8424606d-2bc1-4655-9ac6-e81b17f4d4bb · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-590-943/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01097-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.5.1.2.7.; 2.6.10.2. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės TikniÅ«tės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,KokybiÅ¡ki namai“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto vizija“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4100-560/2018 pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovui Ž.

B. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė BUAB ,,KokybiÅ¡ki namai“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 112 819,59 Eur žalos atlyginimÄ , 38 087,04 Eur už bankroto administravimo paslaugas paskaičiuotas iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos ir 1 068,86 Eur per mėnesį nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki bankroto proceso pabaigos, 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, jog UAB „KokybiÅ¡ki namai“ įregistruota Juridinių asmenų registre 2007 m. sausio 8 d., vieninteliu jos vadovu ir akcininku buvo atsakovas. Steigimo dienÄ Ä¯monės įstatinis kapitalas sudarė 8 688,60 Eur (30 000 Lt). IeÅ¡kovės teigimu, atsakovui 2009 m. kovo 31 d. tapo žinoma, kad įmonės nuosavas kapitalas tapo neigiamas ir lygus 22 766,45 Eur (78 608 Lt). Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi UAB „KokybiÅ¡ki namai“ iÅ¡kelta bankroto byla, 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi teismas patvirtino BUAB „KokybiÅ¡ki namai“ kreditorių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä 112 819,59 Eur (389 543,47 Lt) sumai.

3. IeÅ¡kovės manymu, atsakovas nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose nustatytas pareigas, susijusias su bendrovės valdymu ir taip sukėlė žalÄ bendrovei ir jos kreditoriams. Atsakovas neatliko jam Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABÄ®) nustatytų pareigų (ABÄ® 59 straipsnio 4 dalis, 9 dalis, 24 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 59 straipsnio 10 dalis, 11 dalis, 38 straipsnis, 39 straipsnio 2 dalis, 59 straipsnio 5 dalis), tuo bendrovei padarydamas 112 819,59 Eur žalÄ .

Atsakovas, kaip vienintelis bendrovės akcininkas ir vadovas, ignoruodamas ABÄ® 38 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ atkurti bendrovės nuosavÄ kapitalÄ arba inicijuoti bendrovės likvidavimo procedÅ«rÄ , elgėsi nesÄ Å¾iningai bendrovės kreditorių atžvilgiu, be to, neatliko bendrovės įstatų 7.1 dalyje numatytos pareigos gauti pelnÄ iÅ¡ bendrovės vykdomos komercinės Å«kinės veiklos, nes bendrovė kasmet patyrė nuostolį, neformavo privalomojo rezervo. Å ios aplinkybės, ieÅ¡kovės vertinimu, įrodo neteisėtus atsakovo veiksmus.

4. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad bendrovė pelningai dirbo tik 2011 m., likusiais finansiniais metais nuo pat 2007 m. nuostolis nuolat augo, tačiau atsakovas tokiÄ vis blogėjančiÄ bendrovės mokumo bÅ«klę ignoravo ir vykdė veiklÄ , kol įmonei buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Be to, 2011-2013 m. bendrovei buvo pateikti ieÅ¡kiniai dėl skolų priteisimo, kurių nepaisydamas atsakovas anksčiau termino sau grÄ Å¾ino visas bendrovei suteiktas paskolas.

5. IeÅ¡kovė nurodo, kad praÅ¡omÄ priteisti žalÄ sudaro kreditorių finansinių reikalavimų suma, susidariusi po 2009 m. birželio 30 d., t. y. kai įmonė privalėjo bÅ«ti likviduota. Nepaisant nurodytų aplinkybių, atsakovas toliau prisiėmė kreditorinius įsipareigojimus, kurie teismo buvo patvirtinti kaip nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai bendrai 112 819,59 Eur sumai.

6. IeÅ¡kovė taip pat nurodo, kad 2017 m. rugpjūčio 13 d. buvo patvirtinta bendrovės administravimo iÅ¡laidų sÄ mata, kurioje numatyta, kad iÅ¡laidos skiriamos einamųjų bankroto procedÅ«rų vykdymui ir su tuo susijusioms iÅ¡laidoms padengti iki 421,69 Eur per mėn., iÅ¡laidos, kurios bus skiriamos tiksliniam naudojimui, kurių dydžio apibrėžti negalima: juridinės – pagal faktÄ , iki 57,92 Eur per val., archyvo tvarkymas pagal faktÄ , administratoriaus atlyginimas nuo teismo sprendimo kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki bankrutuojančios įmonės pabaigos 868,86 Eur per mėn. UAB „Bankroto vizija“ BUAB „KokybiÅ¡ki namai“ bankroto administratore tapo 2015 m. birželio 25 d. ir jokių lėšų už paslaugas nėra gavusi. Bankroto administratorė taip pat yra kreditorė, kuri patyrė žalÄ , t. y. patirti nuostoliai ir negautos pajamos, kuri turi bÅ«ti atlyginta įmonės savininko.

7. Atsikirsdama į atsakovo praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ jį atnaujinti. Nurodė, kad bankrutuojančios bendrovės interesus atstovaujančiam bankroto administratoriui ieÅ¡kinio senaties pradžia turi bÅ«ti pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai UAB „Bankroto vizija“ buvo paskirta bendrovės bankroto administratore.

8. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš bankroto administravimo lėšų.

9. Nurodė, kad apie įmonei padarytÄ Å¾alÄ administratoriui objektyviai tampa žinoma tik iÅ¡kėlus bankroto bylÄ ir priėmus įmonės dokumentus. UAB „KokybiÅ¡ki namai“ bankroto byla iÅ¡kelta 2013 m. rugpjūčio 28 d., bankroto administratoriumi paskirta UAB „Indepozit“, nutartis įsiteisėjo 2013 m. spalio 24 d. Atsakovas visÄ jo žinioje buvusį bendrovės turtÄ ir dokumentus perdavė bankroto administratoriui 2013 m. kovo mėnesį. IeÅ¡kinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti ne nuo bendrovės dokumentų perdavimo UAB „Bankroto vizija“, bet nuo dokumentų perdavimo UAB „Indepozit“, todėl akivaizdu, kad senaties terminas yra praleistas.

10. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė kreipėsi dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartimi Å¡is pareiÅ¡kimas atmestas. Lietuvos apeliacinis teismas įvertino buvusio bendrovės vadovo (atsakovo) veiksmus, kuriais remiamasi Å¡ioje byloje, todėl atsakovas mano, kad apeliacinio teismo nutartis turi prejudicinę galiÄ nagrinėjamoje byloje ir patvirtina atsakovo neteisėtų veiksmų nebuvimÄ .

11. IeÅ¡kovė, atsakovo vertinimu, neįrodė, kad įmonė ir/ar jos kreditoriai patyrė žalÄ dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo, nepateikė įrodymų, kad žalÄ sukėlė bÅ«tent atsakovo neteisėti veiksmai ar neveikimas. IeÅ¡kovė turi įrodyti, kad bendrovė su visais kreditoriais negali atsiskaityti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), tuo tarpu ji tik preziumuoja, kad visa bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų suma susidarė vien dėl atsakovo kaltės. Atsakovo manymu, ieÅ¡kovė neįrodė civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti atmestas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 12. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

13. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-283-330/2018 (kurioje dalyvavo tie patys asmenys, o nagrinėjimo dalyku buvo neteisėti atsakovo, kaip UAB „Kokybiški namai“ akcininko ir vadovo, veiksmai, kurie yra ir šios bylos įrodinėjimo dalykas) 2018 m. vasario 8 d. priimtoje nutartyje nustatytos aplinkybės bei pateikti išaiškinimai vertintini kaip prejudiciniai faktai ir šioje byloje neturi būti įrodinėjami. Apeliacinės instancijos teismui atsakovo veiksmų, kuriuos bankroto administratorius įrodinėja ir šioje byloje, nepripažinus neteisėtais, teismas nusprendė, kad atsakovui civilinė atsakomybė negali kilti.

14. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog UAB „Bankroto vizija“ buvo paskirta BUAB „KokybiÅ¡ki namai“ bankroto administratore tik 2015 m. birželio 16 d., nekeičia ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo taisyklių, įtvirtintų įstatyme. Be to, ieÅ¡kovės atstovė neginčijo atsakovo nurodomos aplinkybės, jog visas įmonės turtas ir dokumentai buvo perduoti UAB „Indepozit“ dar 2013 m. Kadangi reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl nagrinėjamu atveju teismas laikė, kad ieÅ¡kovė 2018 m. birželio 14 d. reikÅ¡dama ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo atsakovui, praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir priežasčių jam atnaujinti neįrodė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 15. IeÅ¡kovė BUAB ,,KokybiÅ¡ki namai“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankroto vizija“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ spendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinio reikalavimai bÅ«tu tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

16. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 16.1. Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-283-330/2018 2018 m. vasario 8 d. priimtoje nutartyje nėra konstatuota, kad atsakovo veiksmai (neveikimas) buvo teisėti ir / ar neatlikti, be to bylose skyrėsi įrodinėjimo dalykas, todėl nurodytoje byloje nustatytais faktais, kaip prejudicija, pirmosios instancijos teismas rėmėsi nepagrįstai. 16.2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas ir ieškovės nurodytos priežastys nesudaro pagrindo jo atnaujinti.

IeÅ¡kovė laikosi nuomonės, kad terminas ieÅ¡kiniui pateikti prasidėjo tik tuomet, kai 2015 m. birželio 16 d. nutartimi bankroto administratore buvo paskirta UAB „Bankroto vizija“, o net ir laikant, kad terminas buvo praleistas ieÅ¡kovės nurodytos priežastys (bankroto byloje vyraujantis vieÅ¡asis interesas, bankroto administratoriaus pakeitimas ir tai, kad administratoriui nebuvo perduota bendrovės buhalterinė programa) sudaro pagrindÄ jį atnaujinti. 16.3. Teismas nepasisakė ir neįvertino ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti 38 087,04 Eur sumÄ už bankroto administravimo paslaugas, paskaičiuotas iki ieÅ¡kinio teikimo dienos, ir 1 068,86 Eur per mėnesį nuo ieÅ¡kinio teikimo dienos iki bankroto proceso pabaigos.

17. Atsakovas Ž. B. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

18. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 18.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo įmonės dokumentų perdavimo pirmajam bankroto administratoriui, todėl administratorių pasikeitimas bendrovės bankroto procese, nekeičia ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo taisyklių. Be to, bankroto administratorių pasikeitimas buvo tik formalus, kadangi tiek ankstesnio, tiek ir dabartinio ieÅ¡kovės bankroto administratoriaus atstovu buvo tas pats asmuo. 18.2.

Nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai turi prejudicinę galiÄ nagrinėjamoje byloje. 18.3. Atsakovo atsakomybei taikyti turi bÅ«ti nustatyta civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų visuma, todėl ieÅ¡kovei neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, kuriais buvo sukelta bankroto administratoriaus įrodinėjama žala (neapmokėtos bankroto administravimo iÅ¡laidos), teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl jų priteisimo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 19. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – toliau CPK, 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

20. BylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį, kuriuo buvo praÅ¡oma taikyti BUAB „KokybiÅ¡ki namai“ akcininkui ir vadovui civilinę atsakomybę bei priteisti žalos atlyginimÄ , atmetė konstatavęs, kad ieÅ¡kovas neįrodė sÄ lygų atsakovo civilinei atsakomybei taikyti bei nustatęs, kad ieÅ¡kinys pateiktas praleidus senaties terminÄ . Apeliantei ginčijant Å¡ias pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, teisėjų kolegija pasisako dėl kiekvienos iÅ¡ jų pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino 21. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia ne ieÅ¡kovo materialinės subjektinės teisės iÅ¡nykimÄ , o asmens galimybių apginti savo teises teismine tvarka ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso – toliau CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

22. Å io teisės instituto tikslas yra dvejopas: pirma, sudaryti realiÄ galimybę asmeniui apginti savo pažeistÄ teisę, antra, užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir skatinti asmenį kuo greičiau imtis aktyvių procesinių veiksmų.

23. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Å ios taisyklės iÅ¡imtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kinio reikalavimams, dėl žalos atlyginimo iÅ¡ buvusio įmonės vadovo, pareikÅ¡ti taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Apeliantė nesutinka su teismo nustatytu terminu, nuo kurio skaičiuotinas senaties pradžios momentas.

24. IeÅ¡kinio senaties termino pradžios eigos momentui įvertinti svarbi yra ta aplinkybė, kad ieÅ¡kinys Å¡iuo atveju pareikÅ¡tas bankrutuojančios įmonės vardu. Ä®monei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , kreditorių bei bankrutuojančios įmonės teises ir interesus teisme atstovauja bankroto administratorius. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus bankrutuojančios įmonės administratoriaus reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomos bendrosios ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

Aplinkybė, kad administratorius, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus ginantis subjektas, ieÅ¡kinį reiÅ¡kia dėl įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, sudaro pagrindÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ skaičiuoti bÅ«tent nuo to momento, kai apie tokiÄ Å¾alÄ sužino ar turėjo sužinoti bankroto administratorius. Bankrutuojančios įmonės administratorius sužino apie įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytÄ Å¾alÄ ne anksčiau, negu įsiteisėja nutartis iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ ir paskirti jos bankroto administratorių (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019 86 punktÄ ).

25. Å iuo atveju remiantis BUAB „KokybiÅ¡ki namai“ bankroto bylos medžiaga (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-904-653/2019) (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 28 d. įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Indepozit“. Nutartis įsiteisėjo 2013 m. spalio 24 d. Ä®monės valdymo organams buvo nustatytas 15 dienų terminas perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Duomenų apie tai, kad įmonės vadovas Å¡ios pareigos neatliko, ar atliko pažeidęs terminus, nėra (remiantis bylos medžiaga nenustatyta, kad administratorius Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - Ä®BÄ®) 10 straipsnio 7 punkto pagrindu kreipėsi į teismÄ dėl baudos įmonės vadovui skyrimo). Teisme gavus įmonės kreditorių praÅ¡ymÄ atstatydinti paskirtÄ jį bankroto administratorių, 2015 m. birželio 16 d. BUAB „KokybiÅ¡ki namai“ bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Bankroto vizija“.

Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad BUAB „KokybiÅ¡ki namai“, nepaisant pasikeitusių bankroto administravimo paslaugas teikiančių įmonių, atstovavo tas pats bankroto administratorių įgaliotas asmuo – J. V. (t. 2, b. l. 97, civilinės bylos Nr. B2-904-653/2019 medžiaga), todėl nuo pat dokumentų perdavimo pirmajam bankroto administratoriui momento turėjo ir galėjo bÅ«ti įvertintas poreikis inicijuoti bylÄ dėl žalos atlyginimo, tačiau nepaisant to, ieÅ¡kinys teismui buvo pateiktas tik 2018 m. birželio 14 d.

26. Ä®vertinusi aptartas faktines bylos aplinkybes bei CK 1.128 straipsnio nuostatas, kurios nustato, jog prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieÅ¡kinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, teisėjų kolegija laiko pagrįstomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, dėl to, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia sietina su įmonės dokumentų perdavimu pirmajam įmonės bankroto administratoriui. Teismas, prieÅ¡ingai, nei nurodo apeliantė, tinkamai taikė ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai konstatavo, jog trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo priteisimo pareikÅ¡ti ieÅ¡kovė praleido, atsižvelgiant į nutarties iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo datÄ (2013 m. spalio 24 d.) ir ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo datÄ (2018 m. birželio 14 d.).

27. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

28. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė prašė atnaujinti terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti tuo atveju, jei teismas konstatuotų, jog jis praleistas, tačiau praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas nenustatė pagrindų jo tenkinti. Apeliantė nesutinka ir su Å¡iomis teismo iÅ¡vadomis ir mano, kad jos priimtos neįvertinus byloje vyraujančio vieÅ¡o intereso, neatsižvelgus į apeliantės nurodytas aplinkybes, jog jai nebuvo perduoti visi įmonės dokumentai (nėra perduota buhalterinė programa).

29. Civiliniame kodekse arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius bÅ«tų pagrindas pasibaigusį ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti. KlausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017).

Nagrinėjant ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimÄ , turi bÅ«ti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienÄ konkrečiÄ situacijÄ bÅ«tina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimÄ Ä¯vertinti susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ , asmens amžių, iÅ¡silavinimÄ ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

30. Å iuo atveju apeliantė praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ grindė tuo pagrindu, jog byla pareikÅ¡ta siekiant apginti bankrutuojančios įmonės ir visų jos kreditorių interesus ir byloje vyraujantis vieÅ¡asis interesas yra pakankamas pagrindas terminÄ atnaujinti.

31. Teisėjų kolegija atsakydama į šį argumentÄ pažymi, kad bylose, kuriose sprendžiami su bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesais susiję klausimai, vieÅ¡ojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ bÅ«ti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikÅ¡mingas jiems iÅ¡spręsti aplinkybes, tačiau nenustato pareigos priimti iÅ¡imtinai bankrutuojančia įmonei ir jos interesus atstovaujančiam bankroto administratoriui palankius sprendimus, nepaisant byloje nustatytų faktų ir aplinkybių.

32. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad iÅ¡ esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslÄ kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedÅ«ras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma iÅ¡saugoti skolininko turtÄ . Bankroto administratoriaus pagrindinės funkcijos (teisės ir pareigos) yra nustatytos Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalyje. Viena iÅ¡ Å¡ių pareigų – pareiga ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus (Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 14 punktas). Todėl bÅ«tent bankroto administratoriui, o ne teismui yra nustatyta pareiga dėti visas pastangas siekiant užtikrinti bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesus, o taip pat ir vieÅ¡Ä jį interesÄ .

33. Å iuo atveju nustatyta, kad UAB „Bankroto vizija“ bankrutavusios įmonės administratore buvo paskirta 2015 m. birželio 16 d., tačiau ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kė tik 2018 m. birželio 14 d., be to, kaip minėta abi bankroto administratorių įmones, BUAB „KokybiÅ¡ki namai“ bankroto procese atstovavo tas pats fizinis asmuo, kuriam ir buvo pavesta atlikti visas bankroto administratoriaus funkcijas. Nepagrįstas delsimas įgyvendinti atstovaujamos įmonės ir jos kreditorių teises negali bÅ«ti pateisinamas byloje vyraujančiu vieÅ¡uoju interesu ir nepagrįstu vieÅ¡ojo intereso užtikrinimo naÅ¡tos perkėlimu iÅ¡imtinai teismui. Bankroto administratoriui keliami aukÅ¡ti profesinio rÅ«pestingumo standartai ir įstatyme nustatytas pareigas jis privalo vykdyti apdairiai, sÄ Å¾iningai, tik įstatyme nurodytų asmenų interesais. Visi administratoriaus veiksmai turi bÅ«ti nukreipti bankroto proceso tikslams pasiekti ir tam trukdančioms kliÅ«tims Å¡alinti.

34. Apeliantė taip pat teigė, jog praleistas terminas turi bÅ«ti atnaujintas ir dėl tos priežasties, kad UAB „KokybiÅ¡ki namai“ bankroto procese pasikeitė bankroto administratorius. Teisėjų kolegija, remiantis nutarties 25-26 punktuose nustatytomis aplinkybėmis, Å¡ių aplinkybių taip pat nevertina kaip sudarančių pagrindÄ praÅ¡ymÄ tenkinti. Papildomai pažymėtina, kad administratorių pasikeitimas bankroto procese sudarytų pagrindÄ svarstyti praleisto termino ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti atnaujinimÄ tuomet, jei iÅ¡ bylos faktinių aplinkybių bÅ«tų matyti, kad po naujojo administratoriaus paskyrimo jis dėjo pastangas tinkamai apginti bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus, tačiau kaip nustatyta, Å¡iuo atveju bankroto administratoriaus delsimas įgyvendinti jam pavestas funkcijas nepateisintas jokiomis objektyviomis aplinkybėmis.

35. Apeliantė pažymi, kad jai laiku pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį trukdė ir tai, jog bankroto administratoriui nebuvo perduota buhalterinė programa. Teisėjų kolegija Å¡ios priežasties taip pat nelaiko sudarančia pagrindÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ . Kaip minėta, teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimÄ , paaiÅ¡kintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors bÅ«du ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais.

Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimÄ momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieÅ¡kovo asmenį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad duomenų apie tai, kad BUAB „KokybiÅ¡ki namai“ buhalterinė programa buvo perduota bankroto administratoriui ruoÅ¡iant ieÅ¡kinį, nėra, vadinasi, Å¡i aplinkybė netrukdė pareikÅ¡ti teismui ieÅ¡kinio laiku.

Be to, ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo nėra grindžiamas aplinkybėmis, kurioms nustatyti bÅ«tų buvusi reikÅ¡minga bankrutavusios įmonės buhalterinė programa ir joje esantys duomenys (reikalavimai atlyginti žalÄ grindžiamas ne aplaidžiu įmonės buhalterinių apskaitos dokumentų tvarkymu, o įmonės vadovo pareigų, nustatytų ABÄ®, neįgyvendinimu).

36. Remiantis aptartomis aplinkybėmis teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai konstatavo, jog trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , reikalavimams dėl žalos atlyginimo priteisimo pareikÅ¡ti, ieÅ¡kovė praleido, o byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo jo atnaujinti. Teisėjų kolegijos nuomone, nors vien pripažinimas, jog byloje yra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti, tačiau tiek pirmosios instancijos teismui ginčijamame sprendime, tiek apeliantei (ieÅ¡kovei) apeliaciniame skunde pasisakius dėl kitų atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų, tikslinga dėl to pasisakyti ir apeliacinės instancijos teismui, vertinančiam ginčijamÄ teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų 37. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Å¡iame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti iÅ¡imtinai juridinio asmens interesais.

38. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobÅ«džio bylose pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų (iÅ¡skyrus kaltės, nes nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jo kaltė bÅ«tų preziumuojama) įrodinėjimo pareiga priklauso ieÅ¡kovui.

39. BylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė nurodęs, kad ieÅ¡kovė neįrodė visų sÄ lygų atsakovo civilinei atsakomybei taikyti, egzistavimo, o bÅ«tent – neteisėtų atsakovo veiksmų. Teismas Å¡ioms iÅ¡vadoms pagrįsti kaip prejudicija rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartyje konstatuotais faktais.

40. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ proceso normÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, 22 punktas ir kt.).

41. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu iÅ¡skirtinę) reikÅ¡mę tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinų sÄ lygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste:

1) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindÄ pripažinti bankrotÄ tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-687/2019 50 punktÄ , kt.).

Vis dėlto, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų aplinkybių (bent vienos iÅ¡ jų) nustatymas, suponuojantis teismo pareigÄ pripažinti bankrotÄ tyčiniu, neatleidžia bankrutuojančios įmonės ir (ar) bankroto administratoriaus, jos kreditorių nuo pareigos įrodyti įmonės vadovo civilinės atsakomybės bÅ«tinas sÄ lygas, kai sprendžiama dėl vadovo civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-687/2019 49 punktas).

42. Tačiau Å¡ioje byloje susiklostė prieÅ¡inga procesinė situacija. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kurioje konstatuotais faktais rėmėsi bylÄ nagrinėjęs teismas, BUAB „KokybiÅ¡ki namai“ bankrotas nepripažintas tyčiniu, o apeliantės ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo yra siejamas su įmonės vadovo ir akcininko pareigų neatlikimu, todėl remiantis aptarta kasacinio teismo praktika teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip prejudicija rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartyje konstatuotais faktais.

43. Nepaisant konstatuotos aplinkybės (nepagrįstai pripažinus tam tikrus faktus prejudiciniais), teisėjų kolegija vertina, ar teismo išvados, jog šiuo atveju neįrodytas atsakovo veiksmų neteisėtumas, yra iš esmės teisingos ir pagrįstos.

44. Nagrinėjamoje byloje apeliantė atsakovo veiksmų neteisėtumÄ Ä¯rodinėjo tuo pagrindu, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas ir akcininkas, neįgyvendino jam ABÄ® 24 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 38 straipsnyje, 39 straipsnio 2 dalyje, 59 straipsnio 4, 5, 9, 10, 11 dalyse nustatytų pareigų, o bÅ«tent: nesiėmė priemonių susidariusiems nuostoliams dengti, nesuformavo privalomojo rezervo; nepriėmė ABÄ® numatytų sprendimų, kai nuosavas kapitalas buvo mažesnis nei 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo; be to, susigrÄ Å¾ino įmonei suteiktas paskolas nesilaikant paskolos sutarčių sÄ lygų bei pažeidžiant kitų kreditorių turtinius interesus.

45. Teisėjų kolegija visų pirma nurodo, kad ABÄ® 39 straipsnis nustato, kad bendrovėje yra sudaromi rezervai iÅ¡ paskirstytino pelno, kuris gali bÅ«ti naudojamas bendrovės nuostoliams padengti. Atkreiptinas dėmesys, jog tam, kad įmonė galėtų kaupti rezervÄ , ji turi gauti pelnÄ , tačiau pati ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad įmonė nuo pat jos įsteigimo 2007 metais dirbo nuostolingai (pelnÄ Ä¯monė gavo tik 2011 m.), todėl akivaizdu, kad įmonei 2013 metais iÅ¡kėlus bankrotÄ , bendrovei realiai neturint galimybės formuoti rezervo, atsakovui ABÄ® 39 straipsnyje nustatyta pareiga nekilo.

46. Teisėjų kolegija nuomone, įmonės vadovo veiksmų neteisėtumo nepagrindžia ir byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas 2008-2012 metais įmonei buvo suteikęs ir vėliau susigrÄ Å¾ino paskolas (t. 1, b. l. 228-286). Pažymėtina, kad paskolos sutartimis buvo sutarta, kad paskolos gavėjas, be kitko, įsipareigoja: grÄ Å¾inti paskolÄ paskolos davėjui iÅ¡ įmonės metinio pelno (pagal metinę finansinę ataskaitÄ ); paskolos davėjui raÅ¡tiÅ¡kai pareikalavus, grÄ Å¾inti visÄ ar dalį paskolos sumos anksčiau numatyto termino.

Taigi, buvo atskirai susitarta ir dėl galimybės reikalauti paskolos grÄ Å¾inimo anksčiau nustatyto termino (t. y. ne tik tada, kai bus gautas pelnas), todėl Å¡iuo atveju negalima daryti iÅ¡vados, jog jos buvo grÄ Å¾intos anksčiau sutarto laiko ar pažeidžiant sutarčių sÄ lygas. Ä®vertinusi tai, jog paskolos buvo grÄ Å¾inamos visÄ nurodytÄ laikotarpį, be palÅ«kanų, teisėjų kolegija pagrįstais laiko atsakovo paaiÅ¡kinimus, kad paskolos buvo suteikiamos įmonės veiklai palaikyti, einamiesiems atsiskaitymams vykdyti ir atsakovo veiksmų neteisėtumo neįrodo.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė klausimo dėl atsiskaitymų eiliÅ¡kumo pažeidimo Å¡iuo atveju nekėlė, todėl teismas Å¡iuo aspektu įmonės vykdytų paskolų grÄ Å¾inimo nevertina.

47. Sprendžiant dėl ABÄ® 24 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 38 str., 59 straipsnio 4, 5, 9, 10, 11 dalyse nustatytų pareigų atlikimo nustatyta, jog atsakovas neginčijo, kad jo vadovavimo įmonei laikotarpiu nebuvo svarstyti klausimai dėl nuosavo kapitalo atkÅ«rimo akcininko įnaÅ¡ais arba įmonės likvidavimo, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamÄ pagrindÄ pripažinti, kad įmonės vadovas nesilaikė Å¡ios jam įstatymu nustatytos pareigos, tačiau tik Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, kadangi be neteisėtų veiksmų turi bÅ«ti nustatytos visos kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos.

48. Vertinant, ar atsakovo įstatymu jam pavestų pareigų neatlikimas galėjo sukelti praÅ¡omÄ atlyginti žalÄ , kuriÄ sudaro įmonės bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų suma, visų pirma pažymėtina, kad ABÄ® imperatyviai nenumato akcininkui pareigos įmonės nuosavÄ kapitalÄ atkurti akcininkų įnaÅ¡ais ar priimti sprendimÄ dėl įmonės likvidavimo. Ginčo laikotarpiu aktualios redakcijos ABÄ® (nuo 2008 m. lapkričio 5 d. įsigaliojusi redakcija) 38 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu įmonės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio akcininkų susirinkimas turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų Å¡io įstatymo 59 straipsnio 9 dalies 2 punkte ir 10 dalyje.

Pagal ABÄ® 59 straipsnio 9 dalies 2 punktÄ ABÄ® akcininkai gali padengti nuostolius akcininkų įnaÅ¡ais, o tais atvejais, kai akcininkai nepriima tokio sprendimo, tada turi svarstyti klausimus, numatytus ABÄ® 59 straipsnio 10 dalyje, taip pat ir dėl įmonės likvidavimo (ABÄ® 59 str. 10 d. 3 p.). Taigi nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip įmonės akcininkas ir vadovas, neturėjo imperatyvios pareigos naudoti savo lėšas, siekiant padengti įmonės nuosavo kapitalo nuostolius.

49. Konstatavus, kad atsakovas neprivalėjo savo įnaÅ¡ais padengti įmonės nuostolių, spręstina, ar tai, jog atsakovas nepriėmė sprendimo dėl įmonės likvidavimo, gali bÅ«ti laikoma nesÄ Å¾iningu atsakovo neveikimu (ABÄ® 59 straipsnio 10 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, tam tikrais atvejais net ir po to, kai nuosavo kapitalo dydis sumažėja žemiau įstatyme nustatytos ribos, įmonės nelikvidavimas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes dėl įmonės veiklos perspektyvų, gali bÅ«ti pateisinamas ir toks akcininko neveikimas nelaikomas nesÄ Å¾iningu veiksmu CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma skirta tam, kad juridinio asmens dalyviai negalėtų piktnaudžiauti galimybe iÅ¡vengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui ir jos siekia iÅ¡vengti nesÄ Å¾iningais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-252-690/2017 ir joje nurodyta praktika).

50. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo atsakovo neveikimo, nesvarstant klausimo dėl įmonės likvidavimo, laikyti nesÄ Å¾iningu, ar, kad juo bÅ«tų siekta, jog UAB ,,KokybiÅ¡ki namai“ negalėtų įvykdyti prievolių savo kreditoriams, kadangi tokioms iÅ¡vadoms pagrįsti ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, be to įrodyta, kad nurodytu laikotarpiu (2009 m. ir vėliau) atsakovas teikė įmonei paskolas veiklos sÄ naudoms padengti, todėl Å¡iuo atveju atsakovo veiksmų, numatytų ABÄ® 38 straipsnio 3 dalyje, neatlikimas nelaikytinas priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su ieÅ¡kovės nurodomų nuostolių atsiradimu, dėl ko ieÅ¡kinio reikalavimai buvo pagrįstai atmesti.

Dėl reikalavimo atlyginti bankroto administravimo iÅ¡laidas 51. Apeliaciniu skundu apeliantė kelia reikalavimÄ panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir tuo pagrindu, kad teismas nepasisakė ir neįvertino ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti 38 087,04 Eur sumÄ už bankroto administravimo paslaugas, paskaičiuotas iki ieÅ¡kinio teikimo dienos, ir 1 068,86 Eur per mėnesį nuo ieÅ¡kinio teikimo dienos iki bankroto proceso pabaigos.

52. Teisėjų kolegija aplinkybės, jog ginčijamame teismo sprendime atskirai nepasisakyta Å¡iuo klausimu, nevertina kaip savaime sudarančios pagrindÄ naikinti sprendimÄ . Visų pirma pažymėtina, kad bylÄ nagrinėjęs teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praleidus senaties terminÄ , kas sudarė savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ teismui ieÅ¡kinį atmesti (CK 1. 131 straipsnio 1 dalis). Antra, CPK 135 straipsnis įpareigoja ieÅ¡kinį pareiÅ¡kiantį asmenį nurodyti ne tik ieÅ¡kinio dalykÄ , bet ir jo pagrindÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Å iuo atveju ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti ir administravimo iÅ¡laidas, tačiau nenurodė, kuo grindžia šį reikalavimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamÄ pagrindÄ spręsti, jog reikalavimas priteisti Å¡ias sumas kildinamas iÅ¡ ieÅ¡kinyje įrodinėjamų neteisėtų atsakovo veiksmų.

53. Apeliantė, teikdama skundÄ ir ginčydama teismo sprendimÄ tuo pagrindu, kad teismas nepasisakė dėl reikalavimo atlyginti bankroto administravimo iÅ¡laidas, teigė, kad Å¡is reikalavimas kildinamas iÅ¡ Ä®monių bankroto įstatymo (toliau - Ä®BÄ®) 10 straipsnio 11 dalies nuostatų, įtvirtinančių bankroto administratoriaus teisę kreiptis į teismÄ praÅ¡ant priteisti iÅ¡ įmonės vadovo jo lėšomis apmokėtas administravimo iÅ¡laidas. Tai iÅ¡ esmės reiÅ¡kia naujo faktinio reikalavimo pagrindo nurodymÄ apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kina apeliantei, kad apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), todėl tokie argumentai bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 312 straipsnis).

54. Be to, teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kina, kad Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalyje nustatytas specialus pagrindas iÅ¡ieÅ¡koti administravimo iÅ¡laidas, gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas tik asmenims, kurie, pažeisdami įstatyme jiems nustatytÄ pareigÄ , įmonei tapus nemokiai, nepateikė pareiÅ¡kimo teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, taip dar labiau apsunkindami kreditorių bei įmonės turtinę padėtį ir apribodami galimybes tinkamai įvykdyti bankroto procedÅ«ras (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2019 30-31 ir 34 punktai).

Å iuo atveju ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, t. y. atsakovui neįgyvendinus pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, nereiÅ¡kė, todėl teisėjų kolegijos vertinimu jos praÅ¡ymas atlyginti bankroto administravimo iÅ¡laidas nagrinėjamoje byloje buvo netenkintas pagrįstai. Dėl procesinės bylos baigties 55. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nepaisant padarytų materialiosios teisės taikymo klaidų, atmesdamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, iÅ¡ esmės Å¡alių ginÄÄ iÅ¡sprendė teisingai.

Dėl to skundžiamas sprendimas paliekamas galioti iÅ¡ esmės nepakeistas, jo motyvus (dėl sÄ lygų atsakovo civilinei atsakomybei taikyti egzistavimo) iÅ¡ dalies pakeičiant iÅ¡dėstytais Å¡ioje nutartyje.

56. Atsakovui iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme nepateikus įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ apeliantės netenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė Agnė TikniÅ«tė Vytautas Zelianka