842fb4c7-c19d-4b3c-b654-960a64943740 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas S. Katauskas             Baudžiamoji byla Nr. 1A-290-360/2017Teisėjas O. Briedis             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54057-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.22.1.1.;2.1.7.3.; 2.4.6.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 13 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Violetos Miliuvienės,sekretoriaujant Sabinai Vigelytei,dalyvaujant prokurorui Valdui Grabauskui, nuteistajam J.

M.,gynėjui advokatui Dariui Kurpavičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. M. apeliacinį skundÄ dėl Å ilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL tai yra 376,60 Eur įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .J.

M. buvo kaltinamas ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, tačiau iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių.Teisėjų kolegija n u s t a t ė: J. M. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo, tyrimo metu nenustatytu laiku iÅ¡ nenustatyto asmens, neteisėtai įsigijo bei laikė vienÄ pramoninės gamybos 16-o kalibro centrinio įskėlimo medžioklinį Å¡ovinį, skirtÄ â€žC“ kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams Å¡audyti, dvideÅ¡imt pramoninės gamybos 6 mm kalibro centrinio įskėlimo Å¡ovinių (243 Winchester), skirtų „C“ ir „B“ kategorijų Å¡aunamiesiems ginklams Å¡audyti, Å¡iuos Å¡ovinius laikė (duomenys neskelbtini) jam priklausančio gyvenamojo namo seife iki 2016 m. lapkričio 29 d. 14 val. 10 min. kol juos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.J.

M. buvo kaltinamas, tačiau iÅ¡teisintas dėl to, kad 2016 m. spalio mėnesį, tikslesnė data ir laikas nenustatyti, V. J. priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, V. J. pasakė, kad nuÅ¡aus C., nes jis nori iÅ¡ jo namÄ atimti, Å¡itaip per kitÄ asmenį grasino nužudyti A. C., dėl ko pastarajam buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.Nuteistasis J. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir dėl Å¡io nusikaltimo iÅ¡teisinti.

Nurodo, kad, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio nuostatas, netinkamai įvertinti įrodymai, neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėtos reikÅ¡mingos aplinkybės, todėl padarytos nepagrįstos ir nemotyvuotos iÅ¡vados. Apeliantas teigia, kad policijos pareigÅ«nams buvo iÅ¡ anksto žinoma, kokiu tikslu atvyko daryti kratos ir ko turės ieÅ¡koti, o jis, J. M., pareigÅ«nei L. G. pagarsinus nutartį, pats savanoriÅ¡kai pateikė gyvenamojoje vietoje buvusius Å¡autuvÄ , Å¡ovinius, kulkas, kurie, dalyvaujant pareigÅ«nams, buvo apžiÅ«rėti ir apraÅ¡yti apyraÅ¡e. Visus apyraÅ¡e iÅ¡vardintus daiktus laikė legaliai, turėdamas leidimus, o daiktų, dėl kurių galėtų kilti baudžiamoji atsakomybė, nebuvo rasta.

Å ias aplinkybes patvirtina apyraÅ¡as, kurį pasirašė ir jis, ir pareigÅ«nai. Kratos protokolas, jo apyraÅ¡as – pagrindiniai įrodymai, patvirtinantys, kokie daiktai buvo rasti pas asmenį ar patalpoje, kurioje atlikta krata. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pagrindiniu įrodymų Å¡altiniu, nuspręsdamas, kokie daiktai kratos metu buvo paimti Å¡ioje byloje, laikė ne kratos protokolÄ ir apyraÅ¡Ä , pasiraÅ¡ytÄ pareigÅ«nų ir jo, apelianto, tačiau liudytojais apklaustų policijos pareigÅ«nų parodymus, kuriuose kratai vadovavusi pareigÅ«nė L.

G., nurodė turinti 21 metų tyrėjo darbo patirtį, įgijusi leidimÄ ginklui, dalyvaujanti mokymuose apie ginklus, Å¡audmenis, Å¡audymuose, teigė nepastebėjusi 16 kalibro Å¡ovinio, nes jis nesiskyrė nuo 12 kalibro, o Vinčesterio Å¡ovinius įvardijo kulkomis dėl nežinojimo ir specialių žinių trÅ«kumo. Kiti policijos pareigÅ«nai A. A. ir M. S. nurodė kreipę dėmesį į rastų daiktų skaičių ir nekilo minčių, jog gali bÅ«ti kitokio kalibro Å¡ovinių. PareigÅ«nai parodymuose pripažįsta, jog krata atlikta netinkamai, o tyrėjai L.

G. trÅ«ksta kompetencijos, nes neskiria kulkos nuo Å¡ovinio, todėl kratos procesinio veiksmo metu surinkti duomenys apskritai nelaikytini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ir vėliau atliekant procesinius veiksmus – daiktų apžiÅ«rÄ , kuriÄ atliko viena policijos pareigÅ«nė L. G., jau protokole nurodytas ir 16 kalibro Å¡ovinys, o kvite B nurodyta, kad tyrėjas A. A. Licencijavimo poskyrio specialistui perdavė jau ir 20 vienetų 243 Win kalibro Å¡ovinių. Tačiau tiek Å¡ios aplinkybės, tiek policijos pareigÅ«nų parodymai kelia pagrįstas abejones jų teisingumu, nes atlikus kratÄ nei 16 kalibro Å¡ovinys, nei 243 Win kalibro Å¡oviniai nebuvo rasti ir paimti.

Å ios aplinkybės patvirtina, kad nuo pat pradžių ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas Å¡aliÅ¡kai ir neobjektyviai, policijos pareigÅ«nams turint tik vienÄ tikslÄ â€“ jį, J. M., apkaltinti bet kokia nusikalstama veika, dėl to galimai ir klastojant kratos metu paimtus daiktus. Nors bylos nagrinėjimo metu liudytoja apklausta policijos pareigÅ«nė L. G. nurodė, kad ji kratos metu rastus daiktus pati asmeniÅ¡kai perdavė Licencijavimo poskyrio pareigÅ«nui, tačiau tai yra netiesa, nes kaip nurodė nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, tÄ padarė tyrėjas A.

A.. Vadinasi, prie Å¡ių daiktų turėjo prieigÄ keletas pareigÅ«nų, jie vieno pareigÅ«no buvo perduodami kitam, todėl daiktai galėjo bÅ«ti sumaiÅ¡yti per klaidÄ . Be to, visi Å¡ie daiktai į teismo posėdį jų apžiÅ«rai buvo pristatyti nesupakuoti ir užantspauduoti, tačiau „Maximos“ plastikiniame maiÅ¡elyje, o tarp Å¡ių daiktų apskritai nebuvo 16 kalibro Å¡ovinio, prokuroras nurodė, kad 16 kalibro Å¡ovinys jau iÅ¡Å¡autas.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad, nors tyrėja L.

G. apklausiama teismo posėdžio metu pripažino, kad jai atliekant tokio pobÅ«džio kratÄ trÅ«ko specialių žinių, o kiti kratoje dalyvavę policijos pareigÅ«nai parodė, jog nekreipė dėmesio į apyraÅ¡e nurodytus daiktus, nes skaičiavo tik jų kiekį, tačiau kratos metu, galimai sÄ moningai, turint tikslÄ vėliau sukeisti gyvenamajame name rastus ir paimtus daiktus, jie nebuvo nei filmuojami, nei fotografuojami. Å is veiksmas neabejotinai leistų nustatyti, kokie daiktai buvo rasti ir paimti.

Minėto ikiteisminio tyrimo veiksmo (kratos filmavimo ar fotografavimo) metu surinkti faktiniai duomenys bylÄ nagrinėjančiam teismui leistų objektyviau, visapusiÅ¡kiau vertinti ir kitus bylos įrodymus, nesant byloje minėtos vaizdinės medžiagos, ne tik teismui, bet ir gynybai tokia galimybė susiaurinta. Å ios byloje nustatytos faktinės aplinkybės kelia pagrįstų abejonių ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje atlikusių teisėsaugos pareigÅ«nų sÄ Å¾iningumu bei neÅ¡aliÅ¡kumu.

Kadangi tiek daiktų apžiūros protokole, tiek kvite B nurodyti bei specialistui pateikti tirti daiktai, kratos metu gyvenamojoje vietoje rasti nebuvo, t. y. 16 kalibro šovinys bei 243 Win kalibro 20 vienetų šovinių, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesuabejojo ir laikė įrodymu specialisto išvadoje nustatytas aplinkybes, kad tirti pateiktas vienas šovinys, paimtas iš J. M., yra pramoninės gamybos, 16 kalibro centrinio įskėlimo šovinys, kuris šaudyti iš tirti pateikto šautuvo netinkamas, tirti pateikti 20 šovinių (243 Winchester), paimti iš J.

M., iÅ¡ tirti pateikto Å¡autuvo Å¡audyti netinkami. Visų pirma, specialisto iÅ¡vadoje iÅ¡vardinti daiktai - 16 kalibro Å¡ovinys bei 243 Winchester Å¡oviniai per kratÄ nebuvo paimti, kÄ patvirtina kratos protokolas ir apyraÅ¡as, o taip pat tyrimui kratos metu paimti daiktai nebuvo fotografuojami ar filmuojami bei nebuvo supakuoti ir užantspauduoti pagal BPK 149 straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus. Minėti specialisto iÅ¡vadoje daiktai, atsirado dėl nesÄ Å¾iningų arba aplaidžių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų.

Nors specialisto iÅ¡vada Nr. 30-(Gl-15)-(duomenys neskelbtini) laikytina leistinu įrodymu Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio prasme, tačiau Å¡ioje specialisto iÅ¡vadoje esantys faktiniai duomenys nepaÅ¡alina abejonių dėl daiktų, kurie buvo rasti ir paimti atliekant kratÄ . Ä®vertinus byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtų įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareikÅ¡ti kaltinimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio l dalyje padarymo nepasitvirtino, nebuvo surinkta neginčytinų, neabejotinų kaltės padarius inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodymų.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes, visos abejonės, kurių negalima paÅ¡alinti bylos nagrinėjimo metu, aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Teismo apkaltinamajame nuosprendyje suformuluotos iÅ¡vados nepagrįstos iÅ¡samiu bylos aplinkybių nustatymu – iÅ¡tirti įrodymai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad buvo nustatytos visos baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės. Teisėjas, į nuosprendį perkėlęs kaltinamojo akto turinį, neįvertino įrodymų pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas prielaidomis, kadangi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyti visi inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, požymiai, todėl nuosprendyje nurodytos galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės nepagrįstai pripažintos įrodytomis. Toks pažeidimas sukliudė teismui iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ . Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, byla buvo klastojama ir nagrinėjama grubiai pažeidžiant BPK 6 straipsnio 2 punkte, 149 straipsnio reikalavimus, taip pat buvo netinkamai taikytos baudžiamojo proceso normos.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria J. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, kad neturėdamas leidimo, nenustatytu laiku iÅ¡ nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir laikė vienÄ pramoninės gamybos 16-o kalibro centrinio įskėlimo medžioklinį Å¡ovinį, skirtÄ â€žC“ kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams Å¡audyti bei dvideÅ¡imt pramoninės gamybos 6 mm kalibro centrinio įskėlimo Å¡ovinių (243 Winchester), skirtų „C“ ir „B“ kategorijų Å¡aunamiesiems ginklams Å¡audyti, Å¡iuos Å¡ovinius laikė savo gyvenamojo namo seife.

Apeliantas mano, jog pripažįstant jį kaltu dėl neteisėto Å¡ovinių įgijimo ir laikymo buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, kaltė grindžiama prielaidomis, iÅ¡vados neatitinka faktinių aplinkybių, nei 16 kalibro Å¡ovinys, nei 20 vnt. 6 mm kalibro Å¡ovinių (243 Win) per kratÄ pas jį nebuvo rasta, o pats ikiteisminis tyrimas atliktas Å¡aliÅ¡kai.Pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas teismo baigiamasis aktas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas – jame padarytos iÅ¡vados dėl bylai reikÅ¡mingų aplinkybių turi bÅ«ti pagrįstos iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis), atitinkančiais BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus.

Nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Tam tikrų duomenų teismas gali nepripažinti įrodymais tik nustatęs, kad:

1) tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų (reikalavimai rinkti duomenis įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais, surinktus duomenis patikrinti) arba 2) duomenys yra nereikšmingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių (duomenys neatitinka liečiamumo reikalavimo). Tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai, būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme nurodytu būdu ir ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka. Tačiau pažymėtina, kad BPK nustatytos duomenų rinkimo tvarkos pažeidimai savaime nereiškia, kad tokie duomenys negali būti įrodymais. Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina vertinti:

1) ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir 2) ar dėl Å¡ių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, esminiai jo argumentai yra susiję su krata, atlikta 2016 m. lapkričio 29 d. J. M. gyvenamojoje vietoje, bei jos metu rastais ir paimtais daiktais, tarp kurių tie, už kurių įgijimÄ ir laikymÄ jis nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Apeliantas teigia, jog krata buvo atlikta iÅ¡ esmės pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus.

Apygardos teismas iÅ¡nagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, baudžiamÄ jÄ bylÄ bei skundžiamÄ teismo nuosprendį dalyje dėl J. M. pripažinimo kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, vis dėlto pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, o vertindamas įrodymus, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Å iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas argumentuotai pripažino, kad duomenys, gauti atlikus kratÄ , kurios teisėtumÄ ginčija apeliantas, yra įrodymai, jie buvo patikrinti ir kitais BPK numatytais veiksmais, esantys neaiÅ¡kumai dėl daiktinių įrodymų buvo iÅ¡tirti ir paÅ¡alinti. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje iÅ¡samiai iÅ¡dėstytais įrodymų vertinimo argumentais.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad krata atlikta 2016 m. lapkričio 29 d.

J. M. gyvenamojoje vietoje, jos metu pats apeliantas, kratÄ atlikusiems pareigÅ«nams pateikė Å¡autuvÄ , ginklo pažymėjimÄ , leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus, Å¡ovinius bei kulkas. Krata buvo daroma po to, kai 2016 m. lapkričio 29 d. motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi, tenkinant prokuroro praÅ¡ymÄ , leista atlikti kratÄ J. M. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), siekiant surasti ir paimti Å¡autuvus bei Å¡audmenis. Taigi krata atlikta esant pagrindui, t. y. ji buvo sankcionuota nustačius BPK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, suteikiančias pagrindÄ manyti, jog patalpoje yra daiktų, galinčių turėti reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, įtariamas asmuo (Å¡iuo atveju – J.

M.) gali jų turėti, ir, kaip reikalauja BPK 145 straipsnio 3 dalies nuostatos, krata buvo daroma esant motyvuotai ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčiai, kurioje, be kita ko, buvo nurodyta, kokių objektų bus ieÅ¡koma. Nagrinėjamu atveju darant kratÄ , dalyvavo pats J. M., kaip to reikalaujama BPK 15 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija vertina, kad aptarto ikiteisminio tyrimo veiksmo – kratos – atlikimo pagrindai ir tvarka, nustatyti BPK 145 straipsnyje, nepažeisti.Kratos metu savanoriÅ¡kai pateiktų objektų apyraÅ¡e nurodoma, kad be ginklo, pažymėjimo bei leidimo buvo rasta iÅ¡ viso 88 vnt. 12 kalibro Å¡ovinių, 20 vnt. kulkų dėžutėje „243 Winchester“ bei 138 vnt. kulkų pilkoje plastikinėje dėžutėje.

Tiek kratÄ atlikę ir joje dalyvavę pareigÅ«nai (L. G., A. A., M. S.), tiek pats J. M. kratos protokolÄ pasirašė, dalyvavusių asmenų pareiÅ¡kimų nebuvo gauta. KitÄ dienÄ , kratÄ atlikusi tyrėja L. G., daiktų apžiÅ«ros protokole apraÅ¡ydama kratos metu paimtus daiktus, nurodė, jog tarp jų yra vienas 16 kalibro Å¡ovinys, be to, nufotografavusi dėžutę, nurodė, jog tai dėžutės su Å¡oviniais vaizdais, nors apraÅ¡ydama šį objektÄ vartojo „kulkos“ sÄ vokÄ , o vėliau atlikto specialaus tyrimo metu buvo duota iÅ¡vada, jog dėžutėje yra ne 20 vnt. kulkų, o Å¡ovinių.

Kaip matyti iÅ¡ proceso pirmosios instancijos teisme, skundžiamo nuosprendžio, J. M. gynyba jau tada rėmėsi tuo, kad kratos metu pateiktų objektų apyraÅ¡e nefiksuota, jog paimtas vienas 16 kalibro Å¡ovinys ir 20 vnt. Å¡ovinių dėžutėje „243 Winchester“. Å i pozicija teigiama ir apeliaciniame skunde. Pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ J. M. gynybinę versijÄ atsakingai patikrino bei apklausė visus tris pareigÅ«nus, dalyvavusius atliekant kratÄ pas J. M., aiÅ¡kinosi, dėl kokių priežasčių atsirado neatitikimai tarp minėtame apyraÅ¡e iÅ¡vardintų bei vėlesniuose tyrimo veiksmuose nurodomų daiktų, už kurių įgijimÄ ir laikymÄ J.

M. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, į teisiamÄ jį posėdį buvo pristatyti ir kratos metu paimti daiktai. Nors apeliaciniame skunde užsimenama, kad nebuvo 16 kalibro Å¡ovinio, tačiau specialisto iÅ¡vadoje aptarta, kiek ir kokių Å¡ovinių buvo panaudota tyrimo metu. Taigi apylinkės teismas atliko plačios apimties įrodymų tyrimÄ , tikrino jų atitikimÄ tarpusavyje, loginę duomenų rinkimo sekÄ , aiÅ¡kinosi iÅ¡kilusių prieÅ¡taravimų priežastis. Ä®rodymų tyrimo metu liudytojais apklausti pareigÅ«nai nurodė, kad apyraÅ¡e kratos metu paimti daiktai įvardinti netiksliai dėl suklydimo, kurio niekas nepastebėjo, kol kitÄ dienÄ tyrėja nepradėjo detaliai apžiÅ«rinėti, matuoti paimtų daiktų.

Skundžiamame nuosprendyje itin argumentuotai aptariama, kodėl pripažįstama, kad būtent kratos metu pas J. M. metu buvo rasti 16 kalibro šovinys ir 20 vnt. šovinių dėžutėje „243 Winchester“, kuriuos jis įgijo ir laikė neturėdamas leidimo. Kolegija neturi pagrindo šioms išvadoms nepritarti. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuosprendžio dalis dėl J. M. inkriminuoto BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, aiškiai motyvuota, įrodymai išsamiai aptarti, sugretinti tarpusavyje.

BPK 149 straipsnyje detalizuojama kratos tvarka. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nėra pagrindo vertinti, jog Å¡i tvarka taip pat galėjo bÅ«ti pažeista. Tiesa, pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti įrodymai leidžia teigti, jog apyraÅ¡as prie kratos protokolo yra suraÅ¡ytas nepakankamai dėmesingai, nedetalizuotas daiktų supakavimas, į kÄ atkreiptas dėmesys ir apeliaciniame skunde. IÅ¡ tikrųjų BPK 149 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad paimti daiktai kratos vietoje turi bÅ«ti kaip įmanoma supakuojami ir užantspauduojami, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad Å¡i nuostata nėra imperatyvi (kasacinė byla Nr. 2K-382/2014).

Taigi Å¡io reikalavimo nesilaikymas ar galimybių nebuvimas vietoje supakuoti ir užantspauduoti paimamus daiktus pats savaime nereiÅ¡kia, kad paimti daiktai negali bÅ«ti laikomi įrodymais. Duomenų kratos apyraÅ¡e patikimumas apylinkės teismo buvo patikrintas kitais BPK numatytais veiksmais, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnis. Byloje surinkti įrodymai tiesiogiai iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje, dalyvaujant kaltinamajam, jo gynėjai. AiÅ¡kinantis kratos aplinkybes bei vėliau sekusius susijusius tyrimo veiksmus (apžiÅ«rÄ , specialų tyrimÄ ir kt.), apklausiant pareigÅ«nus, gynyba turėjo galimybes užduoti klausimus ir tuo aktyviai naudojosi, į teisiamÄ jį posėdį pristatyti daiktiniai įrodymai (tarp kurių ir Å¡oviniai), todėl kaltinamojo teisės nebuvo suvaržytos.

Apeliaciniame skunde, kritikuojant kratos rezultatų įforminimÄ , kaip vienas iÅ¡ argumentų nurodoma ir tai, jog nebuvo fotografuota ar filmuota, keliant prielaidÄ , jog taip galėjo bÅ«ti daroma sÄ moningai, siekiant vėliau sukeisti rastus ir paimtus daiktus. Tačiau tokie apelianto argumentai yra neįtikinantys. BPK neįpareigoja kratos procesinį veiksmÄ visais atvejais filmuoti ar fotografuoti, todėl vaizdo priemonėmis neužfiksavus kratos, savaime kaltinamo asmens teisės nėra suvaržomos ir tai nėra BPK numatytos kratos tvarkos pažeidimas.

Be to, nei bylos duomenys, nei atliktas įrodymų tyrimas neduoda jokio pagrindo abejoti ir kratoje dalyvavusių pareigÅ«nų neÅ¡aliÅ¡kumu, suinteresuotumu bylos baigtimi, tokių objektyvių aplinkybių nenurodo ir pats apeliantas. PareigÅ«nai parodymus teisme davė bÅ«dami prisiekę dėl melagingų parodymų davimo. Kaip apylinkės teisme paaiÅ¡kino tyrėja L. G., kito kalibro Å¡ovinį tarp rastųjų ji pastebėjo sekančia dienÄ detaliau apžiÅ«rėdama kratos metu paimtus daiktus, o Å¡ovinius pavadino kulkomis dėl specialių žinių trÅ«kumo.

M. S. ir A. A. pripažino, kad dėmesį daugiausia kreipė į rastų objektų skaičių (nemažai rasta tiek Å¡ovinių, tiek kulkų), tačiau visi pareigÅ«nai neabejodami patvirtino, jog specialistui tirti buvo perduoti bÅ«tent tie daiktai, kurie ir buvo rasti per kratÄ . VisiÅ¡kai pritardama skundžiamo nuosprendžio motyvams dėl to, kaip įrodymų visuma, jų tarpusavio ryÅ¡iai leidžia patikimai spręsti, jog pas J. M. tikrai buvo rasti ginčijami Å¡oviniai, kolegija pastebi ir tai, kad realu, jog tarp rastų tikrai panaÅ¡ios iÅ¡vaizdos 12 kalibro Å¡ovinių buvęs vienas 16 kalibro Å¡ovinys pačios kratos metu, skaičiuojant rastus objektus, galėjo bÅ«ti nepastebėtas kaip iÅ¡siskiriantis, ir priskaičiuotas prie panaÅ¡ių Å¡ovinių, kadangi, kaip matyti iÅ¡ apžiÅ«ros protokolo, o vėliau ir iÅ¡ specialisto iÅ¡vados, jo spalva atitiko dalies rastų 12 kalibro Å¡ovinių spalvÄ , ilgis, tÅ«telės dugnelio skersmuo nedaug skyrėsi nuo kai kurių 12 kalibro Å¡ovinių.

Be to, kaip matyti iÅ¡ tyrėjos L. G. raÅ¡ytų dokumentų (pradedant kratos protokolu, baigiant tarnybiniais praneÅ¡imais), „kulkos“ sÄ vokÄ kalbėdama apie Å¡ovinius, ji vartoja ir po specialisto iÅ¡vados, kai kratos metu paimtoje popierinėje dėžutėje buvę 20 vnt. objektų jau buvo aiÅ¡kiai specialisto įvardinti Å¡oviniais (b. l. 35, t. 2). Taigi nekyla abejonių, jog sÄ vokų netikslumai (vietoje 20 vnt. Å¡ovinių tyrėjos nurodytas tas pats kiekis kulkų) atsirado ne dėl apelianto minimų piktavaliÅ¡kų siekių suklastoti bylos duomenis, bet dėl akivaizdaus tyrėjos klydimo ir neatidumo.

Specialistui buvo perduoti bÅ«tent pas J. M. kratos metu rasti ir paimti objektai, o specialisto iÅ¡vados leidžia daryti patikimÄ iÅ¡vadÄ , jog dalis pas J. M. rastų Å¡ovinių buvo laikomi be leidimo. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad J. M. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį pareikÅ¡ti kaltinimai nepasitvirtino, o nuosprendis grįstas prielaidomis. PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas dėl J. M. kaltės motyvavo patikrintais ir iÅ¡tirtais įrodymai, kuriuos vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių nustatymu.

Aptartos aplinkybės patvirtina, jog byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo J. M. kaltę dėl jam inkriminuoto BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu šioje dalyje jis yra nuteistas pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantui priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliacinio skundo argumentais įstatyminio pagrindo nėra.Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo J.

M. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                              Dalius Jocys                                                                            Savinijus Katauskas                                                                                                                                             Violeta Miliuvienė