843ea17f-e9cc-4a91-bfb9-87541e871a3d · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-203-495/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08244-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.3.1.2.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4., 2.1.7.4.6.; 2.4.6.1. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Žukausko, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui, nuteistajai A.

B. ir jos gynėjui advokatui Jonui Kairevičiui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios A. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ laisvės atėmimu 9 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. IÅ¡ A. B. nukentėjusiajai R. M. priteista 1 450 Eur turtinei ir 5 000 neturtinei žalai atlyginti.

IÅ¡ A. B. nukentėjusiajai J. S. priteista 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti IÅ¡ A. B. valstybei priteista 682,50 Eur nukentėjusiųjų advokatų pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. A. B. nuteista už tai, kad ji 2018 m. vasario 17 d. apie 21.50 val. savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto su sugyventiniu P. Č. metu, tyčia vienÄ kartÄ dÅ«rė peiliu P. Č.

į krÅ«tinės kairę virÅ¡utinę dalį, ties riba su kairiu petimi, tuo padarė jam krÅ«tinės kairės pusės durtinį-pjautinį sužalojimÄ su kairio plaučio pažeidimu, kraujavimu į kairę krÅ«tinplėvės ertmę, dėl ko, įvykus Å«miam nukraujavimui, P. Č. netrukus, apie 22.35 val., įvykio vietoje mirė, Å¡iais veiksmais ji nužudė savo Å¡eimos narį - sugyventinį P. Č.. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Nuteistoji A. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendį panaikinti ir jai priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 2.1.

Apeliantė nurodo, kad ji jai inkriminuoto nusikaltimo, už kurio padarymÄ yra nuteista skundžiamu nuosprendžiu, nepadarė. Skundžiamu nuosprendžiu ji nuteista, nesant jos kaltės įrodymų. 2.2. Teigia, kad skundžiamas nuosprendis neatitinka nuosprendžiui keliamų reikalavimų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad apkaltinamajame nuosprendyje iÅ¡dėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas Å¡ių reikalavimų nesilaikė, nepateikė nuosprendyje įrodymų analizės. Teismas nuosprendį grindė ne įrodymais, o prielaidomis. Tokiu bÅ«du pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ , BPK 20 straipsnio nuostatas. 2.3. Teismas tik deklaratyviai aprašė, tačiau neanalizavo, ar tai nebuvo P. Č. savižudybė. P. Č. buvo linkęs į savižudybę, dėl ko galimai ir įsigijo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , kurį jai demonstravo, prisidėdamas sau prie smilkinio.

Medicinos specialistas G. A. C. parodė, kad nėra duomenų, jog sužalojimų pats sau negalėjo pasidaryti P. Č.. Å ios aplinkybės netyrė ne tik prokuroras, bet ir teismas. 2.4. Teismas taip pat netyrė svarbios aplinkybės, ar ji, bÅ«dama fiziÅ¡kai silpna moteris, galėjo nepatogiu virtuvės peiliu suduoti P. Č. didelės fizinės jėgos reikalaujantį, taiklų ir mirtinÄ smÅ«gį. 2.5. Taip pat teismas nevertino jos elgesio, kai ji pamatė P. Č. sužalotÄ . Apeliantė nurodo, jog ji bandė visais įmanomais bÅ«dais jam padėti, užspaudė žaizdÄ , kad jis nenukraujuotų, kas nebÅ«dinga nusikaltimÄ padariusiam asmeniui. 2.6.

Nei prokuroras, nei teismas neanalizavo kitų įvykio vietoje buvusių asmenų vaidmens, Å¡iÄ pareigÄ tarsi perkėlė jai. Kelios ar keliolika minučių prieÅ¡ P. Č. sužalojimÄ R. B. paliko jÄ balkone, kur jie rÅ«kė, ir nuėjo į butÄ . KÄ jis ten veikė, prokuroras net nebandė nustatyti. 2.7. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į nenuosekliÄ prokuroro pozicijÄ Å¡ioje byloje. Nurodo, jog dėl to paties nusikaltimo įtarimai buvo pareikÅ¡ti jos broliui R. B.. Vėliau be jokių svarių motyvų, dėl neva nuoseklių R.

B. parodymų, jam įtarimus panaikino. Tačiau ir jos parodymai byloje buvo nuoseklūs, nepaisant to, prokuroras be įrodymų jai pateiktų įtarimų laikėsi ir laikosi. Apeliantė pastebi, kad byloje jos prašymu yra prijungtas nuosprendis iš kitos bylos, kurioje R. B. buvo pateikti įtarimai dėl nužudymo, taigi R. B. parodymus laikyti patikimais nederėtų.

3. Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė nuteistosios A. B. apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Nuteistosios A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliantė nesutinka su jai priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas jai priimtÄ nuosprendį grindė ne įrodymais, o prielaidomis, tuo pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principÄ . Teismas taip pat pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nesilaikė nuosprendžio suraÅ¡ymui keliamų reikalavimų, nuosprendyje nepateikė įrodymų analizės (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 5.1. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais, skundžiamu nuosprendžiu, neturi pagrindo sutikti su paminėtais apeliantės argumentais.

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas itin kruopščiai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, byloje apklausė liudytojus O. V., O. B., A. J., T. D., E. V., V. N., A. R. (A. R.), D. Å ., nukentėjusiÄ sias R. M., J. S., pačiÄ apeliantę, teismo medicinos ekspertÄ G. A. C., taip pat iÅ¡tyrė byloje esančius raÅ¡ytinius duomenis (liudytojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, (duomenys neskelbtini) Greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktas kvietimo korteles, kvietimo garso įraÅ¡Ä , įvykio vietos apžiÅ«ros, parodymų patikrinimo vietoje, daiktų apžiÅ«ros protokoluose, specialisto iÅ¡vadose, kituose dokumentuose užfiksuotus duomenis), pripažindamas byloje surinktus duomenis įrodymais ir juos vertindamas, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisÄ loginę grandinę, nė vienam įrodymų Å¡altiniui neteikdamas iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės, ko pasėkoje padarė bylos faktines aplinkybes atitinkančias, motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistosios kaltės ir jos padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Vien tai, kad pirmosios instancijos teismo byloje atliktas įrodymų vertinimas, pateiktos iÅ¡vados neatitinka nuteistosios lÅ«kesčių, nėra pagrindas pripažinti teismÄ pažeidus nekaltumo prezumpcijÄ , nuosprendį grindus prielaidomis, taip pat pažeidus kitas su duomenų pripažinimu įrodymais, įrodymų vertinimu susijusias baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. 5.2. Byloje nustatyta, kad 2018 m. vasario 17 d. vakarÄ apie 22 val. greitosios medicinos pagalbos darbuotojai pagal iÅ¡kvietimÄ atvykę į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), aptiko sužalotÄ P. Č., kurio, suteikus bÅ«tinÄ medicininę pagalbÄ , nepavyko iÅ¡gelbėti ir apie 22.35 val. buvo konstatuota jo mirtis.

IÅ¡ specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) teismo medicinos eksperto pateiktų iÅ¡vadų matyti, kad P. Č. mirė nuo krÅ«tinės kairės pusės durtinio-pjautinio sužalojimo su kairio plaučio pažeidimu, kraujavimu į kairę krÅ«tinplėvės ertmę. P. Č. lavone rastas krÅ«tinės kairės pusės durtinis-pjautinis sužalojimas su kairio plaučio pažeidimu, padarytas duriančiu-pjaunančiu daiktu, kuris smigo per odÄ Å¾emyn nukreiptomis aÅ¡menimis, praėjus neilgam laiko tarpui iki mirties.

Sužalojimas padarytas vienu dÅ«riu, vienu vienaÅ¡meniu įrankiu. Sužalojimas bÅ«dingas daiktui judant bei kontaktuojant su kÅ«nu, nebÅ«dingas kritimui ant žalojančio daikto (t. 2, b. l. 2-5). Specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad neatmetama galimybė, jog P. Č. krÅ«tinės durtinė-pjautinė odos žaizda padaryta tirti pateiktu peiliu rudos ir juodos spalvos marga medine rankena, su lipduku su užraÅ¡u „1“, kÄ patvirtina ir liudytojos O. B. ikiteisminio tyrimo metu pateiktas peilio, nuo kurio ji nuplovė kraujÄ , apibÅ«dinimas (t. 2, b. l. 23-32; t. 1, b. l. 55-56). 5.3.

Apeliantė nurodo, jog ji P. Č. nustatyto mirtino sužalojimo nepadarė, tuo metu ji balkone rūkė. Teigia, jog byloje nėra jokių jos kaltę patvirtinančių įrodymų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas netyrė, ar tai nebuvo P. Č. savižudybė, neanalizavo, ar kiti įvykio vietoje buvę asmenys nesusiję su P. Č. mirtimi. Tokie apeliantės argumentai prieštarauja bylos medžiagai ir skundžiamo nuosprendžio turiniui. Sprendžiant iš bylos medžiagos tiek ikiteisminio tyrimo institucijos, tiek ir pirmosios instancijos teismas tyrė ir paminėtas apeliantės keltas versijas.

Tuo tarpu iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , motyvuotai atmetė nuteistosios versijas tiek dėl P. Č. savižudybės, tiek ir dėl kitų bute buvusių asmenų galimai atliktų veiksmų, įtakojusių P. Č. mirtį. 5.4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatikėjo A. B. iÅ¡kelta versija dėl mirusiojo savižudybės. IÅ¡ tikrųjų byloje esančiais įrodymais patvirtinta apeliantės nurodyta aplinkybė, kad P. Č. turėjo legaliai laikomÄ ginklÄ , kita vertus, Å¡i aplinkybė pati savaime nepatvirtina fakto, kad P. Č. turėjo suicidinių minčių, norėjo pasitraukti iÅ¡ gyvenimo savo noru ir tai padarė įvykio dienÄ , tik pasinaudodamas kitu įrankiu.

Pažymėtina tai, kad sprendžiant iÅ¡ bylos medžiagos, apie tai, kad neva P. Č. kalbėjo apie savižudybę, tokias mintis iÅ¡sakė ir įvykio dienÄ , patvirtina tik pačios A. B. nenuoseklÅ«s parodymai. Tiek 2018 m. vasario 16 d., tiek ir visÄ Ä¯vykio dienÄ kartu su mirusiuoju ir A. B. laikÄ leidęs, kartu iÅ¡gėrinėjęs R. B. nei vienos iÅ¡ apklausų metu neužsiminė apie tai, kad P. Č. Å¡iomis dienomis bÅ«tų kalbėjęs apie savižudybę, kad iÅ¡ mirusiojo elgesio, kalbų galima buvo įtarti, kad jis ketina kÄ nors sau pasidaryti (t. 2, b. l. 67-70, 49-51, 53-55; t. 3, b. l. 113).

Nors A. B. nurodė, kad įvykio dienÄ P. Č. susipyko su savo seserimi bei motina dėl motinos buto pardavimo, su aÅ¡aromis akyse guodėsi jai virtuvėje, kad viskas atsibodo, tačiau Å¡iuos nuteistosios parodymus paneigia nukentėjusiųjų R. M., J. S. parodymai. Nukentėjusioji R. M. patvirtino, kad su broliu P. Č. kalbėjosi apie motinos buto pardavimÄ , tačiau tai buvo sausio pabaigoje arba vasario pradžioje, gal dvi savaitės iki nagrinėjamo įvykio. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad ant brolio buvo supykusi, tačiau tai buvo anksčiau ir ne dėl buto pardavimo, o dėl to, kad jis girtavo ir neatvažiavo įrengti namuko.

Vėliau pyktis praėjo ir ji bendravo su broliu dėl buto pardavimo. Jam buvo pasakyta, kad kai jis suras realų buto pirkėjÄ , jie susisieks ir ji atiduos buto dokumentus. Tuo tarpu nukentėjusioji J. S. parodė, kad jokių pykčių su sÅ«numi nebuvo. IÅ¡ abiejų nukentėjusiųjų parodymų matyti ir tai, kad iÅ¡ P. Č. nėra girdėjusios jokių kalbų apie savižudybę. Jo elgesys nekėlė jokių įtarimų, kad jis gali prieÅ¡ save pakelti rankÄ . Nukentėjusiosios R. M. teigimu, brolis buvo ramaus bÅ«du, labai mylėjo savo sÅ«nų ir A.

B. (t. 3, b. l. 125-126, 151). Byloje liudytoju apklaustas mirusiojo artimas draugas D. Š. taip pat patvirtino, kad P. Č. buvo ramaus būdo, visiškai nekonfliktiškas žmogus. Parodė, kad P. Č. niekada nebuvo išreiškęs minčių, kad jam nemielas gyvenimas, kad pasitrauks iš gyvenimo. Jis visada rūpinosi vaiku, A. B., stengėsi dėl jų, dirbo. Sprendžiant iš šio liudytojo parodymų, 2-3 dienos iki įvykio P. Č. buvo pas jį, skolinosi pinigų, jis buvo blaivus ir jo elgesys, būsena jam nekėlė jokių įtarimų.

Liudytojo įsitikinimu, P. Č. negalėjo prieÅ¡ save pakelti rankos (t. 3, b. l. 131-132). Byloje liudytoja apklausta O. B. įvykio vakarÄ taip pat buvusi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nenurodė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų keistÄ P. Č. elgesį, jo ketinimus pakelti prieÅ¡ save rankÄ . Apie tai, kad P. Č., iÅ¡vykus jÄ apžiÅ«rėjusiems ir medicininę pagalbÄ suteikusiems greitosios pagalbos medikams, jai jos kambaryje guodėsi, kad turi skolų, įvykio dienÄ telefonu susipyko su savo seserimi bei motina dėl buto pardavimo parodė tik teisiamojo posėdžio metu 2018 m. rugsėjo 7 d.

Kita vertus, tęsiant liudytojos apklausÄ 2018 m. spalio 8 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu, pastaroji jau parodė, kad įvykio dienÄ kalbos apie savižudybę nebuvo, nes ji su P. Č. tÄ dienÄ beveik nekalbėjo (t. 1, b. l. 55-56; t. 3, b. l. 97-98, 111-113). Å iame kontekste pastebėtina ir tai, kad byloje liudytoju apklaustas porÄ valandų iki nagrinėjamo įvykio medicininę pagalbÄ O. B. teikęs greitosios pagalbos medikas A. R. parodė, kad atvykus pirmÄ kartÄ Ä¯ butÄ , jį įsileido P. Č., jo nuotaika buvo adekvati, elgėsi jis normaliai, jokių nusiskundimų neiÅ¡sakė, nes jis (liudytojas) klausė, kam reikia pagalbos, ar jam, bet jis (P. Č.) atsakė, kad jam viskas gerai (t. 3, b. l. 130-131). 5.5.

Tai, kad nėra pagrindo tikėti apeliantės iÅ¡kelta versija apie P. Č. savižudybę, be nurodytų aplinkybių, leidžia teigti ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Ä®vykio dienÄ pas A. B. bei P. Č. buvęs ir kartu laikÄ leidęs R. B. nuosekliai parodė, kad vakare iÅ¡gėrus Å¡alia parduotuvės alaus ir atidavus pusbroliui taisyti dviratį, jis, A. B. ir P. Č. grįžo atgal į butÄ . Grįžus į butÄ , A. B. ir jo (liudytojo) motina O. B. tuo metu buvo savo kambaryje, o sesers sÅ«nus savo kambaryje.

Bute daugiau jokių kitų asmenų nebuvo. P. Č. nuėjo į virtuvę gaminti valgio, kepė blynus, tuo tarpu jis ir A. B. buvo svetainėje, sesuo kartas nuo karto nueidavo į virtuvę. Sprendžiant tiek iÅ¡ pačios apeliantės, tiek iÅ¡ liudytojos O. B., A. R. parodymų, tuo metu, t. y. maždaug porÄ valandų iki nagrinėjamo įvykio, P. Č. virtuvėje gaminant valgį, O. B. pasijuto blogai, jai padidėjo kraujospÅ«dis, todėl buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba. P. Č. tÄ kart pasitiko medikus, kurie O.

B. suteikė bÅ«tinÄ medicininę pagalbÄ ir iÅ¡vyko. Tuo metu A. B. ir R. B. balkone rÅ«kė. Liudytojas A. R. patvirtino, kad atvykus į butÄ pirmÄ kartÄ , jame matė tik O. B. bei P. Č.. Kaip minėta, P. Č. liudytojui nurodė, kad jis jaučiasi gerai (t. 1, b. l. 55-56; t. 3, b. l. 97-98, 111-113, 130-131, 152-157). IÅ¡vykus greitajai medicinos pagalbai, P. Č. toliau kepė blynus. Pasak liudytojo R. B., tuo metu jis visÄ laikÄ buvo svetainėje, žiÅ«rėjo televizorių, A. B. tai nueidavo į virtuvę, tai vėl grįždavo į svetainę.

P. Č., iÅ¡kepęs blynus, lėkÅ¡tę jų atnešė į svetainę ir padėjo ant staliuko, po ko nuėjo į virtuvę. Tuo metu Å¡alia jo (R. B.) sėdėjusiai A. B. kažkas nepatiko, ji paėmė lėkÅ¡tę su blynais, juos iÅ¡mėtė po kambarį, o lėkÅ¡tę numetė koridoriaus link, kur Å¡i sudužo, po ko ji nuėjo į virtuvę. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad svetainėje iÅ¡ tikrųjų buvo rasti ant staliuko ant laikraščio sudėti bylai, vienas blynas buvo rastas Å¡alia į sekcijÄ atremto čiužinio, taip pat buto koridoriuje buvo aptiktos ir suÅ¡luotos lėkÅ¡tės Å¡ukės, tarp kurių taip pat buvo ir blynai.

Beje, virtuvėje šiukšliadėžėje taip pat buvo aptiktos keraminio indo šukės, taip pat blynai (t. 1, b. l. 8-31). Liudytojas R. B. girdėjo, kaip P. Č. virtuvėje priekaištavo jo seseriai dėl tokio šios elgesio, jie tarpusavyje aiškinosi santykius, A. B. pradėjo rėkti ant P., koliotis, tarp jų įvyko konfliktas. Jis į virtuvę nėjo, nes nenorėjo kištis, galvojo pasiginčys ir nustos, toliau sėdėjo svetainėje ir žiūrėjo televizorių (tai, kad A. B. su P. Č.

įvykio vakarÄ konfliktavo, buvo daužomi indai, iÅ¡ karto po įvykio apklausiama patvirtino girdėjusi iÅ¡ savo kambario ir O. B. (t. 1, b. l. 55-56), apie tokias O. B. įvykio vietoje nurodytas aplinkybes patvirtino apklausiami ir policijos pareigÅ«nai T. D., E. V.. Liudytoja E. V., be kita ko, parodė, kad įvykio vietoje A. B. taip pat patvirtino apie tarp P. Č. ir jos įvykusį konfliktÄ (t. 1, b. l. 42-43; t. 3, b. l. 127-128, 129)). Netrukus į svetainę atėjo P. Č., kuris, paėjęs kelis žingsnius, nukrito ant grindų, nugara atsiremdamas į atremtÄ Ä¯ sekcijÄ Äiužinį.

Jis pastebėjo, kad P. Č. iÅ¡ krÅ«tinės kraujuoja (specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad sužalojimo pobÅ«dis, lokalizacija rodo, jog po sužalojimo padarymo, P. Č. galėjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus (t. 2, b. l. 2-5)). Netrukus, liudytojo R. B. teigimu, į svetainę iÅ¡ virtuvės atėjo ir A. B., kuri jam pasakė, kad P. pasipjovė artai pasidÅ«rė, bėga kraujas, po ko iÅ¡ savo kambario į svetainę atėjo ir jų motina O. B., kuri iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .

IÅ¡ liudytojos O. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų taip pat matyti, kad jai iÅ¡girdus dūžtant koridoriuje indus, ji išėjo iÅ¡ kambario, pamatė koridoriuje sudaužytos lėkÅ¡tės Å¡ukes, svetainėje į čiužinį atsirėmusį, nusvirusia galva P. Č., tuo metu A. ir R. jai Å¡aukė, kad ji iÅ¡kviestų greitÄ medicinos pagalbÄ , sakė, jog P. įsidÅ«rė sau peiliu (t. 1, b. l. 55-56). Tuo pačiu pastebėtina ir tai, kad sprendžiant iÅ¡ liudytojo A. B. parodymų, po grįžimo vakare iÅ¡ miesto namo, jis su seserimi į balkonÄ rÅ«kyti ėjo vienÄ kartÄ , kas leidžia teigti, jog tai buvo tuo metu, kai pas O.

B. apie 20 val. buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba (t. 2, b. l. 67-69, 49-51, 53-55; t. 3, b. l. 113). 5.6. Netikėti pirmiau išdėstytais nuosekliais ir kitais įrodymais, bylos duomenimis pagrįstais liudytojo R. B. parodymais, kad A. B. įvykio metu buvo ne balkone, o bute, tarp jos ir P. Č. virtuvėje įvyko konfliktas, kurio metu pastarasis ir buvo sužalotas peiliu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo. Apie tai, be kita ko, galima spręsti ir vertinant pačios A. B. nurodytas aplinkybes kitų bylos įrodymų kontekste.

IÅ¡ apeliantės parodymų seka, kad ji nematė kaip neva pats P. Č. save susižalojo, tuo metu ji neva su broliu balkone rÅ«kė. Apklausiama A. B., be kita ko, nurodė, jog iki pat atvykstant greitosios medicinos pagalbos medikams ji nematė P. Č. žaizdos, matė tik tiek, kad pro rÅ«bus sunkiasi kraujas, vietÄ , kurioje bėgo kraujas per drabužius buvo užspaudusi rankÅ¡luosčiu. Taip pat ji nematė peilio ar kito žalojančio daikto Å¡alia P. Č., apie peilį iÅ¡girdo tik atvykus pareigÅ«nams, kai Å¡ie apie jį klausė jos motinos.

Liudytojas R. B. apklausiamas patvirtino, kad atėjus iÅ¡ virtuvės P. Č. ir nukritus svetainėje, jis įstrigusio jo kÅ«ne peilio nematė, taip pat nematė, kad peilis bÅ«tų nukritęs ir Å¡alia nukentėjusiojo. IÅ¡ pirmojo į įvykio vietÄ atvykusio greitosios medicinos pagalbos mediko A. R. parodymų matyti, kad jam svetainėje aptikus P. Č., jo rÅ«bai nebuvo pakelti. Nukentėjusysis buvo su megztiniu ir striuke, striukė buvo užsegta (t. 3, b. l. 130-131). Tuo tarpu iÅ¡ byloje (duomenys neskelbtini) Greitosios medicinos pagalbos stoties pateikto kvietimo garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolo matyti, kad greitosios pagalbos darbuotojui besikalbant su O.

B., bÅ«tent apeliantė pokalbio fone nurodė „<...> sudaužė ir pasipjovė su peiliu <...>“ (t. 1, b. l. 95-99, 100-104). Taigi, Å¡ios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad A. B. P. Č. sužalojimo metu visgi buvo įvykio vietoje, matė kokiu įrankiu ir kokio pobÅ«džio sužalojimas jam buvo padarytas, ir tuo pačiu paneigia tiek apeliantės, tiek ir jos motinos O. B. nenuoseklius parodymus apie A. B. buvimÄ Ä¯vykio metu balkone, taip pat apeliantės keliamÄ versijÄ , kad jai bÅ«nant balkone mirtinÄ sužalojimÄ jos sugyventiniui galėjo padaryti neva trumpam į tualetÄ išėjęs R.

B. (apie kitus įvykio vakarÄ po 20 val. P. Č. atžvilgiu R. B. galimai atliktus smurtinius veiksmus, nuteistoji apklausų metu nenurodė, tokių aplinkybių nepatvirtina ir kiti bylos įrodymai). Nurodytų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad nors liudytoja O. B. apklausų metu tvirtino, jog peilis vis tik buvo svetainėje Å¡alia mirusiojo kojų, tačiau Å¡ie jos parodymai neatitinka A. B., liudytojo R. B. pirmiau iÅ¡dėstytų parodymų. Be to, liudytoja O. B. teigia, jog Å¡alia P. Č. rastÄ peilį neva pokalbio su greitosios pagalbos darbuotoju metu ji nuneÅ¡usi nuplovė virtuvėje ir padėjo tarp kitų peilių.

Kita vertus, iÅ¡ byloje pateikto greitosios medicinos pagalbos stoties garso įraÅ¡o matyti, kad tarp O. B. ir greitosios pagalbos stoties darbuotojo pokalbis vyko nepertraukiamai, pokalbio metu O. B. buvo svetainėje Å¡alia sužaloto P. Č. ir Å¡iam kraujavimÄ bandančios sustabdyti A. B., davė jai nurodymus. Garso įraÅ¡e nesigirdi tokių paÅ¡alinių garsų, kaip vandens iÅ¡ krano bėgimas, daiktų barÅ¡kėjimas. 5.7. Vertinant iÅ¡dėstytas aplinkybes, neabejotina ir tai, kad nustatytÄ mirtinÄ sužalojimÄ P. Č. padarė bÅ«tent apeliantė.

Nors byloje apklaustas mirusiojo kÅ«no tyrimÄ atlikęs teismo medicinos ekspertas G. A. C. ir nurodė, kad pats P. Č. taip pat galėjo sau pasidaryti nustatytÄ mirtinÄ sužalojimÄ , tačiau iÅ¡dėstytos aplinkybės paneigia savižudybės versijÄ . Be to, sprendžiant iÅ¡ byloje liudytoju apklausto greitosios medicinos pagalbos mediko A. R. parodymų, jo manymu, nagrinėjamu atveju aptiktas dÅ«ris nėra paties pasidarytas. Reikia gerai žinoti anatomijÄ bei tai, kad taip pačiam sau įdÅ«rus, greitai nukraujuos.

Medikas nurodė, kad taip pačiam sau įsidurti yra sudėtinga. Savižudžiai paprastai duriasi sau į žastus, pjaustosi kojas ties kirkÅ¡niu, kiti persipjauna kaklÄ (t. 3, b. l. 130-131). Tai, kad ne pats P. Č. susižalojo, o bÅ«tent A. B. jam padarė mirtinÄ sužalojimÄ peiliu, pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste leidžia teigti ir tai, jog įvykio vietoje P. Č. buvo rastas apsirengęs striuke bei su per petį perjuosta rankine. VisiÅ¡kai nelogiÅ¡ka, kad žmogus, ketinantis pasitraukti iÅ¡ gyvenimo (nusidurti peiliu), prieÅ¡ tai darydamas, apsirengtų striuke, o tuo labiau persijuostų rankinę.

Be to, pastebėtina ir tai, kad sprendžiant iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, liudytojos O. B. parodymų, prieÅ¡ atvykstant į įvykio vietÄ medikams, po to ir policijos pareigÅ«nams, butas buvo tvarkomas, naikinami nusikaltimo įkalčiai (Å¡luojamos indų Å¡ukės, surenkami blynai, nuplautas ir tarp kitų tapačių daiktų padėtas nusikaltimo įrankis – peilis) kas taip pat visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka, jeigu tikėti P. Č. savižudybės versija. Tokiu bÅ«du nurodytos aplinkybės, kaip ir O.

B. vos atsiliepus greitosios medicinos pagalbos darbuotojui iÅ¡sakyta frazė „Ot gerai <...> tau, ot gerai<...>“ (O. B. teisme patvirtino, kad Å¡ia fraze kreipėsi į dukrÄ ), jas vertinant kartu su pirmiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, taip pat tik patvirtina, kad ne kas kitas, o bÅ«tent apeliantė savo sugyventiniui konflikto metu virtuvėje peiliu padarė sužalojimÄ , kuris nulėmė P. Č. mirtį. 5.8. Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad apygardos teismas netyrė aplinkybės, ar ji, bÅ«dama fiziÅ¡kai silpna moteris, galėjo virtuvės peiliu suduoti P. Č. didelės fizinės jėgos reikalaujantį mirtinÄ smÅ«gį.

Byloje nustatyta, kad P. Č. krÅ«tinės kairės pusės durtinis-pjautinis sužalojimas su kairio plaučio pažeidimu buvo padarytas peiliu per rÅ«bus (marÅ¡kinėlius, megztinį bei medžiaginę striukę). Tokiu bÅ«du, natÅ«ralu, kad nustatyto sužalojimo padarymui reikėjo Å¡iek tiek didesnės jėgos, nei tokį pat sužalojimÄ padarant peiliu į nuogÄ kÅ«nÄ ar tik per vilkimus marÅ¡kinėlius. Kita vertus, Å¡ios aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad nustatyto sužalojimo padarymui buvo reikalinga didelė fizinė jėga ir tokio sužalojimo negalėjo padaryti moteris, Å¡iuo atveju A.

B.. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog teismo medicinos ekspertas, įvertinęs tame tarpe ir tai, kad padarant sužalojimÄ mirusysis buvo apsirengęs paminėtais rÅ«bais, konstatavo, jog nustatytas mirtinas sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas įvairaus stiprumo jėga, taip pat P. Č. esant įvairiose padėtyse. 5.9. Nėra pagrindo sutikti ir su A. B. skundo argumentais, kad jos atlikti veiksmai, siekiant sužalotam P. Č. padėti, žaizdos užspaudimas, kad Å¡is nenukraujuotų, nėra bÅ«dingi nusikaltimÄ padariusiam asmeniui.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , teisingai nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog apeliantė turėjo tikslÄ savo sugyventinį nužudyti. A. B., durdama P. Č. vienÄ kartÄ peiliu į gyvybei bei sveikatai svarbiÄ kÅ«no vietÄ â€“ krÅ«tinės kairę pusę ties raktikauliu, puikiai suvokė savo nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį, numatė, kad tokiais veiksmais nukentėjusiajam gali padaryti ne tik sunkius, bet ir mirtinus kÅ«no sužalojimus, ir nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

Tokiu bÅ«du, A. B. po suduoto smÅ«gio peiliu realiai pamačius savo atliktų veiksmų pasekmes, kad P. Č. kambaryje sukniubo, nereaguoja į aplinkÄ , stipriai kraujuoja, nukraujavęs gali mirti, natÅ«raliai sekė jos aktyvÅ«s veiksmai, bandant iÅ¡saugoti sugyventinio gyvybę bei iÅ¡vengti sunkesnių padarinių. 5.10. Nustatytos aplinkybės, kaip minėta, paneigia A. B. versijÄ , kad ji įvykio metu buvo balkone, kur su broliu rÅ«kė, o taip pat tai, kad jai bÅ«nant balkone mirtinÄ sužalojimÄ jos sugyventiniui neva galėjo padaryti trumpam į tualetÄ išėjęs R.

B.. Paneigiant pastarÄ jÄ nuteistosios versijÄ , be kita ko, pažymėtina ir tai, jog Å¡ioje dalyje jos parodymai buvo nenuoseklÅ«s. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apklausiama po įvykio kitÄ dienÄ , A. B. apie tai, kad jai išėjus su broliu parÅ«kyti, Å¡is buvo kelioms minutėms grįžęs į butÄ , nuėjo į tualetÄ , neužsiminė. Å ios apklausos metu iÅ¡ viso nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų įtarti apie R. B. prieÅ¡ P. Č. atliktus kokius nors veiksmus. PrieÅ¡ingai ji nurodė, kad jokio konflikto įvykio dienÄ tarp P. Č. ir R.

B. nebuvo. VersijÄ , kad brolis trumpam išėjęs į tualetÄ iÅ¡ balkono galėjo sužaloti jos sugyventinį, apeliantė iÅ¡kėlė tik praėjus daugiau kaip mėnesiui po įvykio, jos parodymų patikrinimo vietoje metu. Tuo tarpu R. B. apklausiamas nuosekliai parodė, kad įvykio metu jis su seserimi nebuvo išėję rÅ«kyti į balkonÄ . IÅ¡ Å¡io liudytojo parodymų seka, kad jis į tualetÄ nebuvo išėjęs ir tÄ kartÄ , kai su seserimi rÅ«kė, atvykus medikams apžiÅ«rėti O.

B.. Taip pat R. B. nuosekliai patvirtino, kad nei dienÄ prieÅ¡, nei įvykio dienÄ tarp jo ir P. Č. nebuvo jokių konfliktų. O. B. nurodydama įvykio vakaro aplinkybes taip pat neužsimena apie tai, kad bÅ«tų mačiusi arba girdėjusi prieÅ¡ pat įvykį R. B. konfliktuojant su P. Č., susistumdant ar pan., taip pat jį einant į tualetÄ . Tuo tarpu tiek A. B., tiek O. B. parodymai apie neva tarp P. Č. ir R. B. įvykusį konfliktÄ dėl apmokėjimo už telefonÄ dar prieÅ¡ iÅ¡einant į miestÄ nebuvo nuoseklÅ«s. Nei viena iÅ¡ jų pirmų apklausų metu apie tokį konfliktÄ nenurodė, prieÅ¡ingai, kaip minėta, A.

B. nurodė, kad tarp P. Č. ir R. B. įvykio dienÄ konfliktų nebuvo. Apeliantė apie tai užsiminė tik vėlesnių apklausų metu, tuo tarpu O. B. akivaizdžiai derindama savo parodymus prie dukros parodymų, siekdama jai padėti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės apie Å¡iÄ aplinkybę bei kitas A. B. teisiniai padėčiai naudingas aplinkybes parodė tik apklausiama teisme. 5.11. Tokiu bÅ«du iÅ¡dėstytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad A. B. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo pripažinta kalta ir nuteista už savo sugyventinio P. Č. nužudymÄ .

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bei įvertino byloje surinktus ir teisme iÅ¡turtus įrodymus, kitus duomenis, padarė iÅ¡vadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes bei teisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . 5.12. Tuo pačiu, iÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste, dar kartÄ pažymėtina tai, kad liudytojo R. B. parodymai buvo nuoseklÅ«s ir atitinkantys kitus bylos įrodymus bei duomenis, tuo tarpu, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pačios apeliantės parodymai proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s, neatitiko kitų bylos įrodymų.

Pastaroji prieÅ¡taringai aiÅ¡kino įvykio aplinkybes, klaidino ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, pateikdama įvairias įvykio versijas. Vien tai, kad kitoje byloje R. B. buvo pateikti kaltinamai dėl nužudymo, nemenkina jo parodymų nagrinėjamoje byloje ir nesuteikia pagrindo jais abejoti, juos pripažinti nepatikimais. 5.13. Apeliantė skunde nepateikė jokių argumentų dėl skundžiamu nuosprendžiu jai paskirtos bausmės, nukentėjusiųjų civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimo. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, keisti skundžiamÄ nuosprendį ir Å¡ioje dalyje nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas civilinių ieÅ¡kinių teisingam iÅ¡sprendimui (tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos) reikÅ¡mingas aplinkybes, teisės taikymo klaidų nepadarė. Nukentėjusiosioms J. S., R. M. priteistos neturtinės žalos dydis nustatytas, atsižvelgus į sukeltus padarinius, A. B. kaltę, nukentėjusiųjų bei apeliantės interesų pusiausvyrÄ , nuteistosios turtinę padėtį bei galimybę gauti didesnio dydžio pajamas, taip pat tai, kad pastaroji turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo mažametį, neįgalų sÅ«nų, ir atitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus, susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose. 5.14.

Skundžiamu nuosprendžiu apeliantei už padarytÄ kvalifikuotÄ labai sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei paskirta bausmė taip pat yra teisinga ir tinkamai individualizuota. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veikos padarymo aplinkybes, įvertino, kad baigta veika prieÅ¡ ilgametį gyvenimo draugÄ bei mažamečio sÅ«naus tėvÄ buvo padaryta spontaniÅ¡kai, suduodant vienÄ smÅ«gį peiliu, veikiant netiesiogine tyčia, nusikalstamais veiksmais sukeltos itin sunkios, negrįžtamos pasekmės. Apygardos teismas nustatė vienÄ A.

B. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę - ji aktyviais veiksmais bandė iÅ¡vengti sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei vienÄ jos atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę - nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be kita ko, skiriant bausmę buvo įvertinti ir nuteistosios asmenybę charakterizuojantys duomenys (praeityje nors ir neteista, tačiau 2016 m. balandžio 28 d. prokuroro nutarimu jai ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nutrauktas, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, pastÅ«mė savo brolį R.

B., o Å¡iam nukritus ant žemės, ne mažiau 10 kartų spyrė į galvos sritį, taip sukeldama Å¡iam fizinį skausmÄ ), bylos duomenys patvirtina, kad yra linkusi piktnaudžiauti alkoholiu, nors psichikos sveikatos įstaigoje, priklausomybės ligų centro įskaitoje neįraÅ¡yta ir nesigydė, iki nusikalstamos veikos padarymo niekur nedirbo, nebuvo registruota ir Darbo biržoje, augino lengvÄ neįgalumÄ turintį sÅ«nų, sÅ«naus ugdymo įstaigos charakterizuojama teigiamai), taip pat tai, kad nuteistajai atliekant laisvės atėmimo bausmę, be tėvų globos lieka jos mažametis neįgalumÄ turintis sÅ«nus.

Tokiu bÅ«du, esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantei už padarytÄ veikÄ paskyrė laisvės atėmimo bausmę, artimÄ BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡velninti A. B. paskirtÄ bausmę, nesant jokių apygardos teismo neįvertintų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistosios A.

B. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Justas Namavičius Daiva Pranytė–Zalieckienė Linas Žukauskas