2021-11-24 Nr. AB-25233-3-61-3-00652-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2484-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00652-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjams namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų savininkams dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. 21R-58(AG-813/02-2019) (toliau – Sprendimas).

2. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjai daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų savininkai (toliau – ir pareiškėjai) 2019 m. spalio 16 d. kreipėsi į Administracijos Atliekų tvarkymo poskyrio komisiją, prašydami pusiau požeminių konteinerių aikštelę perkelti atokiau nuo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Prašymas). Prašyme pareiškėjai nurodė, kad pusiau požeminių konteinerių aikštelė prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Daugiabutis namas), įrengta 8,862 m atstumu nuo šio namo langų, o gyventojų sutikimas, kuris reikalingas norint įrengti aikštelę arčiau kaip 10 m atstumu iki daugiabučio namo, nebuvo gautas. Administracijos Energetikos skyrius skundžiamu 2019 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. A51-109010/19(3.3.2.26E-ENE) (toliau – ir Raštas) pareiškėjams paaiškino, jog pusiau požeminių konteinerių aikštelės įrengimas vykdomas pagal projektą, kuriame numatytas 10,35 m atstumas nuo konteinerių aikštelės iki Daugiabučio namo langų ir durų, todėl gyventojų sutikimai dėl šios aikštelės įrengimo nereikalingi.

3. Atsakovo teigimu, kadangi rangovas patikino atsakovą, kad konteinerių aikštelės įrengimas vykdomas pagal projektą, atsakovas neprivalėjo šių aplinkybių tikrinti ir nustatinėti vietoje. Atsakovas nurodo, jog konteinerių aikštelė yra įrengta ir 2020 m. sausio 23 d. priėmimo-perdavimo aktu priduota eksploatacijai. Šis aktas patvirtina, jog konteinerių aikštelė įrengta nepažeidžiant nustatytų reikalavimų. Administracijos Energetikos skyriaus darbuotojai patikino, jog patikrino atstumą nuo konteinerių aikštelės iki Daugiabučio namo langų ir durų, naudojant matavimo prietaisus, kuriais buvo nustatytas 10,44 m atstumas nuo artimiausio konteinerio iki Daugiabučio namo langų, ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.

4. Pareiškėjai namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų savininkai atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Pareiškėjai, cituodami Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 patvirtintų Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų (toliau – ir Reikalavimai) 9 punktą, nurodė, jog atliekų surinkimui naudojami kolektyviniai konteineriai turi būti pastatyti 91 punkte nustatytus reikalavimus atitinkančiose komunalinių atliekų konteinerių aikštelėse. Pagal Reikalavimų 91.6 punktą, aikštelė turi būti įrengta ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo pastato langų ir durų. Šios aikštelės įrengimo atstumas gali būti mažinamas, bet ne arčiau kaip iki 5 m nuo pastato langų ir (ar) durų tik gavus visų nekilnojamojo turto objekto savininkų ar jų įgaliotų asmenų, kuriems, įrengus komunalinių atliekų konteinerių aikštelę, atstumas bus mažesnis kaip 10 m nuo pastato langų ir durų, sutikimą.

6. Pareiškėjai, atsižvelgdami į tai, jog konteinerių aikštelė nagrinėjamu atveju įrengta 8,862 m atstumu nuo Daugiabučio namo langų ir durų, nurodė, kad negavus pareiškėjų sutikimo, konteinerių aikštelės įrengimas laikomas neteisėtu, o savivaldybės atsisakymas perkelti šią aikštelę – nepagrįstu. Konteineris ir konteinerių aikštelė yra dvi skirtingos sąvokos ir jų negalima tapatinti. Aikštelės ribos aiškiai matomos, nes aikštelė grįsta specialiomis plytelėmis. Reikalavimuose tiksliai ir aiškiai yra nurodoma, kad atstumas iki pastato turi būti matuojamas nuo konteinerių aikštelės.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu atmetė atsakovo skundą.

8. Teismas nustatė, kad Komisija skundžiamu Sprendimu panaikino Administracijos Raštą, įpareigodama Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų Prašymą.

9. Teismas nustatė, kad pusiau požeminių konteinerių aikštelės supaprastintame statybos projekte, taip pat objekto įrengimo vietos plane numatytas 10,35 m atstumas nuo konteinerių aikštelės iki Daugiabučio namo langų ir durų. Tai, kad konteinerių aikštelė turi būti įrengta ne mažesniu kaip 10 m atstumu iki Daugiabučio namo, patvirtina Administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 30-1330 patvirtinta preliminari komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo schema. Iš pareiškėjų teismui pateiktų konteinerių aikštelės ir matavimo prietaiso nuotraukų ir matavimo prietaiso rodiklių teismas nustatė, jog konteinerių aikštelė iš tikrųjų yra įrengta 8,862 m atstumu nuo Daugiabučio namo langų. Be to, Komisijos posėdžio metu nustatyta, jog supaprastintame plane atstumas iki daugiabučio namo apskaičiuotas ne nuo konteinerių aikštelės krašto, o nuo konteinerių stovėjimo vietos aikštelėje. Pareiškėjai teismui taip pat pateikė duomenis iš Vilniaus miesto savivaldybės oficialaus puslapio „Planavimas ir statyba“, kuriame atstumas nuo konteinerių aikštelės krašto iki daugiabučio namo nurodomas 8 m.

10. Teismo vertinimu, šių rašytinių įrodymų pakanka konstatuoti, jog atsakovas nesilaikė Reikalavimų 91.6 punkte nustatyto 10 m atstumo, sumažindamas jį be nekilnojamojo turto objekto savininkų sutikimo. Negavus pareiškėjų sutikimo, konteinerių aikštelės įrengimas pripažintinas neteisėtu, o Administracijos atsisakymas perkelti šią aikštelę – nepagrįstu. Komisija pagrįstai ginčijamu Sprendimu nustatė, jog pareiškėjų skundas dėl konteinerių aikštelės įrengimo išnagrinėtas nevisapusiškai, iš dalies pagrįstas žodiniais rangovo patikinimais, kad aikštelė įrengta pagal projektą, nepatikrinus faktinių aplinkybių vietoje ir nenustačius, ar konteinerių aikštelė iš tikrųjų buvo įrengta pagal nustatytus reikalavimus.

III. 11. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovo skundą ir panaikinti Komisijos Sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Teismas neteisingas išvadas padarė remdamasis tik pareiškėjų pateiktais klaidingais įrodymais, nesigilindamas į atsakovo pateiktus įrodymus bei paaiškinimus.

11.2. Pagal Reikalavimus, projektuojant pusiau požeminių konteinerių aikšteles, atstumas nuo artimiausio konteinerio konteinerių aikštelėje iki artimiausio pastato langų ir durų turi būti ne mažesnis kaip 10 metrų. Matuoti atstumą ne nuo artimiausio konteinerio, esančio konteinerių aikštelėje, būtų netikslinga, nes vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 1-225 patvirtintomis Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), aplinka prie konteinerių nėra skirta atliekoms palikti. Ginčo konteinerių aikštelės supaprastintame statybos projekte numatytas 10,35 m atstumas yra nuo artimiausio konteinerio konteinerių aikštelėje iki Daugiabučio namo langų ir durų, o ne nuo plytelėmis išklotos dangos krašto, kaip neteisingai matavo pareiškėjai. Iš šio supaprastinto projekto Objekto įrengimo vietos plano matyti, kad konteinerių aikštelė yra maža, apibrėžta paryškinta linija ir apima tik konteinerius, o plytelių danga numatyta didesniame plote, negu užima pati aikštelė. Taigi, nagrinėjamu atveju visas plotas šalia konteinerių aikštelės, kuris išklotas plytelių danga, nelaikomas konteinerių aikštele.

11.3. Kaip matyti iš pareiškėjų pateiktų nuotraukų, raudona linija apibrėžta ne pati konteinerių aikštelė, kuri pagal aptartą projektą apima tik konteinerius, o visas plotas šalia konteinerių aikštelės, kuris išklotas plytelių danga. Taigi, pareiškėjai matavo atstumą iki Daugiabučio namo langų ne nuo konteinerių aikštelės, o nuo plytelėmis išklotos dangos krašto.

11.4. Kaip numatyta projekte, konteinerių aikštelė atitinka Reikalavimų 9 ir 9¹.6 punktuose nurodytus reikalavimus, todėl įrengti šiai aikštelei gyventojų sutikimai nebuvo reikalingi. Rangovui patikinus atsakovą, kad konteinerių aikštelės įrengimas vykdomas pagal projektą, atsakovas neprivalėjo šių aplinkybių tikrinti ir nustatinėti vietoje.

11.5. 2020 m. sausio 23 d. komunalinių atliekų konteinerių aikštelių statybos užbaigimo ir atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 17 patvirtina, kad ginčo aikštelė įrengta nepažeidžiant Reikalavimų nuostatų. Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos skyriaus darbuotojai nurodė, jog šio skyriaus darbuotojai su uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „VAATC”, t. y. minėtos aikštelės užsakovo, darbuotojais patikrino atstumą nuo konteinerių aikštelės iki Daugiabučio namo langų ir durų ir nustatė, kad jis yra 10,44 m.

12. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma, kad pagal Reikalavimus atstumas nuo artimiausio konteinerio konteinerių aikštelėje iki artimiausio pastato langų ir durų turi būti ne mažesnis kaip 10 metrų. Konteineris ir konteinerių aikštelė yra dvi skirtingos sąvokos ir jų negalima tapatinti, tokiu būdu pritaikant Reikalavimus savo naudai.

12.2. Plytelių danga, kuria išklotas plotas aplink konteinerius, yra neatsiejama konteinerių aikštelės dalis, kuri atsirado šios aikštelės suformavimo metu. Konteinerių aikštelė yra vientisas statinys, kurį sudaro ne tik konteineriai, bet ir atitinkamas žemės plotas aplink juos, kuris reikalingas tinkamai konteinerių aikštelės eksploatacijai. Konteinerių aikštelės ribos yra aiškiai matomos ir apibrėžtis naujai išklotomis plytelėmis. Šiuos faktus įrodo ir atsakovo pateiktas statybos projektas, kurio 22 lape nurodyta, kad aikštelės užstatymo plotas lygus 29,76 kv. m. Ši informacija sutampa ir su statybos projekto 72 lape esančiu brėžiniu, iš kurio matyti, kad konteinerių aikštelė (įskaitant plytelių dangą) užima šį plotą. Statybos projekte nurodytas atstumas (10,35 m) apskaičiuotas matuojant nuo konteinerių (o ne nuo konteinerių aikštelės) iki pastato langų ir (ar) durų.

12.3. Apeliacinio skundo argumentai, nuo kurios vietos (konteinerių aikštelės ar pačių konteinerių) būtų tikslinga matuoti atstumą iki pastato, nėra pagrįsti, nes Reikalavimuose aiškiai nurodyta, kad šis atstumas turi būti matuojamas nuo konteinerių aikštelės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Byloje iš esmės kilęs ginčas dėl faktinės aplinkybės nustatymo – kokiu atstumu nuo Daugiabučio namo yra įrengta pusiau požeminė konteinerių aikštelė (toliau – ir Aikštelė). Pareiškėjo teigimu, ji įrengta 8,862 m atstumu, atsakovo teigimu – 10,35 m atstumu.

14. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 patvirtinti Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimai. Pagal Reikalavimų 9 ir 91.6 punktų nuostatas atliekų surinkimui naudojami kolektyviniai konteineriai turi būti pastatyti aikštelėse, kurios turi būti įrengtos ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo pastato langų ir durų. Šios aikštelės įrengimo atstumas gali būti mažinamas, bet ne arčiau kaip iki 5 m nuo pastato langų ir (ar) durų tik gavus visų nekilnojamojo turto objekto savininkų ar jų įgaliotų asmenų, kuriems, įrengus komunalinių atliekų konteinerių aikštelę, atstumas bus mažesnis kaip 10 m nuo pastato langų ir durų, sutikimą.

15. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad atskaitos tašku nustatant atstumą nuo Aikštelės iki Daugiabučio namo yra aikštelės, kurioje įrengti kolektyviniai konteineriai, ribos (konfigūracija, plotas), nuo kurių (aikštelės ribų) ir turi būti matuojami Reikalavimų 91.6.punkte nurodyti atstumai. Dėl to atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, kad šie atstumai turi būti matuojami nuo artimiausio konteinerio ir pan., o ne nuo Aikštelės ribų, yra nepagrįsti bei neteisingi.

16. Iš ginčo Aikštelės statybos projekto matyti, kad pagal projekto sprendinius Aikštelės užstatymo plotas turi būti 29,76 m2, o atstumas nuo Aikštelės iki Daugiabučio namo turi būti 10,35 m. Iš atsakovo į bylą pateikto Aikštelės plano matyti, kad ji susideda iš konteineriais užstatyto ploto ir įrengtų plytelių ploto.

17. Atsakovas teigia, kad ne visas plytelėmis užstatytas plotas patenka į Aikštelės ribas. Pareiškėjas teigia priešingai. Byloje kitų duomenų, kurie patvirtintų, kokio ploto ir ribų faktiškai yra pastatyta Aikštelė bei kiek ploto ir kokiomis ribomis užima plytelės, nėra.

18. Tai lemia, kad atsakovui gavus pareiškėjo skundą, jog įrengus Aikštelę galimai yra pažeisti atstumai, numatyti Reikalavimų 91.6 punkte, nepakako savo sprendimo grįsti vien tik projektinių dokumentų dėl Aikštelės statybos sprendiniais, bet turėjo būti vietoje nustatytos tikrosios Aikštelės ribos, nustatant ar visas plytelėmis užstatytas plotas patenka į Aikštelės ribas, ar ne, ir priklausomai nuo faktinio rezultato, atsakovas turėjo spręsti dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo.

19. Kadangi atsakovas aptartų veiksmų neatliko, o tuo pačiu nenustatė faktinės aplinkybės, kuri turėjo esminę reikšmę jo Sprendimui priimti, todėl šis Sprendimas ginčą nagrinėjusių institucijų pagrįstai ir teisingai pripažintas neatitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, o atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą.

20. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys