Legislator Case Law & Legislation
844022dd-0321-4e1e-8df9-908e84f41ce2 AI generated

844022dd-0321-4e1e-8df9-908e84f41ce2 · Kauno apygardos teismas

Case Number 844022dd-0321-4e1e-8df9-908e84f41ce2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), Algimanto Kukalio, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Euro logistic“ apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1520-374/2014 pagal ieÅ¡kovo „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Euro logistic“ dėl skolos priteisimo, nustatė:

Legislator headnote

AI generated

844022dd-0321-4e1e-8df9-908e84f41ce2 · Kauno apygardos teismas: Teismas neanalizavo galimybės mažinti ieÅ¡kovo reikalautÄ priteisti sumÄ . Draudiko reikalaujamos grÄ Å¾inti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų draudėjo pareigų pažeidimÄ , reikÅ¡mingas aplinkybes ir į LR Vyriausybės nustatytÄ Å½alos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarkÄ . Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė nėra absoliuti, ji santykinė, taikoma kartu su TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais grÄ Å¾inamos sumos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat kitomis bylai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                       Civilinė byla Nr. e2A-1027-324/2015                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00320-2014-7 Procesinių sprendimų kategorijos: 35.2; 35.5; 24.1; 121.21(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 22 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), Algimanto Kukalio, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Euro logistic“ apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1520-374/2014 pagal ieÅ¡kovo „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Euro logistic“ dėl skolos priteisimo, nustatė:

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 27660,88 Lt skolÄ pagal sutartį. Nurodė, kad pagal Å¡alių sudarytos 2011 m. rugsėjo 22 d. taikos sutarties Nr. ZK/11/0823 2.1 punktÄ atsakovė įsipareigojo per dviejų metų laikotarpį nuo sutarties pasiraÅ¡ymo sudaryti su ieÅ¡kovu įvairias draudimo sutartis, pagal kurias ieÅ¡kovui bus sumokėta ne mažiau nei 170 000 Lt draudimo įmokų suma. Atsakovei įvykdžius šį įsipareigojimÄ , ieÅ¡kovas įsipareigojo atsisakyti 33782,22 Lt dydžio regresinio reikalavimo (sutarties 2.3 p.).

Atsakovė sudarė 57 draudimo sutartis, pagal kurias ieÅ¡kovui buvo sumokėta 30806,12 Lt, t.y. įvykdė 18,12 proc. savo sutartinių įsipareigojimų. Remiantis taikos sutarties 2.2 punktu, atsakovė privalo sumokėti ieÅ¡kovui 27660,88 Lt dydžio likusiÄ regresinio įsipareigojimo dalį (81,88 proc.). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisė 8011,14 Eur (27660,88 Lt), 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2014 m. sausio 29 dienÄ iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, 315,10 Eur (1088 Lt) žyminio mokesčio.Nustatė, kad taikos sutartis nenuginčyta, todėl privalo bÅ«ti vykdoma.

Atsakovė pripažino, kad sutarties sÄ lygas pažeidė. Jokių iÅ¡lygų ar nenumatytų aplinkybių taikos sutartyje neaptarta. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad taikos sutarties sÄ lygos prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar vieÅ¡ajam interesui. Sprendė, kad ieÅ¡kovas senaties termino nepažeidė, kadangi reikalavimui dėl skolos grÄ Å¾inimo taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytas 10 metų senaties terminas ir jis skaičiuotinas nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. ieÅ¡kovo įgytos reikalavimo teisės, pasibaigus sutartyje nustatytam dviejų metų laikotarpiui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas neiÅ¡samiai ir neobjektyviai iÅ¡aiÅ¡kino bei įvertino visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir įrodymus, dalies ieÅ¡kovo pateiktų motyvų netyrė, dėl jų nepasisakė. Teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas reikalauja priteisti skolÄ , o ne žalÄ (nuostolius). Pagal taikos sutarties „F“ punktÄ , vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 11 straipsnio 7 dalimi, atsakovė privalo atlyginti draudimo bendrovei dėl „A“ punkte nurodyto įvykio, t.y. 2011 m. balandžio 1 d.

Lenkijoje įvykusio autoįvykio, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė MERCEDES BENZ SOPRINTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patirtus nuostolius, t.y. 33 782.22 Lt dydžio sumÄ . Taikos sutarties 2.1 punkte numatyta, kad atsakovė įsipareigoja dviejų metų laikotarpiu sudaryti su ieÅ¡kovu įvairias draudimo sutartis ne mažesne nei 170 000,00 Lt draudimo įmokų suma, pagal 2.3 punktÄ , atsakovei įvykdžius sutarties 2.1 punkte įvardinta įsipareigojimÄ , ieÅ¡kovas įsipareigoja atsisakyti „F“ punkte įvardinto reikalavimo.

Atsakovei tinkamai neįvykdžius numatyto įsipareigojimo, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 27660,88 Lt yra reikalavimas priteisti ne skolÄ , bet žalÄ (nuostolius). Teismas pažeidė sutarties aiÅ¡kinimo contra proferentem taisyklę, t.y. kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai. Teismui kilus abejonių dėl sutarties sÄ lygų, jos turėjo bÅ«ti aiÅ¡kinamos ieÅ¡kovo nenaudai. Teismui netinkamai kvalifikavus ieÅ¡kovo reikalavimÄ , netinkamai iÅ¡spręsti klausimai dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo ir ieÅ¡kinio senaties.IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų dėl reikalaujamos priteisti žalos (patirtų nuostolių) dydžio.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien draudimo iÅ¡mokos faktas nėra pagrindas tenkinti žalos atlyginimo reikalavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo iÅ¡mokos dydis atitinka padarytus nuostolius. Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių, draudikas turi elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai, įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį. Pareiga įrodyti žalos faktÄ ir dydį tenka Å¡aliai, reikalaujančiai atlyginti žalÄ (CPK 178 str.).

Teismas neanalizavo galimybės mažinti ieÅ¡kovo reikalautÄ priteisti sumÄ . Draudiko reikalaujamos grÄ Å¾inti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų draudėjo pareigų pažeidimÄ , reikÅ¡mingas aplinkybes ir į LR Vyriausybės nustatytÄ Å½alos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarkÄ . Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė nėra absoliuti, ji santykinė, taikoma kartu su TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais grÄ Å¾inamos sumos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat kitomis bylai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis.

GrÄ Å¾inamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012, 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013). Nurodo, kad atsakovė tinkamai ir laiku sumokėjo tris pirmas draudimo įmokas, ketvirtÄ Ä¯mokÄ pavėlavo sumokėti nežymiai, ieÅ¡kovas jÄ priėmė ir pretenzijų nereiÅ¡kė.

Be to, pati ieÅ¡kovė netinkamai vykdė įstatymo jai nustatytas pareigÄ . Pagal CK 6.993 straipsnio 8 dalį, sudarant draudimo sutartį ir jos galiojimo metu draudikas turi suteikti draudikui informacijÄ , be kita ko, apie iÅ¡ draudimo sutarties kylančių ar su ja susijusių ginčų sprendimo tvarkÄ , draudiko elgesį, kai draudėjas pažeidžia draudimo sutarties sÄ lygas, galimus draudimo rizikos padidėjimo atvejus. IeÅ¡kovas nesuteikė informacijos apie savo elgesį, atsakovei pažeidus prievolę laiku sumokėti draudimo įmokÄ .

Pagal CK 6.1004 straipsnio 2 dalį, kai draudimo įmoka mokama periodiÅ¡kai, draudimo sutartyje gali bÅ«ti numatytos teisinės pasekmės, jeigu per nustatytÄ terminÄ nesumokama eilinė įmoka. Å alių sudarytoje sutartyje ieÅ¡kovė tokių teisinių pasekmių nenumatė. Teismas nepagrįstai ieÅ¡kovo reikalavimui atsisakė taikyti vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ pagal CK 1.125 straipsnio 7 dalį. Nėra ginčo, kad ieÅ¡kovo reikalavimas yra regresinis. IeÅ¡kovas reikalavimo teisę į atsakovę dėl žalos regreso tvarka atlyginimo įgijo tada, kai iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ .

Taikos sutartyje nurodyta, kad 33 782,22 Lt draudimo iÅ¡moka jau yra iÅ¡mokėta, tai reiÅ¡kia, kad pagrindinė prievolė buvo įvykdyta Å¡ios sutarties sudarymo dienÄ (2011 m. rugsėjo 22 d.). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, kai reikalavimas yra kildinamas iÅ¡ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, tai suponuoja, kad Å¡iems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Taigi, ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kovo reikalavimui suėjo ne vėliau kaip 2012 m. rugsėjo 22 d.

PraÅ¡o sprendimÄ panaikinti, ieÅ¡kinį atmesti. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o sprendimo nekeisti, atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad atsakovės motyvai yra nepagrįsti ir teisiÅ¡kai neargumentuoti. IeÅ¡kovas su atsakove TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalies pagrindu sudarė taikos sutartį ir nagrinėjamoje byloje sprendžiamas prievolių vykdymas pagal taikos sutarties sÄ lygas. IeÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas dėl skolos atlyginimo, pažeidus taikos sutarties sÄ lygas.

Atsakovės argumentai dėl žalos dydžio yra už ieÅ¡kinio ribų. Taikos sutartis nenuginčyta, neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, vieÅ¡ajam interesui, todėl privalo bÅ«ti vykdoma. IeÅ¡kinio reikalavimui dėl skolos grÄ Å¾inimo, neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, yra taikomas CK 1.125 straipsnio l dalyje numatytas 10 metų terminas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė apie atsakovės (draudėjos) sutartinę pareigÄ sumokėti ieÅ¡kovui (draudikui) jų sudarytoje taikos sutartyje nurodytÄ iÅ¡mokÄ , kuriÄ draudikas sumokėjo asmeniui, nukentėjusiam dėl draudėjai priklausančia transporto priemone jos valdytojo padarytos žalos autoįvykyje.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs dėl apeliantės ginčijamos prievolės, netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį. Pasisakant dėl pastarojo argumento visų pirma pažymėtina, kad, nesutikdama su ieÅ¡kiniu, pirmosios instancijos teisme atsakovė nesirėmė ieÅ¡kinį grindžiančios sutarties aiÅ¡kinimu.

Atsiliepime į ieÅ¡kinį ji teigė, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ atsakovei kildina iÅ¡ TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje reglamentuotos regreso teisės, tačiau Å¡i teisė nėra absoliuti, ji siejama su nustatytais draudėjo pareigų pažeidimais, vykdant draudimo sutartį, reikÅ¡mingomis aplinkybėmis ir Vyriausybės patvirtinta Žalos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarka (TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalis), t.y. atsikirtimus į ieÅ¡kinį grindė nurodytu įstatymu. IeÅ¡kovo pateiktÄ taikos sutartį atsakovė įvardijo kaip nesÄ Å¾iningÄ , iÅ¡ kurios kylantis reikalavimas nelaikytinas regresiniu.

Netinkamai ieÅ¡kovės aiÅ¡kinama taikos sutartimi atsakovės atstovė nesirėmė ir teismo posėdyje, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo, neturėjo procesinio pagrindo pasisakyti dėl vienokių ar kitokių taikos sutarties turinio aiÅ¡kinimo aspektų (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Remiantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Atmesdama nurodytÄ apeliacinio skundo argumentÄ dėl Å¡ios priežasties, teisėjų kolegija su apeliaciniame skunde nurodytu taikos sutarties aiÅ¡kinimu nesutinka.

Sutartinių teisinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės yra reglamentuotos CK 6.193, 6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentuose konkrečiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Turto bankas“ v. UAB ,,Vaidluvė“ ir kt., Nr. 3K-3-406/2000, 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sauliuta” v. AB „Lytagra”, Nr. 3K-3-813, 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas” v.

AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, Nr. 3K-3-424/2004, 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis” v. UAB „Homo Faber”, Nr.3K-3-274/2004, ir kt.). Esant ginčui dėl sutarties turinio, jos sÄ lygų ar sÄ vokų reikÅ¡mės, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu (subjektyvusis sutarties aiÅ¡kinimo metodas). Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, aiÅ¡kinant sutartį, taip pat bÅ«tina vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiÅ¡kia, kad sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu. Sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės neturi bÅ«ti suabsoliutinamos, tačiau tai neturi paneigti sutarties Å¡alių ketinimų ir tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis Nr.3K-3-17/2006 civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo VÄ® Valstybės turto fondo ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R.

G.K. dėl akcijų įkeitimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei įpareigojimo įvykdyti sutartinę prievolę).IeÅ¡kinio pagrindu esančioje taikos sutarties A–F dalyje Å¡alys konstatavo, jog jÄ sudaro atsižvelgdamos į tai, kad atsakovė, laiku nesumokėjusi draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį apsaugÄ , remiantis TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalimi, privalo atlyginti ieÅ¡kovės sumokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ asmeniui, nukentėjusiam dėl atsakovei (draudėjai) priklausančia transporto priemone jos valdytojo padarytos žalos autoįvykyje patirtus nuostolius, t.y. 33782,22 Lt.

Sutarties 1 punkte nurodė, kad ginÄÄ dėl draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo susitarė iÅ¡spręsti geranoriÅ¡kai bei užkirsti keliÄ kilti ginčui ateityje, atsakovei sudarant draudimo sutartis sutarties 2.1 punkto sÄ lygomis ir tvarka (per du metus, pradedant nuo Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo, sudaryti su ieÅ¡kovu įvairias draudimo sutartis, pagal kurias ieÅ¡kovui bus sumokėta ne mažiau kaip 170 000 Lt draudimo įmokų). Jei atsakovė nesudaro sutarties 2.1 punkte aptartų draudimo sutarčių, jei Å¡ios sutartys nutraukiamos atsakovės inciatyva arba jeigu Å¡ios draudimo sutartys nutraukiamos Draudimo įstatymo 80 straipsnio pagrindu, draudėjui nesumokėjus draudimo įmokų, atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo raÅ¡ytinio ieÅ¡kovo pareikalavimo ne ginčo tvarka atlyginti dalį „F“ punkte įvardinto ieÅ¡kovo reikalavimo.

Nustatė, kad atlygintina dalis skaičiuojama proporcingai nuo prisiimtų pagal Å¡iÄ sutartį įsipareigojimų nevykdymo (2.2 punktas). Atsakovei įvykdžius sutarties 2.1 punkte įvardintÄ Ä¯sipareigojimÄ , ieÅ¡kovas įsipareigojo atsisakyti „F“ punkte įvardinto reikalavimo. Å alys patvirtino, kad Å¡i sutarties yra visaapimantis ir galutinis Å¡alių susitarimas dėl minėtos žalos atlyginimo. Nurodytas sutarties turinys ir sÄ lygos akivaizdžiai rodo, kad jos Å¡alių tikrieji ketinimai buvo ieÅ¡kovo materialinės reikalavimo teisės pagrįstumo bei dydžio ir Å¡ios teisės patenkinimo bÅ«do patvirtinimas – atsakovė pripažino 33782,22 Lt dydžio ieÅ¡kovo regreso teisę į nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovui įsipareigojo sumokėti aptartu draudimo sutarčių sudarymo mastu bei atitinkamÄ dalį draudimo iÅ¡mokos sumokėti ieÅ¡kovui ne ginčo tvarka, jei įsipareigojimo dėl draudimo sutarčių sudarymo neįvykdys.

Å ios sutarties CK numatytais pagrindais atsakovė neginčijo. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl atmestini apeliantės argumentai apie žalos dydžio įrodymų, regreso salygų nebuvimÄ , priteistinos sumos mažinimÄ , atsižvelgiant į draudimo sutarties sÄ lygas, draudimo sutarties trÅ«kumus. Apeliantė teisingai teigia, kad, sutartos sumos jai nesumokėjus sutartyje nurodytu bÅ«du, ieÅ¡kovas neatsisakė regresinio reikalavimo teisės – sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant taikos sutarties 2.1–2.3 punktus akivaizdu, kad, atsakovei gera valia neįvykdžius sutarties 2.1 punkto, jai iÅ¡kilo pareiga įvykdyti sutarties 2.2 punktÄ (sutartÄ sumÄ sumokėti ne ginčo tvarka).

Atmestini apeliantės argumentai apie netinkamai kvalifikuotÄ ieÅ¡kinio pagrindu esantį teisinį santykį (nesumokėtos skolos transformacijÄ Ä¯ žalÄ , atlygintinÄ pagal CK 6.249 straipsnį ir draudimo sutartį). Taikos sutarties neįvykdymas gera valia savaime nereiÅ¡kia, kad jos sÄ lygos, dėl kurių Å¡alys susitarė, tampa niekinėmis. Sutartis (Å¡iuo atveju – taikos sutartis) įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas Å¡alių sutartÄ sumÄ iÅ¡ atsakovės pagrįstai priteisė ne draudimo sutarties, o taikos sutarties pagrindu (CK 1.136 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 1.138 straipsnio 4 punktas).

Nagrinėjamu atveju reikalavimo teisę į atsakovę ieÅ¡kovas įgijo ne tada, kai nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , o dienÄ , einančiÄ po taikos sutarties 2.1 punkte numatyto atsakovės įsipareigojimų įvykdymo termino pasibaigimo (2013 m. rugsėjo 23 d.). Tuo vadovaujantis pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė apie CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ bendrÄ jį ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o ne CK 1.125 straipsnio 1 dalies 4 punkto ar 1.125 straipsnio 7 dalies nuostatas (minėta, kad atsiliepime į ieÅ¡kinį pati atsakovė teigė, jog iÅ¡ taikos sutarties kylantis reikalavimas nelaikytinas regresiniu).

Vadovaujantis iÅ¡dėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, nutaria: palikti nepakeistÄ 2014 m. gruodžio 15 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimÄ . Teisėjai                          Raimondas Buzelis                                       Virginija Gudynienė              Algimantas Kukalis        Â