2013-02-27 Nr. AB-164-3-61-3-01731-2009-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS520-247/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01731-2009-6

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. R. ir K. S. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas), akcinei bendrovei „Lesto“ (akcinės bendrovės „Rytų skirstomieji tinklai“ teisių perėmėjas), A. Ž., D. L., S. Ž., P. Č., A. Č., J. K., Z. K., S. L., V. L., R. S., A. M., L. M., L. M., R. B., D. Š., K. S., I. D., D. S., D. K., A. K., E. P., K. V., M. K., uždarajai akcinei bendrovei „Ryteksma“, J. R., A. F., G. Č., B. Č., V. R., A. V., V. D., A. D., L. M., A. M., A. Š., V. B., R. P. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjos V. R. ir K. S. (toliau – ir pareiškėjos) skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamos:

1) panaikinti Vilniaus miesto valdybos 1997 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 841 V „Dėl tikrosios ūkinės bendrijos VIKA INC gyvenamųjų namų kvartalo Pušyno kelyje, Baltupiuose, detaliojo plano tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas „Dėl detaliojo plano“);

2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 1-1519 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas „Dėl bendrojo plano“) iš dalies, panaikinant grafinės dalies – Gamtos vertybės, želdynai ir viešųjų erdvių sistema. Vilniaus miesto želdynų sąrašas – 3.1.13.5 punktą;

3) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. balandžio 30 d. raštu Nr. A51-9808 (2.14.2.12- MPS) (toliau – ir 2009 m. balandžio 30 d. Raštas) ir 2009 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. A63-1485-(39406)-(3.2.1-PD4) (toliau – ir 2009 m. rugpjūčio 7 d. Raštas) priimtus sprendimus dėl atsisakymo parengti žemės sklypų suformavimo dokumentus nuosavybės teisėms atkurti ir grąžinti natūra bei juos pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijai pretendenčių V. R. ir K. S. nuosavybės teisėms atkurti ir grąžinti natūra; 4) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti M.

R. (M. R.) iki nacionalizacijos turėtame ir kartografuotame žemės sklype ties (duomenys neskelbtini) 2009 m. birželio 3 d. teritorijos prie (duomenys neskelbtini) sklypų situacijos schemos ir faktiškai naudojamų žemės sklypų išsidėstymo plane pažymėtų: sklypo dalies Nr. 1, plotas 2 797 kv. m., sklypo dalies Nr. 2, plotas 5 101 kv. m., sklypo dalies Nr. 3, plotas 118 kv. m., sklypo dalies Nr. 4, plotas 6 938 kv. m., o iš viso į 14 954 kv. m. žemės sklypus, suformavimo dokumentus nuosavybės teisėms atkurti ir grąžinti natūra bei juos pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) pretendenčių V.

R. ir K. S. nuosavybės teisėms atkurti ir grąžinti natūra, o pripažinus, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2009 m. balandžio 30 d. Raštu ir 2009 m. rugpjūčio 7 d. Raštu priimtais sprendimais atsisakė parengti žemės sklypų suformavimo dokumentus nuosavybės teisėms atkurti ir grąžinti natūra, juos pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijai pretendenčių nuosavybės teisėms atkurti ir grąžinti natūra;

5) iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos solidariai priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 26 d. sprendimu skundą patenkino: panaikino Sprendimą „Dėl detaliojo plano“. Panaikino Sprendimo „Dėl bendrojo plano“ dalį dėl grafinės dalies – Gamtos vertybės, želdynai ir viešųjų erdvių sistema, Vilniaus miesto želdynų sąrašo 3.1.13.5 punktą; panaikino 2009 m. balandžio 30 d. Raštą; panaikino 2009 m. rugpjūčio 7 d. Raštą; įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti M. R. iki nacionalizacijos turėtame ir kartografuotame žemės sklype ties (duomenys neskelbtini) 2009 m. birželio 3 d. teritorijos prie (duomenys neskelbtini) sklypų situacijos schemos ir faktiškai naudojamų žemės sklypų išsidėstymo plane pažymėtų: sklypo dalies Nr. 1, plotas 2797 kv. m., sklypo dalies Nr. 2, plotas 5 101 kv. m., sklypo dalies Nr. 3, plotas 118 kv. m., sklypo dalies Nr. 4, plotas 6 938 kv. m., o iš viso į 14 954 kv. m. žemės sklypus suformavimo dokumentus nuosavybės teisėms atkurti ir grąžinti natūra ir juos pateikti Nacionalinei žemės tarnybai pretendenčių V. R. ir K. S. nuosavybės teisėms atkurti ir grąžinti natūra.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 22 d. nutartimi atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą patenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 26 d. sprendimą pakeitė: sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas Vilniaus miesto valdybos 1997 m. gegužės 8 d. sprendimas Nr. 841V „Dėl tikrosios ūkinės bendrijos VIKA INC gyvenamųjų namų kvartalo Pušyno kelyje, Baltupiuose, detaliojo plano tvirtinimo“, panaikino ir šią pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą; sprendimo dalį, kuria buvo panaikinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 1-1519 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių tvirtinimo“ dalis, panaikino ir šią bylos dalį nutraukė; sprendimo dalį, kuria Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo įpareigota per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti M. R. iki nacionalizacijos turėtame ir kartografuotame žemės sklype ties (duomenys neskelbtini) 2009 m. birželio 3 d. teritorijos prie (duomenys neskelbtini) sklypų situacijos schemos ir faktiškai naudojamų žemės sklypų išsidėstymo plane pažymėtų: sklypo dalies Nr. 1, plotas 2797 kv. m, sklypo dalies Nr. 2, plotas 5101 kv. m, sklypo dalies Nr. 3, plotas 118 kv. m, sklypo dalies Nr. 4, plotas 6 938 kv. m, o viso į 14 954 kv. m žemės sklypus suformavimo dokumentus nuosavybės teisėms atkurti ir grąžinti natūra ir juos pateikti Nacionalinei žemės tarnybai pretendenčių V. R. ir K. S. nuosavybės teisėms atkurti ir grąžinti natūra, pakeitė ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įpareigojo per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti M. R. iki nacionalizacijos turėtame ir kartografuotame žemės sklype teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), suformavimo dokumentus nuosavybės teisėms atkurti ir grąžinti natūra ir juos pateikti Nacionalinei žemės tarnybai pretendenčių V. R. ir K. S. nuosavybės teisėms atkurti ir grąžinti natūra; likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

II. Pareiškėja V. R. Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė prašymą dėl teismo išlaidų priteisimo, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos V. R. 2 974, 38 Lt bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teismo procese.

Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 26 d. sprendimu pareiškėjų skundo visus 5 reikalavimus patenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-247/2012, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, nutarė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį dėl pirmo reikalavimo panaikinti ir skundą atmesti, sprendimo dalį dėl antro reikalavimo panaikinti, o bylą šioje dalyje nutraukti, sprendimo dalį dėl penkto reikalavimo pakeisti, o likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Iš to darė išvadą, jog bendrai pareiškėjų skundas buvo patenkintas 60 %. Nurodė, kad pareiškėja pirmosios instancijos teismo procese iš viso patyrė 4 957, 30 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė atmesti pareiškėjos V. R. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, buvo patenkinta 60 % pareiškėjos skundo reikalavimų. Pažymėjo, jog apeliacinės instancijos teismui visiškai atmetus du iš trijų savarankiškų reikalavimų (panaikinti ginčo detalųjį planą ir bendrojo plano sprendinius) ir iš dalies tenkinus trečiąjį reikalavimą – įpareigoti suformuoti sklypus ne visoje pareiškėjų prašomoje teritorijoje o tik mažoje dalyje šios teritorijos, pareiškėjų reikalavimas buvo patenkintas ne 60 %, o daugiausia – 30 %, todėl pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis, papildomai įvertinus jų pagrįstumą, mažintinas 70 %. Manė, jog toks proporcingas sumos mažinimas, jei išlaidos pripažįstamos pagrįstomis, atitinka tiek Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką. Teigė, jog, bylinėjimosi išlaidas mažinant proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, įvertintina ir tai, ar patirta bylinėjimosi išlaidų sumą yra reali (pagrįsta), ar pati pareiškėja jas sumokėjo ir ar šios išlaidos buvo būtinos. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju vertintina tai, kad didelė dalis išlaidų, nurodomų kaip patirtų pareiškėjos, yra susijusios su tais reikalavimais, kurie apeliacinės instancijos teismo buvo atmesti – VĮ Registrų centro 2010 m. vasario 18 d. ir 2010 m. kovo 30 d. išrašai (suma – 215 Lt), VĮ Registro centro IS kokybės valdymo departamento 2010 m. liepos 10 d. sąrašų pateikimas (suma – 326,10 Lt), 2010 m. rugpjūčio 30 d. paskelbimas spaudoje (suma – 309,72 Lt), 2011 m. kovo 19 d. paskelbimas spaudoje (suma – 309,28 Lt) buvo susiję su pareiškėjos reikalavimu panaikinti ginčo teritorijos detalųjį planą, todėl į bylą buvo įtraukti suinteresuoti asmenys (dėl to susidarė minėtos išlaidos). Pažymėjo, jog apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad pareiškėjos reikalavimą panaikinti ginčo detalųjį planą pareiškė nepagrįstai, su šiuo pareiškėjų reikalavimo nagrinėjimu susijusios išlaidos (iš viso – 1 160,10 Lt) laikytinos nepriteistinomis.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi pareiškėjos V. R. prašymą tenkino iš dalies, priteisė V. R. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1 485,64 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas vadovavosi ABTĮ 44 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, 45 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų dėl priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2, 8 punktais.

Nustatė, kad advokatas Jonas Korsakas teisinių paslaugų sutarties pagrindu atstovavo pareiškėjų V. R. ir K. S. interesams. Pareiškėja V. R. prašyme nurodė, kad pirmosios instancijos teismo procese, įskaitant advokato Jono Korsako teisines paslaugas, patyrė 4 957,30 Lt išlaidų, o būtent: 1) už Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylos Nr. 934 dokumentų kopijas – 50,95 Lt ir 3 Lt bankui, iš viso 53,95 Lt; 2) žyminio mokesčio sumokėjimą – 100 Lt; 3) už VĮ Registrų centro 2010 m. vasario 18 d. ir 2010 m. kovo 3 d. išrašų pateikimą – 240 Lt ir 11 Lt, iš viso 251 Lt; 4) už 2010 m. balandžio 23 d. nagrinėjamos administracinės bylos dokumentų kopijas – 7,25 Lt; 5) už VĮ Registrų centro IS kokybės valdymo departamento 2010 m. liepos 10 d. sąrašų pateikimą – 326,10 Lt; 6) už 2010 m. rugpjūčio 30 d. paskelbimą spaudoje apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą – 309,72 Lt; 7) už 2011 m. kovo 19 d. paskelbimą spaudoje apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą – 309,28 Lt; 8) už advokato Jono Korsako teisines paslaugas pagal 2011 m. kovo 25 d. sąskaitą Nr. VR-01 – 3 600 Lt.

Sprendė, jog pareiškėjos argumentas, kad pareiškėjų skundas buvo patenkintas 60 %, nėra teisingas. Nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 22 d. nutartimi: paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, išdėstytą rezoliucinės dalies ketvirtoje ir penktoje pastraipose (dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. balandžio 30 d. rašto ir 2009 m. rugpjūčio 7 d. rašto), todėl reikalavimą panaikinti šiuos raštus laikė ne dviem savarankiškais, o vienu reikalavimu, nes jie yra iš esmės identiški, sukeliantys iš esmės vienodas pasekmes, grįsti tais pačiais argumentais, teismo vertinti kaip tapatūs; reikalavimą dėl sprendimo dėl detaliojo plano panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, bylos dalį dėl sprendimo dėl bendrojo plano nutraukė, o likusio pareiškėjų reikalavimo, kurį pirmosios instancijos teismas patenkino, įpareigodamas Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti M.

R. iki nacionalizacijos turėtame ir kartografuotame žemės sklype ties (duomenys neskelbtini) 2009 m. birželio 3 d. teritorijos prie (duomenys neskelbtini) sklypų situacijos schemos ir faktiškai naudojamų žemės sklypų išsidėstymo plane pažymėtų: sklypo dalies Nr. 1, plotas 2797 kv. m, sklypo dalies Nr. 2, plotas 5101 kv. m, sklypo dalies Nr. 3, plotas 118 kv. m, sklypo dalies Nr. 4, plotas 6938 kv. m, o viso į 14954 kv. m žemės sklypus suformavimo dokumentus nuosavybės teisėms atkurti ir grąžinti natūra ir juos pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pretendenčių V.

R. ir K. S. nuosavybės teisėms atkurti ir grąžinti natūra, pakeitė ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įpareigojo per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti M. R. iki nacionalizacijos turėtame ir kartografuotame žemės sklype teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (pagal Teritorijų planavimo suvestinį skaitmenį žemėlapį), suformavimo dokumentus nuosavybės teisėms atkurti ir grąžinti natūra ir juos pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pretendenčių V.

R. ir K. S. nuosavybės teisėms atkurti ir grąžinti natūra, t. y. pakeitė (sumažino) sklypo, kurio suformavimo dokumentus įpareigojo pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, ribas. Todėl sprendė, kad pareiškėjų skundas patenkintas 40 %, nes iš keturių pareiškėjų reikalavimų visiškai tenkintas vienas − panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. balandžio 30 d. raštą ir 2009 m. rugpjūčio 7 d. raštą (25 %), kitas iš dalies – pakeičiant (sumažinant) teritorijos, kurioje Vilniaus miesto savivaldybės administracija įpareigota suformuoti sklypus ribas (15 %).

Nurodė, kad analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 5 d. nutartyje.

Pažymėjo, kad nagrinėjama byla laikytina pakankamai sudėtinga teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymo, teisės taikymo ir bylos apimties prasme, todėl teismas apskaičiuodamas priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį rėmėsi Rekomendacijose nurodytais maksimaliais atitinkamų teisinių paslaugų įkainiais, atsižvelgdamas į nurodytą pareiškėjų reikalavimo tenkinimo apimtį.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje pareiškėjų skundas tenkintas 40 %, pareiškėjai V. R. priteisė 40 Lt (100 Lt x 0,4 = 40 Lt) žyminio mokesčio.

Nustatė, kad pareiškėjos prašomos priteisti išlaidos už: Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylos Nr. 934 dokumentų kopijas – 50,95 Lt ir 3 Lt bankui, iš viso 53,95 Lt; VĮ Registrų centro 2010 m. vasario 18 d. ir 2010 m. kovo 3 d. išrašų pateikimą – 240 Lt ir 11 Lt, iš viso 251 Lt; 2010 m. balandžio 23 d. nagrinėjamos administracinės bylos dokumentų kopijas – 7,25 Lt; VĮ Registrų centro IS kokybės valdymo departamento 2010 m. liepos 10 d. sąrašų pateikimą – 326,10 Lt; 2010 m. rugpjūčio 30 d. paskelbimą spaudoje apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą – 309,72 Lt; 2011 m. kovo 19 d. paskelbimą spaudoje apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą – 309,28 Lt; iš viso – 1257,30 Lt, pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalį priskirtinos išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu. Pareiškėjai priteisė 502,92 Lt (1257,30 Lt x 0,4 = 502,92 Lt) kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, pareiškėjai pagal prašymo 1-7 punktus priteisė 542,92 Lt (40 Lt + 502,92 Lt = 542,92 Lt).

Nustatė, kad pareiškėja taip pat prašyme 8 punktu prašė priteisti 3 600 Lt bylinėjimosi išlaidas už advokato Jono Korsako teisines paslaugas pagal 2011 m. kovo 25 d. sąskaitą Nr. VR-01, o būtent už: 1) 2009 m. kovo 4 d., 2009 m. liepos 21 d. prašymų ir 2009 m. rugsėjo 22 d. paklausimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui surašymą (1 val. – 200 Lt); 2) 2009 m. birželio 17 d. skundo ir 2009 m. rugsėjo 10 d. priminimo ir prašymo Vilniaus apskrities viršininkui surašymą (1 val. – 200 Lt); 3) 2009 m. birželio 8 d. skundo Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai surašymą (1 val. – 200 Lt); 4) 2009 m. spalio 14 d. skundo surašymą teismui (3 val. – 600 Lt); 5) 2009 m. gruodžio 2 d., 2010 m. sausio 8 d., 2010 m. kovo 8 d., 2010 m. kovo 24 d., 2010 m. gegužės 10 d. ir 2010 m. liepos 15 d. patikslintų skundų surašymą teismui (6 val. – 1 200 Lt); 2009 m. gruodžio 3 d., 2009 m. gruodžio 28 d. ir 2010 m. vasario 5 d. prašymų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui surašymą (1 val. – 200 Lt); 2010 m. gegužės 24 d. atskirojo skundo apeliacinės instancijos teismui surašymą (1 val. – 200 Lt); 2010 m. lapkričio 9 d. atskirojo (apeliacinio) skundo surašymą apeliacinės instancijos teismui (2 val. – 400 Lt); atstovavimą pirmosios instancijos teisme (4 val. – 400 Lt).

Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad teisinių paslaugų teikimo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 buvo nustatyta 800 Lt minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA), užmokesčio už atstovavimo paslaugas dydžiai, remiantis Rekomendacijų 7 punktu, skaičiuotini vadovaujantis 800 Lt MMA.

Pažymėjo, kad sąskaitoje už teisines paslauga nurodytas 2009 m. birželio 8 d. skundo Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai surašymas priskirtinas išankstinio ginčų nagrinėjimo instituto išlaidoms. Vadovaudamasis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, 25 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai už šio skundo surašymą priteisė 80 Lt (200 Lt x 0,4 = 80 Lt).

Pareiškėjai už 2009 m. kovo 4 d., 2009 m. liepos 21 d. prašymų ir 2009 m. rugsėjo 22 d. paklausimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui surašymą, 2009 m. birželio 17 d. skundo ir 2009 m. rugsėjo 10 d. priminimo ir prašymo Vilniaus apskrities viršininkui surašymą, 2009 m. gruodžio 3 d., 2009 m. gruodžio 28 d. ir 2010 m. vasario 5 d. prašymų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui surašymą, vadovaudamasis Rekomendacijų 8.17 punktu, nustatęs, jog vieno užklausimo maksimali priteistina suma yra 9,6 Lt, atsižvelgęs į tenkintų reikalavimų dalį ir parašytų paklausimų (raštų) skaičių, pareiškėjai priteisė 30,72 Lt (9,6 Lt x 8 x 0,4 = 30,72 Lt).

Nustatė, jog sąskaitoje nurodoma, kad už 2009 m. spalio 14 d. skundo surašymą teismui ir 2009 m. gruodžio 2 d. (priimtas nagrinėti), 2010 m. sausio 8 d. (priimtas nagrinėti), 2010 m. kovo 8 d. (2010 m. kovo 10 d. nutartimi nustatytas terminas trūkumams pašalinti), 2010 m. kovo 24 d. (skundas priimtas nagrinėti), 2010 m. gegužės 10 d. (atsisakyta priimti)) ir 2010 m. liepos 15 d. (priimtas nagrinėti) patikslintų skundų surašymą teismui pareiškėja patyrė 1 800 Lt (600 Lt už skundo surašymą ir po 200 Lt už kiekvieną skundo patikslinimą, kurių buvo 6) išlaidų. Rėmėsi Rekomendacijų 8.2 punktu. Nurodė, jog skundas ir jo patikslinimas laikomos vienos tos pačios rūšies išlaidomis. Pažymėjo, kad 2010 m. kovo 10 d. skundui patikslinti 2010 m. kovo 10 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi nustatytas terminas trūkumams pašalinti, o 2010 m. gegužės 10 d. patikslintą skundą teismo nutartimi buvo atsisakyta priimti, todėl jie nevertintini kaip turėtos išlaidos. Darė išvadą, kad pareiškėjai už skundo ir jo patikslinimą priteistina 560 Lt ((1 800 – 400) x 0,4 = 560).

Už 2010 m. gegužės 24 d. atskirojo skundo apeliacinės instancijos teismui surašymą, kuriuo buvo skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis dėl atsisakymo priimti patikslintą skundą, priteisė pareiškėjai, vadovaudamasis Rekomendacijų 8.15 punktu, pareiškėjai priteisė 80 Lt (200 x 0,4 = 80).

Nustatė, kad 2010 m. sausio 12 d. teismo posėdyje pareiškėjų atstovas nedalyvavo, 2010 m. vasario 22 d. teismo posėdis truko 15 min., 2010 m. balandžio 22 d. teismo posėdis truko 20 min., 2010 m. birželio 28 d. teismo posėdis truko 10 min., 2010 m. liepos 8 d. teismo posėdis truko 40 min., 2010 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdis truko 5 min., 2010 m. spalio 25 d. teismo posėdyje pareiškėjų atstovas nedalyvavo, 2011 m. vasario 1 d. teismo posėdis truko 30 min., 2011 m. kovo 28 d. teismo posėdis truko 1 val. 10 min., 2011 m. gegužės 16 d. teismo posėdis truko 15 min. Pareiškėjo atstovas dalyvaudamas teismo posėdžiuose iš viso užtruko 210 min., t. y. 3,5 val. Teismas, remdamasis Rekomendacijų 9, 8.18 punktais, pareiškėjai priteisė 192 Lt (480 Lt x 0,4 = 192 Lt) sumą už atstovavimą teisme.

Sprendė, kad pareiškėjai pagal prašymo 8 punktą priteistina 942,72 Lt (80 + 30,72 + 560 + 80 + 192 = 942,72).

Pažymėjo, kad pareiškėjos pateiktoje sąskaitoje nurodytos išlaidos už 2010 m. lapkričio 9 d. atskirojo (apeliacinio) skundo surašymą apeliacinės instancijos teismui (2 val. – 400 Lt). Nurodė, kad šia nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė galutinį procesinį sprendimą – nutraukti nagrinėjamą bylą, todėl, teismo vertinimu, šio atskirojo skundo surašymo išlaidos priskirtinos apeliacinės instancijos teisme turėtoms išlaidoms.

IV. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, sumažinant pareiškėjai priteistinų išlaidų dydį iki protingo, atsakovo interesų nepažeidžiančio bylinėjimosi išlaidų dydžio. Atskirajame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1) Teisinga ir pagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjos reikalavimai šioje byloje buvo patenkinti 40 %, tačiau šis motyvas nelaikytinas vieninteliu kriterijumi, mažinant bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylinėjimosi išlaidų dydį, nepagrįstai atskaitos tašku laikė 4 957,30 Lt sumą, nors pareiškėja prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašė iš atsakovo priteisti 2 974,38 Lt, taigi ši suma (2 974,38 Lt) turėjo būti laikoma atskaitos tašku, mažinant šias išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

2) Didelė dalis išlaidų, nurodomų, kaip patirtų pareiškėjos, yra susijusios su tais reikalavimais, kurie apeliacinės instancijos teismo buvo atmesti. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad pareiškėja reikalavimą panaikinti ginčo detalųjį planą pareiškė nepagrįstai, su šiuo pareiškėjos reikalavimo nagrinėjimu susijusios išlaidos (iš viso – 1 160,10 Lt) nepriteistinos. Taigi pareiškėjai priteistina bylinėjimosi išlaidų suma papildomai mažintina 464,04 Lt.

3) Pirmosios instancijos teismas neįvertino pačios pareiškėjos veiksmų procese: teismas priteisė pareiškėjai 192 Lt už advokato atstovavimą teismo posėdžiuose, nors teismo posėdžiai buvo išimtinai atidedami pačios pareiškėjos interesais ir pačios pareiškėjos prašymu bei nuolat tikslinant teismui teikiamus skundus. Toks elgesys procese nevertintinas kaip sąžiningas, todėl priteistos sumos už advokato teisines paslaugas taip pat turėtų būti mažinamos atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

4) Pirmosios instancijos teismas pareiškėjai priteisė 80 Lt už atskirojo skundo parengimą, kuriuo buvo skundžiama pirmosios instancijos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis nepriimti patikslinto pareiškėjos skundo, tačiau šio atskirojo skundo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netenkino (2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-394/2010).

5) Svarbu įvertinti ir tai, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra atlyginamos iš savivaldybės biudžeto, o biudžeto teisiniai santykiai yra viešojo intereso sritis: savivaldybės veikla grindžiama biudžeto planavimu, o tokios lėšos (1 485,64 Lt priteistos bylinėjimosi išlaidos) biudžete nenumatytos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartimi, kuria teismas pareiškėjos V. R. prašymą tenkino iš dalies, priteisė V. R. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1 485,64 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio straipsnio 4 dalį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010). Minėta proporcija, jei įmanoma, dažniausiai nustatoma kaip matematinis tenkintos (atmestos) skundo reikalavimo dalies santykis su visais skunde keltais materialiniais teisiniais reikalavimais ir išreiškiama dalimis arba procentais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011, 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-144/2012).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjų skundas patenkintas 40 %. Atsakovas atskiruoju skundu šios aplinkybės neginčija.

Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylinėjimosi išlaidų dydį ir mažindamas šias išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, atskaitos tašku turėjo laikyti pareiškėjos prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašomą priteisti 2 974,38 Lt sumą, o ne nustatytą byloje patirtą 4 957,30 Lt sumą. Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu bei nurodyta teismų praktika, pažymėtina, jog proporcingai tenkintų reikalavimų daliai priteisina būtent šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų dalis.

Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad skundą tenkinus iš dalies ir nustačius proporciją, ją yra įprasta taikyti visoms prašomoms priteisti išlaidoms, nesiejant jų atsiradimo su konkrečiu tenkintu reikalavimu. Todėl, pavyzdžiui, tenkinus tik vieną iš trijų keltų reikalavimų, gali būti priteisiamas tik trečdalis žyminio mokesčio sumos nepaisant to, jog žyminis mokestis administraciniame procese fiksuotas ir jo dydis nepriklauso nuo pareikštų reikalavimų skaičiaus, taip pat ir trečdalis išlaidų už ekspertizės atlikimą, atstovavimą ir t. t. (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-775/2010).

Atsakovas atskirajame skunde teigia, jog didelė dalis išlaidų, nurodomų, kaip patirtų pareiškėjos, yra susijusios su tais reikalavimais, kurie apeliacinės instancijos teismo buvo atmesti, t. y. VĮ Registrų centro 2010 m. vasario 18 d. ir 2010 m. kovo 3 d. išrašų pateikimas – 215 Lt; VĮ Registrų centro IS kokybės valdymo departamento 2010 m. liepos 10 d. sąrašų pateikimas – 326,10 Lt; 2010 m. rugpjūčio 30 d. paskelbimas spaudoje apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą – 309,72 Lt; 2011 m. kovo 19 d. paskelbimas spaudoje apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą – 309,28 Lt, buvo susiję su reikalavimu panaikinti ginčo teritorijos detalųjį planą, o apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad pareiškėja šį reikalavimą pareiškė nepagrįstai, su šiuo pareiškėjos reikalavimo nagrinėjimu susijusios išlaidos (iš viso – 1 160,10 Lt) nepriteistinos.

Pažymėtina, jog atsakovo nurodytos pareiškėjos patirtos išlaidos yra iš esmės susijusios su visu byloje iškeltu ginču, ne tik su tais reikalavimais, kurie buvo teismo patenkinti, todėl jos nelaikytinos nebūtinomis ir nepagrįstomis. Darytina išvada, kad nepagrįstas atsakovo atskirojo skundo argumentas, jog pirmiau nurodytų pareiškėjos patirtų išlaidų dalis negali būti priteista.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje įstatymo nuostatoje nėra nurodyta, jog negali būti priteistos mažesnės sumos nei nustatytos Rekomendacijose, kadangi jose nurodyti maksimaliai priteistinų bylinėjimosi išlaidų nustatymo kriterijai.

Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.

Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus – šios Rekomendacijos, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi ir CPK 98 straipsnio 2 dalimi, yra taikomos ir sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo administracinėse bylose;

2) bylos sudėtingumą;

3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis bylos šalių atliktais mokėjimais. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumą, patenkintų reikalavimų dalį (priteistą sumą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

Teismas turi nustatyti, ar šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo realiai patirtos, būtinos ir protingo dydžio. Taigi teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo realios. Šių aplinkybių neginčija ir atsakovas. Tačiau, kaip jau buvo minėta, atsakovas atskirajame skunde teigia, jog pareiškėjai priteistinų išlaidų dydis turėtų būti sumažintas iki protingo, atsakovo interesų nepažeidžiančio bylinėjimosi išlaidų dydžio.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjama byla laikytina pakankamai sudėtinga teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymo, teisės taikymo ir bylos apimties prasme, todėl teismas apskaičiuodamas priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį pagrįstai rėmėsi Rekomendacijose nurodytais maksimaliais atitinkamų teisinių paslaugų įkainiais, atsižvelgdamas į nurodytą pareiškėjų reikalavimo tenkinimo apimtį. Pažymėtina, jog tokią pačią išvadą padarė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi, sprendęs bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

Iš esmės sutiktina su pirmosios instancijos teismo atliktu pareiškėjai priteistinų jos patirtų atstovavimo išlaidų apskaičiavimu, išskyrus tą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria teismas pareiškėjai priteisė 80 Lt už atskirojo skundo parengimą, kurio Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netenkino. Pareiškėjos 2010 m. gegužės 24 d. atskiruoju skundu skundė Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį dėl atsisakymo priimti patikslintą skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 23 d. nutartimi šio atskirojo skundo netenkino. Laikytina, kad atskirasis skundas buvo pareikštas nepagrįstai, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimas už šio skundo surašymą nepagrįstas. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, vadovaudamasis Rekomendacijų 8.15 punktu, pareiškėjai priteisė 80 Lt už minėto atskirojo skundo surašymą.

Atsakovas atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjai 192 Lt už advokato atstovavimą teismo posėdžiuose, nors teismo posėdžiai buvo išimtinai atidedami pačios pareiškėjos interesais ir pačios pareiškėjos prašymu bei nuolat tikslinant teismui teikiamus skundus, todėl toks elgesys procese nevertintinas kaip sąžiningas ir priteistos sumos už advokato teisines paslaugas taip pat turėtų būti mažinamos atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

ABTĮ 52 straipsnyje, be kita ko, yra garantuota teisė pareiškėjui tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką. Šio įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog proceso šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams, prašyti teismo priimti nutartį dėl bylos medžiagos neviešinimo, gauti teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus, apskųsti teismo sprendimus, nutarimus bei nutartis ir naudotis kitomis šio įstatymo numatytomis teisėmis.

Pažymėtina, jog tai, kad pareiškėjos bylos nagrinėjimo metu naudojosi joms įstatymų garantuotomis teisėmis, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad toks elgesys procese vertintinas kaip nesąžiningas. Todėl minėtas atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjai V. R. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos iš viso priteisė 1 485,64 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, atlyginimą. Įvertinus tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš dalies nepagrįstą nutartį, kuri keistina, mažinant bylinėjimosi išlaidų dydį 80 Lt už 2010 m. gegužės 24 d. atskirojo skundo parengimą, kurio Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netenkino.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas anksčiau nurodyta, atsižvelgusi į bylos pobūdį, patenkintų reikalavimų dalį, bylos nagrinėjimo trukmę ir sudėtingumą, pareiškėjos atstovo atliktus veiksmus, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, advokato darbo ir laiko sąnaudas, kitus Rekomendacijose nustatytus kriterijus bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, sprendžia, jog 1 405,64 Lt teismo išlaidų atlyginimo dydis yra protingo dydžio ir atitinka pirmiau išvardytus kriterijus bei principus.

Atsakovo atskirojo skundo argumentas, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra atlyginamos iš savivaldybės biudžeto, o tokios lėšos biudžete nenumatytos, nagrinėjamu atveju nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo šiuo aspektu mažinti pareiškėjai priteistinas bylinėjimosi išlaidas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis keistina, priteisiant pareiškėjai V. R. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1 405,64 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį pakeisti ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Pareiškėjos V. R. prašymą tenkinti iš dalies. Priteisti V. R. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1 405,64 Lt bylinėjimosi išlaidų.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė