemonė – 8 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondÄ , įpareigojant sumokėti Å¡iÄ Ä¯mokÄ per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 ir 7 punktais, 3 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant įpareigojimus – per 1 metus pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.IÅ¡ M.

G. nukentėjusiojo – civilinio ieÅ¡kovo M. K. naudai priteista 6.726,92 Lt turtinės žalos ir 15.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.IÅ¡ M. G. nukentėjusiojo – civilinio ieÅ¡kovo S. K. naudai priteista 1.452,85 Lt turtinės žalos ir 40.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.IÅ¡ M. G. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priteista 4.433,04 Lt gydymo iÅ¡laidų.Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi praneÅ¡imÄ , n u s t a t ė : M. G. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2009-08-01, apie 3:14 val., prie baro – restorano „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, tyčia, suduodamas vienÄ smÅ«gį į galvÄ M.

K., taip padarydamas veido sumuÅ¡imÄ , muÅ¡tinę kairiojo antakio žaizdÄ , nosies kaulų lūžimÄ su pertvaros deformacija, nekomplikuotus trijų dantų vainikėlių lūžius, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sutrikdė M. K. sveikatÄ . Tokiais veiksmais M. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Be to, M. G. 2009-08-01, apie 3:14 val., prie baro – restorano „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, tyčia, suduodamas vienÄ smÅ«gį į galvÄ M.

K., po ko M. K. griÅ«nant užkliudžius ir pargriovus Å¡alia stovėjusį S. K., kuriam griÅ«nant ir atsitrenkiant į kelio grindinį, buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. kaukolės pamato lūžis kairėje pusėje, vidurinės daubos srityje, kraujo iÅ¡siliejimas po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sukrėtimas, trauminis perforacinis kairės vidurinės ausies uždegimas, taip dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė S. K. sveikatÄ . Tokiais veiksmais M. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 137 straipsnio 1 dalyje.

Be to, M. G. 2009-08-01, apie 3:14 val., prie baro – restorano „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu – suduodamas M. K. vienÄ smÅ«gį kumščiu į galvÄ , tuo nukentėjusiam M. K. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymÄ â€“ demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Tokiais veiksmais M. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje.Apeliaciniu skundu nuteistasis M.

G. praÅ¡o peržiÅ«rėti bylÄ , panaikinti nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, nes yra apkaltintas tuo, ko nėra padarė.Apeliaciniu skundu nukentėjusysis S. K. praÅ¡o pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-04-12 nuosprendį, M. G. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 137 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir panaikinti bausmės vykdymo atidėjimÄ pagal BK 75 straipsnį. Teigia, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje, remiantis medicinos eksperto A. Smalensko iÅ¡vada G221/09(13) bei eksperto parodymais teisme, buvo nepagrįstai konstatuota, jog jam (S. K.) padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas kilo dėl M. G. smÅ«gio M. K. į galvÄ , pastarajam griÅ«nant užkliudžius ir parvertus jį (S. K.), dėl ko jo (S. K.) galva atsitrenkė į kelio grindinį. Teigia, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo duotus nuoseklius parodymus, kad jį parvertus ant žemės, jam buvo suduotas dar vienas stiprus smÅ«gis koja į kairiÄ jÄ smilkinio pusę, po kurio jis iÅ¡kart prarado sÄ monę.

Pažymi, kad aplink kitų asmenų nebuvo, todėl smÅ«giuoti galėjo tik M. G.. Dėl to nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog sunkus sveikatos sutrikdymas kilo dėl atsitrenkimo galva į kelio grindinį, nes po pirmo smÅ«gio jis griuvo ant nugaros, o ne ant Å¡ono, ir parvirtęs nejuto kažkokių neigiamų griuvimo pasekmių, negalėjo taip sutapti aplinkybės, kad sÄ monę jis prarado bÅ«tent tÄ pačiÄ akimirkÄ , kai buvo suduotas antras stiprus smÅ«gis koja į kairįjį smilkinį. Teigia, kad medicinos eksperto A.

Smalensko iÅ¡vada G221/09(13) bei eksperto parodymai teisme iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja jo duotiems parodymams. Nurodo, kad eksperto iÅ¡vadoje konstatuota, jog sunkus sveikatos sutrikdymas kilo nuo vieno trauminio poveikio, ir tai galėjo atsitikti krentant, tačiau neneigiama ir galimybė, kad tokie sužalojimai galėjo atsirasti ir nuo vieno stipraus smÅ«gio koja į kairįjį smilkinį. Juo labiau, kad jam nustatytas kaukolės pamato lūžis kairėje pusėje, t. y. bÅ«tent toje pusėje, į kuriÄ jam ir buvo suduota.

Teigia, kad nebuvo atsižvelgta į liudytojos I. V. parodymus teisme. Å i liudytoja teigė, kad, atvažiavus policijai ir apklausus vietoje buvusius liudytojus, visi jie nurodė, jog jį (S. K.) sumušė M. G.. Teigia, kad nustačius faktÄ , jog jam smÅ«gį sudavė M. G., reikia keisti ir nuteistojo padarytų veiksmų kvalifikacijÄ , jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 137 straipsnio 1 dalies į BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Perkvalifikavus veikÄ Ä¯ sunkesnę, bausmės vykdymo atidėjimas negali bÅ«ti taikomas.

Nurodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas, net ir neperkvalifikavus veikos, neturėtų būti taikomas, nes M. G. asmenybė yra apibūdinama itin neigiamai: jis niekur nedirba, nesimoko, neturi oficialaus pragyvenimo šaltinio, yra baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos, be to, M. G. nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė tuo metu, kai jis jau buvo teisiamas kitoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį. Taigi faktai, jog M.

G. yra baustas administracine tvarka, vengia mokėti baudas bei iki teismo nuosprendžio už anksčiau padarytas veikas toliau piktybiÅ¡kai nesilaiko visuomenėje priimtų elgesio normų ir be jokios priežasties iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų tyčia smurtauja prieÅ¡ kitus asmenis, sukeldamas sunkias pasekmes, savo kaltę neigia, neprisipažįsta, nesigaili, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.Teismo posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas S. K. prašė jo apeliacinį skundÄ patenkinti, nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo S. K. apeliacinį skundÄ atmesti.Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas M.

K. prašė nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo S. K. apeliacinį skundÄ patenkinti, nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Prokurorė prašė nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo S. K. ir nuteistojo apeliacinius skundus tenkinti iÅ¡ dalies, M. G. iÅ¡teisinti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (BPK 303 straipsnio 1 dalis 1 punktas), iÅ¡ naujo subendrinus paskirtas bausmes, paskirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, t. y. panaikinti BK 75 straipsnio taikymÄ .Apeliaciniai skundai atmestini.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatÄ teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Pastarajame straipsnyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinami iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetÄ , kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieÅ¡taravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymÄ ir tinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalga“, Teismų praktika Nr. 27, 320–388 psl.).

IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti kruopščiai iÅ¡tirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi bÅ«ti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Tam tikrų duomenų teismas gali nepripažinti įrodymu tik nustatęs, kad tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų arba duomenys yra nereikÅ¡mingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iÅ¡ byloje įrodinėtinų aplinkybių, t. y. duomenys neatitinka sÄ sajumo reikalavimo (kasacinė byla Nr. 2K-32/2010).

Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis ar nukentėjusysis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinė byla Nr. 2K-7-137/2008). Todėl šiuo atveju nuteistajam bei nukentėjusiajam S. K. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Taigi, kitų proceso dalyvių, tarp jų ir nuteistojo ar nukentėjusiojo, nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus (kasacinė byla Nr. 2K-122/2011). BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas Å¡io straipsnio reikalavimus įvykdė: apkaltinamajame nuosprendyje iÅ¡dėstė visus teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtus duomenis, kuriuos teismas pripažino įrodymais, nurodė, kuriais iÅ¡ jų grindžiama M. G. kaltė. Pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų vertinimu teisėjų kolegija nenustatė. Pagrindinis nuteistojo ir jo gynėjo argumentas, kad nukentėjusieji M. G. atpažino tik pagal jo aprangÄ , nors tÄ vakarÄ bare – restorane „(duomenys neskelbtini)“ buvo ir daugiau panaÅ¡iai apsirengusių asmenų, o liudytoja I.

V. nurodė jį remdamasi tik aplinkinių asmenų kalbomis, nors pati ir nematė smūgio sudavimo.Pats M. G. neneigia, kad įvykio metu su draugais buvo bare – restorane „(duomenys neskelbtini)“, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme nuteistasis parodė, kad jis buvo apsirengęs tamsios spalvos džinsinėmis kelnėmis ir šviesios spalvos megztiniu su dryžiais. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusieji parodė, kad smūgį M.

K. sudavė vaikinas, vilkintis džinsinėmis kelnėmis ir Å¡viesiu su dryžiais megztiniu (1 t. 16-17, 45-46 b. l.). PeržiÅ«rėjus byloje esančiÄ filmuotÄ medžiagÄ ir jÄ sugretinus su byloje esančiu kompaktinio disko su vaizdo įraÅ¡u apžiÅ«ros protokole užfiksuotais duomenimis (1 t. 104-107, 108 b. l.), nustatyta, kad bare – restoranas „(duomenys neskelbtini)“ buvo keletas asmenų Å¡viesiai apsirengusių, tačiau filmuotoje medžiagoje užfiksuotÄ vaizdÄ sugretinus su ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų (nukentėjusiųjų, nuteistojo, liudytojų) parodymais apie įvykio aplinkybes, apie asmenų aprangÄ , daroma iÅ¡vada, kad identiÅ¡kai apsirengusių asmenų nebuvo.

Be to, pirmosios instancijos teisme bei bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka nukentėjusieji filmuotoje medžiagoje atpažino ne tik save, bet ir nuteistÄ jį, nors filmuotoje medžiagoje vaizdas nėra aiÅ¡kus, užfiksuotas vaizdas buvo filmuotas nakties metu, ribotas apÅ¡vietimas, dėl ko sudėtinga ne tik atpažinti kai kuriuos asmenis, bet ir įžiÅ«rėti asmenų veidus. Todėl pagrindinis asmenų atpažinimo kriterijus ir buvo apranga. Kadangi nukentėjusieji asmenį, kuris sudavė smÅ«gį M.

K., apibÅ«dino dar iki filmuotos medžiagos peržiÅ«rėjimo, o sugretinus filmuotoje medžiagoje užfiksuotus duomenis su apklausų metu užfiksuotais duomenimis, daroma iÅ¡vada, kad nukentėjusieji nesuklydo nurodydami asmenį, kuris sudavė smÅ«gį M. K.. Filmuotoje medžiagoje taip pat yra užfiksuotas momentas, kai M. K. buvo suduotas smÅ«gis. Tiek filmuotos medžiagos apžiÅ«ros protokole, tiek ir skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad kataloge „Įėjimas“ failo Nr. c0101090801030000 03:02:24 val. aukÅ¡tÄ Ä¯ laukÄ iÅ¡einantį Å¡viesiais rÅ«bais apsirengusį vaikinÄ nukentėjusysis M.

K. atpažįsta, kad tai jis. 03:03:56 val. matyti, kad pravažiuojantis automobilis apÅ¡viečia einantį per gatvę vaikinÄ , apsirengusį Å¡viesios spalvos su tamsesnės spalvos horizontaliais dryžiais megztiniu, kaip nurodo nukentėjusieji – kaltinamÄ jį M. G.. 03:05:38, 03:09:06 val. automobilis apÅ¡viečia lauke prie baro stovintį tÄ patį vaikinÄ , apsirengusį Å¡viesios spalvos su tamsesnės spalvos horizontaliais dryžiais megztiniu. 03:13:36 val. lauke prie baro daug žmonių, pravažiuoja taksi automobilis, vaikinas (nukentėjusysis S. K.), Å¡viesiu megztuku, pratrauktu per vidurį kalba telefonu, 03:13:44 val. pravažiuoja taksi automobilis, Å¡alia vaikino kalbančio telefonu vaikÅ¡to svirduliuojantis tas pats vaikinas, apsirengęs Å¡viesios spalvos su tamsesnės spalvos horizontaliais dryžiais megztiniu, kurį atpažino nukentėjusieji (kaltinamasis M.

G.), 03:13:57 val. prie vaikino kalbančio telefonu prieina aukÅ¡tesnis Å¡viesiai apsirengęs vaikinas (M. K.), netoli jų yra vaikinas, apsirengęs Å¡viesios spalvos su tamsesnės spalvos horizontaliais dryžiais megztiniu - kaltinamasis, kuris 03:14:19 val. prieina prie Å¡alia vienas kito stovinčių S. K. ir M. K. ir deÅ¡ine ranka suduoda smÅ«gį, po kurio nuvirsta abu vaikinai - nukentėjusieji, smÅ«giavęs vaikinas atsitraukia atgal, po kelių sekundžių, tai yra 03:14:27 val. į laukÄ iÅ¡ baro iÅ¡eina Å¡viesių plaukų moteris – liudytoja I.

V. ir nueina prie nugriuvusių vaikinų, 03:14:36 val. prie nugriuvusių vaikinų sugrįžta vaikinas su Å¡viesiu dryžuotu megztiniu - kaltinamasis, Å¡alia jo stovi vaikinas, su tamsiu megztuku su balta horizontalia juosta per vidurį, kurį atpažino nukentėjusieji, kad tai liudytojas L. P., 03:14:57 val. nuo žemės atsistoja aukÅ¡tesnis vaikinas - M. K., ir svirduliuodamas nueina, 03:15:17 val. automobilis apÅ¡viečia vaikinÄ su dryžuotu megztiniu – kaltinamÄ jį, ir vaikinÄ su tamsiu megztiniu su horizontaliu dryžiu – L.

P., kurie stovi dar su dviem vaikinais, iÅ¡ viso keturiese, 03:05:22 val. prie baro durų grįžta moteris (I. V.), kuri nuėjusi prie tos vietos kur buvo nugriauti vaikinai pasižiÅ«ri ir 03:16:43 val. grįžta į baro vidų. 03:21:50 val. vaikinas dryžuotu megztiniu – kaltinamasis, stovi prie įėjimo į barÄ , atsiremia į automobilį, svirduliuoja. 03:28:50 val. atvažiuoja policijos automobilis ir 03:28:58 val. greitosios medicinos pagalbos automobilis. Medikai prieina prie policijos automobilio priekio, po to 03:29:33 val.

į tÄ pačiÄ vietÄ ateina vaikinas dryžuotu megztiniu - kaltinamasis, 03:31:34 val. policijos pareigÅ«nas su geltonos spalvos liemene iÅ¡eina iÅ¡ baro ir nusiveda vaikinÄ , dryžuotu megztiniu - kaltinamÄ jį, prie policijos automobilio ir įsodina jį į automobilį ir 03:33:12 val. iÅ¡važiuoja. 03:36:02 val. greitosios pagalbos automobilis su nukentėjusiuoju iÅ¡važiuoja (1t.104-107, 108 b. l., 2 t. 66 b. l.).Kadangi nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad vaizdo įraÅ¡e neatpažįsta savęs, byloje buvo paskirtas specialisto tyrimas dėl vaizdo įraÅ¡o kokybės tikslu identifikuoti asmenis vaizdo įraÅ¡e. Tačiau specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(3110)-IS1-5158 nurodyta, kad turimomis techninėmis ir programinėmis priemonėmis pateiktų vaizdo įrašų kokybės pagerinti taip, kad galima bÅ«tų iÅ¡skirti ir įvertinti dominančiÄ asmenų iÅ¡orės bruožų charakteristikas nėra galimybės, nes vaizdo įrašų kokybė yra prasta: vaizdas neryÅ¡kus, mažai kontrastingas, prastas apÅ¡vietimas, naudotas labai didelis vaizdo įrašų suspaudimas, vaizdo įraÅ¡ai yra mažo detalumo, dominantys asmenys užfiksuoti bendru planu, iÅ¡ virÅ¡aus, yra toli nuo kamerų ir kadre užima santykinai maÅ¾Ä vaizdo įrašų kadrų dalį, be to stebimi paÅ¡aliniai trukdžiai, vertikaliai kadro einančios pasikartojančios linijos (2 t. 198-207 b. l.).

Taigi, specialisto tyrimo metu nepavyko nei patvirtinti, nei paneigti nuteistojo tvirtinimo, kad ne jis užfiksuotas vaizdo įraÅ¡e.Nepagrįstas nuteistojo argumentas, kad negalima remtis liudytojos I. V. parodymais, kadangi Å¡i liudytoja pati nematė smÅ«gį sudavimo momento, o tik nurodė asmenį remdamasi kitų asmenų kalbomis. Nors liudytoja I. V. nematė paties smÅ«gio M. K. sudavimo momento, tačiau ji į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams nurodė tai, kÄ buvo girdėjusi, t. y., kad aplinkiniai asmenys nurodė konkretų asmenį, kurį matė suduodant smÅ«gį (1 t. 99-100 b. l.).

Å i liudytoja taip pat M. G. atpažino parodymo atpažinti iÅ¡ nuotraukų metu (1 t. 101-102 b. l.). Å io procesinio veiksmo metu I. V. nurodė, kad atpažįsta asmenį pažymėtÄ Nr. 1, kad tai yra tas vaikinas, kuris 2009-08-01 apie 3 val. buvo lauke ir aplinkiniai jį nurodė kaip asmenį spyrusį vaikinui, kuris gulėjo ant žemės. Taip pat liudytoja parodė, kad tas pats vaikinas, kurį ji atpažino iÅ¡ nuotraukos, tÄ vakarÄ buvo apsirengęs Å¡viesios spalvos su dryžiais megztuku. Taigi, Å¡ios liudytojos parodymai kartu su kitais byloje surinktais patvirtina nukentėjusiųjų parodymus.Nors teisme M.

G. visiÅ¡kai neigė savo kaltę, nurodė, kad tÄ vakarÄ bare vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau girtas nesijautė ir viskÄ prisimena, su nukentėjusiaisiais susitikęs iÅ¡ viso nebuvo, nukentėjusiųjų nemušė, su jais nebendravo, tačiau tai prieÅ¡tarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Tokie nuteistojo parodymai yra paneigti kitais byloje surinktais duomenimis. Ikiteisminio tyrimo metu M. G. parodė, kad kiek buvo valandų, kai jis išėjo į laukÄ , nepamena, nes tuo metu buvo labai girtas, kad pamena tik tiek, jog lauke apsistumdė su Å¡viesiai apsirengusiu asmeniu, bet jo nepažįsta, o kad bÅ«tų sudavęs smÅ«gius, nepamena, nepamena dėl ko lauke apsistumdė, bet, rodos, ėmė jam kažkÄ sakyti vaikinai.

Kadangi nepamena, kad būtų su kuo mušęsis ir sudavęs smūgius, dėl to kaltu neprisipažįsta. Taigi, sugretinus šiuos ikiteisminio tyrimo metu M. G. duotus parodymus su nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei su filmuotoje medžiagoje užfiksuotu vaizdu, daroma išvada, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu M. G. duoti parodymai pagrįstai vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad liudytojais apklaustų nuteistojo draugų parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai, todėl pagrįstai šių asmenų parodymus pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai, siekiant, kad M.

G. iÅ¡vengtų baudžiamosios atsakomybės ar siekiant palengvinti jo padėtį.Ä®vertinus visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus visumoje, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų ir pagrįstai nustatė, kad smÅ«gį nukentėjusiajam M. K. sudavė bÅ«tent M. G.. Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties trikdymu paprastai laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijuto pažeminti ar Å¡okiruoti ir pan., pvz., kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje panaudojamas fizinis smurtas. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymÄ gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan.

Vadovaujantis teismine praktika ir teisės teorija, vieÅ¡oji vieta laikoma tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir ne bÅ«tinai jų turi bÅ«ti daug. Veika laikoma padaryta vieÅ¡oje vietoje net nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Byloje nustatyta, kad nukentėjusieji sužalojimus patyrė aikÅ¡telėje prie baro – restorano „(duomenys neskelbtini)“, t. y. vieÅ¡oje vietoje, kai buvo baigiamas baro – restorano darbo laikas, baro – restorano lankytojai skirstėsi namo, todėl įvykio vietoje tikrai buvo asmenų, kurie matė nukentėjusiųjų sužalojimÄ .

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir vaizdo įraÅ¡as, kuriame matyti, kad įvykio vietoje be nukentėjusiųjų ir nuteistojo buvo paÅ¡alinių asmenų. Ir nors byloje nėra nurodyta, kad nustatytÄ Ä¯vykį matę visi asmenys, tačiau byloje nustatyta, kad smÅ«gis M. K. buvo suduotas vieÅ¡oje vietoje, kad Å¡io smÅ«gio sudavimas sukėlė toje vietoje buvusių asmenų nuostabÄ , buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, į laukÄ išėjo baro – restorano bendrasavininkė I.

V., apsaugos darbuotojas. Ir nors byloje nurodyta, kad nebuvo gauta asmenų pretenzijų, kad kaltinime nenurodyta, jog M. K. buvo sužalotas matant paÅ¡aliniams asmenims ir tai nepaÅ¡alina baudžiamosios atsakomybės už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . Byloje nustatyta, kad minėtÄ dienÄ , įvykio vietoje nukentėjusiajam M. K. smÅ«gį į veidÄ , jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimo mastÄ patvirtina byloje esančios specialisto iÅ¡vados (1 t. 22, 31 b. l.) bei specialisto paaiÅ¡kinimai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme.

Byloje taip pat nustatyta, kad nuo M. K. suduoto smūgio, pastarasis griūdamas pastūmė už jo stovėjusį S. K., kuris nuo pastūmimo nugriuvo ant žemės ir galva atsitrenkė į grindinį. Specialisto išvadomis nustatyta, kad S. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Niekas iš byloje apklaustų asmenų neparodė, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų lauke ar bare – restorane būtų įvykęs koks nors konfliktas, dėl ko būtų pagrindas manyti, kad tarp jų buvo piktumų ar nesutarimų, todėl pripažįstama, kad M.

G. neturėjo jokios priežasties suduoti smÅ«gį nukentėjusiajam M. K.. Kadangi byloje nustatyta, jog smÅ«gis M. K. buvo suduotas vieÅ¡oje vietoje, kad smÅ«gį sudavė M. G. be jokios priežasties, tuo parodė aiÅ¡kų visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės bei elgesio normų niekinimÄ , siekdamas prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruodamas niekinantį požiÅ«rį į kitus asmenis, taip pat byloje nustatyta, kad po to į įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesti ne tik medikai, bet ir policijos pareigÅ«nai, kad dėl patirto sunkaus sužalojimo S. K. medikų buvo nuvežtas į ligoninę, daroma iÅ¡vada, kad buvo demonstruota nepagarba aplinkiniams ir sutrikdyta visuomenės rimtis.

Kadangi M. G. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei sužaloti nukentėjusieji ir atsirado BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų veiksmų pasekmės, todėl tarp nuteistojo veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys.Nors byloje nustatyta, kad įvykio metu tiek nuteistasis, tiek ir nukentėjusieji buvo vartoję alkoholinių gėrimų, tačiau tai nesuteikia teisės vieÅ¡oje vietoje nepažįstamų asmenų atžvilgiu vartoti fizinį smurtÄ . Be to, Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti pagrindas manyti, kad nuteistasis neturėjo ir negalėjo numatyti, kad jo suduotas smÅ«gis sukels tam tikras pasekmes.

Taigi, įvertinus visas paminėtas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pagrįstai M. G. pripažintas kaltu padarius vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nėra pagrindo dėl Å¡ios nusikalstamos veikos priimti iÅ¡teisinamojo nuosprendžio. Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ atsako asmuo, kuris nesunkiai sužalojo ar susargdino asmenį dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Pagal teismų praktikÄ , nusikaltimas laikomas padarytas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai jis padaromas dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomenės tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

Pagal teismų praktikÄ chu­li­ga­niÅ¡­kos paskatos pa­pras­tai pa­si­reiÅ¡­kia ne­iÅ¡­pro­vo­kuo­ta ag­re­si­ja, nukentėjusio­jo užpuo­li­mu ir jo nu­Å¾u­dy­mu ar sužalojimu be tar­pu­sa­vio san­ty­kių prie­Å¾as­ties ar­ba pa­nau­do­jant tam menkaver­tę dings­tį. Byloje nustatyta, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo M. K. nebuvo kilęs joks konfliktas, nuteistasis ir nukentėjusysis anksčiau nebuvo pažįstami, tarp jų nebuvo jokių pykčių ar nesutarimų.

Taip pat nenustatyta, kad M. G. buvo bÅ«tinybė gintis nuo nukentėjusiojo. Taigi, M. G. savo iniciatyva nukentėjusiojo M. K. atžvilgiu pavartojo fizinį smurtÄ , todėl pagrįstai konstatuota, kad nuteistojo apsisprendimÄ nusikalstamai veikti vieÅ¡oje vietoje lėmė ne asmeninės, o chuliganiÅ¡kos paskatos. Dėl to, kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. G. pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, t. y. iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo M.

K. sveikatÄ . Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 137 straipsnio 1 dalį Nukentėjusiojo S. K. apeliaciniame skunde nurodyta, kad M. G. veika turi bÅ«ti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , nes jam sunkų sveikatos sutrikdymas buvo padarytas M. G. tyčia koja spiriant į kairę galvos pusę. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pripažindamas M. G. kaltu pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas nuosprendį, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnis nuo 137 straipsnio skiriasi subjektyviaisiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais, visų pirma kaltės forma. Kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnį bÅ«tina nustatyti, kad asmuo veikė tyčia, t. y. jis suvokė, kad jo daroma veika pavojinga kito asmens sveikatai, numatė, kad dėl jo veikos gali bÅ«ti sunkiai sužalotas kitas žmogus ir norėjo sunkiai sužaloti kitÄ Å¾mogų arba sÄ moningai leido minėtiems padariniams kilti.

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 211/09 (13) ir papildomoje specialisto iÅ¡vadoje G 18-211/09 (13) dėl S. K. padaryto sužalojimo nurodyta, kad S. K. nustatyta: kaukolės pamato lūžis kairėje pusėje, vidurinės daubos srityje, kraujo iÅ¡siliejimas po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sukrėtimas, trauminis perforacinis kairės vidurinės ausies uždegimas, kad kaukolės pamato lūžis su jo pasekmėmis sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., 54, 56 b. l.). Nors specialisto iÅ¡vadoje Nr. G-18-211/09 (13) nurodyta, kad sužalojimas S. K. buvo padarytas dviejų kontaktų su kietais bukais daiktais metu, tačiau papildomo tyrimo metu bei apklausos metu ekspertas A.

Smalenskas patikslino, jog kaukolės pamato lūžis su pakenkimais, galėjo gautis krentant ir galva atsimuÅ¡us į kietÄ pagrindÄ ir sužalojimai buvo padaryti vienu trauminiu poveikiu. Papildomai apklaustas nukentėjusysis S. K. paaiÅ¡kino, kad pirmas smÅ«gis jam buvo panaÅ¡us į stÅ«mimÄ peties srityje, o antras smÅ«gis buvo į kairę galvos pusę jam jau gulint ant žemės. Sugretinus Å¡iuos nukentėjusiojo parodymus su eksperto iÅ¡vadomis dėl sužalojimo pobÅ«džio, su filmuota medžiaga, daroma iÅ¡vada, kad nėra byloje surinktų objektyvių duomenų, jog nukentėjusiajam S. K. nukritus ant žemės jam buvo koja spirta į galvos sritį, nes vaizdÄ užstojo automobilis.

Remtis prielaida, kad M. G. nugriuvusiam ant žemės koja dar spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ galvos sritį, teismas negali, nes pagal teismų praktikÄ , apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Kadangi smÅ«gio koja nukentėjusiajam S. K. nepatvirtina byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, nėra pagrindo manyti, kad M. G. nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ lėmusį sužalojimÄ padarė veikdamas tyčia, t. y. tyčia sudavė smÅ«gį.

Nors nukentėjusysis S. K. skunde nurodo, kad nepagrįstai nebuvo remtasi eksperto parodymais, kurie patvirtina jo parodymus dėl tyčinio smÅ«gio į galvÄ sudavimo, tačiau pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas paaiÅ¡kino, kad pirmojoje iÅ¡vadoje nebuvo įvertinta dėl ko iÅ¡siliejo kraujas, o antrasis tyrimas parodė, kad ausies bÅ«gnelio plyÅ¡imas atsirado dėl kaukolės pamato lūžio kairėje pusėje, be to ir medicininiuose dokumentuose nėra kitų duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad buvo suduotas antras smÅ«gis (2 t. 62-63 b. l.), todėl ekspertas konstatavo, kad S. K. kaukolės lūžis galėjo atsirasti nuo kritimo, ausies bÅ«gnelio plyÅ¡imas atsirado dėl kaukolės lūžio, kad visi sužalojimai S. K. gavosi nuo vieno trauminio poveikio.

Ä®vertinus Å¡iuos duomenis, kad sužalojimas, sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymÄ , S. K. buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu ir galėjo gautis krentant ir galva atsitrenkus į kietÄ pagrindÄ , kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad M. G. nukentėjusiajam S. K. sužalojimų tyčia nepadarė, daroma iÅ¡vada, kad S. K. buvo sunkiai sužalotas ne nuo M. G. smÅ«gio, bet dėl to, kad M. K., bÅ«damas paveiktas M. G. smÅ«gio, griÅ«damas užkliudė ir pargriovė Å¡alia stovėjusį S. K., kuris nugriuvęs ant žemės galva trenkėsi į grindinį.

Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodė, kad atsiradusių pasekmių (S. K. sužalojimo) atžvilgiu M. G. veiksmai buvo neatsargūs, pasireiškę nusikalstamu nerūpestingumu. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos BK 16 straipsnio 3 dalyje, nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nuteistojo veikÄ kvalifikuodamas pagal Lietuvos Respublikos BK 137 straipsnio 1 dalį, kuri numato atsakomybę už sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo. Taigi, skundžiamas nuosprendis dėl M. G. nuteisimo pagal BK 137 straipsnio 1 dalį yra teisingas ir pagrįstas, naikinti ar keisti (perkvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ) jį nėra pagrindo.              Dėl paskirtosios bausmės Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M.

G. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryti du tyčiniai nusikaltimai, priskiriami nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų kategorijoms, taip pat padarytas neatsargus nusikaltimas. Taipogi teismas atsižvelgė į tai, kad nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), kad nenustatyta M.

G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bei atsižvelgė į nuteistojo asmenybę: nedirba, neturi oficialaus pragyvenimo Å¡altinio, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , teistas, tačiau nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas dar neteistas, kad baustas administracine tvarka, kad paskirtų baudų nesusimokėjo. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad M. G. skirtinos griežčiausios sankcijose už jo padarytas nusikalstama sveikas numatytos bausmės – laisvės atėmimas, kurios savo dydžiais bÅ«tų mažesnės nei sankcijose numatytos bausmės vidurkis.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas M. G. parinko tinkamas bausmės rÅ«Å¡is ir paskirdamas mažesnes bausmes nei straipsnių sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskirtas M. G. bausmes subendrino taikydamas bausmių apėmimo principÄ , nes visos trys nusikalstamos veikos buvo padarytos vienu metu, t. y. esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Pirmosios instancijos teismas teisingai M.

G. subendrintÄ už padarytas nusikalstamas veikas paskirtÄ bausmę subendrino iÅ¡ dalies sudėdamas su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009-12-30 nuosprendžiu paskirta bausme, t. y. pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalių nuostatas. taigi, įvertinus visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad M. G. skundžiamu nuosprendžiu už jo kiekvienÄ padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiÅ¡kiai per Å¡velnios, todėl nėra pagrindo keisti paskirtos bausmės. Pastebėtina, kad apeliaciniu skundu nukentėjusysis S. K. nepraÅ¡o griežtinti nuteistajam paskirtų bausmių, jis tik nesutinka, kad bausmės vykdymas nuteistajam buvo atidėtas, kadangi M.

G. neigiamai charakterizuojamas.Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė laisvės atėmimu nuteistam asmeniui ne daugiau kaip trejiems metams atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ . IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad M. G. yra nuteistas subendrinta bausme 3 metams laisvės atėmimo, tarp to ir už neatsargų nusikaltimÄ . Be to, pirmosios instancijos teismas atidėdamas bausmės vykdymÄ nurodė, kad M. G. inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė dar nebÅ«damas teistas ir, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ jam bus suteikta didesnė galimybė atlyginti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams padarytas žalas.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė tinkamÄ iÅ¡vadÄ , kad, siekiant, jog nukentėjusiesiems ir visiems civiliniams ieÅ¡kovams kuo greičiau bÅ«tų atlyginta padaryta žala, nuteistasis neturėtų bÅ«ti izoliuotas nuo visuomenės, nes prieÅ¡ingai, realiai atliekant paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, jis neturės galimybės nukentėjusiesiems atlyginti padarytos žalos, todėl, siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų teisę į greitesnį žalos kompensavimÄ , bausmės vykdymas pagrįstai atidėtas maksimaliam terminui paskyrus M.

G. įpareigojimÄ Ä¯sidarbinti arba pradėti dirbti. Pastebėtina, kad taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ yra teismo teisė, jei teismas mano, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to, nukentėjusiojo S. K. skundas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam netenkinamas. Dėl civilinių ieÅ¡kinių Nors apeliaciniais skundais nuosprendis neskundžiamas dėl priteistų civilinių ieÅ¡kinių, tačiau atsižvelgus į tai, kad nuteistasis neigia kaltę, teisėjų kolegija patikrina skundžiamÄ nuosprendį ir dėl byloje pateiktų civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimo.Byloje nukentėjusysis M.

K. pateikė civilinė ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės bei negauto darbo užmokesčio atlyginimo, o nukentėjusysis S. K. – dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei civilinis ieÅ¡kovas – Valstybinė ligonių kasa – už nukentėjusiųjų gydymÄ ligoninėje turėtas iÅ¡laidas iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, kuris pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Nusikalstama veika gali būti padaroma fizinė, turtinė ir neturtinė žala. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala suprantama kaip turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Turtinė žala atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, kai patirtos turtinės žalos dydis yra nustatytas, pagrįstas rašytiniais įrodymais. Iš bylos matyti, kad nukentėjusieji pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jie dėl padarytų sužalojimų turėjo turtinių nuostolių – gydymo paslaugos, medicininės paslaugos, kurios teikiamos ir šiuo metu (nukentėjusiajam M. K. sudarytas gydymo planas dėl sužalojimo metu padarytų dantų defekto pašalinimo), negautas darbo užmokestis, išlaidos, kurios buvo patirtos slaugant ir prižiūrint nukentėjusįjį S. K. ligoninėje ir kt. (t. 2., 13, 16, 17-19, 22, 29, 31-34, 57, 188-189).

Pripažįstama, kad nukentėjusiųjų turėta turtinė žala yra įrodyta ir pagrįsta raÅ¡ytiniais įrodymais bei paaiÅ¡kinimais, todėl skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ žalÄ padariusio M. G. pagrįstai priteista: nukentėjusiajam M. K. priteista viso 6726,92 Lt, o nukentėjusiajam S. K. 1452,85 Lt turtinės žalos atlyginimui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad Valstybinės ligonių kasų patirti nuostoliai dėl suteiktų gydymo iÅ¡laidų asmenims laikomi turtinės žalos rÅ«Å¡imi, t. y. iÅ¡laidos skirtos paÅ¡alinti nusikalstamos veikos pasekmes.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnyje suformuluotas bendrÄ sias deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, pareiga atlyginti žalÄ atsiranda nepriklausomai nuo neteisėtÄ veikÄ padariusio asmens kaltės formos, t. y. tyčios ar neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-494/2005), Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys visiÅ¡kai pagrįstas, todėl pagrįstai priteistas iÅ¡ M. G..Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ Ä¯vertinti turi teismas. Kasacinės instancijos teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtÄ dvasinį skausmÄ ir kitus neigiamus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-117/2010).Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Nustatant neturtinės žalos dydį, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Pagal minėtÄ normÄ teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

Pagal teismų praktikÄ absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams; žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis negali bÅ«ti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009, 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).Byloje nukentėjusieji pateikė civilinius ieÅ¡kinius dėl jiems padarytos neturtinės žalos atlyginimo, nurodė argumentus, kodėl tokiais dydžiais vertina jiems padarytÄ Å¾alÄ .

Skundžiame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė iÅ¡samius motyvus dėl nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgus į byloje esančius pateiktus įrodymus, patvirtinančius nukentėjusiesiems padarytus sužalojimus, taikytÄ gydymÄ , jų patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ , sumažėjusias galimybes įprastai bendrauti su artimaisiais, draugais, dėl patirtų nepatogumų darbe, į padarytų sužalojimų sunkumÄ , jų pobÅ«dį, liekamuosius reiÅ¡kinius, į nuteistojo turtinę padėtį, į suformuotÄ teismų praktikÄ nagrinėjant tokių pobÅ«džių bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-117/2010, 2K-534-2009, 2K-434/2009, 2K-77/2009, 2K-115-2007, 2K-303/2006, 2K-527/2008, 2K-194/2008, 2K-235/2007, 2K-26/2011, 2K-545/2010) bei vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams pirmosios instancijos teismas priteisė teisingÄ neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ nuteistojo.

Todėl skundžiamas nuosprendis dėl priteistų civilinių ieÅ¡kinių nekeičiamas.BPK 103-105 straipsniai numato, kad proceso iÅ¡laidomis pripažįstama liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams iÅ¡mokėti pinigai, skirti jų kelionės į iÅ¡kvietimo vietÄ ir gyvenimo joje iÅ¡laidoms atlyginti. Byloje pateiktos pažymos patvirtina, kad nukentėjusiesiems už jų turėtas kelionės iÅ¡laidas buvo iÅ¡mokėti pinigai iÅ¡ teismo sÄ skaitos, todėl Å¡ios iÅ¡laidos pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ nuteistojo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 103-105 straipsniais, n u t a r i a:

             nuteistojo M. G. ir nukentėjusiojo S. K. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžio atmesti.Iš M. G. išieškoti proceso išlaidas – 457,02 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt septynis litus 2 ct) už nukentėjusiųjų turėtas išlaidas kelionei. Kolegijos pirmininkė                                                                                                        Klavdija Kruminienė Teisėjai                                                                                                                     Vidmantas Mylė                                                                                                                                   Vaclovas Iždonas