2021-03-10 Nr. AB-4993-3-61-3-00744-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-168-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00744-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Lukiškių TI-K buvo kalinamas nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. vasario 20 d. neužtikrinant jam medikų paskirto dietinio maitinimo. Dėl to jam teko kęsti alkį ir patirti psichologinius sukrėtimus. Atsakovas neveikė taip, kaip nustato teisės aktai. Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais kameroje, jis buvo stebimas kitų asmenų. Sanitarinis mazgas nuo kameros atskirtas 1,5 m aukščio pertvara, iš jo sklido nemalonus kvapas, kamerose nebuvo ventiliacijos.

3. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nesutiko su atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais ir teigė, kad nemalonus kvapas kamerose buvo, išsivėdinti patalpas per langus galimybių nebuvo. Taip pat pareiškėjas teigė, kad kameros buvo per mažos ir jam trūko laisvo ploto. Pareiškėjas teigė, kad jam dietinis maitinimas buvo skirtas nuo 2018 m. vasario mėnesio, tačiau atsakovo atstovas tinkamo maisto jam nedavė, dėl to pareiškėjas kentė alkį, patyrė išgyvenimų.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių TI-K pasibaigė dėl reorganizavimo), atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė laikotarpius, kada pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K, ir teigė, kad minimalaus kameros ploto reikalavimai nebuvo pažeisti. Lukiškių TI-K administracija stengėsi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Įstaiga negali nepriimti nuteistųjų ir suimtųjų, nes nebūtų vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką, tam išduodamas reikalingas inventorius. Reikalavimo neįtraukti baldais užstatyto gyvenamojo ploto skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje nenustato nei teisės aktai, nei teismų praktika. Lukiškių TI-K tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Kamerų sanitarinių mazgų plotas yra apie 0,56 kv. m, jame įrengtas klozetas (apie 0,16 kv.

m) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m). Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardinant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių atsiradimą įstaigoje. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi etikos reikalavimų bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pareiškėjui yra nustatytas nedirbančio vyro valgiaraštis, kadangi Lukiškių TI-K administracija ir virtuvės darbuotojai nebuvo gavę jokių medicininių duomenų arba pareiškėjo prašymų (skundų), susijusių su dietinio maitinimo paskyrimu. Maistas gaminamas laikantis patiekalų receptūros ir technologinių aprašymų, sveriamas bei tikrinamos jo porcijos.

Pareiškėjas neįrodė valstybės neteisėtų veiksmų, todėl jo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą negali būti tenkinamas.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimu pareiškėjo M. Š. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Lukiškių TI-K sąlygas, naudojantis sanitariniais įrenginiais nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2019 m. vasario 20 d. (įskaitytinai), buvo pažeista.

7. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Šis įsakymas nenumato, kad į minimalią tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 6 paras kamerose Nr. 105 ir Nr. 302 vienas, o kameroje Nr. 345 dviese, kai kameros plotas 7,95 kv., t. y. jam teko daugiau kaip 3,6 kv. m ploto. Atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą (0,56 kv. m) vienam asmeniui teko daugiau kaip 3 kv. m kameros ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotą. Todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K nepažeidė nei nacionalinės teisės aktų, nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų dėl vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamosios patalpos ploto.

9. Teismas nurodė, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Taisyklės), 14.5 punkte nustatyta, jog kameroje, be kita ko, turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

10. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką ir įvertinęs Lukiškių TI-K pateiktus duomenis, nustatė, kad, kai pareiškėjas buvo laikomas vienas 2019 m. vasario 15–17 d., o kamerose buvo įrengtos užuolaidos, jam buvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais. Likusiu laikotarpiu, t. y. iš viso 3 paras, pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais, buvo pažeista.

11. Teismas nurodė, kad tardymo izoliatorių, pataisos namų ir kitų laisvės atėmimo vietų bei policijos areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN). Vadovaujantis HN 17 punktu, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, kurios turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

12. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime nurodyta, jog kameros vėdinamos natūraliai per lengvai atidaromus ir vėdinimui pritaikytus langus. Be to, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktuose nenustatyta pareiškėjo nurodytų HN pažeidimų. Pareiškėjas jokių duomenų skunde nurodytiems pažeidimams pagrįsti nepateikė, todėl teismas šiuos pareiškėjo skundo argumentus atmetė.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl Lukiškių TI-K nesuteikto dietinio maitinimo ir dėl to kilusio alkio pareiškėjui, nustatė, kad pagal atsakovo pateiktus duomenis pareiškėjas buvo maitinamas pagal nedirbančių vyrų valgiaraštį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo skirtas maitinimas pagal dietinį valgiaraštį. Pareiškėjas jokių skundų ar prašymų, kad pagal tokį valgiaraštį turi būti maitinamas, nepateikė. Pareiškėjas nurodo, kad žodžiu kreipėsi dėl maitinimo. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas yra teikęs ne vieną skundą, taigi, ir prašymą dėl netinkamo maitinimo, jei jis nebuvo skirtas, galėjo teikti įstaigos administracijai. Teismas neabejojo, kad pareiškėjas buvo maitinamas laikantis teisės aktų reikalavimų. Vien pareiškėjo argumentai, nesat jokių duomenų apie skirtą dietinį maitinimą, negali būti laikomi pagrįstais, o ginčo laikotarpis apima tik 6 paras.

14. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 3 paras buvo laikomas pažeidus jo teisę į privatumą naudojantis Lukiškių TI-K kamerose esančiais sanitariniais mazgais, o kitus pareiškėjo nurodytus pažeidimus laikė nepagrįstais.

15. Teismas sprendė, kad dėl nustatyto privatumo pažeidimo pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, tačiau, įvertinus pažeidimo trukmę (3 paros) ir tai, kad jis nenurodė jokių išskirtinių neigiamų pasekmių, t. y. neigiamų fizinių ar dvasinių išgyvenimų, o tik abstrakčiai nurodė patirtus nepatogumus, pripažino, kad jo teisė naudotis sanitariniais mazgais užtikrinant privatumą Lukiškių TI-K buvo pažeista. Teismas nenustatė tokio pažeidimo masto, kad pareiškėjui būtų priteista piniginė kompensacija pinigais ir reikalavimą priteisti žalą pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 16. Pareiškėjas M. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir priteisti jam 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

17. Pareiškėjas teigia, kad ginčo laikotarpiu buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis. Dėl nesuteikto dietinio maitinimo patyrė alkį, kančias. Pareiškėjas teigia, kad visą buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį buvo pažeidžiamas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu bei kamerose trūko ploto. Pareiškėjo vertinimu, dėl netinkamų jo laikymo sąlygų jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Vilniaus PN nuomone, pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, jo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio. Neturtinės žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, nekonkretizuota, kuo būtent pasireiškia tariamai padaryta neturtinė žala. Nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų visumos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus. Teikdamas apeliacinį skundą pareiškėjas nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje kilo ginčas dėl 500 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas M. Š. kildino iš netinkamų jo kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. vasario 20 d., atlyginimo.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014).

23. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.).

24. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 105, 302 ir 345. Minėtose kamerose sanitarinis mazgas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įrengtas atitveriant jį nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio sienele ir užkabinant užuolaidas. Kai kuriose Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai buvo įrengti kaip atskiros kabinos su durimis, tačiau pareiškėjas tokiose kamerose laikytas nebuvo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš 6 parų per ginčo laikotarpį, 3 paras, kuomet pareiškėjas buvo laikomas su dar vienu asmeniu, jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeistas, o 3 paras, kuomet jis buvo laikomas kamerose vienas, jo privatumas pažeistas nebuvo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis (b. l. 6), pažymi, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu su dar vienu asmeniu buvo laikomas 4 paras, todėl vertintina, kad sąlygomis, neužtikrinančiomis privatumo naudojantis sanitariniu mazgu Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas 4 paras. Iš bylos duomenų matyti, kad likusias 2 paras pareiškėjas kameroje Nr. 302 buvo laikomas vienas, sanitarinis mazgas nuo kameros durų buvo atskirtas nepermatoma užuolaida, nenustatyta, kad Lukiškių TI-K pareigūnai ginčo laikotarpiu būtų išskirtinėmis sąlygomis stebėję pareiškėją, besinaudojantį sanitariniu mazgu per kameros duryse esančia akutę (langelį) ir jis būtų jame matomas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeistas.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertindamas vienam asmeniui turinčio tekti ploto normą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Įsakymu, pagal kurio 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m asmeniui. Nustatydamas vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto dydį, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, pagrįstai visą kameros plotą dalino iš joje buvusių asmenų skaičiaus ir padarė pagrįstą išvadą, jog visą ginčo laikotarpį pareiškėjui buvo užtikrinta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma. Atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K teko nuo 3,69 iki 8,06 kv. m ploto.

26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, turi būti atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017, 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2976-415/2020). Taigi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-56-556/2021). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo argumentą, jog jam nebuvo užtikrintas tinkamas kameros plotas, atmeta kaip nepagrįstą.

27. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl jam nesuteikto dietinio maitinimo, pažymi, kad pareiškėjas įrodymais nepagrindė, jog ginčo laikotarpiu (nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. vasario 20 d.) jam buvo skirtas dietinis maitinimas. Lukiškių TI-K nurodė, kad pareiškėjas buvo maitinamas pagal nustatytą nedirbančio vyro valgiaraštį, nes įstaiga neturėjo duomenų dėl dietinio maitinimo pareiškėjui paskyrimo. Teisėjų kolegija iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų administracinėje byloje Nr. TA-365-556/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-03193-2019-1) nustatė, kad pareiškėjui nuo 2018 m. vasario 27 d. buvo skirtas dietinis maitinimas, tačiau asmens sveikatos istorijoje duomenų apie dietinio maitinimo tęstinumą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. nėra, dietinis maitinimas pareiškėjui buvo paskirtas nuo 2019 m. kovo 11 d. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K atliko neteisėtus veiksmus dėl dietinio maitinimo nesuteikimo pareiškėjui.

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017, 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

29. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99) ir kt.).

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

42. Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Virginija Volskienė Skirgailė Žalimienė