2024-12-09 Nr. CB-7270-2-42-3-00057-2024-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4361

Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00057-2024-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. gruodžio 2 d. paduotu atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 29 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovei Šilalės rajono savivaldybės administracijai dėl konkurso rezultatų panaikinimo, trečiasis asmuo V. G. Nurodyta nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija paliko nepakeistą Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą, kuriuo teismas tenkino ieškinį ir panaikino atsakovės 2023 m. lapkričio 14 d. paskelbto ir 2023 m. gruodžio 20 d. įvykusio konkurso Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigos užimti rezultatus, susijusius su V. G. paskelbimu konkurso laimėtoja.

Atsakovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2004 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. ĮV-358 (toliau – Įsakymas) nuostatas (Įsakymo 3.2 punktas), susiaurino reikalavimus vadovaujamam darbui kultūros srityje atitikti aiškindami, kad nagrinėjamu atveju vadovaujamo darbo patirtis privalo būti lyginama su kultūros centro vadovui nustatytomis funkcijomis (susiaurinant vadovaujamojo darbo patirtį iki vadovavimo įstaigai patirties).

2. Remdamasi Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atsakymu į paklausimą, Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“, 1 priedu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu byloje A-469-1172-07, Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus skyriaus „Teisminė praktika“ 6 pastraipa, Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1194 „Dėl Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašo patvirtinimo“, 4.4 papunkčiu, atsakovė teigia, kad vadovaujamo darbo patirtis kultūros srityje apima bet kokį vadovavimą, bet kokių amžiaus grupių, neišskiriant suaugusiųjų ar vaikų, o tai reiškia, kad net ir neformalus švietimas (kaip teigia ieškovė ir nurodo teismai) kultūros srityje gali būti laikomas kaip patenkantis į reikalavimų apimtį (nes priešingu atveju, specialiuosiuose reikalavimuose būtų nurodytas specialus patirties išskyrimas), tuo tarpu teismai vadovaujamo darbo patirtį nepagrįstai prilygino vadovavimo įstaigai patirčiai, taip susiaurindami specialiuosius reikalavimus, keliamus kandidatui.

3. Teismai sprendė, kad trečiasis asmuo, įgijęs patirties vadovaujant dramos būreliui, turėjo patirties švietimo, o ne kultūros srityje, nes vadovavimas dramos būreliui laikytinas neformaliuoju švietimu, o ne kultūra (pažymėtina, kad teismai nevertino trečiojo asmens bylos nagrinėjimo iš esmės metu teiktų paaiškinimų, kad būrelio veiklos metu ji taip pat organizuodavo ir koordinuodavo bendruomenės renginius, buvo už juos atsakinga). Remdamasi Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymo, Lietuvos Respublikos Švietimo pagrindų įstatymo 63 straipsnio, Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo 2 straipsnio 1, 5, 6 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.5, 1.9 punktų, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. ĮV-948 „Dėl valstybės ir savivaldybių įstaigų kultūros ir meno darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (galiojusio iki 2024 m. sausio 18 d.) 1 priede patvirtinto Pavyzdinis kultūros ir meno darbuotojų pareigybių sąrašo, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. ISAK-43 „Dėl vaikų ir jaunimo kultūrinio ugdymo koncepcijos patvirtinimo“ nuostatomis, atsakovė teigia, kad trečiasis asmuo, vadovaudamas dramos būreliui, turėjo vadovavimo kultūros srityje patirties. Kultūros ministerijos išaiškinimas suponuoja, kad, atsižvelgiant į veiklos specifiškumą ir nustatytus specialiuosius reikalavimus keliamai pareigybei, atitiktį specialiesiems reikalavimams nustato konkurso organizatorius (konkurso organizatorius gali atitiktį vertinti siaurąja ir plačiąja prasme, tai yra konkurso organizatoriaus diskrecija).

4. Teismas, nuspręsdamas tenkinti ieškovės prašymą keisti ieškinio dalyką beveik prieš pat baigiamąsias kalbas, netikslinant ieškinio raštu ir nesilaikant procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, nesudarant galimybės atsakovei pateikti atsiliepimą į ieškovės pakeistą reikalavimą ir išsamiai išdėstyti savo argumentus dėl tokio reikalavimo ydingumo, netinkamai taikė ir pažeidė proceso teisės normas (CPK 141 straipsnio 1, 2 dalys, 135 straipsnis), sukūrė situaciją, kai, ieškovės manymu, ginčas byloje liko neišspręstas ir dėl to ieškovė inicijavo naują ginčą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti advokatų profesinei bendrijai „Widen Legal“ (kodas 302585363) 100 (vieną šimtą) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. gruodžio 2 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 13670, kodas ZN77718.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Antanas Simniškis

Agnė Tikniūtė