2018-08-21 Nr. AB-14436-3-61-3-02116-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-582-629/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02116-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Sveikatos apsaugos ministerijai dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) atnaujinti praleistą skundo dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – ir Ministras) 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. K-425 „Dėl A. S. skyrimo į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pareigas“ (toliau – ir 2014 m. birželio 30 d. įsakymas) teismui padavimo terminą; 2) panaikinti 2014 m. birželio 30 d. įsakymą; 3) panaikinti Ministro 2018 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. K-477 „Dėl A. S. grąžinimo į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pareigas, vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-05-24 sprendimą“ (toliau – ir 2018 m. birželio 8 d. įsakymas) 1 punkto dalį, kuria pareiškėjas grąžintas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) direktoriaus pareigas likusiam antrosios ketverių metų kadencijos laikui, t. y. iki 2018 m. birželio 30 d. (dalį, kuria nustatyta kadencija ir laikotarpis); arba panaikinti 2018 m. birželio 8 d. įsakymo 1 punkto dalį, kuria pareiškėjas grąžintas į VLK direktoriaus pareigas likusiam antrosios ketverių metų kadencijos laikui, t. y. iki 2018 m. birželio 30 d. (dalį, kuria nustatytas laikotarpis); arba panaikinti 2018 m. birželio 8 d. įsakymo 1 punkto dalį, kuria pareiškėjas grąžintas į VLK direktoriaus pareigas likusiam antrosios ketverių metų kadencijos laikui, t. y. iki 2018 m. birželio 30 d. (dalį, kuria nustatytas laikotarpis), ir įpareigoti atsakovą antrąją kadenciją pratęsti laikotarpiu (išskaityti laikotarpį), kuriuo pareiškėjas buvo nušalintas nuo VLK direktoriaus pareigų (nuo 2014 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. liepos 15 d.) ir atleistas iš VLK direktoriaus pareigų (nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2018 m. gegužės 24 d.); 4) sustabdyti 2018 m. birželio 8 d. įsakymo 1 punkto dalies, kuria nustatytas grąžinimo į pareigas laikotarpis, vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje; 5) priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 29 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo dalį tiek, kiek juo prašoma: 1) panaikinti 2018 m. birželio 8 d. įsakymo 1 punkto dalį, kuria pareiškėjas grąžintas į VLK direktoriaus pareigas likusiam antrosios ketverių metų kadencijos laikui, t. y. iki 2018 m. birželio 30 d. (dalį, kuria nustatyta kadencija ir laikotarpis); arba panaikinti 2018 m. birželio 8 d. įsakymo 1 punkto dalį, kuria pareiškėjas grąžintas į VLK direktoriaus pareigas likusiam antrosios ketverių metų kadencijos laikui, t. y. iki 2018 m. birželio 30 d. (dalį, kuria nustatytas laikotarpis); arba panaikinti 2018 m. birželio 8 d. įsakymo 1 punkto dalį, kuria pareiškėjas grąžintas į VLK direktoriaus pareigas likusiam antrosios ketverių metų kadencijos laikui, t. y. iki 2018 m. birželio 30 d. (dalį, kuria nustatytas laikotarpis) ir įpareigoti atsakovą antrąją kadenciją pratęsti laikotarpiu (išskaityti laikotarpį), kuriuo pareiškėjas buvo nušalintas nuo VLK direktoriaus pareigų (nuo 2014 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. liepos 15 d.) ir atleistas iš VLK direktoriaus pareigų (nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2018 m. gegužės 24 d.); 2) priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl 2014 m. birželio 30 d. įsakymo paduoti ir šią skundo dalį atsisakė priimti; taip pat netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Teismas taip pat nutarė pašalinti Ministrą iš atsakovų.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašė panaikinti 2014 m. birželio 30 d. įsakymą. Jis neginčijo, kad yra ženkliai praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, ir kartu su skundu prašė šį terminą atnaujinti. Pareiškėjas skundą teismui dėl skundžiamo 2014 m. birželio 30 d. įsakymo pateikė tik 2018 m. birželio 25 d., t. y. praėjus beveik 4 metams nuo šio įsakymo priėmimo. Įvertinęs 2014 m. birželio 30 d. įsakymo priėmimo ir pareiškėjo supažindinimo su šiuo įsakymu datą (kadangi pareiškėjas nenurodė kitaip, teismas preziumavo, kad pareiškėjas su 2014 m. birželio 30 d. įsakymu supažindintas jo priėmimo dieną), teismas darė išvadą, kad skundą dėl 2014 m. birželio 30 d. įsakymo teismui pareiškėjas turėjo pateikti ne vėliau kaip 2014 m. liepos 30 d., todėl konstatavo, kad pareiškėjas yra ženkliai praleidęs ABTĮ nustatytą apskundimo terminą.

Prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti pareiškėjas iš esmės grindė aplinkybėmis, susijusiomis su jam iškeltos baudžiamosios bylos nagrinėjimu. Pareiškėjas teigė, kad tuo metu, kai buvo priimtas 2014 m. birželio 30 d. įsakymas, jo teisinė padėtis buvo teisiškai neapibrėžta, jis išgyveno labai didelę įtampą, todėl, jo nuomone, skųsti Ministro veiksmus ar sprendimus, įskaitant 2014 m. birželio 30 d. įsakymą, buvo nei protinga, nei pateisinama. Įvertinęs skundo ir prie jo pridėtų dokumentų turinį, teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Teismo nuomone, tai, kad nuo 2012 m. birželio 12 d. vyko pareiškėjo baudžiamosios bylos nagrinėjimas, nepateisina itin ilgo, t. y. beveik 4 metų termino skundui dėl 2014 m. birželio 30 d. įsakymo panaikinimo paduoti praleidimo. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, didžiąją dalį to laikotarpio pareiškėjas pats ir (arba) atstovaujamas profesionalaus atstovo, aktyviai gynė savo galimai pažeistas teises. Tai patvirtino, kad pareiškėjas, manydamas, kad 2014 m. birželio 30 d. įsakymas yra neteisėtas, turėjo visas galimybes dėl jo panaikinimo į teismą kreiptis ABTĮ nustatytais terminais. Teismui nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad terminą 2014 m. birželio 30 d. įsakymui apskųsti pareiškėjas praleido dėl svarbių ir nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, todėl jo prašymas šį terminą atnaujinti netenkintas. Atsisakius tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą skundo teismui pateikimo terminą, skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Skunde pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti 2018 m. birželio 8 d. įsakymo 1 punkto dalies, kuria nustatytas grąžinimo į pareigas laikotarpis, vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje. Pareiškėjas nurodė, kad suėjus nustatytam terminui, t. y. 2018 m. birželio 30 d., jis neteks VLK direktoriaus statuso, o tokia situacija lemia didelę žalą tiek pareiškėjo teisėms, tiek VLK interesams. Teismas pažymėjo, kad prie skundo pridėti įrodymai nelaikytini prima facie (iš pirmo žvilgsnio) įrodymais dėl priimamo nagrinėti skundo reikalavimo pagrįstumo. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjo konkrečiais įrodymais nepagrįstais teiginiais, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, galėtų kilti neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala jo teisėms ir (arba) VLK interesams. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokios pagrįstos rizikos, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, VLK liktų be vadovo. Tuo laikotarpiu būtų paskirtas kitas vadovas, arba VLK direktoriaus pareigas laikinai einantis asmuo (kaip matyti iš paties pareiškėjo skundo, būtent tokiu būdu vadovavimo VLK klausimas buvo sprendžiamas, kol pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų ir kol buvo nagrinėjama jam iškelta baudžiamoji byla). Kartu paminėta, kad pareiškėją atleidus iš VLK direktoriaus pareigų tuo pagrindu, jog pasibaigė kadencijos, kuriai jis 2014 m. birželio 30 d. įsakymu į šias pareigas buvo paskirtas, laikas, jis turėtų teisę tokį atleidimą ginčyti įstatymuose nustatyta tvarka ir reikalauti tokiu atleidimu (jeigu jį teismas pripažintų neteisėtu) padarytų padarinių pašalinimo. Teismas pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

III. Pareiškėjas A. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui dėl 2014 m. birželio 30 d. įsakymo paduoti ir šią skundo dalį atsisakyta priimti, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą: atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir priimti skundo dalį dėl 2014 m. birželio 30 d. įsakymo panaikinimo.

Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino susidariusios situacijos: 2014 m. birželio 30 d. įsakymo apskundimo terminu pareiškėjo teisinė padėtis buvo itin neapibrėžta, nuo 2014 m. gegužės 12 d. iki 2014 m. lapkričio 17 d. iš esmės buvo tik laukiama, kol ir kaip bus išspręsta baudžiamoji byla. Atsižvelgiant į pareiškėjo teisinio statuso ypatumą (kaltinamasis), bylos nagrinėjimo etapą (baigiamosios kalbos ir nuosprendžio laukimas), teisinės padėties neapibrėžtumą (galimą apkaltinamąjį nuosprendį), skųsti Ministro veiksmus ar sprendimus (įskaitant 2014 m. birželio 30 d. įsakymą) buvo nei protinga, nei pateisinama.

Nors pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs, jog pareiškėjas pats ir per atstovą aktyviai gynė savo teises, pareiškėjo manymu, gynimasis baudžiamajame procese negali būti tinkamas argumentas paneigti pareiškėjo argumentus, o administracinio proceso inicijavimas po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutarties nepaneigia tos ekstraordinarios situacijos, kurioje pareiškėjas buvo atsidūręs 2014 m. birželio 30 d. įsakymo priėmimo metu.

Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovo nuomone, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti jas kaip svarbias byloje ir atnaujinti beveik 4 metais praleistą terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties dalis, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl 2014 m. birželio 30 d. įsakymo paduoti ir šią skundo dalį atsisakė priimti.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas, kuris į teismą kreipėsi 2018 m. birželio 25 d., praleido terminą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. birželio 30 d. įsakymui Nr. K-425 „Dėl A. S. skyrimo į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pareigas“ apskųsti.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; 2015 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015; 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-723-502/2017). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).

Atskirajame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl praleisto skundo padavimo termino neatnaujinimo ir teigia, kad terminą skundui paduoti jis praleido dėl to, kad 2014 m. birželio 30 d. įsakymo apskundimo terminu buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje pareiškėjas buvo kaltinamas, dėl ko pareiškėjo teisinė padėtis tuo metu (nuo 2014 m. gegužės 12 d. iki 2014 m. lapkričio 17 d.) buvo neapibrėžta.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ABTĮ nuostatas, teismų praktiką ir įvertinusi nustatytas bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytas skundo padavimo teismui termino praleidimo priežastis, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjas nenurodė svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, dėl kurių jis praleido terminą 2014 m. birželio 30 d. įsakymui apskųsti. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, jog 2014 m. birželio 30 d. įsakymo apskundimo terminu buvo nagrinėjama pareiškėjo baudžiamoji byla, savaime neįrodo, kad pareiškėjas (pats ar per atstovą) negalėjo pateikti skundo teismui dėl 2014 m. birželio 30 d. įsakymo. Tuo labiau, pareiškėjas atskirajame skunde akcentuoja aplinkybes 2014 m. (nuo 2014 m. gegužės 12 d. iki 2014 m. lapkričio 17 d.), tačiau nenurodė jokių argumentų, pateisinančių delsimą beveik 4 metus (iki 2018 m. birželio 25 d.) pateikti skundą teismui. Pažymėtina, jog asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas termino praleidimą grindžia išimtinai subjektyviomis aplinkybėmis, jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, sutrukdžiusių imtis aktyvių veiksmų per visą laikotarpį nuo Ministro 2014 m. birželio 30 d. įsakymo priėmimo, pareiškėjas nenurodė. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kuris netenkino pareiškėjo pašymo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą kurio naikinti ar keisti pareiškėjo nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė