Legislator Case Law & Legislation
84352246-ece4-4119-a2f1-094f2086aeb5 AI generated

84352246-ece4-4119-a2f1-094f2086aeb5 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 84352246-ece4-4119-a2f1-094f2086aeb5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti, kad ieÅ¡kovų su BAB banku SNORAS sudarytų obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių pagrindu (pagal Z. Z. 2011 m. birželio 27 d. sudarytÄ Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110627S990002; V. V. 2011 m. liepos 28 d. sudarytas Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis Nr. FO20110728K990001 ir Nr. FO20110728K990002, Č. Z. 2011 m. vasario 21 d. sudarytÄ Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110221P990001 bei 2011 m. liepos 29 d. sudarytÄ Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110729P990024, I.

Legislator headnote

AI generated

84352246-ece4-4119-a2f1-094f2086aeb5 · Lietuvos apeliacinis teismas: Pasak ieÅ¡kovų, pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ Å¡iai atsakovei kyla iÅ¡ draudimo teisiniuose santykiuose galiojančių principų bei iÅ¡ vartotojų teisių apsaugos principų. Reikalavimus pripažinti negaliojančiomis obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis ieÅ¡kovai grindė CK 1. 80, 1.90 straipsnių ir (ar) 1.91 straipsnio pagrindu. PaaiÅ¡kino, kad jie buvo suklaidinti arba sÄ Å¾iningai suklydo dėl investicijų saugumo – obligacijoms taikytinos draudimo apsaugos; jie buvo suklaidinti dėl AB banko SNORAS tikrosios finansinės padėties.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-242-330/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02666-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6; 2.1.2.4.2.7. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės ir Egidijaus Žirono,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų Z.

Z., V. V. ir I. T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Z. Z., V. V., Č. Z. ir I. T. ieÅ¡kinį atsakovėms valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Lietuvos bankas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai Z. Z., V. V., Č. Z. ir I. T. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovėms valstybės įmonei (toliau – VÄ®) „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir bankrutavusiai akcinei bendrovei (toliau – BAB) bankui SNORAS, kurį patikslinę, prašė:

1) pripažinti, kad ieÅ¡kovų su BAB banku SNORAS sudarytų obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių pagrindu (pagal Z. Z. 2011 m. birželio 27 d. sudarytÄ Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110627S990002; V. V. 2011 m. liepos 28 d. sudarytas Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis Nr. FO20110728K990001 ir Nr. FO20110728K990002, Č. Z. 2011 m. vasario 21 d. sudarytÄ Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110221P990001 bei 2011 m. liepos 29 d. sudarytÄ Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110729P990024, I.

T. 2011 m. balandžio 29 d. sudarytÄ Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110429L990006) perduotos piniginės lėšos yra indėliai pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – IÄ®IDÄ®) 2 straipsnio 4 dalį ir priteisti ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ draudimo iÅ¡mokas, nevirÅ¡ijant 100 000 Eur, t. y. priteisti ieÅ¡kovei Z. Z. – 5 891,43 Eur (20 341,92 Lt), V. V. – 76 621,55 Eur (264 558,90 Lt), Č.

Z. – 12 766,97 Eur (44 081,79 Lt) ir I. T. – 7 037,24 Eur (24 298,17 Lt);

2) tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad ieškovų perduotos piniginės lėšos nėra indėliai, kaip numatyta IĮIDĮ 2 straipsnio 4 dalyje, priteisti ieškovams iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ draudimo išmokas, neviršijant 22 000 Eur;

3) jeigu teismas konstatuotų, kad ieÅ¡kovų įsigytos obligacijos nėra draustos ar AB banko SNORAS bankrotas nėra draudiminis įvykis, pripažinti ieÅ¡kovų su BAB banku SNORAS sudarytas obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis negaliojančiomis ab initio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 ir (ar) 1.91 straipsnių pagrindu bei taikyti restitucijÄ , t. y. pripažinti, kad AB bankui SNORAS pagal obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis ieÅ¡kovų perduotos lėšos yra AB banko SNORAS einamosiose sÄ skaitose laikytos ieÅ¡kovų lėšos;

4) pripažinus ieÅ¡kovų su AB banku SNORAS sudarytas obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis negaliojančiomis ir pritaikius restitucijÄ , priteisti ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ draudimo iÅ¡mokas, nevirÅ¡ijant 100 000 Eur;

5) solidariai priteisti ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovių 5 % dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, iÅ¡ BAB banko SNORAS palÅ«kanas priteisiant iÅ¡ banko bankroto administravimo iÅ¡laidų sÄ matos;

6) ieÅ¡kovams priteisti solidariai iÅ¡ atsakovių bylinėjimosi iÅ¡laidas, iÅ¡ BAB banko SNORAS Å¡ias sumas priteisiant iÅ¡ banko bankroto administravimo iÅ¡laidų sÄ matos.IeÅ¡kovai nurodė, kad AB bankas SNORAS, platindamas obligacijas klientams, jas pristatinėjo kaip terminuotiems indėliams analogiÅ¡kas ir lygiavertes priemones; klientai banko darbuotojų buvo įtikinėjami, kad tai tokios pačios finansinės priemonės kaip ir paprasti terminuoti indėliai, kad banko nemokumo atveju už juos bus mokama draudimo iÅ¡moka, todėl tai yra visiÅ¡kai saugi investicija.

Ä®kalbėti banko darbuotojų ir turėdami tokiÄ banko ir VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ platinamÄ informacijÄ , ieÅ¡kovai su AB banku SNORAS sudarė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis. IeÅ¡kovų teigimu, AB bankui SNORAS perduotos lėšos turėtų bÅ«ti pripažįstamos indėliais pagal IÄ®IDÄ® 2 straipsnio 4 dalį arba draudimo apsauga turėtų bÅ«ti taikoma bent jau kaip investuotojams pagal IÄ®IDÄ® 5 straipsnio 3 dalį, iÅ¡ VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ priteisiant draudimo iÅ¡mokÄ iki 22 000 Eur sumos.

Pasak ieÅ¡kovų, pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ Å¡iai atsakovei kyla iÅ¡ draudimo teisiniuose santykiuose galiojančių principų bei iÅ¡ vartotojų teisių apsaugos principų. Reikalavimus pripažinti negaliojančiomis obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis ieÅ¡kovai grindė CK 1. 80, 1.90 straipsnių ir (ar) 1.91 straipsnio pagrindu. PaaiÅ¡kino, kad jie buvo suklaidinti arba sÄ Å¾iningai suklydo dėl investicijų saugumo – obligacijoms taikytinos draudimo apsaugos; jie buvo suklaidinti dėl AB banko SNORAS tikrosios finansinės padėties.

Be to, sudarant obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis, atsakovė BAB bankas SNORAS ieÅ¡kovams iÅ¡ anksto ir suprantama forma nepateikė informacijos apie su Å¡iomis finansinėmis priemonėmis susijusiÄ rizikÄ â€“ t. y. netinkamai vykdė klientų informavimo pareigÄ ir pažeidė imperatyvias įstatymo normas. BAB bankas SNORAS, primesdamas klientams nesÄ Å¾iningas sÄ lygas, pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas. Atsakovė VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Nurodė, kad ji neturi pareigos mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagal ieÅ¡kovų obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis, nes Å¡ios finansinės priemonės nėra draudimo objektas pagal IÄ®IDÄ®. Atsakovė BAB bankas SNORAS su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad paties draudėjo iÅ¡leisti skolos vertybiniai popieriai nėra draudimo objektas pagal IÄ®IDÄ®. IeÅ¡kovai negali grįsti savo suklydimo ar apgaulės dėl teisės akto nuostatų nežinojimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

CK 1.103 straipsnyje apibrėžta, jog obligacija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę gauti iÅ¡ obligacijÄ iÅ¡leidusio asmens joje nustatytais terminais nominaliÄ obligacijos vertę, metines palÅ«kanas arba kitokį ekvivalentÄ arba kitas turtines teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, spręsdamas dėl draudimo apsaugos taikymo vertybiniams popieriams (indėlių sertifikatams ir obligacijoms) bei sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo ir suklaidinimo reglamentuojančių normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, nurodė, jog Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas IÄ®IDÄ® pasirinko įgyvendinti abiejų Europos SÄ jungos direktyvų – Indėlių direktyvos ir Investuotojų direktyvos – nuostatas.

Indėlininkų direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad indėliais nelaikomos obligacijos, atitinkančios 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 85/611/EBB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais, derinimo, 22 straipsnio 4 dalies sÄ lygas. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad banko iÅ¡leistos obligacijos neatitiko indėlio apibrėžties, todėl Indėlių direktyva (1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemos) ir joje nustatyta draudimo apsauga joms netaikytina.Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovų reikalavimo jiems taikyti draudimo apsaugÄ kaip investuotojams, teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje taip pat nurodė, jog tam, kad bÅ«tų galima pasinaudoti Investuotojų direktyvoje nustatyta garantija, investuotojų reikalavimai turi atitikti direktyvos 2 straipsnio 2 dalies sÄ lygas (ESTT sprendimo 49 punktas).

Kompensacija pagal Å¡iÄ direktyvÄ mokama tada, kai investicinė įmonė negali grÄ Å¾inti investuotojams lėšų arba negali grÄ Å¾inti investuotojams jiems priklausančių finansinių priemonių (Direktyvos 2 straipsnio 2 dalis). (...) Kompensacija pagal direktyvos nuostatas nemokama tais atvejais, kai yra galimybė investuotojams grÄ Å¾inti finansines priemones. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, jog aplinkybė, kad bankrutuoja vertybinių popierių emitentas, neduoda pagrindo teigti, jog savo įsipareigojimų (grÄ Å¾inti vertybinius popierius) negali vykdyti investicinė įmonė.

Tai, jog nagrinėjamoje byloje vertybinių popierių emitentas ir juos platinusi investicinė įmonė (AB bankas SNORAS) sutapo, nesudaro pagrindo iÅ¡plėsti Investuotojų apsaugos direktyvos bei jÄ Ä¯gyvendinančio IÄ®DÄ® tokia apimtimi, kad Å¡ie teisės aktai apsaugotų nuo vertybinius popierius iÅ¡leidusio asmens (emitento) nemokumo rizikos. Atsižvelgiant į Investuotojų direktyvos tikslus ir taikymo sÄ lygas, nėra pagrindo teigti, kad emitento nemokumo rizika bÅ«tų priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema.

Teismas, atsižvelgęs į nurodytus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, konstatavo, kad ieÅ¡kovų įsigytoms obligacijoms netaikytinas ir Investuotojų direktyvoje, perkeltoje į IÄ®IDÄ®, nustatytas draudimas (apsauga), o argumentai dėl draudimo apsaugos ieÅ¡kovams kaip investuotojams taikymo atmestini. Teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad pirminis obligacijų įsigijimo sandorio tikslas visuomet yra siekis gauti pelno, o ne patenkinti konkretų asmeninį, Å¡eimos (namų Å«kio) poreikį, ginčo sutarčių nepripažino vartojimo sutartimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168-687/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-100-407/2017), padarydamas iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovai nelaikyti vartotojais, todėl vartotojų teisių apsaugÄ nustatančios teisės normos jiems netaikytinos.

Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl CK 1.80 straipsnyje numatyto sandorio negaliojimo pagrindo, pažymėjo, kad kasacine tvarka iÅ¡nagrinėtose civilinėse bylose Nr. 3K-7-602-684/2015 ir Nr. 3K-3-7-687/2016 yra pateikti nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingi iÅ¡aiÅ¡kinimai. BAB bankas SNORAS, platindamas ginčo finansines priemones (obligacijas), netinkamai vykdė FPRÄ® 22 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. aiÅ¡kiai ir suprantamai neatskleidė neprofesionaliam investuotojui visų galimų pasirinkto investicinio sprendimo padarinių, tačiau net ir nustatęs Å¡iÄ aplinkybę kasacinis teismas nelaikė, jog sandoris negalioja dėl jo prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms.Teismas nurodė, kad jis neturi pareigos įvertinti ginčijamų sutarčių sÄ lygas bei jų sudarymo aplinkybes pagal CK 6.188 straipsnyje (galiojusiame iki 2014 m. birželio 13 d.) įtvirtintus sÄ Å¾iningumo kriterijus, nes Å¡iuo atveju obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartims nėra taikomos vartotojų teisių apsaugÄ nustatančios teisės normos, ginčijamų sutarčių sudarymas nėra susijęs su ieÅ¡kovų asmeninių, Å¡eimos, namų Å«kio poreikių tenkinimu, tokia jų veikla turi verslumo požymių, be to, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sandoriai, kai fiziniai asmenys įsigyja finansines priemones sudarydami rizikos sutartis, nelaikytini vartojimo sandoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2014). Vertindamas sandorių sudarymo aplinkybes apgaulės ir suklydimo kontekste, teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovų pateiktoje Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos specialisto iÅ¡vadoje Nr. E-13-10 kalbama apie banko įsipareigojimus, „dėl kurių susitariama sudarant sutartį“, tačiau neįvertinta, jog Å¡ia sutartimi aptarti ne visi banko įsipareigojimai, kurie gali bÅ«ti labai įvairÅ«s ir numatyti atskirose sutartyse, be to, iÅ¡vadoje nieko nepasisakyta dėl nuorodos į įstatymus, t. y. kad įsipareigojimai apdrausti įstatymų nustatytomis sÄ lygomis.

Teismas taip pat pažymėjo, kad nors atsakovės internetiniame puslapyje, informaciniuose lankstinukuose obligacijos pristatomos kaip saugus produktas, tačiau jos nėra tapatinamos su indėliu ir nėra nurodoma, jog obligacijos apdraustos indėlių draudimu ar pan. Be to, obligacijų reklaminiame lankstinuke nurodyta, kad, prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ investuoti, klientas bÅ«tinai susipažintų su atsakovės interneto svetainėje paskelbtomis banko obligacijų emisijos galutinėmis sÄ lygomis ir baziniu prospektu bei jame apraÅ¡ytais rizikos veiksniais, įvertintų, ar jam Å¡i rizika priimtina.Teismas, atsižvelgęs į tai, jog visi ieÅ¡kovai iki obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių su AB banku SNORAS buvo sudarę ne vienÄ terminuotųjų indėlių sutartį, taip pat banko sÄ skaitos sutartis, jog ieÅ¡kovai I.

T., V. V. patvirtino, kad turi galimybę nuolatos naudotis interneto ryÅ¡iu, jog ieÅ¡kovai (iÅ¡skyrus Č. Z.) buvo sudarę Naudojimosi banko sÄ skaitų tvarkymo internetu sutartis, jog ieÅ¡kovas V. V. turėjo vertybinių popierių AB FMÄ® „Finasta“, o teismo posėdyje nurodė turėjęs indėlių beveik visuose bankuose, jog ieÅ¡kovės Z. Z. iÅ¡silavinimas aukÅ¡tasis (pedagoginis), o ieÅ¡kovo V. V. iÅ¡silavinimas specialus vidurinis, padarė iÅ¡vadÄ , kad visi ieÅ¡kovai atitiko vidutinio vartotojo kategorijÄ , todėl galėjo ir privalėjo suvokti skirtumus tarp obligacijų ir indėlių, taip pat apie didesnį obligacijų rizikingumÄ .

Taip pat pažymėjo, kad kasacinis teismas jau buvo pasisakęs, jog obligacija nėra tokia sudėtinga finansinė priemonė, kurios pobÅ«džio ir galimos emitento nemokumo rizikos nesuprastų vidutinis vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2016). Teismo vertinimu, asmens tikėjimasis, kad sudarius rizikingÄ sandorį neatsiras rizikos veiksnių, dar nereiÅ¡kia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iÅ¡ tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali bÅ«ti prilyginamos suklydimui.Teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kovų argumentų, kad BAB bankas SNORAS neatskleidė aplinkybių dėl tikrosios banko padėties, pažymėjo, jog Lietuvos banko valdybos 2011 m. sausio 18 d. nutarime Nr. 03-02 nėra pasisakyta dėl banko finansinės bÅ«klės ar nemokumo; juo buvo ribojamos palÅ«kanos, esant bÅ«tinumui apriboti banko prisiimamÄ rizikÄ .

Faktas, kad bankas po minėto nutarimo platino obligacijas ir siekė iÅ¡saugoti savo konkurencingumÄ , savaime neįrodo, jog bankas apgaudinėjo klientus. Be to, Lietuvos banko internetiniame puslapyje ir visuomenės informavimo priemonėse buvo pateikta informacija apie banko SNORAS inspektavimo svarstymÄ Lietuvos banko valdyboje ir nustatytų banko veiklos trÅ«kumų bei padarytų teisės pažeidimų griežtÄ Ä¯vertinimÄ , todėl jei ieÅ¡kovai bÅ«tų domėjęsi vieÅ¡ai skelbiama informacija apie AB banko SNORAS veiklÄ , jiems bÅ«tų žinoma informacija ir apie nustatytus banko veiklos trÅ«kumus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovai Z. Z., V. V., I. T. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:BylÄ nagrinėjęs teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ . Atsakovė BAB bankas SNORAS nevykdė Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – ir FPRÄ®) 22 straipsnyje įtvirtintų imperatyvių pareigų, nes ieÅ¡kovams pakankamai iÅ¡ anksto ir suprantama forma nepateikė informacijos apie su tomis finansinėmis priemonėmis susijusiÄ rizikÄ , todėl sudaryti ginčo sandoriai pripažintini negaliojančiais ab initio CK 1.80 straipsnio pagrindu.BAB bankas SNORAS obligacijas klientams pristatė kaip patikimas finansines priemones, akcentuodamas jų saugumÄ .

Saugumo ir apsaugos sÄ vokos neprofesionaliam klientui (investuotojui) pirmiausia reiÅ¡kia garantijÄ , kad investuotos lėšos nebus prarastos, kitaip tariant – reiÅ¡kia draudimÄ . Vadinasi, nepripažinus, kad obligacijoms taikomas draudimas, spręstina, jog BAB banko SNORAS platinta informacija dėl obligacijų tariamo saugumo yra ne tinkamas klientų informavimas, bet sÄ moningas jų klaidinimas. BAB banko SNORAS teikta informacija ir kuriamas įspÅ«dis klientams eliminavo bet kokiÄ nesėkmingos investicijos įspÅ«džio galimybę.

Be to, ieÅ¡kovų apsisprendimÄ Ä¯sigyti BAB banko SNORAS obligacijas lėmė ir vieÅ¡ai skelbiama informacija apie gerÄ banko finansinę padėtį, kuri neatitiko realybės. Žinodami, kad obligacijos yra nedraustos, kad tai nėra visiÅ¡kai alternatyvios priemonės terminuotiems indėliams ir kad banko finansinė padėtis yra prasta, ieÅ¡kovai tokių sandorių nebÅ«tų sudarę. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai galėjo ir turėjo suvokti skirtumus tarp obligacijų ir indėlių, suprasti apie obligacijų didesnį rizikingumÄ , kad atsižvelgiant į ieÅ¡kovų iÅ¡silavinimÄ , jų sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių skaičių, patirtį pasiraÅ¡ant kitas vertybinių popierių įsigijimo sutartis bei teismo posėdyje nurodytų aplinkybių visumÄ , esÄ galima daryti iÅ¡vadÄ , jog pakankamai aiÅ¡kiai neatskleistas draudžiamumo aspektas nenulėmė ieÅ¡kovų apsisprendimo sudaryti obligacijų įsigijimo sandorius ar jų nesudaryti. IeÅ¡kovai, remiantis IÄ®IDÄ® (įstatymo Nr. XI-376 redakcija) 9 straipsnio 1 dalimi, teisę į draudimo iÅ¡mokas įgijo nuo bankroto atsakovei BAB bankui SNORAS paskelbimo.

BAB banko SNORAS obligacijas įsigijusiems ieÅ¡kovams draudimo apsauga turėtų bÅ«ti taikoma jeigu ne kaip indėlininkams, tai bent kaip investuotojams – pagal Investuotojų draudimo direktyvÄ iÅ¡mokant iki 22 000 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuria netinkamai įgyvendinamas Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau - ESTT) prejudicinis sprendimas C-671/13. ESTT sprendime C-671/13 nurodyta, kad negalima tokia situacija, kai finansiniams produktams (indėlių sertifikatams ir obligacijoms) nebÅ«tų taikoma nė viena draudimo (Indėlių direktyvos arba Investuotojų direktyvos) sistema.

Jei nacionalinis įstatymų leidėjas pasinaudojo Indėlių direktyvos I priedo 12 punkte nustatyta galimybe reikalavimams netaikyti Å¡ioje direktyvoje nustatytos apsaugos sistemos, tokia iÅ¡imtis negali lemti kartu ir Investuotojų direktyvoje nustatytos apsaugos sistemos netaikymo Å¡iems reikalavimams. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė BAB bankas SNORAS praÅ¡o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais:Vien tai, kad atsakovė bankrutavo, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog ieÅ¡kovai buvo suklaidinti.

Teismų praktikoje nagrinėjant panašaus pobūdžio ginčus yra išaiškinta, kad amžiaus ir socialinės padėties aplinkybės neturi būti nepagrįstai suabsoliutinamos. Pažymėtina, kad ieškovai turi patirties sudarant terminuotųjų indėlių sutartis su atsakove, o pirmosios instancijos teismui jie nenurodė, dėl kokių priežasčių nesugebėjo įžvelgti skirtumo tarp terminuoto indėlio sutarties, kuri yra trumpa ir aiški, bei obligacijų įsigijimo sutarties. Apeliantai nepaneigė prezumpcijos, kad jie buvo supažindinti su jų sudaromų sandorių visais susijusiais dokumentais ir juos gavo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju draudiminės apsaugos aspektas nebuvo esminė sutarties sÄ lyga, lemianti apeliantų apsisprendimÄ sudaryti sandorį ar jo nesudaryti. Apeliantams obligacijų sutartys atrodė patraukli ir tinkama pinigų investavimo priemonė dėl to, kad iÅ¡saugojama didžioji dalis priskaičiuotų palÅ«kanų, taip pat dėl mokamų palÅ«kanų dydžio, todėl nėra pagrindo teigti, jog apeliantai buvo suklaidinti dėl esminių ginčo sutarčių sÄ lygų ar apgauti.

Be to, atsakovė, pasiraÅ¡ydama su apeliantais ginčijamus sandorius, nepažeidė teisės normų, įskaitant Investicinių paslaugų teikimo taisyklių bei finansų maklerių įmonių veiklos organizavimo taisyklių.Pagrįstai teismas nurodė, kad jis neturi pareigos ginčijamų sutarčių sÄ lygas bei jų sudarymo aplinkybes vertinti pagal CK 6.188 straipsnyje (galiojusiame iki 2014 m. birželio 13 d.) įtvirtintus sÄ Å¾iningumo kriterijus, nes tokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2014, pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai.Nagrinėjamu atveju banko iÅ¡leistos obligacijos neatitiko indėlio apibrėžties, todėl Indėlių direktyva (1994 m. gegužės 30 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemos) ir joje nustatyta draudimo apsauga joms netaikytina.IeÅ¡kovai negalėjo suklysti dėl BAB banko SNORAS finansinės bÅ«klės, nes jie apskritai ja nesidomėjo.Obligacijų sutartims netaikomas nei indėlių draudimas, nei įsipareigojimų investuotojams draudimas, nes Å¡io draudimo taikymui nėra sÄ lygų.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ praÅ¡o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti.

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais:Apeliantų pozicija dėl jų suklaidinimo yra nenuosekli. Viena vertus, jie reikalauja pripažinti, kad jų įsigyti produktai drausti indėlių ar įsipareigojimų investuotojams draudimu, kita vertus, tvirtina, jog buvo suklaidinti dėl banko finansinės padėties. Tokia pozicija apskritai yra negalima, o ieÅ¡kovų pozicijos dvilypumas vertintinas kaip ieÅ¡kovų nesÄ Å¾iningumas, siekiant bet kokia kaina pasinaudoti VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ administruojamo fondo lėšomis, tokiu bÅ«du kompensuojant nepasiteisinusiÄ investicinę rizikÄ .Apie tai, kad Lietuvos banko valdybos 2011 m. sausio 18 d. nutarimu buvo konstatuoti BAB banko SNORAS veiklos trÅ«kumai, buvo skelbiama vieÅ¡ai, todėl negalima teigti, jog bankas nuslėpė nuo investuotojo reikÅ¡mingÄ informacijÄ , kuri galėjo turėti esminės reikÅ¡mės apsisprendžiant dėl obligacijų įsigijimo.

Be to, nei tas nutarimas, nei byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad ginčo obligacijų sutarčių pasiraÅ¡ymo momentu ir / arba obligacijų prospekto paskelbimo momentu egzistavo banko nemokumas. Å is bankas nemokiu pripažintas 2011 m. lapkričio 24 d. Nei vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų neteigė, jog manė sudarÄ s kitokiÄ , t. y. ne obligacijų įsigijimo sutartį. Visi jie suprato, kad perka banko obligacijas. Bylos duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai atitiko vidutinio vartotojo kategorijÄ , todėl galėjo ir privalėjo suvokti skirtumus tarp obligacijų ir indėlių, taip pat apie obligacijų didesnį rizikingumÄ .Bankas tinkamai supažindino ieÅ¡kovus su finansinių priemonių ir joms bÅ«dingų rizikų apraÅ¡ymu ir obligacijų įsigijimo rizika.Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ byloje ir nepažeidė CPK XII skyriaus normų.Teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, jog įsipareigojimų investuotojams draudimo iÅ¡moka ieÅ¡kovams nepriklauso, yra pagrįsta, atitinkanti teisės aktų reglamentavimÄ bei suformuotÄ teismų praktikÄ .Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Lietuvos bankas praÅ¡o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti.

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais:Teismas rėmėsi aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BAB bankas SNORAS pareigos aiÅ¡kiai ir suprantamai atskleisti visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius neatliko, tačiau tai kasaciniam teismui nesudarė pagrindo pripažinti obligacijų įsigijimo sandorius prieÅ¡taraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms. IeÅ¡kovai nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindÄ padaryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ .Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įsigydamas obligacijÄ asmuo prisiima obligacijÄ iÅ¡leidusio asmens (emitento) nemokumo rizikÄ ir kad Å¡i rizika nėra priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma IÄ®IDÄ® ir Direktyvos 97/9/EB nustatyta kompensavimo sistema.

Draudimo iÅ¡mokos galėtų bÅ«ti mokamos tik tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovai bÅ«tų praradę įsigytas obligacijas, tačiau ieÅ¡kovai jų nėra praradę – lėšos jiems nėra grÄ Å¾inamos dėl emitento bankroto. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å ioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.             Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmėsNagrinėjamu atveju apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimo panaikinimo pateikė ne visi ieÅ¡kovai, todėl ginčas nagrinėtinas įvertinus tik su apeliantais Z.

Z., V. V. ir I. T. susijusiÄ informacijÄ (pagal bylos faktines aplinkybes ir įrodymus). Bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovė Z. Z. su atsakove BAB banku SNORAS 2011 m. birželio 27 d. sudarė Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110627S990002, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė už 19 999,66 Lt įsigijo 200 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palÅ«kanų obligacijų su 4 proc. metine palÅ«kanų norma, obligacijų iÅ¡pirkimo data – 2012 m. liepos 5 d. (t. 1, b. l. 119). IeÅ¡kovas V. V. su BAB banku SNORAS 2011 m. liepos 28 d. sudarė Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110728K990001, pagal kuriÄ už 99 998,30 Lt įsigijo 1000 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palÅ«kanų obligacijų su 5 proc. metine palÅ«kanų norma, obligacijų iÅ¡pirkimo data – 2012 m. rugpjūčio 2 d.

TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovas sudarė kitÄ Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110728K990002, pagal kuriÄ už 159 997,28 Lt įsigijo 1600 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palÅ«kanų obligacijų su 5 proc. metine palÅ«kanų norma, obligacijų iÅ¡pirkimo data – 2012 m. rugpjūčio 2 d. (t. 1, b. l. 120-121). IeÅ¡kovė I. T. su BAB banku SNORAS 2011 m. balandžio 29 d. sudarė Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110429L990006, pagal kuriÄ už 23 788,50 Lt įsigijo 238 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palÅ«kanų obligacijų su 4 proc. metine palÅ«kanų norma, obligacijų iÅ¡pirkimo data – 2012 m. birželio 1 d. (t. 1, b. l. 124).

Lietuvos banko valdyba 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 03-186 priėmė sprendimÄ iki 2012 m. sausio 16 d. paskelbti atsakovės AB banko SNORAS veiklos apribojimÄ (moratoriumÄ ) (t. 1, b. l. 126-127), o 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 03-196 priėmė sprendimÄ pripažinti AB bankÄ SNORAS nemokiu, atÅ¡aukti visam laikui atsakovei iÅ¡duotÄ banko licencijÄ (t. 1, b. l. 129). Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovei AB bankui SNORAS iÅ¡kelta bankroto byla (1 t., b. l. 130-132). IeÅ¡kovų atstovas kreipėsi į VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ su pretenzijomis dėl draudimo iÅ¡mokų BAB banko SNORAS indėlininkams, sudariusiems sutartis dėl obligacijų įsigijimo, mokėjimo (t. 1, b. l. 135-162), tačiau VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokas obligacijų turėtojams, nurodydama, jog remiantis IÄ®IDÄ® nuostatomis draudimo iÅ¡moka nepriklauso (t. 1, b. l. 163-165).

Ieškovai pareikštu ieškiniu savo galimai pažeistas teises ir interesus siekia apginti keliais alternatyviais būdais: visų pirma, prašydami teismo pripažinti, kad jų su atsakove BAB banku SNORAS pasirašytų obligacijų pasirašymo sutarčių pagrindu perduotos piniginės lėšos yra indėliai, ir priteisti iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovams draudimo išmokas, neviršijant 100 000 Eur; jeigu teismas konstatuotų, kad ieškovų perduotos piniginės lėšos nėra indėliai, priteisti iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovams draudimo išmokas, neviršijant 22 000 Eur;

3) jeigu teismas konstatuotų, kad ieÅ¡kovų įsigytos obligacijos nėra draustos ar BAB banko SNORAS bankrotas nėra draudiminis įvykis, pripažinti ieÅ¡kovų su BAB banku SNORAS sudarytas obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis negaliojančiomis ab initio CK 1.90 ir (ar) 1.91 straipsnių pagrindu bei taikyti restitucijÄ , t. y. pripažinti, kad AB bankui SNORAS pagal obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis ieÅ¡kovų perduotos lėšos yra ieÅ¡kovų AB banko SNORAS einamosiose sÄ skaitose laikytos lėšos, taip pat priteisti iÅ¡ VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieÅ¡kovams draudimo iÅ¡mokas, nevirÅ¡ijant 100 000 Eur.

Nors ieÅ¡kovai ieÅ¡kinyje atskirai nėra suformulavę reikalavimo obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis pripažinti negaliojančiomis vadovaujantis CK 1.80 straipsniu, kaip prieÅ¡taraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio galima spręsti, jog ginčo sandorius ieÅ¡kovai ginčija ir Å¡iuo teisiniu pagrindu. Dėl draudimo apsaugos (ne)taikymoApeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad jiems – BAB banko SNORAS obligacijų įgijėjams – turėtų bÅ«ti taikoma draudimo apsauga, jeigu ne kaip indėlininkams, tai bent kaip investuotojams, t. y. pagal Investuotojų draudimo direktyvÄ iÅ¡mokant iki 22 000 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, kurios iÅ¡aiÅ¡kinimais analizuojamu atveju pagrįstai rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs klausimÄ dėl IÄ®IDÄ® taikymo asmenims, įsigijusiems BAB banko SNORAS indėlių sertifikatus ir obligacijas, iÅ¡aiÅ¡kino, kad indėlių sertifikatams turi bÅ«ti taikoma indėlių garantijų sistema, o obligacijoms – ne.

Nurodytos kasacinio teismo iÅ¡vados pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog banko iÅ¡leistos obligacijos neatitiko indėlio apibrėžties, todėl Indėlių direktyva (1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemos) ir joje nustatyta draudimo apsauga obligacijoms netaikytina. Ä®gydamas obligacijÄ asmuo prisiima obligacijÄ iÅ¡leidusio asmens (emitento) nemokumo rizikÄ . Kasacinis teismas, pirmiau nurodytoje nutartyje apibendrinęs iÅ¡dėstytus argumentus sprendė, kad nėra pagrindo iÅ¡plėsti Investuotojų direktyvos apsaugos bei jÄ Ä¯gyvendinančio IÄ®IDÄ® tokia apimtimi, jog Å¡ie teisės aktai apsaugotų nuo vertybinius popierius iÅ¡leidusio asmens (emitento) nemokumo rizikos, kai nuostoliai atsirado ne dėl to, kad įsigyti vertybiniai popieriai (Å¡iuo atveju – obligacijos) yra prarasti ar perleisti, o dėl emitento bankroto ir jo nulemto obligacijų nuvertėjimo, t. y. dėl nepasiteisinusios investicinės rizikos.

Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose Nr. 33/03 ir Nr. 26/07 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, iÅ¡ Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumÄ (nuoseklumÄ , neprieÅ¡taringumÄ ), taigi ir jurisprudencijos tęstinumÄ , užtikrina, inter alia (be kita ko), tai, kad tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi bÅ«ti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat Å¡ių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia, anksčiau sprendžiant analogiÅ¡kas bylas; precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiÅ¡kose bylose priimti teismų sprendimai) atsižvelgtina, inter alia, į precedento sukÅ«rimo laikÄ , sprendimo argumentacijos įtikinamumÄ ; tais atvejais, kai teismų praktikos koregavimas yra neiÅ¡vengiamai, objektyviai bÅ«tinas, teismai gali nukrypti nuo juos ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir sukurti naujus, tačiau tai turi bÅ«ti daroma deramai (aiÅ¡kiai ir racionaliai) argumentuojant.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ nukrypti nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos (žr. nutarties 25 punktÄ ), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas ja rėmėsi nagrinėjamu atveju. Tai, kad, apeliantų vertinimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodytoje byloje netinkamai įvertino bei interpretavo Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo prejudicinį sprendimÄ , nesant jokių kitų duomenų nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pripažinti nepagrįstu.

Dėl obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomisPirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo ieÅ¡kovų su atsakove BAB banku SNORAS pasiraÅ¡ytas Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis pripažinti negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio pagrindu kaip prieÅ¡taraujančias imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Apeliantai, nesutikdami su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, teigia, kad BAB bankas SNORAS turėjo užtikrinti tinkamÄ ieÅ¡kovų informavimÄ apie obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties galimas rizikas, tačiau to nepadarė, todėl sandoriai sudaryti pažeidžiant imperatyviÄ sias įstatymo normas.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad analizuojamu atveju yra reikšmingi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 3K-7-602-684/2015 ir Nr. 3K-3-7-687/2016 pateikti išaiškinimai. Kasacinis teismas pažymėjo, kad BAB bankas SNORAS, platindamas ginčo finansines priemones (obligacijas), netinkamai vykdė FPRĮ 22 straipsnyje nustatytas finansų tarpininko pareigas (reikalavimus) klientams ir (ar) potencialiems klientams, tačiau ši aplinkybė kasaciniam teismui nesudarė pagrindo konstatuoti, jog dėl šios priežasties sandoriai būtų pripažįstami negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnį.

Pirmosios instancijos teismas apeliantų nurodytas aplinkybes tinkamai įvertino ir pagrįstai konstatavo, jog ginčo sutarčių pripažinti negaliojančiomis pagal CK 1.80 straipsnį Å¡iuo atveju nėra pagrindo. Kita vertus, aplinkybė, kad BAB bankas SNORAS netinkamai vykdė FPRÄ® 22 straipsnyje nustatytas pareigas, yra reikÅ¡minga sprendžiant klausimÄ dėl kitų apeliantų nurodytų sandorio negaliojimo pagrindų.Kaip minėta, ieÅ¡kovai byloje taip pat įrodinėja, jog jie ginčijamas obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis sudarė suklydę, todėl, pasak jų, yra pagrindas sutartis pripažinti negaliojančiomis vadovaujantis CK 1.90 ir/ar 1.91 straipsniais.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad suklydimas turi esminės reikÅ¡mės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).

Suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinčiu esminės reikÅ¡mės, jeigu Å¡alis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių rizikÄ buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant CK 1.90 straipsnio taikymÄ , nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trÅ«kumų; jÄ nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios iÅ¡raiÅ¡ka.

Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio jis nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis.

Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo.

Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015; kt.).Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar investuotojas buvo suklaidintas, nurodė, kad yra svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalusis investuotojas, galėjo priimti sprendimÄ , suvokdamas galimų padarinių rizikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).

Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimÄ nagrinėjamuose santykiuose, pirmiausia bÅ«tina įvertinti finansų tarpininko elgesį, t. y. nustatyti, kokias informacines pareigas jis turėjo ir kaip jas vykdė, taip pat įvertinti, ar investuotojas, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apeliantai, sudarydami obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis, Å¡ių sutarčių 1.22 punkte patvirtino, kad visos sutarties sÄ lygos su jais buvo aptartos ir paaiÅ¡kintos prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, jie su jomis sutinka ir jos iÅ¡reiÅ¡kia investuotojų (ieÅ¡kovų) valiÄ . Be to, ieÅ¡kovai patvirtino, kad yra susipažinę su Prospektu ir Galutinėmis sÄ lygomis bei su jomis sutinka ir kad buvo supažindinti su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant, bei supranta jų padarinius (t. 1, b. l. 119-121, 124).

TÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo sudarytos obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartys, apeliantai su banku sudarė ir Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis pagal banko parengtas standartines sÄ lygas (t. 2, b. l. 122-131, 143-152, 185-194). Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiojoje dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ ieÅ¡kovai, be kita ko, pasiraÅ¡ytinai patvirtino, kad gavo finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymÄ (t. 2, b. l. 123, 144, 186). Nors kasacinis teismas pripažino, kad programos prospekto ir emisijos galutinių sÄ lygų formalus įteikimas neprofesionaliam investuotojui nelaikytinas tinkamu informacijos apie obligacijÄ atskleidimu, o aiÅ¡kumo ir nedviprasmiÅ¡kumo reikalavimų neatitinka ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje vartojama formuluotė „<...> banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“, tačiau tokie banko neteisėti veiksmai nepakankami konstatuoti, kad ieÅ¡kovai buvo suklaidinti ir/ar apgauti dėl sudarytų sandorių esmės (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015). Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jie galėjo ir turėjo suvokti skirtumus tarp obligacijų ir indėlių, apie obligacijų didesnį rizikingumÄ , kad atsižvelgiant į ieÅ¡kovų iÅ¡silavinimÄ , ieÅ¡kovų sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių skaičių, patirtį pasiraÅ¡ant kitas vertybinių popierių įsigijimo sutartis bei teismo posėdyje nurodytų aplinkybių visumÄ , galima daryti iÅ¡vadÄ , jog pakankamai aiÅ¡kiai neatskleistas draudžiamumo aspektas nenulėmė ieÅ¡kovų apsisprendimo sudaryti obligacijų įsigijimo sandorius ar jų nesudaryti. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog pagal kasacinio teismo praktikÄ , asmens amžius, aplinkybės, kad sandorio sudarymo metu neturėjo jokios investavimo patirties, asmeninės savybės nesudaro pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes asmuo, bÅ«damas veiksnaus amžiaus, gali prisiimti pagal sudaromas sutartis teises ir pareigas, kurios nustatytos sutarties sÄ lygose ir atitinkamų įstatymų normose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-969/2016).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai žinomas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriÅ¡kai, nėra naujas ar neįprastas, todėl ieÅ¡kovams turėjo bÅ«ti suprantama, kad jis (vertybinis popierius), kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu. Atitinkamai didesnė finansinė grÄ Å¾a visuomet lemia didesnį finansinio produkto rizikingumÄ . Vien aplinkybė, kad tam tikros rūšies sandoris sudaromas pirmÄ kartÄ , neatleidžia sandorio sudarančio asmens nuo bendrųjų pareigų elgtis rÅ«pestingai ir protingai, t. y. neeliminuoja vidutinio vartotojo standarto taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015).

Be to, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis (protingumo principas). PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).Pagal bylos medžiagÄ nustatyta, kad ieÅ¡kovė Z.

Z. su BAB banku SNORAS buvo sudariusi (su pratęsimais) penkias terminuotojų indėlių sutartis (t. 2, b. l. 121), jos iÅ¡silavinimas – aukÅ¡tasis (pedagoginis), su atsakove BAB banku SNORAS ji sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį (t. 2, b. l. 122-131). Priede prie Kliento aptarnavimo sutarties ieÅ¡kovė nurodė atsisakanti pateikti bankui informacijÄ apie save, ir suprantanti, kad bankas, neturėdamas žinių apie jos finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra tinkamos (t. 2, b. l. 130).

IeÅ¡kovas V. V. su atsakove BAB banku SNORAS sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį (t. 2, b. l. 143-152). Priede prie Kliento aptarnavimo sutarties ieÅ¡kovas nurodė, kad nori investuoti už didesnę grÄ Å¾Ä , prisiimdamas didesnę rizikÄ , kad jam priimtinas didelis rizikos laipsnis, taip pat, kad turi geras žinias apie prekybÄ ir kitas investicines paslaugas, akcijas, tačiau tik pradines žinias apie obligacijas. Nurodydamas duomenis apie save, ieÅ¡kovas pažymėjo, kad turi investavimo į akcijas, obligacijas patirties (t. 2, b. l. 151-152).

IeÅ¡kovas V. V. su BAB banku SNORAS buvo sudaręs (su pratęsimais) devynais terminuotųjų indėlių sutartis (t. 2, b. l. 142), turėjo vertybinių popierių AB FMÄ® „Finasta“. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, jog jis turėjo indėlių beveik visuose bankuose. IeÅ¡kovo iÅ¡silavinimas – specialusis vidurinis.IeÅ¡kovė I. T. su atsakove BAB banku SNORAS sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį (t. 2, b. l. 185-194). Priede prie Kliento aptarnavimo sutarties ieÅ¡kovė nurodė atsisakanti pateikti bankui informacijÄ apie save, nurodydama, jog supranta, kad bankas, neturėdamas žinių apie jos finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra tinkamos (t. 2, b. l. 193).

Atsakovė pateikė duomenis, jog ieÅ¡kovė I. T. su BAB banku SNORAS nuo 2007 metų buvo sudariusi (su pratęsimais) dvideÅ¡imt vienÄ terminuotųjų indėlių sutartį (t. 2, b. l. 184).Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovų amžių, iÅ¡silavinimÄ , taip pat jų investicinę patirtį, sprendžia, jog jie atitinka vidutinio vartotojo standartÄ , todėl Å¡iuo atveju negalima teigti, jog jie nesuprato, kad indėliai ir obligacijos yra netapačios investicinės priemonės. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad ieÅ¡kovams nebuvo žinoma obligacijų įsigijimo rizika, o jeigu ir pasitvirtintų toks nežinojimas, teisėjų kolegijos vertinimu, tai galėjo nulemti pačių ieÅ¡kovų nepakankamas atidumas ir rÅ«pestingumas.

Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad beveik visi ieÅ¡kovai (iÅ¡skyrus V. V.), prieÅ¡ sudarydami sutartis atsisakė pateikti bankui informacijÄ apie save ir patvirtino suprantantys, kad bankas, neturėdamas žinių apie investuotojų (ieÅ¡kovų) finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos yra tinkamos ieÅ¡kovams (t. 2, b. l. 130, 193). Be to, Kliento aptarnavimo sutartyje įraÅ¡ytas ir įspėjimas, kad klientui atsisakius suteikti bankui informacijÄ arba pateikus nepakankamai informacijos apie savo žinias ir patirtį investavimo srityje, bankas neturi pareigos įvertinti finansinių priemonių ir teikiamų ar siÅ«lomų teikti investicinių paslaugų tinkamumo klientui.

Taigi patys ieÅ¡kovai nesuteikė bankui pakankamai informacijos, dėl ko buvo apribotos banko galimybės įvertinti, ar obligacijos yra jiems tinkama finansinė priemonė. Tam, kad sandoris bÅ«tų pripažintas negaliojančiu dėl suklydimo, turi bÅ«ti konstatuota asmens valios klaida dėl esminių sandorio elementų. Tikėjimasis, jog sudarant rizikingÄ sandorį, jo vykdymo metu neatsiras rizikos veiksnių, dar nereiÅ¡kia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iÅ¡ tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali bÅ«ti prilyginamos suklydimui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantai buvo laisvi apsispręsti, kiek laiko ir dėmesio skirti sutarčių sÄ lygoms bei kada pasiraÅ¡yti obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis. Apeliantai, atidžiai perskaitę visas ginčo sutarčių ir jų priedų sÄ lygas, galėjo prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartis iÅ¡siaiÅ¡kinti obligacijų esmę ir joms taikomus draudimus pagal IÄ®IDÄ®. Pažymėtina ir tai, kad bet kuris protingas ir atidus asmuo, priimantis sprendimÄ dėl investavimo, negali teisintis nesupratęs ir negalėjęs suprasti, ar neturėjęs pakankami žinių įvertinti jam pasiÅ«lytų sutarties sÄ lygų arba nesuvokęs sandorio esmės. Priėmęs sprendimÄ atlikti bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius, o atsiradus tokiems padariniams – prisiimti atsakomybę (žr.

Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-240-236/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiamam klausimui reikÅ¡minga ir ta aplinkybė, kad laiko tarpas, praėjęs nuo ginčijamų sandorių sudarymo iki atsakovės veiklos apribojimo ir vėliau jos nemokumo konstatavimo, buvo pakankamas, kad ieÅ¡kovai visapusiÅ¡kai įvertintų sudarytų sandorių sÄ lygas, sutarčių ir joms taikomos draudiminės apsaugos lygio pakankamumÄ , tačiau reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais buvo pareikÅ¡ti ne neuždelsiant (per protingÄ terminÄ ), o tik atsakovės bankroto proceso metu.

Todėl vertindama ginčijamų sutarčių teisėtumÄ nurodytų sandorio negaliojimo požymių kontekste, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog ieÅ¡kovai, suvokdami tikrÄ sias sÄ lygas dėl draudiminės apsaugos fakto ir lygio, panaÅ¡iomis aplinkybėmis tokių sandorių nebÅ«tų sudarę.Nelaikytina pakankamu pagrindu ginčo sandorius pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.91 straipsnį ir ta aplinkybė, kad atsakovė BAB bankas SNORAS bankrutavo, nors ieÅ¡kovai tikėjosi, jog tai neįvyks.

Å iuo atveju esminę reikÅ¡mė turi ne tai, kokia Å¡iuo metu yra atsakovės finansinė padėtis, bet tai, kokia informacija ieÅ¡kovams buvo aktuali sudarant ginčo sandorius, o ginčo sandorių sudarymo metu atsakovė neturėjo bankrutavusios (ar bankrutuojančios) bendrovės statuso. Apeliantai teigia, kad atsakovė BAB bankas SNORAS save pristatinėjo kaip patikimÄ ir vienÄ geriausių bankų Lietuvoje, tačiau informacija apie jos finansinę padėtį buvo nepagrįsta ir neatitiko realybės. Tačiau apeliantai nenurodo, kokia bÅ«tent informacija jiems buvo reikÅ¡minga, į kÄ jie kreipė dėmesį vertindami banko mokumÄ .

Apeliantai nenurodo, kokia pateikta informacija juos bÅ«tų atgrasiusi nuo obligacijų įsigijimo iÅ¡ BAB banko SNORAS. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad bankas save reklamavo kaip patikimÄ finansų įstaigÄ , savaime nereiÅ¡kia, jog bankas apgaudinėjo klientus ir atliko nesÄ Å¾iningus veiksmus, kuriuos nustačius bÅ«tų galima taikyti sandorio negaliojimo pagrindÄ , įtvirtintÄ CK 1.91 straipsnyje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytas aplinkybes ir motyvus, sprendžia, jog ieÅ¡kovai patys prisiėmė neapgalvotÄ ir nepasvertÄ investavimo į vertybinius popierius – obligacijas rizikÄ , todėl nenustačius tyčinių ir sÄ moningų banko veiksmų, kuriais ieÅ¡kovai bÅ«tų buvę suklaidinti dėl sudaromų sandorių esmės, bei nustačius, kad obligacijų įsigijimo sandoriams taikoma draudiminė apsauga nebuvo esminė sutarčių sÄ lyga, lėmusi ieÅ¡kovų apsisprendimÄ dėl sutarčių sudarymo, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ginčijamas obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis pripažinti negaliojančiomis.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, apskųsto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui.Pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei faktines aplinkybes, jų pagrindu pagrįstai konstatavo, kad nebuvo įrodyti obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagrindai, tinkamai taikė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ , todėl jis paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimoAtmetus ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ , netenkintinas jų praÅ¡ymas dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).Atsakovė BAB bankas SNORAS pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ apeliantų lygiomis dalimis 343,81 Eur iÅ¡laidų, patirtų už advokato pagalbÄ rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , t. y. po 114,47 Eur iÅ¡ kiekvieno.

Atsakovė pateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus: 2017 m. liepos 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Serija HLO Nr. 13074, 2017 m. liepos 31 d. ataskaitÄ Nr. 2017-07 ir 2017 m. rugsėjo 15 d. mokėjimo nurodymÄ . PraÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (aktualios redakcijos) nuostatuose nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ , jos priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovei BAB bankui SNORAS – t. y. po 114,47 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS (juridinio asmens kodas 112025973) iÅ¡ ieÅ¡kovų Z. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 114,47 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturiolika eurų, 47 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teisėjai                                                                              Gintaras Pečiulis                                                                                             Egidija Tamošiūnienė                                                                                            Egidijus Žironas