2024-06-05 Nr. AB-8998-3-61-3-00915-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-204-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00915-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos skundą pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „LGC CARGO“ (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, akcinė bendrovė „LTG Infra“) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – ir Administracija, LTSA) 2020 m. kovo 12 d. kreipėsi į teismą su skundu, jį vėliau papildė, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2020 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. (1.9E) 1V-190 „Dėl UAB „LGC CARGO“ 2019 m. lapkričio 15 d. skundo“ (toliau – ir Įsakymas) 3 punktą visa apimtimi; 2) atmesti UAB „LGC CARGO“ 2019 m. lapkričio 15 d. skundą.

2. Atsakovas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Tarnyba 2020 m. vasario 13 d. priėmė Įsakymą, kuriuo pripažino uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „LGC CARGO“ (toliau – ir pareiškėjas) skundą iš dalies pagrįstu ir įpareigojo Administraciją panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. PSE-356 „Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo 2019–2020 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu UAB „LGC CARGO“ (toliau – ir Sprendimas) 3 punktą bei priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo 2019 m. balandžio 5 d. paraiškos Nr. 98 „Skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus prekiniams, ūkiniams traukiniams“ (toliau – ir paraiška Nr. 98) 13, 15, 41, 42, 43, 44, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 68, 69 ir 70 eilutėse nurodytų pajėgumų skyrimo.

2.2. Atsakovas nesutiko su skundžiamo Įsakymo dalimi dėl netinkamo prioriteto taisyklės pritaikymo, skiriant viešosios geležinkelio infrastruktūros pajėgumus perpildytuose viešosios geležinkelių infrastruktūros dalių tarpstočiuose Žeimiai–Lukšiai, Livintai–Gaižiūnai, Kuršėnai–Papilė ir Viduklė–Tauragė ir sprendimo neatitikimu motyvuotumo reikalavimams. Skiriant pajėgumus perpildytose geležinkelio infrastruktūros dalies tarpstočiuose Viduklė–Tauragė, Kuršėnai–Papilė, Livintai–Gaižiūnai ir Žeimiai–Lukšiai, buvo netinkamai pritaikyta prioriteto taisyklė. Tarnyba pateikė savo prioriteto taisyklės interpretavimą, nurodydama, kad tais atvejais, kai geležinkelio įmonių prašomi traukinio maršrutai eina per kelias perpildytas infrastruktūros dalis (tarpstočius), pajėgumai pirmiausia turėtų būti skiriami tose perpildytose infrastruktūros dalyse, kuriose skyrimui suformuotas pajėgumų kiekis yra mažiausias, o, geležinkelio įmonei neskyrus pajėgumų mažiausią pralaidumą turinčioje infrastruktūros dalyje, jos prašomi pajėgumai neturėtų dalyvauti sprendžiant dėl pajėgumų skyrimo kitose traukinio maršruto perpildytose infrastruktūros dalyse (tarpstočiuose), o didesnį pralaidumą turinčiose infrastruktūros dalyse (tarpstočiuose) pajėgumai būtų skiriami iškart šių pajėgumų prašančioms įmonėms ir nereikėtų jų skelbti laisvais. Tarnyba darė tik prielaidą, kad tokiu būdu taikant prioriteto taisyklę, geležinkelių infrastruktūra būtų išnaudojama efektyviau ir ekonomiškiau, todėl atsakovas turėtų vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 611 „Dėl Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 28 punkte įtvirtinta prioriteto taisykle, bet ir Taisyklių 4.1 papunktyje įtvirtintu efektyvumo ir ekonomiškumo principu.

2.3. Atsakovas, skirdamas pajėgumus yra įpareigotas vadovautis teisės aktų reikalavimais, kurie numato, kad perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje pajėgumai skiriami, vadovaujantis Taisyklių 28 punkte nustatyta prioriteto taisykle. Prioriteto taisyklė aiškiai apibrėžia, kad, jei pajėgumus numatoma naudoti tiek pat dienų, pajėgumai skiriami tai geležinkelio įmonei ar remonto įmonei, kuri tarnybinio traukinių tvarkaraščio (toliau – ir TTT) galiojimo laikotarpiui pateikė paraišką skirti daugiau važiavimų atitinkamu maršrutu, todėl jokių kitų šios taisyklės pritaikymo išaiškinimų negali būti, nes priešingu atveju būtų pažeistas teisinio tikrumo principas, kuris šiuo atveju reiškia, kad geležinkelio įmonė, kuri TTT galiojimo laikotarpiui pateikė paraišką skirti daugiausiai važiavimų atitinkamu maršrutu, gali pagrįstai tikėtis, kad visų jos paprašytų pajėgumų atžvilgiu prioriteto taisyklė bus pritaikyta tiksliai taip, kaip ji įtvirtinta Taisyklių 28 punkte, t. y. tokia geležinkelio įmonė gaus visus jos prašytus pajėgumus.

2.4. Dėl prioriteto taisyklės pritaikymo tarpstotyje Viduklė–Tauragė Tarnyba teigė, kad atsakovas nepagrįstai trečiajam pareiškėjui skyrė visus 22 pajėgumus, nes jis prašė 21 pajėgumo visam 2019–2020 m. TTT galiojimo laikotarpiui kasdien ir 2 pajėgumų visam 2019–2020 m. TTT galiojimo laikotarpiui darbo dienomis ir šeštadieniais, o pareiškėjas – 3 pajėgumų visam 2019–2020 m. TTT galiojimo laikotarpiui kasdien, todėl Tarnyba konstatavo, kad atsakovas neteisingai pritaikė prioriteto taisyklę trečiajam pareiškėjui skirdamas 2 pajėgumus visam 2019–2020 m. TTT galiojimo laikotarpiui darbo dienomis ir šeštadieniais ir neskirdama šių pajėgumų pareiškėjui. Nesutikdamas su tokiu aiškinimu dėl pajėgumų skyrimo šiame tarpstotyje, atsakovas nurodė, jog pirmiausia vertinama, kokį didžiausią dienų skaičių perpildytame ruože pajėgumus planuoja naudoti kiekvienas vežėjas. Šiame tarpstotyje abu vežėjai paprašė pajėgumų didžiausiam galimam TTT dienų skaičiui, t. y. visam TTT galiojimo laikotarpiui vienas vežėjas prašė 21 pajėgumo, o pareiškėjas prašė 7 pajėgumų, kurie būtų naudojami visą TTT galiojimo laikotarpį kasdien. Kadangi abu vežėjai pajėgumų prašė naudoti tokį patį dienų skaičių, turėjo būti pereinama prie kito kriterijaus ir minėti pajėgumai turėjo būti vertinami pagal tai, kuris vežėjas planavo atlikti daugiau važiavimų atitinkamu maršrutu. Pajėgumai turėjo būti vertinami pagal tai, kuris vežėjas planavo atlikti daugiau važiavimų atitinkamu maršrutu. Daugiau važiavimų, t. y. 23 prašė kitas vežėjas, todėl, pritaikius prioriteto taisyklę, visi šiame ruože galimi skirti 22 pajėgumai buvo skirti šiam vežėjui. Tarnybos nurodomi 2 trečiojo pareiškėjo pajėgumai, kuriuos jis planavo naudoti visą TTT galiojimo laikotarpį, nuo pirmadienio iki šeštadienio, nekonkuravo su jokiais kitais pareiškėjo ar kitų pareiškėjų prašytais pajėgumais, todėl buvo paskirti jų prašiusiam vežėjui.

2.5. Kaip skundžiamame Įsakyme nurodė Tarnyba, 4 iš 7 pareiškėjo prašytų pajėgumų perpildytame ruože Viduklė–Tauragė negalėjo būti skirti, nes turėjo tranzito požymių, likę 3 pajėgumai negalėjo būti skirti pareiškėjui ir dėl tos priežasties, kad visi jie (paraiškos Nr. 98 57, 58 ir 69 eilutėse prašyti pajėgumai) konfliktavo su trečiojo pareiškėjo pajėgumais (nurodytais trečiojo pareiškėjo paraiškos 31 (1 pajėgumas) ir 51 (2 pajėgumai) eilutėse), kuriuos jis planavo naudoti kasdien, t. y. tokį patį dienų skaičių kaip ir pareiškėjas. Be to, vieno pajėgumo skyrimas kasdien pareiškėjui, skirtingai nei skundžiamame Įsakyme nurodė Tarnyba, prieštarautų Taisyklių 4.1 papunktyje įtvirtintam efektyvumo ir ekonomiškumo principui, nes, skyrus pajėgumą važiavimui tik į vieną pusę, vežėjas negalėtų vykdyti efektyvios ekonominės veiklos.

2.6. Dėl prioriteto taisyklės pritaikymo tarpstotyje Kuršėnai–Papilė, Tarnyba konstatavo, kad, įvertinus tai, jog trečiasis pareiškėjas paprašė 34 pajėgumų, o pareiškėjas – 21 pajėgumo, kuriuos abu naudotų tokį patį dienų skaičių, atsakovas tinkamai pritaikė Taisyklių 28 punkte įtvirtintą prioriteto taisyklę šioje perpildytos infrastruktūros dalies tarpstotyje pirmiausia skirdamas 28 pajėgumus trečiajam pareiškėjui, paprašiusiam vykdyti daugiau važiavimų atitinkamu maršrutu, tačiau galbūt neįvertino po pajėgumų perskirstymo likusių pajėgumų ir galimybės skirti juos pareiškėjui. Atsakovas nesutiko, kad pareiškėjui tarpstotyje Kuršėnai–Papilė turėjo būti skirti ne 6, o 11 pajėgumų. Tarnyba konstatavo, kad iš 21 pareiškėjo prašytų pajėgumų 10 pajėgumų negalėjo būti skirti, nes jie tęsėsi ir per kitus perpildytus ruožus Gustonys–Šeduva arba Plungė–Šateikiai, kuriuose, pritaikius prioriteto taisyklę, pajėgumai buvo skirti trečiajam pareiškėjui. Iš likusių 11 pajėgumų atsakovas galėjo skirti ir skyrė tik 6 pajėgumus, nes kiti 5 pareiškėjo prašyti pajėgumai konkuravo su kito vežėjo (trečiojo pareiškėjo) pajėgumais ir pareiškėjui negalėjo būti skirti, nes buvo skirti trečiajam pareiškėjui (pvz., paraiškos Nr. 98 51 eilutėje paprašytas pajėgumas konkuravo su trečiojo pareiškėjo paraiškos 11 eilutės pajėgumu, kuris, pritaikius prioriteto taisyklę, buvo skirtas trečiajam pareiškėjui). Analogiškai likę 4 pareiškėjo perpildytame ruože Kuršėnai–Papilė prašyti pajėgumai konkuravo su tais trečiojo pareiškėjo pajėgumais, kurie buvo skirti.

2.7. Taisyklės numato, jog apie laisvus pajėgumus atsakovą informuoja valdytojas po to, kai sudaromas TTT pagal pareiškėjams skirtus pajėgumus. Tai reiškia, kad skirtingai nei teigia Tarnyba, sprendimų dėl pajėgumų paskirstymo priėmimo proceso metu atsakovas net ir norėdamas negalėtų savo nuožiūra skirti likusių laisvų pajėgumų, nes, nesudaręs TTT pagal kitam vežėjui, kuriam vadovaujantis prioriteto taisykle buvo skirti pajėgumai, atsakovas negali žinoti, kuriuos pajėgumus (kuriais laikais) būtų galima skirti pareiškėjui ir ar pastarajam tokia pajėgumų dalis būtų reikalinga. Be to, pajėgumai gali būti skiriami atitinkamam pareiškėjui, tik valdytojui įvertinus prašomų pajėgumų techninius parametrus (traukinių svorį, ilgį, traukos priemones ir kt.) ir patvirtinus, kad atitinkamos pareiškėjo nurodytos traukinio charakteristikos yra suderinamos su viešąja geležinkelių infrastruktūra, todėl TTT yra galimybė numatyti tokio traukinio važiavimą.

2.8. Dėl prioriteto taisyklės pritaikymo tarpstotyje Livintai–Gaižiūnai, Tarnyba konstatavo, kad, įvertinus tai, jog pareiškėjui minėtame tarpstotyje galėjo būti skirti tik 2 pajėgumai kasdien visam TTT galiojimo laikotarpiui, o trečiajam pareiškėjui 60 pajėgumų kasdien ir 1 pajėgumas darbo dienomis ir sekmadieniais visam TTT galiojimo laikotarpiui, o tarpstočio Livintai – Gaižiūnai faktinis pralaidumas buvo 61 pajėgumas, atsakovas trečiajam pareiškėjui turėjo paskirti 60 pajėgumų kasdien, visam TTT galiojimo laikotarpiui, o pareiškėjui – 1 pajėgumą kasdien visam TTT galiojimo laikotarpiui. Atsakovas nesutiko su tokiu prioriteto taisyklės pritaikymo išaiškinimu ir pažymėjo, kad šiame tarpstotyje abu vežėjai paprašė pajėgumų didžiausiam galimam TTT dienų skaičiui, todėl buvo vertinama, kuris vežėjas paprašė daugiau važiavimų. Šiame tarpstotyje daugiau pajėgumų paprašė trečiasis pareiškėjas, todėl, pritaikius prioriteto taisyklę, pajėgumai buvo skirti šiam vežėjui. Atsakovas nesutiko su Tarnybos teiginiu, kad jis galėjo skirti 2 pajėgumus, nes šie pajėgumai (pareiškėjo paraiškos Nr. 98 43 ir 44 eilutės) atkarpoje Livintai–Gaižiūnai konkuravo su kito vežėjo pajėgumais (trečiojo pareiškėjo paraiškos 31 ir 17 eilutės), kurie ir buvo skirti trečiajam pareiškėjui.

2.9. Dėl prioriteto taisyklės pritaikymo tarpstotyje Žeimiai-Lukšiai, Tarnyba neteisingai teigė, jog prioriteto taisyklė buvo pritaikyta netinkamai, nes visi vežėjai šioje perpildytos infrastruktūros dalyje prašė pajėgumų naudoti tokį patį dienų skaičių, todėl pajėgumai turėjo ir buvo skirti vežėjui pateikusiam paraišką skirti važiavimų atitinkamu maršrutu, o būtent trečiajam pareiškėjui, su kuo sutinka ir Tarnyba. Tarnyba nesutinka su pajėgumų paskirstymu tarp vežėjų, tačiau, net ir vadovaujantis Tarnybos pateiktu aiškinimu, rezultatas nebūtų kitoks.

2.10. Atsakovas nesutiko su Tarnybos teiginiu, jog perpildytoje atkarpoje Žeimiai–Lukšiai jis turėjo skirti pareiškėjui 5 pajėgumus. Iš pareiškėjo prašytų 16 pajėgumų, 10 negalėjo būti skirti, nes konkuravo su kito vežėjo (trečiojo pareiškėjo) pajėgumais, o, pritaikius prioriteto taisyklę, tarpusavyje konkuruojantys pajėgumai buvo skirti trečiajam pareiškėjui (pareiškėjo paraiškos Nr. 98 43 ir 44 eilutės konkuravo su trečiojo pareiškėjo paraiškos 17 ir 31 eilutėmis; 46, 49 ir 50 eilutės konkuravo su 47 eilutėje nurodytais pajėgumai (2 pajėgumai) ir 45 eilutėje nurodytu pajėgumu (1 laikas)). Atsižvelgiant į tai nei vienas papildomas pajėgumas negalėjo būti skirtas pareiškėjui.

2.11. Atsakovas nesutiko su Tarnybos teiginiais dėl Sprendimo 3 ir 4 punktų nepakankamo išsamumo ir motyvuotumo. Atsakovo manymu, Sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Sprendime yra nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – ir Kodeksas) straipsniai ir Taisyklių punktai, taip pat objektyvūs duomenys (faktai), kuriais remiantis buvo priimtas Sprendimas, t. y. valdytojo raštai, kurių turinys sprendimuose negali būti atskleistas, siekiant užtikrinti įmonių komercinių ar profesinių paslapčių apsaugą.

3. Pareiškėjas UAB „LGC CARGO“ atsiliepime prašė atsakovo skundą atmesti. Atsiliepimą į skundą pareiškėjas grindė šiais argumentas:

3.1. Atsakovas sprendime nurodė, jog atitinkama prašomos infrastruktūros dalis yra perpildyta ir pagal prioriteto taisyklę pajėgumai skiriami kitoms įmonėms, tačiau nėra pateikiama informacijos apie perpildymo mastą ir konkuruojančių / atmestinų prašytų pajėgumų skaičių. Taip pat nenurodyta, kokiais duomenimis taikyta prioriteto taisyklė, koks jos taikymo rezultatas, nulėmęs prašomų pajėgumų neskyrimą. Atsakovas turėjo ne tik nurodyti Taisyklių punktą, bet ir kuria konkrečiai sąlyga rėmėsi, priimdamas sprendimą.

3.2. Pajėgumai turėjo būti skiriami, remiantis Taisyklių 4 punkte nurodytais principais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nebuvo informuotas apie paraiškų derinimo procedūrą, nebuvo pasiūlyta alternatyvių pajėgumų bei nenurodytos konkrečios aplinkybės, dėl kurių nuspręsta pajėgumus skirti kitai įmonei. Tarnyba savo sprendime aiškiai konstatavo, kad Sprendimas dėl 3–5 punktų neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų, nes jame nėra argumentuojama, kaip pritaikyta prioriteto taisyklė dėl pareiškėjo ir konstatuoja, kad 3 punktas priimtas neteisingai pritaikius prioriteto taisyklę, todėl naikintinas, o Administracija įpareigotina priimti naują sprendimą dėl paraiškos Nr. 98 13, 15, 41-44, 46-58, 68-70 eilutėse nurodytų pajėgumų skyrimo. Atsakovo reikalavimai panaikinti Tarnybos Įsakymo 3 punktą visa apimtimi bei atmesti pareiškėjo skundą, turi būti atmesti.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba su atsakovo skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsiliepimą į skundą Tarnyba grindė šiais argumentais:

4.1. Dėl prioriteto taisyklės taikymo didesnį pralaidumą turinčiose infrastruktūros dalyse neįtraukiant į skirstomus pajėgumus tų prašomų pajėgumų, kurie negali būti skirti mažesnį pralaidumą turinčiose infrastruktūros dalyje, Tarnybos nuomone, akivaizdu, kad, jeigu traukinio maršrutas eina per kelis ribojančius tarpstočius, negavus pajėgumų bent viename iš jų, sekančiuose pareiškėjui jie tampa nebeaktualūs. Tai reiškia, kad aktualiausias yra mažiausią pralaidumą turintis tarpstotis, kuriame negavus pajėgumų, ar gavus jų dalį, kituose tarpstočiuose pageidauti pajėgumai šioje apimtyje neturėtų būti vertinami sprendžiant dėl pajėgumų skyrimo. Įsakyme Tarnyba pagrįstai atkreipė dėmesį, kad, spręsdama dėl pajėgumų skyrimo, Administracija turėtų vadovautis ne tik Taisyklių 28 punkte įtvirtinta prioriteto taisykle, bet ir atsižvelgti į Taisyklių 4.1 papunktyje įtvirtintą efektyvumo ir ekonomiškumo principą. Į pajėgumų skirstymą įtraukus riboto pralaidumo tarpstočiuose ir tuos pajėgumus, kurių pareiškėjų pageidauto traukinio maršrutas ėjo per mažesnio pralaidumo tarpstočius ir juose pajėgumų pareiškėjas negavo, nepagrįstai perpildytos infrastruktūros dalies tarpstotyje Kuršėnai–Papilė pajėgumų skyrimo procese nedalyvavo 5 pajėgumai, tarpstotyje Žeimiai–Lukšiai – 6 pajėgumai ir galimai Livintai–Gaižiūnai – 8 pajėgumai. Pasibaigus pajėgumų skyrimo procesui, jie buvo paskelbti laisvais, kas reiškia, kad pareiškėjai dėl jų vėl turėjo teikti paraiškas skirti pajėgumus ir iš naujo pradėti pajėgumų skyrimo procesą.

4.2. Pagal Taisyklių 28 punktą prioritetą pajėgumų skyrimo procese turi tas pareiškėjas, kuris prašo pajėgumų važiuoti daugiau dienų, o ne daugiau kartų. Tik tada, kai vienas pareiškėjas ir kitas pareiškėjas prašo važiuoti tiek pat dienų atitinkamu maršrutu, pradedamas vertinti tais atitinkamais maršrutais tomis dienomis planuojamų važiavimų skaičius, t. y. priešingai nei skunde teigia Administracija, nėra skaičiuojamas bendras važiavimų skaičius dauginant visas pageidaujamas važiuoti dienas iš numatomų važiavimų skaičiaus, nepriklausomai nuo to, kiek dienų pareiškėjai pageidauja važiuoti, nes tai yra du skirtingi prioriteto taisyklės kriterijai, kurie taikomi atskirai.

4.3. Tarnyba Įsakyme nustatė, kad, skirstydama pajėgumus tarpstotėje Viduklė–Tauragė, Administracija klaidingai taikė Taisyklių 28 punkte nustatytą prioriteto taisyklę, skaičiuodama bendrą trečiojo pareiškėjo pageidaujamų pajėgumų skaičių ir jį lygindama su bendru pareiškėjo prašomų pajėgumų skaičiumi, bei atsižvelgiant į tai priimdama sprendimus dėl pajėgumų skyrimo. Administracija tuo pažeidė Taisyklių 4.1 punkte nustatytą ekonomiškumo ir efektyvumo principą, kuriuo turi vadovautis skirdama pajėgumus, nes vietoje trečiojo pareiškėjo prašymų 2 pajėgumų visam 2019–2020 m. TTT galiojimo laikotarpiui darbo dienomis ir šeštadieniais, paskyrus trečiajam pareiškėjui 1 pajėgumą (kuris nebuvo paskirtas) ir pareiškėjo prašymą 1 pajėgumą (kuris nebuvo paskirtas) visam 2019–2020 m. TTT galiojimo laikotarpiui kasdien, būtų išnaudotas visas maksimalus infrastruktūros pajėgumas. Tai reiškia, kad 53 dienas per visą 2019–2020 m. TTT galiojimo laikotarpį 2 pajėgumai būtų nenaudojami. Analogiška situacija susidarė ir dėl pajėgumų skyrimo tarpstotyje Livintai–Gaižiūnai, kur Administracija turėjo vertinti ne visų pareiškėjų prašytus skirti pajėgumus, o tik tuos, kurie nėjo per mažesnio pralaidumo tarpstočius, t. y. trečiajam pareiškėjui – 61 pajėgumą ir pareiškėjui – pajėgumus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl skyrimo šiame tarpstotyje galėjo dalyvauti tik pareiškėjo prašyti skirti 2 pajėgumai kasdien visam 2019–2020 m. TTT galiojimo laikotarpiui, trečiojo pareiškėjo 60 pajėgumų kasdien ir 1 pajėgumas darbo dienomis ir sekmadieniais visam 2019–2020 m. TTT galiojimo laikotarpiui, o tarpstočio Livintai–Gaižiūnai faktinis pralaidumas buvo 61 pajėgumas, Tarnyba pagrįstai konstatavo, kad Administracija pagal prioriteto taisyklę trečiajam pareiškėjui turėjo paskirti 60 pajėgumų kasdien visam 2019–2020 m. TTT galiojimo laikotarpiui ir pareiškėjui – pajėgumą kasdien visam 2019–2020 m. TTT galiojimo laikotarpiui. Administracija neteisingai pritaikė prioriteto taisyklę perpildytos infrastruktūros dalies tarpstotyje Livintai–Gaižiūnai, trečiajam pareiškėjui paskirdama 52 pajėgumus kasdien ir 1 pajėgumą darbo dienomis ir sekmadieniais visam 2019–2020 m. TTT galiojimo laikotarpiui, tokiu sprendimu palikdama 8 laisvus pajėgumus bei nepaskirdama pareiškėjui ir trečiajam pareiškėjui likusių laisvų pajėgumų.

4.4. Siekiant užtikrinti efektyvų pajėgumų skyrimą, taikant praktikoje Taisyklių 28 punkte įtvirtintą prioriteto taisyklę, turi būti atsižvelgiama ir į Taisyklių 4 punkte įtvirtintus principus. Iki 2017 m. prioriteto taisyklė nebuvo taikoma praktikoje, todėl ir jos vertinimo nebuvo ir negalėjo būti.

4.5. Sprendimas dėl 3 ir 4 punktų yra neišsamus ir nemotyvuotas, taip pat jo 5 punkte netiksliai nurodyta apskundimo tvarka.

4.6. Priešingai nei teigia Administracija, pagal Taisyklių 27 punktą net ir paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimo metu galima teikti Taisyklių 26 punkte nurodytą informaciją pareiškėjams ir (ar) remonto įmonėms, neatskleidžiant paraiškas skirti tuos pačius pajėgumus pareiškėjų tapatybės, išskyrus atvejus, kai pareiškėjai ir (ar) remonto įmonės sutinka, tapatybė būtų atskleista. Todėl, Tarnybos nuomone, siekiant aiškumo ir išsamumo, priimdama sprendimus dėl pajėgumų skyrimo ir aiškindama, kaip konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) atžvilgiu buvo pritaikyta prioriteto taisyklė, Administracija gali teikti informaciją, neatskleidžiant paraišką skirti tuos pačius pajėgumus pateikusių pareiškėjų tapatybės. Prioriteto taisyklės išsamus aprašymas sprendime leistų pareiškėjams įvertinti, ar pagrįstai buvo neskirti pajėgumai. Tarnyba, tik gavusi papildomą informaciją, galėjo įvertinti, ar Administracija tinkamai pritaikė prioriteto taisyklę.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „LTG Infra“ (buvęs pavadinimas – AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“) atsiliepime su atsakovo skundu sutiko ir prašė jį tenkinti. Atsiliepime į skundą nurodė, kad:

5.1. AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ vykdo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo (toliau – ir Valdytojas) funkcijas. Valdytojo vertinimu, tarp Administracijos ir Tarnybos ginčas dėl prioriteto taisyklės taikymo kilo dėl to, kad ginčo šalys skirtingai traktuoja nesutarimus dėl tų pačių pajėgumų skyrimo vienoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje skyrimo ir šių nesutarimų derinimą. Siekiant nustatyti nesutarimų dėl tų pačių pajėgumų skyrimo sampratą, būtina atsižvelgti į pajėgumo apibrėžimą, pateiktą Kodekso 3 straipsnio 49 dalyje. Ši sąvoka suponuoja išvadą, kad nesutarimais dėl tų pačių pajėgumų skyrimo laikytini atvejai, kai nėra galimybės numatyti skirtingų pareiškėjų prašomų tų pačių traukinio linijų, kurios pagal Kodekso 3 straipsnio 44 dalį, buvo suprantamos kaip maršrutai, kuriais traukiniai nustatytu laiku gali važiuoti tarp skirtingų geležinkelio stočių ar geležinkelio stoties ir valstybės sienos.

5.2. Pareiškėjų prašomos traukinių linijos numatomos TTT, atsižvelgiant į paraiškose skirti pajėgumus nurodytus duomenis: pageidaujamus maršrutus, traukinių išvykimo laikus, traukinių techninių charakteristikų atitiktį viešosios infrastruktūros charakteristikoms ir kitus duomenis. Jei rengiamame TTT projekte pavyksta numatyti visas prašomas traukinių linijas ir jos nekonfliktuoja tarpusavyje, laikoma, kad nesutarimų nekyla. Jei tam tikroje dalyje skirtingų pareiškėjų prašomos traukinių linijos (maršrutai) sutampa („persidengia“), Valdytojas konstatuoja, kad dėl šių pajėgumų kyla nesutarimų ir pradeda Taisyklėse nustatytą derinimo procedūrą. Derinimo procedūrą pradeda tik dėl tų pajėgumų, kurie negali būti vienu metu numatyti TTT.

5.3. Iš Tarnybos pateiktų paaiškinimų matyti, kad ji tik matematiškai apskaičiuoja, kiek pajėgumų galima skirti konkrečiam pareiškėjui, tačiau neatsižvelgia į tai, kokie konkretūs pareiškėjų prašomi pajėgumai konfliktuoja tarpusavyje. Laikantis Tarnybos aiškinimo, pajėgumais, dėl kurių kyla nesutarimų, reikėtų laikyti visus pajėgumus, kurių pareiškėjai prašo vienoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje. Toks aiškinimas nesuderinamas su Kodekso ir Taisyklių nuostatomis bei būtų neįmanoma parengti TTT dėl šių priežasčių: (i) sudarant TTT, atsižvelgiama ne tik į prašomus maršrutus, bet ir prašomus traukinių išvykimo laikus ir kitą informaciją, reikšmingą TTT sudarymui (traukinio tipą, planuojamų sustojimų vietas ir stovėjimo trukmę, traukinio ilgį, masę ir geležinkelių traukos riedmens seriją).

Galimi atvejai, kai skirtingi pareiškėjai prašo maršrutų tomis pačiomis dienomis vienoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje, tačiau visi prašomi pajėgumai gali būti numatyti TTT, nes traukinių išvykimo laikai skirtingi. Valdytojas nemato teisinio ir faktinio pagrindo laikyti pajėgumų tokiais, dėl kurių kyla nesutarimų. (ii) Pagal Tarnybos aiškinimą pajėgumai – tai tam tikrame tarpstotyje skirstomi vienetai, neatsižvelgiant į pareiškėjų prašomus traukinių išvykimo laikus, techninius parametrus ir kitus duomenis.

Vadovaujantis tokiu aiškinimu, skirtingos traukinių linijos gali sutapti, taigi jų visų numatyti TTT būtų neįmanoma. (iii) Vieno pareiškėjo prašomi pajėgumai tam tikrame tarpstotyje negali būti pasiūlyti kitam pareiškėjui, prašančiam pajėgumų tame pačiame tarpstotyje, tačiau kitu išvykimo laiku, nes pastarojo traukiniai gali nepravažiuoti pasiūlytu išvykimo laiku dėl kitų priežasčių (skirtingų traukos priemonių, traukinio ilgio, svorio ir kt.). Atsakovas negalėtų priimti sprendimo skirti kitokius nei pareiškėjo prašomus pajėgumus, Valdytojui neatlikus techninio vertinimo.

Atsakovui priimant sprendimą dėl pajėgumų skyrimo ar neskyrimo, paraiškų skirti pajėgumus techninis vertinimas būna baigtas. Valdytojas taip pat neturėtų galimybės vienam pareiškėjui pasiūlyti kito pareiškėjo prašomo pajėgumo atlikdamas paraiškų techninį vertinimą, nes, rengiant TTT projektą, atsakovas dar nebūna pritaikęs prioriteto taisyklės ir priėmęs sprendimo dėl pajėgumų skyrimo ar atsisakymo juos skirti.

5.4. Dėl skirtingos nesutarimų dėl tų pačių pajėgumų skyrimo sampratos ginčo šalys skirtingai suvokia, kaip konkrečiu atveju turėjo būti taikyta Taisyklių 28 punkte įtvirtinta prioriteto taisyklė pagal dienų ir važiavimų skaičių perpildytoje infrastruktūros dalyje. Būtina atsižvelgti, kad pajėgumas – tai galimybė TTT projekte (po sprendimo skirti pajėgumus priėmimo – TTT) numatyti traukinio linijas tam tikroje viešosios geležinkelio infrastruktūros dalyje, atitinkamu konkrečiu traukinio išvykimo laiku, su atitinkamomis traukinių techninėmis charakteristikomis ir jų atitiktimi viešosios geležinkelių infrastruktūros charakteristikoms. Faktą, ar ši galimybė yra, Valdytojas nustato atlikdamas paraiškų skirti pajėgumus techninį vertinimą ir rengdamas TTT projektą. Priimant sprendimus dėl pajėgumų skyrimo ar neskyrimo, nepakanka matematiškai apskaičiuoti galimų skirti pajėgumų skaičių ir paskirstyti juos kaip fizinius vienetus pareiškėjams, būtina įvertinti, ar yra galimybė numatyti juos TTT projekte.

5.5. Dėl prioriteto taisyklės taikymo, atsižvelgiant į viešosios geležinkelio infrastruktūros dalies pralaidumą, atkreipė dėmesį, kad Taisyklių 4.1 punkte įtvirtintas efektyvumo ir ekonomiškumo principas reiškia, jog viešoji geležinkelių infrastruktūra turi būti naudojama kuo efektyviau ir ekonomiškiau, kad būtų užtikrinti geležinkelių transporto paslaugų rinkoje dirbančių darbuotojų ir geležinkelių transporto paslaugų vartotojų interesai. Šis principas reiškia būtinybę atsižvelgti į dirbančių darbuotojų ir geležinkelio paslaugų vartotojų, t. y. socialinius interesus, o ne siekį iš karto skirti kuo daugiau pajėgumų pareiškėjams. Be to, Tarnybos nurodytas pajėgumų skyrimo eiliškumas gali būti pritaikomas ne visais atvejais, nes Tarnybos pozicija suformuota apskaičiuojant galimų skirti pajėgumų kiekį vienetais, neatsižvelgiant ar yra galimybė numatyti prašomus pajėgumus. Faktas, kad pajėgumai lieka laisvi, paaiškėja tik po to, kai atsakovas priima sprendimus skirti pajėgumus, ar atsisakyti juos skirti. Taisyklių 39 punkte nustatyta, kad Valdytojas apie laisvus pajėgumus informuoja ne mažiau kaip prieš 35 kalendorines dienas iki TTT įsigaliojimo, kai tuo tarpu sprendimas skirti pajėgumus ar atsisakyti juos skirti pagal Taisyklių 35 punktą turėjo būti priimamas per 6 mėnesius nuo Taisyklių 5 punkte nurodyto paraiškų pateikimo termino pabaigos. Valdytojo vertinimu, pajėgumų skyrimas, kai dalis pajėgumų paskelbiami laisvais, negali būti vertinamas kaip neefektyvus ar neekonomiškas.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu atmetė atsakovo skundą.

7. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad:

7.1. Pareiškėjas Administracijai 2019 m. balandžio 5 d. pateikė paraišką Nr. 98 „Skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus prekiniams, ūkiniams traukiniams“, kurią Administracija persiuntė Valdytojui, kad šis atliktų paraiškos Nr. 98 techninį vertinimą.

7.2. Administracija 2019 m. spalio 17 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė neskirti pareiškėjui paraiškoje Nr. 98 prašomų dalies pajėgumų, nes nebuvo pašalinta pagrįsta abejonė, kad, naudojantis prašomais pajėgumais, bus užtikrinamas Kodekso 28 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymasis, taip pat dėl to, jog prašomų pajėgumų nėra, kadangi viešosios geležinkelių infrastruktūros dalys ruožuose Kužiai–Klaipėda (tarpstotis Plungė–Šateikiai), Kaišiadorys–Radviliškis (tarpstočiai Žeimiai–Lukšiai ir Livintai–Gaižiūnai), Radviliškis–Pagėgiai (tarpstotis Viduklė–Tauragė), Rokiškis–Radviliškis (tarpstotis Gustonys–Šeduva), Bugieniai–Kužiai (tarpstotis Kuršėnai–Papilė) buvo perpildytos; pritaikius Taisyklių 28 punkte išdėstytą prioriteto taisyklę, pajėgumai skirti kitoms įmonėms. Spręsdama dėl pareiškėjo paraiškoje Nr. 98 prašomų pajėgumų skyrimo, Administracija vadovavosi Kodekso 3 straipsnio 31 dalimi, 7 straipsnio 3 dalimi ir 28 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 4, 28, 32, 35, 36 punktais, atsižvelgė į pareikėjo paraišką Nr. 98, Valdytojo 2019 m. rugsėjo 23 d. raštą Nr. SD(DI)-2507 „Dėl paraiškų skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus derinimo“, 2019 m. rugsėjo 25 d. raštą Nr. SD(DI)-2537 „Dėl pajėgumų skyrimo 2019–2020 m. tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje“, 2019 m. spalio 14 d. raštą Nr. SD(DI)-2718 „Dėl duomenų patikslinimo“ (toliau visi kartu – ir Raštai) ir taikė Taisyklių 28 punkte išdėstytą prioriteto taisyklę.

7.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į Tarnybą su skundu. Tarnyba Įsakymu pareiškėjo skundą pripažino iš dalies pagrįstu, įpareigojo Administraciją panaikinti Sprendimo 3 punktą ir priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo paraiškos Nr. 98 13, 15, 41-44, 46-58, 68, 69 ir 70 eilutėse nurodytų pajėgumų skyrimo. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė. Nesutikdama su Tarnybos Įsakymo 3 punktu, Administracija kreipėsi į teismą, prašydama šį sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti.

8. Teismas vadovavosi Kodekso 3 straipsnio 31, 47, 49 dalių, 7 straipsnio 3 dalies 5 punkto, 4 dalies, 24 straipsnio 6 punkto, 29 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 28, 29, 31 punktų, taip pat VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika dėl šio straipsnio aiškinimo.

9. Įvertinęs Administracijos Sprendimo turinį, teismas darė išvadą, kad Sprendimo 3 punkte tik nurodyti pareiškėjui neskiriami pajėgumai ir tai, jog sprendimas Administracijos buvo priimtas, pritaikius Taisyklių 28 punkto prioriteto taisyklę, tačiau Sprendime nėra nurodyta, kuri prioriteto taisyklės nuostata ir kokioms aplinkybėms esant šiuo atveju buvo pritaikyta, t. y. nėra aišku dėl kokių aplinkybių atitinkamus pajėgumus perpildytose infrastruktūros dalyse buvo nuspręsta skirti kitoms įmonėms, o ne pareiškėjui. Administracija Sprendime tik abstrakčiai nurodė, jog taikyta Taisyklių 28 punkto prioriteto taisyklė, tačiau šios normos nesusiejo su jokiais objektyviais duomenimis ar faktais, turinčiais įtakos konkrečiam sprendimui priimti. Pagal Taisyklių IV skirsnio nuostatas, būtent Administracija priima sprendimus dėl pajėgumų skyrimo perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo atlikta jokios aplinkybių analizės, nėra jų vertinimo ir išvadų. Teismo vertinimu, Sprendimas nėra paremtas nei konkrečia teisės norma, nei faktinėmis aplinkybėmis. Teismas pažymėjo, kad Administracija, o ne Tarnyba turėjo atitinkamai analizuoti, vertinti ir atitinkamai susieti atitinkamus pajėgumus perpildytose infrastruktūros dalyje su Taisyklių 28 punkto prioriteto taisyklės nuostatomis.

10. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad Sprendimas buvo priimtas, remiantis Valdytojo Raštais, kurių turinys sprendimuose negalėjo būti atskleistas, siekiant užtikrinti įmonių komercinių ar profesinių paslapčių apsaugą, teismas pažymėjo, kad Tarnyba pagrįstai nurodė, jog sprendimuose dėl pajėgumų skyrimo ar neskyrimo turėtų būti nurodoma informacija tokia apimtimi, kokia ji visiems pareiškėjams paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimo metu turėjo būti pateikta pagal Taisyklių 26 punktą, vadovaujantis Taisyklių 27 punkto reikalavimais, t. y. neatskleidžiant paraiškas skirti tuos pačius pajėgumus pateikusių pareiškėjų ir (ar) remonto įmonių tapatybių. Taisyklių 26 ir 27 punktas numato, kokia informacija ir kokia tvarka teikiama pareiškėjams derinant paraiškas skirti tuos pačius pajėgumus, todėl, teismo vertinimu, Tarnyba pagrįstai sprendė, jog tokios informacijos pateikimas Sprendime leistų įvertinti, ar pagrįstai pajėgumai nebuvo skirti.

11. Dėl prioriteto taisyklės taikymo, teismas nurodė, kad pagal Taisyklių 32 punkte nustatytą teisinį reglamentavimą, paskelbus viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį perpildyta, šioje perpildytoje dalyje pajėgumus vienam ar keliems paraiškas pateikusiems pareiškėjams skiria Administracija, vadovaudamasi Taisyklių 28 straipsnyje nustatyta prioriteto taisykle. Taisyklių 28 punkte nustatyti aiškūs prioritetai, kokia tvarka pajėgumai turi būti skiriami: 1) prašomi pajėgumai skiriami tam pareiškėjui, kuris naudos minėtus pajėgumus keleivių, bagažo vežimo tarptautiniais maršrutais paslaugoms teikti; 2) jeigu pajėgumai bus naudojami ne keleivių, bagažo vežimo tarptautiniais maršrutais paslaugoms teikti, pajėgumai skiriami tam pareiškėjui, kuris pajėgumus naudos keleivių, bagažo vežimo vietiniais maršrutais paslaugoms teikti; 3) jeigu prašomi pajėgumai bus naudojami ne keleivių, bagažo vežimo tarptautiniais maršrutais paslaugoms teikti arba keleivių, bagažo vežimo vietiniais maršrutais paslaugoms teikti, pajėgumai skiriami pareiškėjui ar remonto įmonei, kurie naudos pajėgumus daugiau dienų; 4) jeigu pajėgumus numatoma naudoti tiek pat dienų, pajėgumai skiriami tam pareiškėjui ar remonto įmonei, kurie pateikė paraišką skirti daugiau važiavimų atitinkamu maršrutu.

12. Teismo vertinimu, Tarnyba Įsakyme pagrįstai nurodė, jog Sprendimu Administracija netinkamai pritaikė prioriteto taisyklę, nes trečiajam pareiškėjui skyrė visus 22 galimus pajėgumus naudoti kasdien, nors jis prašė 21 pajėgumo visam 2019–2020 m. TTT galiojimo laikotarpiui kasdien ir 2 pajėgumų visam 2019–2020 m. TTT galiojimo laikotarpiui darbo dienomis ir šeštadieniais, ir neįvertino, jog pareiškėjas prašė 3 pajėgumų visam 2019–2020 m. TTT galiojimo laikotarpiui kasdien. Įvertinus tai, jog trečiasis pareiškėjas prašė 21 pajėgumo naudoti kasdien, o pareiškėjas 7 pajėgumų naudoti kasdien (iš kurių tik 3 galėjo būti skiriami), Tarnyba pagrįstai nurodė, jog pritaikius prioriteto taisyklę atsakovas tarpstotyje Viduklė–Tauragė trečiajam pareiškėjui turėjo paskirti 21 pajėgumą visam 2019–2020 m. TTT galiojimo laikotarpiui kasdien, o pareiškėjui 1 pajėgumą visam 2019–2020 m. TTT galiojimo laikotarpiui kasdien.

13. Teismas konstatavo, kad Tarnyba Įsakyme pagrįstai nurodė, jog iš Sprendimo turinio nėra aišku, kaip prioriteto taisyklė buvo pritaikyta dėl pareiškėjo, Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, todėl Tarnyba pagrįstai panaikino Sprendimo 3 punktą. Teismas sutiko su Tarnybos vertinimu, jog tarpstotyje Viduklė–Tauragė Administracija klaidingai pritaikė Taisyklių 28 punkte įtvirtintą prioriteto taisyklę. Tačiau, teismas nesutiko su Tarnybos Įsakymo išvada, jog, Administracijai atliekant pakartotinį paraiškos Nr. 98 vertinimą, pajėgumai turėtų būti skiriami pirmiausia tose perpildytos infrastruktūros dalyse, kuriose skyrimui suformuotas pajėgumų kiekis yra mažiausias, nes galiojusiame teisiniame reglamentavime tokia tvarka nėra numatyta.

14. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas pripažino, jog Tarnyba pagrįstai sprendė, kad Administracijos Sprendimo 3 punktas nepagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tinkamai nemotyvuotas ir neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, todėl naikintinas. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė Administracijos skundą.

III. 15. Atsakovas Lietuvos transporto saugos administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovo skundą.

16. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:

16.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad Administracijos Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų individualiam administraciniam aktui. Priešingai, Sprendime yra nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas – Kodekso 3 straipsnio 31 dalis, 7 straipsnio 3 dalis ir 28 straipsnio 2 dalis, Taisyklių 4, 28, 32, 35, 36 punktai, taip pat objektyvūs duomenys (faktai), kuriais remiantis buvo priimtas Sprendimas, t. y. Valdytojo Raštai, kurių turinys sprendimuose dėl pajėgumų negali būti atskleistas, siekiant užtikrinti geležinkelio įmonių komercinių ar profesinių paslapčių apsaugą, todėl atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teiginys, kad iš Sprendimo turinio pareiškėjas negalėjo suprasti, kaip dėl jo buvo pritaikyta prioriteto taisyklė, vertintinas kaip deklaratyvus, nes jos pritaikymo galimi būdai yra aiškiai reglamentuoti Taisyklėse ir pareiškėjui yra žinoma, ką reiškia prioriteto taisyklė ir kaip ji yra taikoma. Nurodymas Sprendime, kad kitas vežėjas paprašė naudoti pajėgumus daugiau dienų arba didesnio važiavimų skaičiaus nei prašė pareiškėjas, ir šių aplinkybių detalizavimas vertintinas kaip esmės nekeičiantis formalumas.

16.2. Teismas, pritardamas Tarnybos nuomonei, jog sprendime dėl pajėgumų skyrimo turėtų būti nurodoma informacija tokia apimtimi, kokia ji visiems pareiškėjams paraiškų derinimo metu turėjo būti pateikta pagal Taisyklių 26 punktą, niekuo nepagrindžia tokio pritarimo. Teisės aktuose nėra nurodyta, kad atsakovas, priimdamas sprendimus dėl pajėgumų skyrimo, pagal analogiją turėtų vadovautis Taisyklių nuostatomis, kurios reglamentuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiksmus paraiškų derinimo procese, t. y. jose nurodoma, kokią informaciją viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo suteikti pareiškėjams derindamas paraiškas skirti tuos pačius pajėgumus. Toks teismo ir Tarnybos išaiškinimas vertintinas kaip neteisingas ir nepagrįstas Taisyklių nuostatų interpretavimas.

16.3. Teismas taip pat klaidingai nurodė, kad Tarnyba pagrįstai nusprendė panaikinti Sprendimo 3 punktą, nes jis neatitiko išsamumo ir motyvuotumo reikalavimų. Tarnyba Sprendimo 3 punktą nusprendė panaikinti dėl galbūt netinkamai pritaikytos prioriteto taisyklės, tačiau ne dėl jo neatitikties išsamumo ir motyvuotumo reikalavimams, kas šiuo atveju nesudarė savarankiško pagrindo panaikinti atsakovo Sprendimo 3 punktą.

16.3.1. Pritardamas Tarnybos pozicijai, kad atsakovas netinkamai pritaikė prioriteto taisyklę tarpstotyje Viduklė–Tauragė, teismas nepagrindė, kuo remiantis jis darė tokią išvadą.

16.3.2. Teismas visiškai nevertino atsakovo tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ir skunde nurodytų argumentų, kad 2 kito vežėjo prašyti pajėgumai, kuriuos jis planavo naudoti visą TTT galiojimo laikotarpį nuo pirmadienio iki šeštadienio, faktiškai nekonkuravo su jokiais pareiškėjo prašytais pajėgumais, todėl pagrįstai ir buvo paskirti kitam vežėjui.

16.3.3. Geležinkelio ruože Tauragė–Viduklė, pareiškėjas buvo paprašęs 7 pajėgumų kasdien: 4 iš šių pajėgumų negalėjo būti skiriami dėl tranzito požymių, todėl tolimesnis svarstymas buvo dėl likusių trijų pajėgumų, t. y. pareiškėjo paraiškos Nr. 98, 57, 58 ir 69 eilučių (kurių periodiškumas – kasdien). Trečiasis paraišką dėl pajėgumų tame pačiame Tauragė–Viduklė ruože pateikęs pareiškėjas nurodytame ruože paprašė 2 pajėgumų, kurių periodiškumas darbo dienomis ir šeštadieniais, ir 21 pajėgumo, kurių periodiškumas – kasdien. Remiantis Valdytojo techninio vertinimo išvada, minėti 2 trečiojo pareiškėjo pajėgumai, kurių periodiškumas darbo dienomis ir šeštadieniais, TTT nekonfliktavo (nekonkuravo) su nei vienu iš pareiškėjo paraiškos Nr. 98, 57, 58 ar 69 eilutėje prašomu pajėgumu, todėl jie buvo paskirti trečiajam pareiškėjui. TTT projekto sudarymas jame numatant visas galimas traukinio linijas ir visų TTT subtilybių įvertinimas (kai pagal prašomas paraiškas vienas traukinys turi numatytus atitinkamos trukmės sustojimus tam tikrose stotyse ir ar gali stovintis traukinys praleisti kitą tuo metu važiuojantį traukinį ir pan.) yra Valdytojo prerogatyva ir atsakovas neturi pagrindo abejoti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo TTT sudarymo objektyvumu įvertinus visus techninio vertinimo ir traukinio linijų numatymo aspektus. Todėl Valdytojui techninio vertinimo išvadoje nurodžius, kad trečiojo pareiškėjo prašyti 2 pajėgumai darbo dienomis ir šeštadieniais nekonfliktuoja su jokiais kitų vežėjų prašomais pajėgumais ir yra galimi skirti, atsakovas neturėjo pagrindo abejoti dėl šio fakto ir tų pajėgumų neskirti trečiajam pareiškėjui.

16.3.4. Tęsiant perpildytame ruože Tauragė–Viduklė prašomų pajėgumų skyrimo procesą, buvo konstatuota, kad trys pareiškėjo paraiškos Nr. 98, 57, 58 ir 69 eilutėse kasdien prašomi pajėgumai konfliktavo su trečiojo pareiškėjo paraiškos 51 eilutėje (du pajėgumai) ir 31 eilutėje (vienas pajėgumas) trimis kasdien prašomais pajėgumais. Konfliktuojantys pareiškėjo ir trečiojo pareiškėjo pajėgumai prašyti tam pačiam dienų skaičiui (kasdien), todėl, taikant prioriteto taisyklę, kai pajėgumų prašoma vienodą dienų skaičių, pajėgumai skiriami tam pareiškėjui, kuris paprašė daugiau važiavimų tame ruože – pajėgumai buvo skirti trečiajam pareiškėjui.

17. Pareiškėjas UAB „LGC CARGO“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas nurodo, kad:

17.1. Teismas pagrįstai konstatavo, jog iš atsakovo Sprendimo turinio nėra aišku, kaip buvo pritaikyta prioriteto taisyklė dėl pareiškėjo, o Sprendimas neatitinka VAI 8 straipsnio reikalavimų, todėl Tarnybos pagrįstai buvo panaikintas. Sprendimo 3 punkte tik nurodyti pareiškėjui neskiriami pajėgumai ir tai, jog sprendimas atsakovo buvo priimtas, pritaikius Taisyklių 28 punkto prioriteto taisyklę, tačiau nebuvo nurodyta, kuri prioriteto taisyklės nuostata ir kokioms aplinkybėms esant šiuo atveju buvo pritaikyta, t. y. nėra aišku dėl kokių aplinkybių atitinkamus pajėgumus perpildytose infrastruktūros dalyse buvo nuspręsta skirti kitoms įmonėms, o ne pareiškėjui. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas Sprendime Taisyklių 28 punkto nesusiejo su jokiais objektyviais duomenimis ar faktais, turinčiais įtakos konkrečiam sprendimui priimti. Pagal Taisyklių IV skirsnio nuostatas būtent atsakovas priima sprendimus dėl pajėgumų skyrimo perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo atlikta jokios aplinkybių analizės, jų vertinimo ir išvadų. Taigi, Sprendimas nebuvo paremtas nei konkrečia teisės norma, nei faktinėmis aplinkybėmis.

17.2. Teismas įvertino visas faktines bylos aplinkybes bei padarė teisingą išvadą, jog atsakovas netinkamai pritaikė prioriteto taisyklę. Pagal Taisyklių 32 punkte nustatytą teisinį reglamentavimą, paskelbus viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį perpildyta, šioje perpildytoje dalyje pajėgumus vienam ar keliems paraiškas pateikusiems pareiškėjams skiria atsakovas, vadovaudamasis Taisyklių 28 straipsnyje nustatyta prioriteto taisykle. Taisyklių 28 punkte nustatyti aiškūs prioritetai kokia tvarka pajėgumai turi būti skiriami. Teismas sprendime aiškiai nurodė, kad Įsakyme, išanalizavusi atsakovo sprendimus, Tarnyba nustatė, jog perpildytos infrastruktūros dalies tarpstotyje Viduklė–Tauragė atsakovas klaidingai pritaikė Taisyklių 28 punkte įtvirtintą prioriteto taisyklę, skaičiuodamas bendrą trečiojo pareiškėjo pageidaujamų pajėgumų skaičių ir jį lygindama su bendru pareiškėjo prašomu pajėgumų skaičiumi ir atsižvelgiant į tai priėmė sprendimus dėl pajėgumų skyrimo. Nurodė, jog nepagrįstai paskyrė trečiajam pareiškėjui visus 22 pajėgumus, nes jis prašė 21 pajėgumo visam 2019–2020 m. TTT galiojimo laikotarpiui kasdien ir 2 pajėgumų visam 2019–2020 m. TTT galiojimo laikotarpiui darbo dienomis ir šeštadieniais, o pareiškėjas – 3 pajėgumų visam 2019–2020 m. TTT galiojimo laikotarpiui kasdien, todėl atsakovas turėjo atsižvelgti į tai, kad trečiajam pareiškėjui buvo nepaskirtas 1 pajėgumas kasdien, o vietoje to paskirti 2 pajėgumai naudotis darbo dienomis ir šeštadieniais, bei nebuvo vertinami pareiškėjo prašomi 3 pajėgumai.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Tarnyba palaiko atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus bei mano, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą Tarnyba nurodo, kad:

18.1. Įsakyme pagrįstai nurodyta, kad iš Sprendimo turinio nėra aišku, kaip buvo pritaikyta prioriteto taisyklė dėl pareiškėjo, o Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Tarnybos pagrįstai buvo panaikintas.

18.2. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad TTT sudarymas jame numatant visas galimas traukinio linijas ir visų TTT subtilybių įvertinimas yra viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojos prerogatyva ir LTSA neturi pagrindo abejoti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo TTT sudarymo objektyvumu. Taisyklių 23 punkte numatyta, jog LTSA, gavus TTT projektą ar atitinkamus jo išrašus, gali per mėnesį pateikti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui prašymus, pastabas ir (ar) pasiūlymus dėl TTT projekto.

18.3. Perpildytoje infrastruktūros dalyje nepavykus patenkinti visų paraiškų, Taisyklių 32 punktas nustato pareigą ne viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, o LTSA spręsti dėl pajėgumų skyrimo vienam ar keliems paraiškas pateikusiems pareiškėjams ir (ar) remonto įmonėms, todėl būtent LTSA, o ne viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas yra atsakinga už tinkamą pajėgumų skyrimą. Atsižvelgiant į tai LTSA, prieš priimdama sprendimą dėl pajėgumų skyrimo ir (ar) neskyrimo, privalo ne tik įsitikinti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pateikti duomenys yra teisingi, o esant faktinei aplinkybei, kad TTT projekte atvaizduoti pajėgumai ne to pareiškėjo, kuris pageidavo naudoti pajėgumus daugiau dienų, o kito, mažiau dienų planuojančio važiuoti, pareiškėjo prašomi pajėgumai, privalo įsitikinti, kad prašomi pajėgumai nėra konfliktuojantys. Administracija prieštarauja pati sau, viena vertus, apeliaciniame skunde teigdama, kad informacijos dėl pajėgumų skyrimas korektiškumas yra tik Valdytojo prerogatyva, kita vertus, tikrindama Valdytojo pateiktą informaciją (ką patvirtina LTSA 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštas Nr. 15B-5321 ir 2019 m. spalio 10 d. raštas Nr. 15B-6711 Valdytojui).

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „LTG Infra“ atsiliepime sutinka su atsakovo apeliaciniu skundu ir prašo jį patenkinti, panaikinant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimant naują sprendimą – tenkinti atsakovo LTSA skundą. Trečiasis suinteresuotas asmuo palaiko atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad Administracijos Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad teismas, pritardamas Tarnybos pozicijai, jog Administracija netinkamai pritaikė prioriteto taisyklę tarpstotyje Viduklė–Tauragė, nepagrindė, kuo remiantis padarė tokią išvadą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą papildomai nurodo, kad:

19.1. Valdytojas laikosi nuomonės, jog aplinkybės, kad kitas vežėjas paprašė naudoti pajėgumus daugiau dienų arba didesnio važiavimų skaičiaus nei prašė pareiškėjas, nurodymas Administracijos sprendime ir jos detalizavimas tais pačiais duomenimis, kurie buvo pateikti pareiškėjui atskiru Valdytojo raštu (2019 m. rugpjūčio 27 d. raštas Nr. SD(DI)-2261 „Dėl paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimo“), vertintinas kaip esmės nekeičiantis formalumas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo informuotas apie minėtus duomenis, pakartotinis šių duomenų nurodymas Administracijos sprendime nesudarytų didesnės galimybės pareiškėjui įvertinti, ar pagrįstai pajėgumai jam nebuvo skirti, todėl nesudaro savarankiško pagrindo panaikinti Administracijos Sprendimo 3 punktą.

19.2. Sprendimo motyvuojamoje dalyje, kurioje pasisakoma dėl prioriteto taisyklės taikymo, nurodytos dvi teisės nuostatos: Taisyklių 28 punktas, kuriame nustatytas prioriteto taisyklės taikymas ir Taisyklių 32 punktas, kuriame nurodyta, kad paskelbus viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį perpildyta, šioje perpildytoje dalyje pajėgumus vienam ar keliems paraiškas pateikusiems pareiškėjams skiria Administracija, vadovaudamasi Taisyklių 28 straipsnyje nustatyta prioriteto taisykle. Kitų paaiškinimų nenurodyta, todėl Valdytojas daro prielaidą, kad teismas galėjo padaryti išvadą, jog prioriteto taisyklė taikytina visų perpildytame tarpstotyje prašomų pajėgumų atžvilgiu, neatsižvelgiant į tai, kurie iš šių pajėgumų konfliktuoja tarpusavyje, vadovaudamasis pažodinio pastarosios nuostatos aiškinimu (atsižvelgdamas į formuluotę „šioje perpildytoje dalyje pajėgumus skiria Administracija, vadovaudamasi prioriteto taisykle“). Todėl Valdytojas teikia paaiškinimus dėl galimo Taisyklių 32 punkto aiškinimo ir taikymo.

19.2.1. Ginčas byloje dėl prioriteto taisyklės taikymo tarp Administracijos ir Tarnybos kilo dėl to, kad Administracija laikėsi pozicijos, jog prioriteto taisyklė turėjo būti taikoma tik tų pajėgumų atžvilgiu, dėl kurių kilo nesutarimų, t. y. tų, kurių maršrutai ir laikai sutapo ir dėl to nebuvo galima jų pavaizduoti 2019–2020 m. TTT projekte (toliau – konfliktuojantys pajėgumai). Tarnyba laikėsi pozicijos, kad prioriteto taisyklė turėjo būti taikoma ir tų pajėgumų, kurie nekonfliktavo tarpusavyje, atžvilgiu, t. y., visų pajėgumų, prašomų perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje (tarpstotyje) Viduklė–Tauragė. Nuo to, kurios pozicijos laikomasi, priklauso tai, kuria prioriteto taisyklės nuostata turėjo būti vadovautasi: taisykle „daugiau dienų“ ar taisykle „daugiau važiavimų“. Laikantis pozicijos, kad prioriteto taisyklė taikoma tik konfliktuojančių pajėgumų atžvilgiu, taikytina taisyklė „daugiau važiavimų“, nes visi pareiškėjo prašomi pajėgumai tarpstotyje Viduklė–Tauragė konfliktavo su kito pareiškėjo prašomais pajėgumais, prašomais tam pačiam dienų skaičiui – kasdien (informacija apie tai, su kuriais kito pareiškėjo pajėgumais konfliktavo pareiškėjo prašomi 4 pajėgumai, kurie galėjo būti skirti, kaip minėta, buvo pateikta Valdytojo 2019 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. SD(DI)-2261 „Dėl paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimo“). Taikant prioriteto taisyklę ne tik konfliktuojančių, bet ir kitų pajėgumų atžvilgiu, taikytina taisyklė „daugiau dienų“, nes dviem pajėgumais, kurių prašė trečiasis pareiškėjas, buvo ketinama naudotis darbo dienomis ir šeštadieniais. Taigi teismas turėjo spręsti ginčą, kokių pajėgumų atžvilgiu turėjo būti taikoma prioriteto taisyklė – atsižvelgiant į tai, kurie pajėgumai konfliktavo (taip, kaip aiškino Administracija) ar neatsižvelgiant į šią aplinkybę (taip, kaip aiškino Tarnyba).

19.2.2. Darant prielaidą, kad teismas, remdamasis Taisyklių 32 punktu, padarė išvadą, jog prioriteto taisyklė turėjo būti pritaikyta visų perpildytame tarpstotyje prašomų pajėgumų atžvilgiu, galima daryti išvadą, kad teismas rėmėsi tik lingvistiniu (gramatiniu) teisės aiškinimo metodu, tačiau, atskleidžiant Taisyklių 32 punkto turinį, vien lingvistinio aiškinimo metodo nepakanka. Taisyklėse aiškiai nereglamentuota, kaip turėtų būti taikoma prioriteto taisyklė perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje, todėl, siekiant atskleisti Taisyklių 32 punkto turinį, būtina taikyti ir kitus teisės normų aiškinimo metodus, iš jų – sisteminį, nes kiekviena teisės norma yra vientiso teisės akto sudedamoji dalis, susijusi su kitomis to teisės akto normomis.

19.2.3. Vadovaujantis sisteminiu teisės aiškinimo metodu, perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje prioriteto taisyklė turėtų būti taikoma tik konfliktuojančių pajėgumų atžvilgiu. Įvertinus Taisyklių 24–32 punktuose išdėstytus veiksmus, kuriuos turi atlikti Valdytojas ir Administracija, matyti, kad prioriteto taisyklė taikoma tais atvejais, kai tarp pareiškėjų ir (ar) remonto įmonių kyla nesutarimų dėl tų pačių pajėgumų skyrimo vienoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje ir Valdytojui nepavyksta suderinti paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus. Laikantis priešingos pozicijos, t. y., vadovaujantis pažodiniu teisės normos aiškinimo metodu ir taikant prioriteto taisyklę neatsižvelgiant į tai, kurie pajėgumai konfliktuoja tarpusavyje, būtų neįmanoma atlikti tolimesnius Taisyklėse nurodytus veiksmus – priimti sprendimą skirti pajėgumus ir sudaryti tarnybinį traukinių tvarkaraštį. Todėl geležinkelių transporto eismas pagal Administracijos priimtus sprendimus tarpstotyje Viduklė–Tauragė būtų neįmanomas. Administracija taip pat neturėtų galimybės skirti pareiškėjui pajėgumo tarpstotyje Viduklė–Tauragė kitu laiku – tuo, kurio prašė trečiasis pareiškėjas darbo dienomis ir šeštadieniais, nes Administracija negalėtų priimti sprendimo skirti kitokius nei pareiškėjo prašomus pajėgumus, Valdytojui neatlikus techninio vertinimo, reglamentuoto Taisyklėse – neįvertinus, ar yra techninė galimybė pareiškėjui pravažiuoti kitais nei jis prašė laikais. Administracijai priimant sprendimą dėl pajėgumų skyrimo, Valdytojo atliekamo techninio vertinimo stadija būna pasibaigusi. Pajėgumai negalėtų būti pasiūlyti ir Valdytojui atliekant techninį vertinimą, nes: Valdytojas neturi teisės taikyti prioriteto taisyklės, todėl negali spręsti, kurie iš pareiškėjų prašomų pajėgumų turėtų būti skirti, o kurie ne, ir Valdytojas neturėtų nei teisinio, nei faktinio pagrindo siūlyti pareiškėjui kitų prašomų pajėgumų, kurie nekonfliktuoja su kitų pareiškėjų pajėgumais.

19.2.4. Taigi pažodinis Taisyklių 32 punkto aiškinimas, nurodytas teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje, reikštų, kad Taisyklių vykdymas visa apimtimi yra neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia), Taisyklių 32 punktas negali būti aiškinamas vien pažodžiui, taikant tik lingvistinį aiškinimo metodą. Teismas nesivadovavo sisteminiu teisės aiškinimo metodu, neatsižvelgė į kitas Taisyklių nuostatas, kurios akivaizdžiai leidžia daryti išvadą, kad toks prioriteto taisyklės taikymas, kokio laikosi Tarnyba, lemia tai, kad Taisyklių vykdymas būtų neįmanomas.

IV. 20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi sustabdė šios administracinės bylos nagrinėjimą iki LVAT bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eA-2230-968/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00881-2020-4). LVAT 2024 m. kovo 20 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eA-209-968/2024 (administracinės bylos Nr. eA-2230-968/2021 numeris dėl perkėlimo į kitus metus) (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00881-2020-4), todėl LVAT 2024 m. balandžio 10 d. nutartimi atnaujintas šios administracinės bylos nagrinėjimas, pasiūlyta pareiškėjui UAB „LGC Cargo“, atsakovui Administracijai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims Tarnybai bei AB „LTG Infra“ pateikti papildomus paaiškinimus.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „LTG Infra“ 2024 m. balandžio 24 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad:

21.1. Teismas administracinėje byloje Nr. eA-209-968/2024 konstatavo, kad Taisyklių 28 punkte (2018 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 355 redakcija) įtvirtinta prioriteto taisyklė netaikytina ginčo santykiams nagrinėtoje byloje. Šioje byloje padarytos išvados neturi lemiamos įtakos nagrinėjamam ginčui, kadangi nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo ne dėl prioriteto taisyklių turinio. Ginčo šalys nesutaria, ar prioriteto taisyklė turėjo būti taikyta pajėgumų, kurie, Administracijos ir Valdytojo vertinimu, nebuvo konfliktuojantys tarpusavyje, atžvilgiu, o taip pat ginčo šalys nesutaria dėl pajėgumų skyrimo eiliškumo (Taisyklių 4.1 p. įtvirtinto ekonomiškumo ir efektyvumo principo taikymo): ar Administracija turėjo priimti sprendimus dėl pajėgumų skyrimo ne kiekvienoje perpildytoje infrastruktūros dalyje atskirai, o pagal Tarnybos nurodytą eiliškumą – pirmiausia tose perpildytose infrastruktūros dalyse, kuriose skyrimui suformuotas pajėgumų kiekis buvo mažiausias, o po to – didesnį pralaidumą turinčiose infrastruktūros dalyse (tarpstočiuose), eliminuojant pajėgumus, kurie nebuvo skirti mažiausią pralaidumą turinčiose infrastruktūros dalyse.

21.2. Pripažinus, kad prioriteto taisyklė taikytina tik konfliktuojančių pajėgumų atžvilgiu, t. y., tų pajėgumų, kurių maršrutai ir laikai sutampa ir dėl to jie negali būti abu įtraukti į TTT ir kad pajėgumai perpildytose infrastruktūros dalyse neprivalo būti skirstomi Tarnybos nurodytu eiliškumu, nelieka pagrindo išvadai, kad Administracija neteisingai pritaikė prioriteto taisyklę.

21.3. Tarnybos ir Valdytojo (taip pat Administracijos) vertinimai dėl pajėgumų skiriasi, kadangi yra grindžiami skirtingomis konfliktuojančių pajėgumų sampratomis. Tarnyba vadovaujasi teoriniu (matematiniu) metodu, t. y. konfliktuojančiais pajėgumais laiko visus pajėgumus, kurių buvo paprašyta perpildytoje infrastruktūros dalyje, jeigu šių pajėgumų suma viršija maksimalų galimą pajėgumų kiekį perpildytoje infrastruktūros dalyje (faktinį pralaidumą), neatsižvelgiant į tai, ar jie faktiškai konfliktavo tarpusavyje. Valdytojas vadovaujasi faktiniu (technologiniu) metodu, t. y. konfliktuojančiais laiko tik tuos pajėgumus, kurių neįmanoma įtraukti į TTT dėl to, kad sutampa jų važiavimo maršrutai ir laikai. Jeigu perpildytoje infrastruktūros dalyje prašoma pajėgumų, faktiškai nesutampa su jokio kito pareiškėjo prašomų pajėgumų laikais, t. y. šie pajėgumai gali būti įtraukti į TTT ir jie nesutaps su jokio kito pareiškėjo prašomais pajėgumais, Valdytojas nelaiko jų konfliktuojančiais. Tokių pajėgumų atžvilgiu prioriteto taisyklė netaikytina, nors jų ir prašoma perpildytoje infrastruktūros dalyje. Esminis klausimas, sprendžiant, ar Administracija priėmė pagrįstą sprendimą atsisakydama skirti pajėgumus pareiškėjui tarpstotyse Viduklė–Tauragė, Livintai–Gaižiūnai 2019–2020 m. TTT galiojimo laikotarpiu, yra tai, ar aplinkybė, kad tam tikri pajėgumai yra konfliktuojantys turėtų būti nustatoma faktiniu (technologiniu) metodu. Jeigu taip, nėra pagrindo teigti, kad Administracija neteisingai taikė prioriteto taisyklę priimdama sprendimą dėl pajėgumų skyrimo šiose infrastruktūros dalyse. Taip pat nėra poreikio spręsti dėl prioriteto taisyklės turinio, todėl LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-209-968/2024 laikytinas neturinčiu įtakos ginčui išnagrinėti dėl šios apimties.

21.4. Klausimai dėl prioriteto taisyklės pritaikymo infrastruktūros dalyse Žeimiai–Lukšiai, Kuršėnai–Papilė visiškai nesusiję su prioriteto taisyklės taikymu, todėl LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-209-968/2024 laikytinas neturinčiu įtakos ginčui išnagrinėti šiais aspektais.

21.5. 2021 m. gruodžio 14 d. įstatymu Nr. XIV-772 Kodekso 293 straipsnio 2 dalies 1 punktas buvo pakeistas ir šis pakeitimas parodo, kad Tarnybos pozicija dėl konfliktuojančių pajėgumų vertinimo teoriniu (matematiniu) metodu buvo įtvirtinta tik vėlesnės redakcijos Kodekse. Ginčui aktualios redakcijos Kodekso teisės nuostata neatspindėjo šio metodo, todėl Valdytojas, vykdydamas paraiškų skirti pajėgumus techninį vertinimą, vadovavosi faktiniu (technologiniu) metodu.

22. Atsakovas Administracija 2024 m. balandžio 26 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad:

22.1. Administracija Sprendimą priėmė vadovaudamasi Sprendimo priėmimo metu galiojančiais teisės aktais ir turėdama teisės aktuose įtvirtintus įgaliojimus. Kodeksas ir Taisyklės 2017 m. sausio 31 d. buvo notifikuotos Europos Komisijai kaip Direktyvą 2012/34/ES perkeliantys ir įgyvendinantys nacionaliniai teisės aktai, pradėtų pažeidimo procedūrų dėl jos netinkamo perkėlimo nebuvo, todėl pajėgumų skyrimą reglamentuojantys nacionaliniai teisės aktai paraiškos nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo metu buvo galiojantys ir teisėti. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendime Gargždų geležinkelis konstatavo netinkamą Direktyvos 2012/34/ES perkėlimą į Lietuvos nacionalinę teisę. Dar iki ESTT sprendimo Gargždų geležinkelis priėmimo, nuo 2019 m. gruodžio 8 d. teisinis reguliavimas buvo pakeistas, Taisyklės pripažintos netekusiomis galios, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo funkcija yra perduota viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, ir Administracija nebevykdo šios funkcijos.

22.2. LVAT 2024 m. kovo 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-209-968/2024 yra galutinis ir neskundžiamas, tačiau priimant galutinį sprendimą šioje administracinėje byloje ir galimai skaičiuojant bylinėjimosi išlaidas būtina atsižvelgti, kad Administracija nėra atsakinga už netinkamą ir Europos Sąjungai teisei prieštaraujantį teisinį reglamentavimą, lėmusį Sprendimo priėmimo teisinį pagrindą. Jei būtų priimtas Administracijai nepalankus sprendimas, Administracija prašo galimas priteisti bylinėjimosi išlaidas skaičiuoti jas mažinant vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2020 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. (1.9E) 1V-190 „Dėl UAB „LGC CARGO“ 2019 m. lapkričio 15 d. skundo“ 3 punkto teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo atmesti UAB „LGC CARGO“ 2019 m. lapkričio 15 d. skundą kaip nepagrįstą.

24. Pirmosios instancijos teismas tikrinamu sprendimu atsakovo Administracijos skundą atmetė konstatavęs, kad Tarnyba iš esmės pagrįstai sprendė, jog Administracijos 2019 m. spalio 17 d. Sprendimo 3 punktas nepagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tinkamai nemotyvuotas ir neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui.

25. Administracija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Administracija laikosi pozicijos, kad (i) Sprendime yra nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas ir objektyvūs duomenys (faktai), kuriais remiantis buvo priimtas Sprendimas, (ii) teismas nepagrįstai pritarė Tarnybos nuomonei, jog sprendime dėl pajėgumų skyrimo turėtų būti nurodoma informacija tokia apimtimi, kokia ji visiems pareiškėjams paraiškų derinimo metu turėjo būti pateikta pagal Taisyklių 26 punktą, (iii) teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas netinkamai pritaikė prioriteto taisyklę tarpstotyje Viduklė–Tauragė, (iv) teismas nepagrįstai nevertino atsakovo argumentų, kad 2 kito vežėjo prašyti pajėgumai, kuriuos jis planavo naudoti visą TTT galiojimo laikotarpį nuo pirmadienio iki šeštadienio, faktiškai nekonkuravo su jokiais pareiškėjo prašytais pajėgumais, todėl pagrįstai ir buvo paskirti kitam vežėjui, (v) tęsiant perpildytame ruože Tauragė–Viduklė prašomų pajėgumų skyrimo procesą, buvo konstatuota, kad trys pareiškėjo paraiškos Nr. 98, 57, 58 ir 69 eilutėse kasdien prašomi pajėgumai konfliktavo su trečiojo pareiškėjo paraiškos 51 eilutėje (du pajėgumai) ir 31 eilutėje (vienas pajėgumas) trimis kasdien prašomais pajėgumais, todėl, taikant prioriteto taisyklę, kai pajėgumų prašoma vienodą dienų skaičių, pajėgumai skiriami tam pareiškėjui, kuris paprašė daugiau važiavimų tame ruože – pajėgumai buvo skirti trečiajam pareiškėjui.

26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Tarnyba pagrįstai sprendė, kad Administracijos Sprendimo 3 punkte išdėstyti motyvai neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

28. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija) nurodyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Aiškindamas VAĮ 8 straipsnį, LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, LVAT biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). LVAT, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatą, ne kartą yra konstatavęs, kad ja iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai.

Todėl taikant VAĮ 8 straipsnio 1 dalį vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

29. Bylos duomenimis nustatytos šios su ginčijamų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo procesu susijusios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės:

29.1. UAB „LGC CARGO“ 2019 m. balandžio 5 d. pateikė Administracijai paraišką Nr. 98 skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus prekiniams, ūkiniams traukiniams, kurios 13, 15, 41-44, 46-58, 68-70 eilutėse paprašė skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų prekiniams traukiniams ir lokomotyvams be vagonų nurodytais maršrutais laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 8 d. iki 2020 m. gruodžio 12 d.

29.2. Administracija 2019 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 15B-2883 UAB „LGC CARGO“ pateiktą paraišką Nr. 98 perdavė vertinti Valdytojui (AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijai). Valdytojas (i) 2019 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr.SD(DI)-2507 „Dėl paraiškų skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus derinimo“ pateikė Administracijai informaciją apie tai, kokių priemonių jis ėmėsi derinimo metu, siekdamas pašalinti nesutarimus dėl tų pačių pajėgumų skyrimo vienoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje, įskaitant šio derinimo metu gautą informaciją iš (duomenys neskelbtini), UAB „LGC CARGO“, (duomenys neskelbtini), (ii) 2019 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. SD(DI)-2537 „Dėl pajėgumų skyrimo 2019–2020 m. tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje“, pateikė patikslintą 2019–2020 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą ir su tuo susijusią informaciją bei duomenis, susijusius su faktiniu ruožų pralaidumu, (iii) 2019 m. spalio 14 d. raštu Nr. SD(DI)-2718 „Dėl duomenų patikslinimo“ pateikė Administracijai patikslintą informaciją apie faktinį ruožų pralaidumą, apskaičiuotą pagal gautas paraiškas.

29.3. Administracija 2019 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą Nr. Nr. PSE-356 (Sprendimas). kurio 3 punktu nusprendė neskirti UAB „LGC CARGO“ paraiškos Nr. 98 13, 15, 41-44, 46-58, 68-70 eilutėse prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų prekiniams, ūkiniams traukiniams 2019–2020 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu, konstatavusi, kad: prašomų pajėgumų nėra, kadangi viešosios geležinkelių infrastruktūros dalys ruožuose Kužiai–Klaipėda (tarpstotis Plungė–Šateikiai), Kaišiadorys–Radviliškis (tarpstočiai Žeimiai–Lukšiai ir Livintai–Gaižiūnai), Radviliškis–Rokiškis (tarpstotis Gostonys–Šeduva), Radviliškis–Pagėgiai (Viduklė–Tauragė), Bugeniai–Kužiai (tarpstotis Kuršėnai–Papilė) yra perpildytos (3.1 p.); pritaikius Taisyklių 28 punkte išdėstytą prioriteto taisyklę, pajėgumai skirti kitoms įmonėms (3.2 p.). Sprendimas priimtas vadovaujantis Kodekso 3 straipsnio 31 dalimi, 7 straipsnio 3 dalimi ir 28 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 4, 28, 32, 35, 36 punktais, atsižvelgiant į UAB „LGC CARGO“ 2019 m. balandžio 5 d. paraišką Nr. 98, Geležinkelių infrastruktūros direkcijos 2019 m. rugsėjo 24 d. (Sprendime nurodyta data 2019 m. rugsėjo 23 d. laikytina rašymo apsirikimu) raštą Nr. SD(DI)-2507 „Dėl paraiškų skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų derinimo“, 2019 m. rugsėjo 25 d. raštą Nr. SD(DI)-2537 „Dėl pajėgumų skyrimo 2019–2020 m. tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje“, 2019 m. spalio 14 d. raštą Nr. SD(DI)-2718 „Dėl duomenų patikslinimo“ ir taikydamas Taisyklių 28 punkte išdėstytą prioriteto taisyklę.

29.4. UAB „LGC CARGO“ 2019 m. lapkričio 15 d. Tarnybai pateikė skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos veiksmų skiriant viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, kuriame paprašė Tarnybą įpareigoti Administraciją skirti Sprendimo 3 punktu atsisakytus skirti UAB „LGC CARGO“ prašomus pajėgumus pagal paraišką Nr. 98.

29.5. Ginčijamo Įsakymo 3 punkte Tarnyba konstatavo, kad Sprendimo 3 punktas priimtas (i) neteisingai pritaikius Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 611 patvirtintų Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklių (Taisyklės) 28 punkte įtvirtintą prioriteto taisyklę, (ii) priimant šį Sprendimą nebuvo atsižvelgta į Taisyklių 4.1 papunktyje įtvirtintą ekonomiškumo ir efektyvumo principą, (iii) šis sprendimas neatitinka jam keliamų išsamumo ir motyvuotumo reikalavimų. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba įpareigojo Administraciją panaikinti Sprendimo 3 punktą ir, įvertinus Įsakyme nustatytas aplinkybes, priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo paraiškos Nr. 98 13, 15, 41-44, 46-58, 68-70 eilutėse nurodytų pajėgumų skyrimo.

30. Teisėjų kolegija, paminėto teisinio reglamentavimo kontekste pakartotinai įvertinusi, Sprendimo 3 dalies turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Tarnyba Įsakyme iš esmės pagrįstai nurodė, jog iš Sprendimo turinio nėra aišku, kaip buvo pritaikyta prioriteto taisyklė dėl pareiškėjo, kad ginčijama Sprendimo dalis neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų motyvų pakankamumo reikalavimų ir kad tai buvo pakankamas pagrindas Tarnybai šią Sprendimo dalį panaikinti kaip nepakankamai motyvuotą.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčijamoje Sprendimo dalyje tik nurodyti UAB „LGC CARGO“ neskiriami pajėgumai ir tai, jog Sprendimą Administracija priėmė pritaikiusi Taisyklių 28 punkto prioriteto taisyklę, visiškai nedetalizavus, kuri prioriteto taisyklės nuostata ir kokioms aplinkybėms esant šiuo atveju buvo pritaikyta, t. y. iš Sprendimo turinio nėra aišku, dėl kokių aplinkybių atitinkamus pajėgumus perpildytose infrastruktūros dalyse buvo nuspręsta skirti kitoms įmonėms, o ne UAB „LGC CARGO“. Pritartina ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju Administracija sprendime tik abstrakčiai nurodė, jog taikyta Taisyklių 28 punkto prioriteto taisyklė, tačiau šios normos nesusiejo su jokiais objektyviais duomenimis ar faktais, turinčiais įtakos konkrečiam sprendimui priimti.

32. Šiuo aspektu papildomai paminėtina, kad tai, jog Taisyklių 28 punkte (2018 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 355 redakcija) yra įtvirtintos kelios skirtingos pajėgumų skyrimo prioriteto taisyklės, t. y. nustatytos kelios galimybės taikyti prioritetą esant skirtingoms faktinėms aplinkybėms konstatuota ir LVAT išplėstinės kolegijos 2024 m. kovo 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-209-968/2024. Primintina, kad ginčui aktualios redakcijos Taisyklių 28 punkte (2018 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 355 redakcija) nustatyta: „Jeigu yra galimybių, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, siekdamas suderinti paraiškas skirti tuos pačius pajėgumus, turi pasiūlyti pareiškėjams ir (ar) remonto įmonėms kitus pajėgumus nei tuos, kurių prašoma paraiškoje. Pareiškėjams ir (ar) remonto įmonėms nesutikus su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pasiūlytomis alternatyvomis arba nesant tokių alternatyvų, taikoma prioriteto taisyklė, t. y. prašomi pajėgumai skiriami tam pareiškėjui, kuris naudos minėtus pajėgumus keleivių, bagažo vežimo tarptautiniais maršrutais paslaugoms teikti; jeigu pajėgumai bus naudojami ne keleivių, bagažo vežimo tarptautiniais maršrutais paslaugoms teikti, pajėgumai skiriami tam pareiškėjui, kuris pajėgumus naudos keleivių, bagažo vežimo vietiniais maršrutais paslaugoms teikti; jeigu prašomi pajėgumai bus naudojami ne keleivių, bagažo vežimo tarptautiniais maršrutais paslaugoms teikti arba keleivių, bagažo vežimo vietiniais maršrutais paslaugoms teikti, pajėgumai skiriami pareiškėjui ar remonto įmonei, kurie naudos pajėgumus daugiau dienų; jeigu pajėgumus numatoma naudoti tiek pat dienų, pajėgumai skiriami tam pareiškėjui ar remonto įmonei, kurie pateikė paraišką skirti daugiau važiavimų atitinkamu maršrutu.“

33. Teisėjų kolegija, nekartodama tikrinamame teismo sprendime išdėstytų motyvų, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tik iš dalies galima sutikti su Administracijos teiginiais, kuriais siekiama pagrįsti Sprendimo motyvų nebuvimą tuo, jog Sprendimas priimtas remiantis Valdytojo Raštais, kurių turinys sprendimuose negalėjo būti atskleistas, siekiant užtikrinti įmonių komercinių ar profesinių paslapčių apsaugą. Šiuo aspektu papildomai paminėtina, kad Administracija nagrinėjamu atveju konkrečiais įrodymais nepagrindė, jog visa nurodytuose Valdytojo Raštuose pateikta informacija sudarė geležinkelio įmonių komercines ar profesines paslaptis, taip pat nepagrindė priežasčių, dėl kurių ginčijamame Sprendime nebuvo nurodyta informacija, kuri nesudaro geležinkelio įmonių komercinių ir profesinių paslapčių.

34. Apibendrindama paminėtus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamame Sprendime nebuvo pakankamai aiškiai išdėstytos jo 3 punkte padarytas išvadas pagrindžiančios faktinės aplinkybės, nebuvo nurodyta, kaip konkrečios teisės normos yra pritaikomos aktualioms faktinėms aplinkybėms, be kita ko, nenurodyta, kuri Taisyklių 28 punkte išdėstyta prioriteto taisyklė ir kaip nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta. Paminėtus Sprendimo (jo 3 punkto) motyvavimo trūkumus Tarnyba ginčijamu Įsakymu ir pirmosios instancijos teismas tikrinamu teismo sprendimu pagrįstai pripažino esminiais, sukliudžiusiais UAB „LGC CARGO“ suprasti jos teisių ir teisėtų interesų pasikeitimo pagrindus, bei efektyviai realizuoti teisę į pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, todėl Sprendimas (jo 3 punkto) priimtas pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio 1 dalį.

35. Vadinasi ginčijamo Įsakymo 3 punkte Tarnyba pagrįstai konstatavo, kad Sprendimo 3 punktas priimtas neteisingai pritaikius Taisyklių 28 punkte įtvirtintą prioriteto taisyklę, šis sprendimas neatitinka jam keliamų išsamumo ir motyvuotumo reikalavimų. Taip pat Tarnyba, atsižvelgdama į tai, Įsakymu pagrįstai įpareigojo Administraciją panaikinti Sprendimo 3 punktą ir, įvertinus Įsakyme nustatytas aplinkybes, priimti naują sprendimą dėl UAB „LGC CARGO“ paraiškos Nr. 98 13, 15, 41-44, 46-58, 68-70 eilutėse nurodytų pajėgumų skyrimo.

36. Nustačiusi ginčijamo Sprendimo (jo 3 punkto) esminius trūkumus, kurie sudarė pakankamą pagrindą Tarnybai panaikinti Sprendimo 3 punktą, ir konstatavusi, kad šia apimtimi ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, teisėjų kolegija plačiau nepasisakys dėl kitų Administracijos apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

37. Atsakant į apeliaciniame skunde reiškiamas abejones dėl tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų pakankamumo, pažymėtina, kad teismas detaliai išanalizavo atsakovo skundą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, atsakovo teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo motyvų nepakankamumo atmetami.

38. Dėl kitų ginčo šalių argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

39. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė