843a4ecc-268e-435b-8d14-dccd43fba2a6 · Kauno apygardos administracinis teismas

Civiline byla Nr

Administracine byla Nr.I-1550-406/10

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01132-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.5

 (S)

        Â

                           KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A SÂ Â Â Â Â Â Â

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                                   2010 m. gruod˛io 2 d.

                                   Â

                                        Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisejas Gintaras Cekanauskas,

sekretoriaujant Daivai Ci˛inauskienei,

viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo R.

B. prašyma atsakovui Pravieniškiu 1-iesiems pataisos namams, treciajam suinteresuotam asmeniui Kalejimu departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos del  neišmoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo ir n u s t a t e :

Pareiškejas R. B. kreipesi i teisma, prašydamas priteisti neišmoketa darbo u˛mokescio dali u˛ 2007-2008 metus viso sumoje 15638,70 Lt.

Pareiškejas prašyme nurode, kad atsakovas jam nepagristai nesumokejo priklausanciu priedu ir priemoku  nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 ir del to susidare 15638,70 Lt neišmoketo darbo u˛mokescio skirtumas, kuri prašo priteisti. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripa˛ino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo u˛mokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas u˛duotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo

23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas ˛mogus turi teise gauti teisinga apmokejima u˛ darba bei konstituciniam teisines valstybes principui. Konstituciniam Teismui konstatavus valstybes tarnybos istatymo neatitikima Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu pagristi ne viso darbo u˛mokescio mokejima.

Atsakovas Pravieniškiu 1-ieji pataisos namai atsiliepime nurode, kad su pareiškejo prašymu nesutinka (b.l.10-14). Atsakovas, mokedamas pareiškejui darbo u˛mokesti ir nesumokedamas darbo u˛mokescio dalies, kai priedu ir priemoku suma viršijo i Valstybes tarnybos istatymu nustatyta 70 procentu pareigines algos riba, vadovavosi tiek Valstybes tarnybos istatyme, tiek Tarnybos Kalejimu departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statute itvirtintomis nuostatomis. Istatymas ar litas teises aktas laikomas teisetu ir privalo buti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Pareiga vykdyti istatymu nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek vald˛ios institucijoms. Mano, kad atsakovo veiksmai buvo teiseti ir pagristi, pareiškejui mokant darbo u˛mokesti, grie˛tai laikantis istatymu reikalavimu. Prašo taikyti treju metu senaties termina. Tuo atveju, jei teismas manys, kad pareiškejui priklauso darbo u˛mokescio nepriemoka, prašo teismo remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d. atideti teismo sprendimo vykdyma vieneriems metams del visuotinai ˛inomos aplinkybes apie Lietuvos valstybes sunkia finansine padeti.

Prašymas tenkintinas iš dalies.

  Gincas šioje byloje kiles iš valstybes tarnybos teisiniu santykiu. Ginco del nesumoketo darbo u˛mokescio sumos dyd˛iu tarp proceso šaliu nera. Teismui pateiktoje pa˛ymoje apie neišmoketa darbo u˛mokesti nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruod˛io 31 d. pareiškejui R.

B. buvo neišmoketa 15638,70 Lt priskaiciuotu priedu ir priemoku prie darbo u˛mokescio (b.l. 16). Iš atsakovo Pravieniškiu gydymo ir pataisos namu pateiktos pa˛ymos apie pareiškejui priskaiciuota ir neišmoketa darbo u˛mokesti matyti, jog šiuo laikotarpiu pareiškejui susidare darbo u˛mokescio nepriemoka.

Valstybes tarnautojams atitinkamo dyd˛io darbo u˛mokestis buvo nustatytas Valstybes tarnybos istatymo (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) VI skyriuje. Iki 2005-12-21 galiojusios Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybes tarnautojams šio istatymo nuostatos taikomos tiek, kiek ju statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio istatymo nustatyta darbo apmokejimo tvarka. Nuo 2006-06-07 galiojusios Valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybes tarnautojams be išlygu taikomos šio Istatymo VI skyriaus, reglamentuojancio darbo u˛mokesti, nuostatos. Istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedu ir priemoku suma valstybes tarnautojui negali viršyti 70 procentu pareigines algos. Pareiškejui darbo u˛mokestis buvo skaiciuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripa˛ino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo u˛mokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas u˛duotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio

2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies  nuostatai, jog kiekvienas ˛mogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima u˛ darba bei konstituciniam teisines valstybes principui. Konstituciniam Teismui konstatavus valstybes tarnybos istatymo neatitikima Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu pagristi ne viso darbo u˛mokescio mokejima pareiškejui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybes pareiga moketi istatymu nustatyta darbo u˛mokesti valstybes tarnautojams, yra nurodes, kad „asmeniui, kuris atliko pavesta darba, pagal Konstitucija atsiranda teise reikalauti, kad jam butu sumoketas visas pagal istatymus ar jais remiantis išleistus kitus teises aktus priklausantis darbo u˛mokestis (atlyginimas), taip pat kad jis butu sumoketas nustatytu laiku. Ši asmens teise yra ginama kaip nuosavybes teise pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos

107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos istatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybes aktas (ar jo dalis) negali buti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dali neturi buti vykdomi sprendimai, pagristi teises aktais, kurie pripa˛inti prieštaraujanciais Konstitucijai ar istatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo ivykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Gincuose del nesumoketo darbo u˛mokescio „sprendimo ivykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reiketu laikyti situacija, kai asmuo yra prarades galimybe isiterpti ir per teisma reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susikloste iki teises normos, reglamentavusios minetus santykius, pripa˛inimo neteiseta. Butent iki to momento, kada teise pareikšti prašyma teisme gali buti igyvendinta, negali buti laikoma, kad valstybes tarnautojo at˛vilgiu atsiradusi darbo u˛mokescio nepriemoka yra laikoma „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo

72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojancio vienoda administraciniu teismu praktika taikant istatymus, išplestines teiseju kolegijos nutartyse administracineje byloje Nr. A12-219/2004

K. Jefremova v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas,  administracineje byloje Nr. A1-638/2005 Linas Šarkis v. Kauno rajono policijos komisariatas išdestytos nuostatos, jog gincuose del darbo u˛mokescio nepriemoku priteisimo ginco šaliu teisiniai santykiai nera pasibaige, taikomos ir nagrinejamoje byloje.

Nagrinejamoje byloje atsakovo atsisakymas moketi pareiškejui nesumoketa darbo u˛mokesti negali buti pripa˛intas teisetu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobudi ir teisine prigimti yra dvišaliai, nes pagal juos valstybes tarnautojas yra ipareigotas tinkamai atlikti istatymuose ir pareigybiu aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo moketi darbo u˛mokesti ir teikti kitas istatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinejamoje byloje yra Pravieniškiu 1-ieji pataisos namai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienoda administraciniu teismu praktika, butent tokia pozicija del atsakovo tinkamumo ginco teisiniame santykyje išdeste 2005-12-21 nutartyje išplestines teiseju kolegijos išnagrinetoje administracineje byloje A1-635/2005. Pareiškejas atliko savo kaip valstybes tarnautojo pareigas, taciau jam nebuvo sumoketas pagal istatyma priklausantis darbo u˛mokestis. Konstatuota, kad pareiškejui priklausancios darbo u˛mokescio dalies nesumokejimas negali buti laikomas „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškejas yra išsaugojes galimybe ginti šiuo nesumokejimu pa˛eistas savo teises teismine tvarka. Nagrinejant šia administracine byla po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priemimo iš Lietuvos Respublikos taikytinu teises aktu sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsniu pakeitimo ir papildymo istatymu yra pašalinta Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieštaraujanti Konstitucijai. Sprendimas del pareiškejo prašymo turi buti priimamas vadovaujantis sprendimo priemimo diena galiojanciomis teises normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu gristi Valstybes tarnybos istatyme nustatyto darbo u˛mokescio nemokejima pareiškejui yra išnykes.Â

Pa˛ymetina, kad R. B. reikalavimui del neišmoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo Darbo kodekso 27 straipsnio

2 dalyje nustatytas treju metu senaties terminas. Pareiškejas i teisma gindamas savo pa˛eistas teises del negauto darbo u˛mokescio dalies priteisimo kreipesi 2010 m. rugsejo 22 d. (b.l. 4-5). Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dali ieškinio senati teismas taiko tik tuo atveju, kai ginco šalis to reikalauja. Atsakovas pateiktame atsiliepime praše taikyti senaties termina: nepriteisti neišmoketo darbo u˛mokescio dalies u˛ laikotarpi nuo 2007 m. sausio

1 d. iki 2007 m. rugsejo 22 d., t.y. 4677,65 Lt. Todel pareiškejo prašymas tenkintinas iš dalies: R. B. priteistina 10961,05 Lt (b.l. 12,17).

        Nustatytu faktiniu ir teisiniu aplinkybiu pagrindu konstatuojama, jog pareiškejo prašymas del priteisimo negauto darbo u˛mokescio pagristas, todel tenkintinas iš dalies: neišmoketa darbo u˛mokescio dalis yra priteistina iš darbdavio – Pravieniškiu 1-uju pataisos namu.

        Atsakovas prašo atideti teismo sprendimo vykdyma vieneriems metams, kadangi šiu metu patvirtintame istaigos biud˛ete

nera numatytos lešos darbo nepriemokai sumoketi. Atsi˛velgdamas i tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismu praktika iš

esmes analogiškose bylose butu formuojama vieninga linkme (priešingu atveju kiltu pavojus pa˛eisti konstitucini visu asmenu lygybes istatymui ir teismui principa), teismas pa˛ymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimtoje civilineje byloje Nr. 2A-202/2009 del nesumoketo atlyginimo teisejams priteisimo, visuotinai ˛inomos aplinkybes apie sunkia atsakovo – Lietuvos valstybes – turtine padeti pagrindu nusprende atideti sprendimo ivykdyma vieneriu metu laikotarpiui. Teismas pripa˛ista, kad toks sprendimo vykdymo atidejimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualus nagrinejamai bylai. Todel, vadovaudamasis ABTI 4 straipsnio 6 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi (pagal šias procesines teises normas, teismas turi teise dalyvaujanciuju byloje asmenu prašymu ar savo iniciatyva, atsi˛velgdamas i turtine abieju šaliu padeti ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdyma atideti ar išdestyti), teismas konstatuoja, kad sprendimo vykdymas atidetinas vieneriu metu laikotarpiui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administraciniu bylu teisenos istatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teisejas

n u s p r e n d ˛ i a:

Prašyma tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškejui R. B. iš atsakovo 1-uju pataisos namu neišmoketa 10961,05 Lt darbo u˛mokescio dali.

Sprendimo vykdyma atideti vieneriems metams.

Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skund˛iamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracini teisma.

Teisejas Â

                                                                                                             Gintaras

Cekanauskas

                                                           Â