842dff9f-e718-4dc1-98c6-c90fe54f5dde · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-50-943/2015                       Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02061-2010-7                         Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                         30.1; 30.10.; LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Virginijos Čekanauskaitės, Danutės MilaÅ¡ienės ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka sekretoriaujant Joanai TamaÅ¡auskienei, vertėjaujant Alvyrai Klipčiuvienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ atstovei prokurorei Deimantei Nikitinienei,ieÅ¡kovams S. N. (S. N.), Č. T. (Č. T.), I. M., D. B., J. P.,ieÅ¡kovų: A. T. (A. T.), M. M. (M. M.), A. O., S. N. (S. N.) Č.

T. (Č. T.), I. M., D. B., J. P., Č. T. (Č. T.), M. B., Z. R., J. J., K. V., J. K., R. M. (R. M.), L. M., V. K., M. V., H. V. (H. V.), T. V. bei H. J., atstovei advokatei Jolitai Vilutytei,atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Beatai Janovič, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Start Vilnius“ (ankstesnis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Šiaurės miestelis“) atstovams - advokatei Vytautei Ladigaitei – BalčiÅ«nienei ir R. J.,atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos teisių perėmėjas) atstovei Joanai Fedianinai,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ir ieÅ¡kovų A.

T. (A. T.), M. M. (M. M.), A. O., J. P., S. N. (S. N.), Č. T. (Č. T.), Č. T. (Č. T.), M. B., Z. R., J. J., I. M., D. B., K. V., J. K., R. M. (R. M.), L. M., V. K., M. V., H. V. (H. V.), T. V. bei H. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimo peržiÅ«rėjimo sujungtoje civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos) ir uždarajai akcinei bendrovei „Start Vilnius“ (ankstesnis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Šiaurės miestelis“) dėl administracinių aktų panaikinimo, nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir statinių nugriovimo bei pagal ieÅ¡kovų A.

T., M. M., A. O., J. P., S. N., Č. T., Č. T., M. T. (teisių perėmėjai: M. B., Z. R. ir J. J.), I. M., D. B., K. V., J. K., R. M., L. M., V. V. (teisių perėmėjai: V. K., M. V. ir H. V.), T. V. ir H. J. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir valstybės įmonė Registrų centras.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovų apeliaciniai skundai dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1098-640/2013 buvo nagrinėjami Lietuvos apeliaciniame teisme. 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1947/2013, apeliacinės instancijos teismas paliko pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . IeÅ¡kovams nesutinkant su priimtu procesiniu sprendimu buvo pateikti kasaciniai skundai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡nagrinėjęs kasacinius skundus, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarties dalį, dėl Vilniaus mieto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų, priimtų detaliųjų planų tvirtinimo klausimais, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymų bei valstybinių žemės sklypų nuomos sutarčių, panaikino ir Å¡iÄ bylos dalį grÄ Å¾ino Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kitÄ 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarties dalį paliko nepakeistÄ .

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes bei į tai, jog kiti byloje kelti klausimai yra iÅ¡nagrinėti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, Å¡ioje civilinėje byloje ieÅ¡kovų apeliaciniai skundai nagrinėjami tik ta apimtimi, kuri susijusi su grÄ Å¾inta bylos dalimi, t. y. dėl administracinių aktų, kuriais spręsta dėl detaliųjų ginčo žemės sklypų rengimo ir nuomos sutarčių sudarymo bei valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių galiojimo, dėl ko ginčo esmė ir teismų, nagrinėjusių Å¡iÄ bylÄ , procesiniai sprendimai aptariami tiek, kiek jie yra susiję su Å¡ioje byloje sprendžiamu klausimu.Ginčas byloje kilo dėl trisdeÅ¡imt vieno įvairios paskirties statinio (kontrolės posto, slėptuvės, garažų, pirties, sargybos bÅ«stinės, kareivinių, kiaulidės, valgyklos ir kt.), esančio Vilniaus mieste, buvusiame (duomenys neskelbtini) poligone, kurie nuosavybės teise priklauso atsakovui UAB „Start Vilnius“ (buvęs UAB „Šiaurės miestelis“) ir statinių užimtos žemės, priklausančios Lietuvos Respublikai.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. balandžio 24 d.

įsakymu pavedė Miesto plėtros departamentui organizuoti apie 30 ha teritorijos Å¡alia (duomenys neskelbtini) g. 18, Vilnius, detaliojo plano rengimÄ , kurio tikslas – sklypo ribų ir ploto, paskirties naudojimo bÅ«do ir pobÅ«džio nustatymas. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija 2009 m. gruodžio 4 d. iÅ¡davė Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktÄ , kuriame nurodė, kad nenustatė esminių detaliojo plano projekto rengimo, derinimo ir vieÅ¡umÄ užtikrinančių procedÅ«rų bei teritorijų planavimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymu patvirtino teritorijos detalųjį planÄ ir jo sprendinius, pagal kuriuos numatyti 10 883 kv. m ir 232 917 kv. m ploto kitos paskirties žemės sklypai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymu suformavo 232 917 kv. m ploto sklypÄ (duomenys neskelbtini) g. 18, Vilnius bei 10 883 kv. m ploto sklypÄ (duomenys neskelbtini) g. 18G, Vilnius, ir nustatė jų duomenis, o Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas 2010 m. sausio 25 d. priėmė įsakymÄ dėl sklypų suformavimo ir įregistravimo.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas 2010 m. vasario 25 d. įsakymais ir jų pagrindu sudarytomis valstybinės žemės nuomos sutartimis iÅ¡nuomojo Å¡iuos žemės sklypus UAB „Start Vilnius“. Ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ ieÅ¡kovas – generalinis prokuroras prašė teismo:

1) įpareigoti atsakovÄ UAB „Start Vilnius“ nugriauti aÅ¡tuoniolika jam nuosavybės teise priklausančių statinių (pastatÄ â€“slėptuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“slėptuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“akumuliatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“sargybos bÅ«stinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“kareivines, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“slėptuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“slėptuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“slėptuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“katilinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“akumuliatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatÄ â€“kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių buvusiame (duomenys neskelbtini) poligone (toliau – ir ginčo statiniai);

2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 24 d., 2009 m. gruodžio 14 d. 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymus ir Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 25 d., 2010 m. vasario 25 d. įsakymus;

3) pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento valstybinės žemės nuomos sutartis. IeÅ¡kovas nurodė, kad Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai 2005 m. gruodžio 28 d. atlikus ginčo statinių apžiÅ«rÄ paaiÅ¡kėjo, jog statiniai yra fiziÅ¡kai nusidėvėję ir nebetinkami naudoti. 2006 m., 2008 m. taip pat konstatuota, kad ginčo statiniai neprižiÅ«rimi, negali bÅ«ti naudojami pagal paskirtį, kelia grėsmę žmonėms ir aplinkai, nėra tikslinga skirti lėšų jų remontui ar rekonstrukcijai.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija 2006 m. įpareigojo UAB „Start Vilnius“ organizuoti nusidėvėjusių, avarinės bÅ«klės ir naudojimui pagal paskirtį netinkamų statinių nugriovimÄ . IeÅ¡kovo teigimu, po to, kai statiniai kompetentingų institucijų buvo pripažinti netinkamais naudoti ir turinčiais aiÅ¡kių avarinės bÅ«klės požymių, jų savininkas privalėjo statinius suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti, tačiau to neatliko. Tik suremontuoti ar rekonstruoti ir pripažinti tinkamais naudoti statiniai užtikrintų atsakovui statinio naudotojo statusÄ .

Kadangi ginčo statiniai yra susidėvėję ir nebetinkami tolimesniam naudojimui, kelia grėsmę žmonėms ir aplinkai, jie, remiantis Statybos įstatymu, turi bÅ«ti nugriauti, o jų teisinė registracija – panaikinta. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2010 m. gegužės 25 d. iÅ¡vadÄ UAB „Start Vilnius“ statinių tiesioginė naudojimo paskirtis, nurodyta Nekilnojamojo turto registre, neatitinka detaliuoju planu numatyto teritorijos naudojimo bÅ«do – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, naudojimo pobÅ«džio – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos.

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ detalieji planai rengiami, kai žemės sklypai formuojami prie naudojamų statinių. Todėl tam, kad detaliojo plano rengimas nagrinėjamu atveju atitiktų įstatymus, turėjo bÅ«ti konstatuotas statinių naudojimo faktas, o turint duomenų apie statinių bÅ«klę, kompetentingos institucijos, spręsdamos detaliojo plano rengimo poreikį, privalėjo teisės aktų nustatyta tvarka pareikalauti, jog statiniai bÅ«tų ne tik retkarčiais užlopomi, bet suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti.

Tik nustačius faktÄ apie statinių naudojimÄ pagal paskirtį, galėjo bÅ«ti sprendžiamas klausimas apie statinių eksploatavimui bÅ«tino žemės sklypo suformavimÄ . Kadangi žemės sklypai detaliuoju planavimu suformuoti prie faktiÅ¡kai nenaudojamų statinių, tai detalusis planas negalėjo bÅ«ti rengiamas ir tvirtinamas. Tuo remiantis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 24 d. ir 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymai naikintini. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktÄ valstybinės žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

Ginčo nuomos sutarčių sudarymo metu žemės sklypai neatitiko keliamų reikalavimų, nebuvo naudojami pagal paskirtį, todėl UAB „Start Vilnius“ neįgijo teisės jų išsinuomoti. Remiantis tuo, Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. vasario 25 d. įsakymai naikintini, o nuomos sutartys pripažintinos negaliojančiomis.Ieškovai A. T., M. M., A. O. ir kt. teismo prašė:1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 14 d. ir 2009 m. gruodžio 22 d.

įsakymus. Ieškovai nurodė, kad yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į žemę buvusio Vagovo rėžinio kaimo teritorijoje. Seimo 2005 m. liepos 7 d. rezoliucijoje „Dėl piliečių nuosavybės teisių į žemės, esančių Vilniaus mieste, Vismaliukuose, atkūrimo“ numatyta atkurti nuosavybės teises į žemę toje teritorijoje. Nepaisant to ir ieškovams palankių valstybės institucijų išvadų, nuosavybės teisių atkūrimas yra nebaigtas. Ieškovų teigimu, ginčijamais administraciniais aktais patvirtintas savivaldybės detalusis planas prieštarauja įstatymų leidėjo valiai, Teritorijų planavimo įstatymui, Vilniaus apskrities teritorijos bendrajam planui.

Suplanuota teritorija yra neproporcinga joje esančiam užstatymo tankiui ir intensyvumui, ji prieÅ¡tarauja nuostatai, kad statiniams gali bÅ«ti priskiriami tik tokie žemės sklypai, kurie bÅ«tini esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 29 d. sprendimu ieÅ¡kinius atmetė. Teismas, nagrinėdamas reikalavimÄ dėl statinių nugriovimo, nurodė, kad įvertinęs byloje esančius duomenis sprendė, jog po 2005 m. gruodžio 28 d. statinių bÅ«klės patikrinimo atsakovas UAB „Start Vilnius“ yra paÅ¡alinęs ir įvykdęs valstybinę statybos priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos nurodymus dėl jam nuosavybės teise priklausančių statinių, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovÄ Å¡iuos statinius nugriauti.

Teismas atmetė ieÅ¡kovų argumentÄ , kad atsakovo UAB „Start Vilnius“ statiniai nenaudojami pagal paskirtį, todėl žemės sklypai prie jų negalėjo bÅ«ti formuojami. Teismas nurodė, kad Statybos įstatyme „naudojimo“ sÄ voka yra siejama su esminių statinio reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimu naudotojo poreikiams tenkinti. Teismo vertinimu, atsakovas UAB „Start Vilnius“ pateikė įrodymus, kad statinius naudoja: jie yra saugomi, nuomojami; patys ieÅ¡kovai nurodo, jog ginčo teritorijoje buvo atliekamas filmavimas;

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2009 m. gegužės 26 d. naudojamų statinių techninės priežiÅ«ros ir naudojimo priežiÅ«ros patikrinimo akto priede užfiksuota, kad dalis statinių yra naudojami. Naudojimo faktÄ patvirtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gegužės 20 d. nutarimÄ Nr. 464 žemės sklypuose ketinama vykdyti mokslo ir technologijų parkų plėtrÄ . Teismas taip pat atmetė ieÅ¡kovų argumentÄ , kad atsakovo UAB „Start Vilnius“ statiniams buvo nepagrįstai suformuoti per dideli (neproporcingi) žemės sklypai, nes statiniai užima tik maÅ¾Ä jų dalį.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės yra parduodami ar iÅ¡nuomojami sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuose planuose, ir tokio dydžio, kuris bÅ«tinas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamo turto registre įraÅ¡ytÄ tiesioginę paskirtį. Teismo nuomone, teisės aktai nenurodo ir neapibrėžia, kokio dydžio sklypas turi bÅ«ti formuojamas konkrečiam statiniui eksploatuoti.

Nors generalinis prokuroras ir ginčija sklypų dydį, tačiau nenurodo ir nepagrindžia, kokio ploto sklypai turėtų bÅ«ti nustatyti atsakovo UAB „Start Vilnius“ statiniams eksploatuoti.Teismas nesutiko su ieÅ¡kovais, kad teritorijos detalusis planas prieÅ¡tarauja Teritorijų planavimo įstatymui ir Vilniaus apskrities teritorijos bendrajam planui. Teismo nuomone, nustačius, kad statiniai yra naudojami, nėra pagrindo konstatuoti Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pažeidimÄ . Vien pretendentų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , buvimas nesuponuoja pareigos atsisakyti derinti ar tvirtinti detalųjį planÄ .

Be to, minėta, ieÅ¡kovai negali pretenduoti į 1,08 ha ploto žemės sklypÄ , nes jis neįėjo į buvusio rėžinio kaimo teritorijÄ . Teismas nurodė, kad ginčijamo detaliojo planavimo tikslas – sklypo ribų ir ploto, paskirties naudojimo bÅ«do ir pobÅ«džio nustatymas. Bylos duomenimis, atsakovas UAB „Start Vilnius“ buvusio kaimo teritorijoje nuosavybės teise valdo 31 pastatÄ , tačiau Å¡ių statinių eksploatavimui sklypai nebuvo suformuoti. Taigi, teismo nuomone, jokie kiti byloje surinkti įrodymai nepaneigia iÅ¡vados, kad Å¡iuo atveju detalusis planas buvo rengiamas siekiant suformuoti žemės sklypus prie naudojamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, nekeičiant žemės naudojimo bÅ«do ir pobÅ«džio, nenumatant naujo užstatymo.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grÄ Å¾inant natÅ«ra tik laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje. Nagrinėjamu atveju žemė, kurios detalusis planas ginčijamas, nėra laisva – ji užimta UAB „Start Vilnius“ nuosavybės teise valdomais statiniais, todėl Å¡i žemė laikoma iÅ¡perkama valstybės ir joje negali bÅ«ti formuojami sklypai nuosavybės teisių atkÅ«rimui.

Teismo nuomone, tik detaliojo teritorijų planavimo procesÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas galėtų bÅ«ti pagrindas naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymÄ , tačiau tokių pažeidimų nenustatyta. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: teismas, padaręs nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl statinių naudojimo, kartu neteisingai sprendė dėl suformuotų žemės sklypų dydžio – nustačius dalies statinių nebetinkamÄ naudojimÄ , žemės, reikalingos jiems eksploatuoti, poreikis akivaizdžiai sumažėtų. Kadangi UAB „Start Vilnius“ statinių pagal paskirtį nenaudojo ir nesiekė naudoti, todėl detalusis planas negalėjo bÅ«ti rengiamas Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (turint tikslÄ formuoti žemės sklypus prie naudojamų statinių).

Situacija, kuomet UAB „Start Vilnius“ teigia, kad ginčo žemės sklypai jam reikalingi statinių naudojimui, tačiau Å¡ių statinių realiai nenaudoja, pažeidžia valstybės, kaip žemės savininkės, interesus. Apeliantai A. T., M. M., A. O. ir kt. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti apeliantų ieÅ¡kinį. Apeliantų nuomone, teismas nevertino, kokio dydžio žemės sklypas yra bÅ«tinas UAB „Start Vilnius“ statiniams tinkamai naudoti pagal jų paskirtį.

Toks klausimas turėjo bÅ«ti sprendžiamas kompleksiÅ¡kai, derinant apeliantų, kaip pretendentų atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypo dalį ir UAB „Start Vilnius“, interesus. To nepadarius, ieÅ¡kinio atmetimas yra nepagrįstas. Apeliantai pažymi, kad jų nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimo sprendimas buvo vilkinamas, nors buvęs (duomenys neskelbtini) poligonas nebuvo reikalingas visuomenės poreikiams (Å¡ias aplinkybes yra konstatavusios ir valstybės institucijos) tačiau teismas dėl to visiÅ¡kai nepasisakė, taip pažeisdamas objektyvumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principÄ .

Teismas net nesvarstė, kad ginčo teritorija yra Å¡alia gyvenamosios nedidelio aukÅ¡tingumo statybos, miÅ¡ko masyvo pakraÅ¡tyje, todėl jos priskyrimas sandėliavimo bei pramonės objektams yra neteisėtas ir neracionalus, galintis pažeisti gyventojų interesus į saugiÄ ir sveikÄ aplinkÄ . Apeliantai taip pat pateikia argumentus dėl statinių nenaudojimo pagal paskirtį ir Å¡io fakto reikÅ¡mės, kurie iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡ki nurodytiems generalinio prokuroro skunde. Atsakovai UAB „Start Vilnius“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija praÅ¡o atmesti apeliacinius skundus.Atsakovų nuomone, nors apeliantai teigia, kad žemės sklypai yra pernelyg dideli, tačiau nenurodo ir nepagrindžia, kokio ploto turėtų bÅ«ti formuojami sklypai UAB „Start Vilnius“ statiniams eksploatuoti.

Detaliuoju planu suformuota teritorija iÅ¡ esmės atitinka buvusio poligono generalinį planÄ ir poligonui priskirtÄ plotÄ . Atsakovų teigimu, teisės aktai neįpareigoja tvirtinant detalųjį planÄ atsižvelgti į pretendentų atkurti nuosavybės teises teisėtus lÅ«kesčius ir interesus – tai pripažįstama ir teismų praktikoje. Atsakovas pažymi, kad argumentai dėl detaliojo plano prieÅ¡taravimo Vilniaus apskrities teritorijos bendrajam planui, yra nepagrįsti. Å iuo atveju jokia teritorija nebuvo prijungta prie užstatytų teritorijų, o buvo suformuoti sklypai esamų statinių eksploatavimui – to Å¡is bendrasis planas nedraudžia.

Atsakovas UAB „Start Vilnius“ taip pat nurodo, kad jis yra vieÅ¡asis juridinis asmuo, žemės sklypai buvo iÅ¡nuomoti ne tik kaip bÅ«tini sklypai esamiems statiniams eksploatuoti, bet ir kaip bÅ«tini sklypai konkretiems vieÅ¡iesiems tikslams (sostinės reikmėms, valstybės investicinėms programoms) vystyti. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribų nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų. Dėl faktinės bylos situacijos ir byloje vertintinų klausimų nustatymoByloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. sausio 12 d. perdavimo – priėmimo aktu Nr. 722-01 perdavė Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn ne pelno įmonę „Šiaurės miestelis“.

Kartu Å¡iuo aktu buvo perduotas ir įmonės balanse nurodytas turtas – ne pelno įmonei „Šiaurės miestelis“ priklausantys pastatai (t. 1, b. l. 172). 1998 m. gegužės 19 d. ne pelno įmonė „Šiaurės miestelis“ buvo reorganizuota į UAB „Šiaurės miestelis“ (t. 1, b. l. 173). Vilniaus miesto mero 1998 m. liepos 16 d. potvarkiu Nr. 417, bendrovei „Šiaurės miestelis“ pavesta atlikti jai nuosavybės teise priklausančių pastatų teisinę registracijÄ (t. 1, b. l. 174).

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 1-1250 buvo nuspręsta perduoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančius negyvenamuosius pastatus bendrovei „Šiaurės miestelis“ kaip savivaldybės turtinį įnaÅ¡Ä ir įpareigoti UAB „Šiaurės miestelis“ direktorių atlikti veiksmus, susijusius su turto teisiniu įregistravimu bendrovės vardu (t. 1, b. l. 174). 2006 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pasirašė turto perdavimo – priėmimo aktÄ dėl perduodamų UAB „Šiaurės miestelis“ objektų (t. 1, b. l. 49-50).

Paminėtų aktų pagrindu UAB „Šiaurės miestelis“ vardu VÄ® „Registrų centras“ buvo įregistruota virÅ¡ trisdeÅ¡imt pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 18, Vilniuje. Teritorija (buvęs karinis (duomenys neskelbtini) poligonas), kurioje buvo iÅ¡sidėstę UAB „Šiaurės miestelis“ priklausantys statiniai, nuosavybės teise priklausė valstybei (t. 2, b. l. 126-139). Statinių, esančių ant valstybinės žemės, savininkams siekiant sudaryti galimybę naudotis visomis jiems kaip nuosavybės teisės turėtojams suteiktomis teisėmis, įstatymais užtikrinama galimybė lengvatine tvarka nuomoti pastatais užstatytÄ ir jų eksploatavimo tikslais naudojamÄ Å¾emės sklypÄ (ginčo laikotarpiu aktuali CK 6.551 str. 2 d.;

Žemės įstatymo 9 str. 6 d. (redakcija galiojusi nuo 2008 m. lapkričio 15 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d.). Valstybės teritorijų planavimÄ , rengiant savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentus, vykdo savivaldybės institucijos (Teritorijų planavimo įstatymo 5 str. 5 d. 1 p., įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2008 m. lapkričio 25 d. iki 2010 m. sausio 1 d.), todėl Vilniaus miesto savivaldybė, įgyvendindama jai pavestus savivaldybės lygmens teritorijų planavimo uždavinius, bei siekdama teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti žemės sklypÄ (sklypus) nuosavybės teise valdomų statinių eksploatavimui (duomenys neskelbtini) poligono teritorijoje, dar 2002 m. gruodžio 12 d. su SÄ® „Vilniaus planas“ sudarė Tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutartį, kurios objektas – apie 40 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) g. 18, Vilnius, detalusis planas.

Atsižvelgiant į tai Vilniaus mieto savivaldybės administracijos direktorius 2003 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-988 leido rengti Å¡ios teritorijos detalųjį planÄ (t. 1, b. l. 63). Ä®vertinus siekį užtikrinti pastatų savininko teisės į valstybinio žemės sklypo, bÅ«tino jo pastatams eksploatuoti, nuomÄ , bei tai, kad UAB „Šiaurės miestelis“ jam nuosavybės teise priklausančius statinius įregistravo VÄ® „Registrų centras“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 24 d.

įsakymu Nr. 30-729 buvo patvirtintos planavimo užduotys detaliojo planavimo dokumentams rengti. Ä®sakymu buvo numatyta parengti 30 ha žemės sklypo plotÄ , nustatyti planavimo tikslai, uždaviniai – sklypo ribų ir ploto nustatymas, naudojimo bÅ«do ir pobÅ«džio nustatymas (prijungtos administracinės bylos t. 1, b. l. 140). Teritorijos (duomenys neskelbtini) g. 18, Vilnius, detalusis planas buvo baigtas rengti ir patvirtintas 2009 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2183.

Šiuo įsakymu buvo patvirtinti ir teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) g. 18, detaliojo plano sprendiniai, t. y. du žemės sklypai: 10883 kv. m. ir 232917 kv. m., nustatant, jog jų paskirtis - kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, o pobūdis – pramonės sandėliavimo įmonių statybos (prijungtos administracinės bylos t. 1, b. l. 128-129). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 30-2231, buvo suformuoti minėtų plotų žemės sklypai (duomenys neskelbtini) g. 18 ir 18G, Vilnius, juose esančių statinių eksploatavimui bei nustatyti jų duomenys (ribos, naudojimo būdas, pobūdis ir kt.) (prijungtos administracinės bylos t. 1, b. l. 180-181).

UAB „Šiaurės mietelis“ pateikus praÅ¡ymÄ iÅ¡nuomoti ankščiau aptartais administraciniais aktais suformuotus žemės sklypus, Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas 2010 m. kovo 15 d. su UAB „Šiaurės miestelis“ sudarė valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 18 ir 18G, Vilnius, nuomos sutartis Nr. N01/2010-52, N01/2010-53 (t. 1, b. l. 89-92).Prokuroras byloje ginčija aptartus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 14 d. ir 2009 m. gruodžio 22 d.

įsakymus, kuriais buvo patvirtintas detalusis planas ir jo sprendiniai bei suformuoti žemės sklypai, taip pat 2010 m. kovo 15 d. valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 18 ir 18G, Vilnius, nuomos sutartis Nr. N01/2010-52, N01/2010-53, teigdamas, jog Å¡iuo atveju žemės sklypų planai buvo suformuoti ir patvirtinti nesilaikant įstatymo reikalavimų, t. y. rengiant detalųjį planÄ nebuvo atsižvelgta, jog detaliuoju planu numatyto teritorijos naudojimo bÅ«do ir žemės sklype esančių, atsakovui nuosavybės teise priklausančių statinių, paskirtis, nurodyta Nekilnojamojo turto registre, nesutampa, neįvertino, ar atsakovui priklausančių pastatų eksploatavimui buvo bÅ«tina visa ginčijamais administraciniais aktais nustatyto ploto teritorija.

Ä®vertinus byloje kilusį ginÄÄ , bei atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014, teisėjų kolegija vertina, kokie detaliojo plano sprendiniai ir nuomos objektai galėjo bÅ«ti nustatyti vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis; ar atsakovui ginčo žemės sklypuose esančių pastatų eksploatacijai yra bÅ«tina viso ploto ginčijamais administraciniais aktais bei valstybinės žemės sklypų nuomos sutartimis suteikto dydžio žemės sklypų teritorija; ir ar galimas ginčo žemės sklypų panaudojimas pagal kitÄ paskirtį.Dėl ginčijamos teritorijos detaliuoju planu nustatyto naudojimo bÅ«do ir joje esančių statinių paskirties santykioVienas iÅ¡ aspektų, kuriuo remiantis ieÅ¡kovas byloje įrodinėja ginčijamų administracinių aktų ir nuomos sutarčių neteisėtumÄ - jų neatitiktis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punktui, kuris nustato, kad detalieji planai rengiami kai žemės sklypai formuojami prie naudojamų statinių (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2008 m. lapkričio 25 d. iki 2010 m. sausio 1 d.).Ginčijamų aktų ir sandorių priėmimo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostatos nustatė, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieÅ¡tarauti įstatymams, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (iÅ¡skyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams.

Todėl ginčo situacijÄ vertinant nurodyto teisės akto aspektu, kartu įvertinama ir teisės aktais, kurie ginčo laikotarpiu reglamentavo valstybinės žemės sklypo nuomos santykius, sukurta teisinė situacija, kadangi Å¡ie klausimai nagrinėjamu atveju neatsiejamai susiję.Ginčijamų administracinių aktų priėmimo ir valstybinių žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymo metu galiojusioje CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė ne aukciono bÅ«du iÅ¡nuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyta, kad valstybinė žemė iÅ¡nuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais; <·· > žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. Detali valstybinės žemės nuomos tvarka nustatyta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (toliau tekste ir Taisyklės), kurių 28 punktas taip pat atkartojo iÅ¡vardintų teisės aktų nuostatas.

Taisyklių 2.2 punkte įtvirtinta, kad jos, be kita ko, taikomos formuojant (rengiant teritorijų planavimo dokumentus) naudojamus žemės sklypus prie kitų nuosavybės teise turimų statinių. Taisyklėse nustatyta, kad: naudojamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus gali išsinuomoti Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos (toliau – asmenys) (27 punktas); išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (28.1 punktas);

žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ Å¡ių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį (30.11 punktas). Aptarta teisinė reglamentacija rodo, kad žemės sklypai prie kitų nuosavybės teise turimų statinių turėjo bÅ«ti formuojami (rengiant teritorijų planavimo dokumentus) ir jų dydis nustatomas atsižvelgiant į statinių naudojimo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį reikmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014).

Pažymėtina, kad statinių naudojimo fakto klausimas byloje pakartotinai nevertinamas, kadangi, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 28 d. nutartyje Nr. 3K-3-232/2014, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika laikomasi nuostatos, jog Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymui reikšmingas statinio naudojimas kildintinas iš savininko nuosavybės teisės turinio, o ne iš Statybos įstatyme įtvirtinto statinio naudojimo (esminių statinio reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti) apibrėžimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A502 – 1013/2009).

Byloje vertinti ieškovo teiginiai, jog ginčo sklype esantys statiniai apleisti, vienareikšmiškai nepaneigia jų naudojimo fakto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444 – 1460/2009). Šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 30-729 „Dėl pavedimo organizuoti teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) g. 18 detaliojo plano rengimo“ nustatytas detaliojo plano rengimo tikslas buvo – sklypo ribų ir ploto, paskirties naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas (prijungtos administracinės bylos t. 1, b. l. 136).

Detaliojo plano aiškinamuoju raštu, kaip sudėtine teritorijos, šalia (duomenys neskelbtini) g. 18 detaliojo plano dalimi, buvo išskirta, kad planuojamoje teritorijoje šalia (duomenys neskelbtini) g. 18, supaprastinta tvarka rengiamas detalusis planas, suformuojant sklypus prie esamų statinių, kurie nuosavybės teise priklauso UAB „Šiaurės miestelis“ nenumatant naujo užstatymo bei paliekant esamus reglamentus. Detaliojo plano sprendiniais buvo numatyta suformuoti du žemės sklypus, jame esantiems statiniams eksploatuoti, papildomai pažymint, jog žemės sklypo naudojimo būdas nekeičiamas, naujas užstatymas nenumatomas (prijungtos administracinės bylos t. 1, b. l. 165).

IÅ¡ aptarto nėra pagrindo manyti, jog detaliojo plano paskirtis – suformuoti sklypus prie esamų statinių, prieÅ¡taravo Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punktui.Teritorijų planavimo įstatymas apibrėžė, jog detalusis planas – tai teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sÄ lygos) (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 3 d.). Todėl be nurodytų aplinkybių (detaliojo plano tikslų ir uždavinių), rengiant detaliuosius planus, nustatomas Å¡is privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas – teritorijos (žemės sklypo) naudojimo bÅ«das ir (ar) pobÅ«dis (Teritorijų planavimo įstatymo 23 str. 1 d.).

To paties įstatymo 2 straipsnio 50 ir 51 dalyse nurodyta, jog žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose numatyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemėje, o žemės sklypo naudojimo pobūdis – tam tikrame žemės sklype teisės aktų nustatyta tvarka leidžiamos vykdyti veiklos specifika. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 30-2183 buvo patvirtintas teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) g. 18 detalusis planas ir jo sprendiniai: sklypas Nr. 1 (10883 kv. m. ploto) ir sklypas Nr. 2 (232917 kv. m. ploto), nustatant, jog jų paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, o pobūdis – pramonės sandėliavimo įmonių statybos (prijungtos administracinės bylos t. 1, b. l. 128-129).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 30-2231, buvo suformuoti minėtų plotų žemės sklypai (duomenys neskelbtini) g. 18 ir 18G, juose esančių statinių eksploatavimui bei nustatyti jų duomenys (ribos, naudojimo bÅ«das, pobÅ«dis ir kt.) (prijungtos administracinės bylos t. 1, b. l. 180-181).Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymÄ ir administravimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – Žemės įstatymas).

Å io įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ bei pobÅ«dį (1 punktas). Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma formuojant naujus žemės sklypus. Å io įstatymo 25-29 straipsniuose yra nustatyti penki pagrindiniai tikslinės paskirties žemės naudojimo bÅ«dai – žemės, miÅ¡kų Å«kio, vandens Å«kio, konservacinės ir kitos paskirties.

Kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytÄ Å¾emės naudojimo bÅ«dÄ skirstomi į: gyvenamÄ sias teritorijas; visuomeninės paskirties teritorijas; pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas; komercinės paskirties objektų teritorijas; inžinerinės infrastruktÅ«ros teritorijas; rekreacines teritorijas; bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijas; naudingųjų iÅ¡kasenų teritorijas; teritorijas kraÅ¡to apsaugos tikslams; atliekų saugojimo, rÅ«Å¡iavimo ir utilizavimo (sÄ vartynai) teritorijas; teritorijos valstybės sienos apsaugos tikslams; atskirųjų želdynų teritorijas (29 str.).

Žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, bÅ«das ir pobÅ«dis registruojami Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo kadastro duomenis įraÅ¡ant į Nekilnojamojo turto kadastrÄ ir žemės sklypÄ registruojant Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtintas Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo bÅ«dų turinys, žemės sklypų naudojimo pobÅ«džių sÄ raÅ¡as ir jų turinys (toliau – Ä®sakymas) (redakcija galiojusi ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu, nuo 2009 m. gruodžio 13 d. iki 2010 m. kovo 26 d.).

IÅ¡ Å¡io Ä®sakymo matyti, kad kitos paskirties žemės, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (žemės sklypų naudojimo bÅ«das), pagal jų turinį yra teritorijos, skirtos pramonės ir gamybos įmonių, sandėlių, terminalų bei kitų sandėliavimo objektų statybai, kurios dar skirstomos į pramonės ir sandėliavimo įmonių ir į sandėliavimo statinių statybas (žemės sklypo naudojimo pobÅ«dis). Å ių žemės sklypų naudojimo pobÅ«džio turinys numatė, jog tai žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti pramoninės, gamybos įmonių ir sandėlių pastatai, įskaitant branduolinės energetikos objektus ir statinius bei žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti terminalai ir kiti sandėliavimo statiniai.Taigi, pagal ginčijamais administraciniais aktais patvirtintÄ detalųjį planÄ Nekilnojamojo turto registre įregistruotuose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. 18 ir 18G, nekeičiant nustatytojo žemės naudojimo bÅ«do ir pobÅ«džio, buvo numatyta galimybė įrengti pramonės ir sandėliavimo įmonių statinius.

Tačiau pagal ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu Nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis, atsakovui UAB „Šiaurės miestelis“ priklausančių statinių, išdėstytų naujai suformuotuose žemės sklypuose, matyti, kad jų paskirtis ir naudojimo būdas neatitiko žemės sklypų naudojimo būdo ir paskirties (t. 2, b. l. 163-175). Nekilnojamojo turto duomenimis atsakovui priklausiančių statinių (kontrolės posto, slėptuvių, pirties, akumuliatorinės, garažų ir kt.) paskirtys buvo: kita, specialioji, garažų ir pan., t. y. nesuderinama su detaliuoju planu suformuotų žemės sklypų naudojimo būdu ir pobūdžiu, t. y. neatitiko detaliuoju planu numatyto teritorijos panaudojimo būdo ir pobūdžio, dėl ko kaip, pagrįstai teigia ieškovas, sprendžiant dėl poreikio rengti detaliuosius planus ginčo teritorijoje esantiems statiniams eksploatuoti, buvo būtina įvertinti, ar apskritai yra tikslinga jį rengti.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal atsakovui priklausančių statinių vyraujančiÄ paskirtį, jų eksploatavimas bÅ«tų galimas kitos paskirties žemės sklypuose, kraÅ¡to apsaugos teritorijoje, skirtoje specialiems kraÅ¡to apsaugos tikslams ir valstybės sienos apsaugai (Ä®sakymo 23 p.), tačiau toks žemės sklypo naudojimo bÅ«das ginčijamais įsakymais nepatvirtintas, kas tik papildomai įrodo detaliuoju planu nustatytų žemės sklypų naudojimo bÅ«do ir paskirties nesuderinamumÄ su ginčo sklypuose esančių statinių paskirtimi.Teisėjų kolegijos nuomonę patvirtina ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2010 m. gegužės 25 d. iÅ¡vada dėl teritorijos Å¡alia (duomenys neskelbtini) g. 18, Vilniuje detaliojo plano (t. 1, b. l. 79-84).

Joje, įvertinus ginčijamais administraciniais aktais patvirtintÄ teritorijos Å¡alia (duomenys neskelbtini) g. 18, Vilnius, detalųjį planÄ ir jo sprendinius bei vyraujančiÄ esamų Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių tiesioginę paskirtį, konstatuota, kad vyraujanti Nekilnojamojo turto registre registruotų esamų statinių tiesioginė naudojimo paskirtis neatitinka detaliuoju planu numatyto teritorijos naudojimo bÅ«do – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, žemės naudojimo pobÅ«džio – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos (t. 1, b. l. 82).

IÅ¡vadoje papildomai iÅ¡skirta, jog detaliuoju planu planuojama teritorija, kuriai nustatomas žemės naudojimo bÅ«das – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, žemės naudojimo pobÅ«dis – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos, patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1310 patvirtintÄ Vilniaus apskrities teritorijos bendrÄ jį planÄ , bendrajame plane pažymėtÄ mažo užstatymo intensyvumo gyvenamojo ploto teritorijÄ , kurioje pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų žemės naudojimo bÅ«das nenumatytas.

Teritorijų įstatymo nuostatos draudžia rengti detaliuosius planus, formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai, kai statyba nenumatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose (Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 1 d.). Be to, kaip jau buvo minėta, ginčijamais administraciniais aktais patvirtinto detaliojo plano aiškinamuoju raštu buvo pažymėta, kad detalusis planas rengiamas formuojant žemės sklypus prie naudojamų statinių, teisiškai registruotų nekilnojamojo turto registre ir nekeičiant žemės naudojimo būdo ir pobūdžio, nenumatant naujo užstatymo.

Vadinasi, atliekant teritorijų planavimo darbus buvo atsižvelgta ir vertinama atsakovui priklausiusių statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre buvimas, įstatymai įpareigojo atsižvelgti ir į jų tiesioginę vieÅ¡ajame registre nurodytÄ paskirtį, tačiau nagrinėjamu atveju rengiant detaliųjų planÄ Ä¯ tai nebuvo atsižvelgta, kadangi detaliuoju planu suformuotų žemės sklypų naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis nesuderinami su juose esančiais ir jiems eksploatuoti skirtais pastatų paskirtimi.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo atveju detalusis planas buvo rengiamas supaprastinta tvarka (prijungtos administracinės bylos t. 1, b. l. 166) (Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 8 d.; Detaliųjų planų rengimo taisyklių 58.3. p.), todėl detaliuoju planu siekiant kito formuojamos teritorijos naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymo, detalusis planas turėjo būti rengiamas ne supaprastinta, bet bendra tvarka.Atsakovo UAB „Start Vilnius“ (buvęs UAB „Šiaurės miestelis“) atstovas nurodė, jog rengiant detaliuosius planus buvo vertinta ne tik esamų statinių tiesioginė paskirtis, bet ir tai, kokiu tikslu juos ketinama naudoti ateityje.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, jog detalieji planai rengiami nustatant juose ne tik esamÄ , bet ir bÅ«simÄ Å¾emės panaudojimo pobÅ«dį, tačiau atkreipia dėmesį, jog į tai, kad Å¡iuo atveju naujas užstatymas suformuotose sklypuose nebuvo numatytas (prijungtos administracinės bylos t. 1, b. l. 165), kas reiÅ¡kia, jog jau rengiant detaliuosius planus atsakovas turėjo įrodymais pagrįsti apie realų ketinimÄ rekonstruoti ar pritaikyti ginčo sklype esančius statinius administraciniais aktais suformuotų sklypų paskirčiai.

BylÄ nagrinėjant teisme atsakovo atstovas negalėjo tiksliai įvardyti, kokioms reikmėms tuo laikotarpiu, kai buvo atliekami teritorijos tvarkymo darbai, buvo ketinama naudoti statinius (teismo posėdžio garso įraÅ¡o 1.45 min). Kaip viena iÅ¡ numatytų pastatų naudojimo galimybių buvo įvardytas pastatų naudojimas gamybiniais tikslais, tačiau teisėjų kolegijai nepateikta duomenų ir įrodymų leidžiančių manyti, jog toks daugumos pastatų naudojimo tikslas buvo realiai planuojamas (statinių rekonstrukcijos planai ir pan.).

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu teismui pateikė duomenis apie vieno iÅ¡ ginčo teritorijoje esančių pastatų naudojimo paskirties keitimÄ Ä¯ gamybinės paskirties (t. 5, b. l. 132-133), tačiau vieno ar kelių iÅ¡ atsakovui priklausančių pastatų, esančių ginčo teritorijoje paskirties suderinamumas su numatytuoju teritorijos naudojimo bÅ«du ir paskirtimi, neleidžia teigti, kad teritorijos planavimo dokumentais nustatyta teritorijos naudojimo paskirtis atitinka jose esančių statinių naudojimo paskirtį, kadangi tokiai iÅ¡vadai reikėtų daugumos, o ne pavienių statinių vyraujančios paskirties atitikties ginčo sklypo naudojimo pobÅ«džiai ir bÅ«dui.

Atsakovo atstovo teiginius paneigia ir tai, jog UAB „Start Vilnius“ dar 2008 m. lapkričio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1262 „Dėl integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Saulėtekis“ plėtros programos patvirtinimo“ (toliau tekste - „Saulėtekio“ plėtros programa) dalį (duomenys neskelbtini) karinės bazės 25 ha, priklausančius atsakovui, buvo nutarta panaudoti „Saulėtekio“ plėtros programai vystyti (t. 5, b. l. 93-118).

„Saulėtekio“ plėtros programos paskirtis – sukurti tarptautinio lygio mokslo, studijų ir žinioms imlaus verslo centrÄ , vadinasi ir jo plėtrai naudojamos teritorijos su jose esančiais statiniais bus nukreipti „plyno lauko“ inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimui, o ne pramoninei ir sandėliavimo veiklai vykdyti. Be to, atsakovo UAB „Start Vilnius“ įgaliotas asmuo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teigė, kad įmonė yra numačiusi jai priklausančių pastatų, esančių ginčo teritorijoje, rekonstrukcijÄ , pritaikant juos mokslo laboratorijoms ir bandomųjų gaminių gamybai, tyrimams ir iÅ¡radimų kÅ«rimui (t. 5, b. l. 127-128).

Kalbant apie atsakovo įsipareigojimus pagal „Saulėtekio“ plėtros programÄ bÅ«tina aptarti ir atsakovo atstovės teismo posėdžio metu iÅ¡sakytas pastabas dėl to, kad Å¡io projekto vystymas susijęs su vieÅ¡uoju interesu vykdyti mokslo ir pažangos plėtrÄ minėtame Vyriausybės nutarime apibrėžtoje teritorijoje, į kuriÄ patenka ir ginčo teritorija (duomenys neskelbtini) g. 18 ir 18 G, Vilnius. Teisėjų kolegija sutinka, kad mokslo ir technologijos pažangos skatinimas, be abejonės, yra vieÅ¡as interesas, nes gerina investicinę aplinkÄ , skatinÄ gamybÄ , Å«kio plėtrÄ ir visuomenės gerovės augimÄ , tačiau Å¡iuo atveju vyrauja ir kitas, ne mažiau svarbus, visuomenės interesas – užtikrinti, kad valstybės turtas bÅ«tų valdomas, naudojamas ir disponuojamas taip, kad jis tenkintų ne kurios nors vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus arba poreikius, o bendrÄ visuomenės poreikį.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad pagal KonstitucijÄ valstybė yra nuosavybės teisės subjektas. <···> Jai nuosavybės teise priklausantis turtas turi bÅ«ti tvarkomas taip, kad jis tarnautų bendrai tautos gerovei, visos visuomenės interesui. Valstybės turtas yra viena iÅ¡ priemonių užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ , socialinę darnÄ . <···> Dėl to visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, privalo laikytis Konstitucijos normų bei principų (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su vieÅ¡uoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Å iam teisiniam reglamentavimui bÅ«dingas imperatyvusis pobÅ«dis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009).

Todėl nustačius faktÄ , jog valstybės institucijos priimtas aktas prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, neabejotinai yra vieÅ¡asis interesas, kad Å¡is pažeidimas bÅ«tų kuo greičiau paÅ¡alintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2006). Nagrinėjamoje byloje be aptartų neabejotinai vyrauja ir vieÅ¡as interesas užtikrinti asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimÄ , interesus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad bylose, susijusiose su nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimu, egzistuoja vieÅ¡asis interesas, kuris nukreiptas į tai, jog nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas bÅ«tų vykdomas skaidriai, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2009; kt.).

Nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese valstybės ir visuomenės vardu veikia atitinkamus įgaliojimus turinčios valstybės institucijos ir pareigÅ«nai. Tinkamas jų funkcijų vykdymas yra vieÅ¡ojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės įgaliotas asmuo privalo be jokių iÅ¡lygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigÅ«nas pažeidžia įstatymÄ arba kitÄ teisės aktÄ , pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir vieÅ¡asis interesas, kad valstybės institucijų ir valstybės įgaliotų pareigÅ«nų veikloje bÅ«tų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2006; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2008; kt.).

Konstitucinis Teismas savo priimtuose nutarimuose ne kartÄ yra pabrėžęs, kad nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo procese turi bÅ«ti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės ir visos visuomenės interesų (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas), todėl Å¡iuo atveju nustačius Å¡iuos byloje vyraujančius interesus, nė vienam iÅ¡ jų negali bÅ«ti suteiktas prioritetas, kadangi tik jų tarpusavio derinimas užtikrins teisėtÄ ir teisingÄ ginčo situacijos sureguliavimÄ .Å iuo atveju nustačius, jog ginčijamais administraciniais aktais buvo suformuoti žemės sklypai, nesilaikant įstatymo normų reikalavimų ir neatsižvelgiant, kad ginčo sklypų naudojimo bÅ«das ir tvarka nesutapo su juose esančių statinių paskirtimi bei numatoma ateityje naudoti pastatų paskirtimi (Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 2 d. 7 p.), jie naikintini.

Minėta, kad valstybinės žemės sklypai iÅ¡nuomojami siekiant užtikrinti juose esančių statinių eksploatavimui, pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ Å¡ių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį, todėl pripažinus, jog statinių paskirtis nesutapo su galimais žemės sklypų panaudojimo bÅ«dais, laikytina, kad sudarant valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis ketinimo naudoti jos pagal paskirtį nebuvo, kas vertintina teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės sklypų nuomÄ , pažeidimu (Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p.;

Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.11 p.).Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovo atstovės teismo posėdžio metu akcentuota atsakovo, kaip statinių savininko, nuosavybės teisė Å¡iuo atveju nėra absoliuti. Tam, kad statinių savininkas galėtų naudotis įstatymo jam suteikta lengvatine tvarka naudotis valstybiniu žemės sklypu, suteiktu jo statiniams eksploatuoti, jis privalo užtikrinti žemės naudojimÄ pagal jos tikslinę paskirtį ir savo kaip savininko interesus derinti su valstybės įgaliotų institucijų nustatytu žemės naudojimo režimu.

Nesilaikant Å¡io reikalavimo, t. y. naudojant valstybinę žemę ne pagal sutartį arba ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį, valstybinio žemės sklypo nuomos sutartis gali bÅ«ti nutraukiama (CK 6.564 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013). Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu taip pat buvo keliamas klausimas apie galimybę keisti ginčijamais detaliaisiais planais patvirtintų žemės sklypų naudojimo bÅ«dÄ ir paskirtį.

Bylos nagrinėjimo metu teismo pavestÄ ekspertizę atlikęs ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kinimus davęs ekspertas S. M. teigė, jog tokia galimybė yra galima tuomet, jei detaliojo plano keitimas numatytas rengiant detalųjį planÄ . Å iuo atveju detaliojo plano aiÅ¡kinamajame raÅ¡te tiesiogiai Å¡i galimybė neįvardinta, tačiau iÅ¡ aiÅ¡kinamojo raÅ¡to turinio aiÅ¡ku, kad tai nedraudžiama, kadangi numatant formuojamų sklypų inžinerinę infrastruktÅ«rÄ buvo pažymėta, kad keičiant teritorijos naudojimo bÅ«dÄ bei pobÅ«dį bus rekonstruojami arba projektuojami nauji inžineriniai infrastruktÅ«ros objektai.

Tačiau keliant klausimÄ dėl ginčijamais administraciniais aktais patvirtinto detaliojo plano ir sprendinių pakeitimo galimybės turėtų bÅ«ti vertinama ir tai, ar atsakovui priklausančių pastatų eksploatacijai yra bÅ«tinas visas ginčo žemės sklypo plotas. Dėl detaliojo plano sprendiniais suformuotų ginčo žemės sklypų plotoLietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. liepos 31 d. iki 2011 m. gegužės 5 d.) 30.11 punktas numatė, kad žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ Å¡ių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį.

Be to, kai žemės sklype yra keli savarankiÅ¡kai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi bÅ«ti iÅ¡skirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingo dalys bei nustatytas Å¡ių dalių plotas (Taisyklių 31.3 p.). Å iais reikalavimais užtikrinamas racionalus ir teisėtas valstybinės žemės sklypų naudojimas. IeÅ¡kovas įrodinėja, kad atsakovo valdomiems statiniams eksploatuoti buvo iÅ¡nuomotas nepagrįstai didelio ploto žemės sklypas, neįvertinus jiems naudoti pagal tiesioginę paskirtį bÅ«tino ploto ir taip pažeidžiant vieÅ¡Ä interesÄ , kuris Å¡ioje byloje neatsiejamai susijęs ir su asmenų teise į tinkamÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ Teritorijų planavimÄ reglamentuojantys teisės aktai nenustato, kokia teritorija yra bÅ«tina joje esantiems statiniams pagal jų paskirtį eksploatuoti.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog kaip nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje, teismai neatlieka vieÅ¡ojo administravimo funkcijų, todėl teritorijų planavimo sprendinių keitimas teismo sprendimu, neatliekant vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«ros, nėra galimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A14 – 951/2007). Tai reiÅ¡kia, jog nagrinėjamu atveju įvertinus byloje keliamus klausimus, teismo kompetencijai nepavesta atsakyti į klausimÄ , kokio ploto žemės sklypas, yra bÅ«tinas atsakovo pastatams eksploatuoti, tačiau teismas, remiantis bylos medžiaga ir teisiniu reglamentavimu nustato, ar ginčijamais administraciniais aktais ir nuomos sutartimis atsakovui eksploatuoti suteiktas žemės sklypas atitiko teisės aktų reikalavimus ir protingumo bei proporcingumo principus.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo – generalinio prokuroro, atstovė teiginius dėl atsakovo statiniams eksploatuoti priskirto nepagrįstai didelio ploto žemės sklypo grindė ginčijamais administraciniais aktais nustatytu teritorijos užstatymo intensyvumu.

Žemės sklypų užstatymo intensyvumas apibrėžiamas kaip visų antžeminės dalies patalpų bendrojo ploto sumos santykis su žemės plotu (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 44 p.). Formuojant detaliuosius planus ketinant vykdyti statybas, atskiro sklypo leistinas žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas nustatomas detaliuoju planu, atsižvelgiant į atitinkamos paskirties pastato projektavimÄ reglamentuojančius normatyvinius techninius dokumentus. Nagrinėjamu atveju detalusis planas buvo parengtas ir patvirtintas siekiant suformuoti žemės sklypÄ esamiems statiniams eksploatuoti buvusio (duomenys neskelbtini) karinio poligono teritorijoje, todėl nei sklypo naudojimo bÅ«do keitimas, atsižvelgiant į Vilniaus miesto bendrÄ jį panÄ , nei statybos reglamentų ar režimo nustatymas nebuvo nagrinėjami (t. 1, b. l. 52), kas reiÅ¡kia, kad patvirtintu detaliuoju planu buvo įtvirtintas tik esamas užstatymo tankis ir intensyvumas.

Nesant numatyto maksimalaus leidžiamo detaliuoju planu užstatymo tankio ir intensyvumo, nėra galimybės įvertinti, ar ieÅ¡kovės teiginiai dėl to, jog ginčijamais aktais nustatytas atsakovo statinių užstatymo intensyvumas suformuotose sklypuose sudarantis atitinkamai 0,04 ir 0,18 (prijungtos administracinės bylos t. 1, b. l. 33-34), savaime rodo priskirtų sklypų dydžio neproporcingumÄ atsakovo esančių statinių užimamos ir bÅ«tinos eksploatuoti teritorijos plotui. Siekiant įvertinti ieÅ¡kovo teiginių pagrįstumÄ ir nustatyti, ar ginčijamais administraciniais aktais ir nuomos sutartimis atsakovui jo valdomiems statiniams eksploatuoti buvo suformuoti ir iÅ¡nuomoti tinkamo dydžio žemės sklypai, byloje buvo paskirta teismo ekspertizė.

Ekspertui buvo pavesta atsakyti į klausimus: ar statiniai (dalis jų), esantys (duomenys neskelbtini) g. 18 ir (duomenys neskelbtini) g. 18G, Vilnius teritorijoje, gali bÅ«ti vertinami kaip statinių kompleksas? Jei taip, ar Å¡iems statiniams eksploatuoti pagal naudojimo paskirtį, nurodytÄ Nekilnojamojo turto kadastre, yra bÅ«tinas žemės sklypas? Ar ginčo teritorija, atsižvelgiant į įsakymu nustatytÄ sklypų (duomenys neskelbtini) g. 18 ir (duomenys neskelbtini) g. 18G, Vilnius užstatymo tankį ir užstatymo intensyvumÄ , yra bÅ«tina aukščiau nurodytiems statiniams eksploatuoti (kaip statinių kompleksui ar kiekvienam iÅ¡ jų atskirai) pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį? Ekspertas atsakydamas į jam pavestus klausimus nurodė, jog jo nuomone, atsakovo ginčo teritorijoje esantys statiniai sudaro du statinių kompleksus, t. y. karinio poligono kompleksÄ ir fermos statinių kompleksÄ ir kiekvieno iÅ¡ jų eksploatavimui yra bÅ«tinas vientisas žemės sklypas.

Tačiau visa, ginčijamais administraciniais aktais patvirtinta (duomenys neskelbtini) g. 18 ir (duomenys neskelbtini) g. 1G, Vilnius, teritorija, šių statinių kompleksui eksploatuoti nėra būtina (Teismo ekspertizės akto 80 psl.). Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog kaip teismo posėdžio metu paaiškino ekspertizę atlikęs ekspertas – nustatant, kokio ploto žemės sklypas būtinas atsakovui priklausančių statinių eksploatavimui, buvo nustatomas ne statinių, kaip atskirų objektų naudojimui būtinas žemės sklypo plotas, bet statinių kompleksui priskirtinas žemės sklypo plotas.

Teisėjų kolegija nemano, kad toks vertinimas yra tinkamas ir pagrįstas bylos medžiaga. Ekspertizės iÅ¡vadoje pažymėta – atsakovui priklausantys statiniai sudaro du atskirus kompleksus: karinio poligono kompleksÄ ir fermos statinių kompleksÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, tam, kad Å¡iuos statinius galima bÅ«tų vertinti kaip atskirus kompleksus, turinčius nurodomÄ paskirtį, turi bÅ«ti įrodyta, jog jie realiai ir naudojami Å¡iam tikslui. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas statinius naudojo, naudoja ar ketino naudoti kaip fermos kompleksÄ , todėl nėra pagrindo nustatinėti žemės sklypo plotÄ tokios paskirties statinių kompleksui eksploatuoti.

Atsakovas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pateikė duomenis, apie jam priklausančių statinių, esančių ginčo teritorijoje ketinimÄ naudoti pagal jų Nekilnojamojo turto registre nurodytÄ paskirtį, t. y. karinės infrastruktÅ«ros tikslams (t. 8, b. l. 3-4). Tačiau detalesnis pateikto dokumento įvertinimas leidžia abejoti atsakovo teiginių pagrįstumu, kadangi iÅ¡ Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos pateikto atsakymo į atsakovo paklausimÄ (kuris teismui nepateiktas), negalima spręsti apie ketinimų naudoti atsakovui priklausančius pastatus kariniams tikslams realumÄ , kadangi raÅ¡tu tik suteikiama bendro pobÅ«džio informacija apie karinės infrastruktÅ«ros plotų normas, jos įrengimui taikomus reikalavimus, be to, iÅ¡ raÅ¡to negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog jame kalbama bÅ«tent apie ginčo teritorijÄ ir joje esančių statinių panaudojimÄ karinės stovyklavietės įrengimui.

Pažymėtina ir tai, jog Å¡ie atsakovo pateikti duomenys prieÅ¡tarauja atsakovo teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytai pozicijai, jog žemės sklypas ir jame esantys statiniai yra bÅ«tini vykdant atsakovo įsipareigojimus pagal „Saulėtekio“ plėtros programÄ , kuri skirta mokslinei plėtrai, o ne kariniams tikslams, įgyvendinti. Apibendrinant aptartas aplinkybes teisėjų kolegija mano, kad nesant duomenų apie atsakovui priklausančių statinių naudojimÄ pagal ekspertizės akte numatytÄ naudojimo pobÅ«dį – kariniams ir fermos eksploatavimo tikslams, nėra pagrindo laikyti atsakovui priklausančių statinių atskirais kompleksais.

Tačiau nepaisant to, jog teismo ir eksperto nuomonė dėl statiniams suteikto komplekso statuso, nesutapo, teisėjų kolegija pritaria eksperto iÅ¡vadoms, jog atsakovui ginčo sklype esančių pastatų eksploatavimui, pagal jų tiesioginę paskirtį, nėra bÅ«tinas visas skirtas žemės sklypo plotas.Ekspertas S. M. pažymėjo, jog vertinant, kokio ploto žemės sklypas bÅ«tinas statiniams eksploatuoti buvo atsižvelgta į komplekso užimamÄ teritorijÄ , nustatant, statinių kaip komplekso sudėtinių dalių, eksploatavimui reikalingÄ teritorijÄ .

Todėl akivaizdu, jog net ir iÅ¡vadai dėl statinių priskyrimo kompleksui nepasitvirtinus, laikytina, jog statiniams eksploatuoti buvo suteiktas nepagrįstai didelio ploto žemės sklypas. Å i teisėjų kolegijos iÅ¡vada paremta tuo, kad statinių kompleksui eksploatuoti nustatant bÅ«tinÄ Å¾emės sklypo plotÄ Ä¯vertinamas ir plotas kuris paprastai nėra bÅ«tinas atskiram statiniui eksploatuoti. Ekspertizės akte nurodyta, jog skaičiuojant kompleksui eksploatuoti bÅ«tinÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯ jį įtraukiamos teritorijos tarp atskirų statinių (komplekso elementų) taip užtikrinant susisiekimÄ tarp jų, be to, į komplekso teritorijÄ Ä¯traukiama laisva žemė, kurios tarp atskirų komplekso elementų negalima bÅ«tų racionaliai panaudoti (Teismo ekspertizės akto 68 psl.).

Be to, ekspertas vertindamas statinių komplekso – fermos naudojimui bÅ«tino žemės sklypo ploto dydį, pažymėjo, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais fermos statinių komplekso įrengimÄ ir eksploatavimÄ , fermos kompleksas turi turėti trijų zonų plotus (pagrindinių gamybinių pastatų, paÅ¡arų, sandėlių ir mėšlo bei nuotekų kaupimo). Tokios paskirties kompleksui bÅ«tina turėti reikiamÄ Å¾emės plotÄ mėšlui ir nuotekoms panaudoti (Teismo ekspertizės akto 76 psl.).

Nustačius, jog atsakovui priklausančių statinių nėra pagrindo vertinti savarankiÅ¡kais kompleksais ir statinių nenaudojant fermos ar karinei paskirčiai, nėra bÅ«tinas ir žemės sklypo plotas specifinei kompleksų paskirčiai įgyvendinti, dėl ko statinių eksploatavimui reikalingas sklypo plotas turi bÅ«ti apibrėžtas atskirai kiekvienam objektui pagal jo paskirtį nurodytÄ Nekilnojamojo turto registre.Apibendrinant aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo situacijoje rengiant detalųjį planÄ , siekiant suformuoti žemės sklypus atsakovo valdomiems statiniams eksploatuoti, nebuvo įvertinta, ar pagal teritorijoje esančių statinių paskirtį yra pagrindas rengti kitos paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektų naudojimo bÅ«do žemės sklypus, neatsižvelgta ar statiniams eksploatuoti buvo bÅ«tina viso ploto suformuota teritorija.

Å ios teismo iÅ¡vados leidžia teigti, jog ginčijami administraciniai aktai, prieÅ¡tarauja teritorijų planavimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams (Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. 7 p.; Detaliųjų planų rengimo taisyklių 16.7 p.) ir dėl to naikintini. Administracinius aktus, kurių pagrindu buvo patvirtintas detalusis planas ir jo sprendiniai pripažinus prieÅ¡taraujančius įstatymo reikalavimams ir panaikinus, naikinamos ir jų pagrindu sudarytos valstybinių žemės sklypų nuomos sutartys, kadangi jas sudarant nebuvo laikomasi reikalavimo iÅ¡nuomoti tokio ploto valstybinės žemės sklypÄ , koks yra bÅ«tinas jame esantiems statiniams pagal jų paskirtį, nurodytÄ Nekilnojamojo turto registre, eksploatuoti (Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p.;

Taisyklių 30.11 p.). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog patvirtinto ginčo detaliojo plano, jo sprendinių panaikinimas bei nuomos sutarčių pripažinimas niekinėmis, neatima atsakovo teisės įgyvendinti jam kaip statinių savininkui teisės į valstybinio žemės sklypo, bÅ«tino jo statiniams eksploatuoti, nuomÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, panaikinus administracinius aktus ir pakartotinai vertinant klausimÄ dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatavimui bÅ«tino žemės sklypo (sklypų) turi bÅ«ti vertinama ne tik detaliojo plano rengimo galimybė bet ir apskritai įvertinamas jo poreikis, taip pat atsižvelgiama į pretendentų, siekiančių įgyvendinti teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ natÅ«ra, interesus, statinių tiesioginę naudojimo paskirtį ar numatomÄ naudojimo paskirtį, jiems eksploatuoti bÅ«tinÄ Å¾emės sklypo plotÄ , bei atsižvelgiama ir į proporcingumo bei protingumo principus.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųPrieÅ¡ vertinant bylos Å¡alių pateiktus praÅ¡ymus atlyginti jų bylos nagrinėjimo teisme metu patirtas iÅ¡laidas, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä interesÄ , ieÅ¡kiniu buvo keliami du savarankiÅ¡ki neturtiniai reikalavimai: dėl įpareigojimo nugriauti statinius ir dėl administracinių aktų, kuriais buvo patvirtintas detalusis planas ir jo sprendiniai bei valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroro prašymas dėl administracinių aktų ir nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis vertinamas kaip vienas neturtinis reikalavimas, nes iš esmės valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių galiojimo klausimas yra išvestinis iš ieškovo reikalavimo pripažinti administracinius aktus negaliojančiais, be to, pripažinus, kad nuomos sutartys buvo sudarytos pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus jos teismo ex officio privalo būti pripažintos negaliojančiomis.

Tuo tarpu ieškovų A. T., M. M., A. O. ir kt., reikalavimas vertinamas kaip vienas neturtinis. Kadangi ieškinio reikalavimai dėl įpareigojimo nugriauti statinius yra atmesti ir teismo sprendimai šiuo klausimu yra įsiteisėję, o reikalavimai dėl administracinių aktų ir nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis tenkinami, teisėjų kolegija laiko, kad šiuo atveju yra patenkinta 50 proc. ieškovo – Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir 100 proc. ieškovų A. T., M. M., A. O. ir kt., prašymų.

IeÅ¡kovai A. T., M. M., A. O. ir kt., teikdami procesinius dokumentus sumokėjo 140,75 Eur žyminio mokesčio (t. 6, b. l. 167) (prijungtos administracinės bylos t. 1, b. l. 97, t. 3, b. l. 90). Todėl remiantis nustatytu, ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų UAB „Start Vilnius“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lygiomis dalimis ieÅ¡kovams priteisiama atlyginti jų bylos nagrinėjimo teisme metu patirtas iÅ¡laidas - 140,75 Eur žyminio mokesčio, t. y. po 70,38 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo. Pažymėtina, kad atsakovo procesinė padėtis byloje buvo suteikta ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, tačiau bylos nagrinėjimo metu Å¡is atsakovas palaikė ieÅ¡kovų pozicijÄ , dėl ko ieÅ¡kovų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ jo nepriteisiamos.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad žyminį mokestį už ieÅ¡kovus mokėjo jų atstovė, advokatė Jolita Vilutytė, todėl iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovams atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos jų atstovei, kuri jas tarp ieÅ¡kovų paskirstys remiantis jos ir atstovaujamųjų tarpusavio sutarimu ir įvertinus kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kovų sumokėto žyminio mokesčio dalį.IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä interesÄ , nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), tačiau tai neatleidžia atsakovų nuo pareigos sumokėti valstybei žyminio mokesčio dalį, proporcingÄ patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad patenkinta 50 procentų ieÅ¡kinio reikalavimų, todėl iÅ¡ atsakovų valstybei priteisiama atlyginti lygiomis dalimis 38,22 Eur žyminio mokesčio (už vienÄ neturtinį reikalavimÄ 2010 m. birželio mėnesį, t. y. ieÅ¡kinio pateikimo metu, buvo mokamas 131,80 Lt dydžio žyminis mokestis).Nagrinėjamoje byloje buvo keliamas klausimas tik dėl administracinių aktų ir valstybinės žemės nuomos sutarčių galiojimo, kurie tenkinami, todėl atsakovo praÅ¡ymu byloje skirtos ekspertizės iÅ¡laidos bei eksperto dalyvavimo teismo posėdyje iÅ¡laidos (ekspertÄ apklausti 2015 m. sausio 19 d. teismo posėdyje prašė atsakovas (t. 7, b. l. 196), priteistinos iÅ¡ atsakovo.

Už ekspertizės atlikimÄ atsakovas į teismo depozitinę sÄ skaitÄ Ä¯mokėjo 4 500 Lt (t. 7, b. l. 144, 149-151), todėl teismo sprendimu iÅ¡ atsakovo ekspertui atlyginti priteisiama 105,12 Eur (t. 8, b. l. 73-74). Atsakovai pateikė teismui praÅ¡ymÄ priteisti jų bylos nagrinėjimo teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro advokatui už jo suteiktas paslaugas sumokėta suma – 8 389,66 Eur (t.5, b. l. 136-140, t. 8, b. l. 61-68). Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant praÅ¡omų atlyginti atstovavimo iÅ¡laidų dydį, turi bÅ«ti sprendžiama ne tik tai, ar jis pagrįstas įrodymais, bet ir tai, ar praÅ¡omos priteisti atstovavimo iÅ¡laidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo nuostatas (toliau tekste - Rekomendacijos). Teisėjų kolegijos manymu, net ir įvertinus Rekomendacijomis nustatytus maksimalius užmokesčius už procesinių dokumentų suraÅ¡ymus, dalyvavimÄ teismo posėdžiuose bei kitų bÅ«tinų procesinių veiksmų atlikimÄ (Rekomendacijų 8.2.; 8.11.; 8.14. ir 8.16. punktai), praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos turi bÅ«ti mažinamos iki protingo ir bylos sudėtingumÄ atitinkančio dydžio.

Nors bylos apimtis nėra maža ir bylos nagrinėjimas truko ne vienerius metus, tačiau byloje nėra vertintinų faktų ir aplinkybių gausos, kuri lemtų ypatingÄ bylos sudėtingumÄ , todėl atsakovo UAB „Start Vilnius“ praÅ¡oma atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma mažintina iki protingo ir bylos sudėtingumÄ atitinkančio dydžio – 2 896 Eur. Ä®vertinus ieÅ¡kovų patenkintus ir atmestus reikalavimus (ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro patenkinta 50 proc., o ieÅ¡kovų A.

T., M. M., A. O. ir kt. – 100 proc. reikalavimų), atsakovams 50 proc. jų patirtų ir pagrįstomis pripažintų atstovavimo iÅ¡laidų –1 448 Eur priteisiama atlyginti iÅ¡ ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä interesÄ . Valstybės bylos nagrinėjimo metu patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 17,62 Eur (t. 7, b. l. 70, 90). Ä®vertinus patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų dydį laikytina, kad ieÅ¡kovas su atsakovais valstybės patirtas procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas turėtų atlyginti lygiomis dalimis, t. y. po 8,81 Eur iÅ¡ ieÅ¡kovo ir 8,81 Eur iÅ¡ atsakovų, tačiau ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä interesÄ , ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas valstybės interesais, todėl valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ jos pačios nepriteistinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2014).

Remiantis išdėstytu, pusė valstybės patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų – 8,81 Eur, priteisiama atlyginti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „Start Vilnius“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, t. y. po 4,41 Eur iš kiekvieno atsakovo. Dėl laikinųjų apsaugos priemoniųLietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi ieškovų A. T., M. M., A. O. ir kt. prašymu administracinėje byloje Nr. AS556-348/2010 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinai sustabdytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-2231 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) g. 18 ir 18G duomenų nustatymo“ galiojimas iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje.

Bylas pagal ieÅ¡kovų A. T., M. M., A. O. ir kt. ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieÅ¡kinius sujungus, laikinosios apsaugos priemonės liko galioti. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovų ginčijamus administracinius aktus, tarp jų ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymÄ Nr. 30-2231, panaikinus, nebeliko poreikio laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl jos naikinamos. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimo dalį, kuria vertintas ginčijamų administracinių aktų (iÅ¡skyrus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 24 d. įsakymÄ Nr. 30-729 dėl pavedimo organizuoti teritorijos Å¡alia (duomenys neskelbtini) g. 18 detaliojo plano rengimÄ , bei valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių galiojimas ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 14 d.

įsakymÄ Nr. 30-2183 dėl teritorijos Å¡alia (duomenys neskelbtini) g. 18 detaliojo plano tvirtinimo.Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymÄ Nr. 30-2231 dėl sklypų (duomenys neskelbtini) g. 18 ir 18G duomenų nustatymo.Panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010 m. sausio 25 d. įsakymÄ Nr.2.3-661-(01) dėl valstybinės žemės sklypų, (duomenys neskelbtini) g. 18 ir 18G, Vilniuje, suformavimo ir įregistravimo VÄ® „Registrų centras“.Panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010 m. vasario 25 d.

įsakymÄ Nr.2.3-2031-(01) dėl valstybinės žemės sklypo, Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) g. 18 (kadastrinis Nr.0101/0007:5885) Vilniaus m. iÅ¡nuomojimo UAB „Šiaurės miestelis“;Panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010 m. vasario 25 d. įsakymÄ Nr. 2.3-2032-(01) dėl valstybinės žemės sklypo, Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) g. 18G (kadastrinis Nr.0101/0007:5886) Vilniaus m. iÅ¡nuomojimo UAB „Šiaurės miestelis“.Pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2010 m. kovo 15 d.

Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2010-52 ir Nr. N01/2010-53.IeÅ¡kovų A. T., M. M., A. O., J. P., S. N., Č. T., Č. T., M. T. (teisių perėmėjai: M. B., Z. R. ir J. J.), I. M., D. B., K. V., J. K., R. M., L. M., V. V. (teisių perėmėjai: V. K., M. V. ir H. V.), T. V. ir H. J. atstovei, advokatei Jolitai Vilutytei, asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Start Vilnius“, įmonės kodas 122238215, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, lygiomis dalimis priteisiama atlyginti 140,75 Eur (vienas Å¡imtas keturiasdeÅ¡imt eurų ir 75 euro centus) žyminio mokesčio, t. y. po 70,38 Eur (septyniasdeÅ¡imt eurų ir 38 euro centus) iÅ¡ kiekvieno atsakovo.IÅ¡ atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Start Vilnius“, įmonės kodas 122238215, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, valstybės naudai priteisiama atlyginti lygiomis dalimis 38,22 Eur (trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir 22 euro centus) žyminio mokesčio, t. y. po 19,11 Eur (devyniolika eurų ir 11 euro centų) iÅ¡ kiekvieno atsakovo.IÅ¡ atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Start Vilnius“, įmonės kodas 122238215, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, valstybės naudai priteisiama atlyginti lygiomis dalimis 8,81 Eur (aÅ¡tuoni eurai ir 81 euro centai) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidoms atlyginti, t. y. po 4,41 Eur (keturis eurus ir 41 euro centÄ ).IÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Start Vilnius“, įmonės kodas 122238215, teismo ekspertui S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisiama atlyginti 105,12 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkis eurus ir 12 euro centų) dalyvavimo teismo posėdyje iÅ¡laidų.Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Start Vilnius“, įmonės kodas 122238215 naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, juridinio asmens kodas 288603320, priteisiama atlyginti 1 448 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti.Panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS 556 -348/2010 pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – laikinai sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-2231 ,,Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) g. 18 ir 18G duomenų nustatymo“ galiojimÄ iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų J.

P., A. T., A. O., S. N., Č. T., Č. T., M. T., I. M., D. B., K. V., R. M., L. M., V. V., T. V. ir H. J. skundÄ atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,,Å iaurės miestelis“, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai dėl įsakymo panaikinimo. Teisėjos                                                          Virginija Čekanauskaitė                                                                        Danutė MilaÅ¡ienė                                                                                                                                                                               Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė