843a1818-e2c3-4f13-8d7f-4c17887c8f1a · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2178-555/2014;Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03215-2013-6;Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1.; 38; 121.14; 121.21 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko (pranešėjas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. K.

„Snieguolės“ vaistinės apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Entafarma“ ieÅ¡kinį atsakovams S. K. „Snieguolės“ vaistinei, V. K., tretiesiems asmenims antstoliui S. V., „BTA Insurance Company“ SE, vykdančios savo veiklÄ per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje), dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo.Teismas n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė Alytaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2025-470/2011 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ S. K. „Snieguolės“ vaistinės (toliau - vaistinė) 26 076,57 Lt skolÄ , 1 786,70 Lt delspinigius ir 836 Lt žyminį mokestį. Pagal šį sprendimÄ buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas, kuris pateiktas vykdyti trečiojo asmens antstolio S. V. kontorai. Antstolis 2012 m. spalio 19 d. patvarkymu įpareigojo Vaistinę iki 2012 m. spalio 30 d. raÅ¡tu pateikti duomenis apie visÄ turimÄ turtÄ ir jo buvimo vietÄ bei sudaryti sÄ lygas Å¡io turto apžiÅ«rai ir įvertinimui.

Vaistinės savininkė S. K. atsisakė bendradarbiauti su antstoliu ir nurodyti kilnojamojo turto, įskaitant automobilį, buvimo vietÄ . Vaistinės savininkė antstolio patvarkymo neįvykdė, todėl jai du kartus teismas skyrė baudas už antstolio įpareigojimų nevykdymÄ , tačiau ji ir toliau nesudarė sÄ lygų turto apžiÅ«rai. Alytaus rajono apylinkės teisme, nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-1887-292/2012, Vaistinės savininkė S. K. pateikė teismui Vaistinės kilnojamojo turto sÄ raÅ¡Ä , kuriame buvo nurodyta, kad Vaistinei nuosavybės teise priklauso automobilis Mitsubishi Pajero, valstybinis Nr. DDF 777, kurio įsigijimo kaina yra 53 000 Lt.

Automobilis nuo 2007 m. liepos 24 d. nuosavybės teise priklausė Vaistinei, o 2013 m. sausio 4 d. buvo perleistas atsakovui V. K., kuris 2013 m. liepos 19 d. perleido automobilį tretiesiems asmenims.IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia tarp atsakovų 2013 m. sausio 4 d. sudarytÄ automobilio Mitsubishi Pajero, valstybinis Nr. DDF 777, pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo V. K. Vaistinės naudai 25 860 Lt, nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal ieÅ¡kovės reikalavimÄ Vaistinei, kuris kyla iÅ¡ 2011 m. lapkričio 7 d.

Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2025-470/2011, į atsakovo V. K. Vaistinei mokėtinus 25 860 Lt, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, pripažino negaliojančia automobilio Mitsubishi Pajero pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ 2013 m. sausio 4 d. tarp atsakovų S. K. „Snieguolės“ vaistinės ir V. K., taikė restitucijÄ ir priteisė iÅ¡ atsakovo V.

K. 25 860 Lt atsakovei S. K. „Snieguolės“ vaistinei, nukreipė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Entafarma“ reikalavimÄ S. K. „Snieguolės“ vaistinei, kuris kyla iÅ¡ 2011 m. lapkričio 7 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2025-470/2011, į atsakovo V. K. atsakovei S. K. „Snieguolės“ vaistinei mokėtinus 25 860 Lt, priteisė iÅ¡ atsakovų S. K. „Snieguolės“ vaistinės ir V. K. po 755,77 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei UAB „Entafarma“, priteisė iÅ¡ atsakovų S. K.

„Snieguolės“ vaistinės ir V. K. po 32,84 Lt iÅ¡laidų už procesinių dokumentų įteikimÄ valstybei. Teismas remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad skola nėra iÅ¡ieÅ¡kota, todėl atsakovų jokiais įrodymais nepagrįstus teiginius, kad skola yra iÅ¡ieÅ¡kota, atmetė. Teismas pažymėjo, kad skolos dydžio atsakovai neginčija, todėl laikė, kad Vaistinė ieÅ¡kovei iki Å¡iol yra skolinga, taigi ieÅ¡kovė turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę. IÅ¡ byloje esančių įrodymų teismas sprendė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu Vaistinė savo kreditoriams buvo pradelsusi sumokėti 427 048 Lt.

Ginčijamo sandorio metu Vaistinei perleidus automobilį, Vaistinės pagal sÄ raÅ¡Ä turimas kilnojamasis turtas sumažėjo 53 000 Lt suma. Ä®vertinęs tai, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ginčijamo sandorio sudarymo metu Vaistinės pradelsti įsipareigojimai (427 048 Lt), virÅ¡ijo pusę Vaistinės ir jos savininkės S. K. turimo turto vertės, ginčijamo sandorio sudarymo metu Vaistinė nevykdė veiklos, todėl Vaistinė buvo faktiÅ¡kai nemoki. Teismas nustatė, kad atsakovui V. K. ir Vaistinės savininkei S. K. buvo suteiktas 71 000 Lt kreditas automobiliui įsigyti, suteikiama kredito suma buvo pervesta į Vaistinės savininkės S. K. asmeninę banko sÄ skaitÄ , o tÄ pačiÄ dienÄ Vaistinės savininkė S. K. pervedė Å¡iÄ sumÄ , kaip savininko įnaÅ¡Ä , įmonės sÄ skaitai papildyti. 2007 m. liepos 9 d.

Vaistinė sumokėjo 15 000 eurų (51 8700 Lt pagal Swedbank AB nustatytÄ valiutų kursÄ ) už automobilį. Atsakovė neginčijo Å¡io fakto, kad pinigai buvo pervesti į Vaistinės sÄ skaitÄ , kad už juos buvo įsigytas automobilis Vaistinės reikmėms, todėl ir buvo iÅ¡laikomas iÅ¡ Vaistinės piniginių lėšų, t. y. iÅ¡ Vaistinės sÄ skaitos buvo mokama už kurÄ , automobilio detales, automobilio stiklo keitimÄ bei mokamos draudimo įmokos už automobilį. Remdamasis bylos duomenimis teismas taip pat nustatė, kad V.

K. dirbo Vaistinėje administratoriumi, jam buvo mokamas darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai, kad individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad automobilis buvo įsigytas ir įregistruotas Vaistinės vardu, įtrauktas į Vaistinės apskaitÄ ir joje apskaitytas kaip Vaistinės turtas, be to vartojimo kredito sutartis numatė, kad kredito gavėjų prievolė grÄ Å¾inti bankui paimtÄ kreditÄ yra solidari, o 15 274,18 Lt vartojimo kredito yra padengusi Vaistinės savininkė S. K., atsakovas V.

K. – 55 725,82 Lt, teismas sprendė, kad įvykdęs prievolę bankui, V. K. įgijo reikalavimo teisę į Vaistinės savininkę 20 225,82 Lt sumai. Kadangi vartojimo kredito sutartyje buvo nurodyta, kad visas kreditas yra pervedamas į Vaistinės savininkės S. K. banko sÄ skaitÄ , Vaistinės savininkė įnešė iÅ¡ banko gautÄ kredito sumÄ kaip savininko įnaÅ¡Ä Ä¯ Vaistinės sÄ skaitÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog automobilio įsigijimas iÅ¡ dalies buvo finansuotas atsakovo V. K. lėšomis.

Tai reiÅ¡kia, kad, visiÅ¡kai įvykdęs prievolę bankui, atsakovas V. K. 2012 m. liepos 19 d. įgijo reikalavimo teisę į Vaistinę. Tačiau duomenų, kad atsakovas V. K. bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas Vaistinei dėl didesnės dalies sugrÄ Å¾into kredito už automobilį, byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Vaistinė, bÅ«dama nemoki, ginčijamu sandoriu sudarė sÄ lygas atsakovui V. K., kaip Vaistinės kreditoriui, apeinant kitus Vaistinės kreditorius, žymia dalimi patenkinti savo kreditorinį reikalavimÄ Vaistinei, o ieÅ¡kovui ginčijamu sandoriu iÅ¡ esmės buvo sutrukdyta patenkinti reikalavimus iÅ¡ Vaistinės turto.Teismas pažymėjo, kad nėra nustatyta, kad ginčijamÄ sandorį atsakovai privalėjo sudaryti, nes nebuvo jokio įstatymo ar teismo sprendimo, kuris bÅ«tų įpareigojęs juos sudaryti ginčijamÄ sandorį.

Atsakovų nesÄ Å¾iningumo aplinkybę, sudarant ginčijamÄ sandorį, teismo vertinimu patvirtina tai, kad atsakovas V. K. ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo ir Å¡iuo metu yra Vaistinės savininkės S. K. sutuoktinis. Vertinant atsakovo sÄ Å¾iningumÄ objektyviuoju požiÅ«riu teismas darė iÅ¡vadÄ , kad pirkdamas automobilį iÅ¡ Vaistinės už 1,00 Lt, o pardavęs už 15 000 Lt, kaip pats teigė už realiÄ automobilio kainÄ , rodo, kad buvo neteisingas ir elgėsi nesÄ Å¾iningai. Vertinant atsakovo sÄ Å¾iningumÄ subjektyviuoju požiÅ«riu spręsta, kad atsakovas, bÅ«damas Vaistinės darbuotoju (kad ir buvusiu), Vaistinės savininkės sutuoktiniu, aiÅ¡kiai žinojo ir suprato turimÄ neįvykdytÄ prievolę, žinojo apie vykstantį iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ , jis, atsižvelgiant į jo amžių, individualias savybes, žinojo ir turėjo žinoti, kad ginčijamas sandoris pažeis kreditorių interesus.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas V. K. yra verslininkas, IÄ® „KiÅ¡kynė“ savininkas ir vadovas bei turi patirties įgyvendinant Europos SÄ jungos lėšomis finansuojamus projektus, todėl jam yra keliami didesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai sudarant sandorius, negu paprastam fiziniam asmeniui, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nebuvo sÄ Å¾iningas, sudarydamas ginčijamÄ sandorį. Todėl teismas sprendė, kad ginčijamas sandoris pažeidė ieÅ¡kovės teises, nes ieÅ¡kovė prarado galimybę nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ ginčijamu sandoriu perleistÄ Automobilį ir atitinkamai ieÅ¡kovės galimybės, realiai iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ Vaistinės ir jos savininkės turto, itin ženkliai sumažėjo.

Nustačius, kad sudarydami ginčijamÄ sandorį atsakovai buvo nesÄ Å¾iningi, todėl iÅ¡ atsakovo V. K. Vaistinės naudai yra priteista vidutinė automobilio rinkos kaina, buvusi ginčijamo sandorio sudarymo metu - 2013 m. sausio mėnesį ji buvo 25 860 Lt. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai Atsakovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, prijungti civilines bylas Nr. 2-1439-470/2010;

Nr. 2-1188/470-2011; Nr. 2-2025-470/2011; Nr. 2-1744-292/2013 ir visas 2013 metų bylas susijusias su S. K. „Snieguolės“ vaistine, fiziniais asmenimis V. K. ir S. K. dėl darbo užmokesčio padalijimo, antstolio S. V. neteisėtų veiksmų ir S. K. baudimo įvairiomis nuobaudomis, panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, pritaikytas V. K. turtui, apie galimas nusikalstamas antstolio ir ieÅ¡kovės veikas informuoti prokurorÄ .Skunde nurodo, kad ieÅ¡kovė ir antstolis yra nesÄ Å¾iningos Å¡alys, kurios pateikė melagingus duomenis apie įmonės savininkus, apeliantės vertinimu įmonė negali bÅ«ti laikoma bendrÄ ja sutuoktinių jungtine nuosavybe, be to V.

K. nebuvo vaistinės kreditoriumi. Automobilį Mitsubishi Pajero S. K. nusipirko už bendrai paimtÄ vartojamÄ jį kreditÄ , kurį be atsakovo V. K. raÅ¡ytinio sutikimo pervedė į savo IÄ® sÄ skaitÄ . KreditÄ V. K. iÅ¡mokėjo iÅ¡ asmeninių lėšų, todėl tarpusavio susitarimu automobilis buvo parduotas V. K. už 1 Lt. Byloje nėra jokių duomenų, kad turtas bÅ«tų perduotas individualiai įmonei. Be to, apeliantė teigia, kad ieÅ¡kovė pateikė teismui melagingus duomenis apie atsakovės skolÄ .

Ji nepateikė suderinimo akto apie Å¡iuo metu esančiÄ likusiÄ neapmokėtÄ skolos dalį arba visiÅ¡kÄ sumokėjimÄ .Apeliantė teigia, kad byloje neprisiekė antstolis, ir jis davė melagingus parodymus. Apeliantės teigimu antstolis ir ieÅ¡kovė nutylėjo tÄ aplinkybę, kad skola pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ buvo iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ S. K. „Snieguolės“ vaistinės lėšų. Be to, sustabdytoje civilinėje byloje Nr. 2-1744 -292/2013, vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ S. K. asmeninių lėšų iÅ¡ neįgalumo pensijos ir gaunamo darbo užmokesčio UAB „Ramunėlės“ vaistinėje.

Antstolis iÅ¡ieÅ¡ko sumas keturiose bylose, pats nežino, kiek S. K. yra sumokėjusi, be to į antstolio sÄ skaitÄ tiesiogiai buvo nuraÅ¡ytos S. K. grÄ Å¾intinos pagal (duomenys neskelbtini) deklaracijÄ sumos. Apeliantė tvirtina, kad antstolis sÄ moningai slėpė bylai svarbiÄ informacijÄ , piktybiÅ¡kai piktnaudžiaudamas S. K. neįgalumu, tuo naudojosi ir teismas, nes tÄ pačiÄ sumÄ tuo pačiu pagrindu priteisė jau trečiÄ katrÄ , o antstolis bandė ieÅ¡koti net keturis kartus. Nors antstolis įpareigojo apeliantę pateikti duomenis apie įvykdytas įmokas pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , tokių duomenų ji negalinti pateikti, nes antstolis savavaliÅ¡kai nusiraÅ¡inėjo netgi nedarbingumo iÅ¡mokas tai pačiai skolai padengti, kai teisėja S. J. ieÅ¡kovei iÅ¡davė suklastotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ iÅ¡ieÅ¡kojimui byloje 2-1439-470/2010, nors joje buvo pasiraÅ¡yta Taikos sutartis.

Be to, apeliantės manymu teismas nepagrįstai iÅ¡nagrinėjo bylÄ nedalyvaujant atsakovams, todėl byloje nebuvo pilnai iÅ¡nagrinėtos visos aplinkybės ir remiantis LR CPK 263 str. 2 p. byla turi bÅ«ti atnaujinta iÅ¡ esmės.IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad ieÅ¡kovė turi reikalavimo teisę, ginčijamu sandoriu perleistas automobilis buvo Vaistinės nuosavybė, o atsakovas V.

K. – Vaistinės kreditoriumi.Suinteresuotas asmuo antstolis S. V. atsiliepimu į skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Byloje nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškovei UAB „Entafarma“ iš atsakovės S. K. „Snieguolės“ vaistinės priteista 26 076,57 Lt skola, 1786,70 Lt delspinigiai ir 836,00 Lt žyminis mokestis (t. 1, b. l. 47-48 ). Šio teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas, kuris vykdomas trečiojo asmens antstolio S. V. kontoroje (t. 1, b. l. 43-46, 50).

Byloje pateikti duomenys, jog atsakovės atstovė neįvykdė antstolio 2012 m. spalio 19 d. patvarkymo iki 2012 m. spalio 30 d. raÅ¡tu pateikti duomenis apie visÄ turimÄ turtÄ ir jo buvimo vietÄ bei sudaryti sÄ lygas Å¡io turto apžiÅ«rai ir įvertinimui (t. 1, b. l. 22), nepateikė duomenų apie valdomÄ kilnojamÄ jį turtÄ , tame tarpe ir automobilį. Teismas nustatė, kad Alytaus rajono apylinkės teisme, nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-1887-292/2012, atsakovės savininkė S. K. pateikė teismui Vaistinės kilnojamojo turto sÄ raÅ¡Ä , kuriame buvo nurodyta, kad Vaistinei nuosavybės teise nuo 2007 m. liepos 24 d. priklausė automobilis Mitsubishi Pajero, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio įsigijimo kaina yra 53 000 Lt (t. 1, b. l. 26-27) ir kuris 2013 m. sausio 4 d. buvo perleistas atsakovui V.

K., kurį atsakovas 2013 m. liepos 19 d. perleido tretiesiems asmenims (t. 1, b. l. 56, 127, t. 2, b. l. 71). Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu pripažinti sandorį negaliojančiu bei taikyti restitucijÄ , motyvuodama tuo, kad, apeliantės nuomone, ieÅ¡kovė neturi galiojančios reikalavimo teisės, nes skola yra iÅ¡ieÅ¡kota, todėl nenustačius Å¡ios sÄ lygos, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, be to teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas argumentuojamas tuo, jog atsakovas V.

K. nebuvo apeliantės kreditoriumi bei, kad ginčijamu sandoriu perleistas automobilis nuosavybės teise nepriklausė atsakovei. Dėl actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygų Actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Kreditorius, reikÅ¡damas actio Pauliana ieÅ¡kinį, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistÄ jo mokumÄ sugrÄ Å¾inant tai, kÄ skolininkas nesÄ Å¾iningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; kt.).Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡skyręs tokias actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009; 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).Pirmoji actio Pauliano ieÅ¡kinio patenkinimo sÄ lyga, kurios, anot apeliantės, byloje nėra nustatyta, reiÅ¡kia, kad kreditorius turėtų neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, t. y. jis taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs jÄ netinkamai.

Teismui aiÅ¡kinantis, ar kreditorius turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, bÅ«tina turėti omenyje tai, kad actio Pauliana taikymo atveju svarbus yra prievolės tarp kreditoriaus ir skolininko atsiradimo momentas, nes kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo bÅ«dais. Actio Pauliano ieÅ¡kinį, kaip teisių gynimo bÅ«dÄ , kreditorius gali naudoti per visÄ savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo.

Taigi tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali pažeisti bÅ«simos prievolės, prieÅ¡ingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sÄ lyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004). Tačiau sprendžiant dėl to, kada atsirado skolininko prievolė kreditoriui, taip pat bÅ«tina įvertinti tai, kad pagal CK įtvirtintÄ actio Pauliana instituto reglamentavimÄ tokio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu nereikalaujama, kad reikalavimo teisė bÅ«tų vykdoma, t. y. neturėtų bÅ«ti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu, atsižvelgė į nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl apeliacinio skundo argumentai atmestini.

Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo motyvams, todėl jų iÅ¡samiai nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), papildomai pažymi, kad tarp Å¡alių nėra ginčo, jog iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei teismo sprendimo pagrindu yra priteistos pinginės sumos, teismo sprendimas yra vykdymo stadijoje, atsakovė įrodymų, jog teismo sprendimo pagrindu priteistos sumos ieÅ¡kovei yra sumokėtos, nėra pateikusi, prieÅ¡ingai iÅ¡ antstolio pažymos apie vykdymo eigÄ spręstina, kad 2014-02-01 dienai iÅ¡ieÅ¡kota suma yra 1 843,06 Lt, neiÅ¡ieÅ¡kotos sumos likutis 26 856,21 Lt (t. 2, b. l .60).

Kaip matyti iÅ¡ ginčo sutarties (t. 1, b. l. 127) ir VÄ® „Registra“ pažymos (t. 1, b. l. 56), sutartis sudaryta ir juridinis faktas apie pirkimo-pardavimo sandorio sudarymÄ Ä¯registruota tÄ pačiÄ dienÄ t. y. 2013 m. sausio 4 d., taigi, ginčo turto pirkimo-pardavimo sandoris sudarytas jau priėmus ir neįvykdžius teismo sprendimo dėl skolos ieÅ¡kovei priteisimo iÅ¡ atsakovės. Kreditorius reikalavimÄ gali reikÅ¡ti per visÄ savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo, o actio Pauliana instituto taikymui netgi nėra bÅ«tina konstatuoti, kad prievolės įvykdymo terminai yra suėję, o pats reikalavimas patvirtintas teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).Nesutiktina su apeliante, kad ginčo sandorio objektas atsakovei nuosavybės teise nepriklausė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2007 m. liepos 9 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis tarp Swedbank AB ir atsakovų V. K. bei S. K., kurios pagrindu atsakovui V. K. ir S. K. buvo suteiktas 71 000 Lt kreditas vartojimo reikmėms. Pateiktais į bylÄ banko įstaigos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. liepos 9 d. 71 000 Lt sumÄ bankas pervedė į įmonės savininkės S. K. asmeninę banko sÄ skaitÄ , o tÄ pačiÄ dienÄ S. K. pervedė Å¡iÄ sumÄ , kaip savininko įnaÅ¡Ä , įmonės sÄ skaitai papildyti (t. 2, b .l. 137), iÅ¡ kurios 2007 m. liepos 9 d. nuimti 15 000 eurų skirti automobiliui įgyti (t. 3, b. l. 7).

IÅ¡ Å¡ių nustatytų aplinkybių spręstina, kad bankinė įstaiga suteikė vartojimo kreditÄ , kuris buvo panaudotas individualios įmonėms tikslams. Ä®monės savininkei įneÅ¡us pingines lėšas į įmonės sÄ skaitÄ , įmonė dalį įneÅ¡tų lėšų panaudojo automobilio įsigijimui. Pirmosios instancijos teismas nustatęs faktines aplinkybes apie automobilio įsigijimÄ , jo įtraukimÄ Ä¯ įmonės turto sÄ raÅ¡Ä (t. 1, b. l. 26), naudojimÄ ir iÅ¡laikymÄ bei, kad VÄ® „ Regitra“ transporto priemonės savininke po automobilio įsigijimo buvo įregistruota atsakovė, kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nustato privalomÄ sandorių registravimÄ parduodant transporto priemonę, sprendžia, kad teismas padarė pagrįstas ir teisėtas iÅ¡vadas apie ginčo sandorio priklausymÄ atsakovei nuosavybės teise.

Pažymėtina, kad pati apeliantė teigia, jog sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ perduodant įmonei valdyti patikėjimo teise turi bÅ«ti suraÅ¡omas ir pasiraÅ¡omas turto perdavimo dokumentas, tačiau neigdama ginčo objekto priklausymÄ atsakovei nuosavybės teise, įrodymų, pagrindžiančių, jog įmonei perdavimo aktu buvo perduotas įmonei nepriklausantis turtas, nagrinėjamu atveju nepateikė.  CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė asmeniui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių Å¡is sudaryti neprivalėjo.

Å i nuostata konkuruoja su sutarties laisvės principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečiÄ sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tÄ sutartį sudaryti, be to, savarankiÅ¡kai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sÄ lygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sÄ lygų reikalauja vieÅ¡oji tvarka, teisės principai, gera moralė.

Tik nustačius, kad sandorio skolininkas sudaryti neprivalėjo, yra įvykdoma bÅ«tina sÄ lyga sandorį naikinti LR CK 6.66 straipsnio tvarka ir pagrindais.Apeliantės teigimu, ginčo sandoris buvo sudarytas dėl to, jog vartojimo kreditÄ dengė ir atsakovas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartÄ tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Alytaus tekstilė“ v.

AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010). Teisėjų kolegija vertina, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad ir įmonės nemokumo situacijoje skolininkas privalo vykdyti įstatymų reikalavimus (pavyzdžiui, dėl skolų padengimo eiliškumo, atsiskaitymo tvarkos), o atsiskaitant su vienu kreditoriumi turi paisyti kitų kreditorių teisių ir interesų, kad jie nebūtų pažeidžiami. Įstatymo nuostatų nesilaikymas yra nesuderinamas su protingo asmens elgesio standartu.

PranaÅ¡umo vienam kreditoriui teikimas yra draudžiamas pagal baudžiamuosius įstatymus, taip pat vertinamas kaip kreditoriaus teisių pažeidimas, tai net ir esant susiklosčiusioms svarbioms faktinėms aplinkybėms skolininkas turi vadovautis įstatymais ir pagal juos spręsti dėl bÅ«tinumo sudaryti sutartį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė neigia, jog atsakovas V. K. buvo ar yra įmonės kreditorius, todėl nustačius, kad automobilis, kurio vertė sandorio sudarymo metu buvo daugiau nei 25 000 Lt, buvo parduotas asmeniui, kurio atsakovė nepripažįsta įmonės kreditoriumi, už vienÄ litÄ , darytina iÅ¡vada, kad tokio sandorio atsakovė sudaryti neprivalėjo.

Tokie pirmosios instancijos teismo argumentai atitinka sandorio sudarymo nebÅ«tinumo nuostatas taikant actio Pauliana institutÄ pripažįstant sandorį negaliojančiu. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo analizavo ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus apie atsakovės įsiskolinimus kitiems kreditoriams. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kreditoriaus teisių pažeidimui pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iÅ¡ esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iÅ¡ skolininko turto, nes sudarius ginčijamÄ sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi, todėl atsakovės finansinės padėties nustatymas buvo bÅ«tina sÄ lyga taikant actio Pauliana nuostatas.

Kitų actio Pauliana taikymo sÄ lygų įrodytumas byloje nekvestionuojamas, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas, dėl jų iÅ¡samiau nepasisako.Kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai apie skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įmonės savininkės darbo užmokesčio, daromų prielaidų dėl antstolio veiksmų neteisėtumo atliekant vykdymo veiksmus tiek iÅ¡ieÅ¡kant įsiskolinimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės, tiek kitų kreditorių naudai, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias teisės ginčyti kreditoriaus ir skolininko sudarytus sandorius actio Pauliana pagrindais ir sÄ lygomis (LR CPK 6.66 str.), Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė actio Pauliana sÄ lygas reglamentuojančias teisės normas (CK 6.66 straipsnis) bei tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), todėl pagrįstai pripažino buvus visas actio Pauliana taikymo sÄ lygas, priimto sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo – skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliantė praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių byla apeliacine tvarka turėtų bÅ«ti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis), todėl apeliantės praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka netenkintinas. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių reikėtų prijungti civilines bylas Nr. 2-1439-470/2010;

Nr. 2-1188/470-2011; Nr. 2-2025-470/2011; Nr. 2-1744-292/2013 ir visas 2013 metų bylas susijusias su S. K. „Snieguolės“ vaistine, fiziniais asmenimis V. K. ir S. K. dėl darbo užmokesčio padalijimo, antstolio S. V. neteisėtų veiksmų ir S. K. baudimo įvairiomis nuobaudomis. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir pagrindų, dėl kurių teismas privalėtų apie galimas nusikalstamas antstolio ir ieÅ¡kovės veikas informuoti prokurorÄ (CPK 300 straipsnis).Byloje 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo V.

K. turtui. Apeliantė skunde iÅ¡dėstė praÅ¡ymÄ panaikinti Å¡ias laikinÄ sias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas tenkinti ieÅ¡kinį paliekamas nepakeistas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones byloje nėra iÅ¡nykęs. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                     Virginija Lozoraitytė                                                                                                                                   ArÅ«nas Rudzinskas                                                                                                                                   Egidijus TamaÅ¡auskas