843d9eca-6be2-4ca4-b18a-e7dac1e1b473 · Varėnos rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                               Baudžiamoji byla Nr.1-12- 445 / 2015Teisminio proceso Nr.1-55-1-00187-14-5                                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.1.;1.1.7.2.5.;1.1.8.1.;1.1.8.1.;1.1.8.9.1.;1.91.9.1..;1.2.4.1.; (S) VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU    2014 m. sausio 20 d. Varėna Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei, nukentėjusiojo – civilinio ieÅ¡kovo atstovui advokatui Vitalijui Vasilionokui, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje :V.

L. (iki santuokos sudarymo – V.), gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, profesinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡tekėjusi, bedarbė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,kaltinama pagal LR BK 135 str.1 d.Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ n u s t a t ė : V. L. padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ Å¾mogui, o bÅ«tent: 2014-05-12 d. apie 22.40 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo antrojo aukÅ¡to bendro naudojimo koridoriuje, bÅ«dama neblaivi (girtumas 2,56 promilės), tyčia, konflikto metu, peiliu du kartus dÅ«rė A.

P. į krÅ«tinės sritį, padarydama jam kiauryminį durtinį-pjautinį krÅ«tinės lÄ stos ertmės kairės pusės sužalojimÄ , durtinę-pjautinę žaizdÄ krÅ«tinkaulio virÅ¡utinės dalies srityje ir durtinę-pjautinę žaizdÄ kairėje plaÅ¡takoje, tuo dėl sužalojimų visumos, dėl kiauryminio durtinio-pjautinio krÅ«tinės lÄ stos ertmės sužalojimo, nukentėjusiajam A. P. padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .Kaltinamosios kaltė įrodyta. BPK 273 str. 1 d. numato, kad kai kaltinamoji nėra kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimÄ , po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiÅ¡kia, kad prisipažįsta esanti kalta ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamÄ jÄ ir įvykdžius Å¡io Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali bÅ«ti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių.Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų ( BK 11 str.5 d.).

Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamoji, nukentėjusiojo – civilinio ieÅ¡kovo atstovas, prokurorė sutinka su sutrumpintu įrodymų tyrimu.BPK 291 str. 1 d. numato, kad sutrumpinto įrodymų tyrimo atveju teisiamojo posėdžio pirmininkas balsu perskaito kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų, ekspertų ir specialistų apklausų protokolus, suraÅ¡ytus ikiteisminio tyrimo ar anksčiau teisiamojo posėdžio metu, paskelbia byloje esančius dokumentus, supažindina su kitais įrodymais.Kadangi nagrinėjimo teisme dalyviai (kaltinamoji, nukentėjusiojo-civilinio ieÅ¡kovo atstovas, prokurorė) pareiÅ¡kė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai bÅ«tų tiriama ir skelbiama, todėl apsiribojama tik Å¡ių įrodymų iÅ¡vardijimu (BPK 291 str. 2 d.).Kaltinamoji kaltę pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ pripažino pilnai.

Ji paaiÅ¡kino, kad kaltinime nurodytu laiku buvo namuose ir gėrė alų. Vakare grįžusi motina pasakė, kad prie jos kibo kiti asmenys. Tada ji pagriebė peilį iÅ¡ buto vietuvės ir išėjo pažiÅ«rėti kas ten vyksta. Dėl apsvaigimo nuo alkoholio aplinkybes nelabai prisimena. Prisimena, kad dÅ«rė peiliu. Ä®dÅ«rė į krÅ«tinę. Matė, kad bėga kraujas. Dar prisimena, lyg prieÅ¡ dÅ«rimÄ jÄ kažkas stvėrė už drabužių. Kodėl dÅ«rė du kartus negali paaiÅ¡kinti.

Matė nukentėjusiojo krÅ«tinėje įstrigusį peilį, pradėjo rėkti, iÅ¡sigando. Niekur nebėgo ir nesislėpė.Nukentėjusysis ir liudytojai ikiteisminio tyrimo metu davė tokius parodymus:Nukentėjusysis A. P. parodė, kad 2014-05-12 d. apie 20 val. nuėjo pas D. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini), bendrabutyje. Ten buvo E. A., E. M., E. B.. Turėjo nusipirkę 3 butelius degtinės 0,7 litro talpos, visi gėrė. Kartais iÅ¡eidavo į koridorių parÅ«kyti. Apie sužalojimo aplinkybes neprisimena, sÄ monę atgavo, kai jį draugai kėlė ant neÅ¡tuvų ir medikai vežė į ligoninę.

Prisimena, kad rankoje buvo įstrigęs peilis. IÅ¡ draugų pasakojimo sužinojo, kad jam du kartus į krÅ«tinę peiliu įdÅ«rė V. V.. (t.1, b.l. 16)Liudytojas V. L. parodė, kad V. V. yra jo sugyventinė. 2014-05-12 d. apie 13.30 val. grįžo į butÄ , adresu: (duomenys neskelbtini), kur gyvena su V.. Namuose buvo V., V. mama M. V., G. L.. Jie gėrė alų. Vakare V. atsigulė ant lovos. Kažkas bandė brautis į buto vidų, bet juos iÅ¡varė. BÅ«damas koridoriuje pamatė V. rankoje peilį, kuris prieÅ¡ tai buvo virtuvėje.

Matė, kaip koridoriuje V. laikydama deÅ¡inėje rankoje peilį dÅ«rė vienam iÅ¡ jaunuolių į krÅ«tinės sritį. Tas jaunuolis susilenkė. PrieÅ¡ durdama V. pasakė: ,,daugiau durų neversit“. Liudytojas E. B. parodė, kad 2014-05-12 d. apie 20.30 val. nuėjo pas pažįstamÄ D. K., kuris gyvena tame pačiame name. Ten buvo A. P., E. M.. Visi pas D. gėrė degtinę. IÅ¡gėrus du butelius D. išėjo parÅ«kyti. Po kelių minučių iÅ¡girdo laiptinėje kažkÄ rėkiant. Su A. išėjo į laiptinę.

Pamatė, kad D. stumdosi su M. V., ten buvo ir G. L., jie buvo girti. Ten buvo ir V. V. su savo draugu V. L.. Po kiek laiko V., V. L., nuėjo į savo butÄ . Su A. P. nuėjo pas V., kaip suprato A. P. norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl M. jam sudavė ant laiptų. Durys nebuvo užrakintos, jas atidarė A.. Pravėrus duris, dar neužėjus į butÄ iÅ¡ kambario pamatė ateinantį V. L., jis turėjo medinę lazdÄ . Jis lazda pagrasino, tada su A. atsitraukė į koridorių. Jiems išėjus ir stovint Å¡alia durų koridoriuje, V. išėjo į koridorių ir dÅ«rė stovinčiam A.

P. į krÅ«tinės sritį, dÅ«rė du kartus. PirmÄ kartÄ po dÅ«rio A. ranka prisidengė sužalotÄ vietÄ , tada ji antrÄ kartÄ dÅ«rė ir pataikė į tÄ rankÄ . A. sukniubo, jo rankoje liko įsmeigtas peilis. (t.1, b.l. 25-26)Liudytojas D. K. parodė, kad 2014-05-12 d. apie 20.30 val. pas jį atėjo A. P., E. M., E. B.. Visi gėrė. Laiptinėje besiaiÅ¡kinant su V. ir G. L. dėl iÅ¡daužytų stiklų, atėjo A. P. su E. B.. Ä®vyko susistumdymas. Matė, kaip V. ir G. L. nuėjo į antrÄ aukÅ¡tÄ .

Jiems iÅ¡ paskos nuėjo A. P. su E. B.. Po kiek laiko iÅ¡ antro aukÅ¡to atėjo E. B. ir prašė kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ .Netrukus iÅ¡ antro aukÅ¡to atėjo A., matė, kad jis visas kruvinas, rankoje įsmeigtas peilį. Nuėjo į namus, paėmė kirvį, galvojo, kad gali kažkas dar atėjęs juos sužaloti, nelabai suprato kas vyksta, galvojo gintis. (t.1, b.l. 34-35)Liudytoja M. V. parodė, kad V. V. yra jos dukra, sutinka duoti parodymus. 2014-05-12 d. vakare su dukra V., G. L., V. L. buvo namuose, visi gėrė alų, iÅ¡skyrus V.

L.. Po 22.00 val. į duris kažkas pasibeldė, ji atidarė duris, koridoriuje buvo D. K., B. ir tas jaunuolis, kuriam vėliau įdūrė V.. Jie sakė, kad nori išsiaiškinti su V.. Buvo išvaryti. Po kiek laiko vėl atėjo, pradėjo belstis į duris, vėl bandė veržtis į vidų. V. L., G. L. jaunuolius išstūmė į koridorių. Matė, kad V. išsiveržė pro duris, jos tuo momentu niekas netraukė iš buto, ir už kelių sekundžių išgirdo D. K. rėkiantį, kad pripjovė žmogų.

Ji pažiÅ«rėjo koridoriuje, pamatė vienÄ jaunuolį sukniubusį, kraujuotÄ . Po kiek laiko tas jaunuolis atsistojo ir nuėjo į pirmÄ aukÅ¡tÄ . Iki minėto įvykio V. V. niekas nemušė, su nieku koridoriuje ar laiptinėje nekonfliktavo. (t.1, b.l. 36-37)Liudytojas E. M. parodė, kad 2014-05-12 d. apie 22.00 val. nuėjo pas D. K.. Pas jį buvo E. B., A. P., E. A.. Visi gėrė degtinę. Po kiek laiko D. išėjo į koridorių parÅ«kyti. Netrukus iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Visi išėjo pažiÅ«rėti kas ten vyksta.

Ant laiptų barėsi M. V., jos dukra V., L. ir dar vienas jaunuolis BerÅ«kant, iÅ¡girdo rėkiant "papjovė, papjovė". Grįžęs į koridorių pirmame aukÅ¡te pamatė nuo laiptų ateinantį A.. Paskui ėjo E.. Matė, kad A. rankoje įsmeigtas peilis, kurioje bÅ«tent rankoje neprisimena. (t.1, b.l. 38-39)Liudytoja J. K. parodė, kad 2014-05-12 d. vakare, sutemus, buvo namuose. IÅ¡girdo laiptinėje triukÅ¡mÄ , kažkÄ rėkiant. Išėjusi į laiptinę pamatė jaunuolį, kuris gulėjo netoli jos buto durų ant grindų.

Matė, kad jo rankoje, įsmigęs peilis, kraujavo. Tas jaunuolis iki pusės (viršutinė dalis) buvo nuogas. Jį ankščiau matė pas D. K.. (t.1, b.l. 40-41)Liudytojas G. L. parodė, kad 2014 m. pavasario pabaigoje, tikslios datos neprisimena, vakare, nuėjo pas M. V., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Pats buvo stipriai girtas. Namuose buvo M. ir jos dukra V.. Ten su M. gėrė alų. Ar V. gėrė neprisimena. Pamena, kad kažkuriuo metu išėjo į koridorių ir išskyrė M. ir D. K., kuris rankoje turėjo kirvį.

Nežino kas ten tarp jų įvyko. Vėliau sužinojo, kad V. įdÅ«rė kažkokiam vaikinui. (t.1, b.l. 42)Liudytoja A. Č. parodė, kad dirba slaugytoja Varėnos ligoninės reanimacijos skyriuje. 2014 m. gegužės mėn., tikslios datos neprisimena, vakare, iÅ¡ priėmimo skyriaus į reanimacijos skyrių atvežė žmogų, kuriam į plaÅ¡takÄ buvo įdurtas peilis. Geležtė buvo iÅ¡lindusi per visÄ delnÄ . Kaip peilis buvo įdurtas, kokia jo padėtis nežiÅ«rėjo. Ji iÅ¡traukė peilį ir įdėjo į maiÅ¡elį, kurį vėliau paėmė policija. (t.1, b.l. 43)Liudytoja I.

J. parodė, kad dirba Varėnos r. PSPC slaugytojos padėjėja. 2014-05-12 d. prieÅ¡ 24.00 val. į priėmimo skyrių atvežė A. P.. Jį atvežė greitosios pagalbos automobiliu. Nuvežus jį į reanimacijos skyrių ji perkirpo kelnes, jas paėmė, bei numovė trumpikes. (t.1, b.l. 44)Liudytojas E. A. parodė, kad 2014-05-12 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, nuėjo pas pažįstamÄ D. K., nes su draugais buvo sutarę pasisėdėti. Ten buvo A. P., E. M., E. B.. Draugai gėrė alkoholinius gėrimus.

Vakare koridoriuje barėsi M. V., L., dar kažkokie asmenys ir D. K.. BerÅ«kant iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , kažkas rėkė: "papjovė papjovė, kvieskit greitÄ jÄ pagalbÄ ". Jam bÅ«nant namuose paskambino E. M., pasakė, kad V. V. dÅ«rė A. P.. (t.1, b.l. 45-46).Kaltinamosios, nukentėjusiojo, liudytojų apklausų protokolų duomenys yra įrodymai. V. L. buvo apklaustas liudytoju iki V. L. buvo pareikÅ¡tas praneÅ¡imas dėl įtarimo, todėl sutikimas dėl parodymų davimo nebuvo reikalingas. Kaltinamojo kaltė byloje įrodyta ir kitais byloje surinktais ir iÅ¡tirtais teisiamajame posėdyje įrodymais :AVPK Varėnos rajono PK specialisto V.

R. 2014-05-13 tarnybiniu praneÅ¡imu, kad (duomenys neskelbtini), namo bendro naudojimo koridoriuje sužalotas A. P., suduodant smÅ«gį aÅ¡triu daiktu į krÅ«tinės sritį (t.1, b.l. 2-3);2014-05-12 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Užfiksuotos vietos koridoriuje, kur rastos dėmės panaÅ¡ios į kraujÄ . (t.1, b.l. 5-15).Liudytojas V. L. 2014-05-13 d. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydamas kur 2014-05-12 d. vakare buvo konfliktas, adresu (duomenys neskelbtini), ir kurioje vietoje V.

V. sužalojo A. P., durdama jam į krÅ«tinės sritį. (t.1, b.l. 21-24)Liudytojas E. B. 2014-05-13 d. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kuomet parodė, kur 2014-05-12 d. vakare buvo konfliktas, adresu (duomenys neskelbtini), ir kurioje vietoje V. V. sužalojo A. P., durdama jam du kartus į krÅ«tinės sritį. (t.1, b.l. 27-33)2014-07-18 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 664/14 (06) nurodyta, kad nukentėjusiajam A. P. kliniÅ¡kai nustatyta kiauryminis durtinis-pjautinis krÅ«tinės lÄ stos ertmės kairės pusės sužalojimas, durtinė-pjautinė žaizda krÅ«tinkaulio virÅ¡utinės dalies srityje ir durtinė –pjautinė žaizda kairėje plaÅ¡takoje.

Sužalojimai padaryti veikiant krÅ«tinės lÄ stÄ ir kairę plaÅ¡takÄ aÅ¡triu, duriančio-pjaunančio tipo žalojančiu daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasekoje.Sužalojimų visuma kiauryminio durtinio-pjautinio krÅ«tinės lÄ stos ertmės sužalojimo kvalifikuotina kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. (t.1, b.l. 81-84)2014-05-13 d. daiktų pateikimo protokolu, kur užfiksuota, kad Varėnos ligoninės reanimacijos skyriaus slaugytoja A.

Č. pateikė peilį, kuris buvo ištrauktas iš A. P. rankos. (t.1, b.l. 49-50)2014-05-14 d. daiktų pateikimo protokolu, kur užfiksuota, kad Varėnos r. PSPC ligoninės priėmimo skubios pagalbos skyriaus slaugytojos padėjėja I. J. pateikė juodos spalvos maišelį su A. P. kelnėmis ir trumpikėmis. (t.1, b.l. 51)2014-05-16 d. daiktų pateikimo protokolu, kur užfiksuota, kad įtariamoji V. V. pateikė geltonos spalvos marškinėlius. (t.1, b.l. 52) 2014-05-22 d. apžiūros protokolu, kur užfiksuota, kad buvo apžiūrėti daiktai: peilis, paimtas 2014-05-13 d. daiktų pateikimo metu iš A.

Č.; marškinėliai, pateikti 2014-05-16 d. įtariamosios V. V.; A. P. kelnės ir kelnaitės, pateiktos I. J. 2014-05-14 d. (t.1, b.l. 53-57)2014-05-14 d. specialisto išvadoje Nr. G 428/14(06) nurodyta, kad įtariamajai V. V. nustatyta odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje, kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame kelyje. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (t.1, b.l. 71-72)V. V. 2014-05-12 d. 23.36 val. nustatyta 2,56 promilių girtumas. (t.1, b.l. 97)Įtariamoji V. V. 2014-06-06 d. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė kur ir kokiomis aplinkybėmis ji 2014-05-12 d. vakare sužalojo A.

P., adresu (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 109-116).IÅ¡raÅ¡e iÅ¡ medicinos dokumentų A. P. nustatytas sunkus girtumo laipsnis (t.1, b.l.73). Atlikus A. P. biologinės terpės tyrimÄ , tiriant dėl etilo alkoholio kiekio kraujyje, nustatyta 3.55 procento etilo alkoholio (t.1, b.l. 74).Aukščiau nurodyti raÅ¡ytiniai duomenys yra įrodymai.Kaltinamosios V. L. veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 135 str. 1 d., kadangi sužalojo nukentėjusįjį, padarydama sunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes sužalojimų visuma kiauryminio durtinio-pjautinio krÅ«tinės lÄ stos ertmės sužalojimo kvalifikuotina kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Sužalojimai padaryti veikiant krÅ«tinės lÄ stÄ ir kairę plaÅ¡takÄ aÅ¡triu, duriančio-pjaunančio tipo žalojančiu daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasekoje. Tokie veiksmai padaryti tyčia. Kaltinamoji įdurdama peiliu krÅ«tinės lÄ stÄ , kur yra svarbÅ«s žmogaus gyvybiniai organai, galėjo ir turėjo numatyti kilsiančias dėl to pasekmes, to tyčia siekė, įdurdama peiliu, ir tai padaryta du kartus. Nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis, nes kaltinamoji tyčia siekė sužaloti nukentėjusįjį ir jam įdÅ«rė peiliu.

Byloje įrodyta, kad nukentėjusysis sužalotas dviejų trauminių poveikių pasekoje.Nusikalstama veika baigta. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos, susijusios su dviem pagrindiniais Å¡io instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-313/2012).Pagal susiformuotÄ teismų praktikÄ kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus.

Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-7-428/2010).

Byloje nustatytos aplinkybės, kad prieÅ¡ tiriamÄ Ä¯vykį nukentėjusysis su kitais asmenims bandė patekti į butÄ , kuriame buvo ir kaltinamoji. Kai A. P. buvo namo laiptinėje, kaltinamoji išėjo į koridorių, laikydamas rankoje peilį ir dÅ«rė nukentėjusiajam. Nenustatytos aplinkybės, kad nukentėjusysis puolė kaltinamÄ jÄ , atliko kitus aktyvius veiksmus, sudarančius pagrindÄ kaltinamajai gintis, naudojant prieÅ¡ nukentėjusįjį peilį. Å iuo atveju aktyvÅ«s veiksmai buvo iÅ¡ kaltinamosios pusės. Motyvas, kad kaltinamoji dÅ«rė tuo pretekstu, kad daugiau nesibrautų į butÄ , kuriame ji buvo, nebuvo pagrindas peilio panaudojimui, kaip priemonei apsiginti.

Nukentėjusiojo veiksmai su kitais asmenimis bandant veržtis į butÄ , kuriame buvo ir kaltinamoji, vertinamas kaip provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Toks nukentėjusiojo elgesys, atkakliai veržiantis į svetimÄ butÄ esant sunkiame girtumo laipsnyje, galėjo iÅ¡provokuoti kitų asmenų elgesį, taip elgtis neadekvačiai pagal situacijos suvokimÄ . Vis tik pats įvykis įvyko bendro naudojimo patalpose – bendrabučio koridoriuje ir įvyko tuo metu, kai nukentėjusysis neatliko jokių veiksmų nukentėjusios atžvilgiu.

Nukentėjusiojo buvimas koridoriuje nesudarė realios grėsmės kaltinamosios gyvybei ar sveikatai. Kaltinamoji smogė peiliu nukentėjusiajam į krÅ«tinę ir tai padarė du kartus.BÅ«tinosios ginties situacija ir asmens teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį atsiranda tik esant pavojingam, realiam ir akivaizdžiam kėsinimuisi. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji nebuvo užpulta, o prieÅ¡ingai, ji puolė A. P., ir tokie veiksmai pasireiÅ¡kė – laikydama rankoje peilį du kartus dÅ«rė nukentėjusiajam į krÅ«tinės sritį.

Nenustatyta, kad nukentėjusysis būtų atlikęs veiksmus, kurie galėtų būti laikomi pavojingu kėsinimusi, nuo kurio kaltinamoji būtų turėjusi teisę gintis. Kaltinamojo veiksmai padaryti nesant būtinosios ginties situacijos. Nesant būtinosios ginties situacijos negalimas ir būtinosios ginties ribų peržengimas. Bausmės skyrimo motyvai Kaltinamosios V. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės:

1) kaltininkė prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ duodama parodymus, atliekant kitus procesinius veiksmus su įtariamÄ ja. (BK 59 str.1 d.2 p.).            2) nusikalstmos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys.Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad veikÄ padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡ios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( BK 60 str.1 d.9 p.).

Po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamajai buvo nustatytas 2.56 promilių girtumas (t.1, b.l. 97). Tam, kad bÅ«tų inkriminuota Å¡i atsakomybę sunkinanti aplinkybė, svarbu konstatuoti faktÄ , jog apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamoje byloje nustatytas veikos mechanizmas, padarymo pobÅ«dis, t. y. kad kaltinamosios agresyvÅ«s veiksmai kilo staiga, elgesys buvo neadekvatus nukentėjusiojo elgesiui, patvirtina aplinkybę, kad apsvaigimas nuo alkoholio aiÅ¡kiai susilpnino savikontrolę ir suteikė kaltinamajai nevaldomos agresijos, taigi turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Nukentėjusiajam A. P. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis ( 3.55 promilės) ( t.1, b.l. 73,74). Tokios aplinkybės nurodo, kad nukentėjusiojo elgesys nebuvo adektavus savikontrolei, savo elgesio ir susidariusios situacijos normaliam suvokimui. Kaltinamoji vienÄ kartÄ bausta administracine tvarka, tačiau nuobaudos galiojimas yra pasibaigęs ( t.1, b.l. 93), į psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitas neįraÅ¡ytas, (t.1, b.l. 89), tiraimos nusikalstamos veikos padarymo metu neteista (t.1, b.l. 92), bedarbė, registruojasi darbo biržoje, kaip aktyviai ieÅ¡kanti darbo . (t.1, b.l. 91).

Å iuo metu iÅ¡tekėjusi,sukÅ«rė Å¡eimÄ .V. L. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių ( LR BK 11 str. 5 d. ). Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio, nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė. BK 41 str. numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 str. BK 54 str. 2 d. numato, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į Å¡ias aplinkybes: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinamos konkrečios bylos aplinkybės. Skiriama bausmė formaliai turi atitikti įstatymo reikalavimus, bet turi bÅ«ti atsižvelgta ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti skiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 str., o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

Taigi Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Å velnindamas bausmę Å¡iuo pagrindu ( BK 54 str.3 d.) turi bÅ«ti nurodytos iÅ¡imtines aplinkybes, rodančias, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-230/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011, 2K-390/2011 ir kt.).BK 62 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ .Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamoji V.

L. prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, stengdamasi prisiminti įvykio aplinkybes ir jas nurodyti, atskleisdama savo dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl kilusių pasekmių – padarytos nusikalstamos veikos, padėdama ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , t.y. duodama iÅ¡samius parodymus, duodama parodymus, atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje. Kaltinamoji sudarė su nukentėjusiuoju-civiliniu ieÅ¡kovu raÅ¡ytinį susitarimÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pilnai pripažįsta teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį, nurodydama, kad sieks atlyginti pagal savo galimybes, t.y. turtinę padėtį.

Kaltinamoji registruojasi kaip bedarbė darbo biržoje, t.y. aktyviai ieÅ¡ko darbo pagal savo galimybes.BK 62 str. 3 d. 3 p. numato, kad kai yra Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sÄ lygos, teismas gali paskirti Å¡velnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tokios nuostatos taikytinos kaltinamosios V. L. atžvilgiu.Nukentėjusiojo A. P. pozicija yra iÅ¡dėstyta jo parodymuose ir susitarime, sudarant susitarimÄ dėl žalos atlyginimo. Nukentėjusysis praÅ¡o neskirti kaltinamajai realios laisvės atėmimo bausmės. Nukentėjusiojo pozicija yra aiÅ¡ki ir suprantama, kad kaltinamÄ jÄ pripažinus kalta dėl inkriminuotos veikos ir paskyrus terminuotÄ laisvės atėmimÄ , bÅ«tų apsunkintas padarytos nusikalstama veika žalos atlyginimas.

Nukentėjusysis svarbiausiu ir pirmaeiliu dalyku laiko jam padarytos žalos atlyginimo klausimÄ . Bausmės paskirtimi pirmiausia siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaudžiant nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, tuo pačiu ribojant nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir siekiant paveikti tokiu bÅ«du, kad asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Taigi bausmės paskirties tikslai nukreipti daugiau į prevencinius tikslus, kurie turi bÅ«ti pasiekti taikant adekvačias, baudžiamojo kodekso numatytas, valstybės prievartos priemones.BK 40 str.2 d. 5 p. (bausmės paskirtimi), BK 54 str. 3 d. (bendrieji bausmės skyrimo pagrindai) akcentuoja ir nurodo į teisingumo principo užtikrinimÄ , parenkant ir skiriant bausmę, leidžia teismui individualizuoti bausmę, net ir parenkant Å¡velnesnę bausmę.Kaltinamoji teisiama pirmÄ kartÄ , nusikalstama veika padaryta spontaniÅ¡kai, tai nėra nuoseklus jos gyvenimo bÅ«das, nebuvo iÅ¡ anksto apgalvota ir suplanuota nusikalstama veika.

Kaltinamoji yra jauno amžiaus ( gimusi 1990 m.), sukÅ«rė savo Å¡eimÄ , o tai nurodo į jos tvirtus socialinius ryÅ¡ius elgtis visuomenėje pagal nustatytas elgesio taisykles, socialinius ryÅ¡ius su Å¡eimos nariais. Kaltinamoji ir nukentėjusysis tarpusavyje susitarė dėl žalos atlyginimo, tai rodo kaltinamosios geranoriÅ¡kumÄ atlyginti padarytÄ nusikalstama veika žalÄ . Kaltinamosios ir civilinio ieÅ¡kovo teisė susitarti dėl žalos atlyginimo, Å¡alims priimtina tvarka ir sÄ lygomis. Toks susitarimas nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų ir neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajam interesui.Vertinant byloje nustatytas kaltinamosios atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jos reikÅ¡mingumÄ su nustatyta sunkinančia aplinkybe, kaltinamosios asmenybę, tÄ aplinkybę, kad nukentėjusiojo apsvaigimo laipsnis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo didesnis, negu kaltinamosios, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti Å¡ioje byloje paskiriant V.

L. ne laisvės atėmimo bausmę, o kitÄ , Å¡velnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ . Kadangi kaltinamoji neturi pakankamo pajamų Å¡altinio, jos turtinė padėtis sunki, tai skirti baudÄ , kaip bausmę, yra netikslinga. Taikyti areÅ¡to bausmę irgi nėra pakankamo pagrindo, nes Å¡i bausmė bÅ«tų realiai atliekama ir nebÅ«tų pasiekti bausmės tikslai. Taikant laisvės apribojimo bausmę kaltinamajai taikytini įpareigojimai, baudžiamojo poveikio priemonės. Konkrečiu atveju taikytini įpareigojimai bÅ«ti namuose nustatytu laiku, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis bei baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Dėl civilinių ieÅ¡kinių Byloje pareikÅ¡tas civilinio ieÅ¡kovo Valstybinės ligonių kasos ieÅ¡kinys kaltinamajai V. L. dėl 3945.15 EUR turtinės žalos atlyginimo dėl nukentėjusiojo gydymo.Prokurorė ieÅ¡kinį palaiko pilnai. Kaltinamoji civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta pilnai.IeÅ¡kinys tenkintinas pilnai. Kaltinamoji padarė turtinę žalÄ civiliniam ieÅ¡kovui, kadangi nukentėjusysis dėl kaltinamosios nusikalstamais veiksmais padaryto sužalojimo buvo gydomas VÅ¡Ä® Varėnos ligoninėje.

IeÅ¡kinyje nurodytas koks teiktas gydymas, kokios paslaugų kainos, kokia tvarka skaičiuojamos teiktos medicinos paslaugos ir atliktas apmokėjimas už nukentėjusiojo gydymÄ . IeÅ¡kinio reikalavimai pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais ( t.1, b.l. 66).Kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos ( CK 6.263 str.1 d.), o žalÄ padarytÄ asmeniui, visiÅ¡kai atlygina atsakingas asmuo (CK 6.263 str.2 d.). Atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį asmenį regreso teisę tokio paties dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo ( CK 6.280 str.1 d.).Civiliniam ieÅ¡kovui Valstybinei ligonių kasai priteistina 3945.15 eurų turtinės žalos atlyginimo.Civilinis ieÅ¡kovas A.

P. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 14481 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, nenurodydamas jų dydžio.Civilinis ieÅ¡kovas nurodė, kad tokia žala jam padaryta kaltinamosios padarytais nusikalstamais veiksmais.2014-11-19 teisme gautas civilinio ieÅ¡kovo susitarimas su kaltinamÄ ja, kad jis palaiko 7240.50 eurų ieÅ¡kinį, o kitoje dalyje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio atsisako. Tokias teises civilinis ieÅ¡kovas turi. Atsisakius dalies ieÅ¡kinio vėl kreiptis į teismÄ Â dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str.2 d.).Civilinis ieÅ¡kovas susitarime dėl žalos atlyginimo mokėjimo tvarkos nurodė sÄ skaitos numerį, tik nenurodė banko įstaigos, kurioje yra Å¡i sÄ skaita, todėl tokio žalos mokėjimo bÅ«do negali patvirtinti teismas, nes nėra žinoma, kuriame banke yra civilinio ieÅ¡kovo nurodyta sÄ skaita.BPK 113 str. 2 d. numato, kad kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms.Civilinis ieÅ¡kovas ir kaltininkas turi teisę susitarti dėl žalos dydžio (CPK 42 str.1 d.).

Toks susitarimas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, vieÅ¡ajam interesui. Kadangi Å¡alys sudarė susitarimÄ , toks Å¡alių susitarimas teismo tvirtintinas.Susitarimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti vykdomas Å¡alių susitarimu arba priverstinai įstatymų nustatyta tvarka. V. L. vadovaujantis BPK 140 str. laikinai sulaikyta buvo 2014-05-13, o kardomoji priemonė-suėmimas paskirta 2014-05-14 nutartimi. Paleista iÅ¡ suėmimo 2014-06-09.Kaltinamosios nuosavybės teisės į turtÄ neapribotos.

Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nusikaltimo padarymo įrankis – peilis, kaltinamosios drabužis, kaip menkavertis daiktas, sunaikintini. Nukentėjusiajam nepareiÅ¡kus pageidavo jam grÄ Å¾inti paimtus drabužius, drabužiai sunaikintini. Vadovaudamasis LR BPK 297 – 299, 301 – 308 str., teismas                                             n u s p r e n d ž i a :

V. L. pripažinti kalta, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Â Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ( dėl sunkas sveikatos sutrikdymo A. P. ) ir taikant Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 3 punktÄ paskirti laisvės apribojimÄ vieneriems (1) metams.Taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64 1 str. 1, 2 dalis, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nustatant laisvės apribojimÄ aÅ¡tuoniems (8) mėnesiams.Taikant BK 48 str. 6 d. 1, 3 p., 7 d., 67 str.2 d. 9 p., 72 2 str., paskirti įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę:įpareigoti bÅ«ti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu;įpareigoti pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis.Paskirtus įpareigojimus vykdyti aÅ¡tuonis (8) mėnesius;Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Å iÄ poveikio priemonę įvykdyti per Å¡eÅ¡is (6) mėnesius.Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2014-05-13 iki 2014-06-09 įskaitytinai (28 dienas), vienÄ laisvės atėmimo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2) pagal LR BK 65 str. numatytas bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės, įskaitant penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ias (56) dienas laisvės apribojimo bausmės.KardomÄ sias priemones – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti - taikyti iki įsiteisės nuosprendis.Priteisti iÅ¡ V.

L. (nusikalstamos veikos padarymo metu – pavardė V.), gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus ligonių kasai ( Ž. L. g.6, 01101 Vilnius, įm. kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB , kodas 73000) tris tÅ«kstančius devynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt penkis eurus 15 eurocentų ( 3945.15 EUR) žalos atlyginimo dėl nukentėjusiojo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gydymo iÅ¡laidų.Patvirtinti civilinio ieÅ¡kovo A.

P., a.k. (duomenys neskelbtini), ir V. L., a.k. (duomenys neskelbtini), susitarimÄ dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo pagal kuriÄ :nustatyti, kad civiliniam ieÅ¡kovui A. P. buvo padaryta 7240.50 eurų turtinės ir neturtinės žala, įskaitant ir turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas dėl advokato teisinės pagalbos teikimo;įpareigoti V. L., a/k (duomenys neskelbtini), žalos atlyginimÄ A. P. mokėti kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis po 100 eurų iki kiekvieno mėnesio 15 dienos;įpareigoti V.

L. pradėti mokėti įmokas nuo 2015 metų sausio mėnesio iki visiÅ¡ko atsiskaitymo pagal sudarytÄ susitarimÄ ;nustatyti, kad pažeidus nustatytÄ mokėjimo tvarkÄ , daugiau kaip du mėnesius nesumokėjus nustatyto dydžio periodinių iÅ¡mokų dėl V. L. kaltės, A. P. įgyja teisę vykdyti priverstinį žalos atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ dėl neiÅ¡mokėtos žalos atlyginimo dalies.Nustatyti, kad žalos atlyginimas mokamas į A. P. nurodytÄ sÄ skaitÄ banko įstaigoje, jeigu jis pateiks V.

L. pilnus banko duomenis ( banko įstaigos pavadinimÄ , kuraime yra jo sÄ skaita) arba kitu, Å¡alių pasirinktu bÅ«du. Dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, iÅ¡spręsti :sunaikinti peilį, 2014-05-14 paimtÄ daiktų pateikimo protokolu iÅ¡ A. Č., kaip nusikalstamos veikos įrankį;sunaikinti marÅ¡kinėlius, pateiktus 2014-05-16 V. L., kaip menkavertį daiktÄ ;sunaikinti A. P. kelnes, kelnaites, pateiktas I. J. 2014-05-14, kaip menkaverčius daiktus. Nurodyti daiktai saugomi Alytaus AVPK Varėnos rajono PK (kvitas B, serija BBB Nr.0065049).Nuosprendis gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                         Dalis Žilionis