84373a0b-dd61-495c-af4e-74e905e12249 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-608-891/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25851-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.1.15.3.3.4; 2.4.6.4.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės, sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei, dalyvaujant prokurorei Raimondai Mackevičienei, nuteistajam M.

G., jo gynėjui advokatui Sergejui Milovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. G. ir jo gynėjo advokato S. Milovo apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2022 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 7 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose, ir atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ .

Nukentėjusiojo K. Å . civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies – nukentėjusiajam K. Å . iÅ¡ M. G. priteista 2 630 Eur turtinei ir 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas. IÅ¡ M. G. valstybės naudai priteista 396,26 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimÄ nukentėjusiajam K. Å .. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1.

M. G. nuteistas už tai, kad muÅ¡damas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo K. Å . sveikatÄ , o bÅ«tent – 2021 m. liepos 25 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje, penktame aukÅ¡te, prie butų Nr. 35 ir Nr. 36, kilusio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį K. Å . į veidÄ , taip padarydamas K. Å . odos nubrozdinimÄ virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje su pirmo ir antro dantų vainiko lūžiais – tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo K.

Å . sveikatÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. G. ir jo gynėjas advokatas S. Milovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2022 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu (turėtų bÅ«ti 7 punktu), baudžiamÄ jÄ bylÄ M. G. atžvilgiu nutraukti, esant jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei, numatytai BK 28 straipsnio 2 dalyje; nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį atmesti. 2.1.

Apeliantų nuomone, skundžiamas nuosprendis neatitinka įstatymo reikalavimų, kadangi jame padarytos išvados nepagrįstos išsamia ištirtų įrodymų analize, teismo išvados padarytos neatsižvelgus ir neįvertinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam sprendimui priimti. Apeliantų vertinimu, skundžiamame nuosprendyje išdėstyti motyvai, kuriais teismas grindė nuteistojo kaltę, nėra pakankami ir neabejotini tam, kad būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog M.

G. yra kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismo padaryti įrodinėjimo taisyklių pažeidimai sukliudė jam tinkamai pritaikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ ir kvalifikuoti kaltinamojo veiksmus kaip bÅ«tinÄ jÄ gintį. 2.2. Skunde pažymima, kad įvykio, kuriame buvo sužalotas K. Å ., niekas kitas, iÅ¡skyrus jame dalyvavusius nuteistÄ jį M. G., nukentėjusįjį K. Å . ir liudytojÄ V. S., nematė. Jis nebuvo nufilmuotas ar (ir) nufotografuotas.

Todėl, pasak apeliantų, teismas turėjo ypatingÄ dėmesį skirti įvykio dalyvių parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, vertinimui bei analizei, nes tai leistų nustatyti tikrÄ jÄ Ä¯vykio eigÄ ir teisingai kvalifikuoti kiekvieno iÅ¡ dalyvių veiksmų teisinę reikÅ¡mę, tačiau skundžiamo nuosprendžio turinys leidžia tvirtinti, jog teismas aptariamus įrodymus vertino neiÅ¡samiai, jų negretindamas su kitais byloje surinktais įrodymais, neatsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes.

Tai nulėmė aiÅ¡kiai klaidingas teismo iÅ¡vadas tiek dėl M. G. kaltės, tiek dėl jÄ tariamai patvirtinančių įrodymų. 2.3. Nuteistojo ir jo gynėjo teigimu, M. G. nuo pat pirmos apklausos davė nuoseklius parodymus, aiÅ¡kiai nurodė, jog konfliktÄ pradėjo nukentėjusysis, kuris, bÅ«damas akivaizdžiai neblaivus, pirmiausia užsipuolė jį žodžiu, toliau bandė sugriebti už gerklės ir suduoti. NustÅ«męs jo rankÄ kaltinamasis apsisuko ir norėjo pasiÅ¡alinti, tačiau K.

Å . jį vėl puolė apglėbdamas iÅ¡ už nugaros. Tam, kad atsilaisvinti, sÄ moningai sudavė nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį į veidÄ , nuo kurio pastarasis jį paleidęs nukrito ant grindinio. Tuo metu atbėgusi taip pat neblaivi V. S. bandė kaltinamÄ jį sulaikyti. JÄ atstÅ«mė ir V. S., užkliuvusi už K. Å ., nukrito. Nukritusi sugriebė jam už kojų ir norėjo įkasti. Apsigindamas sudavė V. S. delnu per veidÄ . Pastaroji jį paleido ir jis išėjęs iÅ¡ namo laiptinės, kur viskas vyko, į laukÄ pats iÅ¡kvietė policijÄ .

Anot apeliantų, Å¡iuos kaltinamojo parodymus, prieÅ¡ingai nei tvirtinama skundžiamame nuosprendyje, pirmiausia patvirtina policijos pareigÅ«nų (body camera) darytas vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuota, kÄ policininkui apie kÄ tik nutikusį įvykį pasakoja M. G.: „iÅ¡eidinėjau su Å¡unimi pasivaikščioti. Kaimynas (K. Å .) duris buvo truputį atsidaręs ir truputį jas užkabinau. Kaimynas Å¡oko į akis: „KÄ tu snarglį“, muÅ¡tis, teko gintis. IÅ¡Å¡oko jo kaimynė (taip pat toje pačioje laiptinėje gyvena, kartu girtauja), puolė už kojų kabintis, į namus neleido, nu tai atsimuÅ¡inėjau...“.

Ä® policijos pareigÅ«no klausimÄ , ar jam trenkė, M. G. atsakė: „netrenkė, nes sugebėjau apsiginti, jie neblaivÅ«s yra“. Be to, M. G. parodymai apie tiek nukentėjusiajam, tiek ir liudytojai V. S. suduotų smÅ«gių kiekį ir lokalizacijÄ visiÅ¡kai atitinka byloje esančias teismo medicinos specialisto iÅ¡vadas. K. Å . nustatytas odos nubrozdinimas virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje su pirmo ir antro dantų vainikų lūžiais, kuriam padaryti pakako vieno trauminio poveikio (1 t., b. l. 96–97).

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme M. G. nurodė sudavęs nukentėjusiajam iÅ¡ viso tik vienÄ smÅ«gį į veidÄ . V. S. teismo medicinos tyrimo metu buvo nustatytas vienintelis sužalojimas, kuris galėtų bÅ«ti siejamas su Å¡ioje byloje nagrinėjamu įvykiu – poodinė kraujosruva pakauÅ¡yje, atsiradusi, anot V. S., jai nukritus ir atsitrenkus į durų staktÄ (1 t., b. l. 56–57). Kiti sužalojimai (poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame petyje, krÅ«tinės Å¡onuose, deÅ¡iniame klube ir kairėje Å¡launyje) buvo padaryti arba po, arba kur kas anksčiau iki įvykio dienos.

M. G. davė nuoseklius parodymus apie liudytojai V. S. suduotÄ vienÄ smÅ«gį į veidÄ tuo metu, kada ji ketino įkÄ sti jam į kojÄ . Tai, jog V. S. veide nebuvo konstatuota jokių sužalojimų, anot apeliantų, visiÅ¡kai patvirtina M. G. žodžius, jog sudavė delnu ir tik tam, kad paleistų. Akivaizdu, kad nestiprus smÅ«gis delnu galėjo ir nesukelti jokių matomų sužalojimų. 2.4. Apeliantų vertinimu, teismo medicinos specialistų iÅ¡vadų duomenys yra aktualÅ«s vertinant ir nukentėjusiojo bei liudytojos V.

S. parodymų apie įvykio aplinkybes tikrumÄ . Pasak nuteistojo ir jo gynėjo, sugretinus nukentėjusiojo K. Å . ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus ir objektyvius duomenis iÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados, yra akivaizdu, jog didžioji dalis jo nurodomų aplinkybių (smÅ«gių kiekis, lokalizacija ir pan.) yra iÅ¡galvotos ir neatitinka tikrovės. Duodamas parodymus nukentėjusysis nesako tiesos, stengiasi apkalbėti kaltinamÄ jį, o save parodyti Å¡velniu ir draugiÅ¡ku kaimynu, tapusiu užpuolimo auka.

Anot apeliantų, nukentėjusiojo K. Å . parodymai taip pat nėra nuoseklÅ«s. Ikiteisminio tyrimo metu jis atkakliai tvirtino, jog konfliktÄ pradėjo M. G., pirmiausia užpuolęs jį žodžiais, po to trenkė, o teisme nukentėjusysis nurodė, kad tai jis pirmas ėmė rėkti ant kaltinamojo ir Å¡velniai bei draugiÅ¡kai jam trinktelėjo, tik po to M. G. pradėjo jį kumščiuoti. Nuteistojo ir jo gynėjo teigimu, liudytojos V. S. parodymai taip pat nevertintini kaip patikimi. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme V.

S. nurodė, kad įvykio metu M. G. mušė jÄ kumščiais ir spardė kojomis, sudavė daug smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, tačiau iÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, jog pagal V. S. kÅ«ne rastų sužalojimų atsiradimo laikÄ , tik vienintelis jų – kraujosruva pakauÅ¡yje – galėjo atsirasti per byloje nagrinėjamÄ Ä¯vykį. Apeliaciniame skunde teigiama, kad vertindamas nukentėjusiojo ir liudytojos V. S. parodymus, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kitas byloje nustatytas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Įvykio metu tiek K. Š., tiek ir V. S. buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio (nukentėjusiajam nustatytas 1,20 prom. girtumas, o V. S. dėl girtumo apskritai nesugebėjo įpūsti į alkotesterį). Tiek kaltinamasis, tiek visi kiti byloje apklausti liudytojai – nukentėjusiojo ir V. S. kaimynai vieningai parodė, kad K. Š. ir V. S., būdami girti ir agresyvūs, puola ir kabinėjasi prie žmonių ir ypač prie kaltinamojo. M. G., priešingai, visų liudytojų apibūdinamas kaip ramus, paslaugus, kultūringas, alkoholio nevartojantis kaimynas.

Anot apeliantų, Å¡ių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ir įvykio konfliktÄ sukėlė bei agresyviai jo metu elgėsi ne kas kitas, o nukentėjusysis K. Å . ir V. S.. Labiau nei tikėtina, kad kaltinamajam teko nuo jų gintis ir atsimuÅ¡inėti, kÄ jis ir nurodė į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams. 2.5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad netinkamai atliktas byloje surinktų įrodymų tyrimas ir jų vertinimas nulėmė tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių klaidų nustatydamas bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, o tai suponavo netinkamÄ BK 28 straipsnio normų taikymÄ .

Apeliantai nesutinka su skundžiamo nuosprendžio (20 punktas) iÅ¡vada, kad iÅ¡ nukentėjusiojo pusės nebuvo pavojingo, realaus bei akivaizdaus kėsinimosi kaltinamojo atžvilgiu. Pasak nuteistojo ir jo gynėjo, pirmosios instancijos teismas apie nukentėjusiojo veiksmų pavojingumÄ sprendė analizuodamas tik labai trumpÄ Ä¯vykusio konflikto tarpÄ prieÅ¡ pat nukentėjusiajam suduotÄ smÅ«gį, tačiau iki tol vykę įvykiai leidžia K. Å . veiksmus, užpuolant kaltinamÄ jį iÅ¡ už nugaros ir jį apglėbiant abejomis rankomis, vertinti kaip labai pavojingus.

Anot apeliantų, konfliktÄ pradėjo girtas nukentėjusysis, užsipuolęs M. G. agresyviais žodžiais, po kurių iÅ¡ karto norėjo sugriebti jam už gerklės ir trenkti, kaltinamasis jo rankas nustÅ«mė ir apsisuko, norėdamas pasiÅ¡alinti. GalbÅ«t tuo viskas ir bÅ«tų pasibaigę, tačiau K. Å . ir vėl jį užpuolė iÅ¡ už nugaros. Apeliantų įsitikinimu, akivaizdu, kad toks puolimas kaltinamajam turėjo bÅ«ti labai netikėtas ir jo vertintas kaip itin pavojingas, atsižvelgiant į prieÅ¡ tai buvusius agresyvius ir smurtinius nukentėjusiojo veiksmus.

Neabejotina, kad nukentėjusysis netikėtai, iÅ¡ už nugaros fiziÅ¡kai puldamas jau besitraukiantį kaltinamÄ jį, ketino jį sužaloti ir Å¡iuo atveju neturi esminės reikÅ¡mės, kad M. G. jokio skausmo dėl paties apkabinimo, kuris truko tik akimirkÄ , nepajuto. Kaltinamasis, reaguodamas į užpuolimÄ kaip konflikto tęsinį ir nukentėjusiojo siekį toliau jo atžvilgiu naudoti aktyvų fizinį smurtÄ , iÅ¡ karto laisva ranka per savo petį sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam į veidÄ .

Pasak nuteistojo ir jo gynėjo, kėsinimosi pavojingumui įvertinti taip pat neturi reikÅ¡mės aplinkybė, kad M. G. nebandė kitaip iÅ¡sivaduoti nuo jį sugriebusio nukentėjusiojo, o iÅ¡ karto jam smÅ«giavo. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino gynybos priemonių atitikties puolimui klausimo, kuriam iÅ¡spręsti svarbu įvertinti užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykį, galimos žalos dydį, nuosprendyje dėl to nepasisakė. Anot apeliantų, nukentėjusysis yra aukÅ¡tesnis ir stambesnis už kaltinamÄ jį, o konfliktas vyko daugiabučio namo laiptinėje, taigi, M.

G. pradėjus galynėtis su K. Š., bandant ištrūkti iš jo glėbio, abu galėjo nusiristi nuo laiptų ir patirti kur kas rimtesnius sužalojimus už tuos, kuriuos puolimo metu patyrė nukentėjusysis. Be to, apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad kaltinamojo suduotas smūgis galėjo nesukelti pasekmių, pasireiškusių dviejų nukentėjusiojo dantų vainiko lūžiais, jei pastarasis nuo 2018 m. birželio 21 d. nesirgtų lėtiniu periodontitu (1 t. 96–97) ir turėtų sveikesnius bei tuo pačiu stipresnius dantis.

Apeliantų įsitikinimu, nepagrįsti yra ir skundžiamo nuosprendžio samprotavimai, kuriais teismas byloje nagrinėjamÄ Ä¯vykį prilygina muÅ¡tynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios. Pasak nuteistojo ir jo gynėjo, iÅ¡ anksčiau nagrinėtų aplinkybių akivaizdu, kad puolė tik nukentėjusysis, pirma, norėdamas sugriebti kaltinamajam už gerklės ir suduoti, o pastarajam apsigynus ir norint pasiÅ¡alinti, apglėbdamas jį rankomis iÅ¡ už nugaros.

Konstatuoti kokius nors puolimo veiksmus iÅ¡ M. G. pusės nėra jokio faktinio pagrindo. Anot apeliantų, Å¡iame kontekste aktualÅ«s yra nukentėjusiojo teismui duoti parodymai, kuriais jis patvirtino, jog praeityje turėjo daugybę konfliktų su kaltinamuoju, tačiau pastarasis iki nagrinėjamo įvykio nei karto jo atžvilgiu fizinio smurto nevartojo. Å i aplinkybė kartu su prieÅ¡ tai aptartais liudytojų, kurie apibÅ«dino M. G. kaip ramų ir visiÅ¡kai nekonfliktiÅ¡kÄ asmenį, parodymais leidžia pagrįstai tvirtinti, jog kaltinamojo smurtiniai veiksmai įvykio metu turėjo svarbiÄ ir iÅ¡skirtinę priežastį – aktyvus nukentėjusiojo smurtas, nuo kurio kaltinamajam ir teko gintis.

Apibendrinant apeliaciniame skunde konstatuojama, kad bylos įrodymais, juos tinkamai įvertinus, nustatyti visi įstatyme įtvirtinti požymiai M. G. inkriminuotÄ veikÄ kvalifikuoti kaip padarytÄ bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. 2.6. Dėl civilinio ieÅ¡kinio skunde pažymima, kad nagrinėjamoje byloje nustatytas žalos nukentėjusiojo sveikatai padarymo faktas (sulaužyti ir paÅ¡alinti du dantys), tačiau jokių iÅ¡laidų, susijusių su sveikatos grÄ Å¾inimu – netektų dantų protezavimu – nukentėjusysis neturėjo.

Nepaisant to, kad K. Å . dantys lūžo per 2021 m. liepos 25 d. įvykį, o paÅ¡alinti buvo po kelių dienų (2021 m. liepos 27 d.) klinikoje, K. Å . iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos, tai yra daugiau nei metus laiko, dėl jų atstatymo niekur nesikreipė. Nesikreipė jis ir į klinikÄ â€žJust Smile“, kurios paslaugų įkainius civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė kaip patirtos žalos dydžio apskaičiavimo pagrindÄ . Pasak apeliantų, duomenis apie klinikoje „Just Smile“ atliekamos dantų implantacijos kainÄ Ä¯ bylÄ pateikė nukentėjusiojo atstovas, juos paėmęs iÅ¡ interneto.

Tačiau į bylÄ nei nukentėjusysis, nei jo atstovas nepateikė jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių, kad toks gydymas, kokį siÅ«lo klinika „Just Smile“, K. Å . gali bÅ«ti taikomas, atsižvelgiant į jo turimÄ lėtinį susirgimÄ (periodontitÄ ). Nėra duomenų, kad nukentėjusysis konsultavosi pas odontologÄ , jam buvo atlikti reikalingi tyrimai, sudarytas gydymo planas ar bent pateiktos rekomendacijos dėl planuojamo gydymo. Anot apeliantų, nurodytas aplinkybes sustiprina aplinkybė, kad teismo medicinos specialisto tyrimo iÅ¡vados duomenimis, įvykio dienai K.

Å . jau neturėjo net 7 dantų, tačiau jų įstatymu dėl kažkokių priežasčių nesirÅ«pino. Todėl, apeliantų vertinimu, nėra jokio pagrindo manyti, kad teismo nukentėjusiajam priteista turtinės žalos pinigų suma (2 630 Eur) bus panaudota tokiai žalai paÅ¡alinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nurodyti argumentai teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, jog pirmosios instancijos teismas, Å¡iuo atveju netaikydamas BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatų, pagal kurias iÅ¡imtiniais atvejais teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, netinkamai iÅ¡sprendė K.

Š. civilinį ieškinį.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė jų apeliacinį skundÄ tenkinti ir nutraukti M. G. bylÄ konstatavus, kad M. G. įvykio metu buvo bÅ«tinosios ginties padėtyje. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtÄ nuosprendį. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo M. G. ir jo gynėjo advokato S. Milovo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

5. Nagrinėjamoje byloje pateiktu apeliaciniu skundu nuteistasis M. G. iÅ¡ esmės neginčija nuosprendyje nustatytų faktinių aplinkybių, tai yra, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kilusio konflikto metu kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį K. Å . į veidÄ ir tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatÄ . Tačiau apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nes mano, kad jo veiksmai buvo atlikti veikiant bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, todėl jam turėjo bÅ«ti taikomos BK 28 straipsnio 2 dalies nuostatos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, su apeliantų teiginiais dėl M. G. veikimo bÅ«tinosios ginties situacijoje nesutinka ir vertina juos kaip nepagrįstus.

6. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį ir neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Å iÄ teisę asmuo gali įgyventi neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi taikant BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažįstant veikoje buvus bÅ«tinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sÄ lygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi.

7. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas reguliavimas numato Å¡ias bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygas:

1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi;

2) kėsinimasis turi būti realus;

3) kėsinimasis turi būti akivaizdus;

4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui;

5) neperžengtos bÅ«tinosios ginties ribos. Kėsinimosi pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan.

Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdus, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingÄ kėsinimÄ si apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei bÅ«tinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-7-313/2012, 2K-275/2013, 2K-467/2013, 2K-492/2014, 2K-71-895/2018).

Tuo pačiu svarbu pažymėti ir tai, kad įstatymas nereikalauja, jog gynybos priemonės ir intensyvumas visiÅ¡kai atitiktų kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ , ir neriboja naudojamų priemonių gynybai nuo pavojingo kėsinimosi. Ribojamas tik žmogaus sveikatai padaromos žalos dydis, kuris turi rodyti aiÅ¡kų neatitikimÄ tarp tos žalos, kuri padaryta ar galėjo bÅ«ti padaryta užpultajam, ir žalos, kuri realiai padaryta pasikėsinusiam asmeniui. BÅ«tinoji gintis nėra teisėta, jei kėsinimuisi atremti kaltininkas atlieka veiksmus, kurie akivaizdžiai tiek objektyviu požiÅ«riu (iÅ¡oriÅ¡kai), tiek subjektyviu požiÅ«riu (kai pačiam kaltininkui yra aiÅ¡ku) neatitinka kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125/2011, 2K-350-222/2015, 2K-568-139/2015, 2K-31-788/2015, 2K-416-942/2016).

8. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, skundžiamo nuosprendžio ir apeliacinio skundo argumentus, paties M. G. parodymus apie jo subjektyvų situacijos vertinimÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, laikėsi nurodytų iÅ¡aiÅ¡kinimų dėl BK 28 straipsnio nuostatų taikymo ir įvykio faktines aplinkybes nustatė teisingai. Teismo iÅ¡vados, kuriomis kaip nepasitvirtinusi atmesta nuteistojo versija dėl bÅ«tinosios ginties, yra aiÅ¡kios, logiÅ¡kos ir motyvuotos.

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad konfliktas tarp M. G. ir K. Å ., kurio metu M. G. sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu K. Å . į veidÄ , taip padarydamas nukentėjusiajam sužalojimÄ , specialisto iÅ¡vada vertinamÄ nežymiu sveikatos sutrikdymu, įvyko namo, kuriame jie abu gyvena, laiptinėje, prie butų Nr. 35 ir 36, kuomet M. G., iÅ¡eidamas iÅ¡ savo buto Nr. 35, savo durimis užkliudė (atsitrenkė) nukentėjusiojo K. Å . buto Nr. 36 duris ir K. Å ., atidaręs savo buto duris, pradėjo rėkti ant M.

G., kÄ jis daro ir kodėl pastoviai daužo jo duris. Ä®vykio eiga, sekusi po to, proceso dalyvių, suprantama, buvo aiÅ¡kinama skirtingai. Nuteistasis M. G. parodė, kad pasakęs „kÄ Äia darai, snarglį“ K. Å . bandė jam stverti už gerklės, tuo metu jis apsisuko, o K. Å . jį apsikabino, tada jis atsisuko, norėdamas pasižiÅ«rėti, kur yra K. Å . veidas, kad suduotų į jį smÅ«gį ir nukentėjusysis jį paleistų. K. Å . buvo gale jo ir rankomis jį apkabino iÅ¡ nugaros, jis sudavė nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį kumščiu į veidÄ â€“ ties nosimi, į burnos sritį, po ko nukentėjusysis nukrito (atsisėdo), bet sÄ monės neprarado, tada jis atsitraukė nuo nukentėjusiojo, po kelių sekundžių atbėgo V.

S.. Iš esmės tokias pačias aplinkybes M. G. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis. Nukentėjusysis K. Š. gi parodė kitokias aplinkybes – po to, kai aprėkė M. G. dėl durų daužymo, jis M. G. švelniai, draugiškai su ranka trinktelėjo į petį, tuomet M. G. atsisuko ir pradėjo jį mušti kumščiais, pirmas smūgis buvo suduotas į veido sritį, kol jis stovėjo, M. G. jam sudavė gal 3-4 smūgius, tuomet jis nukrito ant žemės, bandė keltis, bet M.

G. vėl sudavė smÅ«gį į veidÄ , visi smÅ«giai buvo į veido sritį, maždaug po minutės atbėgo V. S.. Liudytoja V. S., kÄ patvirtino tiek ji pati, tiek ir M. G. su K. Å ., paties konflikto ir M. G. K. Å . suduoto smÅ«gio nematė, ji išėjo į koridorių, kai nukentėjusysis K. Å . jau gulėjo kruvinas, o M. G. norėjo užeiti į savo butÄ . Kiti byloje apklausti liudytojai – nukentėjusiojo ir nuteistojo kaimynai – įvykio taip pat nematė ir jame nedalyvavo, jie papasakojo apie aplinkybes, kurias girdėjo iÅ¡ M.

G., K. Å . ir V. S..

10. Smulkiau neaptariant parodymų, kas yra netikslinga (nuteistojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai yra pakankamai detaliai iÅ¡dėstyti skundžiamame nuosprendyje), matyti, jog aiÅ¡kiai iÅ¡siskyrė skirtingų proceso dalyvių parodymai dėl įvykio. Pirmosios instancijos teismas, tiek vertindamas nuteistojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, tiek kitas bylos aplinkybes, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad M. G. negrėsė pavojingas, realus ar akivaizdus kėsinimasis į jo sveikatÄ ar gyvybę, nuo kurio bÅ«tų galima bÅ«tinoji gintis.

Viena pagrindinių aplinkybių, kuria apeliantai įrodinėja M. G. kilusį pavojų yra ta, kad prieÅ¡ suduotÄ M. G. smÅ«gį K. Å . į veidÄ pastarasis užpuolė M. G. – pirmiausia, norėdamas sugriebti kaltinamajam už gerklės ir suduoti, o M. G. apsigynus ir norint pasiÅ¡alinti, apglėbdamas jį rankomis iÅ¡ už nugaros, ir toks puolimas M. G. turėjo bÅ«ti labai netikėtas ir jo vertintas kaip itin pavojingas. Tačiau nei paties nuteistojo M. G. parodymai, nei kiti byloje surinkti įrodymai nepatvirtina jokių konkrečių K.

Å . agresyvių veiksmų, kuriais jis bÅ«tų realiai daręs žalÄ arba kuriais bÅ«tų kėlęs realų ir akivaizdų pavojų M. G. (jo sveikatai ar gyvybei), dėl kurių bÅ«tų poreikis K. Å . suduoti smÅ«gį į veidÄ bei jį sužaloti. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, pats M. G., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad nukentėjusysis K. Å . jam jokių smÅ«gių nesudavė, kai jam apsisukus nukentėjusysis jį apsikabino iÅ¡ nugaros, jis jokio skausmo nejautė, negalėjo pasakyti, ar nukentėjusysis jį tvirtai laikė, jis kitokiu bÅ«du iÅ¡ nukentėjusiojo, kuris jį buvo apkabinęs rankomis, iÅ¡trÅ«kti nebandė, o iÅ¡ karto smÅ«giavo nukentėjusiajam į veidÄ .

Tuo pačiu tikslinga pažymėti, kad K. Å . buvo neblaivus, neturėjo jokio žalojančio daikto ar įrankio, vienas išėjo iÅ¡ savo buto. Tokia situacija nevertintina kaip grėsminga ir pavojinga. Tai patvirtina ir nuteistojo M. G. nurodyta aplinkybė, jog, kai K. Å . jį apsikabino iÅ¡ nugaros, jis atsisuko, pasižiÅ«rėjo, kur yra K. Å . veidas, kad suduotų smÅ«gį, jog jis jį paleistų. Tokia paminėta aplinkybė rodo, kad nuteistasis galėjo judėti ir smÅ«giavo nukentėjusiajam į veidÄ apgalvotai.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes laikytina, kad tikslingi M. G. veiksmai suduodant nukentėjusiajam K. Å . smÅ«gį į veidÄ ir taip nežymiai sutrikdant jam sveikatÄ , buvo neadekvati ir neproporcinga priemonė nukentėjusiojo jo atžvilgiu atliktiems nepavojingiems veiksmams (apsikabinimui iÅ¡ už nugaros). Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir deklaratyvÅ«s apeliacinio skundo teiginiai, kad M. G. daugiabučio namo laiptinėje pradėjus galynėtis su aukÅ¡tesniu ir stambesniu K. Å ., bandant iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ jo glėbio, abu galėjo nusiristi nuo laiptų ir patirti kur kas rimtesnius sužalojimus už tuos, kuriuos puolimo metu patyrė nukentėjusysis arba, kad M.

G. suduotas smÅ«gis galėjo nesukelti pasekmių, pasireiÅ¡kusių dviejų nukentėjusiojo dantų vainiko lūžiais, jei pastarasis nuo 2018 m. birželio 21 d. nesirgtų lėtiniu periodontitu ir turėtų sveikesnius bei tuo pačiu stipresnius dantis. Akivaizdu, kad nustatyti, kaip bÅ«tų pasibaigęs konfliktas, jeigu M. G. nebÅ«tų sudavęs K. Å . smÅ«gio į veidÄ , Å¡iuo metu objektyviai neįmanoma. O objektyvių duomenų, kad K. Å . nustatyta periodontito diagnozė bÅ«tų kažkaip įtakojusi jam nustatytus sužalojimus, byloje taip pat nėra (specialisto iÅ¡vada tokių aplinkybių nepatvirtina).

11. Apeliantai taip pat nurodo, kad nukentėjusysis K. Š. su nuteistuoju M. G. praeityje turėjo daugybę konfliktų, tačiau M. G. iki nagrinėjamo įvykio nei karto jo atžvilgiu fizinio smurto nevartojo. Anot apeliantų, ši aplinkybė kartu su liudytojų – nuteistojo, nukentėjusiojo ir V. S. kaimynų, kurie vieningai parodė, kad K. Š. ir V. S., būdami girti ir agresyvūs, puola ir kabinėjasi prie žmonių ir ypač prie kaltinamojo, o M. G., priešingai, yra ramus, paslaugus, kultūringas, alkoholio nevartojantis kaimynas, parodymais, leidžia pagrįstai tvirtinti, jog M.

G. smurtiniai veiksmai įvykio metu turėjo svarbiÄ ir iÅ¡skirtinę priežastį – aktyvus nukentėjusiojo smurtas, nuo kurio nuteistajam ir teko gintis. Vertinant Å¡iuos skundo argumentus pažymėtina, kad nei ankstesni nuteistojo bei nukentėjusiojo konfliktai, nei minėtų liudytojų, kurie, be kita ko, pačiame įvykyje nedalyvavo, nurodytos nuteistÄ jį bei nukentėjusįjį charakterizuojančios aplinkybės (kÄ jau pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas) nepatvirtina bÅ«tinosios ginties sÄ lygų buvimo Å¡io konkretaus, Å¡ioje byloje nagrinėjimo įvykio metu.

Šiame kontekste pastebėtina, kad būtinoji gintis yra ne nuo pavojingo asmens, ne nuo tam tikrų jo asmeninių savybių, ankstesnio jo elgesio ir pan., o būtent nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, kuris nagrinėjamu atveju nebuvo konstatuotas, tad nėra ir pagrindo pripažinti, kad M. G. veikė būtinosios ginties situacijoje.

12. Kaip nepagrįstos atmetamos apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl nukentėjusiojo K. Å . ir liudytojos V. S. parodymų tikrumo ir patikimumo. Visų pirma, pažymėtina, kad, kaip jau minėta, liudytoja V. S. konflikte nuo pradžių nedalyvavo ir K. Å . suduoto smÅ«gio nematė, todėl jos parodymai ir jų tikrumas apie aplinkybes, kurios nėra susijusios su M. G. Å¡ioje byloje pareikÅ¡tu kaltinimu, nėra aktualÅ«s ir detaliau juos nagrinėti bei gretinti su kitais byloje esančiais įrodymais, siekiant nustatyti jų teisingumÄ , nėra tikslinga.

Apeliantų nurodoma aplinkybė, kad nukentėjusiojo K. Å . parodymai nėra nuoseklÅ«s, nes ikiteisminio tyrimo metu jis tvirtino, jog konfliktÄ pradėjo M. G., pirmiausia užpuolęs jį žodžiais, po to trenkė, o teisme nurodė, kad tai jis pirmas ėmė rėkti ant M. G. ir Å¡velniai bei draugiÅ¡kai jam trinktelėjo, tik po to M. G. pradėjo jį kumščiuoti, yra teisinga, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jo parodymai vien dėl to yra neobjektyvÅ«s ir nepatikimi. Pažymėtina, kad tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nukentėjusysis K.

Å . nurodė, kad po žodinio konflikto, jam neatlikus jokių smurtinių veiksmų nuteistojo atžvilgiu, M. G. iÅ¡ karto sudavė jam smÅ«gį į veidÄ . Be to, į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams, tai yra dar prieÅ¡ apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, K. Å . nurodė iÅ¡ esmės tokias aplinkybes, kokias nurodė ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, tai yra, kad, kai M. G. davė savo durimis į jo duris, jis paklausė M. G., kÄ jis daro, ir M. G. puolė jį muÅ¡ti (1 t., b. l. 158–160).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo, kaip ir nuteistojo, parodymai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neprieštarauja ir objektyviems teismo medicinos specialisto išvados duomenims. Kita vertus, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, darydamas apkaltinančias išvadas, apylinkės teismas jas grindė ne tik nukentėjusiojo K. Š. ir V. S. parodymais, tačiau ir specialisto išvados bei kitų objektų (policijos pareigūnų mobilia vaizdo stebėjimo priemone filmuoto vaizdo įrašo) apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, iš dalies nuteistojo M.

G. bei kitų liudytojų (kaimynų) parodymais, tai yra rėmėsi nuosprendyje aptartų įrodymų visuma, įvertino reikšmingas aplinkybes. Visa tai ir nulėmė, jog kaip nepasitvirtinusi buvo atmesta M. G. iškelta versija dėl būtinosios ginties situacijos.

13. Apeliaciniu skundu taip pat ginčijamos teismo iÅ¡vados dėl nukentėjusiojo K. Å . civilinio ieÅ¡kinio. IÅ¡ skundo turinio matyti, kad apeliantai nesutinka tik su apylinkės teismo sprendimu priteisti iÅ¡ M. G. nukentėjusiajam K. Å . 2 630 Eur turtinės žalos atlyginimÄ . Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį Å¡ioje dalyje, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nesant objektyvių ir patikimų įrodymų dėl padarytos turtinės žalos dydžio, nepagrįstai netaikė BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatų ir K. Å . civilinį ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies bei jam iÅ¡ M. G. priteisė 2 630 Eur turtinei žalai atlyginti.

14. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

15. Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definicijÄ , yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Pažymėtina, kad sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimÄ pagrindinis principas yra tas, kad nukentėjusysis, kiek įmanoma labiau turėtų bÅ«ti grÄ Å¾intas į padėtį, buvusiÄ iki pažeidimo padarymo (restitutio in integrum). Tačiau pareiga įrodyti jam atsiradusiÄ turtinę žalÄ dėl padaryto nusikaltimo taipogi tenka nukentėjusiajam. Å is privalo pateikti dokumentus, įrodančius ne tik žalos buvimo faktÄ , bet ir jos dydį ar vertę.

16. Å ioje byloje K. Å . civiliniu ieÅ¡kiniu, be kita ko, reiÅ¡kė reikalavimÄ atlyginti nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ â€“ priteisti iÅ¡ M. G. jo naudai 3 945 Eur turtinei žalai atlyginti, motyvuodamas tuo, kad dėl M. G. suduoto smÅ«gio prarado tris dantis, dėl ko bus reikalinga atlikti trijų dantų implantacijÄ , kurios kaina odontologijos klinikoje „Just Smile“ yra 3 945 Eur (po 1 315 Eur už vienÄ dantį). Tai, kad K. Å . dėl neteisėtų M. G. veiksmų buvo padaryta turtinė žala, abejonių nekyla, tačiau iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad civilinis ieÅ¡kovas nepateikė teismui dokumentų, objektyviai įrodančių, kad dėl M.

G. veiksmų K. Å . buvo padaryta bÅ«tent tokio dydžio – 3 945 Eur – turtinė žala. Nagrinėjamu atveju turtinė žala susideda iÅ¡ netektų dantų pakeitimo dantų implantais vertės, kuri nustatoma pateikus K. Å . planuojamÄ atlikti dantų implantacijÄ arba iÅ¡laidas už jau atliktÄ dantų implantacijÄ patvirtinančius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusysis dėl nagrinėjamo įvykio prarado tris, o ne du dantis (pagal byloje esančiÄ specialisto iÅ¡vadÄ , K.

Å . nustatytas odos nubrozdinimas virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje su pirmo ir antro dantų vainikų lūžiais, o sieti 44 danties paÅ¡alinimo faktÄ su 2021 m. liepos 25 d. įvykiu, duomenų nepakanka (1 t., b. l. 96–97)), pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kinio reikalavimas 1 315 Eur (dėl vieno danties) sumai yra nepagrįstas, tačiau, vis tik, netinkamai iÅ¡sprendė ir likusios civilinio ieÅ¡kinio dalies dėl turtinės žalos, susidedančios iÅ¡ dviejų dantų implantacijos kainos (2 630 Eur), atlyginimo klausimÄ .

Nukentėjusysis K. Å . kartu su civiliniu ieÅ¡kiniu pateikė 2 dantų implantacijos kainos paskaičiavimÄ pagal odontologijos klinikos „Just Smile“ skaičiuoklę, kuri pateikta Å¡ios odontologijos klinikos interneto svetainėje (2 t., b. l. 191–192), tačiau Å¡is dokumentas nepatvirtina, kad K. Å . pasinaudojo kokiu nors konkrečiu odontologijos klinikos „Just Smile“ pasiÅ«lymu dėl dantų implantavimo ir patyrė bÅ«tent tokio dydžio iÅ¡laidas. Å is dokumentas netgi nepatvirtina to, kad pats K.

Å . kreipėsi į minėtÄ odontologijos klinikÄ , buvo apžiÅ«rėtas ir konsultavosi pas odontologÄ , jam buvo atlikti reikalingi tyrimai, sudarytas gydymo planas ar bent pateiktos rekomendacijos dėl planuojamo gydymo ir jo kainos. Pats teisiamajame posėdyje apklaustas K. Å . patvirtino, kad jis įstaigos, kurioje darys dantis, dar nepasirinko ir su jokiu odontologu dėl nagrinėjamo įvykio metu netektų dviejų dantų gydymo nesikonsultavo, įstaigÄ jam iÅ¡ internete esančių įstaigų, parinko advokatas.

Nei nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje, K. Å . jokių papildomų duomenų, objektyviai patvirtinančių faktiÅ¡kai turėtas iÅ¡laidas ar pagrįstas bÅ«simas dviejų dantų gydymo (dantų implantacijos ar kitokio nukentėjusiajam galimo ir tinkamo gydymo) iÅ¡laidas (pvz., individualų pasiÅ«lymÄ , gydymo planÄ , kažkokias konkrečias rekomendacijas ar pan.), nepateikė. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į abejones dėl nukentėjusiojo K. Å . ieÅ¡kinio turtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir dydžio, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nesant galimybės tiksliai apskaičiuoti bÅ«simas K.

Å . netektų dviejų dantų gydymo iÅ¡laidas neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, neteisingai iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo klausimÄ , todėl Å¡ioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Atsižvelgdama į tai, kad civilinis ieÅ¡kovas turi teisę gauti nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimÄ , teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pripažįsta nukentėjusiajam K.

Å . teisę į ieÅ¡kinio dalyje dėl turtinės žalos (dviejų netektų dantų gydymo) atlyginimo patenkinimÄ ir Å¡io reikalavimo dydžio klausimÄ perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kolegijos vertinimu, tokiu bÅ«du nebus pažeisti BPK numatyti tikslai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a : nuteistojo M. G. ir jo gynėjo advokato Sergejaus Milovo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2022 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiojo K. Å . civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iÅ¡ dalies, ir iÅ¡ M. G. K. Å . priteista 2 630 Eur turtinei žalai atlyginti, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui K. Å . teisę į civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). KitÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2022 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Arūnas Budrys Eglė Gruodienė Jurgita Kolyčienė