8428cc4d-e36e-4b8d-acd7-2933215ba734 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-5-165/2015Proceso Nr. 1-30-1-00177-2009-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1; 1.2.23.2; 1.2.23.12; 1.1.3.7;2.1.7.4; 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.2; 2.4.6.3.3. (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Elenos Vainienės,teisėjų: Reginos Gaudutienės, Svajūno Knizlerio, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui, gynėjams advokatams Svietlanai Baracevičienei, Romualdui Drakšui, Henrikui Mackevičiui, Eduardui Staponkui, Anatolijui Svilai,nuteistiesiems R.

B., L. B., V. J., D. R., J. V.,iÅ¡teisintojo juridinio asmens (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Osvaldui Martinkui,vertėjai Žanai Tadorovskajai, Alvyrai Klipčiuvienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (toliau – ir ONKT) skyriaus, nuteistųjų R. B., J. V., V. J., L. B. ir jos gynėjos advokatės Svietlanos Baracevičienės bei nuteistosios D. R. ir jos gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:- L.

B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose;- R. B. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.- J. V. nuteistas:- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 20 parų;- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir J.

V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. - V. J. nuteista pagal BK 268 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda.- D. R. nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.D. R. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinta, neįrodžius jos dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ .Juridinis asmuo (duomenys neskelbtini) pagal BK 20 straipsnio 3 dalį ir 268 straipsnio 1 ir 2 dalis iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti pinigai – 132,43 Lt, paimti iÅ¡ J. V.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ir Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros ONKT skyriaus, nuteistųjų R. B., V. J., J. V., L. B. ir jos gynėjos advokatės S.Baracevičienės bei nuteistosios D. R. ir jos gynėjo advokato H. Mackevičiaus apeliacinius skundus, n u s t a t ė: R. B. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad iki 2009 m. balandžio 7 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iÅ¡ asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ir kitaip platinti, už 1 300 Lt įgijo ne mažiau kaip 8,037 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 2,726 g – narkotinės medžiagos – heroino.

R. B. 2009 m. balandžio mėnesio pradžioje, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, savo paminėtoje gyvenamojoje vietoje dalį neteisėtai įgytos ir laikomos narkotinės medžiagos, t. y. polietileninį maišelį su šviesios spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,007 g narkotinės medžiagos – heroino, pardavė J. V.. R. B. 2009 m. balandžio 7 d. apie 14.45 val., savo gyvenamojoje vietoje 2 popierinius lankstinukus su 0,242 g rusvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,058 g narkotinės medžiagos – heroino, tolesniam platinimui perdavė J.

V., kuris paminėtÄ medžiagÄ perdavė S. S.. TÄ pačiÄ dienÄ apie 17.00 val. 14 vnt. popierinių lankstinukų su 2,145 g pilkai rudos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,475 g narkotinės medžiagos – heroino, bei 5 baltos spalvos tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,010 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kurias buvo įgijusi ir laikė jo motina L. B., už 250 Lt pardavė J. V., o likusiÄ dalį heroino toliau laikė bute. 2009 m. balandžio 7 d. apie 17.30 val. polietileninį maiÅ¡elį su 1,719 g rusvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,433 g narkotinės medžiagos – heroino, L.

B. bandė paslėpti iÅ¡neÅ¡dama iÅ¡ paminėto buto, tačiau, pamačiusi policijos pareigÅ«nus, iÅ¡metė ant laiptų, jas rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.J. V. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kas 2009 m. balandžio mėnesį, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ir kitaip platinti, iÅ¡ R. B. įgijo ne mažiau kaip vienÄ polietileninį maiÅ¡elį su Å¡viesios spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,007 g narkotinės medžiagos – heroino, kurį atsigabeno į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), ir joje laikė. 2009 m. balandžio 7 d. apie 20.05 val. paminėtÄ polietileninį maiÅ¡elį su narkotine medžiaga rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.Taip pat J.

V. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2009 m. balandžio 7 d. apie 14.45 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ir kitaip platinti, iÅ¡ R. B. įgijo du popierinius lankstinukus su 0,242 g rusvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,058 g narkotinės medžiagos – heroino, kuriuos neteisėtai gabeno ir laikė prie savęs. 2009 m. balandžio mėn. 7 d. apie 15.00 val. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), neteisėtai paminėtus popierinius lankstinukus su narkotine medžiaga perdavė ir tokiu bÅ«du platino S. S..

Be to, J. V. 2009 m. balandžio 7 d. apie 17.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ir kitaip platinti, už 250 Lt iÅ¡ R. B. dar įgijo 14 popierinių lankstinukų su 2,145 g pilkai rudos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,475 g narkotinės medžiagos – heroino, 5 baltos spalvos tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,010 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kuriuos neteisėtai gabeno ir laikė prie savęs. 2009 m. balandžio 7 d., apie 17.35 val., paminėtus lankstinukus su narkotine medžiaga ir paminėtas tabletes su psichotropine medžiaga jo asmens kratos metu rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

L. B. nuteista pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad iki 2009 m. balandžio 7 d. tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdama tikslÄ parduoti ir kitaip platinti, įgijo 1 ampulę su užraÅ¡u „10mg/2 ml Apaurin inj. tirpalas Diazepamum“, kurios sudėtyje buvo 0,01 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, gamyklinę vaistų pakuotę su užraÅ¡u „100 mg Tramadolretard Tramadolum“, su keturiomis pailgomis baltos spalvos tabletėmis, kurių sudėtyje buvo 0,4 g psichotropinės medžiagos – tramadolio, 63 vnt. baltos spalvos tablečių su kryžminiu padalijimu, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 0,126 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, 5 baltos spalvos tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,010 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kuriuos neteisėtai atgabeno į savo butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), ir jame laikė.2009 m. balandžio 7 d., dienos metu, V.

J. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), L. B. neteisėtai, turėdama tikslÄ parduoti ir kitaip platinti, be gydytojo paskyrimo ir recepto iÅ¡ vaistininko padėjėjos D. R. už 80 Lt įgijo tris gamyklines vaistų pakuotes su užraÅ¡u „Clonazepam TC 2 mg“, kuriose bendrai buvo 90 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 0,18 g – psichotropinės medžiagos – klonazepamo, 50 vnt. ampulių su užraÅ¡u „Relanium 5mg/ml injekcinis tirpalas Diazepamas“, kurių sudėtyje buvo 0,5 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, kurias neteisėtai atsigabeno į paminėtÄ butÄ ir ten laikė.2009 m. balandžio 7 d. apie 17.00 val. paminėtame bute R.

B. jai (L. B.) žinant, dalį neteisėtai įgytų laikomų psichotropinių medžiagų, t. y. 5 baltos spalvos tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,010 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, pardavė, ir tokiu bÅ«du platino, J. V., o likusias minėtas psichotropines medžiagas L. B. toliau laikė bute. TÄ pačiÄ dienÄ , apie 17.30 val., dalį, t. y. 153 vnt., tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,306 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, 50 vnt. ampulių su užraÅ¡u „Relanium 5mg/ml injekcinis tirpalas Diazepamas“, kurių sudėtyje buvo 0,5 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, bei 0,433 g narkotinės medžiagos – heroino, ji bandė paslėpti iÅ¡neÅ¡dama iÅ¡ savo buto, tačiau, pamačiusi policijos pareigÅ«nus, iÅ¡metė ant laiptų.

Ten paminėtas psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai, o likusiÄ dalį paminėtų medžiagų L. B., turėdama tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, laikė minėtame bute. 2009 m. balandžio 7 d. kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.D. R. nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad dirbdama V. J. (duomenys neskelbtini) – vaistininko padėjėja (farmakotechnike), teikiančioje vieÅ¡Ä sias paslaugas pagal 2005-10-13 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – LR SAM) iÅ¡duotÄ licencijÄ (duomenys neskelbtini) verstis farmacine veikla bei turinčioje LR SAM Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos 2006-05-25 iÅ¡duotÄ licencijÄ (duomenys neskelbtini) farmacinei veiklai su psichotropiniais vaistais ir vaistinėmis medžiagomis, pažeisdama: 2006-06-22 LR Farmacijos įstatymo Nr. X-709 7 straipsnio 5 dalies 2, 4 punktuose nustatytus reikalavimus „laikytis profesinės etikos principų, atlikti kitas teisės aktų nustatytas pareigas“ bei 2002-03-08 LR SAM ministro įsakymu Nr. 112 „Dėl vaistų receptų raÅ¡ymo ir vaistų iÅ¡davimo (pardavimo) gyventojams“ patvirtintų taisyklių 67 punktÄ â€“ receptinius vaistus iÅ¡duoti (parduoti) tik pagal gydytojo receptus, 2009 m. balandžio 7 d. vaistinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai, be gydytojo paskyrimo ir recepto, L.

B. už 80 Lt pardavė 3 (tris) gamyklines vaistų pakuotes su užrašu „Clonazepam TC 2 mg “, kuriose bendrai buvo 90 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,18 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, 50 vnt. ampulių su užrašu „Relanium 5mg/ml injekcinis tirpalas „Diazepamas“, kurių sudėtyje buvo 0,5 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, dėl to šios medžiagos tapo nelegalios apyvartos dalyku.V. J. nuteista pagal BK 268 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdama JA – (duomenys neskelbtini), savininke ir vadove, pažeidė psichotropinių medžiagų laikymo, apskaitos, išdavimo taisykles, dėl to tos medžiagos tapo nelegalios apyvartos dalyku:V.

J., teikdama vieÅ¡Ä sias paslaugas pagal 2005-10-13 LR SAM iÅ¡duotÄ licencijÄ (duomenys neskelbtini) verstis farmacine veikla, turėdama LR SAM Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos 2006-05-25 iÅ¡duotÄ licencijÄ (duomenys neskelbtini) farmacinei veiklai su psichotropiniais vaistais ir vaistinėmis medžiagomis, dėl neatsargumo pažeidė: 1) 2006-06-22 Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 39 straipsnio 1 dalies 5, 7 punktuose, 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte iÅ¡dėstytus reikalavimus „veiklÄ vykdyti pagal geros vaistinių praktikos nuostatus“, „saugoti ir tvarkyti vaistinių preparatų įsigijimo ir perdavimo dokumentus“, „vykdyti farmacinę veiklÄ pagal Å¡io įstatymo, kituose teisės aktuose ir licencijos turėtojo administraciniuose aktuose nustatytas pareigas bei reikalavimus“, 2) (duomenys neskelbtini) vaistininko teisių ir pareigų paskirstymo apraÅ¡o, patvirtinto 2008-01-22 savo pačios įsakymu Nr. 209A 11.5.1, 11.5.3, 13.17, 13.20, 13.37 punktų reikalavimus, t. y. tiesiogiai kontroliuoti vaistininko padėjėjo atliekamÄ veiklÄ parduodant (iÅ¡duodant) vaistus, turinčius narkotinių bei psichotropinių medžiagų ar jų pirmtakų, taip pat vykdyti pagal kiekį apskaitomų vaistų priežiÅ«rÄ , receptų, pagal kuriuos vaistininko padėjėjas iÅ¡davė vaistus, peržiÅ«rėjimÄ , užtikrinti teisės aktų, susijusių su farmacine veikla ir vaistininko praktika, nuostatų įgyvendinimÄ , vykdyti vaistų, turinčių narkotinių bei psichotropinių medžiagų, jų pirmtakų ir pavojingų medžiagų, apyvartos kontrolę, organizuoti Å¡ių preparatų priėmimÄ , saugojimÄ , iÅ¡davimÄ ir apskaitÄ pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus bei 3) 2002-03-08 LR SAM ministro įsakymu Nr. 112 „Dėl vaistų receptų raÅ¡ymo ir vaistų iÅ¡davimo (pardavimo) gyventojams“ patvirtintų taisyklių 67 punktÄ â€“ užtikrinti, kad receptiniai vaistai bÅ«tų iÅ¡duodami (parduodami) tik pagal gydytojo receptus, aplaidžiai vykdė minėtuose teisės aktuose nurodytas pareigas, dėl to neužtikrino receptinių vaistų laikymo, apskaitos, iÅ¡davimo taisyklių.

Nuo 2009 m. sausio mėn. 1 d. iki 2009 m. liepos 28 d. tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis minėtoje vaistinėje, esančioje: (duomenys neskelbtini), pagal sÄ skaitas faktÅ«ras: (duomenys neskelbtini) (toliau - SÄ skaitos faktÅ«ros) teisėtai įgyti vaistai, kurių sudėtyje buvo psichotropinių medžiagų: 250 ampulių „Apaurin 10 mg/2ml“, kuriose buvo ne mažiau kaip 2,500 g psichotropinės medžiagos – diazepamo,              180 tablečių „Bromazepam 3 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,540 g psichotropinės medžiagos – bromazepamo, 220 tablečių „Bromazepam 6 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1,320 g psichotropinės medžiagos – bromazepamo, 1920 tablečių „Clonazepam TC 2 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 3,840 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, 130 tablečių „Halcion 0,25 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,0325 g psichotropinės medžiagos – triazolamo,              25 tablečių „Lorafen 1 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,025 g psichotropinės medžiagos – lorazepamo, 625 tablečių „Lorafen 2,5 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1,5625 g psichotropinės medžiagos – lorazepamo, 2400 tablečių „Lexotanil 3 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 7,200 g psichotropinės medžiagos – bromazepamo, 50 tablečių „Myolastan 50 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 2,500 g psichotropinės medžiagos – tetrazepamo, 165 ampulių „Relanium 5 mg/2ml“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1,075 g psichotropinės medžiagos – diazepamo,              180 tablečių „Relanium 5 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,900 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, 120 tablečių „Relium 5 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,600 g psichotropinės medžiagos – diazepamo,              200 tablečių „Rudotel 10 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 2,000 g psichotropinės medžiagos – medazepamo, 950 tablečių „Tazepam 10 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 9,500 g psichotropinės medžiagos – oksazepamo, 160 tablečių „Xanax 0,5 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,080 g psichotropinės medžiagos – alprazolamo, 250 tablečių „Xanax 1 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,250 g psichotropinės medžiagos – alprazolamo, 100 tablečių „Seduxene“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,500 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, tapo nelegalios apyvartos dalyku.IÅ¡ nurodyto sÄ raÅ¡o vaistų, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos, 2009 m. balandžio 7 d., dienos metu, vaistininko padėjėja D.

R. L. B., neturinčiai gydytojo paskyrimo bei recepto, pardavė (išdavė) tris gamyklines vaistų pakuotes su užrašu „Clonazepam TC 2 mg “, kuriose bendrai buvo 90 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,18 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, 50 vnt. ampulių su užrašu „Relanium 5mg/ml injekcinis tirpalas Diazepamas“, kurių sudėtyje buvo 0,5 g psichotropinės medžiagos – diazepamo. Be to, D. R. buvo kaltinama ir perduota teismui pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, siekdama turtinės naudos, viršydama savo įgaliojimus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi bei tyčia, pažeisdama narkotinių bei psichotropinių medžiagų išdavimo taisykles, pardavė (išdavė) ir taip išplatino psichotropines medžiagas, dėl to tos medžiagos tapo nelegalios apyvartos dalyku ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, o būtent:

D. R., teikdama vieÅ¡Ä sias paslaugas, dirbdama V. J. (duomenys neskelbtini) vaistininko padėjėja (farmakotechnike), teikiančioje vieÅ¡Ä sias paslaugas pagal 2005-10-13 LR SAM iÅ¡duotÄ licencijÄ (duomenys neskelbtini) verstis farmacine veikla bei turinčioje LR SAM Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos 2006-05-25 iÅ¡duotÄ licencijÄ (duomenys neskelbtini) farmacinei veiklai su psichotropiniais vaistais ir vaistinėmis medžiagomis, piktnaudžiaudama savo tarnybine padėtimi, t. y. pažeisdama 2006-06-22 Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 7 straipsnio 5 dalies, 2, 4 punktuose nustatytus reikalavimus „laikytis profesinės etikos principų, atlikti kitas teisės aktų nustatytas pareigas“ bei 2002-03-08 LR SAM ministro įsakymu Nr. 112 „Dėl vaistų receptų raÅ¡ymo ir vaistų iÅ¡davimo (pardavimo) gyventojams“ patvirtintų taisyklių 67 punktÄ â€“ receptinius vaistus iÅ¡duoti (parduoti) tik pagal gydytojo receptus, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 28 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis minėtoje vaistinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagal SÄ skaitas faktÅ«ras teisėtai įgytus vaistus, kurių sudėtyje buvo psichotropinių medžiagų: 250 ampulių „Apaurin 10 mg/2ml“, kuriose buvo ne mažiau kaip 2,500 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, 180 tablečių „Bromazepam 3 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,540 g psichotropinės medžiagos – bromazepamo, 220 tablečių „Bromazepam 6 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1,320 g psichotropinės medžiagos – bromazepamo, 1830 tablečių „Clonazepam TC 2 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 3,660 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, 130 tablečių „Halcion 0,25 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,0325 g psichotropinės medžiagos – triazolamo, 25 tabletes „Lorafen 1 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,025 g psichotropinės medžiagos – lorazepamo, 625 tabletes „Lorafen 2,5 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1,5625 g psichotropinės medžiagos – lorazepamo, 2400 tablečių „Lexotanil 3 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 7,200 g psichotropinės medžiagos – bromazepamo, 50 tablečių „Myolastan 50 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 2,500 g psichotropinės medžiagos – tetrazepamo, 115 ampulių „Relanium 5 mg/2ml“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,575 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, 180 tablečių „Relanium 5 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,900 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, 120 tablečių „Relium 5 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,600 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, 200 tablečių „Rudotel 10 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 2,000 g psichotropinės medžiagos – medazepamo, 950 tablečių „Tazepam 10 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 9,500 g psichotropinės medžiagos – oksazepamo, 160 tablečių „Xanax 0,5 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,080 g psichotropinės medžiagos – alprazolamo, 250 tablečių „Xanax 1 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,250 g psichotropinės medžiagos – alprazolamo, 100 tablečių „Seduxene“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,500g psichotropinės medžiagos – diazepamo, tyčia pažeisdama jų iÅ¡davimo taisykles neteisėtai be receptų iÅ¡davė (pardavė) tyrimo metu nenustatytiems asmenims, dėl to paminėtos medžiagos tapo nelegalios apyvartos dalyku.

D. R. dalį anksčiau paminėtų teisėtai įgytų ir laikytų vaistinių preparatų, kurių sudėtyje buvo psichotropinių medžiagų, pardavė: 2009 m. balandžio 7 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, minėtoje vaistinėje neteisėtai, be gydytojo paskyrimo ir recepto, L. B. už 80 litų pardavė 3 (tris) gamyklines vaistų pakuotes su užrašu „Clonazepam TC 2 mg“, kuriose bendrai buvo 90 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,18 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, 50 vnt. ampulių su užrašu „Relanium 5mg/ml injekcinis tirpalas „Diazepamas“, kurių sudėtyje buvo 0,5 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, dėl to šios medžiagos tapo nelegalios apyvartos dalyku.

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu D. R. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisino, neįrodžius jos dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad neįrodyta, jog D. R., pažeisdama nustatytÄ tvarkÄ â€“ parduoti psichotropinius vaistus tik pateikus gydytojo receptÄ , be recepto pardavinėjo visus iÅ¡vardytus psichotropinius vaistus. Todėl teismas konstatavo, kad D. R. turi atsakyti tik už neteisėtÄ psichotropinių vaistų pardavimÄ 2009-04-07 L.

B.. Teismo nuomone, psichotropinių vaistų pardavimas už 80 Lt nepadarė didelės žalos valstybei, o didelė žala valstybei yra bÅ«tina BK 228 straipsnio dispozicijoje numatyta sÄ lyga. Juridinis asmuo (duomenys neskelbtini), buvo kaltinamas ir perduotas teismui pagal BK 20 straipsnio 3 dalį ir 286 straipsnio 1 ir 2 dalis už tai, kad pažeidė psichotropinių medžiagų laikymo, apskaitos, iÅ¡davimo taisykles, dėl ko tos medžiagos tapo nelegalios apyvartos dalyku, o bÅ«tent:(Duomenys neskelbtini), kurios farmacinės veiklos vadove buvo V.

J., teikdama vieÅ¡Ä sias paslaugas pagal 2005-10-13 LR SAM iÅ¡duotÄ licencijÄ (duomenys neskelbtini) verstis farmacine veikla, turėdama LR SAM Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos 2006-05-25 iÅ¡duotÄ licencijÄ (duomenys neskelbtini) farmacinei veiklai su psichotropiniais vaistais ir vaistinėmis medžiagomis, dėl neatsargumo pažeidė: 1) 2006-06-22 LR Farmacijos įstatymo Nr. X-709 39 straipsnio 1 dalies 5, 7 punktų, 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus „veiklÄ vykdyti pagal geros vaistinių praktikos nuostatus“, „saugoti ir tvarkyti vaistinių preparatų įsigijimo ir perdavimo dokumentus“, „vykdyti farmacinę veiklÄ pagal Å¡io įstatymo, kituose teisės aktuose ir licencijos turėtojo administraciniuose aktuose nustatytas pareigas bei reikalavimus“, 2) (duomenys neskelbtini) vaistininko teisių ir pareigų paskirstymo apraÅ¡o, patvirtinto 2008-01-22 įsakymu Nr.209A, 11.15, 11.15.1, 11.15.3, 13.17, 13.20, 13.37 punktų reikalavimus, t. y. tiesiogiai kontroliuoti vaistininko padėjėjÄ atliekamÄ veiklÄ parduodant (iÅ¡duodant) vaistus, turinčius narkotinių bei psichotropinių medžiagų ar jų pirmtakų, taip pat pagal kiekį apskaitomų vaistų priežiÅ«rÄ , receptų pagal kuriuos vaistininko padėjėjas iÅ¡davė vaistus peržiÅ«rėjimÄ , užtikrinti teisės aktų, susijusių su farmacine veikla ir vaistininko praktika nuostatų įgyvendinimÄ , vykdyti vaistų turinčių narkotinių bei psichotropinių medžiagų, jų pirmtakų ir pavojingų medžiagų apyvartos kontrolę, organizuoti Å¡ių preparatų priėmimÄ , saugojimÄ , iÅ¡davimÄ ir apskaitÄ pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus bei 3) 2002-03-08 LR SAM ministro įsakymu     Nr. 112 „Dėl vaistų receptų raÅ¡ymo ir vaistų iÅ¡davimo (pardavimo) gyventojams“ patvirtintų taisyklių 67 punktÄ â€“ užtikrinti, kad receptiniai vaistai bÅ«tų iÅ¡duodami (parduodami) tik pagal gydytojo receptus, aplaidžiai vykdė minėtuose teisės aktuose nurodytas pareigas, dėl ko neužtikrino receptinių vaistų laikymo, apskaitos, iÅ¡davimo taisyklių, dėl ko laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 28 d. imtinai, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, minėtoje vaistinėje, esančioje: (duomenys neskelbtini), pagal SÄ skaitas faktÅ«ras teisėtai įgyti vaistai, kurių sudėtyje buvo psichotropinių medžiagų: 250 ampulių „Apaurin 10 mg/2ml“, kuriose buvo ne mažiau kaip 2,500 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, 180 tablečių „Bromazepam 3 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,540 g psichotropinės medžiagos – bromazepamo, 220 tablečių „Bromazepam 6 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1,320 g psichotropinės medžiagos – bromazepamo, 1920 tablečių „Clonazepam TC 2 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 3,840 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, 130 tablečių „HALCION 0,25 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,0325 g psichotropinės medžiagos – triazolamo, 25 tablečių „Lorafen 1 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,025 g psichotropinės medžiagos – lorazepamo, 625 tablečių „Lorafen 2,5 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1,5625 g psichotropinės medžiagos – lorazepamo, 2 400 tablečių „Lexotanil 3 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 7,200 g psichotropinės medžiagos – bromazepamo, 50 tablečių „Myolastan 50 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 2,500 g psichotropinės medžiagos – tetrazepamo, 165 ampulių „Relanium 5 mg/2ml“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1,075 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, 180 tablečių „Relanium 5 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,900 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, 120 tablečių „Relium 5 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,600 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, 200 tablečių „Rudotel 10 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 2,000 g psichotropinės medžiagos – medazepamo, 950 tablečių „Tazepam 10 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 9,500 g psichotropinės medžiagos – oksazepamo, 160 tablečių „Xanax 0,5 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,080 g psichotropinės medžiagos – alprazolamo, 250 tablečių „Xanax 1 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,250 g psichotropinės medžiagos – alprazolamo, 100 tablečių „Seduxene“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,500 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, tapo nelegalios apyvartos dalyku.Kaltinime teigiama, kad iÅ¡ nurodyto sÄ raÅ¡o vaistų, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos, 2009 m. balandžio 7 d., dienos metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, vaistininko padėjėja D.

R. L. B., neturinčiai gydytojo paskyrimo bei recepto, pardavė (išdavė) tris gamyklines vaistų pakuotes su užrašu „Clonazepam TC 2 mg“, kuriose bendrai buvo 90 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,18 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, 50 vnt. ampulių su užrašu „Relanium 5mg/ml injekcinis tirpalas Diazepamas“, kurių sudėtyje buvo 0,5 g psichotropinės medžiagos – diazepamo. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu juridinį asmenį pagal BK 20 straipsnio 3 dalį ir 268 straipsnio 1 ir 2 dalis išteisino (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog juridinis asmuo (duomenys neskelbtini) dėl vaistininkės V. J. padarytų ir anksčiau paminėtų teisės aktų pažeidimų, susijusių su psichotropiniais vaistais, gavo konkrečios materialinės naudos. Byloje nenustatyta, ar vaistinė gavo didesnį pelnÄ dėl to, kad psichotropiniai vaistai buvo pardavinėjami be gydytojų receptų. Konkreti nauda nenurodyta ir kaltinamajame akte. Teismo nuomone, tokia nauda turi bÅ«ti įrodyta kategoriÅ¡kai. Teismo nuomone, 2009 m. balandžio 7 d.

D. R. psichotropinių vaistų pardavimas už 80 Lt L. B. taip pat nėra pagrindas iÅ¡vadai, kad vaistinė gavo materialinės naudos. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros ONKT skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o:1) Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis) dalį dėl J. V. ir V. J. neteisingai paskirtų bausmių pakeisti:- J. V. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirti bausmę - laisvės apribojimÄ 3 mėnesiams; pagal BK 260 straipsnio l dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimÄ 2 metams.

Vadovaujantis 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, ir J. V. paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimÄ 2 metams, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini), kur Å¡iuo metu dirba ir gyvena, per bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 val. globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, pasenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.- V.

J. pagal BK 268 straipsnio l dalį paskirti 120 MGL dydžio baudÄ .2) skundžiamo nuosprendžio dalį dėl D. R. iÅ¡teisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį: D. R. pripažinti kalta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams. Nuosprendžio dalį dėl D. R. paskirtos bausmės pagal BK 260 straipsnio l dalį pakeisti ir jai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirti 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iÅ¡ dalies sudedant, ir D.

R. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę - laisvės atėmimÄ 4 metams 6 mėnesiams, jÄ paskiriant atlikti pataisos namuose.3) skundžiamo nuosprendžio dalį dėl JA (duomenys neskelbtini) iÅ¡teisinimo panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: JA (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, 268 straipsnio l ir 2 dalis ir nubausti 1 000 MGL dydžio bauda.Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu, mano, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisindamas D. R. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir JA (duomenys neskelbtini) pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, 268 straipsnio l ir 2 dalis, padarė iÅ¡vadas neatitinkančias bylos aplinkybių, nuteistosioms D.

R. ir V. J. paskyrė neteisingas, aiÅ¡kiai per Å¡velnias, bausmes, o nuteistajam J. V. paskyrė neteisingÄ , aiÅ¡kiai per griežtÄ , bausmę. Apeliantas, nesutikdamas su D. R. iÅ¡teisinimu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, teigia, kad D. R. inkriminuoto piktnaudžiavimo pareigomis esmė yra tame, kad ji neteisėtai pardavė psichotropinių medžiagų turinčius savo sudėtyje vaistus, naudodamasi savo pareigomis. Vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) pareigos ne tik palengvino D. R. sunkaus, teismo pripažinto įrodytu, nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , bet neidama Å¡ių pareigų D.

R. fiziÅ¡kai nebÅ«tų galėjusi padaryti Å¡io nusikaltimo. Todėl, apelianto manymu, bÅ«tent kito nusikaltimo padarymas nagrinėjamoje situacijoje leidžia teigti, kad D. R. nusikalstamai piktnaudžiavo tarnyba, pasinaudodama savo pareigomis darant kitÄ nusikaltimÄ , dėl ko buvo sumenkintas valstybės prestižas ir jai padaryta didelė žala (nematerialine prasme), nes bÅ«tent valstybė, atstovaudama LR SAM ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, patikėjo D. R. ir 2007-04-18 Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos virÅ¡ininko įsakymu (duomenys neskelbtini) įrašė jÄ Ä¯ vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) sÄ raÅ¡Ä bei suteikė galimybę dirbti (duomenys neskelbtini), kuriai LR SAM 2005-10-13 iÅ¡davė licencijÄ (duomenys neskelbtini) verstis farmacine veikla bei 2006-05-25 iÅ¡davė licencijÄ (duomenys neskelbtini) farmacinei veiklai su psichotropiniais vaistais ir vaistinėmis medžiagomis, o D.

R., piktnaudžiaudama pasitikėjimu, įvykdė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje. Apeliantas pažymi, kad nors yra įrodytas tik vienas nusikalstamo vaistų pardavimo faktas, tačiau to pakanka konstatuoti, kad D. R. diskreditavo ne tik vaistininko padėjėjo (farmakotechniko), bet ir visų farmacine veikla užsiimančių darbuotojų vardÄ , sumenkino vaistinės kaip įmonės, teikiančios paslaugas turintiems sveikatos problemų žmonėms, prestiÅ¾Ä . Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistoji L.

B. atpažino D. R. kaip vaistininkę, kuri jai pardavė psichotropinius vaistus. Ä® (duomenys neskelbtini) buvo atėjęs ir nuteistasis J. V., kurio nuteistasis R. B. paprašė pažiÅ«rėti, ar dirba reikiama vaistininkė. J. V. apibÅ«dino vaistininkę, R. B. suprato, kad tai ta pati, kuri gali parduoti vaistus, apie tai pranešė savo motinai L. B., kuri tÄ pačiÄ dienÄ nuėjo į vaistinę ir iÅ¡ D. R. įsigijo psichotropinių vaistų. Taigi nuteistųjų L. B., R. B. ir J. V. parodymais nustatyta, kad bÅ«tent D.

R. buvo vaistininkė, kuri pardavinėjo nurodytus vaistus nepraÅ¡ydama receptų. Apelianto manymu, nors Å¡ios aplinkybės neįrodo konkrečių D. R. nusikalstamų veikų, bet jos patvirtina, kad vaistininko padėjėja dirbusi D. R. ir iki 2009-04-07 piktnaudžiavo savo pareigomis, tai nebuvo vienkartinė veika, o tai, apelianto manymu, leidžia suformuoti vidinį įsitikinimÄ , jog D. R., kaip valstybės tarnautojui prilygintos vaistininko padėjėjos, veika užtraukia jai baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir ji turi atsakyti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl juridinio asmens (duomenys neskelbtini) iÅ¡teisinimo, mano, kad teismas netinkamai interpretavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - LR KT) 2009 m. birželio 8 d. nutarime dėl BK 20 straipsnio 1, 2, 3 dalių, 20 straipsnio 5 dalies, 43 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) nuostatas bei byloje surinktus įrodymus.Apeliantas nurodo, kad bÅ«tent V.

J., juridinio asmens steigėja ir savininkė, turėjo užtikrinti kaltinime nurodytų norminių aktų vykdymÄ ir kontrolę, nes ji buvo ir yra LR SAM Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos 2006-05-25 iÅ¡duotos licencijos (duomenys neskelbtini) farmacinei veiklai su psichotropiniais vaistais ir vaistinėmis medžiagomis turėtoja. BÅ«tent dėl jos nepakankamos priežiÅ«ros ir kontrolės, ne vienas preparatas, kurių sudėtyje buvo narkotinių bei psichotropinių medžiagų, tapo nelegalios apyvartos dalyku, o tai suponuoja ir juridinio asmens atsakomybę. (duomenys neskelbtini) atliktas patikrinimas patvirtino, kad Å¡ioje vaistinėje nebuvo laikomasi įstatymų nustatytos tvarkos, už kuriÄ buvo atsakinga farmacinės veiklos vadovė V.

J.. V. J., sakydama, jog viskÄ vykdė kaip numatė norminiai aktai, sako netiesÄ ir tai patvirtina jos paaiÅ¡kinime nurodytos aplinkybės. Apeliantas teigia, kad (duomenys neskelbtini) nauda pasireiÅ¡kė tuo, kad teisėtu bÅ«du įsigyti vaistai, nurodyti kaltinamajame akte, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos, buvo neteisėtai (be receptų) parduoti, ir bÅ«tent iÅ¡ to juridinis asmuo turėjo materialinės naudos, nes byloje nenustatyta, kad vaistinėje bÅ«tų buvusi neteisingai vedama buhalterinė apskaita.

Pažeidimų Å¡ioje vaistinės veiklos srityje nebuvimÄ patvirtino liudytoja V. P. ir nuteistoji V. J.. Å i aplinkybė, apelianto manymu, rodo, kad legaliu bÅ«du įgyti nurodyti vaistai buvo neteisėtai parduoti ir pinigai už juos buvo apskaityti. Atsižvelgiant į tai, kad minėti vaistai tapo nelegalios apyvartos dalyku ir dėl V. J. nusikalstamo aplaidumo bei iÅ¡ dalies dėl vaistininko padėjėjos D. R. nusikalstamų veiksmų, konstatuotina, kad yra visi BK 20 straipsnio 3 dalyje ir 268 straipsnio l ir 2 dalyje numatyti pagrindai juridinio asmens (duomenys neskelbtini) baudžiamajai atsakomybei atsirasti.Be to, apelianto manymu, nuteistiesiems J.

V., D. R. ir V. J. už jų padarytas nusikalstamas veikas yra paskirtos neteisingos bausmės.Apeliantas mano, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistosioms D. R. ir V. J. yra paskirtos neteisingos, aiÅ¡kiai per Å¡velnios, ir BK 54 straipsnio reikalavimų neatitinkančios bausmės. Skundžiamame nuosprendyje tik formaliai atsižvelgta į BK 54 straipsnio reikalavimus. Teismas tinkamai neįvertinto aplinkybių, kad D. R. yra nuteista už pavojingo, sunkaus, tyčinio nusikaltimo, siekiant gauti materialinės naudos, padarymÄ , o dėl V.

J. aplaidaus savo pareigų vykdymo į nelegaliÄ apyvartÄ pateko labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų savo sudėtyje turintys vaistai. Taip pat nėra nustatyta Å¡ių nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Abi nuteistosios savo kaltės dėl joms inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo viso proceso metu nepripažino. Tik policijos pareigÅ«nų pastangomis ir iÅ¡ dalies dėl nuteistojo J. V. duotų nuoÅ¡irdžių, teisybę atitinkančių parodymų buvo iÅ¡vengta sunkesnių padarinių, t. y. buvo užkirstas kelias teisėtai (duomenys neskelbtini) įgytų vaistų, vaistinių preparatų, kurių sudėtyje buvo psichotropinių medžiagų, nelegaliai apyvartai.

Apelianto manymu, tik gera charakteristika, darbas, teistumo nebuvimas, nesant gailėjimosi dėl pripažintų įrodytomis nusikalstamų veikų padarymo, neturi ir negali nulemti bausmės, kuri lygi sankcijos numatytam minimui, paskyrimo. Apeliantas pažymi, kad abi nuteistosios, vykdydamos nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistos, teikė vieÅ¡Ä sias paslaugas ir buvo asmenimis, prilygintais valstybės tarnautojams. Tai, apelianto manymu, taip pat turi turėti įtakos skiriant joms bausmes, kadangi labiau iÅ¡silavinęs, užimantis tam tikras pareigas asmuo, kuris tomis pareigomis naudojasi vykdydamas nusikalstamas veikas, yra pavojingesnis už eilinį nusikaltėlį, darantį analogiÅ¡kus nusikaltimus.Apeliantas mano, kad teismas, paskirdamas realiÄ laisvės atėmimo bausmę nuteistajam        J.

V., nesivadovavo bausmių individualizavimo bei teisingumo principais. Nors teismas konstatavo, kad yra nustatytos J. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau į jas atsižvelgė tik formaliai. J. V. pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, davė nuoÅ¡irdžius parodymus, padėjo bylos tyrimui, iÅ¡aiÅ¡kinti kitų nuteistųjų nusikalstamas veikas. Bylos duomenys rodo, kad jeigu J. V. nebÅ«tų prisipažinęs ir padėjęs tyrimui, o vėliau ir teismui, nustatyti byloje tiesÄ , tiesa nebÅ«tų nustatyta arba jos nustatymas bÅ«tų žymiai pasunkėjęs. BÅ«tent J.

V. pirmas parodė ne tik apie savo padarytus nusikaltimus, bet ir apie kitus nuteistuosius, padėjo surinkti duomenis. Å ios aplinkybės, apelianto manymu, leidžia pagrįstai manyti, kad J. V. veiksmai, jo elgesys ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo geranoriÅ¡kas. Todėl J. V. nuoÅ¡irdus padėjimas nustatyti objektyviÄ tiesÄ byloje, gailėjimasis dėl padarytų veikų leidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir J. V. nepaskyrus laisvės atėmimo bausmės. Apelianto manymu, palikus galioti teismo paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, J.

V. gali atsirasti neigiamos pasekmės, gali kilti grėsmė jo sveikatai ar net gyvybei. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o iÅ¡samiai iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti jo bylÄ , perkvalifikuoti jo nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 260 straipsnio2 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį ir suÅ¡velninti jam ir jo motinai L. B. paskirtas bausmes.Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu, teigia, kad neteisinga teismo iÅ¡vada, kad daiktai, rasti jo namuose, t. y. Å¡virkÅ¡tas, samtelis, Å¡aukÅ¡telis, yra skirti narkotikų fasavimui ir prekybai.

Apeliantas teigia, kad visi paminėti daiktai yra skirti būtent narkotikų vartojimui. Nepagrįstai teismas rėmėsi A. R. parodymais, kuris neva atpažino R. B. kaip asmenį, iš kurio gaudavo narkotikų. A. R. teisme apklaustas nebuvo, todėl teismas remtis jo parodymais negalėjo, tai yra BPK nuostatų pažeidimas. Teismas taip pat rėmėsi liudytojų E.M., I. G. ir R. Š. parodymais, kad jiems buvo žinomas asmuo pravarde B., pas kurį galima gauti narkotikų. Tačiau liudytojai neparodė, kad kada nors iš jo (apelianto) yra gavę narkotikų.

Todėl teismo išvados prieštarauja minėtų liudytojų parodymams. Apelianto manymu, aplinkybė, kad jo namuose buvo rastas didelis heroino kiekis – 2,726 g, neduoda pagrindo teigti, kad heroinas buvo skirtas pardavimui, o ne asmeniniam vartojimui, nes jis vartoja narkotikus dideliais kiekiais. Apeliantas teigia, jog jis prisipažino padaręs BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, t. y., kad pardavė nedidelį kiekį heroino J. V., ir dėl šios nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Mano, kad ši aplinkybė turi būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, apeliantas mano, kad jo motina L. B. yra nepagrįstai nuteista, o jai paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta. L. B. yra nuteista vien tik už tai, kad pirko psichotropinius vaistus, nes tokių vaistų pardavinėjimo faktas byloje nenustatytas. Be to, nebuvo išsiaiškinta koks vaistų kiekis buvo pirktas pagal oficialiai išrašytus gydytojų receptus sergančiai močiutei. L. B. yra senyvo amžiaus, pensininkė, labai serganti, anksčiau neteista, nepadariusi jokių administracinių pažeidimų, todėl jai paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė yra absurdiška.

Nuteistasis J. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o taikyti jam BK 54 straipsnio nuostatas ir paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu, teigia, kad jam nepagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė. Tokios bausmės rÅ«Å¡ies jam skirti niekas neprašė. Jis padėjo atskleisti nusikaltimÄ , savanoriÅ¡kai nurodė vaistinę, kurioje be receptų buvo prekiaujama psichotropinėmis medžiagomis. GeranoriÅ¡kai bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo tyrėjais ir prokuratÅ«ra.

Prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi nusikaltęs.Be to, jis charakterizuojamas teigiamai. Mokosi Klaipėdos universitete, tęstinių studijų institute, kur studijuoja andrgogikÄ . Jis gydėsi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms reabilitacijos namuose (duomenys neskelbtini), baigė visÄ kursÄ ir pasiliko juose dirbti savanoriu – konsultantu, kur padeda organizuoti įvairias akcijas. Apeliantas praÅ¡o neatimti iÅ¡ jo laisvės, galimybės studijuoti, integruotis į visuomenę ir tapti jos pilnaverčiu nariu.Nuteistoji L.

B. ir jos gynėja apeliaciniame skunde praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2011-11-02 nuosprendį dėl L. B. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį pakeisti: L. B. veiksmus perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 1 dalį ir suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę, L. B. taikant BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.Apeliančių teigimu, teismas, nagrinėdamas L. B. veikÄ , nesilaikė BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, L. B. kaltė iÅ¡ esmės grindžiama prielaidomis ir netiesioginiais įrodymais.Apeliantės teigia, kad L.

B. veikloje nėra nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Visos L. B. kaltinime nurodytos psichotropinės medžiagos, už kurių įgijimÄ , laikymÄ ir realizavimÄ L. B. nuteista, yra vaistai. L. B. teisme nuosekliai paaiÅ¡kino, kad ji psichotropinėmis medžiagomis disponavo tik kaip vaistais. Atsižvelgiant į L. B. asmenines savybes, jos amžių, sveikatos bÅ«klę, iÅ¡silavinimÄ , lietuvių kalbos nežinojimÄ , darytina iÅ¡vada, kad L. B. veiksmuose – įgyjant vaistus - nėra subjektyvinės nusikaltimo, už kurio padarymÄ ji nuteista, pusės. L.

B. neturi specialių žinių apie vaistus, nėra medicinos sferos darbuotoja ar žinovė, ji įgydama vaistus naudojo juos savo ir savo šeimos (motinos ir sūnaus) narių gydymui. Byloje nenustatyta, kada buvo įgyti vaistai, todėl nėra pagrindo teigti, kad visi vaistai buvo įgyti be receptų. Nepagrįsti yra ir teismo teiginiai, kad L. B. įgijo per didelį psichotropinių medžiagų kiekį, nes asmuo, nupirkęs vaistus vaistinėje, nežino tablečių cheminės sudėties, todėl jo suvokimu tai yra toks gydomos medžiagos kiekis, kuris nekenkia sveikatai.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme L. B. paaiÅ¡kino, kad bijodama dėl sÅ«naus likimo ir veikdama pagal atbėgusio asmens nurodymÄ - iÅ¡mesti vaistus, bandė juos iÅ¡mesti, nes ji iÅ¡gyveno Å¡okÄ ir negalėjo adekvačiai suvokti kaip jai reikia elgtis tokioje ekstremalioje situacijoje. Tačiau L. B., iÅ¡mesdama vaistus, jokio nusikaltimo nepadarė. Nuteistoji D. R. ir jos gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nuosprendį dalyje dėl D. R. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį – D.

R. iÅ¡teisinti.Apeliantai, nesutikdami su skundžiamu nuosprendžiu, teigia, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad D. R. padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .D. R. kaltė grindžiama vien tik nuteistųjų J. V. ir L. B. prieÅ¡taringais ir nenuosekliais parodymais, kitų įrodymų, patvirtinančių D. R. kaltę, byloje nėra. Nuteistosios L. B. parodymai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Tai patvirtina skundžiamame nuosprendyje nurodyti nuteistosios parodymai, jog vaistininkė žinojo, jog jos sÅ«nus yra narkomanas, kurie prieÅ¡tarauja jos 2009-04-10 apklausos metu duotiems parodymams, kuriuose ji nurodė, jog vaistininkė Å¡ios aplinkybės nežinojo. 2009-04-10 apklausos metu (praėjus vos 3 dienoms po tariamo psichotropinių vaistų įsigijimo) L.

B. nenurodė, jog buvo vaistinėje du kartus, o teisme paaiÅ¡kino, jog 2008-04-07 į (duomenys neskelbtini) ėjo du kartus, pirmÄ jį kartÄ vaistų nepirko, nes nebuvo vaistininkės. L. B. tik teisme ėmė teigti, kad 2009-04-07 (duomenys neskelbtini) įsigyjant ,,ClonazepamÄ â€œ ir ,,RelaniumÄ â€œ ji su savimi rankinėje turėjo vienÄ receptÄ , kurį pamirÅ¡o paduoti, o kitÄ sutarė atneÅ¡ti kitÄ dienÄ . Nelaikytina įrodymu ir aplinkybė, kad L. B. atpažino D. R. kaip vaistininkę, iÅ¡ kurios pirko psichotropinius vaistus, nes pati D.

R. nurodė, jog iÅ¡ matymo pažįsta L. B., kadangi Å¡i dažnai ateidavo į vaistinę, kurioje ji dirbo. Be to, asmens atpažinimas teismo posėdžio metu, kai jau yra ne kartÄ už­duoti klausimai apie tariamai pardavusiÄ vaistus vaistininkę, o tarp kaltinamųjų yra tik trys moterys, iÅ¡ kurių viena - pati L. B., o kitos dvi akivaizdžiai skiriasi plaukų spalva - viena, V. J., brunetė, o kita, D. R., - Å¡viesiaplaukė, nėra sudėtingas. Todėl apeliantų manymu, L. B. parodymai negali bÅ«ti patikimais ir pakankamais D.

R. kaltės įrodymas. Be to, L. B. yra ligota ir suinteresuota palengvinti savo bei savo sÅ«naus teisinę padėtį. Tai patvirtina L. B. apklausos metu darytas vaizdo įraÅ¡as, iÅ¡ kurio, apeliantų teigimu, akivaizdu, jog L. B. duoda parodymus, nesuvokdama jų prasmės.Negalima grįsti D. R. kaltės ir nuteistojo J. V. parodymais. Å iame kontekste apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu D. R. nuteista už tai, kad 2009-04-07 be recepto pardavė L. B. psichotropinius vaistinius preparatus, o pagal kaltinimÄ dėl tęstinio psichotropinių vaistų pardavinėjimo D.

R. išteisinta. Nuteistajam J. V. aplinkybės, kuriomis L. B. įgijo 3 gamyklines vaistų pakuotes su užrašu ,,Clonazepam TC 2 mg“, ir 50 vnt. ampulių su užrašu ,,Relanium 5mg/ml“ injekcinis tirpalas diazepamas“, nėra žinomos, todėl jo paaiškinimai dėl 2009-04-07 atliktos nusikalstamos veikos yra neaktualūs. Kiti J. V. parodymai, kad L. B. pažinojo vaistininkę, iš kurios gaudavo psichotropinių vaistų, yra tik prielaidos, kuriomis nuosprendžio grįsti negalima.Be to, apeliantai pastebi, jog nuteistųjų L.

B. ir J. V. parodymai prieÅ¡tarauja tarpusavyje, bei iÅ¡ dalies nesutampa su R. B. parodymais. Nuteistoji L. B. parodė, kad 2008-04-07 į (duomenys neskelbtini) ji ėjo du kartus, o nuteistasis J. V. 2009-10-13 apklausos metu nurodė, kad 2009-04-07 į butÄ , kuriame gyveno R. B. ir L. B., jis atėjo apie 10-11 val., ir nematė, kad L. B. bÅ«tų kur nors išėjusi. J. V. parodė, kad buvo nuvykęs prie vaistinės R. B. nurodymu ir kartu su juo, ir R. B. praÅ¡ymu tikrino, ar vaistinėje dirba vaistininkė, be receptų parduodanti psichotropinius vaistus.

Tačiau R. B. tokių parodymų nedavė. Å ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino ir netyrė. Nuteistasis J. V. teigia, kad jie su R. B. bÅ«tent tÄ dienÄ buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini) ir jis pamatęs, jog vaistinėje dirba vaistininkė, kuri tariamai pardavinėja psichotropinius vaistus be receptų, apie tai pasakė R. B., o Å¡is tariamai telefonu pranešė apie tai savo motinai L. B., kuri po pietų, apie pusę trijų dienos, nuvyko į vaistinę ir joje įsigijo minėtus vaistus.

Tačiau L. B. (2009 04 10 apklausos protokolas) teigia, jog ji pirmÄ kartÄ tÄ dienÄ pirko iÅ¡ vaistinės vaistus be receptų, o tai rodo, jog anksčiau D. R. jai nieko nėra pardavusi. Byloje esančios telefoninių pokalbių iÅ¡klotinės leidžia teigti, kad R. B. tÄ dienÄ savo motinai L. B. neskambino, todėl J. V. teiginiai nepagrįsti nė vienu objektyviu įrodymu. J. V. teiginius apie 2009-04-07 tariamai įvykusį psichotropinių vaistų pardavimÄ taip pat paneigia ir R. B. parodymai, kuriuose jis neigia buvęs su J.

V. prie vaistinės bei skambinęs motinai ir pranešęs jai apie vaistininkės buvimÄ vaistinėje. Be to, apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad J. V. teisme nurodė, kad jis su R. B. į minimÄ vaistinę buvo nuvykęs vasarÄ , tačiau Å¡i aplinkybė tirta nebuvo. Apeliantų manymu, asmenų atpažinimo 2009-10-15 protokolas, kai L. B. tariamai atpažino D. R., ir 2009-10-13 protokolas, kai J. V. atpažino D. R., kaip vaistininkę, kuri, kaip jis suprato, parduodavo L. B. vaistus be receptų, taip pat negali bÅ«ti D.

R. kaltės įrodymais. IÅ¡ 2009-10-15 asmens parodymų atpažinti pagal nuotraukas protokolo matyti, kad L. B. iÅ¡ pateiktų nuotraukų neatpažino nė vienos moters, kuri bÅ«tų vaistininkė, jai 2009-04-07 pardavusi be receptų tris pakuotes ,,Clonazepamo“ tablečių. J. V. teiginiai apie tariamai D. R. atliktÄ ne vienÄ kartÄ psichotropinių vaistų pardavimÄ be receptų teismo buvo įvertinti kaip prielaidos. Be to, apeliantai atkreipia dėmesį į prokuroro praÅ¡ymÄ nuteistajam J. V. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti Å¡velnesnę bausmę.

Toks prokuroro praÅ¡ymas, apeliantų nuomone, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog prokuratÅ«ra J. V. už naudingus parodymus pažadėjo praÅ¡yti Å¡velnesnės nei numatyta įstatyme bausmės, todėl J. V. davė neteisingus, kitus asme­nis kaltinančius, parodymus, taip pagrįsdamas kaltinime iÅ¡dėstytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nes kitų įrodymų, patvirtinančių D. R. kaltę, be nuteistųjų L. B. ir J. V. nenuoseklių ir prieÅ¡taringų parodymų, kurie teismo turėjo bÅ«ti įvertinti D.

R. naudai, kaip to reikalauja BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, nėra. Be to, apeliantai pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nenustatytas 3 gamyklinių vaistų pakuočių su užraÅ¡u ,,Clonezepam TC 2 mg“, ir 50 vnt. ampulių su užraÅ¡u ,,Relanium 5mg/ml injekcinis tirpalas Diazepamas“ įsigijimo laikas. Å i aplinkybė, apeliantų manymu, turi esminę reikÅ¡mę D. R. nuteisimui, kadangi darbas (duomenys neskelbtini) priklausančioje vaistinėje vyksta pamainomis - nuo 09.00 iki 14.00 val. ir nuo 14.00 iki 19.00 val.

Todėl tik nustačius minėtų psichotropinių vaistinių preparatų įsigijimo laikÄ ar apytikslį laikÄ , galima nustatyti, kas pardavė minėtus preparatus. Nors byloje nėra receptų, pagal kuriuos 2009-04-07 galėjo bÅ«ti įsigytos gamyklinės vaistų pakuotės su užraÅ¡u ,,Clonazepam TC 2 mg“, ir 50 vnt. ampulių su užraÅ¡u ,,Relanium 5mg/ml injekcinis tirpalas Diazepamas“, tačiau pats teismas akcen­tavo, kad (duomenys neskelbtini) trÅ«ko tvarkos apskaitant psichotropinius vaistus.

Be to, teismo nutartis dėl kratos (duomenys neskelbtini) patalpose buvo priimta tik  2009-07-08, t. y. praėjus 3 mėnesiams po tariamai neteisėto psichotropinių vaistų pardavimo, nors L. B. dar 2009-04-10 apklausoje nurodė vaistinę, kurioje įsigijo minėtus psichotropinius vaistinius preparatus, todėl psichotropinių vaistų receptai galėjo pasimesti. Šiame kontekste apeliantai atkreipia dėmesį dar ir į tai, jog dalį dokumentų (duomenys neskelbtini) vadovė pateikė ikiteisminio tyrimo eigoje, jau po atliktos kratos.

Apeliantų manymu, teismas skundžiamame nuosprendyje nurodydamas D. R. kaltės įrodymus - nuteistųjų L. B. ir J. V. parodymus bei asmens atpažinimo protokolus, įvertino tik nedidelę bylos dalį, o ne įrodymų visetÄ . Teismas nuteistųjų L. B. ir J. V. duotų paaiÅ¡kinimų nelygino nei tarpusavyje, nei su kitais įrodymais, D. R. kaltę pagrindė lakoniÅ¡kai, nesivadovaudamas logikos dėsniais, todėl padarė iÅ¡vadas neatitinkančias faktinių bylos aplinky­bių bei netinkamai D.

R. pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Ikiteisminio tyrimo metu D. R. buvo pareikÅ¡ti kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Teismas D. R. veikÄ iÅ¡ BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikavo į BK 260 straipsnio 1 dalį, apie tai iÅ¡ anksto D. R. nepranešęs, tuo, apeliantų manymu, buvo suvaržytos D. R. teisės.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžia­mųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinė septynių teisėjų kolegija 2008-05-20 nutartyje iÅ¡aiÅ¡kino, kad kaltinamasis neturi pareigos gintis nuo visų teoriÅ¡kai galimų kaltinimo modifikacijų ir keičiant kaltinimÄ , jei jo apimtis nėra vien tik siaurinama, kaltinamajam apie tai iÅ¡ anksto turi bÅ«ti praneÅ¡ama ir teismo proceso metu sudaromos sÄ lygos dėl to iÅ¡sakyti argumentus (kasacinė byla Nr.2K-7-228/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-25 nutartyje taip pat laikomasi nuostatos, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui turi bÅ«ti užtik­rinta galimybė gintis ir nuo inkriminuojamos veikos perkvalifikavimo pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ (kasacinė byla Nr.2K-509/2008). Prokurorui suformulavus nepagrįstÄ kaltini­mÄ D. R. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, D. R. gynyba buvo koncentruojama, siekiant įro­dyti, jog D. R. laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-07-28 neteisėtai neprekiavo psichotropiniais vaistiniais preparatais.

Ginantis nuo tokio kaltinimo kaltinamas asmuo turi pagrindo tikėtis, jog neįrodžius tęstinės nusikalstamos veikos buvimÄ , visi minėtame laikotarpyje esantys nusikalstamos veikos epizodai bus laikomi neįrodytais. Tačiau pirmosios instancijos teismas iÅ¡ kaltinamajame akte nurodyto laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2009-07-28 iÅ¡skyrė vienÄ epizodÄ - vaistų pardavimÄ L. B. 2009-04-07 ir už Å¡iÄ veikÄ D. R. nuteisė. Apeliantai mano, kad toks vieno epizodo iÅ¡skyrimas ir veikos perkvalifikavimas į BK 260 straipsnio 1 dalį, be iÅ¡ankstinio praneÅ¡imo apie tokiÄ galimybę, D.

R. buvo netikėtas, dėl to buvo pažeista D. R. teisė gintis nuo kaltinimų. Taip pat apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad apie nusikalstamos veikos (BK 260 straipsnio 3 dalis) pakeitimÄ kita veika (BK 260 straipsnio 1 dalis), kas laikytina kaltinamajam inkri­minuotos nusikalstamos veikos esminių aplinkybių pakeitimu, prokuroras pasisakė tik baigiamosiose kalbose, kas sutrukdė gynybai tinkamai pasiruoÅ¡ti baigiamosioms kalboms, ir tai yra esminis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies nuostatų bei BPK 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 7 dalies, 45 ir 256 straipsnių pažeidimas, sÄ lygojęs nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimÄ .Nuteistoji V.

J. apeliaciniame skunde praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo            2011 m. lapkričio 2 d. nuosprendį jos nuteisimo dalyje panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį - jÄ iÅ¡teisinti.Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu teismo nuosprendžiu, mano, kad ji nuteista nepagrįstai, teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, o nuosprendį pagrindė prielaidomis.Teismas nenustatė, kad D. R. (iÅ¡skyrus 2009-04-07 epizodÄ ), ji (V. J.) ar vaistininkas V. J. bÅ«tų pažeidę psichotropinių medžiagų laikymo, apskaitos, iÅ¡davimo (pardavimo) taisykles, ir kad kiti vaistai, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų, ir kurių receptų nerasta patikrinimo metu, bÅ«tų tapę nelegalios apyvartos dalyku, kaip to reikalauja BK 268 straipsnio dispozicija.

Teismas skundžiamame nuosprendyje tik daro prielaidÄ , kad Å¡ie vaistai galėjo bÅ«ti parduoti be receptų, nors jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Todėl iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio neaiÅ¡ku, ar ji nuteista tik už 2009-04-07 epizodÄ , kai D. R. neva pardavė L. B. psichotropinius vaistus (Clonazepam ir Relanium), ar visa kaltinimo apimtimi, t. y. ir už visus kaltinime nurodytus vaistus, kuriems neva trÅ«ksta receptų. Å iame kontekste apeliantė pažymi, kad D. R. dėl jai inkriminuotų kitų vaistų su psichotropinėmis medžiagomis pardavimo be receptų yra iÅ¡teisinta, o jai priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nors Å¡ių vaistų pardavimas be receptų nenustatytas ir nenustatyta, kad Å¡ie vaistai tapo nelegalios apyvartos dalyku.

Apeliantė mano, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyti vaistai „Clonazepam TC 2 mg” 90 vnt. tablečių ir „Relanium 5 mg/ml” injekcinis tirpalas 2009-04-07 nebuvo parduoti nuteistajai L. B., nes vaistinė nurodytu metu iÅ¡ viso neturėjo prekyboje vaistų „Relanium 5 mg/ml” injekcinio tirpalo (tai patvirtina byloje esančios vaistų gavimo sÄ skaitos faktÅ«ros bei (duomenys neskelbtini) teismui pateikta pažyma). ir vaistinės 2009-04-07 dienos kasos juostoje nėra įraÅ¡o, patvirtinančio L.

B. nurodytos 80 Lt ar kitos panaÅ¡ios sumos, atitinkančios vaistų „Clonazepam TC 2 mg” 90 vnt. tablečių ir „Relanium 5 mg/ml” 50 vnt. ampulių injekcinio tirpalo analogo kainÄ - 90,32 Lt („Clonazepam TC 2 mg” - 10.73 Lt pakuotė po 30 vnt. x 3= 32,19 Lt ir „Relanium 10 mg/2ml” 50 vnt. ampulių - 58,13 Lt). Nuteistosios L. B. parodymai apie jos neva pirktus vaistus be recepto nepatikimi, nes bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad ji ir jos sÅ«nus R. B. supirkinėjo svetimus receptus, tai rodo, kad L.

B. neturėjo galimybės psichotropinius vaistus įsigyti be recepto. Nuteistojo J. V. parodymai apie tai, kad jis yra girdėjęs, kad L. B. įsigyja psichotropinių vaistų (duomenys neskelbtini) be receptų yra nekonkretÅ«s, nes jis pats asmeniÅ¡kai negalėjo patvirtinti, kad bÅ«tų matęs nors vienÄ tokį atvejį, jis tik parodė, kad L. B. buvo užėjusi į vaistinę, kur kažkÄ pirko.Skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad V. J. (duomenys neskelbtini) nustatytas didelis receptų trÅ«kumas, prieÅ¡tarauja bylos įrodymams. 2009-07-28 vaistinėje atlikta krata, kurios metu buvo iÅ¡imami vaistų, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų, sÄ skaitos faktÅ«ros ir receptai, buvo padaryta nekokybiÅ¡kai ir neprofesionaliai.

Apeliantės teigimu, po atliktos kratos jai net dvi dienas dar teko tyrėjai pristatinėti sÄ skaitas faktÅ«ras, receptus, kadangi vaistinėje atlikus kratÄ , jai nedalyvaujant, buvo iÅ¡imti ne visi reikiami dokumentai, kas rodo policijos darbuotojų nekompetencijÄ specifinėje farmacijos srityje, o ne tvarkos trÅ«kumÄ vaistinėje, kaip tai konstatavo teismas. Ji, dėl jai nežinomų priežasčių, dalyvauti vaistinėje atliekamoje kratoje pakviesta nebuvo, todėl dokumentus policijos darbuotojams pateikinėjo vaistinės buhalterė, kuri ne viskÄ Å¾inojo, kas ir kur yra saugoma, nes tai neįėjo į jos darbines funkcijas.

Minėtame kratos protokole nurodyti 488 psichotropinių vaistų receptai (sausio mėn. - 107, vasario mėn. - 43, kovo mėn. - 122, balandžio mėn.- 76, gegužės mėn.- 66, birželio mėn.-37, liepos mėn.-37), ji pati tyrėjai papildomai pateikė dar 59 receptus, iÅ¡raÅ¡ytus psichotropiniams vaistams. Tokiu bÅ«du iÅ¡ viso byloje buvo iÅ¡imti 547 receptai psichotropiniams vaistams. Tačiau tyrėja vaistinei grÄ Å¾ino tik 546 receptus, t. y. vienas receptas pasimetė policijoje. 2009-08-03 - 2009-08-04 receptų apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad tyrėja apžiÅ«rėjo 310 iÅ¡imtų psichotropiniams vaistams iÅ¡raÅ¡ytų receptų, tačiau priede prie protokolo nurodyti 349 apžiÅ«rėti receptai.

Be to, byloje nėra jokių duomenų, kodėl nebuvo apžiÅ«rėti visi 547 iÅ¡imti psichotropinių vaistų receptai. Todėl, apeliantės manymu, aplinkybė, kad tyrimo metu buvo iÅ¡imta 547 psichotropinių vaistų receptai, o apžiÅ«rėti buvo tik 310 receptai, ir nesant duomenų apie likusių 237 (547 - 310) psichotropinių vaistų receptų apžiÅ«rÄ , nėra pagrindo teigti, kad V. J. (duomenys neskelbtini) nustatytas didelis receptų trÅ«kumas.Apeliantės manymu, iÅ¡ viso nėra pagrindo teigti, kad vaistinėje buvo koks nors vaistų trÅ«kumas.

Teigia, kad vaistinėje parduotų vaistų, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų, receptai buvo saugojami atskirai nuo kitų receptų, tačiau jokiuose norminiuose dokumentuose nebuvo numatyta, kad jie kas mėnesį ar kitokiais terminais turi būti inventorizuoti, t. y. perskaičiuojami, o po to tikrinamas vaistų su psichotropiniais vaistais gavimas pagal dokumentus, realus šių vaistų likutis, kadangi vaistinėje, vadovaujantis įstatymais, buvo vedama suminė, o ne kiekinė, vaistų apskaita.

SAM įsakymu buvo numatyta tik saugojimo terminai ir sunaikinimo tvarka, o receptų su psichotropiniais vaistais kitokia apskaita (kiekinė), saugojimo tvarka ir sÄ lygos numatyti nebuvo. Apeliantės teigimu, jeigu kas nors iÅ¡ vaistinės darbuotojų bÅ«tų pardavinėjęs vaistus, kuriuose yra psichotropinių medžiagų, be receptų, tai metinės inventorizacijos metu bÅ«tų buvęs nustatytas prekių trÅ«kumas, tačiau toks trÅ«kumas nei vienais metais nustatytas nebuvo. Visus paskaičiavimus pagal iÅ¡imtus vaistus, sÄ skaitas faktÅ«ras ir receptus atliko tyrėja L.

G., kuri jokių specialių žinių farmacijos srityje neturi, ir jos paskaičiavimai galėjo bÅ«ti netikslÅ«s dėl nekompetencijos Å¡ioje srityje. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina receptų apžiÅ«ros protokole nurodytas tyrėjos teiginys, kad pagal konkretų receptÄ Å¾iÅ«rima kiek vaistų iÅ¡raÅ¡yta gydytojo, tačiau nėra apraÅ¡yta kokį kiekį vaistų realiai pagal šį receptÄ atleido vaistininkas pirkėjui (t. 2, b. l. 26). Skaičiavimuose dalyvavusi Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė D.

V. (ji po skaičiavimais nepasirašė), apeliantės manymu, neturėjo įgaliojimų atlikti procesinių veiksmų - apžiÅ«ros ar kratos, nes minėta Tarnyba nėra ikiteisminį tyrimÄ atliekanti įstaiga ir tokių įgaliojimų suteikti negali. Todėl D. V., kuri į apžiÅ«ros protokolÄ nebuvo įtraukta kaip specialistė, o teisme buvo apklausta tik kaip liudytoja, dalyvavimas iÅ¡imtų dokumentų apžiÅ«roje yra niekinis. Be to, apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. V. parodė, kad galėjo bÅ«ti kažkiek ir apsirikta, kadangi skaičiavimai buvo atliekami paprastu skaičiavimo bÅ«du, nepasitelkiant jokios kompiuterinės programos.

Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių, apeliantė mano, kad apžiÅ«ros protokolas su tyrėjos atliktais paskaičiavimais yra niekinis ir juo negali bÅ«ti grindžiamas jai pateiktas kaltinimas. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad vaistai, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų, tapo nelegalios apyvartos dalyku. Apeliantė teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo praÅ¡oma paskirti objektyvų iÅ¡imtų dokumentų iÅ¡tyrimÄ , kurį atliktų SAM Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos specialistai, tačiau Å¡is praÅ¡ymas buvo nepagrįstai atmestas.

Šiame kontekste apeliantė pažymi, kad SAM nėra nustačiusi narkotinių ir psichotropinių medžiagų inventorizacijos ir materialinių vertybių apskaitos bei balanso sudarymo tvarkos vaistų mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonėse bei gamybos įmonėse. Farmacijos įstatymu vaistinių preparatų kiekybinė apskaita taip pat nėra numatyta. SAM 1997-12-23 įsakyme Nr. 705 „Dėl narkotinių vaistų ir vaistinių medžiagų legalios apyvartos kontrolės” yra patvirtinta narkotinių vaistų ir narkotinių medžiagų apyvartos kontrolė, tačiau joje psichotropiniai vaistai ir vaistinės medžiagos neminimi.

Psichotropinių vaistų iÅ¡raÅ¡ymÄ ir jų iÅ¡davimÄ reglamentuoja tik „Vaistų receptų raÅ¡ymo ir vaistų iÅ¡davimo (pardavimo) gyventojams taisyklės”, patvirtintos SAM ministro 2002-03-08 įsakymu Nr. 112, tačiau nei Å¡ios taisyklės, nei kiti teisės aktai nereglamentuoja, kad receptai, kuriuose iÅ¡raÅ¡yti psichotropiniai vaistai, bÅ«tų oficialiai užregistruojami ar kokiu kitu bÅ«du apdorojami. Apeliantė teigia, kad teismas neteisingai nustatė vaistininko padėjėjos D. R. kaip farmakotechniko (vaistininko padėjėjo) teisinį statusÄ bei nepagrįstai priskyrė jai (apeliantei) pareigÄ tiesiogiai kontroliuoti jos darbÄ .

Apeliantė nurodo, jog iki 2006-07-18 galiojusio 1991-01-31 Farmacinės veiklos įstatymo 10 straipsnio 5 dalis nustatė, kad vaistininkai ir farmakotechnikai turi teisę verstis savarankiÅ¡ka farmacine praktika tik turėdami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ licencijÄ fiziniams asmenims verstis farmacine praktika. D. R. buvo įgijusi farmacijos praktikos licencijÄ iki įstatymo įsigaliojimo, todėl ji turėjo teisę parduoti (iÅ¡duoti) vaistus nekontroliuojama vaistininko. Å iÄ nuostatÄ patvirtina 2006-06-22 Farmacijos įstatymo 76 straipsnio 5 dalies nuostatos ir teismui pateiktas SAM viceministrės 2011-02-01 raÅ¡tas Nr. 10-(20.2.50)-737.

Apeliantės manymu, jos veikoje nėra nei nusikalstamo pasitikėjimo, nei nusikalstamo nerÅ«pestingumo požymių. Ji pasitikėjo vaistinėje dirbusiais žmonėmis, nes su jais dirbo ne vienus metus ir vaistinėje jokių problemų dėl vaistų pardavimo niekada nebuvo. Vaistinės veikla ne kartÄ buvo tikrinta Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos specialistų ir jokių esminių pažeidimų nebuvo nustatyta. Ji vaistinės darbe visada vadovavosi LR Vyriausybės, SAM, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos priimamais teisiniais aktais, (duomenys neskelbtini) priimamais įsakymais, su kuriais pasiraÅ¡ytinai bÅ«davo supažindinami vaistinės darbuotojai.

Vaistinėje buvo priimti pareiginiai nuostatai, 2009-03-31 vaistinėje buvo paruoštas ir įsakymu patvirtintas „Geros vaistinių praktikos kokybės vadovas”, kuriame nustatytos farmacinės normos (duomenys neskelbtini) farmacinei veiklai. Visi paminėti norminiai farmacinės veiklos dokumentai, su kuriais pasirašytinai buvo supažindinti vaistinės darbuotojai, sudarė prielaidas dirbti taip, kad nebūtų pažeisti įstatymai, ir kad nebūtų pažeistos psichotropinių medžiagų laikymo, apskaitos, išdavimo taisyklės, kad šios medžiagos netaptų nelegalios apyvartos dalyku.

Apeliantės teigimu, jei D. R. 2009 m. vienÄ kartÄ ir pardavė vaistus, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų, be receptų, tai tokio vienkartinio atvejo ji negalėjo numatyti, todėl tarp jos veiksmų ir D. R. įvykdytos veikos nėra priežastinio ryÅ¡io ir jos veiksmuose nėra nusikalstamo nerÅ«pestingumo. IÅ¡teisinto juridinio asmens (duomenys neskelbtini) atstovas atsiliepime į Klaipėdos apygardos ONKT skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ praÅ¡o šį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį juridinio asmens iÅ¡teisinimo dalyje palikti nepakeistÄ .Atsiliepime nurodoma, jog byloje neįrodyta, jog D.

R. 2009-04-07 nuteistajai L. B. pardavė psichotropinius vaistus ,,Relanium 5 mg/ml“ ir ,,Clonazepam TC 2 mg“, dėl ko jie tapo nelegalios apyvartos dalyku. Vaistinė nurodytu metu neturėjo prekyboje vaistų „Relanium 5 mg/ml“ injekcinio tirpalo, o vaistinės 2009-04-07 kasos juostoje nėra įraÅ¡o, patvirtinančio L. B. nurodytos 80 Lt ar kitos panaÅ¡ios sumos, atitinkančios jos nurodytų vaistų analogo kainÄ . L. B. parodymai apie jos neva pirktus vaistus be recepto vertintini kaip nepatikimi, nes byloje nustatyta, kad ji ir jos sÅ«nus R.

B. supirkinėjo svetimus receptus, kurie nebÅ«tų buvę reikalingi, jeigu ji bÅ«tų turėjusi galimybę psichotropinius vaistus įsigyti be recepto. L. B. 2001 m. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) susirgimas (duomenys neskelbtini), dėl Å¡ių susirgimų jai buvo iÅ¡duodami receptai psichotropiniams vaistams. Nuteistasis J. V. nematė nei vieno atvejo, kad vaistai vaistinėje bÅ«tų buvę parduodami be recepto. Byloje neginčijamai nustatyta, kad D. R. buvo reikiamÄ kvalifikacijÄ turintis asmuo, supažindintas su visais teisės aktų reikalavimais.

D. R. turėjo teisę prekiauti receptiniais vaistais savarankiÅ¡kai. Receptų apskaitos pažeidimų vaistinėje nebuvo. Teisės aktai nereglamentuoja kokios nors atskiros receptų apskaitos, taisyklės tik numato jų saugojimÄ vaistinėje nustatytÄ terminÄ . Kaltinamajame akte iÅ¡vardinti teisės aktai, kurių pažeidimu buvo kaltinamas JA (duomenys neskelbtini), buvo inkriminuoti be pagrindo. Nepagrįstai JA buvo inkriminuoti Farmacijos įstatymo 39 straipsnio l dalies 5 punkto, 39 straipsnio l dalies 7 punkto, 40 straipsnio 2 dalies l punkto pažeidimai.

Neteisingai įvardintas ir V. J. 2008-01-22 įsakymas Nr. 209A, nes šiuo įsakymu patvirtinti vaistininko pareiginiai nuostatai, o įvardintas Aprašas, patvirtintas SAM ministro 2007-03-26 įsakymu Nr. V-197. Nepagrįstai JA inkriminuoti ir minėto Aprašo 11, 13.17, 13.20, 13.37 punktų reikalavimų pažeidimai. Atstovo nuomone, yra tik vienas teisės aktas, kurio pažeidimas yra reikšmingas šioje byloje – tai 2002-03-08 SAM įsakymu Nr. 112 patvirtintų Vaistų receptų rašymo ir vaistų išdavimo (pardavimo) gyventojams taisyklių 68 punktas, o ne 67 punktas kaip nurodyta kaltinamajame akte ir prokuroro apeliaciniame skunde, kuriame nustatyta, kad „receptiniai vaistai išduodami (parduodami) tik pagal gydytojo receptus“, tačiau šiame punkte nėra kaltinamajame akte nurodytos vaistininko pareigos „užtikrinti, kad...“.

Minėtų taisyklių 68 punkto nuostata tiesiogiai taikoma asmeniui, teikiančiam farmacinę paslaugÄ bei asmeniui, privalančiam Å¡iÄ jo veiklÄ kontroliuoti. Tačiau už farmacinę veiklÄ teikusios vaistininko padėjėjos (farmakotechnikės) D. R., kaip asmens įgijusio licencijÄ iki 2006-07-01, t. y. iki Farmacijos įstatymo įsigaliojimo, veiksmus atsakyti turi pati D. R., bet ne jÄ kontroliuoti neturintis pareigos (ir teisės) vaistininkas ar juridinis asmuo.JA atstovo teigimu, nelogiÅ¡kas yra prokuroro skundo teiginys, kad juridinis asmuo turėjo naudos iÅ¡ neteisėtos veikos - psichotropinių medžiagų turinčių vaistų pardavimo be receptų, tokiÄ naudÄ Ä¯vardijant kaip pajamas, gautas už parduotus vaistus, kainomis, analogiÅ¡komis vaistams, parduodamiems pagal receptus.

Atstovas nurodo, jog vaistų, turinčių savo sudėtyje psichotropinių medžiagų, apyvarta bendroje vaistinės parduodamų vaistų apyvartos masėje sudaro tik apie 0,4 procento. Atsižvelgiant į vaistų kainas bei taikomÄ antkainį (apie 10 %), vaistų ,,Relanium“ ir ,,Clonazepam“ pardavimas L. B., bÅ«tų davęs apie 9,32 Lt pajamų (90,32 Lt x 10 % ). Todėl vaistų pardavimas be receptų, yra ne naudinga įmonei, o absoliučiai pražūtinga veika, nes menama nauda ir rizika yra absoliučiai neadekvatÅ«s dalykai.Be to, JA atstovas pažymi, kad inkriminuotos veikos metu juridinis asmuo (duomenys neskelbtini) neegzistavo, tuo metu veikė V.

J. (duomenys neskelbtini). Nors ši įmonė vėliau buvo reorganizuota į (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini) teisių ir pareigų perėmėja civilinės teisės prasme, tačiau baudžiamosios atsakomybės naujos formos JA perkelti negalima. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė tenkinti Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro ir nuteistojo J. V. apeliacinius skundus, o nuteistųjų R. B., V. J., L. B. ir jos gynėjos bei nuteistosios D.

R. ir jos gynėjo apeliacinius skundus atmesti.Apeliantas nuteistasis J. V. prašė tenkinti jo apeliacinį skundÄ . Nuteistojo J. V. gynėjas prašė tenkinti nuteistojo J. V. apeliacinį skundÄ ir prokuroro apeliacinį skundÄ J. V. nuteisimo dalyje. Apeliantas R. B. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo R. B. apeliacinį skundÄ . Apeliantės nuteistoji L. B. ir jos gynėja prašė tenkinti jų apeliacinį skundÄ . Apeliantė nuteistoji V. J. ir jos gynėjas prašė tenkinti nuteistosios V.

J. apeliacinį skundÄ ir atmesti prokuroro apeliacinį skundÄ V. J. nuteisimo dalyje.Apeliantai nuteistoji D. R. ir jos gynėjas prašė tenkinti jų apeliacinį skundÄ ir atmesti prokuroro apeliacinį skundÄ D. R. iÅ¡teisinimo ir nuteisimo dalyje. IÅ¡teisintojo juridinio asmens (duomenys neskelbtini) atstovas prašė atmeti prokuroro apeliacinį skundÄ juridinio asmens iÅ¡teisinimo dalyje. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros ONKT skyriaus prokuroro, nuteistųjų J. V. ir R. B., nuteistosios L. B. ir jos gynėjos, nuteistosios V.

J. ir nuteistosios D. R. bei jos gynėjo apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybių, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Dėl R. B. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį Skundžiamu teismo nuosprendžiu R. B. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, tikslu jas parduoti ir kitaip platinti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kaltinimo nurodytomis aplinkybėmis R. B. neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 8,037 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 2,726 g – narkotinės medžiagos – heroino, ir dalį Å¡ios medžiagos pardavė ir kitaip platino: dalį miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,007 g heroino, pardavė J. V.; dalį miltelių, kurios sudėtyje buvo 0,058 g heroino, tolesniam platinimui perdavė J. V., o Å¡is jÄ perdavė S. S.; dalį miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,475 g heroino, bei 5 tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,010 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kurias buvo įgijusi ir laikė jo motina L.

B., už 250 Lt pardavė J. V.. LikusiÄ neteisėtai įgytų miltelių, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos – heroino, dalį laikė savo gyvenamojoje vietoje, kur jÄ rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, tačiau nesutinka su jo padarytos nusikalstamos veikos teisiniu vertinimu ir praÅ¡o perkvalifikuoti jo nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį bei suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę.

Tokį praÅ¡ymÄ apeliantas argumentuoja tuo, kad ne visas jo neteisėtai įgytas didelis narkotinės medžiagos - heroino kiekis buvo skirtas platinimui. Apeliantas teigia, kad jis ir pats vartoja heroinÄ dideliais kiekiais, todėl heroino jis įgijo ir asmeniniam vartojimui. Apeliantas prisipažįsta pardavęs nedidelį kiekį heroino J. V. ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi. Mano, kad Å¡i aplinkybė turi bÅ«ti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.Apelianto praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Tikslas parduoti ar kitaip platinti reiÅ¡kia kaltininko norÄ atlygintinai ar neatlygintinai perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , bet ir objektyviais bylos duomenimis.

Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslÄ parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbiÄ reikÅ¡mę turi Å¡ių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoÅ¡tų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja Å¡ias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktų su vartotojais ir kiti objektyvÅ«s bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-550/2014, Nr. 2K-159/2011, 2K-113/2011, 2K-166/2010).Pirmosios instancijos teisme nuteistasis R.

B. pripažino pirkęs tyrimo metu nustatytÄ kiekį narkotinių medžiagų, tačiau teigia jas įsigijęs savo reikmėms. HeroinÄ laikė savo namuose - (duomenys neskelbtini), paslėpęs po čiužiniu. J. V. perdavė tyrimo metu nustatytÄ narkotinių medžiagų kiekį, nes jam trÅ«ko pinigų (7 t. 32 b. l.). Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai neiÅ¡tyrė nuteistojo R. B. nurodytų aplinkybių dėl narkotinių medžiagų – heroino įsigijimo tikslo, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, ir dėl to padarė iÅ¡vadas neatitinkančias bylos aplinkybių ir netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad R. B. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu vartojo narkotines medžiagas - heroinÄ . Å iÄ aplinkybę teisme nurodė nuteistojo motina L. B., nuteistasis J. V., liudytojas R. S.. R. B. gyvenamojo buto kratos metu Å¡aldytuvo durelėse buvo rastas ir paimtas 5 ml talpos Å¡virkÅ¡tas su rudos spalvos skysčiu viduje, kuris, kaip nustatė specialistas, yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė 0,035 g. Apie R. B. priklausomybę opiatams liudija ir (duomenys neskelbtini) pateikta informacija (t. 2 5 b. l.), Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-04-04 nuosprendis (4 t. 85-88 b. l.).Apeliacinės instancijos teisme papildomai apklaustas nuteistasis J.

V. parodė, kad jis kartu su R. B. vartodavo narkotines priemones. Jo (J. V.) per dienÄ suvartojama narkotinės medžiagos norma bÅ«davo 0,25 g, t. y. ketvirtis normos, 3-4 lankstinukai. R. B. suvartodavo didesnę heroino dozę nei jis, tačiau kiek tiksliai nežino. R. B. pardavinėjo narkotines priemones, tačiau nedideliais kiekiais. Jam nežinomas atvejis, kad R. B. bÅ«tų kam nors pardavęs didelį kiekį narkotinės medžiagos. Jis bendrininkavo su R. B., parduodamas narkotines medžiagas nedideliais kiekiais (9 t. 25-26 b. l.).

Taigi aptarti bylos įrodymai patvirtina nuteistojo R. B. teiginius apie jo priklausomybę narkotinėms medžiagoms ir narkotinės medžiagos - heroino vartojimÄ . Nustatęs tokiÄ aplinkybę, teismas privalo nustatyti kokia dalis neteisėtai įgytų narkotinių medžiagų buvo skirta pačiam vartoti, o kokia – parduoti (ar kitaip platinti), nes tai turi reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui, nuo to priklauso nusikalstamų veiksmų teisinis vertinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-195/2009).IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad R.

B. neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 8,037 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 2,726 g – narkotinės medžiagos – heroino ir juos neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad dalį įgytų miltelių, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos - heroino, per tris kartus R. B. pardavė ir kitaip išplatino J. V.. Iš viso J. V. buvo parduota ir kitaip išplatinta miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,540 g (0,007 g +0,058 g +0,475 g) narkotinės medžiagos – heroino.

Kita neteisėtai įgytų miltelių, kurių sudėtyje buvo narkotinė medžiaga – heroinas, dalis buvo laikoma R. B. gyvenamojoje vietoje. Dalį bute laikytų miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,433 g narkotinės medžiagos – heroino, 2009 m. balandžio 7 d. apie 17.30 val. R. B. motina L. B. bandė paslėpti, išnešdama iš minėto buto, tačiau, pamačiusi policijos pareigūnus, išmetė ant laiptų, ir ten jas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Kita dalis miltelių, kurių sudėtyje buvo 1, 718 g narkotinė medžiagos – heroino, buvo surasta minėto buto kratos metu po čiužiniu, be to, buto kratos metu šaldytuvo durelėse buvo rastas ir paimtas 5 ml talpos švirkštas su rudos spalvos skysčiu viduje buvo rasta narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 0,035 g.

Tokiu būdu R. B. gyvenamojoje vietoje viso buvo rasta miltelių, kurių sudėtyje buvo - 2,286 g (0,433 g +0,035 g+ 1,718 g) narkotinės medžiagos – heroino.Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir aukščiau aptartus bylos įrodymus, patvirtinančius R. B. priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, taip pat į tai, kad buvo rasta tik vienos rūšies narkotinė medžiaga - heroinas, darytina išvada, kad nuteistasis R. B. turėjo du narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo tikslus: vienas tikslas buvo juos asmeniškai vartoti, o kitas – parduoti ar kitaip platinti.

Pirmosios instancijos teismas teisiÅ¡kai įvertino tik vienÄ iÅ¡ tikslų, todėl nuteistojo R. B. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Atsakomybė už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslÄ jas pačiam vartoti, t. y. be tikslo platinti, numatyta BK 259 straipsnyje. Å ios normos pirmosios instancijos teismas netaikė, nors toks pagrindas Å¡ioje byloje buvo. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .Teisėjų kolegijos nuomone, nustačius du neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo tikslus ir vieno iÅ¡ jų realizavimÄ (teismas nustatė, kad R.

B. pardavė ir kitaip išplatino J. V. 0,540 g heroino), nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad visas likęs narkotinių medžiagų kiekis buvo skirtas tik platinimui, nes tokia išvada reikštų, kad antrojo tikslo (pačiam vartoti) R. B. atsisakė, o tokia išvada prieštarauja bylos medžiagai. Nuteistajam R. B. tvirtinant, kad visas jo gyvenamojoje vietoje rastas miltelių, kurių sudėtyje yra heroino, kiekis buvo skirtas jo asmeninam vartojimui, ir nesant objektyvių galimybių paneigti tokius nuteistojo teiginius, teisėjų kolegija, vadovaudamasi nekaltumo prezumpcija bei in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-455/2014) ir remiantis byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma,n u s t a t o:

R. B. iki 2009 m. balandžio 7 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, neteisėtai, turėdamas du tikslus – narkotines medžiagas vartoti pats ir parduoti ar kitaip platinti, už 1 300 Lt įgijo ne mažiau kaip 8,037 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 2,726 g – narkotinės medžiagos – heroino. R. B. 2009 m. balandžio mėnesio pradžioje, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, savo gyvenamojoje vietoje dalį neteisėtai įgytos ir laikomos narkotinės medžiagos, t. y. polietileninį maišelį su šviesios spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,007 g narkotinės medžiagos – heroino, pardavė J.

V.. 2009 m. balandžio 7 d. apie 14.45 val. R. B. savo gyvenamojoje vietoje 2 popierinius lankstinukus su 0,242 g rusvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,058 g narkotinės medžiagos – heroino, tolesniam platinimui perdavė J. V., kuris paminėtÄ medžiagÄ perdavė S. S.; tÄ pačiÄ dienÄ apie 17.00 val. 14 vnt. popierinių lankstinukų su 2,145 g pilkai rudos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,475 g narkotinės medžiagos – heroino, bei 5 baltos spalvos tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,010 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kurias buvo įgijusi ir laikė jo motina L.

B., už 250 Lt pardavė J. V., o likusiÄ dalį miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,286 g narkotinės medžiagos – heroino, toliau laikė savo gyvenamojoje vietoje neturėdamas tikslo jas parduoti at kitaip platinti (asmeniniam vartojimui). Dalį R. B. asmeniniam vartojimui skirtų miltelių, sudėtų į polietileninį maiÅ¡elį, kurių sudėtyje buvo 0,433 g narkotinės medžiagos – heroino, 2009 m. balandžio 7 d. apie 17.30 val. L. B. bandė paslėpti, iÅ¡neÅ¡dama iÅ¡ paminėto buto, tačiau, pamačiusi policijos pareigÅ«nus, iÅ¡metė ant laiptų, ten jas surado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr.V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos) nedideliu kiekiu heroino laikytina ne daugiau kaip 0,02 g, o daugiau kaip 2 g laikytina dideliu heroino kiekiu. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas bylos aplinkybes, atsižvelgiant į Rekomendacijas, nuteistojo R. B. nusikalstami veiksmai atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėtis, todėl jie kvalifikuotini kaip idealioji BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sutaptis.

Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl R. B. nuteisimo keistina BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punkte numatytais pagrindais. Dėl bausmės Pakeitus nuteistojo R. B. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimÄ , keistina ir jam paskirta bausmė. Nustatydama bausmės rūšį ir dydį teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad R. B. padarė tyčines nusikalstamas veikas. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis), o BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis).

R. B. anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus, naujus tyčinius nusikaltimus padarė neiÅ¡nykus teistumui. R. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, ir nuoÅ¡irdžiai gailisi nusikaltęs, todėl Å¡i aplinkybė turi bÅ«ti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis – konstatuojama tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai (laisva valia) prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , parodo apie esmines jos aplinkybes ir kartu dėl padaryto nusikaltimo iÅ¡ tiesų nuoÅ¡irdžiai apgailestauja, kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius ir pan.

Apie Å¡ių aplinkybių buvimÄ sprendžiama ne vien pagal bendrus kaltininko pareiÅ¡kimus (kurie gali bÅ«ti formalÅ«s) dėl kaltės pripažinimo ar gailėjimosi, o objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumÄ : duotų parodymų (iki nuosprendžio priėmimo) turinį, kitais įrodymais nustatytus faktus, realias kaltininko pastangas bei norÄ suÅ¡velninti dėl jo padarytos nusikalstamos veikos kilusius padarinius, kritiÅ¡kÄ , adekvatų savo elgesio vertinimÄ ir kt. Nuteistasis R. B. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies, keitė savo parodymus dėl neteisėto narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybių, t. y. jis nepripažino dalies esminių bylos faktinių aplinkybių, o jo gailestis dėl padarytų nusikaltimų yra deklaratyvus.

Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.IÅ¡ nuteistojo R. B. asmenybę charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis anksčiau teistas už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , tarp jų ir už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis, Å¡ioje byloje aptariamas nusikalstamas veikas padarė, turėdamas neiÅ¡nykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintÄ teistumÄ , iki nusikaltimo padarymo niekur nedirbo.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad R. B. turi sveikatos problemų (9 t. 207, 224 b. l.).Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų, bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , bei atsižvelgdama į neteisėtai įgytų ir laikytų narkotinių medžiagų kiekį (heroino kiekis virÅ¡ijo Rekomendacijose nurodytÄ didelį kiekį), sprendžia, kad už kiekvienÄ iÅ¡ R. B. padarytų nusikalstamų veikų jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, Å¡iek tiek didesnės nei BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytų bausmių vidurkiai.

Paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo bÅ«du pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytÄ bausmių bendrinimo taisyklę. Dėl L. B. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį Skundžiamu teismo nuosprendžiu L. B. nuteista už tęstinę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad L. B. iki 2009-04-07, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdama tikslÄ parduoti ir kitaip platinti, įgijo ir į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , (duomenys neskelbtini), atgabeno ir jame laikė psichotropines medžiagas: 1 ampulę su užraÅ¡u „10mg/2 ml Apaurin inj. tirpalas Diazepamum“, kurios sudėtyje buvo 0,01 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, gamyklinę vaistų pakuotę su užraÅ¡u „100 mg Tramadolretard Tramadolum“, su 4 tabletėmis, kurių sudėtyje buvo 0,4 g psichotropinės medžiagos – tramadolio, 68 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 0,136 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo; 2009-04-07 (duomenys neskelbtini) neteisėtai, turėdama tikslÄ parduoti ir kitaip platinti, įsigijo, atgabeno į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jame laikė: 3 gamyklines vaistų pakuotes „Clonazepam TC 2 mg“, kuriose bendrai buvo 90 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 0,18 g – psichotropinės medžiagos – klonazepamo, 50 vnt. ampulių „Relanium 5mg/ml injekcinis tirpalas Diazepamas“, kurių sudėtyje buvo 0,5 g psichotropinės medžiagos – diazepamo. 2009 m. balandžio 7 d. apie 17.00 val., L.

B. žinant, R. B. dalį neteisėtai įgytų ir laikomų psichotropinių medžiagų, t. y. 5 tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,010 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, pardavė J. V., o likusias psichotropines medžiagas: 153 vnt., tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,306 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, 50 vnt. ampulių „Relanium 5mg/ml injekcinis tirpalas Diazepamas“, kurių sudėtyje buvo 0,5 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, L. B. neteisėtai laikė savo bute iki 2009-04-07, kol jas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.Apeliantės - nuteistoji L.

B. ir jos gynėja nesutinka su L. B. nusikalstamos veikos teisiniu vertinimu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir teigia, kad byloje neįrodyta, kad visi L. B. įgyti ir bute rasti psichotropiniai vaistai buvo įsigyti neteisėtai, t. y. be gydytojo recepto, tikslu juos platinti, todėl praÅ¡o L. B. veiksmus iÅ¡ BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 1 dalį ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio nuostatas suÅ¡velninti nuteistajai paskirtÄ bausmę.Apeliančių praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas L.

B. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ , kad įrodymų vertinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, o teismo iÅ¡vados pagrįstos įrodymų visuma, todėl padarė iÅ¡vadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl L. B. nuteisimo keistina dėl teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybių ir netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punktai).

Nagrinėjamoje byloje L. B. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, dalykas yra vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad L. B. veika pasireiÅ¡kė tokių medžiagų neteisėtu įgijimu, gabenimu, laikymu, turint tikslÄ visas jas parduoti ar kitaip platinti.BK 260 straipsnio dispozicijoje nusikalstamos veikos požymiai nurodyti alternatyviai, todėl BK 260 straipsnio 2 dalis taikoma padarius bent vienÄ iÅ¡ joje nurodytų veikų.

Tačiau kiekviena iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veiksmų atitinka iÅ¡ esmės savarankiÅ¡kÄ nusikaltimo sudėtį, todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių Å¡iame straipsnyje nurodytų veikų padarymÄ , byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktÄ ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais (kasacinė nutartis 2K-P-218/2009). IÅ¡ apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies matyti, kad psichotropinių medžiagų: 1 ampulės ,,10mg/2 ml Apaurin inj. tirpalas Diazepamum“, 4 tablečių „100 mg Tramadolretard Tramadolum“, 68 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – klonazepamas, neteisėtas įgijimas ir atgabenimas į nuteistosios gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 2009-04-07, baudžiamojoje byloje pripažįstami nustatytais, tačiau Å¡ios veikos nepagrįstos baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais.

Esminės minėtų vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų, neteisėto įgijimo ir gabenimo aplinkybės: kur, kaip, kokiais veiksmais, iÅ¡ kokio fizinio ar juridinio asmens (ar asmenų) L. B. įgijo minėtus vaistinius preparatus, kada ir kokiu bÅ«du jie buvo atgabenti į butÄ ir pan., nenustatytos. Vaistinių preparatų: 1 ampulės ,,10mg/2 ml Apaurin inj. tirpalas Diazepamum“, 4 tablečių „100 mg Tramadolretard Tramadolum“, 68 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – klonazepamas, įgijimo bei gabenimo faktai Å¡ioje byloje tiesiog preziumuoti remiantis nustatytu minėtų vaistinių preparatų suradimo (laikymo) L.

B. gyvenamojoje vietoje faktu. Minėta, kad BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos turi savarankiÅ¡kÄ baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikÅ¡mę, todėl kiekviena iÅ¡ jų turi turėti savarankiÅ¡kÄ procesinį įrodinėjimÄ , o ne preziumuojamos („iÅ¡vedamos“) iÅ¡ kitų BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių minėtų vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų, neteisėtÄ Ä¯gijimÄ ir gabenimÄ Ä¯ L.

B. gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 2009-04-07, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinimas L. B. dėl minėtų psichotropinių vaistų įgijimo bei gabenimo grindžiamas iÅ¡ esmės prielaidomis. Dėl to kaltinant L. B. neteisėtai įgijus ir gabenus vaistinius preparatus: 1 ampulę su užraÅ¡u „10mg/2 ml Apaurin inj. tirpalas Diazepamum“, kurios sudėtyje buvo 0,01 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, gamyklinę vaistų pakuotę su užraÅ¡u „100 mg Tramadolretard Tramadolum“, su 4 tabletėmis, kurių sudėtyje buvo 0,4 g psichotropinės medžiagos – tramadolio, 68 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 0,136 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, ir nuteisus jÄ už Å¡ias veikas, buvo pažeisti BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimai.

Todėl skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl L. B. nuteisimo keistina dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir kaltinimo dalis dėl psichotropinių medžiagų: 1 ampulės ,,10mg/2 ml Apaurin inj. tirpalas Diazepamum“, 4 tablečių „100 mg Tramadolretard Tramadolum“, 68 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – klonazepamas, neteisėto įsigijimo ir gabenimo iki 2009-04-07 iš skundžiamo teismo nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina kaip neįrodyta.

Kita L. B. pareikÅ¡to kaltinimo dalis dėl vaistinių preparatų: 1 ampulės „10mg/2 ml Apaurin inj. tirpalas Diazepamum“, kurios sudėtyje buvo 0,01 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, gamyklinės vaistų pakuotės „100 mg Tramadolretard Tramadolum“, su 4 tabletėmis, kurių sudėtyje buvo 0,4 g psichotropinės medžiagos – tramadolio, 68 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 0,136 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, neteisėto laikymo ir dėl vaistinių preparatų: 3 gamyklinių vaistų pakuočių „Clonazepam TC 2 mg“, kuriose bendrai buvo 90 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 0,18 g – psichotropinės medžiagos – klonazepamo, ir 50 vnt. ampulių „Relanium 5mg/ml injekcinis tirpalas Diazepamas“, kurių sudėtyje buvo 0,5 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, 2009-04-07 neteisėto įgijimo, gabenimo ir laikymo, tikslu juos parduoti ar kitaip platinti, skundžiamame teismo nuosprendyje grindžiama byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visuma, kuriÄ sudaro: nuteistosios L.

B. parodymai, kad ji 2009-04-07 (duomenys neskelbtini) be gydytojo recepto įsigijo 3 vaistų pakuotes „Clonazepam TC 2 mg“ ir 50 vnt. ampulių „Relanium 5mg/ml injekcinis tirpalas Diazepamas“ ir šiuos vaistus atgabeno ir laikė savo gyvenamojoje vietoje (7 t. 35-36 b. l.), nuteistosios prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu, kad ji pardavinėjo psichotropinius vaistus (3 t. 156-160 b. l.); 2009-04-07 apžiūros ir kratos R. ir L. B. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), protokolų duomenys (t. 1, 28–31; 45-46 b. l.); specialisto išvados (1 t. 36–39 b. l.); nuteistojo J.

V. parodymai, kad jam žinoma, kad L. B. gaudavo receptus psichotropiniams vaistams iÅ¡ savo gydytojos ir tokius vaistus pardavinėdavo; liudytojų, policijos pareigÅ«nų S. O. ir R. G. parodymai, kurie patvirtino, jog jiems buvo žinoma, kad L. B. pardavinėjo psichotropines medžiagas. Teismas, įvertinęs paminėtus įrodymus, ir nustatęs, kad L. B. disponuoto vaistinio preparato ,,Clonazepam“, kurios sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - klonazepamas, kiekis – viso 0,306 g - virÅ¡ija Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose numatytÄ didelį Å¡ios psichotropinės medžiagos kiekį (daugiau kaip 0,12 g), konstatavo, kad L.

B., įgydama tokį didelį kiekį psichotropinės medžiagos, turėjo tikslÄ jÄ parduoti ar kitaip platinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos iÅ¡vada sutinka iÅ¡ dalies. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ir įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje pakanka patikimų įrodymų iÅ¡ skirtingų Å¡altinių daryti iÅ¡vadÄ , kad L. B. 2009-04-07 (duomenys neskelbtini) neteisėtai įgijo ir atgabeno į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ bei joje laikė psichotropinius vaistus: 3 gamyklines vaistų pakuotes „Clonazepam TC 2 mg“, kuriose bendrai buvo 90 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 0,18 g – psichotropinės medžiagos – klonazepamo, ir 50 vnt. ampulių „Relanium 5mg/ml injekcinis tirpalas Diazepamas“, kurių sudėtyje buvo 0,5 g psichotropinės medžiagos – diazepamo.

Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, prieštarauja bylos medžiagai pirmosios instancijos teismo išvada, kad visi L. B. gyvenamojoje vietoje rasti psichotropiniai vaistai buvo įgyti be receptų ir buvo skirti tik pardavimui ar kitokiam platinimui.Nuteistoji L. B. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad psichotropiniai vaistai buvo reikalingi jos sunkiai segančiai mamai ir sūnui R. B. gydyti. Vaistus ji įgydavo pagal receptus, kuriuos išrašydavo gydytojai. Kelis receptus psichotropiniams vaistams buvo atnešęs ir jų namuose palikęs G.

N.. Ji psichotropinių vaistų niekada nepardavinėjo, vaistai ,,Clonazepamas“ buvo iÅ¡raÅ¡omas jos motinai. SÅ«nus R. B. taip pat vartodavo ,,ClonezepamÄ â€œ, ,,Dimedrolį“ (7 t. 35-36 b. l.). Tokie nuteistosios L. B. parodymai byloje nepaneigti. Nagrinėjamoje byloje nenustatytas nei vienas konkretus L. B. psichotropinių vaistų pardavimo atvejis (tai skundžiamame teismo nuosprendyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas). Byloje nustatyta, kad 2009-04-07 apie 17.00 val. R. B. savo gyvenamojoje vietoje pardavė 5 tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,010 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, J.

V., tačiau byloje nenustatytas R. B. ir L. B. bendrininkavimo faktas, todėl L. B. negali atsakyti už R. B. veiksmus. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji L. B. Å¡ioje byloje aptariamos nusikalstamos veikos padarymo metu slaugė sergančiÄ motinÄ A. R.. IÅ¡ byloje esančio iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ A. R. (1915-09-29–2009-04-28) medicininių dokumentų matyti, kad A. R. buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga, dimensija sunkaus laipsnio ir kt. ligos ir jai buvo skirtas gydymas vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos, t.y. ,,Clonezepam“ ir ,,Diazepamum“ (2 t. 3 b. l.).

Taip pat byloje yra išrašas iš nuteistosios L. B. medicininių dokumentų, patvirtinantis, kad L. B. nuo 1999 m. diagnozuota (duomenys neskelbtini), todėl ligonei buvo pastoviai išrašomi raminamieji vaistai ,,Relanium“ ir nakčiai migdomieji vaistai (2 t. 2 b. l.). Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2009-06-19 protokolų matyti, kad (duomenys neskelbtini) pateikė L. B. vardu išrašytus receptus vaistiniam preparatui „Clonazepam TC 2 mg“ (2 t. 7, 9, 12, 14 b. l.), kurie apžiūrėti ir jų apžiūros metu nustatytos aplinkybės užfiksuotos apžiūros protokole (2 t. 10-14 b. l.).

Byloje yra duomenys patvirtinantys, kad ir L. B. sūnui R. B. buvo skirtas medikamentinis gydymas psichotropiniais vaistais. Iš (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų matyti, kad R. B. nuo 2008-03-29 iki 2008-04-02 gydėsi (duomenys neskelbtini) nuo priklausomybės opiatams ir jam buvo išrašyti receptai įvairiems vaistams, tarp kurių yra ir vaistinis preparatas - ,,Clonazepam“ (1 t. 196-197 b. l.; t. 2 5 b. l.). Tokie bylos duomenys, kurie buvo ištirti pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, tačiau nebuvo teismo išanalizuoti ir įvertinti, nenustačius neteisėto iki 2009-04-07 psichotropinių vaistų, rastų pas L.

B. gyvenamojoje vietoje, įsigijimo ir gabenimo faktų, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad vaistinius preparatus, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų, iki 2009-04-07 L. B. įsigijo pagal gydytojų receptus ir jie buvo naudojami jos ir jos Å¡eimos narių gydymui. Todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad iki 2009-04-07 L. B. gyvenamojoje vietoje įgyti ir laikyti psichotropiniai vaistai buvo skirti pardavimui ar kitokiam platinimui. Tačiau nėra pagrindo ir iÅ¡vadai, kad visi L. B. gyvenamajame bute surasti psichotropiniai vaistai buvo skirti tik jos ir jos Å¡eimos narių gydymui.

Byloje nustatytas neteisėtas, be receptų, 3 pakuočių „Clonazepam TC 2 mg“, kuriose bendrai buvo 90 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 0,18 g – psichotropinės medžiagos – klonazepamo, ir 50 vnt. ampulių „Relanium 5mg/ml injekcinis tirpalas Diazepamas“, kurių sudėtyje buvo 0,5 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, įgijimo ir Å¡ių vaistinių preparatų atgabenimo į nuteistosios gyvenamÄ jÄ vietÄ faktas. Å ių psichotropinių vaistų suradimo aplinkybės bei pas L.

B. namuose rastų kitų psichotropinių vaistų kiekis, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad 2009-04-07 (duomenys neskelbtini) L. B. neteisėtai įgyti ir į gyvenamÄ jÄ vietÄ atgabenti bei joje laikomi psichotropiniai vaistai: 3 pakuotės „Clonazepam TC 2 mg“ ir 50 vnt. ampulių „Relanium 5mg/ml injekcinis tirpalas Diazepamas“ buvo įgyti pardavimo ar kitokio platinimo tikslais, nes L. B. tuo metu namuose turėjo pakankamai psichotropinių vaistų, reikalingų savo ir savo Å¡eimos narių gydymui.

Byloje nustatytos psichotropinių vaistų be receptų įsigijimo aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad L. B. suvokė tokių vaistų įsigijimo tikslÄ ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Remiantis byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visuma, teisėjų kolegijan u s t a t o: L. B. 2009 m. balandžio 7 d., dienos metu, V. J. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai, be recepto, turėdama tikslÄ parduoti ir kitaip platinti, iÅ¡ vaistininko padėjėjos D.

R. už apytiksliai 80 Lt įgijo tris gamyklines vaistų pakuotes su užraÅ¡u „Clonazepam TC 2 mg“, kuriose bendrai buvo 90 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 0,18 g – psichotropinės medžiagos – klonazepamo, 50 vnt. ampulių su užraÅ¡u „Relanium 5mg/ml injekcinis tirpalas Diazepamas“, kurių sudėtyje buvo 0,5 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, kurias neteisėtai atsigabeno į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , adresu (duomenys neskelbtini), ir joje laikė.

TÄ pačiÄ dienÄ apie 17.30 val. neteisėtai įgytus psichotropinius vaistus: 50 vnt. ampulių su užraÅ¡u „Relanium 5mg/ml injekcinis tirpalas Diazepamas“, kurių sudėtyje buvo 0,5 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, ir tris gamyklines vaistų pakuotes su užraÅ¡u „Clonazepam TC 2 mg“, kuriose bendrai buvo 90 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 0,18 g – psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kartu su kitais psichotropiniais vaistais – 63 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,126 g psichotropinės medžiagos - klonazepamo, bei 0,433 g narkotine medžiaga – heroinu, L.

B. bandė paslėpti, iÅ¡neÅ¡dama iÅ¡ savo buto, tačiau, pamačiusi policijos pareigÅ«nus, iÅ¡metė ant laiptų, ten paminėtas psichotropines ir narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas klonazepamo daugiau kaip 0,12 g kiekis laikytinas dideliu kiekiu. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos sÄ raÅ¡ai yra rekomendacinio pobÅ«džio ir teismas konkrečiu atveju, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, turi diskrecijÄ spręsti dėl lentelėje numatytų ribų peržengimo (kasacinė nutartis 2K-49/2014).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistosios L.

B. padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimo dalykÄ ir Å¡iuo teismo procesiniu sprendimu nustatytÄ jos veiksmų apimtį, nuteistosios amžių nusikaltimo padarymo metu (71 metų), jos Å¡eimines aplinkybes (nusikaltimo padarymo metu slaugė sunkiai sergančiÄ motinÄ (gim. (duomenys neskelbtini), mirė 2009-04-28), prižiÅ«rėjo mažametę anÅ«kę, sÅ«nus R. B. narkomanas), sprendžia, kad nuteistosios L. B. nusikalstami veiksmai, susiję su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis turint tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti, kvalifikuotini pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistajai skirtina Å¡io straipsnio sankcijoje numatyta bausmė.

Dėl bausmės Teismas, skirdamas L. B. bausmę, vadovaujasi BK 41 straipsnio (bausmė ir jos paskirtis) nuostatomis ir atsižvelgia į BK 54 ir 61 straipsniuose nurodytas aplinkybes. Už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 8 metų. Nuteistosios L. B. padarytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, veikta tiesiogine tyčia. Nusikaltimo dalykas - gamykliniai psichotropiniai vaistai įgyti legaliai veikiančioje vaistinėje.

Byloje nenustatyta L. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. L. B. anksčiau neteista. Å iuo metu jai 75 metai (gim. (duomenys neskelbtini)). Ekspertizės aktu Nr. EKG 28(97)/14(01) nustatytos L. B. ligos: (duomenys neskelbtini) (9 t. 180-183 b. l.)). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 85TPK-144/2014 L. B. nustatytas (duomenys neskelbtini). Tačiau L. B. dėl savo psichikos bÅ«klės gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti bei suprasti jai skirtÄ bausmę.

Å iuo metu nenustatyta tokio psichikos sutrikimo, dėl kurio jai bÅ«tų per sunku atlikti bausmę (9 t. 186-190 b. l.). Aptarti duomenys nėra pakankamas pagrindas nuteistajai L. B. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, tačiau leidžia nuteistajai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį skirti minimaliÄ sankcijoje numatytÄ bausmę.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyse, padarymo aplinkybes ir L. B. asmenybę, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, kad L.

B. po nusikaltimo padarymo (praėjus daugiau nei 6 metams) bÅ«tų pažeidusi įstatymus, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog L. B. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl yra pagrindas nuteistajai taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nuostatas. Ä®vertinus tai, kad L. B. teisiama pirmÄ kartÄ , yra senyvo amžiaus, turi sveikatos problemų, jai skirtinas įpareigojimas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte, –neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Å is įpareigojimas ribos nuteistosios elgesį, sudarys prielaidas siekti BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų. Dėl nuteistosios D. R. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį Skundžiamu teismo nuosprendžiu D. R. nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už neteisėtÄ psichotropinių medžiagų pardavimÄ 2009-04-07, D. R. iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinta, kaip neįrodyta, kaltinimo dalis dėl tęstinio psichotropinių medžiagų pardavimo nuo 2009-01-01 iki 2009-07-28. Nuteistoji D. R. ir jos gynėjas pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia dėl D.

R. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, bei mano, kad teismas, paÅ¡alindamas kaltinimo dalį dėl tęstinio psichotropinių medžiagų pardavimo nuo 2009-01-01 iki 2009-07-28, apie tai iÅ¡ anksto nepranešęs kaltinamajai, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir BPK nuostatas. Dėl BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

Narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimu laikytinas Å¡ių medžiagų perdavimas pažeidžiant teisės aktais nustatytÄ tvarkÄ kitam asmeniui už piniginį atlyginimÄ . Å io nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina narkotines ar psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti.Skundžiamu teismo nuosprendžiu D. R. nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad dirbdama V.

J. (duomenys neskelbtini) vaistininko padėjėja (farmakotechnike), pažeisdama teisės aktais: 2006-06-22 LR Farmacijos įstatymu Nr. X-709 bei 2002-03-08 LR SAM ministro įsakymu Nr. 112 „Dėl vaistų receptų raÅ¡ymo ir vaistų iÅ¡davimo (pardavimo) gyventojams“ nustatytÄ tvarkÄ , 2009 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini) neteisėtai, be gydytojo paskyrimo ir recepto, už 80 Lt pardavė L. B. 3 gamyklines vaistų pakuotes su užraÅ¡u „Clonazepam TC 2 mg “, kuriose bendrai buvo 90 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,18 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, 50 vnt. ampulių su užraÅ¡u „Relanium 5mg/ml injekcinis tirpalas „Diazepamas“, kurių sudėtyje buvo 0,5 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, dėl to Å¡ios medžiagos tapo nelegalios apyvartos dalyku.Nuteistoji D.

R. ir jos gynėjas nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis ir teigia, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina D. R. kaltumo, todėl prašo D. R. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisinti. Esminiai apeliantų nesutikimo su skundžiamu teismo nuosprendžiu argumentai susiję su, apeliantų nuomone, neišsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir neteisingu bylos įrodymų vertinimu. Apeliaciniame skunde daugiausia dėmesio skiriama nuteistųjų L. B. ir J. V. parodymų paneigimui, nurodant, kad jų parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi, jų nepatvirtina kiti bylos duomenys, todėl jie yra nepatikimi, o kitų bylos įrodymų nepakanka išvadoms apie D.

R. kaltumÄ daryti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais dėl netinkamo bylos įrodymų vertinimo, nustatant D. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nes tokie apeliantų argumentai prieÅ¡tarauja bylos medžiagai ir skundžiamo teismo nuosprendžio turiniui. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ) įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodytomis D. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus ne atskirus įrodymus, o bylos įrodymų visetÄ .

Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo ir nuosprendžio turinys patvirtina, kad nuteistosios kaltumÄ padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ patvirtinantys duomenys: nuteistosios L. B., liudytojų L. G., D. V. parodymai, įtariamosios L. B. parodymų patikrinimo vietoje, kratos ir daiktų, dokumentų apžiÅ«ros protokolai, valstybinių institucijų raÅ¡tai, ir tam prieÅ¡taraujantys bylos duomenys: nuteistųjų D. R. ir V. J., liudytojo V. J. parodymai, jų pateikti dokumentai buvo tiesiogiai iÅ¡tirti ir patikrinti teisme ir skundžiamame teismo nuosprendyje nurodyta, kodėl vienais iÅ¡ jų grįstinos iÅ¡vados, o kiti atmestini.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad D. R. jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo V. J. (duomenys neskelbtini) vaistininko padėjėja (farmakotechnike). Iš V. J. (duomenys neskelbtini) 2009 m. balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad 2009 m. balandžio 7 d. vaistinėje dirbo D. R. ir V. J. (2 t. 38-39 b. l.). Pirmosios instancijos teisme nuteistoji D. R. parodė, kad (duomenys neskelbtini) darbas vyko pamainomis: rytinė pamaina būdavo nuo 9.00 iki 14 val., popietinė – nuo 14 val. iki 19 val.

Ji dirbdavo iki 7.00 val. vakaro (7 t. 36-37 b. l.). Liudytojas V. J. parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) dažniausiai dirbo rytinėje pamainoje (7 t. 88-89 b. l.). Taigi byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) popietinėje pamainoje, t. y. nuo 14 val. iki 19 val. dirbo ir vaistinės klientus aptarnavo D. R.. To iš esmės neneigia ir pati D. R., ji tik teigia, kad nepardavė L. B. psichotropinių vaistų be recepto.Pirmosios instancijos teisme nuteistoji D. R. parodė, jog vaistai, kurių sudėtyje turi psichotropinių medžiagų, buvo išduodami tik su gydytojo išrašytais receptais, nes tokių vaistų parduoti be recepto ji neturėjo teisės ir tai puikiai žinojo.

Ji be receptų niekada neparduodavo vaistų, sudėtyje turinčių psichotropinių medžiagų. Kieno vardu išrašytas receptas nebuvo svarbu, svarbu buvo, kad būtų toks receptas. L. B. ji pažinojo, kadangi ši pastoviai pas juos ateidavo nusipirkti vaistų, kodėl L. B. teigia, kad ji (D. R.) jai pardavė psichotropinius vaistus be recepto, ji nežino (7 t. 36-37 b. l.). Apeliaciniame skunde nuteistoji D. R. ir jos gynėjas teigia, kad nuteistosios L. B. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai, todėl jie negali būti laikomi patikimais ir pakankamais D.

R. kaltumo įrodymais. Tokie apeliantų teiginiai yra atmestini kaip nepagrįsti.Ä®rodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiÅ¡kianti, jog duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais veiksmais ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal teismų praktikÄ asmenų – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo – parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai Å¡ie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Asmenų parodymai vertinami atsižvelgiant į jų gavimo Å¡altinį (pirminiai ar iÅ¡vestiniai), parodymų nuoseklumÄ , iÅ¡samumÄ , logiÅ¡kumÄ , ryšį su kitais byloje surinktais duomenimis ir pan. SprendimÄ dėl įrodymų pakankamumo teismo iÅ¡vadoms pagrįsti lemia daug faktorių: įrodymų kiekis, rÅ«Å¡is, patikimumas ir pan. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisnių iÅ¡vadų pagrįstumas. Pirminis ir tiesioginis D. R. kaltumo Å¡ioje byloje įrodymas yra nuteistosios L.

B. parodymai. Pirmosios instancijos teisme apklausta nuteistoji L. B. parodė, kad ji 2009 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini) be recepto nusipirko psichotropinius vaistus ,,Clonazepam“ ir ,,Relanium“, Å¡iuos vaistus jai pardavė moteris Å¡viesiais plaukais ir parodė į D. R.. Ji į (duomenys neskelbtini) 2009 m. balandžio 7 d. važiavo viena du kartus: pirmÄ kartÄ apie 11.00 val., tačiau tuo metu nebuvo vaistininkės ir ji išėjo į svečius; antrÄ kartÄ ji į vaistinę nuvažiavo po pietų, apie 14.30 val., ir tada nusipirko ,,Clonazepamo“ ir ,,Relaniumo“.

Už vaistus sumokėjo apie 80 Lt, ,,Clonazepamo“ vieno pakelio kaina buvo apie 10-12 Lt, ,,Relaniumo“ kainos – neprisimena, ar jai buvo iÅ¡duotas vaistų pirkimo čekis atsakyti negali. Ji eidama į vaistinę turėjo vienÄ receptÄ rankinės kiÅ¡enėje, tačiau jo vaistininkei neparodė, nes pamirÅ¡o, o kitÄ receptÄ susitarė, kad atneÅ¡ kitÄ dienÄ . Vaistininkė nežinojo, kad jos sÅ«nus yra narkomanas (7 t. 35-36 b. l.). Nuteistosios L. B. teisme duotiems parodymams patikrinti buvo perskaityti jos parodymai duoti 2009-04-10 ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui (tyrėjai).

Duodama parodymus apie pas jÄ rastų psichotropinių vaistų įsigijimo aplinkybes įtariamoji L. B. parodė, kad ji pirko vaistus pagal gydytojo receptus iÅ¡raÅ¡ytus G. N. vardu. Vaistus ,,Apaurin“ pirko vaistinėje esančioje Kauno g. Klaipėdos m., prie (duomenys neskelbtini), adreso nežino. Juos pirko kovo 26-27 d. Vaistus ,,Clonazepam“ pagal receptÄ pirko vaistinėje, kuri yra parduotuvėje ,,Maxima“, prie Sodžiaus. 2009 m. balandžio 7 d. vaistinėje prie (duomenys neskelbtini), ji be recepto nusipirko 50 ampulių ,,Relaniumo“ ir 3 pakuotes ,,Clonazepamo“, sumokėjo apytiksliai 80 Lt.

Vaistininkę atpažinti galėtų, bet to daryti nenori, nes ji jai pardavė vaistus jos prašymu, jai pasakius, kad jos sūnus narkomanas, dėl to ji gali netekti darbo. Nuteistoji nurodė, kad toje vaistinėje nedaug darbuotojų: vedėja, vienas vyras vaistininkas ir viena vaistininkė moteris. Tai buvo pirmas kartas, kai vaistininkė be recepto pardavė minėtus vaistus. Vaistines parodyti galėtų, bet nenori rodyti, nes pakankamai aiškiai nurodė, kur jas rasti (3 t. 156-160 b. l.). Iš aptartų nuteistosios L.

B. parodymų matyti, kad ji teisme ir ikiteisminio tyrimo metu vienodai ir nuosekliai teigia, kad 50 ampulių ,,Relaniumo“ ir 3 pakuotes ,,Clonazepamo“ už apytiksliai 80 Lt ji nusipirko 2009 m. balandžio 7 d. be receptų (duomenys neskelbtini). Apeliantų skunde nurodoma aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji L. B. parodė, kad ji vaistininkei nurodė, jog jos sūnus narkomanas, o teisme parodė, kad vaistininkė to nežinojo, šios bylos kontekste įrodomosios reikšmės neturi, nes ši aplinkybė nei patvirtina, nei paneigia neteisėto psichotropinių medžiagų įsigijimo fakto.

Tai, kad teisme nuteistoji L. B. iÅ¡samiau nurodė apsilankymo (duomenys neskelbtini) 2009-04-07 aplinkybes (kad 2009-04-07 vaistinėje buvo du kartus, kad įsigyjant vaistus ,,Clonazepam“ ir ,,Relanium“ turėjo vienÄ receptÄ , kurį pamirÅ¡o paduoti, o kitÄ sutarė atneÅ¡ti kitÄ dienÄ ) jos parodymų įrodomosios vertės nesumenkina. Å iame kontekste pažymėtina, kad subjektyviosios kilmės įrodymai dėl asmens atminties savybių, apklausos ypatumų (klausimų struktÅ«ros, formulavimo), apklausiamojo santykio su kaltinamuoju laiko požiÅ«riu turi savybę kisti, todėl teismo posėdžio metu duoti parodymai ir yra tikslinami ir lyginami su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, o nustačius esminius neatitikimus bei prieÅ¡taravimus, jie yra Å¡alinami.

Teisėjų kolegija esminių neatitikimų ar prieÅ¡taravimų nuteistosios L. B. parodymuose apie jos neteisėtÄ psichotropinių vaistų įsigijimÄ 2009-04-07 (duomenys neskelbtini) nenustatė. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamajai L. B. 2009-10-15 parodžius asmenų nuotraukas ir pasiÅ«lius atpažinti asmenį, apie kurį ji yra davusi parodymus, įtariamoji parodė, kad tarp jai parodytų atpažinti 5 asmenų nuotraukų, ji neatpažįsta nei vienos moters, kuri bÅ«tų vaistininkė, dirbusi vaistinėje (duomenys neskelbtini), kuri jai 2009-04-07 pardavė be recepto vaistus ir paaiÅ¡kino, kad praėjo nemažai laiko ir ji neprisimena kaip ji atrodo (3 t. 181-183 b. l.).

Tokie nuteistosios L. B. paaiÅ¡kinimai, įvertinus juos ikiteisminio tyrimo metu 2009-04-10 duotų parodymų kontekste, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad L. B. nenurodė vaistininkės, jai 2009-04-07 pardavusios be recepto psichotropinius vaistus, nenorėdama jai pakenkti. Tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistoji L. B. vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodė, kad 2009-04-07 be recepto psichotropinius vaistus jai pardavė D. R.. Pati nuteistoji D. R. neneigia, kad L. B. jÄ pažįsta, nes dažnai pirkdavo vaistus (duomenys neskelbtini).

Taigi netikėti nuteistosios L. B. parodymais nėra pagrindo.Byloje nėra jokių duomenų, kad L. B. turėtų kokį nors pagrindÄ apkalbėti nuteistÄ jÄ D. R., prieÅ¡ingai, bylos duomenys (L. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, asmens parodymo atpažinti iÅ¡ nuotraukos protokolas) liudija, kad nuteistoji L. B., nenorėdama pakenkti D. R., ikiteisminio tyrimo pradžioje vengė jÄ nurodyti. IÅ¡ apeliacinės instancijos teisme L. B. atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-144/2014 matyti, kad nenustatyta, kad L.

B. jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo bÅ«ti laikino ar lėtinio psichikos veiklos sutrikimo paÅ«mėjimo bÅ«senoje dėl kurio negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Nenustatyta ir reikÅ¡mingų jos orientacijos, atminties, dėmesio ar mÄ stymo produktyvumo kritimo požymių (9 t. 186 – 190 b. l.).Nuteistosios L. B. parodymus apie psichotropinių vaistų įsigijimÄ be recepto (duomenys neskelbtini) patvirtina kiti bylos įrodymai. Parodymų patikrinimo vietoje 2009-06-17 įtariamoji L.

B. parodė vaistines, kuriose ji pagal G. N. atneÅ¡tus gydytojo jam iÅ¡raÅ¡ytus receptus ir be receptų įsigijo psichotropinius vaistus. Ä®tariamoji parodė, kad 2009 m. kovo mėn. pabaigoje pagal G. N. gydytojo iÅ¡raÅ¡ytÄ receptÄ pirko vaistus ,,Apaurin“ ir 2009-04-07 be recepto nusipirko 50 ampulių ,,Relaniumo“ ir 3 pakuotes ,,Clonazepamo“ tablečių vaistinėje (duomenys neskelbtini), o vaistus ,,ClonazepamÄ â€œ pagal G. N. gydytojo iÅ¡raÅ¡ytÄ receptÄ pirko 2009 m. kovo mėn. pabaigoje vaistinėje (duomenys neskelbtini) (3 t. 177-180 b. l.).IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad po įtariamosios L.

B. parodymų patikrinimo vietoje, tyrėja L. G. kreipėsi į vaistinių (duomenys neskelbtini) vadovus dėl receptų, iÅ¡raÅ¡ytų L. B., A. R. (L. B. motinos), R. B. ir G. N. vardu, pateikimo (2 t. 6, 8 b. l.).IÅ¡ reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2009-06-19 protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) farmacijos vadovė pateikė L. B. vardu 2008-12-30 iÅ¡raÅ¡ytÄ receptÄ ir G. N. vardu 2009-03-26 iÅ¡raÅ¡ytÄ receptÄ su prie receptų prisegtais apmokėjimo kvitais (2 t. 7 b. l.). IÅ¡ reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2009-06-19 protokolo matyti (duomenys neskelbtini) buhalterė pateikė 2008-07-17 L.

B. vardu ir 2009-03-26 G. N. vardu išrašytus receptus (2 t. 9 b. l.). (Duomenys neskelbtini) pateikti vaistų receptai apžiūrėti ir jų apžiūros metu nustatytos aplinkybės užfiksuotos apžiūros protokole (2 t. 10-14 b. l.). Minėtuose protokoluose užfiksuoti duomenys patvirtina nuteistosios L. B. parodymus apie psichotropinių vaistų ,,Apaurin“, kurio veikioji medžiaga yra diazepamas, ir ,,Clonazepam“ įsigijimo 2009 m. kovo mėn. pabaigoje pagal G. N. gydytojo išrašytus receptus vaistinėse (duomenys neskelbtini) aplinkybes.

Todėl nėra pagrindo abejoti ir L. B. parodymais apie ,,Relaniumo“ ir ,,Clonazepamo“ įsigijimÄ (duomenys neskelbtini) be receptų. Minėta, kad (duomenys neskelbtini) pagal tyrėjos reikalavimÄ pateikti receptus, iÅ¡raÅ¡ytus L. B., A. R. , R. B. ir G. N. vardu, pateikė tik du receptus: L. B. vardu 2008-07-17 iÅ¡raÅ¡ytÄ receptÄ vaistiniam preparatui ,,Clonazepamui“ (2 mg 60 tablečių), pagal receptÄ vaistai iÅ¡duoti 2008-07-17, ir G. N. vardu 2009-03-26 iÅ¡raÅ¡ytÄ receptÄ ,,Diazepamui“ (30 tablečių), vaistai iÅ¡duoti 2009-04-01 (2 t. 10, 13, 14 b. l.).

Receptų, kurie patvirtintų teisėtÄ psichotropinių vaistų ,,Relanium“ ir ,,Clonazepam“ pardavimÄ L. B. 2009-04-07, (duomenys neskelbtini) nepateikė. Å iame kontekste pažymėtina, kad pagal 2002-03-08 LR SAM ministro įsakymu Nr. 112 „Dėl vaistų receptų raÅ¡ymo ir vaistų iÅ¡davimo (pardavimo) gyventojams“ patvirtintų taisyklių 85.3. punktÄ receptai, pagal kuriuos iÅ¡duoti psichotropiniai vaistai, vaistinėje turi bÅ«ti saugomi 1 metus.Apeliaciniame skunde apeliantai teigia, kad psichotropinių vaistų receptai galėjo pasimesti vaistinėje, nes krata buvo atlikta praėjus trims mėnesiams po tariamai neteisėto psichotropinių vaistų pardavimo.

Toks apeliantų teiginys nepaneigia nuteistosios D. R. kaltumo. Dėl konkrečių BPK numatytų procesinių veiksmų atlikimo reikalingumo ir atlikimo laiko sprendžia ikiteisminio tyrimo subjektai. Å ioje byloje (duomenys neskelbtini) vadovei nepateikus receptų, patvirtinančių teisėtÄ psichotropinių vaistų pardavimÄ L. B. 2009-04-07, prokuroras kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu priimti nutartį dėl kratos atlikimo (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. liepos 8 d. leido atlikti tokiÄ kartÄ ir 2009 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) buvo atlikta krata (2 t. 19, 20-22 b. l.). 2009-07-28 kratos protokole yra nurodyta kokie daiktai ir dokumentai (vaistai, vaistų receptai, PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros, 2009 m. sausio 1 d. inventorizacijos lapas) buvo rasti ir paimti, jie pakankamai detaliai apraÅ¡yti apžiÅ«ros protokole.

Taip pat į apžiÅ«ros protokolÄ buvo įtraukti ir apžiÅ«rėti daiktai bei dokumentai pateikti (duomenys neskelbtini) V. J. jau po kratos atlikimo (2 t. 25-200 b. l.; 3 t. 1-32; 43; 44-46 b. l.). Nagrinėjamu atveju yra aktualus tik vaistinių preparatų: „Clonazepam TC 2 mg “ ir „Relanium 5mg/ml injekcinis tirpalas „Diazepamas“ buvimas (duomenys neskelbtini) apyvartoje ir tokių vaistinių preparatų trÅ«kumas arba perteklius, nes kaltinimo dalis dėl kitų psichotropinių vaistų pardavimo be receptų nuo 2009-01-01 iki 2009-07-28 D.

R. iš kaltinimo buvo pašalinta kaip neįrodyta.Iš 2009-07-28 kratos ir 2009 m. rugpjūčio 3-4 d. apžiūros protokolų matyti, kad V. J. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-07-28 disponavo vaistiniais preparatais ,,Clonazepam TC 2 mg“ ir „Relanium 5mg/ml injekcinis tirpalas „Diazepamas“. (Duomenys neskelbtini) 2009-07-28 kartos metu buvo rasta ir išimta: 3 dėžutės ,,Relanium“ 5 mg“: 2 dėžutėse po 50 ampulių ir vienoje dėžutėje yra 5 ampulės, viso 105 ampulės, ir 6 dėžutės ,,Clonazepam TC 2 mg “ , kiekvienoje po 30 tablečių, viso 180 tablečių (t. 2, 20-22; 25-35 b. l.).

Å iame kontekste pastebėtina, kad bÅ«tent tokiose pakuotėse buvo rasti vaistiniais preparatai: ,,Clonazepam TC 2 mg“ ir „Relanium 5mg/ml injekcinis tirpalas „Diazepamas“ ir L. B. gyvenamosios vietos apžiÅ«ros metu (1 t. 28-31; 36-39 b. l.). Atlikus iÅ¡imtų (duomenys neskelbtini) daiktų ir dokumentų apžiÅ«rÄ bei skaičiavimus (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas ,,Clonazepam TC 2 mg“ trÅ«kumas – 1830 tablečių ir „Relanium 5mg/ml“ ampulėmis – 115 ampulių (t. 2, 25-35 b. l.).

Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo 2009-07-28 kratos ir 2009 m. rugpjūčio 3-4 d. apžiÅ«ros protokolus vertinti kaip nepatikimus bylos įrodymus. Abu paminėti procesiniai veiksmai buvo atlikti pagal Å¡iuos veiksmus reglamentuojančias BPK normas. Pagal BPK 145 straipsnio 4 dalį darant kratÄ Ä¯monėje, įstaigoje ar organizacijoje turi dalyvauti tos įmonės, įstaigos ar organizacijos atstovas. Atliekant kratÄ (duomenys neskelbtini), joje dalyvavo (duomenys neskelbtini) atstovas V.J., todėl nuteistosios V.

J. nedalyvavimas kratoje nėra kratos procedūros pažeidimas. Kratos protokolas atitinka BPK 149 straipsnio 10 dalyje nurodytus reikalavimus, jį pasirašė visi kratos metu dalyvavę asmenys, dalyvavę asmenys jokių pareiškimų dėl kratos procedūros ar kartos protokolo turinio nepareiškė (t. 2, 20-22). Kratos metu rastų ir paimtų daiktų ir dokumentų apžiūros procedūra atlikta ir šis procesinis veiksmas įformintas laikantis BPK 92, 179, 207 straipsniuose numatytų reikalavimų (2 t. 25-35 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo nuosprendyje pakankamai iÅ¡samiai pasisakė tiek dėl kratos ir apžiÅ«ros metu gautų duomenų vertinimo, tiek dėl Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovės D. V. dalyvavimo minėtuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose procesinio statuso bei jos, kaip liudytojos, parodymų vertinimo. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos minėtų bylos įrodymų teisiniam vertinimui, dar kartÄ dėl jų patikimumo nepasisako. Teisėjų kolegija tik atkreipia dėmesį, kad nei pagal BPK 145 (krata), nei pagal BPK 207 straipsnio (apžiÅ«ra) nuostatas specialisto dalyvavimas minėtuose procesiniuose veiksmuose nėra privalomas.

Nuteistoji L. B., duodama parodymus apie psichotropinių vaistų „Clonazepam TC 2 mg” ir „Relanium 5 mg/ml injekcinis tirpalas“ įgijimo kainÄ , tikslios pinigų sumos nenurodė. Nuteistoji parodė, kad ji už minėtus vaistus sumokėjo apie 80 Lt, tačiau neprisimena, ar pinigai buvo įmuÅ¡ti į kasÄ (7 t. 35-36 b. l.). Nuteistosios L. B. buto kratos ir įvykio vietos apžiÅ«ros metu kasos kvitas nerastas. Todėl nustatyti tiksliÄ L. B. už psichotropinius vaistus sumokėtÄ pinigų sumÄ nėra galimybės. Tačiau nuteistosios L.

B. nurodyta sumokėta už psichotropinius vaistus pinigų suma iÅ¡ esmės atitinka V. J. nurodytÄ minėtų vaistų jų vaistinėje bendrÄ kainÄ â€“ 90,32 Lt. Todėl netikėti L. B. parodymais dėl jos sumokėtos už vaistus (duomenys neskelbtini) pinigų sumos nėra pagrindo. Be to, Å¡iame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2010-04-08 apžiÅ«ros protokole, kuriame užfiksuoti vaistinės kasos juostos duomenys, yra užfiksuota suma panaÅ¡i į nuteistosios L.

B. nurodytÄ sumÄ , t. y. 15:23 val. į skyrių Nr. 4 įmuÅ¡ta 98,32 Lt suma, 10 procentų nuolaida ir mokėtina suma lieka 88,49 Lt kvito Nr. 0525 (3 t. 117-118 b. l.), tačiau teismas Å¡iais duomenimis nesivadovauja, nes jų negali patikrinti BPK nustatyta tvarka.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios L. B. parodymai apie psichotropinių vaistų „Clonazepam TC 2 mg” ir „Relanium 5 mg/ml injekcinis tirpalas“ įsigijimo be receptų aplinkybes viso proceso metu buvo iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s, pakankamai iÅ¡samÅ«s ir logiÅ¡ki, juos patvirtina kiti bylos įrodymai, todėl jie yra pagrįstai pripažinti patikimais ir remiantis jais galima daryti pagrįstas iÅ¡vadas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliantų skundo argumentais dėl nuteistojo J. V. parodymų vertinimo. IÅ¡ nuteistojo J. V. parodymų turinio matyti, kad jis 2009-04-07 (duomenys neskelbtini) nebuvo ir aplinkybių, kuriomis L. B. įsigijo psichotropinius vaistus „Clonazepam TC 2 mg“ ir „Relanium 5mg/ml injekcinis tirpalas „Diazepamas“ nematė. Nuteistasis J. V. parodė, kad jis vienÄ kartÄ , R. B. praÅ¡ymu, buvo užėjęs į (duomenys neskelbtini), pažiÅ«rėti, ar dirba jo motinos pažįstama vaistininkė, tačiau tai buvo 2008 m. vasarÄ .

Atsižvelgiant į tokius nuteistojo J. V. parodymus ir įvertinusi nuteistosios L. B. aukščiau aptartus parodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo J. V. parodymai, sprendžiant D. R. kaltumo dėl neteisėto psichotropinių vaistų „Clonazepam TC 2 mg“ ir „Relanium 5mg/ml injekcinis tirpalas „Diazepamas“ pardavimo L. B. 2009-04-07 klausimÄ , yra neaktualÅ«s ir teisėjų kolegija jais nesivadovauja. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus bei patikrintus įrodymus ir jų visumÄ , sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pakanka patikimų įrodymų iÅ¡ skirtingų Å¡altinių leidžiančių daryti vienareikÅ¡mę ir kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad D.

R. 2009-04-07 neteisėtai, pažeisdama kaltinime nurodytus teisės aktus, už 80 Lt pardavė L. B. vaistus, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos, dėl to Å¡ios medžiagos tapo nelegalios apyvartos dalyku.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad D. R. veikė tyčia, todėl jos nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu nuteistosios D. R. nusikalstamų veiksmų teisniu vertinimu. Aptariamu atveju D. R. tiesioginės tyčios turinį sudaro tai, kad D.

R. veikė, suvokdama, jog neteisėtai parduoda psichotropines medžiagas, ir norėjo taip veikti. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad D. R. turėjo licencijÄ verstis farmacijos praktika ir buvo įraÅ¡yta į Vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) sÄ raÅ¡Ä , todėl jai buvo žinomi teisės aktai, reglamentuojantys vaistų pardavimo (iÅ¡davimo) tvarkÄ . Pati D. R. teisme parodė, kad jai gerai buvo žinoma, kad psichotropinius vaistus galima parduoti tik pagal gydytojo receptus, todėl laikytina, kad ji sÄ moningai pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius psichotropinių vaistų pardavimo (iÅ¡davimo) tvarkÄ , ir pardavė psichotropinius vaistus be recepto, dėl ko psichotropinės medžiagos tapo nelegalios apyvartos dalyku.

Todėl D. R. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir BPK normų pažeidimų Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, perkvalifikuodamas D. R. veikÄ iÅ¡ BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį, apie tai iÅ¡ anksto nepranešę D. R., suvaržė D. R. teises, sutrukdė gynybai tinkamai pasiruoÅ¡ti baigiamosioms kalboms, ir tai yra esminis EŽTK 6 straipsnio 3 dalies nuostatų, BPK 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 7 dalies, 45 ir 256 straipsnių pažeidimas, sÄ lygojęs nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimÄ .Tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.Inkriminuojamos veikos faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimai specialiai reglamentuojami BPK 255, 256 straipsniuose.

Pagal BPK 255 straipsnio 2 dalį kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 straipsnių prasme yra nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytÄ veikÄ , sudaro pagrindÄ jÄ kvalifikuoti kaip nusikalstamÄ ar turi reikÅ¡mės skiriant bausmę (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2014, 2K-102/2014).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse aiÅ¡kinama, kad faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iÅ¡ esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, bÅ«das ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybÄ ; tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybÄ bÅ«tų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų bÅ«ti kitokia (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-381/2011, 2K-651/2012, 2K–262/2014 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal D.

R. pateiktÄ kaltinimÄ , konstatavo, kad byloje neįrodyta, kad D. R. be receptų nuo             2009-01-01 iki 2009-07-28, iÅ¡skyrus 2009-04-07 atvejį, pardavinėjo psichotropinius vaistus, kurių trÅ«kumas buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Todėl teismas minėtÄ kaltinimo dalį paÅ¡alino. Teismas, nustatęs, kad parduotų psichotropinių vaistų, kurių sudėtyje buvo 0,18 g klonazepamo, kiekis tik nežymiai virÅ¡ija Rekomendacijose numatytÄ didelį klonazepamo kiekį - 0,12 g, D.

R. veikÄ kvalifikavo pagal lengviausiÄ BK 260 straipsnyje numatytÄ veikÄ , t.y. 1dalį. Teisėjų kolegija, vertindama tokį pirmosios instancijos teismo padarytÄ nusikalstamos veikos aplinkybių pakeitimÄ ir nusikalstamos veikos perkvalifikavimÄ , sprendžia, kad D. R. kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės nebuvo pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis, o buvo tik susiaurinta D. R. pareikÅ¡to kaltinimo apimtis ir tai turėjo įtakos D. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal lengvesnį BK straipsnį, tačiau tai neturėjo teisinės reikÅ¡mės gynybai, nes iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad D.

R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė visus neteisėto psichotropinių vaistų pardavimo faktus. Be to, nuteistoji ir jos gynėjas gintis nuo susiaurinto kaltinimo turėjo teisę ir pateikdami apeliacinį skundÄ , ir tokia teise pasinaudojo. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad, kaip ir pirmosios instancijos teisme, D. R. gynyba orientuota paneigti D. R. kaltumÄ visa kaltinimo apimtimi. Todėl nėra pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teisme D. R. praneÅ¡us iÅ¡ anksto apie susiaurintÄ kaltinimo apimtį, jos gynyba bÅ«tų galėjusi bÅ«ti kitokia.

Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, teismui susiaurinus D. R. pareikÅ¡to kaltinimo apimtį, nuteistosios teisės į gynybÄ ir teisingÄ teismÄ , EŽTK 6 straipsnio 3 dalies, BPK 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 7 dalies, 45 ir 256 straipsnių nuostatos pažeistos nebuvo. Dėl bausmės Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas nuteistosios D. R. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos veiksmų apimtį, nuteistÄ jÄ teigiamai charakterizuojančius duomenis, Å¡eiminę padėtį, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, kad po Å¡ioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo (praėjus daugiau nei 6 metams) D.

R. bÅ«tų padarius naujas nusikalstamas veikas, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog D. R. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl yra pagrindas jai taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nuostatas.Ä®vertinus tai, kad D. R. teisiama pirmÄ kartÄ , jai skirtinas įpareigojimas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte, –neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Å is įpareigojimas ribos nuteistosios elgesį, sudarys prielaidas siekti BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.Nuteistajai D.

R. pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nuostatas, nuteistosios teisinė padėtis palengvėja, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios D. R. ir jos gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Dėl D. R. iÅ¡teisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį D. R. buvo kaltinama ir perduota teismui pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už tai, kad bÅ«dama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, teikdama vieÅ¡Ä sias paslaugas, dirbdama V. J. (duomenys neskelbtini) vaistininko padėjėja (farmakotechnike), siekdama turtinės naudos, virÅ¡ydama savo įgaliojimus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, ir tyčia, pažeisdama 2006-06-22 LR Farmacijos įstatymo nuostatas ir 2002-03-08 LR SAM ministro įsakymu Nr. 112 „Dėl vaistų receptų raÅ¡ymo ir vaistų iÅ¡davimo (pardavimo) gyventojams“ patvirtintas taisykles, pardavė (iÅ¡davė) ir taip iÅ¡platino psichotropines medžiagas, dėl to tos medžiagos tapo nelegalios apyvartos dalyku, ir tokiais veiksmais pažemino ir diskreditavo vaistininko padėjėjo vardÄ ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė.

Toks kaltinimas D. R. buvo siejamas su jai inkriminuotais nusikalstamais veiksmais laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 28 d., kuriuo neva D. R. tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai pardavė (iÅ¡davė) (duomenys neskelbtini) pagal SÄ skaitas faktÅ«ras teisėtai įgytus vaistus, kurių sudėtyje buvo psichotropinių medžiagų, ir kurių trÅ«kumas buvo nustatytas vaistinėje, bei su vienu konkrečiu vaistinių preparatų neteisėtu pardavimo atveju, t.y. psichotropinių vaistų „Clonazepam TC 2 mg“ ir „Relanium 5mg/ml injekcinis tirpalas „Diazepamas“ pardavimu 2009 m. balandžio 7 d.

L. B. už 80 litų, dėl ko Å¡ios medžiagos tapo nelegalios apyvartos dalyku. Pirmosios instancijos teismas D. R. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisino, neįrodžius jos dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas motyvavo tuo, kad neįrodyta, jog D. R. be gydytojo recepto pardavinėjo visus jai kaltinime iÅ¡vardytus psichotropinius vaistus, o neteisėtas psichotropinių vaistų pardavimas 2009-04-07 L. B. už 80 Lt, teismo nuomone, didelės žalos valstybei nepadarė.Pirmosios instancijos teismo nuosprendį D.

R. iÅ¡teisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį dalyje skundžia prokuroras. Prokuroras teigia, kad teismas, iÅ¡teisindamas D. R. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, padarė iÅ¡vadas neatitinkančias faktinių aplinkybių. Apelianto nuomone, nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymas leidžia teigti, kad D. R. nusikalstamai piktnaudžiavo tarnyba, pasinaudojo pareigomis darant kitÄ nusikaltimÄ , dėl to buvo sumenkintas valstybės prestižas ir valstybei padaryta didelė neturtinė žala. Todėl prokuroras praÅ¡o D.

R. pripažinti kalta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams.Prokuroro praÅ¡ymas atmestinas.BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčijamai įrodyti.

BK 228 straipsnyje („Piktnaudžiavimas“) nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimÄ tarnybine padėtimi arba įgaliojimų virÅ¡ijimÄ , jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, juridinis, fizinis asmuo ar kitas Å¡iame straipsnyje numatytas subjektas. Paprastai piktnaudžiavimas – tai tarnybinės padėties panaudojimas ar pasinaudojimas ja prieÅ¡ingais nei tarnybos interesais. Dažniausiai tÄ faktÄ , kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba virÅ¡ijo savo įgaliojimus, patvirtina tai, kad toks asmuo veikdamas atitinkamu bÅ«du (arba neveikdamas) pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų veiksmų atlikimo tvarkÄ , nesilaikė iÅ¡ teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64/2013, 2K–7–335/2013).

BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų virÅ¡ijimu; pavojingais padariniais – nurodytos didelės žalos kilimu; priežastinio ryÅ¡io tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007,2K-P-1/2014).BÅ«tinasis piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnis) (2007 m. birželio 28 d. redakcija) požymis, skiriantis šį nusikaltimÄ ir nuo tarnybinio nusižengimo, yra didelės žalos padarymas valstybei, tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

Turtinė žala laikytina didele, kai ji virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ . Pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ neturtinio pobÅ«džio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, darbo sutrikdymo. Ä®statymas nepateikia universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobÅ«džio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimÄ pareigÅ«no padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbÄ , rezonansÄ visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtakÄ valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-232/2012). Kasacinės instancijos teismas ne kartÄ yra pasisakęs, kad nepritartina praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų (taip pat ir jiems prilygintų asmenų) atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų iÅ¡vadai apie didelės žalos padarymÄ , neįvertinant kitų teisės Å¡akų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis.

Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2004, 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-205/2012, 2K-98/2014). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose pažymėta, kad siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin Å¡iurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).

Be to, Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas konstitucinį teisinės valstybės principÄ , ne kartÄ yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi bÅ«ti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

Konstituciniu teisinės valstybės principu turi bÅ«ti vadovaujamasi ir taikant teisę, Å¡is principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).              Nagrinėjamoje byloje nustatytas vienas atvejis, kai D. R., teikdama vieÅ¡Ä sias paslaugas, dirbdama V.

J. (duomenys neskelbtini) vaistininko padėjėja (farmakotechnike), neteisėtai, be gydytojo paskyrimo ir recepto, pardavė L. B. psichotropinius vaistus, dėl ko Å¡ios medžiagos tapo nelegalios apyvartos dalyku. Tokie nuteistosios veiksmai teismo įvertinti kaip tyčinė nusikalstama veika numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje ir už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ ji nubausta. Å iame procesiniame sprendime minėta, kad jokie kiti D. R. neteisėtos veiklos, prekiaujant psichotropiniais vaistais, atvejai byloje nenustatyti, todėl atmetami kaip nepagrįsti prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl nevienkartinės D.

R. neteisėtos farmacinės veiklos.              Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. R. V. J. (duomenys neskelbtini) dirbo vaistininko padėjėja (farmakotechnike). Šios pareigos farmacinės tarnybos mastu nevertintinos kaip labai svarbios, nes vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas), nors ir turi teisę pardavinėti (išdavinėti) psichotropinius vaistus, tačiau tokie jo veiksmai privalo būti nuolat kontroliuojami vaistininko (Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 26 d. įsakymas Nr. V-197 ,,Dėl vaistininko ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teisių ir pareigų paskirstymo aprašo tvirtinimo“).

Byloje nustatytas vienkartinis D. R. neteisėto, be gydytojo receptų, psichotropinių vaistų pardavimo atvejis. Teismas nustatė, kad vaistai buvo parduoti už 80 litų, tokia suma nėra didelė žala BK 228 straipsnio prasme. Dėl tokios neteisėtos veiklos neatsirado ir neigiamų pasekmių valstybei, valstybės sveikatos apsaugos sistemai, šia veika nebuvo kaip nors ypatingai pakenkta ir valstybės sveikatos apsaugos sistemos autoritetui, dėl šios veikos nekilo jokie kiti iš esmės žalingi padariniai.

Nėra pagrindo teigti, jog D. R. veiksmais buvo pažemintas ir diskredituotas vaistininko padėjėjo vardas, pažeistos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, apibrėžiančios farmacinės veiklos principus ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) pareigas, tokia apimtimi, kad tai bÅ«tų galima traktuoti kaip didelę neturtinę žalÄ BK 228 straipsnio prasme. Todėl Å¡ioje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad D. R. veiksmais buvo padaryta didelė neturtinė žala valstybei.

             Nuteistosios D. R. veiksmuose nenustačius būtino BK 228 straipsnio numatyto nusikaltimo sudėties požymio - didelės žalos, darytina išvada, kad D. R. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymių. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. R. dėl šios nusikalstamos veikos išteisino.              Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisinęs D.

R. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, neteisingai skundžiamame teismo nuosprendyje nurodė iÅ¡teisinamo pagrindÄ . Pirmosios instancijos teismas D. R. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisino, neįrodžius jos dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ , t. y. BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Tačiau iÅ¡ pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinimo motyvų akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, D. R. veiksmuose nenustatė BK 228 straipsnio 2 dalies sudėties. Todėl D. R. turėjo bÅ«ti iÅ¡teisinta BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl to, skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl D. R. iÅ¡teisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nurodyto iÅ¡teisinimo pagrindo keistina dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Dėl V. J. nuteisimo pagal BK 268 straipsnio 1 dalį IÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio nustatomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. J., bÅ«dama (duomenys neskelbtini) savininkė ir vadovė, dėl neatsargumo pažeidė kaltinime nurodytus teisės aktus, aplaidžiai vykdydama teisės aktuose nurodytas pareigas, dėl to neužtikrino receptinių vaistų laikymo, apskaitos, iÅ¡davimo taisyklių laikymosi, dėl ko laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) pagal SÄ skaitas faktÅ«ras teisėtai įgyti visi kaltinime nurodyti, (duomenys neskelbtini) nerasti vaistai, kurių sudėtyje buvo psichotropinių medžiagų, tapo nelegalios apyvartos dalyku.

Pagal tokias teismo nustatytas aplinkybes V. J. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal BK 268 straipsnį 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).Nuteistoji V. J. nesutinka su jai pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 268 straipsnio 1 dalį apimtimi ir teigia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad visi kaltinime nurodyti vaistai, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų, ir kurių pardavimÄ (iÅ¡davimÄ ) patvirtinantys receptai nebuvo rasti, tapo nelegalios apyvartos dalyku yra bylos įrodymais nepagrįsta teismo prielaida.

Taip pat apeliantė tvirtina, kad 2009-04-07 vaistai „Clonazepam TC 2 mg” ir „Relanium 5 mg/ml” injekcinis tirpalas nebuvo parduoti nuteistajai L. B., bei mano, kad teismas neteisingai nustatė vaistininko padėjėjos D. R. kaip farmakotechniko (vaistininko padėjėjo) teisinį statusÄ bei nepagrįstai priskyrė jai pareigÄ tiesiogiai kontroliuoti jos darbÄ . Apeliantės nuomone, tarp D. R. įvykdytos veikos ir jos veiksmų nėra priežastinio ryÅ¡io ir jos veiksmuose nėra nusikalstamo nerÅ«pestingumo.

Todėl praÅ¡o skundžiamÄ teismo nuosprendžio dalį dėl jos nuteisimo panaikinti ir priimti naujÄ , iÅ¡teinamÄ jį nuosprendį.Teisėjų kolegija su apeliantės skundo teiginiais ir juos pagrindžiančiais argumentais sutinka iÅ¡ dalies. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nusikalstamos veikos aplinkybės nurodomos tokios, kokios jos nustatytos teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais ir teismo, BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, įvertintais įrodymais, iÅ¡dėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir Å¡ias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas turi atitikti BK normoje, pagal kuriÄ nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s nuteistojo padaryti nusikalstami veiksmai ar neveikimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ iÅ¡ naujo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neiÅ¡nagrinėjo visų bylos aplinkybių, susijusių su nuteistosios V.

J. veiksmų teisiniu vertinimu pagal BK 268 straipsnio 1 dalį, todėl padarė iÅ¡vadas neatitinkančias bylos aplinkybių dėl nuteistosios nusikalstamų veiksmų apimties. Todėl skundžiamas teismo nuosprendžio dalis dėl V. J. nuteisimo pagal BK 268 straipsnio 1 dalį keistina dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas). BK 268 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių, psichotropinių, stipriai veikiančių ar nuodingųjų medžiagų gaminimo, laikymo, apskaitos, iÅ¡davimo, gabenimo ar siuntimo taisyklių pažeidimÄ , jeigu dėl to tos medžiagos buvo pagrobtos arba kitaip tapo nelegalios apyvartos dalyku.

Å iame straipsnyje numatyta veika gali bÅ«ti padaroma veiksmais arba neveikimu, kuriais pažeidžiama teisės aktais nustatyta teisėto disponavimo narkotinėmis, psichotropinėmis, stipriai veikiančiomis ar nuodingomis medžiagomis tvarka. Aktyviais veiksmais Å¡i nusikalstama veika padaroma tais atvejais, kai asmuo atlieka veiksmus, kurių atlikti su Å¡iomis medžiagomis jis neturi teisės. Neveikimu veika padaroma tais atvejais, kai kaltininkas neatlieka veiksmų, kuriuos pagal galiojančiÄ tvarkÄ turi atlikti disponuodamas Å¡iomis medžiagomis (pvz. neužtikrina tinkamos Å¡ių medžiagų apsaugos, neįtraukia jų į apskaitÄ ir pan.).

Å io straipsnio dispozicijoje nurodytos veikos yra alternatyvios, todėl bet kurios iÅ¡ jų padarymas yra pakankamas pagrindas kaltininkÄ bausti pagal BK 268 straipsnio 1 dalį. Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl atsakomybė pagal šį straipsnį galima tik tuo atveju, kai kyla dispozicijoje numatytų padarinių – Å¡ios medžiagos yra pagrobiamos arba kitu bÅ«du tampa nelegalios apyvartos objektu, t. y. dėl kaltininko veikos Å¡iomis medžiagomis ima disponuoti kiti asmenys, neturintys tokios teisės. Pagal šį straipsnį atsako specialus subjektas, kuris dėl dirbamo darbo, einamų pareigų, ar vykdomos veiklos specifikos turi teisę disponuoti narkotinėmis, psichotropinėmis, stipriai veikiančiomis ar nuodingosiomis medžiagomis.

BK 268 straipsnio 3 dalis numato, kad Å¡i nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tik dėl neatsargumo. Tai gali bÅ«ti nusikalstamas pasitikėjimas, kai kaltininkas numato, kad dėl to, jog jis pažeidžia teisėto disponavimo narkotinėmis, psichotropinėmis, stipriai veikiančiomis ar nuodingosiomis medžiagomis taisykles, Å¡ios medžiagos gali patekti teisės jomis disponuoti neturinčiam asmeniui, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi to iÅ¡vengti, ir nusikalstamas nerÅ«pestingumas, kai kaltininkas nenumato, kad dėl to, jog jis pažeidžia teisėto disponavimo narkotinėmis, psichotropinėmis, stipriai veikiančiomis ar nuodingosiomis medžiagomis taisykles, Å¡ios medžiagos gali patekti teisės jomis disponuoti neturinčiam asmeniui, nors turėdamas teisę jomis disponuoti privalo ir gali tokiÄ galimybę numatyti.

Nagrinėjamoje byloje yra įrodytas tik vienas nusikalstamas įvykis atitinkantis nusikalstamos veikos, numatytos BK 268 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, t.y. 2009 m. balandžio 7 d. nustatytas neteisėtas psichotropinių vaistų pardavimo atvejis, kai vaistininko padėjėja D. R. L. B., neturinčiai gydytojo paskyrimo bei recepto, pardavė (išdavė) tris gamyklines vaistų pakuotes su užrašu „Clonazepam TC 2 mg “, kuriose bendrai buvo 90 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,18 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, 50 vnt. ampulių su užrašu „Relanium 5mg/ml injekcinis tirpalas Diazepamas“, kurių sudėtyje buvo 0,5 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, dėl ko šios medžiagos tapo nelegalios apyvartos dalyku.

Už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ tyčiniais veiksmais, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį yra nuteista vaistininko padėjėja D. R.. Kiti V. J. kaltinime nurodytų psichotropinių vaistų pardavimo (iÅ¡davimo) be receptų faktai byloje nenustatyti. Todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad V. J., bÅ«dama (duomenys neskelbtini) savininkė ir vadovė, pažeidė psichotropinių medžiagų laikymo, apskaitos, iÅ¡davimo taisykles, dėl ko laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) pagal SÄ skaitas faktÅ«ras teisėtai įgyti V.

J. kaltinime nurodyti visi vaistai, kurių sudėtyje buvo psichotropinių medžiagų, ir kurių pardavimÄ (iÅ¡davimÄ ) patvirtinantys receptai nebuvo rasti, iÅ¡skyrus 2009-04-07 nustatytÄ Ä¯vykį, tapo nelegalios apyvartos dalyku, todėl Å¡i kaltinimo dalis, kaip neįrodyta, iÅ¡ V. J. pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 268 straipsnio 1 dalį Å¡alintina. Apeliacinės instancijos teismui, paÅ¡alinus minėtÄ V. J. kaltinimo dalį, tampa neaktualÅ«s nuteistosios V. J. apeliacinio skundo argumentai dėl (duomenys neskelbtini) nustatyto didelio receptų/psichotropinių vaistų trÅ«kumo pagrįstumo, dėl jų netinkamo iÅ¡tyrimo.

Todėl teismas dėl paminėtų apeliacinio teismo argumentų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų bei patikrintų įrodymų visumÄ , nustato:V. J., bÅ«dama (duomenys neskelbtini) savininkė ir vadovė, teikdama vieÅ¡Ä sias paslaugas pagal 2005-10-13 LR SAM iÅ¡duotÄ licencijÄ (duomenys neskelbtini) verstis farmacine veikla, turėdama LR SAM Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos 2006-05-25 iÅ¡duotÄ licencijÄ (duomenys neskelbtini) farmacinei veiklai su psichotropiniais vaistais ir vaistinėmis medžiagomis, dėl neatsargumo pažeidė: 1) 2006-06-22 Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 39 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte iÅ¡dėstytus reikalavimus „veiklÄ vykdyti pagal geros vaistinių praktikos nuostatus“, „vykdyti farmacinę veiklÄ pagal Å¡io įstatymo, kituose teisės aktuose ir licencijos turėtojo administraciniuose aktuose nustatytas pareigas bei reikalavimus“, 2) (duomenys neskelbtini) vaistininko teisių ir pareigų paskirstymo apraÅ¡o, patvirtinto 2008-01-22 V.

J. įsakymu Nr. 209A 11.5.1, 11.5.3, 13.17, 13.20, 13.37 punktų reikalavimus, t. y. tiesiogiai kontroliuoti vaistininko padėjėjo atliekamÄ veiklÄ parduodant (iÅ¡duodant) vaistus, turinčius narkotinių bei psichotropinių medžiagų ar jų pirmtakų, taip pat vykdyti pagal kiekį apskaitomų vaistų priežiÅ«rÄ ; receptų, pagal kuriuos vaistininko padėjėjas iÅ¡davė vaistus, peržiÅ«rėjimÄ ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ , pažymint juos vaistininko asmeniniu spaudu ir pasiraÅ¡ant; užtikrinti teisės aktų, susijusių su farmacine veikla ir vaistininko praktika, nuostatų įgyvendinimÄ ; vykdyti vaistų, turinčių narkotinių bei psichotropinių medžiagų, jų pirmtakų ir pavojingų medžiagų, apyvartos kontrolę; organizuoti Å¡ių preparatų priėmimÄ , saugojimÄ , iÅ¡davimÄ ir apskaitÄ pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus bei 3) 2002-03-08 LR SAM ministro įsakymu Nr. 112 „Dėl vaistų receptų raÅ¡ymo ir vaistų iÅ¡davimo (pardavimo) gyventojams“ patvirtintų taisyklių 67 punktÄ â€“ užtikrinti, kad receptiniai vaistai bÅ«tų iÅ¡duodami (parduodami) tik pagal gydytojo receptus, aplaidžiai vykdė minėtuose teisės aktuose nurodytas pareigas, dėl to neužtikrino receptinių vaistų iÅ¡davimo taisyklių laikymosi, dėl ko 2009 m. balandžio 7 d. vaistininko padėjėja D.

R. L. B., neturinčiai gydytojo paskyrimo bei recepto, pardavė (išdavė) tris gamyklines vaistų pakuotes su užrašu „Clonazepam TC 2 mg “, kuriose bendrai buvo 90 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,18 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, 50 vnt. ampulių su užrašu „Relanium 5mg/ml injekcinis tirpalas Diazepamas“, kurių sudėtyje buvo 0,5 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, dėl ko šios medžiagos tapo nelegalios apyvartos dalyku.                          Tokia V.

J. nusikalstama veika atitinka BK 268 straipsnį 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.                           Nuteistoji V. J. nesutinka ir su byloje nustatytu 2009-04-07 neteisėtu psichotropinių vaistų (duomenys neskelbtini) pardavimo faktu L. B., teigia, kad nuteistosios L. B. parodymai nepatikimi, nes vaistinė tuo metu neturėjo prekyboje ,,Relanium 5 mg/ml“ injekcinio tirpalo; nuteistosios nurodytos už vaistus sumokėtos 80 Lt ar panašios sumos nėra 2009-04-07 dienos kasos juostoje, o nuteistojo J.

V. parodymai – nekonkretūs. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad dėl psichotropinių vaistų „Clonazepam TC 2 mg” ir „Relanium 5 mg/ml injekcinis tirpalas“ neteisėto, be receptų, pardavimo 2009-04-07 nuteistajai L. B. aplinkybių, nuteistosios L. B. parodymų patikimumo ir jų atitikties kitiems bylos įrodymams, tarp jų ir apeliantės V. J. nurodomiems, nuteistojo J. V. parodymų įrodomosios vertės, nustatant faktines aptariamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisėjų kolegija savo išvadas ir motyvus išdėstė, aptardama nuteistosios D.

R. apeliacinio skundo argumentus, todėl dar kartÄ jų nekartoja, ir konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje 2009-04-07 neteisėtas, be receptų, psichotropinių vaistų pardavimo (iÅ¡davimo) faktas L. B. yra įrodytas byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų bei patikrintų įrodymų visuma.                           Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad teismas neteisingai nustatė vaistininko padėjėjos D. R. kaip farmakotechniko (vaistininko padėjėjo) teisinį statusÄ bei nepagrįstai priskyrė jai pareigÄ tiesiogiai kontroliuoti jos darbÄ .                          IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad D.

R. licencija verstis farmacijos praktika buvo iÅ¡duota (duomenys neskelbtini) (8 t. 36 b. l.). Ä® vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) sÄ raÅ¡Ä D. R. buvo įraÅ¡yta (duomenys neskelbtini) (3 t. 121 b. l.), bÅ«tent įraÅ¡ymas į Vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) sÄ raÅ¡Ä Farmacijos įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka suteikia teisę eiti vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) pareigas vaistinėje (SAM 2007 m. kovo 26 d. įsakymas Nr. V-197 ,,Dėl vaistininko ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teisių ir pareigų paskirstymo apraÅ¡o tvirtinimo“).

                          D. R. jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė galiojant 2006-07-18 Farmacijos įstatymui (nuo 2006-07-18) ir Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 26 d. įsakymui Nr. V-197 ,,Dėl vaistininko ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teisių ir pareigų paskirstymo apraÅ¡o tvirtinimo“.              IÅ¡ V. J. patvirtinto 2009-03-31 (galiojančio nuo 2009-04-01) Geros vaistinių praktikos kokybės vadovo matyti, kad D.

R. V. J. dirbo farmakotechnikės pareigose ir buvo pavaldi vaistininkei V. J. (3 t. 101-110 b. l.).                                        Iš V. J. 2008-01-22 įsakymu Nr. 209a patvirtino (duomenys neskelbtini) Vaistininko pareigybės aprašymo matyti, kad į jį perkeltos Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. V-197 patvirtino aprašo ,,Dėl vaistininko teisių ir pareigų paskirstymo aprašo“ nuostatos (3 t. 111-115 b. l.).

                          Taigi pati V. J. dar iki nusikaltimo padarymo (2009-04-07), 2008-01-22 savo įsakymu patvirtindama (duomenys neskelbtini) Vaistininko pareigybės apraÅ¡Ä , prisiėmė sau pareigÄ tiesiogiai kontroliuoti vaistininko padėjėjo atliekamÄ veiklÄ parduodant (iÅ¡duodant) vaistus, turinčius narkotinių bei psichotropinių medžiagų ar jų pirmtakų, ir kitas apraÅ¡e nurodytas pareigas, tačiau jų nevykdė. Todėl V. J. pagrįstai inkriminuoti kaltinime nurodytų 2006-06-22 Farmacijos įstatymo Nr. X-709 ir (duomenys neskelbtini) Vaistininko teisių ir pareigų paskirstymo apraÅ¡o, patvirtinto 2008-01-22 V.

J. įsakymu Nr. 209a, nuostatų bei 2002-03-08 LR SAM ministro įsakymu Nr. 112 „Dėl vaistų receptų raÅ¡ymo ir vaistų iÅ¡davimo (pardavimo) gyventojams“ patvirtintų taisyklių pažeidimai.                          PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, tarp D. R. įvykdytos veikos ir jos (apeliantės) neveikimo yra priežastinis ryÅ¡ys ir jos veiksmuose yra nusikalstamo nerÅ«pestingumo požymiai. Minėta, kad nusikalstamas nerÅ«pestingumas yra tada, kai kaltininkas nenumato, kad dėl to, jog jis pažeidžia teisėto disponavimo narkotinėmis, psichotropinėmis, stipriai veikiančiomis ar nuodingosiomis medžiagomis taisykles, Å¡ios medžiagos gali patekti teisės jomis disponuoti neturinčiam asmeniui, nors turėdamas teisę jomis disponuoti privalo ir gali tokiÄ galimybę numatyti.                          Apeliantė teigia, kad ji pasitikėjo vaistinėje dirbusiais žmonėmis, nes su jais dirbo ne vienus metus ir anksčiau vaistinėje jokių problemų dėl vaistų pardavimo nekilo, todėl, jei D.

R. ir pardavė vienÄ kartÄ neteisėtai psichotropinius vaistus, ji tokio vienkartinio atvejo numatyti negalėjo. Tokie apeliantės teiginiai, įvertinus juos Vaistininkės pareigų apraÅ¡ymo kontekste (V. J. turėjo pareigÄ tiesiogiai kontroliuoti vaistininko padėjėjo atliekamÄ veiklÄ parduodant (iÅ¡duodant) vaistus, turinčius narkotinių bei psichotropinių medžiagų ar jų pirmtakų ir kt.), ir sudaro nusikalstamo nerÅ«pestingumo turinį. Tokia V. J. veika atitinka BK 268 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl jai baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

                          Dėl to, kas iÅ¡dėstyta, nėra pagrindo tenkinti V. J. praÅ¡ymÄ - jÄ iÅ¡teisinti pagal BK 268 straipsnio 1 dalį.                           Tačiau atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija susiaurino nuteistajai pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 268 straipsnio 1 dalį apimtį, yra pagrindas sumažinti ir nuteistajai V. J. paskirtos bausmės – baudos dydį. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios V.

J. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, skundžiamas teismo nuosprendis keistinas dėl teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybių ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 ir 3 punktai).Dėl nuteistosioms D. R. ir V. J. paskirtų bausmių Skundžiamu teismo nuosprendžiu D. R. nuteista už tyčinio sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio l dalyje, padarymÄ ir jai skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. V. J. nuteista už neatsargaus nusikaltimo, numatyto BK 268 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), padarymÄ ir jai parinkta bausmės rÅ«Å¡is – bauda ir nustatytas jos dydis - 30 MGL (3 900 Lt).Prokuroras mano, kad nuteistosioms D.

R. ir V. J. yra paskirtos neteisingos, aiÅ¡kiai per Å¡velnios, BK 54 straipsnio reikalavimų neatitinkančios bausmės, todėl praÅ¡o jas griežtinti: nuteistajai D. R. už sunkaus nusikaltimo padarymÄ paskirti 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o nuteistajai V. J. už neatsargų nusikaltimÄ paskirti 120 MGL dydžio baudÄ .Prokuroro praÅ¡ymai atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistosioms D. R. ir V. J. bausmes, BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatų nepažeidė.

Teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė bausmių skyrimo motyvus, su kuriais nesutikti apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl nuteistųjų D. R. ir V. J. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo, kaltės formos ir rÅ«Å¡ies yra įvertintos ir į jas atsižvelgta skiriant bausmę. Taip pat atsižvelgta ir į tai, kad nenustatyta nuteistųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Prisipažinti padarius nusikalstamÄ veikÄ Ä¯tariamasis (kaltinamasis) neprivalo, tai yra jo teisė, kuriÄ jis realizuoja laisva valia (BPK 21, 22 straipsniai).

PrieÅ¡ingai nei teigia prokuroras, teigiamai charakterizuojama kaltininko asmenybė yra viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ teismas privalo atsižvelgti parenkant bausmės rūšį ir dydį (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tai, kad D. R. ir V. J. nusikalto, teikdamos vieÅ¡Ä sias paslaugas, rodo didesnį jų veikos pavojingumÄ , tačiau Å¡ios bylos kontekste atsižvelgtina ir į tai, kad nustatytas tik vienas D. R. ir V. J. nusikalstamas įvykis, jos anksčiau neteistos, tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie atsitiktinį D.

R. ir V. J. nusikalstamų veiksmų padarymÄ . Prokuroras skunde naujų ar pirmosios instancijos teismo neįvertintų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindas nuteistosioms griežtinti paskirtas bausmes, nenurodo, apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Todėl prokuroro praÅ¡ymas griežtinti nuteistosioms D. R. ir V. J. paskirtas bausmes atmetamas kaip nepagrįstas. Be to, teisėjų kolegija atkreipia prokuroro dėmesį, kad pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktÄ už neatsargų nusikaltimÄ gali bÅ«ti nustatoma – iki 75 MGL dydžio bauda.

Taigi prokuroras, praÅ¡ydamas V. J. pagal BK 268 straipsnio 1 dalį skirti 120 MGL dydžio baudÄ , pažeidžia minėto baudžiamojo įstatymo nuostatas. Dėl nuteistojo J. V. nuteisimo Skundžiamu teismo nuosprendžiu J. V. nuteistas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ . Apeliantas nuteistasis J. V. kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nusikalstamų veiksmų juridinės kvalifikacijos neginčija, tik nesutinka su jam paskirtos bausmės rÅ«Å¡imi - laisvės atėmimu ir praÅ¡o Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę.

Apeliaciniame skunde praÅ¡oma taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę nei numatyta įstatyme, su laisvės atėmimu nesusijusiÄ , bausmę. Nuteistajam J. V. suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį bei pagal BK 260 straipsnio l dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti kitÄ bausmės rūšį - laisvės apribojimÄ , praÅ¡o ir prokuroras.Apeliantų praÅ¡ymai tenkintini iÅ¡ dalies.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. V. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į J. V. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį: padarytas vienas sunkus nusikaltimas (BK 260 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), veikta tiesiogine tyčia, ir vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 259 straipsnio 2 dalis), nusikalstamų veikų tikslus ir motyvus. Teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę – nustatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad J. V. prisipažino kaltu, nuoÅ¡irdžiai galisi nusikaltęs, padėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikaltimÄ , kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat tai, kad jis ne kartÄ teistas, teistumas neiÅ¡nykęs, mokosi, gydosi nuo narkomanijos, į asociacijos ,,Pozityvus gyvenimas“ pateiktÄ jo teigiamÄ charakteristikÄ .

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumÄ , nusprendė, kad nėra galimybės J. V. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies iÅ¡imtį ir skirti Å¡velnesnę, nei numato įstatymas, bausmę ar bausmės rūšį. Tačiau atsižvelgęs į minėtas aplinkybes teismas už J. V. padarytÄ sunkų nusikaltimÄ skyrė minimaliÄ BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam J.

V. paskirtomis bausmėmis ir bausmių skyrimo motyvais.Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Å is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-544/2014, 2K-P-89/2014, 2K-432/2014 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje numatyta bausmė vis tiek prieÅ¡tarauja teisingumo principui, todėl parinktina Å¡velnesnė bausmė ar kita jos rÅ«Å¡is.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, prokuroro ir nuteistojo apeliaciniuose skunduose nurodomos aplinkybės, kad J.

V. prisipažino kaltu, nuoširdžiai galisi nusikaltęs, padėjo išsiaiškinti kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad jis mokosi, asociacijos ,,Pozityvus gyvenimas“ ir VšĮ (duomenys neskelbtini) reabilitacijos centro apibūdinamas teigiamai, padeda aplinkiniams (10 t. 15 b. l., 9 t. 97-99), nėra išimtinės aplinkybės ir visos jos buvo įvertintos, nuteistajam parenkant BK 259 straipsnio 2 dalies ir BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytus bausmių dydžius.

Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliantų praÅ¡ymÄ â€“ taikyti nuteistajam J. V. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmės rūšį.Tačiau po Å¡ioje byloje paskelbto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio buvo pakeista BK 75 straipsnio 1 dalies norma (2015 m. kovo 19 d. redakcija), numatanti bausmės vykdymo atidėjimo galimybes, kuri turi grįžtamÄ jÄ galiÄ (BK 3 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius teigiamai nuteistÄ jį J.

V. charakterizuojančius duomenis, bei atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra duomenų, kad po Å¡ioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo (praėjus daugiau nei 6 metams) J. V. bÅ«tų padaręs naujas nusikalstamas veikas, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl yra pagrindas nuteistajam J. V. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nuostatas.Ä®vertinusi J. V. asmenybę, jam skirtini įpareigojimai, numatyti BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte – neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, ir 10 punkte - nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, jei jos nepaskirtos gydymo tikslais.

Å ie įpareigojimai ribos nuteistojo elgesį, sudarys prielaidas siekti BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.Nuteistajam J. V. pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo J. V. apeliacinis skundas ir prokuroro apeliacinis skundas dėl J. V. nuteisimo tenkintini iÅ¡ dalies. Dėl juridinio asmens (duomenys neskelbtini) iÅ¡teisinimo Skundžiamu teismo nuosprendžiu juridinis asmuo (duomenys neskelbtini) iÅ¡teisintas pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, 268 straipsnio l ir 2 dalis, neįrodžius, kad jis padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog juridinis asmuo dėl vaistininkės V. J. padarytų teisės aktų pažeidimų, susijusių su psichotropinių vaistų disponavimu, gavo konkrečios materialinės naudos, tokia nauda nenurodyta ir kaltinamajame akte, o ši aplinkybė turi būti įrodyta. Teismo nuomone, 2009 m. balandžio 7 d. D. R. psichotropinių vaistų pardavimas už 80 Lt L. B. taip pat nėra pagrindas išvadai, kad juridinis asmuo gavo materialinės naudos. Prokuroras, nesutikdamas su juridinio asmens (duomenys neskelbtini) išteisinimu, teigia, kad teismas netinkamai interpretavo Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimo nuostatas bei byloje surinktus įrodymus, todėl padarė išvadas neatitinkančias bylos aplinkybių.

Apeliantas teigia, kad juridinio asmens kaltinime nurodyti vaistinėje nerasti vaistai tapo nelegalios apyvartos dalyku dėl V. J. nusikalstamo aplaidumo ir dėl vaistininko padėjėjos D. R. nusikalstamų veiksmų, ir iš to juridinis asmuo turėjo materialinės naudos, todėl yra visi BK 20 straipsnio 3 dalyje ir 268 straipsnio l ir 2 dalyje numatyti pagrindai juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini) baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Dėl to prokuroras prašo skundžiamo teismo nuosprendžio dalį dėl juridinio asmens (duomenys neskelbtini) išteisinimo panaikinti ir juridinį asmenį (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, 268 straipsnio l ir 2 dalis ir nubausti 1 000 MGL dydžio bauda.Apelianto prašymas atmestinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-582/2010; 2K-P-95/2012) bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (LRKT 2009 m. birželio 8 d. nutarimas) pripažįstama, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra iÅ¡vestinė iÅ¡ fizinio asmens atsakomybės. IÅ¡ nagrinėjamoje byloje juridiniam asmeniui pateikto kaltinimo turinio matyti, kad jis kaltinamas pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, 268 straipsnio l ir 2 dalis. BK 20 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė juridiniam asmeniui už nusikalstamas veikas, padarytas juridinio asmens naudai juridinio asmens darbuotojo ar įgalioto atstovo dėl BK 20 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nepakankamos priežiÅ«ros arba kontrolės.Pagal Å¡ioje byloje juridiniam asmeniui pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ pagal BK 20 straipsnio 3 dalį ir nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad juridinis asmuo kaltinamas nusikalstama veika, kuriÄ jo naudai padarė juridinio asmens darbuotoja D.

R. dėl juridinio asmens vadovės V. J. nepaknakamos kontrolės, t.y. juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė siejama su (duomenys neskelbtini) darbuotojos D. R. atsakomybe. Tačiau D. R. šioje byloje kaltinamas buvo pareikštas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, tačiau tokios nusikalstamos veikos padarymu nebuvo kaltinamas juridinis asmuo. Juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini) pateiktas kaltinimas pagal BK 268 straipsnio 1 dalį, kuris atitinka vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje einančiam fiziniam asmeniui V.

J.. Taigi juridiniam asmeniui pareikÅ¡tas kaltinimas yra dualistinis: viena jo dalis (BK 20 straipsnio 3 dalis) atitinka D. R. padarytÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , kitÄ dalis (BK 268 straipsnio 1 dalis) V. J. dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .BK 20 straipsnio prasme juridiniam ir fiziniam asmenims gali ir turi bÅ«ti taikoma baudžiamoji atsakomybė už vienÄ ir tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ padaro fizinis asmuo (kasacinė nutartis 2K-P-95/2012). IÅ¡ Å¡ioje byloje pateikto juridiniam asmeniui kaltinimo turinio neaiÅ¡ku su kurio fizinio asmens (D.

R. ar V. J.) padaryta nusikalstama veika siejama juridinio asmens atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, kad juridiniam asmeniui inkriminuota BK specialiosios dalies – BK 268 straipsnio 1 dalies norma, teisėjų kolegija pasisako dėl Å¡io kaltinimo pagrįstumo.Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, aptardama nuteistosios V. J. apeliacinio skundo argumentus, konstatavo, kad byloje neįrodyta, kad V. J., bÅ«dama (duomenys neskelbtini) savininkė ir vadovė, neužtikrino receptinių vaistų laikymo, apskaitos, iÅ¡davimo taisyklių, dėl ko laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 28 d. vaistinėje pagal SÄ skaitas faktÅ«ras teisėtai įgyti visi V.

J. kaltinime nurodyti vaistai, kurių sudėtyje buvo psichotropinių medžiagų, tapo nelegalios apyvartos dalyku. Byloje nustatytas tik vienas atvejis (2009-04-07), kai dėl V. J., kaip (duomenys neskelbtini) savininkės ir vadovės, neatsargumo (nuskalstamo nerūpestingumo), jai pažeidus kaltinime nurodytus teisės aktų reikalavimus, teisėtai juridinio asmens įgytos psichotropinės medžiagos tapo nelegalios apyvartos dalyku. Kiti V. J. kaltinime nurodyti psichotropinių vaistų pardavimo (išdavimo) be receptų atvejai (laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 28 d.) kaip neįrodyti V.

J. iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinti. Apeliacinės instancijos teismui susiaurinus V. J. nusikalstamos veikos apimtį, atsižvelgiant į tai, kad juridinio asmens - (duomenys neskelbtini) baudžiamoji atsakomybė yra iÅ¡vestinė iÅ¡ fizinio asmens, analogiÅ¡ka apimtimi siaurintina ir juridinio asmens - (duomenys neskelbtini) kaltinimo apimtis. Todėl teisėjų kolegija, JA (duomenys neskelbtini) baudžiamosios atsakomybės klausimÄ sprendžia tik V. J. Å¡iame procesiniame sprendime nustatyto kaltinimo apimtyje.Pagal teismų praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, turi bÅ«ti nustatyta, kad Å¡ios nusikalstamos veikos buvo padarytos juridinio asmens naudai ar interesais, ir fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryÅ¡ys su juridiniu asmeniu.

Nauda paprastai yra aiÅ¡kinama kaip turtinės naudos gavimas, o interesų užtikrinimas – kaip reiÅ¡kiantis kitų (nebÅ«tinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimÄ . Konstatuojant Å¡iÄ juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sÄ lygÄ turi bÅ«ti nustatyta, kad iÅ¡ nusikalstamos fizinio asmens veikos juridinis asmuo turi (turės) naudos ir tÄ naudÄ pripažįsta arba kai juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais. Juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sÄ lygos, iÅ¡ kurių bent vienÄ bÅ«tina nustatyti.

Pripažinus, kad fizinio asmens nusikalstama veika buvo padaryta siekiant gauti turtinę naudÄ ar kitais juridinio asmens interesais, kartu reikia nustatyti, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) žinojo apie tokiÄ kaltininko – fizinio asmens daromÄ ar rengiamÄ nusikalstamÄ veikÄ , jÄ skatino ar sudarė sÄ lygas tokios nusikalstamos veikos padarymui, ar, prieÅ¡ingai, toks fizinio asmens nusikalstamas elgesys buvo savarankiÅ¡kas ir savavaliÅ¡kas, t. y. juridiniam asmeniui nežinomas. Vien tik nusikalstamos veikos padarymas juridinio asmens naudai ar interesais, nesant minėto juridinio asmens ryÅ¡io su tokia nusikalstama veika bei ja padariusiu fiziniu asmeniu, negali bÅ«ti laikomas pakankamu juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindu (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-95/2012).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 268 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu V. J. buvo (duomenys neskelbtini) savininkė ir farmacinės veikos vadovė. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. J. jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė neveikimu, t. y. nevykdydama pareigos tiesiogiai kontroliuoti vaistininko padėjėjo atliekamÄ veiklÄ parduodant (iÅ¡duodant) vaistus, turinčius narkotinių bei psichotropinių medžiagų ar jų pirmtakų, dėl ko atsirado BK 268 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai.

Tačiau byloje nenustatyta, kad V. J., neatlikdama savo pareigų, veikė juridinio asmens naudai ar interesais. Byloje nenustatyta, kad iš tokios V. J. veikos juridinis asmuo būtų gavęs materialinės naudos. Iš bylos medžiagos matyti, kad juridiniame asmenyje (duomenys neskelbtini) buvo priimti pareiginiai nuostatai, 2009-03-31 vaistinėje buvo paruoštas ir vadovės įsakymu patvirtintas „Geros vaistinių praktikos kokybės vadovas”, kuriame nustatytos normos (duomenys neskelbtini) farmacinei veiklai.

Visi paminėti norminiai farmacinės veiklos dokumentai, su kuriais pasirašytinai buvo supažindinti vaistinės darbuotojai, sudarė prielaidas įmonei dirbti pagal įstatymus ir jų nepažeisti. Byloje nustatytas vienas atvejis, kai dėl nusikalstamo juridinio asmens vadovės nerūpestingumo psichotropiniai vaistai tapo nelegalios apyvartos dalyku. Tačiau byloje nėra duomenų, kad juridinio asmens savininkė ir vadovė V. J. būtų žinojusi apie neteisėtus juridinio asmens darbuotojos (D. R.) veiksmus, juos skatinusi, ar kitaip toleravusi.

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp kaltininko – fizinio asmens V. J. ir trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens (duomenys neskelbtini) nėra abipusio ryÅ¡io, kuris bÅ«tinas juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad fizinis asmuo V. J. darydama nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 268 straipsnio 1 dalyje, veikė savarankiÅ¡kai, todėl juridinio asmens kaltės nėra. Dėl to, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad juridinis asmuo (duomenys neskelbtini) pagrįstai iÅ¡teisintas pagal BK 20 straipsnio 3 dalį ir 268 straipsnio 1 ir 2 dalis, neįrodžius, kad jis padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 305 straipsnio 5 dalies 2 punktÄ ).

Naikinti ar keisti skundžiamo teismo nuosprendžio dalį dėl juridinio asmens (duomenys neskelbtini) iÅ¡teisinimo, prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl prokuroro apeliacinis skundas dėl juridinio asmens iÅ¡teisinimo atmetamas. Dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2015-04-14 pirminiu praÅ¡ymu Nr. (4.22.) TPA-1137 prašė iÅ¡ nuteistosios L. B. priteisti valstybei 55,01 Eur už advokato suteiktÄ valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ (10 t. 10 b. l.).

PraÅ¡ymas atmestinas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai byloje gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymai netenkinami (kasacinės   nutartys Nr. 2K-7-173/2014, 2K–322/2014). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios.Todėl teisėjų kolegija sprendžia netenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ nuteistosios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas iÅ¡laidas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais, n u s p r e n d ž i a: Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nuosprendį pakeisti: R. B. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmes:- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams;- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimÄ 5 (penkeriems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, ir R.

B. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 5 (penkeriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo 2011 m. lapkričio 2 d. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo suėmimo laikÄ nuo 2009-04-07 iki 2010-04-09. L. B. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę - laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams.Taikyti BK 75 straipsnio 1 bei 2 dalies 8 punkto nuostatas ir bausmės vykdymÄ atidėti dvejiems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ L.

B. neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančio institucijos leidimo. D. R., Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu iÅ¡teisintai pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, pakeisti iÅ¡teisinimo pagrindÄ nurodant, kad ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).D. R., Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pripažintai kaltai ir nuteistai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, taikyti BK 75 straipsnio 1 bei 2 dalies 8 punkto nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ D.

R. neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančio institucijos leidimo. J. V., Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme, taikyti BK 75 straipsnio 1 bei 2 dalies 8 ir 10 punktų nuostatas ir bausmės vykdymÄ atidėti dvejiems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ J.

V. neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančio institucijos leidimo ir nevartoti psichikÄ veikiančių vaistų, jeigu tai nesusiję su paskirtu gydymu. V. J. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 268 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) paskirtÄ baudÄ sumažinti iki 15 MGL (564,75 eurų) dydžio. Bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ L. B., D. R. ir J. V. skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkė             Elena Vainienė Teisėjai             Regina Gaudutienė              Svajūnas Knizleris