843d6c2b-cd9a-497b-91ea-5e12f2c2b5e3 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?AdmAdministracinė byla Nr. I-5145-821/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03035-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. V. su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodo, kad Vilniaus PN administracija savo veiksmais suteikė jam kančias, pažeminimÄ , nepatogumus, reputacijos pablogėjimÄ , paÅ¡lijo jo santykiai su žmona, kai nuo 2016-04-25 neskyrė papildomo pasimatymo su žmona, kuri dirba užsienyje.

Vilniaus PN direktorius, atsisakydamas suteikti pasimatymus, remdamasis 2016-04-04 pareiÅ¡kėjui skirta drausmine nuobauda, baudžia jį antrÄ kartÄ ir silpnina jo socialinius ryÅ¡ius. 2016-07-01 kreipėsi dėl trumpalaikio papildomo pasimatymo, tačiau jo negavo. Kai dėl pasimatymo skyrimo kreipėsi iki drausminės nuobaudos 2017-03-02, Vilniaus PN administracija 2017-03-21 paskyrė jam drausminę nuobaudÄ už tai, kad bendravo su kitu nuteistuoju. PaaiÅ¡kina, kad 2017-05-05 pakartotinai kreipėsi dėl dviejų jam priklausančių papildomų ilgalaikių pasimatymų sujungimo ir skyrimo, tačiau atsakovas atsisakė juos skirti dėl paskirtos administracinės nuobaudos – draudimo vienÄ mėnesį pirkti prekių parduotuvėje.

Pabrėžia, kad 2017-05-15 kreipėsi dėl jam priklausančio vaizdo skambučio skyrimo, tačiau jam atsisakė jį skirti. 2017-05-19 kreipėsi dėl naudojimosi kompiuteriu laiko pakeitimo, kuris kirtosi su sporto salės laiku, bet laiko nepakeitė, o vėliau dar pablogino – perkėlus jį į kitÄ bÅ«rį, pasikeitė kompiuterio naudojimosi laikas, todėl kas antrÄ dienÄ negali naudotis pasivaikščiojimu kieme bei sportavimu sporto salėje. Atsakovės atstovas Vilniaus PN su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 22–26) paaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo paprastosios grupės nuteistuoju, t. y. turėjo teisę per du mėnesius gauti vienÄ ilgalaikį ir vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ . Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nuolatos naudojasi teise pasimatyti su artimaisiais giminaičiais, kaip tai numatyta teisės aktuose. Pabrėžia, kad suteikti papildomus ilgalaikius ar trumpalaikius pasimatymus nuteistiesiems yra iÅ¡skirtinai pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigÅ«no teisė, bet ne pareiga, visais atvejais vertinama ir atsižvelgiama į praÅ¡ymÄ pateikusio nuteistojo asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo metu, požiÅ«rį į padarytÄ nusikaltimÄ , praÅ¡yme iÅ¡dėstytus motyvus bei kitų pataisos namų tarnybų nuomonę.

Taip pat vertinamas pasimatymams skirtų patalpų užimtumas konkrečiu laikotarpiu bei kitos aplinkybės. Atkreipia dėmesį į tai, kad skambinimas internetinės telefonijos bÅ«du nėra savarankiÅ¡kas skambinimo bÅ«das, Å¡is bÅ«das tik prilyginamas skambinimui telefonu.. Taisyklėse nėra imperatyviai nustatyta, kad nuteistiesiems privalo bÅ«ti sudarytos sÄ lygos naudotis internetine telefonija ir toks bendravimo bÅ«das gali bÅ«ti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes.

Å iuo metu internetinė telefonija Vilniaus PN dar nėra įdiegta ir bus diegiama visose laisvės atėmimo vietų įstaigose centralizuotai, kai bus baigti jai įgyvendinti reikalingi techninio pasirengimo darbai. Akcentuoja, kad nuteistieji patys susidėlioja prioritetus kaip jiems iÅ¡naudoti dienotvarkėje numatytÄ laisvalaikį, kuriai iÅ¡ veiklų skirti daugiau ar mažiau laiko. Vilniaus PN laisvės atėmimo bausmę atlieka didelis skaičius nuteistųjų, patalpų, skirtų naudojimuisi asmeniniais kompiuteriais ar sportui, skaičius yra ribotas, todėl nustatyti grafikai yra optimalÅ«s, siekiant kuo labiau patenkinti nuteistųjų poreikius.

Mano, kad visos pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės yra pagrįstos abstrakčiais teiginiais, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų ir paaiÅ¡kinimų dėl jam tariamai padarytos žalos. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad Vilniaus PN administracija skiria jam nuobaudas tam, kad galėtų pagrįsti atsisakymÄ suteikti jam papildomus pasimatymus su žmona. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas įvertino 10 000 Eur ir teigia patyręs laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki skundo teismui padavimo dienos dėl Vilniaus pataisos namų administracijos neteisėtų veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė neskiriant jam papildomų pasimatymų su žmona, vaizdo skambučių ir nepakeičiant naudojimosi kompiuteriu laiko. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga. Dėl papildomų pasimatymų Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2016 m. balandžio 25 d., 2016 m. gegužės 30 d., 2016 m. birželio 13 d., 2016 m. birželio 21 d., 2016 m. birželio 20 d., 2017 m. kovo 2 d., 2017 m. gegužės 5 d., 2017 m. gegužės 15 d. (b. l. 37, 39, 41, 43, 45, 47, 49) pateikė praÅ¡ymus Vilniaus pataisos namų direktoriui, praÅ¡ydamas suteikti papildomus ilgalaikius ir vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ su žmona socialiniams ryÅ¡iams stiprinti.

Vilniaus PN, atsižvelgęs į pareiškėjo prašymuose išdėstytus argumentus, nuteistojo asmenybę, elgesį laisvės atėmimo metu, išnaudotų pareiškėjui priklausančių ir suteiktų pasimatymų datas, skirtas drausmines nuobaudas ir kitas reikšmingas aplinkybes, 2016 m. gegužės 16 d. atsakymu Nr. 42-604(1), 2016 m. birželio 13 d. atsakymu Nr. 42-758(1), 2016 m. liepos 1 d. atsakymu Nr. 42-855(1), 2016 m. liepos 1 d. atsakymu Nr. 42-856(1), 2017 m. kovo 30 d. atsakymu Nr. 42-207(1), 2017 m. gegužės 22 d. atsakymu Nr. 42-570(1) (b. l. 38, 40, 42, 44, 46, 48) pareiškėjo prašymų dėl papildomų pasimatymų suteikimo netenkino.

Tik vienÄ , t. y. Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. gegužės 22 d. atsakymÄ Nr. 42-570(1) pareiÅ¡kėjas apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ , 2017 m. birželio 28 d. priėmė sprendimÄ Nr. 2S-4281, nurodydamas, kad laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriui suteikta diskrecijos teisė, bet ne pareiga nuspręsti, ar nuteistajam suteikti papildomÄ pasimatymÄ (b. l. 14–15). Papildomų ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų suteikimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), kurio 94 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka bÅ«dami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryÅ¡iams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigÅ«no nutarimu gali bÅ«ti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai.

IÅ¡ paminėto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad BVK 94 straipsnio 7 dalies nuostatoje yra įtvirtinta pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigÅ«no teisė, o ne pareiga nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka bÅ«dami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryÅ¡iams palaikyti suteikti papildomus trumpalaikius ir ilgalaikius pasimatymus, todėl Vilniaus PN direktoriaus atsisakymai pareiÅ¡kėjui suteikti papildomus ilgalaikius ir trumpalaikį pasimatymÄ , kurių pareiÅ¡kėjas neskundė, negali bÅ«ti traktuojami kaip neteisėti Vilniaus PN pareigÅ«nų veiksmai.

Be to, iÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad sprendžiant klausimÄ dėl ilgalaikių ir trumpalaikio papildomo pasimatymo skyrimo buvo atsižvelgta į pareiÅ¡kėjo asmenybę, elgesį laisvės atėmimo metu, iÅ¡naudotų pareiÅ¡kėjui priklausančių ir suteiktų pasimatymų datas, skirtas drausmines nuobaudas ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Teismo vertinimu, toks pareiÅ¡kėjo elgesio vertinimas ir kitų reikÅ¡mingų aplinkybių vertinimas sprendžiant papildomų ilgalaikių ir trumpalaikio pasimatymo suteikimo klausimÄ atitinka BVK 8 str.

įtvirtintÄ bausmių individualizavimo principÄ , todėl taip pat negali bÅ«ti vertinamas kaip neteisėtas Vilniaus PN administracijos veiksmas. Taip pat pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo galimybės bendrauti su Å¡eimos nariais nebuvo visiÅ¡kai apribotos, nes jis, kaip paprastos grupės nuteistasis, turi teisę per du mėnesius gauti vienÄ ilgalaikį ir vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ (BVK 73 str. 2 p.); gauti ir siųsti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, taip pat gauti smulkiųjų paketų (BVK 73 str. 3 p.); du kartus per savaitę paskambinti telefonu (BVK 73 str. 4 p.).

Iš byloje pateiktų Nuteistojo pasimatymų ir gautų siuntinių, perdavimų, banderolių su spauda apskaitos kortelės bei Nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelių (b. l. 28–31, 32–33, 34–35) matyti, kad šiomis teisėmis pareiškėjas nuolat naudojosi. Dėl vaizdo skambučio (internetinės telefonijos) Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2017 m. gegužės 5 d. kreipėsi (b. l.

49) dėl jam priklausančio vaizdo skambučio skyrimo, tačiau Vilniaus PN administracija atsisakė jam jį skirti (b. l. 50). Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ikiteismine tvarka iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo 2017 m. birželio 20 d. skundÄ dėl internetinės telefonijos, pažeidimų nenustatė (b. l. 13). Bendra skambinimo telefonu tvarka yra įtvirtinta BVK 102 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta nuteistųjų teisė paskambinti telefonu. Nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita.

Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Telefoninių pokalbių iÅ¡laidas, kai nesinaudojama ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita, apmoka pats nuteistasis (BVK 102 str. 1 d.). Skambinimo telefonu tvarkÄ nustato Vidaus tvarkos taisyklės (BVK 102 str. 5 d.). Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2016-03-29 įsakymu Nr. 1R-107 pakeitė teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymÄ Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ ir Vidaus tarkos taisyklių 124 punktÄ iÅ¡dėstė nauja redakcija, nustatydamas galimybę skambinti internetine telefonija.

Nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Vidaus tvarkos taisyklių 124 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Taigi, iÅ¡ nurodyto reglamentavimo matyti, kad BVK 102 straipsnyje įtvirtinta nuteistųjų teisė skambinti nuo 2016 m. balandžio 1 d. gali bÅ«ti realizuojama dviem bÅ«dais – telefonu ir internetine telefonija.

Kaip patvirtina atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstyti argumentai, iki atsiliepimo į skundÄ pateikimo dienos (2017 m. rugsėjo 28 d.) Vilniaus PN internetine telefonija pasinaudoti nebuvo galimybės, kadangi ji įstaigoje dar nebuvo įdiegta. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad atsakovės atstovas teisės paskambinti internetine telefonija pareiÅ¡kėjui nesuteikė dėl objektyvių priežasčių. Teismo vertinimu, vien teisinio reglamentavimo pasikeitimas, nesant jo įgyvendinimui reikalingų techninių galimybių, nedelsiant negali sukelti įstaigai neigiamų pasekmių dėl pakeisto reglamentavimo nevykdymo.

Vilniaus PN nurodė, kad internetinė telefonija bus diegiama visose pataisos įstaigose centralizuotai, kai bus baigti jai įgyvendinti reikalingi techninio pasirengimo darbai. Be to, byloje nėra ginčo ir tai patvirtina prie atsakovės atstovo atsiliepimo pateikti dokumentai (Nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelių išrašai (b. l. 32–33, 34–35)), kad pareiškėjui reguliariai suteikiama teisė (galimybė) skambinti telefonu ir jis ja naudojosi. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teisės aktuose nėra nustatytas imperatyvus reikalavimas užtikrinti galimybę nuteistiesiems skambinti artimiesiems internetine telefonija.

Toks skambinimo bÅ«das yra alternatyvus, todėl, nesant techninių galimybių įgyvendinti Vidaus tvarkos taisyklių 124 punkte nustatytos nuteistųjų teisės skambinti Å¡iuo bÅ«du, pareiÅ¡kėjui ir negalėjo bÅ«ti suteikta galimybė paskambinti internetinės telefonijos bÅ«du. Todėl nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus PN pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Dėl naudojimosi kompiuteriu laiko PareiÅ¡kėjas su 2017 m. gegužės 19 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Vilniaus PN administracijÄ , praÅ¡ydamas pakeisti naudojimosi asmeniniu kompiuteriu arba sporto salės lankymo laikÄ , nes Å¡ie laikai dubliuojasi.

Atsakovės atstovas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl naudojimosi asmeniniu kompiuteriu ar sporto salės grafiko laiko pakeitimo, 2017 m. birželio 16 d. pateikė atsakymÄ Nr. 42-658(1), nurodydamas, kad nuteistųjų naudojimosi asmeniniais kompiuteriais grafikas pagal nuteistųjų praÅ¡ymus nėra keičiamas, todėl kiekvienas nuteistasis asmeniniu kompiuteriu naudojasi pagal galimybes ir toks pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nebus tenkinamas. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ikiteismine tvarka iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo 2017 m. birželio 20 d. skundÄ dėl naudojimosi kompiuteriu laiko, galiojančių teisės aktų pažeidimų nenustatė (b. l. 4–5).

Å io sprendimo pareiÅ¡kėjas teismui neskundė. Pagal BVK 96 straipsnio 1 dalį, nuteistiesiems, iÅ¡skyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sÄ lygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d.

įsakymu Nr. V-125 (toliau – Tvarkos apraÅ¡as), 30 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji laisvės atėmimo vietų įstaigose turimais asmeniniais kompiuteriais naudojasi ne ilgiau kaip tris valandas per parÄ laisvės atėmimo vietos įstaigos direktoriaus patvirtintoje dienotvarkėje nustatytu metu. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Vilniaus PN nuteistiesiems sudaryta galimybė kasdien iki trijų valandų naudotis turimais asmeniniais kompiuteriais, iÅ¡skyrus drausmės grupės nuteistuosius bei atliekančius nuobaudas kamerų tipo patalpose, pagal Vilniaus PN administracijos patvirtintÄ grafikÄ : nuo 9.30 val. iki 12.30 val. kompiuteriai iÅ¡duodami 2–3 bÅ«riams; nuo 14.00 val. iki 17.00 val. kompiuteriai iÅ¡duodami 4–5 ir 6–7 bÅ«riams, dirbantiems ir 1-ojo bÅ«rio nuteistiesiems bei neįgaliesiems – iÅ¡duodami nuo 18.00 val. iki 20.30 val.

Pažymėtina, kad kompiuteriais leidžiama naudotis tik specialiai įrengtose patalpose. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjui galėjo tam tikru metu dubliuotis naudojimosi asmeniniu kompiuteriu ir sporto salės lankymo laikas, bet kaip teisingai pažymėjo atsakovės atstovas, Vilniaus PN laisvės atėmimo bausmę atlieka didelis skaičius nuteistųjų, patalpų skirtų naudojimuisi asmeniniais kompiuteriais ar sportui skaičius yra ribotas, todėl nuteistieji patys susidėlioja prioritetus, kaip jiems iÅ¡naudoti dienotvarkėje skirtÄ laisvalaikį, kuriai iÅ¡ veiklų ir kiek laiko skirti.

Be to, pažymėtina, kad atsakovės atstovas pagrįstai atsisakė pareiškėjui pakeisti naudojimosi kompiuteriu ar sporto sale laiko, nes kaip teisingai nurodė atsakovės atstovas, nustatyti naudojimosi kompiuteriais ir sporto sale grafikai yra visiems nuteistiesiems, jie yra optimalūs, siekiant kuo labiau patenkinti nuteistųjų poreikius ir keisti grafiko pagal nuteistųjų pageidavimus nėra galimybės. Dėl neturtinės žalos atlyginimo Pareiškėjas prašo priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN.

ŽalÄ sieja su Vilniaus pataisos namų administracijos neteisėtais veiksmais, kurie pasireiÅ¡kė neskiriant jam papildomų pasimatymų su žmona, vaizdo skambučių ir nepakeičiant naudojimosi kompiuteriu laiko. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę.

Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Kaip minėta, Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina bÅ«tent iÅ¡ pirmiau nurodytų, jo nuomone, neteisėtų atsisakymų jam skirti papildomus pasimatymus, vaizdo skambutį ir pakeisti naudojimosi kompiuteriu laikÄ , o Å¡iuo atveju nustačius, kad pareiÅ¡kėjo teisės nurodytu aspektu nebuvo pažeistos, nėra pagrindo teigti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, nurodo, jog kitų sÄ lygų, bÅ«tinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad bÅ«tų priteista pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma žala turi bÅ«ti nustatytos visos trys kumuliatyvios sÄ lygos, bÅ«tinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atitinkamai, dėl kitų pareiÅ¡kėjo skundo argumentų dėl jo patirtos neturtinės žalos, jos buvimo bei jos įrodinėjimo (žr. pvz., LVAT 2013 m. liepos 2 d. nutartis byloje Nr. A858–610/2013, 2015 m sausio 29 d. nutartis byloje Nr. A130–858/2015, 2015 m. birželio 8 d. sprendimas byloje Nr. A315–602/2015), atsižvelgus į nurodytus argumentus, nėra tikslinga atskirai pasisakyti.

Taigi pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo R. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Iveta Pelienė