Legislator Case Law & Legislation
8440f869-082b-4bd4-bed7-b4bae5d62897 AI generated

8440f869-082b-4bd4-bed7-b4bae5d62897 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 8440f869-082b-4bd4-bed7-b4bae5d62897
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovei V. B. dėl kompensacijos priteisimo. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, M. B. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė H. B. ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės V. B. 13 582,02 Eur piniginę kompensacijÄ už atsakovei V. B. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), 4 238/10 000 dalies, pagerinimÄ .

Legislator headnote

AI generated

8440f869-082b-4bd4-bed7-b4bae5d62897 · Vilniaus apygardos teismas: Atsakovė V. B. atsiliepime prašė ieÅ¡kinio reikalavimo netenkinti. AtsiliepimÄ grindė tuo, kad: 2.1. Jei ieÅ¡kovė investavo lėšas, tai ne į priestatÄ , o į priestato vidaus apdailÄ ir pritaikymÄ savo poreikiams. Priestatas buvo pastatytas ir įrengtas atsakovės ir atsakovės tėvų lėšomis dar 2000 m., o ieÅ¡kovė tuo metu negalėjo turėti lėšų pagerinimams atlikti, nes laukėsi, augino vaikÄ ir turėjo skolų. Santuokos nutraukimo byloje ieÅ¡kovė teigė, kad priestatÄ statė 2000 m., dabar teigia, jog jis buvo pastatytas 2008 m.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-1465-933/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11856-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.17 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmanto Å ulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės V. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-81-466/2021 pagal ieÅ¡kovės H.

B. ieÅ¡kinį atsakovei V. B. dėl kompensacijos priteisimo. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, M. B. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė H. B. ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės V. B. 13 582,02 Eur piniginę kompensacijÄ už atsakovei V. B. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), 4 238/10 000 dalies, pagerinimÄ .

IeÅ¡kinį grindė tuo, kad: 1.1. 2016-04-13 teikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo, kuriame, be kita ko, siekė iÅ¡spręsti iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų sukurto naujo turto (priestato (duomenys neskelbtini) prie pagrindinio statinio), kuris nuosavybės teise priklauso buvusio sutuoktinio M. B. motinai H. B., padalinimo (kompensacijos bÅ«du) klausimÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-02-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-989-862/2017 nutraukė ieÅ¡kovės H.

B. ir trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, M. B. santuokÄ , iÅ¡ dalies padalino sutuoktinių turtÄ , tačiau netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti iÅ¡ trečiojo asmens 7 603,62 Eur kompensacijÄ už trečiajam asmeniui priteistÄ teisę iÅ¡ atsakovės V. B. reikalauti 15 207,24 Eur už jai priklausančio 4 228/10 000 dalies Namo pagerinimÄ . Vilniaus apygardos teismas 2017-12-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1820-580/2017 iÅ¡ dalies pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-20 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-989-862/2017 ir pripažino ieÅ¡kovei ½ dalį reikalavimo teisės į atsakovę V.

B. tuo atveju, jeigu bus nustatytas faktas, kad Namo dalis, priklausanti atsakovei, buvo pagerinta. 1.2. IeÅ¡kovė ir trečiasis asmuo M. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ ir apsigyveno atsakovei V. B. priklausančioje Namo dalyje. Tarp buvusių sutuoktinių ir atsakovės iki santuokos nutraukimo buvo susiklostę Namo dalies panaudos teisiniai santykiai (ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo iki santuokos nutraukimo neatlygintinai gyveno atsakovei nuosavybės teise priklausančioje Namo dalyje). IeÅ¡kovė su trečiuoju asmeniu prie Namo dalies (iÅ¡orinės sienos) bendromis sutuoktinių lėšomis 2008 m. pristatė 36,68 m2 ploto priestatÄ , t. y. sukÅ«rė naujÄ turtÄ , kurio kadastro duomenys buvo įraÅ¡yti į Nekilnojamojo turto kadastrÄ .

Vilniaus apygardos teismas 2017-12-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1820-580/2017 nustatė, kad sutuoktinių pastatytas priestatas, t. y. atlikti ginčo namo pagerinimai (jeigu tokie bÅ«tų nustatyti) laikomi bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl dalijami lygiomis dalimis. Atsakovė (panaudos davėja) davė leidimÄ ieÅ¡kovei bei trečiajam asmeniui daryti Namo dalies pagerinimus. IeÅ¡kovė ir trečiasis asmuo (panaudos gavėjai) turėjo bÅ«tinų iÅ¡laidų. Å alys nenustatė iÅ¡laidų atlyginimo taisyklių, tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad investicijos į NamÄ tarp sutuoktinių turi bÅ«ti dalijamos lygiomis dalimis. 1.3.

Namo bendras plotas – 202,85 m2 ir Namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-650-864/2011 nustatytos Namo bendraturčių nuosavybės teisės dalys bei naudojimosi tvarka. Atsakovei V. B. dalinės nuosavybės teise priklauso 4 238/10 000 dalys Namo. IÅ¡ viso atsakovei priklauso 85,97 m2 iÅ¡ bendro 202,85 m2 Namo ploto. Namo bendras plotas iki 2009-01-30, t. y. iki ieÅ¡kovė su trečiuoju asmeniu pastatė priestatÄ , buvo 166,17 m2 bei atsakovei atitinkamai priklausė tik 49,29 m2 Namo ploto.

NamÄ sudaro: rÅ«sys, veranda, priestatas ((duomenys neskelbtini)), priestatas ((duomenys neskelbtini)) ir priestatas ((duomenys neskelbtini)). 36,68 m2 priestato ((duomenys neskelbtini)), kurį 2008 m. pastatė buvę sutuoktiniai, 2005-11-25 dar nebuvo. Prie Namo dalies, kuri nuosavybės teise priklauso atsakovei, 2008 m. buvo pastatytas 36,68 m2 ploto priestatas (plane pažymėtas (duomenys neskelbtini)). 1.4. IeÅ¡kovės ir trečiojo asmens pastatytÄ 36,68 m2 priestatÄ sudaro: patalpa (kambarys) 1-7 (23,62 m2), patalpa (koridorius) 1-1 (8,16 m2) ir patalpa (sanitarinis mazgas) 1-2 (4,90 m2).

Nors ieÅ¡kovės bei trečiojo asmens pastatytas priestatas yra viso Namo sudėtinė dalis, tačiau pagal savo pobÅ«dį yra vieno kambario butas, kuris gali bÅ«ti savarankiÅ¡kų teisinių santykių objektas. IeÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui 2008 m. pasistačius priestatÄ , atlikus Namo dalies vidaus ir lauko apdailos darbus, sutvarkius atsakovei priklausančio žemės sklypo dalį po statiniais (apsodinus želdiniais, sutvarkius privažiavimo keliÄ ), viso Namo rinkos vertė 2008-09-26 buvo 84 568 Eur.

Viso Namo vidutinė rinkos vertė, galiojanti nuo 2018-01-01, yra 86 600 Eur. Atsakovei priklauso 85,97 m2 ploto Namo dalis, iki priestato pastatymo priklausė tik 49,29 m2 Namo ploto. Atsakovės Namo dalies vertė santykinai padidėjo ir buvo 35 840, 82 Eur. Namo pagerinimas pasireiškė tuo, kad atsakovės turto plotas padidėjo 36,68 m2 bei atitinkamai padidėjo valdomos nuosavybės vertė 27 164,09 Eur (35 840,82 Eur - 8 676,73 Eur). Atsakovės daikto pagerinimo vertė – 27 164,09 Eur, kuri tarp ieškovės ir trečiojo asmens dalintina po lygiai, t. y. po 13 582,05 Eur.

Trečiasis asmuo yra atsakovės sÅ«nus. Aplinkybė, kad M. B. yra atsakovės sÅ«nus, neabejotinai sukÅ«rė pranaÅ¡umÄ skyrybų atveju įgyti daugiau teisių. IeÅ¡kovė su sÅ«numi po skyrybų liko be nekilnojamojo turto, į kurį buvo investuotos bendros sutuoktinių lėšos, todėl turi teisę į 13 582,05 Eur kompensacijÄ . Aplinkybė, jog ieÅ¡kovė nedirbo ir augino vaikÄ neturi teisinės reikÅ¡mės, nes pajamos, vaisiai, gauti iÅ¡ sutuoktinio asmeninio turto ar iÅ¡ bendros sutuoktinių veiklos, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Atsakovė, teigdama, jog ieÅ¡kovė neturėjo lėšų, reikalingų pagerinimams atlikti, kartu nurodė, jog priestatÄ statė sau kartu su trečiuoju asmeniu, kas ir reiÅ¡kia sutikimo buvimÄ .

2. Atsakovė V. B. atsiliepime prašė ieÅ¡kinio reikalavimo netenkinti. AtsiliepimÄ grindė tuo, kad: 2.1. Jei ieÅ¡kovė investavo lėšas, tai ne į priestatÄ , o į priestato vidaus apdailÄ ir pritaikymÄ savo poreikiams. Priestatas buvo pastatytas ir įrengtas atsakovės ir atsakovės tėvų lėšomis dar 2000 m., o ieÅ¡kovė tuo metu negalėjo turėti lėšų pagerinimams atlikti, nes laukėsi, augino vaikÄ ir turėjo skolų. Santuokos nutraukimo byloje ieÅ¡kovė teigė, kad priestatÄ statė 2000 m., dabar teigia, jog jis buvo pastatytas 2008 m.

IeÅ¡kovė tendencingai interpretuoja Vilniaus apygardos teismo 2017-12-11 nutartyje nustatytas aplinkybes. Toje nutartyje nekonstatuota, jog atsakovei priklausanti namo dalis buvo pagerinta, taip pat nekonstatuota, kad atsakovė davė sutikimÄ pagerinimams. Nutartyje nurodyta, jog atsakovė V. B. taip pat investavo savo lėšas į Namo pagerinimus. Priestato statybos įforminimo dokumentuose laikas nepatvirtina priestato faktinio statybos laiko. IeÅ¡kovė neteisingai nustatė pagerinimų ir viso namo vertės santykį, neatsižvelgė į 2005–2008 m. pasireiÅ¡kusį nekilnojamojo turto burbulo efektÄ . 2.2.

Trečiasis asmuo tik fiziškai padėjo nupirkti statybines medžiagas, sutuoktiniai neturėjo ir neplanavo skirti lėšų statyboms. Atsakovė ir trečiasis asmuo M. B. nepatvirtino, kad priestato statybai buvo naudojamos M. B. asmeninės ar bendros su ieškove lėšos. Ieškovė neįrodinėjo, kad priestatas buvo pastatytas ieškovės asmeninėmis ar bendromis su sutuoktiniu lėšomis. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-02-19 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino – priteisė ieškovei H.

B. iÅ¡ atsakovės V. B. 13 582,02 Eur kompensacijÄ bei 3 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. 3.1. Apylinkės teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-02-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-989-862/2017 nutraukė ieÅ¡kovės bei trečiojo asmens M. B. santuokÄ , atmetė H. B. reikalavimÄ pripažinti M. B. teisę reikalauti iÅ¡ V. B. 15 2017,24 Eur kompensacijÄ už jai priklausančios Namo 4 238/10 000 dalies pagerinimÄ , o H. B. priteisė iÅ¡ M. B. 7 603,62 Eur kompensacijÄ už atsakovui pripažintÄ teisę reikalauti iÅ¡ V.

B. 15 017,24 Eur kompensacijÄ . Vilniaus apygardos teismas 2017-12-11 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-20 sprendimÄ pakeitė – panaikino sprendimo dalį, kuria buvo atmestas H. B. reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo ir šį reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies – pripažino ieÅ¡kovei H. B. ½ dalį reikalavimo teisės į V. B. tuo atveju, jeigu bus nustatytas (ar sulygtas) faktas, kad Namo dalis buvo pagerinta. 3.2. Atsakovei V. B. nuosavybės teise priklauso 4 238/10 000 Namo dalys. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – VTPSI) 2000-06-13 surašė V.

B. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ dėl Namo 38,07 m2 priestato savavaliÅ¡kos statybos. Pateikdama paaiÅ¡kinimÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos V. B. nurodė, kad priestatas pradėtas statyti todėl, kad atsakovės sÅ«naus M. B. Å¡eima neturi kur gyventi ir laukia Å¡eimos pagausėjimo. VTPSI 2000-06-29 iÅ¡davė leidimÄ rekonstruoti Namo 38,07 m2 ploto priestatÄ . Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2005-12-20 pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. 2659 nurodytas Namo bendras plotas – 149,69 m2.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas 2009-01-30 aktu pripažino 36,68 m2 priestatÄ tinkamu naudoti. 3.3. Matininko K. P. 2008-10-10 sudarytame Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenų sÄ raÅ¡e nurodyta, kad 10,78 m2 ir 6,05 m2 ploto priestatai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo pastatyti 1953 m., 12,2 m2 ploto priestatas (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas 1983 m. Duomenyse nurodyta, kad 2005 m. pastatytas 10,43 m2 ploto priestatas (duomenys neskelbtini) ir 2000–2008 m. pastatytas 36,68 m2 ploto priestatas (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos teismas 2017-12-11 nutartyje nustatė, kad atsakovas M. B. ir trečiasis asmuo V. B. neginčijo aplinkybės, jog sutuoktiniai į namo dalį investavo lėšų, taip pat nustatė, jog Å¡alys neginčijo aplinkybės, kad santuokos metu sutuoktiniai investavo savo bendras, santuokos metu įgytas lėšas į NamÄ . Apylinkės teismo vertino, kad liudytojų parodymai iÅ¡ esmės atitinka faktines aplinkybes, nes, pagal liudytojÄ E. N. priestato statybose dalyvavo M. B., o tai, jog tame dalyvavo atsakovės tėvas ar kiti susiję asmenys nepaneigia, kad priestatas buvo statomas bÅ«tent M.

B. Å¡eimai. 3.4. Apylinkės teismas, pasisakydamas dėl atsakovės sutikimo atlikti Namo pagerinimus, nustatė, jog civilinėje byloje Nr. 2-289-862/2017, atsiliepdama į H. B. ieÅ¡kinį, V. B. nurodė, kad leido sÅ«nui M. B. ir sÅ«naus sutuoktinei H. B. gyventi ir atlikti remontÄ namo dalyje. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad priestato statyba ir įrengimas tęsėsi ne vienerius metus, todėl V. B., matydama procesÄ ir neprieÅ¡taraudama priestato statybai, su tuo sutiko. Atsižvelgė į V.

B. duotus paaiÅ¡kinimus, jog sÅ«nus ir marti neturėjo gyvenamosios vietos ir ketino priestate gyventi visÄ laikÄ . V. B. administracinio teisės pažeidimo 2000-06-13 protokole paaiÅ¡kino, kad marti H. B. laukiasi kÅ«dikio, neturi kur gyventi, dėl to buvo pradėta priestato statyba. 3.5. Apylinkės teismas nurodė, kad Å¡alys skirtingai vertino priestato statybos pradžios ir pabaigos momentus, tačiau tikėtina, kad priestato statyba pradėta 2000 m., t. y. po to, kai ieÅ¡kovė H. B. ir trečiasis asmuo M.

B. 1999-09-25 sudarė santuokÄ . IeÅ¡kovė H. B. santuokos nutraukimo byloje nurodė, kad kartu su sutuoktiniu suremontavo V. B. priklausančiÄ namo dalį bei pastatė priestatÄ . Trečiasis asmuo M. B. atsiliepime į ieÅ¡kinį santuokos nutraukimo byloje teigė, kad dar gyvena (2016 m. birželio mėn.) kartu su H. B. trečiojo asmens motinai priklausančioje namo dalyje, į minėtÄ turtÄ sutuoktiniai investavo tam tikrÄ pinigų sumÄ . Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į atsakovės pozicijos prieÅ¡taringumÄ , kuomet atsakovė, teigdama, kad priestatÄ statyti buvo sumanyta atsakovės reikmėms, nors jau priestato statybų pradžioje V.

B. negyveno ir, tikėtina, nesiruošė gyventi atsakovei priklausančioje Namo dalyje. Kartu atsakovė pripažino, kad leido gyventi savo sÅ«nui su ieÅ¡kove toje Namo dalyje, žinojo visÄ priestato statybų ir įrengimo eigÄ , teigė, jog, kol buvo geri sÅ«naus ir marčios santykiai V. B. manė, jog įrengus priestatÄ sÅ«naus Å¡eima visÄ laikÄ toliau gyvens atsakovei priklausančioje Namo dalyje. Apylinkės teismas sprendė, jog atsakovė leido atlikti Namo dalies pagerinimus. 3.6. Nekilnojamojo daikto kadastro 2008-09-26 duomenų byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Pripažinimo tinkamu naudoti 2009-01-30 aktu Nr. (101)-11.4-190 ir Pripažinimo tinkamu naudoti 2009-07-08 aktu Nr. (101)-11.4-1354 padarytas įraÅ¡as apie atliktÄ Namo rekonstrukcijÄ .

Nors priestatas pradėtas statyti 2000 m., tačiau jo statybos pabaigos data laikytina ne anksčiau kaip 2009-01-30 akto pripažinti statinį tinkamu naudoti sudarymo data. Nors atsakovė teigė, kad priestatas pastatytas dar 2001 m., tačiau tai nereiÅ¡kia, kad priestato statyba buvo užbaigta ir priestatas buvo tinkamas gyventi. 3.7. Apylinkės teismas sprendė, kad atsakovės argumentas apie panaudos gavėjo pareigÄ daryti daikto einamÄ jį ar kapitalinį remontÄ nepagrįstas, nes iki pat daikto pripažinimo tinkamu naudoti atlikti darbai laikytini įrengimo, o ne remonto darbais.

Priestato statybai privalomas statybos leidimas, kuris buvo iÅ¡duotas. Faktas apie Namo rekonstrukcija kartu su priestatu įregistruotas tik 2009 m., o tai leidžia teigti, kad priestato ir sanitarinio mazgo įrengimo darbai tęsėsi ilgÄ laikÄ . Atsakovė V. B. patvirtino, kad negyveno Name, kuomet ten gyveno ieÅ¡kovė ir M. B. Tai leidžia abejoti atsakovės nurodyta aplinkybe, kad namo priestatas atsakovės tėvų valia buvo skirtas V. B. poreikiams. Pagal visas aplinkybes, 2000 m. pradėtas statyti priestatas buvo skirtas atsakovės sÅ«nui M.

B. ir ieÅ¡kovei H. B. (1999 m. sudariusiems santuokÄ ) gyventi nuolatos (nedarant prielaidų apie ateityje galimas skyrybas), dėl ko teigtina, kad V. B. davė sutikimÄ neseniai sudariusiam santuokÄ sÅ«nui pastatyti priestatÄ , o ne tik atlikti neseniai pastatyto priestato einamÄ jį ar tuo labiau kapitalinį remontÄ . Teismas pripažino, jog atsakovė V. B. davė sutikimÄ sÅ«nui M. B. ir tuometei jo sutuoktinei H. B. statyti priestatÄ su sanitariniu mazgu prie atsakovei priklausančios Namo dalies. 3.8. Atsakovė rėmėsi argumentu, kad nors priestato statyba buvo įforminta tik 2008 m., priestatas pastatytas ir įrengtas dar iki 2001 m. pradžios.

Atsakovė teikė Projektavimo komercinės M. J. firmos „Exprometa“ parengto projekto brėžinius, iš kurių matyti, kad projektas buvo derintas 2000 m. birželio mėn.; ieškovės H. B. ir trečiojo asmens M. B. sūnaus (duomenys neskelbtini) vykusių krikštynų nuotraukas. Teismas sutinka, kad vienoje iš nuotraukų matyti elektros jungiklis šviesai, taip pat matyti lentelėmis iškaltos prieškambario sienos, tačiau iš nuotraukų negalima nustatyti, kokie langai (seni ar nauji) yra priestate, grindų nuotraukose nesimato.

Pagal visas aplinkybes priestato ir sanitarinio mazgo įrengimas iki pilnos apdailos tęsėsi ne vienerius metus, todėl, tikėtina, kad ieÅ¡kovės nurodytos lėšos pilnam įrengimui buvo panaudotos ir 2010–2014 m. 3.9. IeÅ¡kovė, teigdama, kad kartu su buvusiu sutuoktiniu pastatė priestatÄ ir taip turtÄ pagerino, pateikė sÄ raÅ¡Ä pirkinių (statybos medžiagų), kurie skirti priestato statybai ir įrengimui. Pirkinių suma sudaro 5 920,42 Eur. Taip pat ieÅ¡kovė nurodė, kad ne visi pirkinių kvitai buvo iÅ¡saugoti.

Teismas tokį teiginį pripažino įtikinamu, nes per tokį ilgÄ laikotarpį pakankamai sunku iÅ¡saugoti visus dokumentus. Tai, kad kai kurie iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai iÅ¡raÅ¡yti M. B. vardu paaiÅ¡kintina tuo, kad ieÅ¡kovė su juo tuo metu buvo santuokoje ir, manytina, visus esminius klausimus sutuoktiniai sprendė bendrai, o techninius su statyba ar bÅ«sto įrengimu klausimus daugiau sprendė sutuoktinis. Civilinėje byloje Nr. 2-289-862/2017 dėl santuokos nutraukimo ieÅ¡kovė teikė įrodymus apie 5 780,82 Eur lėšų sumÄ , investuotÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Išlaidos po namo rekonstrukcijos įregistravimo reiškia tai, kad 2009 m. ne visi priestato, sanitarinio mazgo įrengimo darbai buvo baigti ir išlaidų pobūdis leidžia teigti, jog vėliau dar buvo klojamos plytelės sanitariniame mazge, tvarkomas kanalizacijos šulinys, susijęs su sanitarinio mazgo funkcionavimu, statomos naujos durys, keičiami langai, vata apšiltinamos namo konstrukcijos, tikėtina, priestato stogas. Ieškovės teikti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad buvo realios ieškovės išlaidos, kurios, manytina, buvo panaudotos kaip namo priestato įrengimui, taip ir namo dalies, priklausančios atsakovei, pagerinimui.

Atsakovė V. B. teigė, kad priestato statybai buvo panaudota ir jos lėšų, tačiau tokio teiginio nepagrindė įrodymais. 3.10. IeÅ¡kovė teikė įrodymus apie savo draudžiamÄ sias pajamas, o tokie duomenys leidžia teigti, kad ieÅ¡kovė turėjo galimybes skirti dalį lėšų priestato statybai ir įrengimui. M. B. santuokos nutraukimo civilinėje byloje Nr. 2-289-862/2017 atsiliepime sutiko, kad į atsakovei priklausančiÄ namo dalį sutuoktiniai H. B. ir M. B. investavo dalį savo lėšų.

M. B. teikė argumentus, kad šeimos, o ne asmeniniams poreikiams buvo panaudotos 2014-10-02 iš AB DNB banko gautos kredito lėšos. Santuokos nutraukimo byloje M. B. neteikė argumentų, kad H. B. tik savo reikmėms panaudojo iš banko „Snoras“ ir AB Hansabankas gautų kreditų lėšas. 3.11. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl priteistinos kompensacijos dydžio, nurodė, kad 2019-07-31 nutartimi buvo paskirta gyvenamojo namo ir priestato turto vertinimo ekspertizė. Teismo ekspertė Dalia Aleknienė pateikė tokias išvadas:

i) Namo 85,97 m2 ploto dalies (buto Nr. 1, patalpos, 2008-10-13 plane pažymėtos simboliais 1-1 (8,16 m2), 1-2 (4,90 m2) 1-3 (11,50 m2), 1-4 (7,41 m2), 1-5 (14,02 m2), 1-6 (16,36 m2) ir 1-7 (23,62 m2) rinkos vertė rinkos vertės nustatymo dienÄ (2016 m.) galėtų bÅ«ti apie 80 000 Eur; ii) Namo 49,29 m2 ploto dalies patalpų, 2008-10-13 plane pažymėtu simboliais 1-3 (11,50 m2), 1-4 (7,41 m2), 1-5 (14,02 m2), 1-6 (16,36 m2), nesant sanitarinio techninio mazgo, be patogumų (vandentiekio, tualeto ir duÅ¡o, kurie buvo įrengti kartu su priestatu (patalpa 1-2), rinkos vertė rinkos vertės nustatymo dienÄ (2016 m.) galėtų bÅ«ti apie 40 700 Eur; iii) 4 238/10 000 dalies 49,29 m2 Namo, kuriÄ sudaro patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-3 (11,50 m2), 1-4 (7,41 m2), 1-5 (14,02 m2), 1-6 (16,36 m2), be priestato rinkos vertė rinkos vertės nustatymo dienÄ (2000 m.), galėtų bÅ«ti apie 4 800 Eur.

Teismo ekspertė Dalia Aleknienė teismo posėdyje palaikė savo iÅ¡vadas, nurodė, kad nuo 2000 m. žymiai pasikeitė turto vertė. Priestato pastatymas žymiai padidino viso Namo vertę. Ekspertė, nustatydama priestato vertę 2016 m., atsižvelgė į priestato nuvertėjimÄ 8 procentais. Pagal ekspertizės iÅ¡vadas Namo 85,97 m2 ploto dalies, priklausančios atsakovei vertė dėl to, kad pastatytas priestatas, padidėjo nuo 40 700 iki 80 000 Eur, t. y. 19 650 Eur suma. Pastatant priestatÄ buvo naujai suformuotas sanitarinis mazgas, kuriame įvestas vandentiekis, vietinis nuotekų Å¡alinimas, įrengtas tualetas ir duÅ¡as.

Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad turto pagerinimo vertė turi nustatoma turto suformavimo (pastatymo 2000–2001 m.) metu. Nepateikta įrodymų, kad tuo metu priestatas buvo baigtas statyti ir labiau tikėtina, kad faktiÅ¡kai įrengimo apdailos darbai tęsėsi iki priestato įregistravimo ir vėliau. Teismas neabejojo ekspertizės iÅ¡vadomis, pagal kurias atsakovei priklausančios Namo dalies, pastačius priestatÄ su komunaliniais patogumais, vertė žymiai padidėjo. Vilniaus apygardos teismas 2017-12-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1820-580/2017 pripažinęs H.

B. ½ dalį reikalavimo teisės į V. B. ir Å¡ioje byloje nustačius, kad atsakovei V. B. priklausanti Namo dalis po rekonstrukcijos (pastačius priestatÄ ) buvo pagerinta 39 300 Eur suma, ieÅ¡kovei priklausytų ir galėtų bÅ«ti priteista 19 650 Eur kompensacija. Kadangi ieÅ¡kovė palaikė ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tÄ 13 582,02 Eur reikalavimÄ , iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 13 582,02 Eur kompensacija pagal ieÅ¡kinio reikalavimÄ . 3.12. Apylinkės teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio senaties, nurodė, jog priestatas pripažintas tinkamu naudoti 2009-01-30, t. y. tik nuo to momento buvo galima eksploatuoti priestatÄ ir ne anksčiau, kaip nuo to momento laikytina baigta statinio rekonstrukcija.

Visgi, vien tik rekonstrukcijos pabaigimas nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovei tada paaiÅ¡kėjo jos teisės pažeidimas. Buvusių sutuoktinių H. B. ir M. B. santykiai pradėjo blogėti 2014-2015 m., dar labiau paaÅ¡trėjo, po ko 2016-05-16 ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo. Vienas iÅ¡ reikalavimų buvo priteisti ieÅ¡kovei 2 890,41 Eur kompensacijÄ už M. B. priteistÄ teisę iÅ¡ V. B. reikalauti 5 780,82 Eur, investuotų į V. B. priklausančiÄ 4 228/10 000 dalį Namo. Tik Vilniaus apygardos teismas 2017-12-11 nutartimi pripažino ieÅ¡kovės ½ dalį reikalavimo teisės į V.

B. tuo atveju, jei bus nustatyta, kad V. B. priklausanti Namo dalis buvo pagerinta. Apylinkės teismas sprendė, kad neįmanoma nustatyti tikslų ieÅ¡kovės teisės pažeidimo momentÄ . Kol nepaaiÅ¡kėjo santuokos su M. B. iÅ¡irimas, taip pat kol nepaaiÅ¡kėjo atsakovo M. B. ir V. B. pozicija civilinėje byloje Nr. 2-289-862/2017 nesutikti su H. B. ieÅ¡kiniu, ieÅ¡kovei nebuvo pagrindo manyti, kad V. B. neatlygins ieÅ¡kovės investuotų į atsakovei V. B. priklausantį turtÄ lėšų. Civilinėje byloje Nr. 2-289-862/2017 pateiktame 2016-07-05 atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė nesutiko su H.

B. reikalavimu dėl teisės į kompensacijÄ pripažinimo ir kompensacijos priteisimo. IeÅ¡kovei H. B. jos teisės pažeidimas paaiÅ¡kėjo ne anksčiau kaip 2016 m., faktiÅ¡kai nuo V. B. atsiliepimo pateikimo momento. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė, kuri ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė 2018-04-18, ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido. III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 4. Atsakovė V. B. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-19 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės H.

B. ieÅ¡kinį atmesti, taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindė žemiau nurodytais argumentais: 4.1. Nustatyta, kad priestatas pradėtas statyti 2000 m., o pripažintas tinkamu naudoti 2009 m., tačiau priestato statybos pabaigos įforminimo dokumentuose laikas nepatvirtina faktinio priestato statybos užbaigimo laiko. Nėra ginčo, kad priestato patalpoje 2001-04-28 jau vyko ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens sÅ«naus krikÅ¡tynų Å¡ventė, o tuo metu priestatas buvo pastatytas – skundžiamame sprendime įvertinta, kad atsakovės teiktuose įrodymuose matyti elektros jungiklis, langai, betoninės grindys, vidaus apdaila medinėmis lentelėmis.

Administracinio teisės pažeidimo 2000-06-13 protokole nurodyta, kad yra išmūrytos priestato sienos apie 1,8 m aukščio. Pagal ieškovės pateiktus įrodymus 2002 m. pirktas vandens šildytuvas ir vamzdis vandens šildytuvui, 2006 m. pirktos gipso kartono plokštės, grindų laminatas, dažai, karnizai, rozetės, t. y. atliekami nebe statybos, o apdailos (sanmazgo įrengimo) darbai. Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų 2008-09-26 įkainojime (perkainojime) ginčo priestatas (žymimas (duomenys neskelbtini)) jau yra nurodomas.

Statinio pripažinimui tinkamu naudoti nereikalaujama visiÅ¡kos vidaus apdailos, todėl negalima sutikti su teismo iÅ¡vada, kuria priestato statybos pabaiga siejama vien su užbaigimu pripažinimo tinkamu naudoti aktu. Statybos užbaigimo momentas reikÅ¡mingas tiek vertinant po faktinio statybos užbaigimo atliktų darbų pobÅ«dį (vien patalpos įrengimas pritaikant savo poreikiams negali bÅ«ti laikomas turto pagerinimu), tiek ir skaičiuojant kompensacijos už pagerinimus dydį, nusidėvėjimÄ . 4.2. Teismas neiÅ¡skyrė, kokie konkretÅ«s darbai laikytini atsakovės turto pagerinimu, ar tai buvo priestato statybos darbai, ar priestato įrengimo darbai.

Pagal ieÅ¡kinio reikalavimo pobÅ«dį ieÅ¡kovė sieja teisę į kompensacijÄ bÅ«tent su priestato statyba, o tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Betono blokelių, kalkinio skiedinio ir Å¡iferio įsigijimo sÄ skaitos yra iÅ¡raÅ¡ytos trečiojo asmens vardu. IeÅ¡kovė vien tik savo paaiÅ¡kinimais įrodinėjo, kad „ieÅ¡kovės mama taip pat skyrė dalį (3 000 Lt) lėšų, kurios buvo gautos maždaug 2000 m., pardavus mamos tėviÅ¡kėje esantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€œ.

Teismo išvada, kad priestatas buvo statomas iš ieškovės ir trečiojo asmens bendrų lėšų, padaryta remiantis išimtinai ieškovės paaiškinimais, prieštaraujančiais kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimams bei įrodymais, kurie pagrindžia išlaidas priestato įrengimui (bet ne statybai). 4.3. 2001 m. priestato pagrindinis kambarys jau buvo įrengtas, išskyrus grindis, visi likę darbai, kurių išlaidas ieškovė įrodinėjo, yra susiję tik su priestato kosmetinio atnaujinimo (ne įrengimo) darbais bei sanmazgo įrengimo darbais.

Atsakovė neginčijo, kad leido sÅ«nui ir sutuoktinei (ieÅ¡kovei) atlikti darbus tam, kad pritaikyti priestatÄ savo poreikiams, tačiau Å¡ie darbai nesukÅ«rė atsakovės turto pagerinimo. IeÅ¡kinys grindžiamas bÅ«tent priestato sukÅ«rimu ir dėl padidėjusio ploto padidėjusia atsakovės turto verte, o aplinkybių, kad (ir kaip) dėl nurodytų įrengimo iÅ¡laidų padidėjo atsakovės nekilnojamojo turto vertė, ieÅ¡kovė neįrodinėjo. IÅ¡ sprendimo iÅ¡vadų galima susidaryti įspÅ«dį, kad atsakovės namo dalyje apskritai nebuvo vandentiekio, tačiau faktas, kad į priestatÄ atvesta vandentiekio atÅ¡aka iÅ¡ atsakovės namo dalies, negali bÅ«ti prilyginamas faktui, kad atsakovės namo dalyje iki priestato pastatymo apskritai nebuvo vandens.

Vandentiekis (kriauklė virtuvėje) buvo ir iki priestato atsiradimo. IeÅ¡kovė ir trečiasis asmuo namo dalyje apsigyveno dar iki priestato statybos pradžios. Teismo iÅ¡vados, kad „pastatant priestatÄ buvo naujai suformuotas sanitarinis mazgas, kuriame įvestas vandentiekis, vietinis nuotekų Å¡alinimas, įrengtas tualetas ir duÅ¡as, kas žymiai padidino viso turto vertę“ padarytos klaidingai įvertinus faktines bylos aplinkybes. 4.4. Teismas nepagrįstai kaip iÅ¡laidų pagerinimams įrodymais vadovavosi ieÅ¡kovės pateiktomis kredito sutartimis.

Vien kredito suteikimo faktas nepatvirtina, kad kredito lėšos buvo išleistos ieškovės nurodytiems tikslams. Tuo metu, kai buvo suteikti kreditai, ieškovė ir trečiasis asmuo įsigijo automobilius: sudarius 2003-07-22 kredito sutartį Nr. 03-022627-VA, 2003-11-11 įsigytas automobilis „VW Passat“, o 2010-12-01 vartojimo kredito sutartį, 2011-06-11 įgytas automobilis „Chrysler Voyager“. Ieškovė neįrodė esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų teisinei daikto pagerinimo fakto kvalifikacijai nustatyti. 4.5.

IeÅ¡kovė nepagrindė reikalaujamos priteisti sumos, t. y. byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad bÅ«tent tokios vertės ginčo turto pagerinimai buvo atlikti. Teismas sprendė, kad atsakovei V. B. priklausanti Namo dalis, po rekonstrukcijos (pastačius priestatÄ ) buvo pagerinta 39 300 Eur suma. Pirminis ekspertizės tikslas, nurodytas 2019-01-29 nutartyje, buvo nustatyti priestato statybos laikotarpius, statybos bÅ«klės pokyčius 2000–2008 m. laikotarpiu, panaudotų medžiagų kiekius ir vertę tam tikru laiku, taip pat gyvenamojo namo vertę iki priestato ir vertę su pastatytu priestatu, o ne atsakovės nekilnojamojo turto dalies vertę su priestatu ir be priestato 2016 m.

Tokia iÅ¡vada prieÅ¡tarauja ir Vilniaus apygardos teismo, kad turtinės teisės vertė neprilygintina turto vertei, iÅ¡vadoms. Vertindamas ekspertizės iÅ¡vadas teismas turėjo pareigÄ Ä¯vertinti ir sprendime aptarti abiejų ginčijamo teisinio santykio Å¡alių pozicijas. Baigiamojoje kalboje atsakovė pažymėjo, kad vadovaujantis ekspertės Dalios Aleknienės sudarytu ekspertizės aktu matyti, kad pastato dalies be priestato vertė nuo 2000 m. iki 2016 m. iÅ¡augo nuo 4 800 Eur iki 40 700 Eur, t. y. 848 proc., kas reiÅ¡kia, kad tokiu mastu kainos pokytį lėmė ne priestato pastatymas, o iÅ¡imtinai rinka.

Antruoju klausimu nustačius namo dalies su priestatu ir be priestato vertes 2016 m., gaunamas 39 300 Eur skirtumas, kuris reiÅ¡kia, kad jeigu priestatas bÅ«tų pastatytas 2016 m., atsakovės namo dalies vertę priestatas padidintų 39 300 Eur suma. Ä®vertinus tai, kad priestatas faktiÅ¡kai pastatytas 2000-2001 m. ir rinkos sÄ lygotÄ konkretaus turto kainos pasikeitimÄ (nuo 2000 m. iki 2016 m.) galima daryti iÅ¡vadÄ , kad priestato statyba 2000 m. atsakovės namo dalies vertę galėtų didinti ne didesne kaip 4 634,43 Eur suma (39 300 / 848 proc.), iÅ¡ kurios ieÅ¡kovei tenkanti ½ reikalavimo teisės dalis sudarytų 2 317,22 Eur.

Ekspertizės metu ginčo objekto pagerinimų vertė nebuvo nustatoma, neidentifikuojamas nei pagerinimų faktas, nei juos atlikę asmenys, o, kad vertės pokytį didžiÄ ja dalimi lėmė rinkos kainų pokyčiai, patvirtina ir sprendime dėstomi ekspertės paaiÅ¡kinimai. Atsižvelgiant į rinkos įtakÄ , nei vertės skirtumas su ir be priestato 2016 m., nei pokytis nuo 2001 m. iki 2016 m. negali bÅ«ti prilyginamas pagerinimų vertei, nes turi bÅ«ti apskaičiuota, kokiÄ procentinę dalį nuo ieÅ¡kovės įrodytų iÅ¡laidų sumos sudarė iÅ¡laidos, sukÅ«rusios atsakovės turto pagerinimus. 4.6.

Teismui pusę nustatytų pagerinimų vertės priskiriant ieÅ¡kovei, paneigiamos anksčiau teismų nustatytos aplinkybės, kad atsakovė taip pat skyrė lėšas priestato statybai. Trečiasis asmuo negalėjo nurodyti, kiek ieÅ¡kovės lėšų buvo panaudota priestato statybai, tačiau patvirtino, kad po to, kai buvo pastatytos priestato sienos ir uždengtas stogas, sutuoktiniai M. ir H. B. priestato įrengimui ir apdailai skyrė dalį savo lėšų. Vilniaus apygardos teismas 2017-12-11 nutartyje nurodė, jog trečiasis asmuo į namo pagerinimÄ taip pat investavo savo asmenines lėšas, tai taip pat turi bÅ«ti vertinama.

Teismui palaikant ieÅ¡kovės pozicijÄ , kad dėl ilgo laikotarpio gali bÅ«ti iÅ¡saugoti ne visi įrodymai, atitinkama iÅ¡vada turėtų bÅ«ti daroma ir atsakovės atžvilgiu, kuriai apskritai nekyla pareiga įrodinėti nuosavo turto pagerinimo fakto ir dydžio. 4.7. Teismas netinkamai nustatė momentÄ , nuo kurio ieÅ¡kovė privalėjo sužinoti apie savo tariamai pažeistas teises. Jeigu atliko darbus, su kuriais sieja pagerinimus atsakovei priklausančio turto dalyje, ieÅ¡kovė neabejotinai turėjo suprasti apie savo atliktas investicijas į svetimÄ turtÄ .

Senaties termino reikalavimui priteisti kompensacijÄ pradžios negalima sieti turto padalijimu santuokos nutraukimo byloje, nes tai nėra momentas, nuo kurio ieÅ¡kovė sužinojo apie savo reikalavimo teisę. Toks aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų, kad jeigu ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens santuoka nebÅ«tų iÅ¡irusi, ieÅ¡kovės teisės reikalauti kompensacijos atlyginimo terminas apskritai neprasidėtų. Patyrusi pagerinimų iÅ¡laidas ir įgijusi teisę reikalauti iÅ¡laidų kompensavimo, ieÅ¡kovė ir turėjo galimybę reikalauti iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ atsakovės, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

5. IeÅ¡kovė H. B. atsiliepime į atsakovės V. B. apeliacinį skundÄ prašė atsakovės apeliacinio skundo reikalavimo netenkinti bei priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindė tuo, kad: 5.1. Teismas nustatė visas atsakovei priklausančios pastato dalies pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo sÄ lygas: ieÅ¡kovė pagerino daiktÄ ; ieÅ¡kovė tam turėjo pastatų savininkės leidimÄ daryti priestato pagerinimus; ieÅ¡kovės turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų dydį; nenustatyta, jog Å¡alys bÅ«tų susitarusios dėl kitokių Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo taisyklių.

Teismas pagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2017-12-11 nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, kad M. B. ir V. B. santuokos nutraukimo byloje neginčijo aplinkybės, jog sutuoktiniai santuokos metu į namo priestatÄ investavo savo bendras, santuokos metu įgytas lėšas. Teismas rėmėsi ieÅ¡kovės H. B. 2018-11-08 teismo posėdžio metu duotu paaiÅ¡kinimu dėl 1999-09-25 santuokos su M. B. sudarymo ir apsigyvenimo V. B. priklausančio Namo dalyje bei jos nurodytais lėšų Å¡altiniais bei jų panaudojimu priestato statybai ir įrengimui, o taip pat paskolų gavimo dokumentais. 5.2.

Teismas taip pat rėmėsi V. B. paaiškinimu, kad ji neprieštaravo priestato, kurio pamatai buvo įrengti dar iki sūnaus santuokos, statybai, o pats priestatas buvo pradėtas statyti todėl, jog jos sūnaus M. B. šeima laukėsi pagausėjimo ir neturėjo kur gyventi. Aplinkybę, jog priestatas buvo statomas ne V. B., o būtent dėl jaunos šeimos apsigyvenimo poreikio, patvirtina administracinio teisės pažeidimo 2000-06-13 protokole pateiktas V. B. paaiškinimas dėl neteisėtos statybos motyvų.

Teismas pažymėjo V. B. pozicijos prieÅ¡taringumÄ dėl aiÅ¡kinimo apie priestato statybÄ jos reikmėms, nes tuo metu atsakovė gyveno ne jai priklausančiuose ginčo pastatuose. Priestatas buvo statomas tam, kad jame gyventų jauna Å¡eima, o iÅ¡irus santuokai, priestatas gali bÅ«ti ir toliau naudojamas pagal bendrÄ funkcinę paskirtį. 5.3. Kasacinio teismo praktika neįpareigoja teismo detaliai atsakyti į kiekvienÄ skundo argumentÄ . Priestatas pradėtas statyti 2000 m., jo statybos pabaiga laikytina ne anksčiau kaip 2009-01-30 akto pripažinti statinį tinkamu naudoti sudarymo data, nes priestato pastatymas 2001 m., kaip ir vaiko krikÅ¡tynų Å¡ventės surengimas 2001 m. vasarÄ , nereiÅ¡kia, kad priestatas buvo tinkamas gyventi 2001 m. 5.4.

Faktas, ar daiktas buvo pagerintas, nustatomas lyginamuoju aspektu įvertinus tÄ daiktÄ iki atitinkamų darbų atlikimo ir po jų atlikimo. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė savo teiginius, jog kartu su buvusiu sutuoktiniu M. B. pastatė 36,68 m2 ploto priestatÄ ir taip pagerino atsakovės turtÄ , pagrindė, pateikdama priestato statybai ir įrengimui skirtų pirkinių (statybos medžiagų) sÄ raÅ¡Ä už 5 920,42 Eur. Teismas pripažino įtikinamu ieÅ¡kovės teiginį, kad ne visi pirkinių kvitai buvo iÅ¡saugoti.

Civilinėje byloje Nr. 2-289-862/2017 dėl santuokos nutraukimo ieÅ¡kovė teikė įrodymus apie 5 780,82 Eur lėšų sumÄ , investuotÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį turtÄ , tarp kurių yra 2009-07-04 iÅ¡laidos plytelių klijams, plytelėms ir klijams, iÅ¡laidos bÅ«sto remontui pagal 2010-12-01 kreditÄ , kurios susidarė perkant DSP plokÅ¡tes, bitumines čerpes, Å¡ulinio žiedus, kanalizacijos dangtį, iÅ¡laidos akmens vatai, iÅ¡laidos plastikiniams langams, vidaus durims. Priestato statyba ir įrengimas nebuvo baigti 2001 m., o tęsėsi iki 2009 m.

Teismas nurodė, jog atsakovės V. B. teiginiai apie atsakovės lėšų panaudojimÄ nebuvo pagrįsti konkrečiais įrodymais. Apeliantės pateikti motyvai, kad iÅ¡ minėtų kreditų sutuoktiniai 2003 m. ir 2011 m. įsigijo 2 automobilius, nepaneigia teismo iÅ¡vados, kad pagal nurodytas vien ieÅ¡kovės gautas pajamas sutuoktiniai turėjo realių finansinių resursų priestato statybai ir įrengimui. Teismas, spręsdamas priteistinos kompensacijos už atsakovės turto pagerinimÄ dydį, pagrįstai rėmėsi teismo ekspertės iÅ¡vada.

Teismo paskirta ekspertė iÅ¡ esmės paneigė apeliacinio skundo motyvÄ , kad vien rinka sÄ lygojo atsakovės turto kainos pasikeitimÄ nuo 2000 m. iki 2016 m.. Apeliantės pateiktas skaičiavimas, kad priestato statyba atsakovės namo dalies vertę galėtų didinti ne didesne kaip 4 634,43 Eur suma, paremtas klaidingu įsitikinimu, kad priestato statyba buvo užbaigta 2000 m. Pati apeliantė pabrėžė eksperto iÅ¡vados reikÅ¡mę, ekspertės iÅ¡vados neginčijo ir neprašė teismo paskirti papildomÄ ar pakartotinę ekspertizę, taip pat nepateikė teismui kitokios eksperto iÅ¡vados su kitokiais skaičiavimais. 5.5.

Teismas sprendime nurodė, kad taikant bendrÄ jį 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , ieÅ¡kinio senaties nepraleistas. Apeliantės nurodyti motyvai, kad ieÅ¡kovė, gyvendama santuokoje ginčo pastatuose, turėjo galimybę reikalauti priestato pagerinimo iÅ¡laidų, tačiau nepasinaudojusi Å¡iÄ teise, praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ â€“ nelogiÅ¡ki. Kol ieÅ¡kovė pati naudojosi ginčo pastatais, juose gyvendama, ieÅ¡kovei nebuvo pagrindo manyti, kad ieÅ¡kovės teisės kokiu nors bÅ«du yra pažeidžiamos.

Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

7. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

8. Apeliacinis procesas vyksta dėl skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-19 sprendimo (el. b. t. 3, b. l. 146–154), kuriuo buvo tenkintas ieÅ¡kovės H. B. reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 13 582,02 Eur kompensacijÄ už atsakovei V. B. nuosavybės teise priklausančios 4 238/10 000 dalies gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (Namas), pagerinimÄ . Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinio proceso metu 9. Atsakovė V. B. su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – VÄ® Regitra 2016-01-11 ir 2021-03-13 Kelių transporto registro duomenis apie trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, M.

B. vardu registruotas transporto priemones, taip pat suformulavo praÅ¡ymÄ Å¡iuos įrodymus prijungti prie bylos medžiagos. PraÅ¡ymÄ prijungti naujus įrodymus motyvavo tuo, kad kai buvo suteikti kreditai, ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo įsigijo automobilius, t. y.: sudarius 2003-07-22 kredito sutartį, 2003-11-11 įsigytas automobilis „VW Passat“, o 2010-12-01 sudarius vartojimo kredito sutartį, 2011-06-11 įgytas automobilis „Chrysler Voyager“.

10. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta (CPK 4 straipsnis), jog bendra taisyklė yra ta, jog dalyvaujantys byloje asmenys neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, bÅ«dingos civiliniam procesui, iÅ¡raiÅ¡ka. Apeliacinio proceso tikslo įgyvendinimas bÅ«tų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotÄ procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021, nutarties 95 punktas). Visgi, bendra CPK 314 straipsnyje numatyta taisyklė turi dvi iÅ¡imtis:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-611/2016).

11. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, VĮ Regitra 2016-01-11 ir 2021-03-13 išrašai iš Kelių transporto priemonių registro pateikti pavėluotai. Informacija apie transporto priemonę „Chrysler Voyager“ jau buvo žinoma ieškovės ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo byloje, kurioje taip pat trečiuoju asmeniu dalyvavo ir šioje byloje esanti atsakovė V. B. (el. b. t. 1, b. l. 48–55; civilinės bylos Nr. 2-989-862/2017, t. 1, b. l. 12–13, 93–94). Duomenys apie transporto priemonę „VW Passat“ taip pat pateikti pavėluotai, kadangi nenustatyta objektyvių aplinkybių, dėl kurių Kelių transporto registro 2021-03-13 išrašas apie „VW Passat“ automobilį negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme.

Aptartas dokumentas į bylÄ buvo pateiktas tik po to, kai apylinkės teismas priėmė sprendimÄ ir nesutiko su atsakovės byloje nurodyta pozicija (versija). Aptarto įrodymo pateikimas nesavalaikis ir, proceso teisės prasme, tokio įrodymo prijungimas neatitiktų ribotos apeliacijos modeliui keliamų tikslų. Nenustatyta aplinkybių, kurios bÅ«tų kliudžiusios duomenis apie transporto priemonę „VW Passat“ pateikti anksčiau (pvz., bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta iÅ¡imti prijungti naujus įrodymus apeliacinio proceso metu teisinio pagrindo nėra.

Dėl apeliacinio skundo (argumentų, susijusių su priestato pagerinimu) (ne)pagrįstumo 12. Atsakovė V. B. nurodė, kad nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog priestato statybos pabaiga siejama vien su pripažinimo tinkamu naudoti akto priėmimo data.

13. Pasisakant dėl nurodyto atsakovės teiginio matyti, jog apylinkės teismas sprendė, kad nors priestatas ir pradėtas statyti 2000 m., tačiau jo statybos pabaigos data laikytina ne anksčiau kaip 2009-01-30, t. y. akto pripažinti statinį tinkamu naudoti sudarymo data. Teisėjų kolegija aptartai apylinkės teismo išvadai pritaria. Iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-01-30 gyvenamojo namo priestato (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-190 (toliau – 2009-01-30 aktas) (žr. civilinės bylos Nr. 2-650-864/2011 b. l.

31) matyti, kad priestatas, kuris pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 36,68 m2, pripažintas tinkamu naudoti 2009-01-30. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (žr. redakcijÄ , galiojusiÄ 2009-01-30 akto priėmimo momentu, t. y. redakcijÄ , galiojusiÄ nuo 2007-05-19 iki 2009-09-01) (toliau ir SÄ®) 24 straipsnio 3 dalį statinį galima naudoti tik įvykdžius Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pastatytÄ , rekonstruotÄ ar kapitaliÅ¡kai suremontuotÄ statinį (jo dalį, kuri gali bÅ«ti naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių dalių statyba užbaigta) pripažįsta tinkamu naudoti komisija Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytų institucijų nustatyta tvarka.

Minėta ginčui aktualios redakcijos Statybos įstatymo norma reiškia tai, jog teisiškai statyba laikoma baigta nuo akto, kurio pripažįstamas statinys tinkamu naudoti, priėmimo momento. Tokios pozicijos buvo laikomasi ir tuometinėje teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-04-607-05). Sutiktina, kad gali susiklostyti tokia situacija, jog priestato statybos darbai faktiškai buvo baigti anksčiau nei surašytas 2009-01-30 aktas, kadangi nuo faktinės statybos darbų pabaigos gali praeiti tam tikras laikas, kuomet faktiškai užbaigta statyba bus įforminta teisės aktų nustatyta tvarka.

Visgi, tai, kad galimai faktinė statybos darbų pabaiga įvyko anksčiau, nei buvo suraÅ¡ytas 2009-01-30 aktas, nepaneigia aplinkybės, jog teisiÅ¡kai ginčo priestatas pripažintas tinkamu naudoti buvo tik 2009-01-30, t. y. 2009-01-30 teisiÅ¡kai laikytina ir ginčo priestato statybos pabaiga. Ir nors atsakovė nurodė, kad statybos užbaigimo momentas reikÅ¡mingas tiek vertinant po faktinio statybos užbaigimo atliktų darbų pobÅ«dį, tiek ir skaičiuojant kompensacijos už pagerinimus dydį, nusidėvėjimÄ , tačiau daikto pagerinimui CK 6.501 straipsnio prasme per se (liet. savaime) priestato statybos pabaigos momentas didesnės teisinės reikÅ¡mės neturi, kadangi svarbu įrodyti, jog atsakovės turtas apskritai buvo pagerintas faktiÅ¡kai, t. y. bÅ«tina įrodyti, kad atsakovė gavo naujÄ savo turto kokybę (arba naudÄ ).

Sutiktina su atsakove, jog nors bylos duomenys rodo tai, jog ginčo priestatas tam tikra apimti (mastu) buvo pastatytas dar 2001 m. (žr. el. b. t. 1, b. l. 162–170), tačiau įvertintina ir tai, jog priestatas buvo statomas ir įrengiamas ilgÄ laikÄ , o teisiÅ¡kai priestatas pripažintas tinkamu naudoti (kas laikytina statybos pabaiga) tik 2009-01-30.

14. Atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas neiÅ¡skyrė, kokie konkretÅ«s darbai laikytini atsakovės turto pagerinimu, ar tai buvo priestato statybos darbai, ar priestato įrengimo darbai. Teisėjų kolegijos nuomone, aptariamu atveju aktualÅ«s tiek pačio priestato statybos darbai, tiek priestato įrengimo darbai. Nėra ginčo dėl to, kad iki 2000 m. ginčo priestato prie atsakovei nuosavybės teise priklausančios Namo dalies nebuvo. Taigi, pastačius ginčo priestatÄ , buvo sukurtas iÅ¡ esmės naujos kokybės daiktas – nauja Namo dalis, nes priestatas suprantamas kaip prie namo pristatyta nauja Å¡io namo dalis, turinti su juo bendras konstrukcijas, nepriklausomai nuo to, ar yra iÅ¡ Å¡ios dalies tiesioginis įėjimas į namÄ , ar jo nėra (žr.

Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo 4.27 papunktį). Pažymėtina ir tai, jog pastačius priestatÄ ir siekiant juo naudotis pagal paskirtį (gyventi), turėjo bÅ«ti įrengtas ir priestato vidus bei inžinierinės komunikacijos. CK 6.501 straipsnio prasme pagerinimai gali bÅ«ti bet kokie, t. y. tiek sukÅ«rus naujÄ daiktÄ (pvz., pastačius naujai priestatÄ ), tiek ir pagerinus priestato vidų (įrengimÄ ). Aptariamu atveju itin detalus Namo dalies – priestato, priklausančios atsakovei, pagerinimų sÄ raÅ¡o iÅ¡vardijimas nebÅ«tinas.

Pakanka konstatuoti aplinkybę, jog atsakovei priklausanti Namo dalis buvo pagerinta apskritai. Tai, kad betono blokelių, kalkinio skiedinio ir Å¡iferio įsigijimo sÄ skaitos pateiktos apmokėti (iÅ¡raÅ¡ytos) trečiojo asmens (ieÅ¡kovės sutuoktinio) vardu (el. b. t. 2, b. l. 5–8) aptariamu atveju reikÅ¡mės neturi. Aptartos statybinės medžiagos įgytos santuokos metu, kas rodo sutuoktinių iÅ¡laidų bendrumÄ . Taigi dėl paminėtų aplinkybių sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis.

15. Atsakovė teigė, kad ieÅ¡kovė vien tik savo paaiÅ¡kinimais įrodinėjo, jog ieÅ¡kovės mama taip pat skyrė dalį (3 000 Lt) lėšų, kurios buvo gautos maždaug 2000 m., pardavus mamos tėviÅ¡kėje esantį nekilnojamÄ jį turtÄ . Viena vertus, sutiktina, jog objektyvių duomenų (pvz., raÅ¡ytinių įrodymų) aptartai aplinkybei pagrįsti ieÅ¡kovė nepateikė. Kita vertus, vien tokia aplinkybė savaime nepagrindžia skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumo. Akivaizdu, jog nesant finansinių investicijų priestatas nebÅ«tų pastatytas apskritai, o atsakovė ir neteigė, jog priestatas buvo pastatytas iÅ¡imtinai jos lėšomis.

16. Atsakovė nurodė, jog teismo iÅ¡vada, kad priestatas buvo statomas iÅ¡ ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens bendrų lėšų, padaryta remiantis iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais. Su tokiais atsakovės teiginiais nesutiktina. Visų pirma, tai, kad ieÅ¡kovė kartu su trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, investavo lėšas į priestato statybÄ nurodyta įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2017-12-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1820-580/2017 (žr. nutarties 28 punktÄ ) (el. b. t. 1, b. l. 56–66) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Antra, civilinėje byloje Nr. 2-989-862/2017 yra pakankamai duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovė investavo lėšas į priestato statybÄ (pagerinimÄ ): UAB „Langų sistemos“ 2013-03-08 sÄ skaita; 2013-03-08 tikslinė 1 750 Lt paskola langams įsigyti; 2009-06-22 UAB „MAKVEŽA“ sÄ skaita; 2014-04-09 parduotuvės „Ermitažas“ sÄ skaita, kuria įsigytos vidaus durys su stiklu bei reguliuojama stakta; 2014-04-27 Senukų prekybos centro sÄ skaita (įsigyta durų varčia su stakta, durų apvadų komplektas, montavimo putos); kitos sÄ skaitos; 2003-07-22 ir 2010-12-01 vartojimo kredito paskolos ieÅ¡kovės vardu, kurių paskirtyje nurodyta „bÅ«sto remontui“ (civilinės bylos Nr. 2-989-862/2017 t. 1, b. l. 45–49; 52, 54–57, 65–68).

17. Atsakovė nurodė, jog ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, M. B. (buvęs ieÅ¡kovės sutuoktinis) atlikti darbai nesukÅ«rė atsakovės turto pagerinimo. Teisėjų kolegija su tokiu atsakovės teiginiu nesutinka. Pastatytas priestatas prie Namo padidino atsakovės turimÄ nuosavybės dalį Name 36,68 m2. Priestato statyba atsakovei padidino gyvenamÄ jį plotÄ (36,68 m2), o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovės turimas turtas buvo pagerintas, t. y. atsakovė įgijo priestatÄ , kuris buvo sukurtas statybos bÅ«du kaip naujas daiktas (statinys, kaip nekilnojamasis daiktas, sukuriamas statybos bÅ«du (CK 4.47 straipsnio 4 punktas) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-14 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-701/2019, nutarties 26 punktÄ ).

18. Atsakovė teigia, jog tai, kad į priestatÄ atvesta vandentiekio atÅ¡aka iÅ¡ jos namo dalies negali bÅ«ti prilyginama faktui, kad atsakovės namo dalyje iki priestato pastatymo apskritai nebuvo vandens, todėl teismo iÅ¡vados, kad „pastatant priestatÄ buvo naujai suformuotas sanitarinis mazgas, kuriame įvestas vandentiekis, vietinis nuotekų Å¡alinimas, įrengtas tualetas ir duÅ¡as, kas žymiai padidino viso turto vertę“ padarytos klaidingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti teiginiai neklaidingi. Ir pati atsakovė neginčija aplinkybės, jog į priestatÄ buvo atvestas vandentiekis, įrengta vietinė nuotekų Å¡alinimo sistema. Priestatas yra neatskiriama atsakovei priklausančios Namo dalies dalis, todėl nepaisant to, ar Name buvo vandentiekis iki priestato pastatymo, ar nebuvo, tačiau pastačius priestatÄ , pats priestatas su įrengta savarankiÅ¡kai funkcionuojančia vandentiekio bei nuotekų Å¡alinimo sistema yra daug vertingesnis, nei be aptartų privalumų (patogumų).

19. Atsakovė taip pat apeliuoja į tai, jog vien kredito suteikimo faktas nepatvirtina, kad kredito lėšos buvo išleistos ieškovės nurodytiems tikslams. Nustatyta, kad: ieškovės ir trečiojo asmens vardu 2014-10-02 sudaryta kreditavimo sutartis dėl 2 316,96 Eur (8 000 Lt) vartojimo paskolos (civilinės bylos Nr. 2-989-862/2017 t. 1, b. l. 27–34); 2013-03-08 ieškovės vardu sudaryta tikslinės paskolos sutartis dėl 506,84 Eur (1 750 Lt) suteikimo langų įgijimui (civilinės bylos Nr. 2-989-862/2017 t. 1, b. l. 46); 2003-07-22 atsakovės vardu sudaryta paskolos sutartis dėl 868,86 Eur (3 000 Lt) suteikimo būsto remontui (civilinės bylos Nr. 2-989-862/2017 t. 1, b. l. 65–66); 2010-12-01 ieškovės vardu sudaryta vartojimo kredito sutartis dėl 1 737,72 Eur (6 000 Lt) būsto remontui (civilinė byla Nr. 2-989-862/2017 t. 1, b. l. 67–68).

Teisėjų kolegijos vertinimu, paskoloms esant tikslinėms, nėra pagrindo abejoti aplinkybe, jog pagal kredito sutartis suteiktos lėšos nepanaudotos priestato statybai. PrieÅ¡ingų duomenų į bylÄ atsakovė nepateikė. Tai, kad dalis suteikto kredito lėšų galėjo bÅ«ti panaudota ir kitoms, nei priestato statybos, reikmėms lemia tik priteistinos sumos dydį. Sutiktina, kad byloje esanti 2003-12-24 pirkimo iÅ¡simokėtinai kortelės sutartis (tęsta 2006-01-13, 2006-09-22 2008-02-15 sudaryta ieÅ¡kovės vardu su banku „Snoras“ (el. b. t. 2, b. l. 1–4), kuria ieÅ¡kovė turi teisę kredituoti pirkinius, savaime neįrodo, kad aptartoje kreditavimo sutartyje nurodyto dydžio kreditai buvo apskritai panaudoti.

Visgi, surinkta pakankamai duomenų, jog ieškovė (kartu su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų) investavo santuokos metu įgytas lėšas naujo priestato statybai bei įrengimui.

20. Vienas iÅ¡ atsakovės apeliacinio skundo argumentų – ieÅ¡kovė nepagrindė reikalaujamos priteisti sumos (13 582,02 Eur). Bylos duomenimis, ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 13 582,02 Eur kompensacijÄ už Namo dalies pagerinimÄ . AptartÄ sumÄ ieÅ¡kovė apskaičiavo vertės padidėjimo principu, t. y. nuo 2005 m. iki 2008 m. Namo dalies vertė dėl 36,68 m2 priestato padidėjo 27 164,09 Eur, todėl ieÅ¡kovei priklausanti dalis – 13 582,05 Eur (ieÅ¡kinio dalyke nurodyta 13 582,05 Eur).

Apylinkės teismas rėmėsi ir 2019-09-19 ekspertizės aktu (el. b. t. 2, b. l. 91–163), pagal kurį Namo 85,97 m2 ploto dalies, priklausančios atsakovei, vertė dėl to, kad pastatytas priestatas, padidėjo nuo 40 700 iki 80 000 Eur, t. y. 39 300 Eur suma, todėl ieÅ¡kovei turėtų priklausyti ½ dalis kompensacijos (19 650 Eur). Atsakovė tiek ieÅ¡kovės, tiek pirmosios instancijos teismo turto pagerinimo vertės skaičiavimÄ kritikuoja ir nurodo, jog kainos pokytį lėmė ne priestato pastatymas, o iÅ¡imtinai rinka, tačiau priestato statyba 2000 m. atsakovės namo dalies vertę galėtų didinti ne didesne kaip 4 634,43 Eur suma.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės kritika dėl turto pagerinimo išlaidų skaičiavimo metodo iš dalies pagrįsta.

21. Byloje nėra ginčo dėl to, kad sutuoktiniai (ieškovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų) atsakovei nuosavybės teise priklausančiu priestatu naudojosi panaudos teisiniu pagrindu (CK 6.629 straipsnis). Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, panaudos sutarčiai taikytina ir CK 6.501 straipsnio nuostata (CK 6.629 straipsnio 2 dalis).

22. CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kai nuomininkas (panaudos gavėjas) nuomotojo (panaudos davėjo) leidimu iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ pagerina, jis turi teisę į turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų atlyginimÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato kÄ kita. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CK 6.501 straipsnio 1 dalies gramatinė konstrukcija numato ne rinkos vertės skirtumo atlyginimÄ , o bÅ«tinų iÅ¡laidų, skirtų daikto pagerinimui, atlyginimÄ . Kasacinio teismo praktikoje (CPK 4 straipsnis) iÅ¡aiÅ¡kinta, jog:

i) CK 6.501 straipsnyje nustatytas reguliavimas reiÅ¡kia atlygintinų iÅ¡laidų dydžio ribojimÄ â€“ atlyginamos tos iÅ¡laidos, kurios buvo bÅ«tinos sutartam pagerinimui atlikti; ii) panaudos gavėjas turi teisę reikalauti realiai turėtų iÅ¡laidų daiktui pagerinti. Realumo požymis reiÅ¡kia, kad iÅ¡laidomis pripažįstamos iÅ¡ tikrųjų iÅ¡leistos lėšos; iii) nuomininkas (panaudos gavėjas), pagerinęs nuomotÄ daiktÄ , turi leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti turėtų iÅ¡laidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020, nutarties 61 punktas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Aptartas teisinis reguliavimas rodo tai, kad turėjo būti analizuojama, kiek lėšų realiai išleido ieškovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tam, kad būtų pastatytas ir įrengtas 36,68 m2 priestatas.

23. Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-989-862/2017 ieÅ¡kovė įrodinėjo, jog investicijos į priestatÄ sudarė 5 780,82 Eur, o ieÅ¡kovei tenkanti dalis – 2 890,41 Eur (civilinė byla Nr. 2-989-862/2017 t. 1, b. l. 2–8, 35–37). Aptartus skaičiavimus ieÅ¡kovė grindė Investicijų į nekilnojamÄ jį turtÄ sÄ raÅ¡u. Ä® Å¡ios civilinės bylos medžiagÄ ieÅ¡kovė taip pat pateikė lentelę, kurioje nurodė priestato statybai sunaudotas medžiagas bei kainas (iÅ¡ viso 5 920,57 Eur) (el. b. t. 1, b. l. 186–190).

Lyginant aptartas lenteles pastebėtina, jog abejuose sÄ raÅ¡uose nurodyta iÅ¡ viso 60 pozicijų, skirtų turto pagerinimui, kurias sudarė tokios prekės, kaip: akyto cemento blokeliai, kalkinis skiedinys, Å¡iferis, langai, vamzdžiai, įvairios tvirtinimo detalės, gipso kartono plokÅ¡tės, grindų laminatas, santechnika, akmens vata, cementas, dailylentės, Å¡viestuvai, karnizai, klijai, jungikliai. IÅ¡ esmės aptariamos lentelės skiriasi tik tuo, kad 16, 27, 32–33 ir 58 pozicijose nurodytos skirtingos sumos.

Kadangi aptariamos lentelės sudarytos pagal tuos pačius raÅ¡ytinius įrodymus, sumos skiriasi neženkliai, o Å¡ioje byloje bÅ«tent ir vyksta ginčas dėl kompensacijos priteisimo už Namo dalies pagerinimÄ , kolegija sprendžia, jog vadovautinasi į Å¡iÄ civilinę bylÄ 2019-03-31 pateikta iÅ¡laidų lentele. 2019-03-31 iÅ¡laidų priestato statybai lentelė tikslesnė, sudaryta pagal Å¡ios bylos duomenis. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su aptartu dokumentu, pastebi, jog iÅ¡laidos medžiagoms, kurios nurodytos lentelėje, labiau tikėtina, buvo patirtos priestato statybai.

Prekės iš esmės atitinka priestato (pastato) statyboms būdingas medžiagas (apšiltinimo vata, stogas, langai, vandens šildytuvai, vamzdžiai, gipskartonio plokštės, įvairūs statybiniai profiliai). Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos, nurodytos aptariamoje 2019-03-31 teismui pateiktoje lentelėje, gali būti laikytinos būtinomis išlaidomis priestatui pastatyti bei įrengti CK 6.501 straipsnio prasme. Visgi, teismo vertinimu, tvoros tinkas nesusijęs su priestato statyba, todėl išlaidos už aptartas medžiagas nepriteistinos (30–31, 56 pozicijos) (149,99 Lt + 166,64 Lt + 335,23 Lt = 651,86 Lt arba 188,79 Eur).

Tai reiškia, kad iš 5 920,57 Eur sumos išskaičiuojamai 188,79 Eur (5 920,57 Eur – 188,79 Eur = 5 731,78 Eur).

24. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiÅ¡kia, kad daiktas yra pagerintas: daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko (panaudos gavėjo) poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktÄ pagal tam tikrÄ konkrečiÄ paskirtį, o naudojant daiktÄ kitam tikslui – nereikalingi; iÅ¡laidoms daiktui pagerinti paprastai nepriskiriamos ir iÅ¡laidos, patirtos palaikant normaliÄ daikto bÅ«klę, reikalingÄ jam eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012). Nenustatyta, kad priestatas bÅ«tų įrengtas kokiems nors specifiniams poreikiams tenkinti. PrieÅ¡ingai, byloje esančios priestato nuotraukos rodo, jog tai pakankamai įprastas statinys, kuriame gali gyventi žmonės.

25. Sutiktina su atsakovės kritika ekspertizės aktui. Pastebėtina, jog paprastai panaÅ¡aus pobÅ«džio civilinėse bylose atliekama ne turto rinkos vertės palyginamoji ekspertizė (skirtingų laikotarpiais buvusi turto rinkos vertė ir rinkos vertės pokytis), o iÅ¡laidų, skirtų turtÄ sudarantiems statiniams pagerinti ar sukurti, ekspertizė, taip pat atliktų investicijų į turtÄ vertės nustatymo ekspertizė, arba kvituose ir sÄ skaitose nurodytų statybinių medžiagų ir priemonių panaudojimo atliekant statybÄ ekspertizė ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020, nutarties 67 punktas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-686/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-529/2014). Aptariamu atveju ekspertizės aktas tik patvirtina, kad buvo atlikti tam tikri ginčo turto (Namo dalies, priklausančios atsakovei) pagerinimo darbai, tačiau vertinti turto rinkos vertės pokytį 2000 m. (statybos pradžios metai), 2008 m. (statybos pabaigos metai) bei 2016 m. (santuokos nutraukimo metai) teisinio pagrindo nėra. Priteisiant bÅ«tinÄ sias iÅ¡laidas, skirtas turto pagerinimui, CK 6.501 straipsnio prasme turto rinkos vertės pokyčio analizė neaktuali, kadangi tokiais atvejais nustatytinos realiai investuotos lėšos į turto pagerinimÄ (aptariamu atveju – į priestato statybÄ ).

Civilinėje byloje buvo duomenų apie priestato statybai sunaudotas medžiagas, pateikti išlikę bei surinkti priestato statyboms pirktų medžiagų kvitai, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo analizuoti būtent aptartus dokumentus, siekdamas nustatyti būtinų pagerinimo išlaidų kompensacijos dydį.

26. Atsakovė teigia, jog ji taip pat investavo savo asmenines lėšas į priestato statybÄ , ir jos taip pat turi bÅ«ti įvertinamos. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarta aplinkybė didesnės teisinės reikÅ¡mės neturi, kadangi turto savininkės investuotos lėšos į priestato statybÄ neiÅ¡skaičiuojamos iÅ¡ bÅ«tinų iÅ¡laidų priestato statybai, kurias patyrė ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų. NatÅ«ralu, kad priestato statyba galėjo pareikalauti ir didesnių finansinių sÄ naudų, nei ieÅ¡kovė pagrindė byloje, tačiau nenustatytas poreikis turto savininko investicijas iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ ieÅ¡kovės priestato statybai panaudotų lėšų sumos.

Nenustatyta, kad ieÅ¡kovė bÅ«tinų iÅ¡laidų turto pagerinimui sumÄ grindė kartu su atsakovės priestato statybai panaudotomis lėšomis. Kaip rodo byloje esanti medžiaga, ieÅ¡kovė įrodinėjo tik savo (buvusių sutuoktinių) patirtas iÅ¡laidas priestato statybai.

27. Apibendrinant aukščiau iÅ¡dėstytÄ sprendžiama, kad ieÅ¡kovė įrodė 5 731,78 Eur bÅ«tinas iÅ¡laidas, kurios buvo skirtos Namo dalies pagerinimui. Aptarta suma turi bÅ«ti paskirstoma buvusiems sutuoktiniams, todėl ieÅ¡kovei priteistina ½ dalis nurodytų bÅ«tinų iÅ¡laidų, patirtų daiktui pagerinti – 2 865,89 Eur. Dėl ieÅ¡kinio senaties (ne)praleidimo 28. Byloje tarp Å¡alių kilo ginčas ir dėl ieÅ¡kinio senaties termino: ieÅ¡kovė teigė, jog nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino turtiniams reikalavimams dėl kompensacijos už turto pagerinimo priteisimÄ , o atsakovė triplike prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams, kurie atsirado iki 2006-04-13 (el. b. t. 1., b. l. 94–95).

Apylinkės teismas sprendė, jog ieÅ¡kovei apie tai, jog nebus atlyginamos lėšos, panaudotos turto (priestato) pagerinimui, tapo žinoma ne anksčiau nei 2016 m. (arba tiksliau – 2016-07-05, kai civilinėje byloje Nr. 2-289-862/2017 pateiktame 2016-07-05 atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė nesutiko su H. B. reikalavimu dėl teisės į kompensacijÄ pripažinimo ir kompensacijos priteisimo). Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė momentÄ , nuo kurio ieÅ¡kovė privalėjo sužinoti apie savo tariamai pažeistas teises.

Atsakovės vertinimu, senaties termino reikalavimui priteisti kompensacijÄ pradžios negalima sieti su turto padalijimu santuokos nutraukimo byloje, kadangi patyrusi pagerinimų iÅ¡laidas ir įgijusi teisę reikalauti iÅ¡laidų kompensavimo, ieÅ¡kovė ir turėjo galimybę reikalauti iÅ¡laidų atlyginimo, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

29. Nei CK nuostatos, reguliuojančios teisinius santykius dėl turto panaudos ar nuomos, nei kiti įstatymai nenumato specialaus termino, per kurį turi būti pareikštas reikalavimas dėl išlaidų, skirtų daikto pagerinimui, atlyginimo, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje ieškovės pareikštiems reikalavimams taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

30. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Å ios taisyklės iÅ¡imtis nustato Å¡is kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta (CPK 4 straipsnis), kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista; asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti; sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020, nutarties 49 punktas).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktinės bylos aplinkybės leidžia pritarti apylinkės teismo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovė apie tai, kad nebus atlygintos iÅ¡laidos už priestato pagerinimÄ sužinojo 2016-07-05, kai atsakovė civilinėje byloje Nr. 2-989-862/2017 pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog su reikalavimu atlyginti Namo dalies remonto (priestato statybos) iÅ¡laidas nesutinka (žr. civilinės bylos Nr. 2-989-862/2017 t. 1, b. l. 146–148). Iki nurodyto termino, sutiktina, net nebuvo poreikio svarstyti klausimo, dėl turto pagerinimo iÅ¡laidų, kadangi tarp Å¡alių nebuvo ginčo dėl galimybės naudotis priestatu.

Juolab, kad iÅ¡laidų atlyginimo klausimas, tikėtina, net nebuvo aktualus dėl grynai Å¡eiminio pobÅ«džio aplinkybių (priestate gyveno atsakovės sÅ«nus su savo Å¡eima) (ieÅ¡kinys teismui paduotas 2018-04-18). Teisėjų kolegija pastebi, jog įstatymai nesieja ieÅ¡kinio senaties eigos pradžios su momentu, kuomet buvo patirtos turto pagerinimo iÅ¡laidos (pvz., dalis turto pagerinimo iÅ¡laidų buvo patirtos 2000 m., 2003 m., 2006 m. ir pan.). Tiek įstatymas (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), tiek teismų praktika ieÅ¡kinio senaties terminÄ sieja su teisės pažeidimu, kuris aptariamu atveju atsiranda tuomet, kai asmuo sužino, jog turto pagerinimo iÅ¡laidos jam (asmeniui, siekiančiam turto pagerinimo iÅ¡laidų kompensacijos) nebus atlygintos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinio senaties terminai skaičiuoti tinkamai, o ieškovė ieškinio senaties termino reikalavimui dėl turto pagerinimo išlaidų CK 6.501 straipsnio prasme pareikšti nepraleido.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliantės (atsakovės) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (pvz., subjektyvios aplinkybės, susijusios su Å¡eimyninio gyvenimo aplinkybėmis) teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir byloje teisinio rezultato dėl materialiųjų reikalavimų neįtakoja. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

33. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, darytina iÅ¡vada, jog apylinkės teismas materialiuoju ginčo aspektu priėmė tik iÅ¡ dalies teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais sprendimas keičiamas ir priteista iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei turto pagerinimo iÅ¡laidų suma (kompensacija) mažintina iki 2 865,89 Eur (5 731,78 Eur / 2) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme 34. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

35. IeÅ¡kovė prašė iÅ¡ atsakovės priteisti 13 582,02 Eur kompensacijÄ . IeÅ¡kovei turėjo bÅ«ti priteista 2 865,89 Eur kompensacija, kas reiÅ¡kia, jog patenkinta 21,10 proc. turtinių ieÅ¡kinio reikalavimų dalis. IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teisme patyrė iÅ¡ viso 2 350,17 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų: 2018-05-04 sumokėta 200 Eur žyminio mokesčio (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-23 nutartimi ieÅ¡kovė atleista nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir įpareigota sumokėti 200 Eur dydžio žyminį mokestį); 2019-04-12 sumokėta 600,17 Eur už ekspertizę; 2019-07-25 sumokėta 150 Eur už ekspertizę; 2019-08-06 sumokėta 150 Eur už ekspertizę; 2018-03-23 sumokėta 400 Eur; 2018-06-28 sumokėta 100 Eur; 2019-01-07 sumokėta 150 Eur; 2021-01-20 sumokėta 300 Eur (el. b. t. 1, b. l. 72; t. 2, b. l. 42, 71, 86; t. 3, b. l. 107–109, 122–129); 2017-03-06 sumokėta 300 Eur (el. b. priedas, b. l. 16) (200 Eur + 600,17 + 150 Eur + 150 Eur + 400 Eur + 100 Eur + 150 Eur + 300 Eur + 300 Eur = 2 350,17 Eur).

Ekspertizės kaina – 750 Eur (el. b. t. 2, b. l. 90 Eur). Bylos duomenys rodo, kad už ekspertizę iÅ¡ viso ieÅ¡kovė sumokėjo 900 Eur (el. b. t. 2, b. l. 42, 71, 86). Kolegijos vertinimu, dėl 150 Eur iÅ¡laidų už ekspertizės permokÄ gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl jų gražinimo, todėl jos negali bÅ«ti įskaičiuojamos į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Dėl Å¡ios priežasties laikytina, jog įrodytos 2 200,17 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai turėjo bÅ«ti priteista 464,24 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (2 200,17 Eur X 21,10 proc.).

36. Nenustatyta, kad atsakovė ar trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, bÅ«tų teikė patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrindimÄ pirmosios instancijos teisme. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme 37. Atsakovė teikė duomenis, jog inicijavusi apeliacinį procesÄ patyrė 700 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ir 306 Eur žyminio mokesčio (iÅ¡ viso – 1 006 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų). Atsakovės apeliacinis skundas tenkintas iÅ¡ dalies, t. y. 78,90 proc. apimtyje (100 proc. – 21,10 proc.). Dėl Å¡ios priežasties iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai turėtų bÅ«ti priteista 793,73 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

38. IeÅ¡kovė už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ patyrė 300 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas 21,10 proc. apimtyje netenkintas, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti priteista 63,30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (300 Eur X 21,10 proc.). Atlikus bylinėjimosi iÅ¡laidų įskaitymÄ , galutinė priteistina suma iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai – 266,19 Eur (793,73 Eur – 63,30 Eur – 464,24 Eur).

39. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ atsakovės valstybės naudai priteisė 69,98 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, pastarosios iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai: ieÅ¡kovė turi atlyginti 55,21 Eur (69,98 Eur X 78,90 proc.) dalį, o atsakovė – likusiÄ 14,76 Eur dalį. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. sprendimÄ pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kovės H. B. ieÅ¡kinį atsakovei V. B., trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, M. B. tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 865,89 Eur (dviejų tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkių eurų 89 ct) kompensacijÄ ieÅ¡kovei H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės H.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 55,21 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 21 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija). Priteisti iš atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 14,76 Eur (keturiolika eurų 76 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija)“.

Priteisti iš ieškovės H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 266,19 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidas. Teisėjai Irmantas Šulcas Žilvinas Terebeiza Tomas Venckus