844123f4-5b59-4b2f-908d-5a736ec91eee · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjasPirmosios instancijos teismo teisėja                          Civilinė byla Nr. 2A-25-544/2016Irena Stacevičienė                          Proceso Nr. 2-50-3-01469-2014-7             Procesinio sprendimo kategorija:2.1.2.6; 2.5.7; 2.5.8.3; 2.5.11.1; 3.1.7.1.5; 3.2.4.4; 3.3.1.2; (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 14 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos MickevičiÅ«tės ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. P. apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieÅ¡kovo E. P. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, nuostolių atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovas E. P. kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ praÅ¡ydamas nutraukti tarp jo ir atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. balandžio 17 d. sudarytÄ automobilio „F.

F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis) bei taikyti restitucijÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kovo naudai 1889,21 Eur (6523,05 Lt) nuostolių atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo ieÅ¡kinio teisme padavimo dienos iki sprendimo įvykdymo, priteisti 579,24 Eur (2000 Lt) neturtinės žalos bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2014 m. balandžio 17 d. jis su atsakovu sudarė Sutartį, pagal kuriÄ už automobilį sumokėjo atsakovui 1390,18 Eur (4800 Lt).

Prieš sudarant sutartį, automobilis buvo apžiūrėtas, pakeltas ant keltuko, tačiau akivaizdžių trūkumų nesimatė, kadangi dugnas buvo aptaškytas purvu. Jam taip pat buvo leista pavažinėti po aikštelę, tačiau patikra autoservise nebuvo atlikta, automobilis buvo be techninės apžiūros, o pirkimo metu pardavėjas jokių esminių automobilio trūkumų nenurodė. Nepaisant to, buvo akivaizdus korozinis automobilio pažeidimas, nulūžusi antena, pradegęs duslintuvo vamzdis, minkšta kairės pusės priekinė padanga, nežymiai įtrūkęs priekinis stiklas.

Norėjo rezervuoti automobilį ir atvykęs kitÄ dienÄ jį nuvežti patikrinti į servisÄ , tačiau įkalbėtas atsakovo darbuotojo automobilį nusipirko tÄ pačiÄ dienÄ jo nepatikrinęs servise bei nenuvežęs į techninės apžiÅ«ros padalinį. Vykstant į Vilnių ir nuvažiavus apie 40 kilometrų, automobilis pradėjo trÅ«kčioti, gesti, iÅ¡ iÅ¡metamojo vamzdžio rÅ«ko juodi dÅ«mai. Skambino atsakovui, tačiau Å¡is į skambučius neatsiliepė. Laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 18 d. iki 2014 m. rugpjūčio 6 d. vykdė automobilio remonto darbus, pirko ir keitė detales. 2014 m. balandžio 29 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybÄ , vėliau į Valstybinę ne maisto produktų inspekcijÄ .

Abi valstybinės įstaigos apeliavo į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 str. numatytus pirkėjo pažeistų teisių gynimo bÅ«dus bei konstatavo, jog buvo padaryti vartotojo teisių pažeisimai nesÄ Å¾iningų sutarties sÄ lygų taikymo aspektu bei netinkamos daikto kokybės aspektu. Dėl Å¡ių aplinkybių jis 2014 m. gegužės 5 d. su pretenzija kreipėsi į atsakovÄ dėl įsigyto automobilio neatitikimo pardavimo kainai ir prašė grÄ Å¾inti sumokėtus pinigus, apmokėti už bÅ«tinÄ remontÄ bei atlyginti neturtinę žalÄ , tačiau atsakovas atsisakė tenkinti pretenzijÄ .

Mano, sudarant Sutartį buvo padarytas esminis pažeidimas, kadangi atsakovas nenurodė esminių automobilio trÅ«kumų, o pagal neatidėliotinai atliktus remonto darbus galima spręsti, jog automobilis buvo parduotas netinkamos kokybės, jo nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, ir tai pripažintina esminiu sutarties pažeidimu. Kadangi niekas kitas Lietuvoje automobiliu nesinaudojo, atsakovas negalėjo nežinoti jam priklausančio daikto trÅ«kumų. Dėl iÅ¡vardytų aplinkybių ieÅ¡kovas patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 579,24 Eur (2000 Lt).

Neturtinė žala pasireiÅ¡kė iÅ¡gyvenimais dėl to, kad buvo suklaidintas, juo buvo manipuliuojama, vairuodamas automobilį po pirkimo iÅ¡sigando dėl savo gyvybės, iÅ¡gyveno dėl iÅ¡leistų pinigų ir nevertingo daikto įsigijimo, patyrė vidinę įtampÄ . Å alindamas trÅ«kumus dėl bÅ«tiniausio remonto patyrė 1889,21 Eur (6523,05 Lt) iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į CK 6.334 str. jis turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ ir atsisakyti sutarties, dėl ko atsakovas privalo jam atlyginti nuostolius ir sugrÄ Å¾inti sumokėtas pinigines lėšas. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieÅ¡kinys buvo atmestas, bet pripažinta nesÄ Å¾ininga Sutarties 4 punkto sÄ lyga, nustatanti, kad pirkėjas prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį su perkamo naudoto automobilio, jo mechanizmų technine bÅ«kle yra detaliai susipažinęs, su pardavėju žodžiu aptaręs, todėl automobilį priima tokį, koks jis yra sutarties sudarymo momentu ir galimų ankstesnio naudojimo defektų, taip pat vėlesnių gedimų rizikÄ prisiima sau. Teismas sprendė, kad Sutarties 4 p. sÄ lyga apriboja pardavėjo sutartinę civilinę atsakomybę dėl galimų ankstesnio naudojimo defektų, taip pat vėlesnių gedimų rizikos, apriboja vartotojo teises pardavėjo atžvilgiu dėl netinkamo daikto pardavimo, taip pat nenustatyta, kad Å¡i sÄ lyga buvo aptarta individualiai su pirkėju, dėl ko ji vertinama, kaip nesÄ Å¾ininga CK 6.2284 str. 2 d. 2 p. pagrindu, ir negalioja nuo sutarties sudarymo momento.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje nėra įrodyta, kad pirkimo – pardavimo metu parduodamas automobilis iÅ¡ esmės negalėjo bÅ«ti eksploatuojamas bei kad netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Teismo nuomone, byloje esantys duomenys neįrodo, kad atsakovas siekė apgauti ar suklaidinti ieÅ¡kovÄ . PrieÅ¡ perkant automobilį ieÅ¡kovui buvo sudarytos sÄ lygos jį apžiÅ«rėti ir įvertinti jo techninę bÅ«klę, o aplinkybę, kad parduotas automobilis buvo netinkamas eksploatuoti, paneigia tai, kad pats ieÅ¡kovas juo važinėjo po aikÅ¡telę ir Utenos miestÄ , pamatęs transporto priemonės gedimus su ja ne tik grįžo į Vilnių, tačiau ir nuvažiavo iki serviso, o per visÄ automobilio valdymo laikotarpį juo nuvažiavo apie 6000 kilometrų.

Vertindamas ieÅ¡kovo veiksmus bei į bylÄ pateiktus įrodymus, teismas pažymėjo ir tai, jog automobilio įvertinimo dokumentai bei servisų iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos – faktÅ«ros niekaip neįrodo, jog automobilis jo pirkimo dienÄ iÅ¡ esmės negalėjo bÅ«ti eksploatuojamas, o pakeistos detalės yra bÅ«tent Å¡io automobilio, juo labiau, kad ieÅ¡kovas, pastebėjęs automobilio gedimus, nesikreipė į techninės apžiÅ«ros įmonę, kur bÅ«tų galima nustatyti transporto priemonės trÅ«kumus, bei nesiėmė visų įmanomų priemonių tÄ pačiÄ arba sekančiÄ dienÄ , iÅ¡skyrus telefoninius skambučius, skubiai informuoti pardavėjÄ apie automobilio gedimus.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad visi teismo iÅ¡dėstyti argumentai dėl ieÅ¡kinio nepagrįstumo prieÅ¡tarauja paties teismo padarytai iÅ¡vadai, jog Sutarties 4 p. sÄ lyga nebuvo individualiai aptarta su ieÅ¡kovu ir yra nesÄ Å¾ininga. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodė daikto trÅ«kumo buvimo iki daikto perdavimo, kadangi tai paneigia byloje pateikti įrodymai bei Å¡alių paaiÅ¡kinimai. Pabrėžia, jog Å¡iuo atveju nepagrįstai visa įrodinėjimo naÅ¡ta buvo perkelta silpnesniajai pusei – ieÅ¡kovui, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad transporto priemonės perleidimo momentu esminių automobilio defektų nebuvo.

Mano, kad vien faktas, jog transporto priemonė buvo be techninės apžiūros, įrodo, kad ji nebuvo tinkama eksploatavimui. Apeliantas nurodo ir tai, kad teismas be pagrindo neatsižvelgė į specialisto A. M. paaiškinimus apie tai, kad automobilio trūkumai gali pasireikšti tik po kurio laiko, dėl ko atsakovo argumentas, jog Sutarties sudarymo metu transporto priemonė važiavo, neįrodo, kad automobilis buvo be defektų. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neaptarė esminio dalyko – Sutarties sudarymo metu egzistavusių esminių automobilio sistemų (stabdžių, sankabos, variklio) pažeidimų, kurie, akivaizdu, buvo dar iki daikto perleidimo ieškovui momento.

Taigi faktÄ , jog Sutarties sudarymo metu automobilis buvo su esminiais defektais, patvirtina aplinkybės, jog gedimai pasireiÅ¡kė tÄ pačiÄ dienÄ , kad automobilis buvo paliktas neatidėliotinam remontui bei kad remontas Å¡iai transporto priemonei buvo bÅ«tinas. Apeliantas kartu pabrėžia, jog teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog automobilio bÅ«klė buvo nustatyta įvertinus remonto darbus, nors ir po jų automobilio bÅ«klė nebuvo puiki, kadangi buvo nustatyti daugybiniai automobilio koroziniai pakenkimai.

Be to, Å¡iuo atveju aplinkybę, kad automobilis buvo parduotas su esminiais gedimais ir trÅ«kumais, apelianto nuomone, patvirtina ir faktas, jog automobilio gedimus nustatė ir juos taisė specializuoti automobilių remonto servisai, o tÄ patvirtinantys dokumentai nėra nuginčyti. Kartu pabrėžiama, jog įstatymiÅ¡kai nėra reglamentuota, kur privaloma taisyti automobilį pastebėjus įvairius jo gedimus, o pradėdamas taisyti automobilį nenumanė jo gedimo masto ir tik siekė jį padaryti tinkamu naudoti.

Å iuo atveju atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovo nurodytų trÅ«kumų automobilio pardavimo metu nebuvo. Mano, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė bei neįvertino atsakovo nesÄ Å¾iningumo ir bylÄ iÅ¡nagrinėjo subjektyviai.Atsiliepimu į pateiktÄ apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad neslėpė tikrosios ieÅ¡kovo nusipirkto automobilio bÅ«klės, sudarė sÄ lygas pačiam apeliantui detaliai apžiÅ«rėti transporto priemonę, tačiau jis iÅ¡ esmės tuo nepasinaudojo.

Pats apeliantas matė tam tikrus automobilio defektus (korozijos požymius, nulaužtÄ antenÄ , duslintuvo defektus) ir jie jam buvo priimtini, kadangi dėl to buvo nustatyta mažesnė Å¡ios transporto priemonės kaina. Be to, ieÅ¡kovo pirkta transporto priemonė Sutarties sudarymo metu buvo daugiau nei 12 metų, dėl ko automobilio gedimai yra normalus ir tikėtinas reiÅ¡kinys. Pats ieÅ¡kovas, iÅ¡bandydamas, kaip Å¡is automobilis važiuoja, jokių sankabos, stabdžių ar turbinos defektų nepastebėjo, nors tokie defektai bÅ«tų pastebimi iÅ¡ karto.

Å ios aplinkybės tik dar kartÄ Ä¯rodo, kad atsakovas nei sÄ moningai, nei nesÄ moningai ieÅ¡kovo nurodytų automobilio defektų neslėpė. Atsakovo vertinimu, apelianto tvirtinimas, kad transporto priemonės gedimai pasirodė nuvažiavus vos 40 kilometrų, yra nepagrįstas, kadangi to nepatvirtina jokie objektyvÅ«s įrodymai, o pats ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu pripažino, jog į servisÄ vyko sava eiga. Atsiliepime pabrėžiama ir tai, jog ieÅ¡kovas, sužinojęs apie automobilio gedimus, į atsakovÄ nesikreipė, nepristatė automobilio, nereikalavo taikyti restitucijos ir nebendravo telefonu.

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas su pretenzija į atsakovÄ kreipėsi tik atlikęs transporto priemonės remonto darbus bei su Å¡iuo automobiliu per 4 mėnesius nuvažiavęs net 6000 kilometrų atstumÄ . IeÅ¡kovui buvo suteikta teisė pateikti realius duomenis apie paslėptus automobilio trÅ«kumus, tačiau jis jų nepateikė, neprašė skirti ekspertizės dėl neva paslėptų trÅ«kumų ir jam įrodinėjimo naÅ¡ta perkelta nebuvo. IeÅ¡kovo į bylÄ pateikti dokumentai leidžia abejoti jų turinio teisingumu, kadangi nurodyti duomenys yra netikslÅ«s (pvz., UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitoje – faktÅ«roje nurodyta, kad ieÅ¡kovo automobilio rida yra 1 kilometras).

Laikydamasis protingumo bei apdairumo principų ir siekdamas restitucijos, ieÅ¡kovas iÅ¡kart po automobilio gedimo turėjo kreiptis į sertifikuotÄ ir techninę apžiÅ«rÄ Ä¯galiotÄ atlikti įstaigÄ , tačiau to nepadarė. Visa tai leidžia pagrįstai vertinti, kad iÅ¡kart po automobilio įsigijimo jokių paslėptų defektų, kurie trukdytų eksploatuoti automobilį pagal paskirtį, nebuvo, o ieÅ¡kovas, pagal formuojamÄ teismų praktikÄ turėdamas pareigÄ Ä¯rodyti daikto trÅ«kumus, buvusius jo pardavimo metu, to neįrodė.

Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovo elgesys už automobilio remontÄ sumokant daugiau nei tÅ«kstančiu litų didesnę sumÄ , nei buvo sumokėta už patį automobilį, yra neapdairus ir neprotingas. IeÅ¡kovas, prieÅ¡ atlikdamas remonto darbus, turėjo pasidomėti jų kaina, juo labiau, kad dalies atliktų darbų rinkos kainos yra žymiai mažesnės. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų apie dalies detalių keitimo bÅ«tinybę iÅ¡kart nusipirkus automobilį, o ne nuvažiavus tam tikrÄ atstumÄ su juo.

Apeliacinis skundas atmetamas, o Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas vadovaujantis byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas E. P. 2014 m. balandžio 17 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį ir iÅ¡ atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko 2002 metų gamybos automobilį „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nebuvo atlikta techninė apžiÅ«ra. Už Å¡iÄ transporto priemonę ir dokumentų sutvarkymÄ ieÅ¡kovas atsakovui sumokėjo 1404,66 Eur (42 – 46, 109, 111 b. l.). 2014 m. gegužės 5 d. ieÅ¡kovas dėl automobilio gedimų kreipėsi į atsakovÄ su pretenzija ir prašė grÄ Å¾inti už automobilį sumokėtus pinigus, kompensuoti remonto iÅ¡laidas bei atlyginti neturtinę žalÄ .

Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ su pretenzija nesutiko (56 b. l.). Dėl įsigyto automobilio ieÅ¡kovas 2014-04-29 kreipėsi į Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Å«kio ministerijos Vilniaus skyrių, kuris iÅ¡nagrinėjo praÅ¡ymÄ ir 2014 m. birželio 11 d. pateikė atsakymÄ , iÅ¡ kurio matyti, jog 2014 m. gegužės 29 d. automobilis buvo apžiÅ«rėtas ir nufotografuotas inspekcijos specialistų, apžiÅ«ros metu nustatyta, kad automobilis paveiktas korozijos (53, 58 – 59 b. l.).

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, iÅ¡nagrinėjusi virÅ¡ minėtos institucijos jai persiųstÄ ieÅ¡kovo raÅ¡tÄ , 2014 m. birželio 30 d. priėmė nutarimÄ pripažinti, kad Sutarties 4 punkto sÄ lyga atitinka CK 6.188 str. 2 d. 2 p. sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų nustatymo kriterijų (60 – 62 b. l.). IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų sÄ skaitų – faktÅ«rų nustatyta, kad buvo perkamos įvairios automobilio detalės, atliekami remonto darbai, kurie, ieÅ¡kovo paskaičiavimu, kainavo 1787,84 Eur (6173,05 Lt) (31 – 34, 69 – 70, 72, 74 – 78 b. l.).

Taigi nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2014 m. balandžio 17 d., apžiÅ«rėjęs ir pats iÅ¡bandęs važiuodamas aikÅ¡telėje, už 1404,66 Eur nusipirko naudotÄ , be techninės apžiÅ«ros, 12 metų senumo automobilį, kuriuo Sutarties sudarymo dienÄ grįžo iÅ¡ Utenos į Vilnių, juo naudojosi keletÄ mėnesių, per kuriuos automobilį remontavo ir tam iÅ¡leido 1787,84 Eur (6173,05 Lt). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nurodė, jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovas jį apgavo ar nuslėpė nuo jo esminius automobilio trÅ«kumus, buvusius jo perdavimo ieÅ¡kovui metu, kurie butų trukdę Å¡ia transporto priemone naudotis pagal paskirtį.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu visiÅ¡kai sutinka. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė tarp Å¡alių buvus sudarytÄ vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį (CK 6.350 str. 1 d.). Pagal vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba, privalo perduoti pirkėjui – fiziniam asmeniui, Å¡eimos ar namų Å«kio poreikiams tenkinti sutartyje įtvirtintus reikalavimus atitinkantį daiktÄ , o jei jie sutartyje neaptarti – daiktÄ , atitinkantį įprastus reikalavimus (CK 6.329 – 6.343, 6.350 str.), kurie detalizuojami CK 6.333 ir 6.363 straipsniuose įtvirtinant daikto kokybės kriterijus: pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktÄ , kuris atitiktų daikto gamintojo nurodytus pateikiamų norminių dokumentų reikalavimus, bÅ«tų tinkamas naudoti pagal paskirtį ir ne blogesnės kokybės, negu galima tikėtis atsižvelgiant į daikto prigimtį bei pardavėjo vieÅ¡ai paskelbtus pareiÅ¡kimus dėl daikto kokybės (CK 6.363 str.).CK 6.333 str. 1 d. numatyta, jog pardavėjas atsako už daikto trÅ«kumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daikto perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo.

Vadinasi, pagal Å¡ioje normoje įtvirtintÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę bÅ«tent pirkėjui (Å¡ioje byloje – ieÅ¡kovui) tenka pareiga įrodyti, kad daikto kokybės trÅ«kumas buvo jau nuosavybės teisės perėjimo metu arba atsirado dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Pažymėtina, jog Å¡i įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė analogiÅ¡kai aiÅ¡kinama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009). Šiuo atveju įvertintina, jog pirkdamas 12 metų naudotÄ automobilį, ieÅ¡kovas turėjo bÅ«ti pats atidus ir rÅ«pestingas bei imtis priemonių, siekiant visapusiÅ¡kai įsitikinti automobilio technine bÅ«sena.

Nagrinėjamu atveju atsakovas neprivalėjo pateikti papildomų įrodymų, kadangi bylos duomenimis yra nustatyta, o Å¡ios aplinkybės neneigia ir pats ieÅ¡kovas, kad automobilis Sutarties sudarymo dienÄ tiko naudoti pagal paskirtį, t. y. užsivedė ir važiavo (CK 6.363 str. 3 d.). Todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad virÅ¡ minėtų aplinkybių įrodinėjimo pareiga jam teismo buvo nustatyta nepagrįstai. Vadovaujantis CK 6.363 str., jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trÅ«kumų, pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo daikto trÅ«kumų paÅ¡alinimo iÅ¡laidas.

Kadangi pirkėjas turi teisę pasinaudoti CK 6.363 straipsnyje įtvirtintu pirkėjo teisių gynimo bÅ«du tik tuo atveju, jeigu pardavėjas netinkamai įvykdė savo pareigÄ perduoti pirkėjui tinkamos kokybės daiktÄ , kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovas tinkamai įvykdė minėtÄ pareigÄ .Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sÄ lygos visais atvejais turi bÅ«ti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sÄ Å¾iningumo kriterijus (silpnesnės sutarties Å¡alies (vartotojo) teisinė apsauga, sutarties laisvės principo ribojimas).

Ä®statyme įtvirtintas nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų draudimas ir tokių sÄ lygų neprivalomumas vartotojui yra esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009). Pagal CK 6.188 str. 2 d. 2 p. nesÄ Å¾iningomis laikomos vartojimo sutarčių sÄ lygos, kurios Å¡alių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ bei vartotojų interesus, tai yra panaikina arba apriboja vartotojo teises, susijusias su pardavėju, paslaugų teikėju ar kita Å¡alimi tuo atveju, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus.

CK 6.188 str. 2 d. 5 p. nustatyta, kad vartojimo sutarčių sÄ lygos, nustatančios neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ , yra nesÄ Å¾iningos ir teismo gali bÅ«ti pripažintos negaliojančiomis. Tai reiÅ¡kia, kad negali bÅ«ti tenkinami tokių sÄ lygų pagrindu reiÅ¡kiami reikalavimai ar atsikirtimai. CK 6.327 str. 2 d. nustato, kad pardavėjas neatsako pagal Å¡io straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimÄ tik tuomet, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimÄ .

CK 6.327 str. 3 d. nustato, kad pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksÄ atsako už bet kokį neatitikimÄ , kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiÅ¡kėja vėliau. CK 6.328 str. įtvirtinta parduodamų daiktų patikrinimo galimybė yra pirkėjo teisė, bet ne pareiga.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti, kad Sutarties 4 p. sÄ lyga, numatanti, kad pirkėjas prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį su perkamo naudoto automobilio, jo mechanizmų technine bÅ«kle yra detaliai susipažinęs, su pardavėju žodžiu aptaręs, todėl automobilį priima tokį, koks jis yra sutarties sudarymo momentu ir galimų ankstesnio naudojimo defektų taip pat vėlesnių gedimų rizikÄ prisiima sau, riboja pardavėjo sutartinę civilinė atsakomybę dėl galimų ankstesnio naudojimo defektų, yra nesÄ Å¾ininga ir negalioja nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 str. 8, 9 d.).

Apeliantas, nors ir praÅ¡o panaikinti visÄ skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir jo ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, tačiau jokio faktinio ir teisinio apeliacinio skundo pagrindo dėl teismo sprendimo dalies, kuria Sutarties 4 p. sÄ lyga pripažinta nesÄ Å¾ininga, nenurodo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog šį teismo sprendimo dalis apelianto neskundžiama ir dėl jos iÅ¡samiau nepasisakoma. Tačiau, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantas, Sutarties 4 p. sÄ lygos pripažinimas nesÄ Å¾ininga nesudarė pagrindo ieÅ¡kinį tenkinti, kadangi pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė neįrodžius visų civilinės atsakomybės sÄ lygų ir dėl jo nepagrįstumo, o ne todėl, kad taikė Sutarties 4 p. nuostatas dėl ribotos pardavėjo civilinės atsakomybės pagal sutartį taikymo.

Kartu tokia teismo iÅ¡vada neprieÅ¡tarauja ir sprendimui atmesti ieÅ¡kinį, kadangi sprendžiat klausimÄ , ar tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimus ir nutraukus automobilio pirkimo – pardavimo sutartį taikyti restitucijÄ , esminę reikÅ¡mę turėjo įrodymai, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, ar ieÅ¡kovo nusipirktame automobilyje buvo paslėptų defektų bei gedimų, o transporto priemonė parduota nuslepiant Å¡iuos trÅ«kumus ir apgaunant pirkėjÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokių aplinkybių Å¡iuo atveju nustatyta nebuvo.

Vienas iÅ¡ argumentų yra tas, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog sudarant sutartį buvo pasinaudota apgaule, nes atsakovas sÄ moningai slėpė jam žinomÄ tikrÄ jÄ itin blogÄ automobilio bÅ«klę. Pažymėtina, jog pagal CK 1.91 str. nuostatas, apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį.

Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Kai reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytÄ sandorį, byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi bÅ«ti tiriamas bei vertinamas ir ieÅ¡kovo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo.

Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-264/2013; Nr. 3K-3-429/2013; Nr. 3K-3-52-313/2015; kt.). Å iuo atveju byloje nenustatyta, jog atsakovas aktyviais veiksmais bÅ«tų įkalbinėjęs, reikalavęs ar kitaip paveikęs apeliantÄ sudaryti Sutartį. PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, ieÅ¡kovui automobilio pirkimo dienÄ buvo praneÅ¡ta, kad automobilis parduodamas be techninės apžiÅ«ros, jam suteiktos galimybės automobilį apžiÅ«rėti ir iÅ¡bandyti, ieÅ¡kovas automobiliu pats važinėjo po stovėjimo aikÅ¡telę, kartu su atsakovo darbuotoju važinėjo po miestÄ ieÅ¡kodami perkamam automobiliui pigesnės detalės, apžiÅ«rėjo keltuku pakeltÄ automobilį.

Å ių aplinkybių neneigia ir pats ieÅ¡kovas. Jis kartu pripažįsta ir tai, jog tam tikrus automobilio trÅ«kumus – korozinį pakenkimÄ , pradegusį duslintuvo vamzdį, nulūžusiÄ antenÄ , jis pamatė apžiÅ«rėdamas automobilį ir Å¡ių defektų pagrindu iÅ¡siderėjo mažesnę automobilio kainÄ (nuo 1650 Eur (5697,12 Lt) iki 1390,18 Eur (4800 Lt)). Å ie duomenys rodo, kad apeliantas, dar prieÅ¡ sudarydamas Sutartį, suvokė (turėjo suvokti), kad perka pakankamai senÄ , naudotÄ automobilį, kuris yra pažeistas korozijos, kad ilgÄ laikÄ eksploatuojamas automobilis yra nusidėvėjęs, gali bÅ«ti remontuotas, žinojo, kad automobilio techninė bÅ«klė nepatikrinta, matė, kad ji nėra gera.

Tačiau ieÅ¡kovas elgėsi nepakankamai atidžiai ir rÅ«pestingai, rizikavo ir nesiėmė priemonių, leidžiančių įsitikinti tikrÄ ja Å¡io automobilio bÅ«kle – neatliko transporto priemonės patikrinimo servise, techninės apžiÅ«ros, nors, pagal bylos duomenis, apeliantas ne tik turi gyvenimiÅ¡kos patirties, bet yra ir profesionalus vairuotojas, kuris apie transporto priemones ir jų techninius duomenis turi specialių žinių. Pirmosios instancijos teisme apklaustas atsakovo darbuotojas K.

S. parodė, kad ieÅ¡kovui buvo pasiÅ«lyta pasitikrinti automobilio techninę bÅ«klę, tačiau jam viskas tiko, viskas jį tenkino, dėl ko automobilis ir buvo parduotas. Pagal byloje pateiktus įrodymus, iÅ¡ Vokietijos į LietuvÄ minėtas automobilis buvo atvežtas vos prieÅ¡ porÄ dienų iki jÄ nusipirko ieÅ¡kovas, kas leidžia labiau tikėti, jog automobilio pardavėjas galėjo nežinoti tikrosios transporto priemonės techninės bÅ«klės. Å ios aplinkybės leidžia atmesti kaip nepagrįstus skundo argumentus, kad atsakovas parduodamas automobilį panaudojo apgaulę.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad automobilis Sutarties sudarymo dienÄ buvo parduotas netinkamos kokybės, t. y. su esminiais defektais, kurie trukdė juo naudotis pagal paskirtį, kÄ patvirtina aplinkybės, jog automobilis sugedo su juo nuvažiavus vos 40 kilometrų, buvo nuvežtas tiesiai į servisÄ ir jam atliktas bÅ«tinas remontas. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, nagrinėjamu atveju byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog automobilis jo pardavimo metu nebuvo tinkamas naudoti pagal paskirtį.

Kaip jau minėta, transporto priemonės pardavimo dienÄ pats ieÅ¡kovas važinėjo Å¡iuo automobiliu, nusipirkęs jį parvažiavo iÅ¡ Utenos į Vilnių, o per 4 naudojimosi mėnesius nuvažiavo net 6000 kilometrų. Taigi nėra jokių abejonių, kad pagal paskirtį tiesioginę funkcijÄ naudotas automobilis atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių juo važiuoti, nebuvo. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad automobilis sugedo tÄ pačiÄ dienÄ nuvažiavus vos 40 kilometrų, iÅ¡ties nėra įrodyta jokiais objektyviais duomenimis (CPK 178 str.).

IeÅ¡kovas nepateikė patikimų įrodymų, kad nuvažiavus jo nurodomus 40 kilometrų automobilis toliau važiuoti nebegalėjo, kad buvo kviečiama techninė pagalba ir transporto priemonė nugabenta į servisÄ , kuriame konstatuoti konkretÅ«s, toliau eksploatuoti automobilį pagal paskirtį trukdantys gedimai. PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-08-01 pažymos, minėtas automobilis į servisÄ atvyko pats (64 b. l. ), o iÅ¡ PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų – kad automobiliui galimai buvo atlikti einamų ir sistemingai atnaujinamų detalių keitimai (keisti oro, kuro filtrai, alyva, stabdžių kaladėlės, sailentblokai, guoliai ir kt.).

Kita dalis atliktų remonto darbų yra susijusi su automobilio nusidėvėjimu jį naudojant 12 metų (stabdžių diskas, sankaba, turbina ir kt.), o dar kita – su defektais, dėl kurių buvo sumažinta automobilio kaina, kuriuos matė, apie juos žinojo pats ieÅ¡kovas (korozijos pasekmių Å¡alinimas). Vertinant galimus automobilio defektus ir gedimus, pažymėtina ir tai, jog stabdžių disko skilimÄ galėjo lemti ir paties ieÅ¡kovo veiksmai, t. y. važiavimas pakankamai tolimÄ atstumÄ su užsikirtusiais stabdžiais (64 b. l.).

Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad stabdžių diskas buvo įskilęs dar prieÅ¡ ieÅ¡kovui nusiperkant automobilį. Pagal bylos duomenis, jokių ypatingų ir 12 metų naudotam automobiliui dyzeliniu varikliu nebÅ«dingų gedimų nenustatyta. IeÅ¡kovas nepateikė patikimų įrodymų, kad visi nurodyti remonto darbai buvo atlikti bÅ«tent jo nusipirktam automobiliui, o nebetinkamos naudoti detalės yra Å¡ios transporto priemonės, t. y. kad konkrečių remonto darbų atlikimas buvo bÅ«tinas ar jų neatlikus transporto priemonės buvo negalima naudoti pagal paskirtį.Tai, kad byloje pateiktų remonto darbų sÄ skaitų – faktÅ«rų duomenys nėra nuginčyti, savaime nereiÅ¡kia, kad visi Å¡ie remonto darbai buvo bÅ«tini ar kad automobilio bÅ«klė iki jo pardavimo buvo tokia, kad juo naudotis nebuvo galima.

Nors sutiktina su apelianto argumentu, kad teisės aktai nereglamentuoja, kur asmuo turi kreiptis dėl automobilio remonto, tačiau akivaizdu, kad asmuo, manydamas, jog apgaulės pasekoje įsigijo nekokybiÅ¡kÄ daiktÄ , per protingÄ ir kuo trumpesnį laikÄ apie parduoto daikto kokybės trÅ«kumus turėtų praneÅ¡ti pardavėjui ir imtis priemonių aiÅ¡kiai ir tiksliai fiksuoti visus tokio daikto trÅ«kumus bei dėl automobilio įvertinimo kreiptis į specializuotÄ Ä¯monę, kurios iÅ¡duoti dokumentai objektyviai liudytų apie daikto trÅ«kumus ir defektus, buvusius iki daikto pardavimo.

Å iuo atveju pateikti duomenys neleidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti, kad ieÅ¡kovo nurodomi trÅ«kumai ir defektai paaiÅ¡kėjo iÅ¡kart nusipirkus transporto priemonę, kadangi pagal pateiktas sÄ skaitas – faktÅ«ras automobilis galimai buvo remontuotas 4 mėnesių laikotarpyje, tačiau su juo buvo nuvažiuota net 6000 kilometrų, kas su eksploatuoti netinkama transporto priemone bÅ«tų neįmanoma. Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo subjektyviai tėra niekuo nepagrįsta apelianto prielaida.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad teismas skundžiamÄ sprendimÄ priėmė vadovaudamasis subjektyviais kriterijais, o ne visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjęs bylos aplinkybes, o įrodymus įvertinęs pagal įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias CPK normas. Apeliantas nenurodė ir byloje nėra duomenų apie tai, kad bylÄ nagrinėjęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Tai, kad teismo sprendimas yra nepalankus Å¡aliai, savaime nereiÅ¡kia nei įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, nei teismo Å¡aliÅ¡kumo.

Kiti apelianto nurodyti argumentai neturi reikÅ¡mės vertinant ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįs, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo apeliacinis skundas yra atmetamas, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiama 400 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme už tinkamÄ atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ , nes jų dydis nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ nurodytų maksimalių dydžių (193 – 196 b. l., CPK 93, 98 str.). 2015-10-08 teikdamas apeliacinį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliantas, kuris byloje pripažintas vartotoju, sumokėjo 116 Erų žyminio mokesčio (177 b. l.).

CPK 83 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami <...> vartotojai – bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iÅ¡ <...> vartojimo teisinių santykių (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1480 redakcija), o 2 dalyje numatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už <...> apeliacinius skundus. Taigi ieÅ¡kovas, paduodamas apeliacinį skundÄ , neturėjo mokėti žyminio mokesčio, dėl ko jis ieÅ¡kovui grÄ Å¾inamas (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. 302787272, 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. GrÄ Å¾inti iÅ¡ valstybės biudžeto ieÅ¡kovui E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, sumokėtÄ 116 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ (2015 m. rugsėjo 11 d. mokėjimo nurodymas, AB „Lietuvos paÅ¡tas“ kvito Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).GrÄ Å¾inti žyminį mokestį pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.

Teisėjų kolegija:                                                                               Ramunė Čeknienė                                                                                                         Zina Mickevičiūtė                                                                                                         Birutė Valiulienė