2019-04-25 Nr. AB-10093-3-61-3-04936-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-258-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04936-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 22.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl pareiginės algos dydžio priemokos priteisimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) 40 proc. jo pareiginės algos dydžio priemoką už kiekvieną mėnesį laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2017 m. kovo 31 d.; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjo pozicija grindžiama šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Daugiau nei 8 mėnesius Ministerijos Teisės departamento Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriuje (toliau – ir Skyrius) nedirba E. R., o nuo 2016 m. birželio 15 d. nedirba L. S.. Kadangi trūksta dviejų darbuotojų, padidėjo pareiškėjo krūvis;

1.2. Ministerija 2016 m. lapkričio 21 d. rašte nutylėjo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 5 d., kai pareiškėjo darbo krūvį sudarė 56 darbai, jis dirbo ne 66 darbo dienas, o 43 darbo dienas, taip pat nutylėta darbų apimtis, pavyzdžiui, pareiškėjui skirtas projektas, kurio numeris „Kontoroje“ 0-011008, yra 200 lapų apimties;

1.3. Darbų skirstymas į „naujus“ ir „nenaujus“ yra dirbtinis, nes kiekvieno teisės akto projekto atveju reikia atlikti tuos pačius veiksmus: įvertinti, ar tuo metu pateiktas projekto variantas neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams, ar atitinka juridinės technikos taisykles ir t. t.;

1.4. Ministerijos 2016 m. lapkričio 21 d. rašte nurodytas teiginys, jog, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-232 patvirtinto Sveikatos apsaugos ministerijos darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 84 ir 85 punktus, Ministerijos Teisės departamento vyriausiųjų specialistų vertinti dokumentų projektai skiriami pakartotinai vertinti tiems patiems vyriausiesiems specialistams, neatitinka tikrovės, kadangi tam pačiam darbuotojui tik vizuoti skiriamas dokumentas, kuris su juo jau suderintas;

1.5. Net jei pareiškėjas nebuvo kai kurių naujų darbų pirmasis vykdytojas, antrasis vykdytojas turi pateikti pirmajam vykdytojui išvadas dėl dokumento, po to įvertinti išvadų, kurias dėl to paties dokumento padaro pirmasis vykdytojas, pagrįstumą. Be to, antrasis vykdytojas turi savo išvadas dėl dokumento pateikti pirmajam vykdytojui ne vėliau kaip 3 darbo dienas iki pavedimo termino pabaigos, tačiau neretai patį dokumentą antrasis vykdytojas gauna jau pasibaigus minėtam terminui, toks dokumentas dažnai būna didelės apimties, reikalaujantis įsigilinimo į jo turinį, didelių laiko sąnaudų jo įvertinimui. Ministerija nesąžiningai nutyli atvejus, kai pareiškėjas tapo pirmuoju vykdytoju, nors darbai jam buvo skirti kaip antrajam vykdytojui;

1.6. Pareiškėjo darbo krūvis buvo žymiai padidėjęs dar iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., kai per 5 darbo dienas jis gavo daugiau nei 17 darbų. 2016 m. birželio 23 d. buvo paskutinė darbo diena prieš kasmetines atostogas, iki tol jis jau buvo gavęs daug iki atostogų baigtinų vertinti dokumentų, tačiau kiti dokumentai ir toliau buvo skiriami vertinti iki paskutinės darbo laiko minutės;

1.7. Ministerija 2016 m. lapkričio 21 d. rašte menkina pareiškėjo darbo krūvį, teigdama, kad dokumentas, kurio numeris „Kontoroje“ 9-14224, taisytas pagal jo pastabas, o dokumentas, kurio numeris „Kontoroje“ 0-10983, yra vieno lapo apimties. Tokie teiginiai nesuprantami, kadangi kiekvieno teisės akto projekto atveju reikia atlikti tuos pačius veiksmus: įvertinti, ar tuo metu pateiktas projekto variantas neprieštarauja įstatymams ir t. t.

1.8. Ministerija 2016 m. lapkričio 21 d. rašte nurodo, kad didelį darbo krūvį sudaro darbuotojų dalyvavimas darbo grupėse, tačiau nenurodo, kodėl pasirinko tokį duomenų apie darbo grupes laikotarpį – ne nuo 2016 m. kovo 31 d., t. y. nuo tada, kai Skyriuje nedirba E. R., ir ne nuo 2016 m. birželio 16 d., t. y. nuo tada, kai Skyriuje nedirba L. S., o nuo 2016 m. sausio 1 d. Be to, įtraukimas į darbo grupę nesuponuoja jokio darbo krūvio. Ministerija nenurodė, kokiose darbo grupėse minėtu laikotarpiu buvo įtraukti Skyriaus darbuotojai, kiek darbo grupių posėdžių atitinkamu laikotarpiu įvyko, kuo konkrečiai pasireiškė Skyriaus darbuotojų darbas grupėse, koks Skyriaus darbuotojų indėlis į darbo grupės rezultatus. Be to, pareiškėjo teigimu, buvo atvejų, kai jam, o ne kitam Skyriaus darbuotojui, įtrauktam į darbo grupę (konkrečiai, K. R.), buvo nukreipiamas vertinti darbo grupės parengtas projektas, pavyzdžiui, projektas, kurio numeris „Kontoroje“ 0-19098. Šiame projekte įžvelgęs esminius trūkumus, pareiškėjas buvo priverstas taisyti kitų Ministerijos padalinių bei Skyriaus darbuotojų klaidas;

1.9. Ministerijos 2016 m. lapkričio 21 d. rašte nurodyta, kad skubūs darbai nukreipiami kitiems Skyriaus darbuotojams, tačiau neįvardyta, kokie konkretūs darbai buvo skubūs, nepaaiškinta, kaip skubaus dokumento nukreipimas didina darbo krūvį. Be to, skubūs darbai skiriami ir pareiškėjui. Jo nuomone, kiti Skyriaus darbuotojai dokumentus vertina nekokybiškai;

1.10. Grįžus 2016 m. rugpjūčio 22 d. po kasmetinių atostogų, Ministerija buvo gavusi prašymą skirti priemoką, todėl pareiškėjo darbo krūvį pradėjo tendencingai formuoti kitaip – skyrė mažesnį kiekį, bet didelės apimties darbus. Jam buvo skirti įvertinti Higienos instituto 2016 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. (1.15)01-465 pateikti du projektai, kurių apimtis 40 lapų, toks darbas Ministerijos statistikoje parodytas kaip du įvertinti projektai, nors jie prilygsta keliasdešimčiai įvertinų projektų. Be to, pradėta skirti darbų, kurių atveju jis nėra pirmasis vykdytojas;

1.11. Neturtinė žala atsirado dėl pareiškėjo teisių pažeidimo be pagrindo neskiriant priemokos ir diskriminuojant kitų Skyriaus darbuotojų atžvilgiu.

2. Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, kartu atstovaujanti atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Ministerijos pozicija grindžiama šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas nepateikė paaiškinimų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad ginčijamu laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 31 d. jo atliekamas darbas viršijo įprastinį krūvį, nepateikė medžiagos, iš kurios būtų galima spręsti, ką jis laiko padidėjusius darbo krūviu;

2.2. Skyriaus vyriausioji specialistė E. R. 2016 m. balandžio 4–8 d. buvo išleista kasmetinių atostogų, nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 14 d. jai suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, vėliau – vaiko priežiūros atostogos, besitęsiančios iki šiol. E. R. funkcija dalyvauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo veikloje, t. y. vertinti su Europos Sąjungos parama susijusius dokumentus buvo perduota Skyriaus specialistams A. S. ir K. R., o funkcija vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžių ir pasitarimų medžiagos vertinimą – A. S., K. R. ir J. K.;

2.3. Skyriaus vyriausioji specialistė L. S. 2016 m. birželio 15 d. išėjo iš darbo. Šios specialistės vykdyta funkcija – Seimo plenarinių posėdžių medžiagos rengimas – atiteko Skyriaus vyriausiesiems specialistams N. S. ir J. K., kitos funkcijos priskirtos N. S., J. K., A. S., K. R.;

2.4. Ginčo laikotarpiu Skyriaus specialistams teko vykdyti paties pareiškėjo funkcijas. Teisės departamento dokumentų tvarkymas Ministerijos dokumentų valdymo sistemoje yra privalomas visiems Ministerijos dokumentų projektų rengėjams pagal sveikatos apsaugos ministro 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. V-1360 „Dėl dokumentų valdymo tobulinimo“ 1 punktą, tačiau pareiškėjas mano, jog ši funkcija jam nepriklauso. Pareiškėjo parengtus vidaus dokumentus „Kontoroje“ registruodavo ir, jei reikia, skanuodavo A. S. arba J. K.. Dokumentų talpinimo (TAIS) funkciją atlieka patys skyriaus darbuotojai, išskyrus pareiškėją, už kurį šią funkciją atlikdavo jo kolegos;

2.5. Ministerijos 2016 m. lapkričio 21 d. atsakymas pareiškėjui buvo pateiktas, vertinant jo 2016 m. rugpjūčio 12 d. prašyme nurodytas aplinkybes. Pareiškėjo ir kitų darbuotojų darbo krūviui eksponuoti buvo pasirinktas 3 mėnesių laikotarpis. Pradžios data – vienas mėnuo iki priemokos Skyriaus darbuotojams skyrimo, t. y. 2016 m. birželio 1 d., pabaigos data – 2016 m. rugsėjo 5 d., kadangi analizė buvo atlikta pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 12 d. prašymo pagrindu ir tam, kad nebūtų iškreipti duomenys, į imtį paimtas visų vasaros mėnesių periodas, kuomet atostogavo ir kiti Skyriaus darbuotojai;

2.6. Dokumentas, kurio numeris „Kontoroje“ 0-11008 ir kurio apimtis daugiau nei 200 lapų, buvo sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl 2016 m. kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno patvirtinimo“ projektas. Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynai tvirtinami kasmet, tvirtinamo dokumento forma nesikeičia. Kainyne nurodomų duomenų turinio Skyriaus specialistai negali vertinti, nes neturi reikalingų specialių žinių ir kompetencijos. Skyriaus specialistai turi įvertinti tvirtinamo dokumento atitikimą teisės aktų projektų rengimo rekomendacijoms ir, šiuo konkrečiu atveju, įsakymo, kuriuo tvirtinamas kainynas, nuostatų atitikimą Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 54 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Tokio dokumento vertinimui turėtų būti skiriama 1 diena, bet pareiškėjas tam skyrė 7 darbo dienas ir šį projektą pateikė pavizuotą tik po to, kai projekto rengėja ir Teisės departamento direktorė jį paragino. Situacija su šio projekto vertinimu – pernelyg ilgas, neprotingas projekto vertinimo terminas bei pareiškėjo pastaba šiam projektui – lėmė tai, kad, išėjus dviem Skyriaus darbuotojoms, pareiškėjui papildomi darbai nebuvo skiriami;

2.7. Tiek pirmasis, tiek kiti dokumento vykdytojai dokumentą gauna panašiu metu ir jį vertina tuo pat metu, taigi dokumento su pirmojo vykdytojo parengta dokumento vertinimo išvada gavimas nereiškia, kad antrasis vykdytojas turi dokumentą vertinti pirmą kartą – priešingai, kadangi jis jau yra jį vertinęs ir įsigilinęs į turinį, jam paprasčiau įvertinti ir pirmojo vykdytojo išvadoje pateiktas pastabas dokumentui. Tai, kad antrojo vykdytojo pastabos yra įtrauktos į pirmojo vykdytojo parengtą raštą dėl dokumento ir kad antrasis vykdytojas nurodytas prie rašto rengėjų, neturi įtakos antrojo vykdytojo darbo krūviui, kadangi papildomo darbo tokiu atveju atlikti jam nereikia. Aplinkybė, jog kiti specialistai pastabų neturi, nereiškia, jog jie dokumento nevertino;

2.8. Prieš kasmetines atostogas 2016 m. birželio 22 d. dokumentas Nr. 9-14224 pareiškėjui nukreiptas dėl to, kad jis buvo taisytas pagal jo pastabas, o 2016 m. birželio 23 d. jam nukreiptas dokumentas Nr. 0-10983 buvo 1 lapo apimties teisės akto pakeitimo projektas, kuriuo teisės aktas papildomas vienu punktu, taip pat taisytas pagal jo pastabas tik dėl juridinės technikos;

2.9. 2016 m. rugpjūčio 1–5 d., pareiškėjui grįžus iš kasmetinių atostogų, jam buvo skirta daugiau darbų, nes jis jų neturėjo ir jam reikėjo suformuoti darbo krūvį. Tik 9 iš 17 darbų buvo nauji, t. y. jo anksčiau nevertinti, be to, 4 dokumentų pareiškėjas nebuvo pirmasis vykdytojas. Kiti 8 darbai buvo taisyti pagal jo pastabas;

2.10. Pareiškėjas nevertino dokumentų, kurie jam paskirti vertinti 2016 m. rugsėjo 30 d. ir kurių numeriai „Kontoroje“ 0-11571 ir 9-20302, tai nurodyta įraše dokumento kortelėje: „2016-09-30; Projektą gavau 2016-09-30. 2016 m. spalio 3–7 d. atostogauju. Projekto įvertinti neturėjau galimybės“. Pareiškėjas prieš kasmetines atostogas 2016 m. rugsėjo 30 d. grąžino ir daugiau jam nukreiptų dokumentų: 0-18362, 0-19949, 0-16018, 0-19994, 9-20056, nors šiuos dokumentus jis buvo gavęs 2016 m. rugsėjo 28 d. ir 29 d.;

2.11. Priešingai nei teigia pareiškėjas, darbo grupės posėdžiams reikia pasirengti. Tai, kad Skyriaus tarnautojas darbo grupės posėdžio metu nepasisakė, nereiškia, jog jis neskyrė laiko pasirengimui dalyvauti posėdyje ir nevertino posėdžiui teikiamos medžiagos, nesekė darbo grupės posėdžio eigos ir neanalizavo jos narių ir kitų posėdžio dalyvių pasisakymų. Pareiškėjo teiginys, kad jam buvo nukreiptas vertinti „darbo grupės, į kurią įtraukas Skyriaus darbuotojas K. R.“, parengtas projektas, neatitinka tikrovės. Darbo grupė turėjo du posėdžius, kurių metu aptarti bendri medicinos prietaisų reglamentavimo dalykai, konkretus teisės aktas nebuvo svarstomas;

2.12. Skubūs darbai pareiškėjui nėra nukreipiami, nes, gavęs ir neskubų dokumentą, jis linkęs nurodyti, kad jų įvertinti negali, arba įvertinęs nurodo, kad vertinimas galbūt neišsamus. Skubaus dokumento gavimas vertinti sąlygoja jį gavusio specialisto darbo krūvio padidėjimą tuo būdu, kad specialistas turi atidėti atliekamą kitų dokumentų vertinimą, skubiai, dėdamas maksimalias pastangas įvertinti skubų dokumentą, vėliau grįžti prie bendra tvarka nukreiptų dokumentų vertinimo, kurių vertinimui būna likę mažiau laiko;

2.13. Teisė priimti sprendimą paskirti priemoką, jos dydį, priklauso valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui, taigi toks reikalavimas negali būti reiškiamas teismui. Be to, nėra aišku, kokiais argumentais remdamasis pareiškėjas mano, kad jo darbo krūvis padidėjo tiek, jog jam turėtų būti mokama maksimali galima priemoka. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ir motyvų, kuriais remiantis galima daryti išvadą, jog, skiriant priemoką skyriaus darbuotojams, buvo atlikti priešingi teisei veiksmai, kurie sukėlė žalą pareiškėjui, taip pat kad tarp šių veiksmų ir pareiškėjo įvardijamos žalos egzistuoja priežastinis ryšys.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiškėjo D. J. skundą atmetė.

4. Teismas nustatė, kad 2016 m. kovo 31 d. Ministerijos Teisės departamento Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriuje dirbo vyriausieji specialistai J. K. (A lygis 14 kategorija), L. S. (A lygis 13 kategorija), A. S. (A lygis 14 kategorija), E. R. (A lygis 14 kategorija), D. J. (A lygis 14 kategorija), N. S. (A lygis 14 kategorija) ir K. R. (A lygis 14 kategorija). Sveikatos apsaugos ministro 2016 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. K-319 L. S. nuo 2016 m. birželio 15 d. perkelta į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Ministerijos kancleris 2016 m. balandžio 4 d. potvarkiu Nr. P-A-190 E. R. suteikė kasmetinės atostogas 2016 m. balandžio 4–8 d., 2016 m. balandžio 11 d. potvarkiu Nr. P-K-93 – nėštumo ir gimdymo atostogas nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 14 d., o 2016 m. rugpjūčio 4 d. potvarkiu Nr. P-K-119 – atostogas vaikui prižiūrėti nuo 2016 m. rugpjūčio 15 d. iki 2018 m. gegužės 22 d.

5. Sveikatos apsaugos ministras 2016 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. K-418 skyrė priemokas už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo trukmės nuo šio įsakymo pasirašymo dienos iki kol į laisvas pareigas bus priimti valstybės tarnautojai. Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. V-662 patvirtintu Priedų ir priemokų skyrimo ir mokėjimo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, tvarkos aprašo (toliau – ir Priemokų skyrimo tvarka) 10.1 papunkčiu bei Ministerijos Teisės departamento direktorės 2016 m. birželio 15 d. raštu Nr. BR-2233 „Dėl padidėjusio darbo krūvio Teisės departamento Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriuje“.

6. Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 12 d. prašymu „Dėl priemokos skyrimo“ kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą, prašydamas, be kita ko, skirti tokiam pačiam laikotarpiui ir tokio paties dydžio, kaip ir kitiems Skyriaus darbuotojams, priemoką. Ministerija 2016 m. rugsėjo 14 d. rašte Nr. (1.1.36-14)4-3255 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjui nurodė, jog šiuo metu nėra sveikatos apsaugos ministro, o jį pavaduojančiam ministrui Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas nesuteikia įgaliojimų skirti priemokas. Pareiškėjas 2016 m. spalio 21 d. skundu kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą, prašydamas išnagrinėti jo prašymą skirti priemoką iš esmės. Ministerija 2016 m. spalio 12 d. rašte Nr. 1.1.36-14)4-3524 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjui priminė, jog situacija dėl priemokų skyrimo jam buvo nurodyta 2016 m. rugsėjo 14 d. rašte Nr. (1.1.36-14)4-3255. Ministerija 2016 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. (1.1.36-112)4-3947 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjui nurodė, jog jo darbų krūvis kitų Skyriaus darbuotojų atžvilgiu nėra padidėjęs, todėl nėra pagrindo skirti jam priemoką.

7. Teismas, įvertinęs liudytojų (Skyriaus vedėjos R. C., vyriausiųjų specialistų A. S. ir K. R.) paaiškinimus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, priėjo išvadą, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jo darbo krūvis yra padidėjęs, lyginant su laikotarpiu, kuomet, jo manymu, darbo krūvis buvo įprastas, kad E. R. ir L. S. darbo krūvis buvo paskirstytas būtent jam, kad jis atliko daugiau darbų nei jam numatyta pagal pareigybės aprašymą, kad jis dirbo didesniu tempu nei vidutinis, kad atliktų darbų kiekis ir apimtis buvo didesnės nei kitų Skyriaus darbuotojų arba tokia pati apimtis, už kurią kiti Skyriaus darbuotojai gavo priemoką (I t., b. l. 45 – XIX t., b. l. 104). Priešingai, Skyriaus vedėja, skirstanti darbus, nurodė, kad vengia skirti daugiau darbo pareiškėjui, nes jis atsisako dirbti daugiau, darbą atlieka neskubėdamas ir lėtai, niekada neatlieka darbo trumpiau nei per nustatytą 5 dienų terminą, nors tas darbas būtų visiškai mažos apimties, nedalyvauja darbo grupėse (nes negali dirbti komandoje), aptarimuose, nebendrauja su žmonėmis, nepateikia atliktų darbų Skyriaus vedėjai, nekelia dokumentų į informacinę sistemą. Konfliktinė situacija su pareiškėju susiklostė dėl to, jog po 2016 m. vasario mėn. vykusio kasmetinio vertinimo jam nebuvo suteikta I klasė, nors iki tol, kol jis tikrai dirbo padidintu darbo krūviu, jam sveikatos apsaugos ministro 2015 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. K-661 buvo skirta priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Taigi, pareiškėjas neįrodė, jog jam buvo padidėjęs darbo krūvis, už kurį jo nurodytu laikotarpiu (nuo 2016 m. kovo 31 iki 2017 m. kovo 31 d.) būtų pagrindas priteisti 40 proc. pareiginės algos dydžio priemoką.

8. Teismas akcentavo, kad priemokos dydžio nustatymas, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 3 dalimi, yra valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens prerogatyva, todėl šiuo atveju teismas vertino, ar pagristai pareiškėjui priemoka nebuvo skirta. Prieita išvada, jog nėra pagrindo tenkinti pastarąjį pareiškėjo skundo reikalavimą.

9. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo teiginių apie patirtą neturtinę žalą pagrįstumo, atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš neteisėtų institucijos veiksmų, neskiriant jam priemokos ir diskriminuojant, t. y. įvardija jo manymu neteisėtus Ministerijos veiksmus, tačiau nenurodo, kokio pobūdžio žalą jis patyrė. Atsižvelgiant į tai, nenustatytas pagrindas pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III. 10. Pareiškėjas D. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba, jeigu nebūtų nustatytas pagrindas tenkinti pastarąjį reikalavimą, priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą, taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti liudytojais Ministerijos Rizikos sveikatai valdymo skyriaus darbuotojus R. B., D. Ž., V. U., Ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktoriaus pavaduotoją A. A., Ministerijos Personalo skyriaus vedėją D. B., Ministerijos Turto valdymo ir ūkio skyriaus vedėją A. B., Ministerijos Korupcijos prevencijos skyriaus vyriausiąją specialistę N. B., Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotoją E. R., o Ministerijos darbuotojams D. M. ir A. N. skirti po 3 000 Eur baudą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Teismas pažeidė pareigą tinkamai ištirti bylos aplinkybes, kadangi, pareiškėjo nuomone, šiai bylai yra reikšmingi tikslūs skaičiai ir juos patvirtinantys įrodymai apie darbo krūvius, bet skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra nė vieno skaičiaus, iš kurio būtų matyti nustatyti darbo krūviai, tik pateikiama abstrakti nuoroda į bylos lapus;

10.2. Ministerijos pateiktos CD laikmenos faile nėra nurodyti kai kurie dokumentai, kuriuos vertino pareiškėjas (pvz., registro Nr. 0, Nr. 9, Nr. 10), tai patvirtina Skyriaus vedėjos R. C. pildyto žurnalo įrašai ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės. Taigi, Ministerijos pateikti „Kontoros“ automatiškai sugeneruoti duomenys nėra patikimi. Be to, Ministerija teismui nebuvo nurodžiusi tų registro Nr. 9 dokumentų, kurių atžvilgiu pareiškėjas nebuvo pirmasis vykdytojas;

10.3. Teismas neįvertino byloje esančių rašytinių dokumentų ir liudytojų parodymų patikimumo. Ministerija teismui pateikė tendencingai atrinktus ir visiškai nepatikimus duomenis apie darbo krūvius, todėl teismas turėjo (ir turi) išreikalauti visų 2016 metais Ministerijos parengtų registrų Nr. 10 ir Nr. BR dokumentų sąrašą ir kiekvieno iš tų dokumentų popierines kopijas, iš kurių matytųsi tikrasis dokumento rengėjas, taip pat visų 2016 metais Ministerijos gautų registro Nr. 9 dokumentų sąrašą ir kiekvieno iš tų dokumentų nukreipimo darbuotojams duomenis, CD laikmenos faile nurodytus skaičius galinčius pagrįsti rašytinius įrodymus (atitinkamų registro Nr. 0 dokumentų popierines kopijas) ir t. t. Teismo apklausti Skyriaus darbuotojai iš esmės veikė kaip Ministerijos atstovai, galbūt su nagrinėjamoje byloje įgaliotais Ministerijos atstovais liudytojai buvo suderinę užduotinus klausimus ir parodymus, liudytojai (ypač R. C.) yra priešiškai nusistatę pareiškėjo atžvilgiu, tam tikri jų parodymai nėra reikšmingi nagrinėjamai bylai (nesusiję su priemoka už įprastinį darbo krūvį viršijančią veiklą, neišsamūs ir neįrodyti, juos paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai);

10.4. Byla nagrinėtina žodinio proceso tvarka tam, kad būtų liudytojais apklausti pareiškėjo nurodyti asmenys, kurie galėtų paneigti, be kita ko, melagingus R. C. teiginius;

10.5. Skundžiamas teismo sprendimas yra be motyvų, nes jame neatlikta jokia pareiškėjo akcentuotų įrodymų analizė, nenurodytos įrodymų atmetimo priežastys, neatsakyta nė į vieną esminį jo argumentą, be kita ko, dėl sveikatos apsaugos ministro 2017 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. K-262 pareiškėjui skirtos vardinės dovanos už 2016 metų veiklą, dėl diskriminacijos Ministerijos Teisės departamento direktorės N. S. atžvilgiu (jai priemoka skirta už padidėjusį darbo krūvį, nors ji net nedirba Skyriuje), taip pat R. C. atžvilgiu (Ministerija teismui nepateikė įrodymų apie padidėjusį jos darbo krūvį);

10.6. Teismas tarp šalių netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Pirma, teismas savo motyvą, kad pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, jog buvo įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos faktas, grindė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 7 punktu, tačiau minima teisės norma – 24 straipsnio 1 dalis – 7 punkto neturi, todėl teismo sprendimas laikytinas teisiškai nemotyvuotu. Antra, Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (liet. pagal pareigas, savo iniciatyva). Trečia, būtent Ministerija turėjo pagrįsti, kad pareiškėjui vieninteliam Skyriuje Ministerijos 2016 m. liepos 1 d. įsakymu pagrįstai nebuvo skirta priemoka. Ketvirta, būtent Ministerija turėjo įrodyti, kad pareiškėjas nebuvo diskriminuojamas;

10.7. Ministerijos nepateiktų dokumentų (nevisų duomenų apie Skyriaus darbuotojų darbo krūvį ginčo laikotarpiu) atžvilgiu turėtų būti taikoma contra spoliatorem prezumpcija, t. y. jeigu šalis slepia ar atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant ir nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs;

10.8. Pareiškėjas priemokos prašė ne už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos (papildomai pastebėta, jog pati Ministerija pripažino, kad dokumentų talpinimas į informacinę sistemą nėra Skyriaus darbuotojų funkcija), ir ne už viršijamą vidutinį darbo dirbimo tempą, todėl šie teiginiai teismo sprendime nėra aktualūs. Teismas taip pat nepaaiškino, kuo ginčui yra aktuali pareiškėjui anksčiau už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą skirta priemoka;

10.9. Teismas nepagrįstai nurodė, kad priemokos dydžio nustatymas yra valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens prerogatyva, ir vertino tik tai, ar priemoka pareiškėjui pagrįstai nebuvo skirta, kadangi, pareiškėjo nuomone, tokiu būdu faktiškai paneigiama išimtinė teismo teisė vykdyti teisingumą. Be to, Ministerija jau turėjo galimybę nuspręsti dėl priemokos skyrimo pareiškėjui, tačiau atsisakė skirti jam priemoką. Ministerijos 2016 m. liepos 1 d. įsakyme nėra pagrįsta, kodėl kitiems Skyriaus darbuotojams skiriama 20 procentų dydžio priemoka;

10.10. Teismo teiginiai, kad pareiškėjas nenurodė, kokio pobūdžio žalą patyrė, rodo jo neįsigilinimą į skundo turinį. Paaiškinta, kad tendencingas Ministerijos elgesys pakenkė pareiškėjo reputacijai, jį pažemino ir sukėlė itin sunkius dvasinius išgyvenimus;

10.11. Teismas pažeidė rungtyniškumo principą, nes 2017 m. balandžio 6 d. teismo posėdžio metu prie bylos pridėjo naujus rašytinius įrodymus – R. C. pildytą žurnalą apie darbo krūvį, – nesuteikdamas galybės pareiškėjui dėl jų pasisakyti, jis apie šiuos naujus įrodymus sužinojo tik iš skundžiamo teismo sprendimo;

10.12. Teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, nepaisė to, kad Ministerija nevykdė reikalavimų pateikti visą reikšmingą bylai medžiagą, teikė tik dalinius, tendencingai atrinktus duomenis, jis neatkreipė dėmesio į akivaizdžius Ministerijos teiktų duomenų trūkumus ir jų nepatikimumą. Formalus bylos nagrinėjimas ar tik tam tikri tokio nagrinėjimo fragmentai rodo teismo šališkumą (vien jau objektyviuoju aspektu);

10.13. Teismas neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo Ministerijos atstovams D. M. ir A. N. skirti baudą. Bauda turėtų būti skiriama už tai, kad Ministerija piktybiškai nevykdo teismo įpareigojimo pateikti visą medžiagą, o jos procesinių dokumentų vos ne kiekvienoje pastraipoje yra po kokį nors teismo klaidinimą ar melagystę, be to, R. C. žurnalas teismui galėjo būti pateiktas daug anksčiau (iš viso penki atskiri pažeidimų atvejai);

10.14. Byla turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes skundžiamas teismo sprendimas yra be motyvų, o bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties (šališkas) teismas. Pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės, ginčo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme laikytinas nauju visos bylos išnagrinėjimu iš esmės, o ne skundžiamo teismo sprendimo patikrinimu, tokiu būdu būtų prarasta viena iš galimų bylos nagrinėjimo instancijų.

11. Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, kartu atstovaujanti atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo motyvais, nereiškia, kad šis sprendimas yra be motyvų. Šiuo atveju teismas aiškiai nurodė aplinkybes, kurių pareiškėjas neįrodė, šią išvadą priėjo įvertinęs ne tik liudytojų parodymus, bet ir byloje esančius rašytinius įrodymus. Atsižvelgiant į didelę bylos apimtį, akivaizdu, jog teismas neturėjo galimybės sprendime aptarti kiekvieną ištirtą įrodymą, tačiau tai nereiškia, jog teismas šių įrodymų netyrė;

11.2. Pareiškėjas procese iš esmės neteikė įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimą priteisti priemoką už padidėjusį darbo krūvį, apsiribojo Ministerijos teikiamų įrodymų kritika, kelių atskirų savo 2016 metais atliktų darbų aprašymu ir apibūdinimu, iš kurių nėra galimybės susidaryti nuomonę apie jo darbo krūvį;

11.3. Ministerija teismui pateikė taip ir tokią informaciją, kokia disponuoja už tai atsakingas Ministerijos struktūrinis padalinys – Dokumentų valdymo ir asmenų priėmimo skyrius. Ministerija teismui pateikė iš esmės visą reikalautą medžiagą;

11.4. Registru „0“ žymimi dokumentų projektai yra tik projektai, dažnai tik juodraščiai, kurių saugojimo pareiga Ministerijoje nėra numatyta. Kai šie projektai virsta dokumentais (vidaus ar išorės raštais, ministro įsakymais), t. y. jie yra pasirašomi kompetentingo Ministerijos pareigūno, jie yra registruojami ir jiems priskiriamas registro numeris („BR“, „10“, „V-„ ir t. t.), tokie dokumentai yra saugomi. Atsižvelgdama į tai, Ministerija teismui pateikė ne tik automatiškai surinktus registro duomenis (CD formatu), bet ir faktinius duomenis. Priešingai nei teigia pareiškėjas, teismui buvo pateikti ne tik dokumentų sąrašai, bet ir jų kopijos;

11.5. Ministerija nebuvo įpareigota teismui pateikti per 2016 metus priimtų ministro įsakymų kopijas (tai sudaro 43 dokumentų segtuvus), tačiau šie dokumentai buvo rankiniu būdu peržiūrėti ir nustatyta, kiek dokumentų įvertino ir vizavo kokie Skyriaus specialistai, skaičiavimų duomenys pateikti teismui. Pareiškėjas dėl šių statistinių duomenų pretenzijų nereiškė, o tik tvirtino, kad būtent jam skiriami sudėtingiausi ir didelės apimties darbai;

11.6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. R. ir L. S. darbo funkcijos pareiškėjui nebuvo paskirstytos, dėl jų nebebuvimo Skyriuje jo darbo krūvis nepadidėjo;

11.7. Pareiškėjas aiškiai nenurodo, kokie konkrečiai nauji įrodymai turi būti surinkti bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kodėl jie negalėjo būti paties pareiškėjo pateikti ar teismo išreikalauti anksčiau;

11.8. Pareiškėjo prašymas apklausti liudytojais nurodytus asmenis neturėtų būti tenkinamas, nes jis turėjo ir galėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, pareiškėjo nurodyti asmenys nėra Skyriaus darbuotojai, jie nedisponuoja informacija apie Skyriaus darbuotojų darbo krūvius ir jų pokyčius. Pareiškėjas teigia, kad jo nurodyti asmenys gali patvirtinti jo gebėjimą dirbti komandoje, tačiau ši aplinkybė nėra susijusi su pareiškėjo darbo krūviu. Dėl pareiškėjo charakteristikos jau yra pasisakęs Vilniaus apygardos teismas (2017 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-783-852/2017);

11.9. Pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateiktos elektroninių laiškų kopijos, kuriuose jam dėkojama už greitą darbą, malonų bendravimą ir pan., tiesiogiai nepatvirtina tam tikrų pareiškėjo asmeninių ar dalykinių savybių, padėka už tam tikrą indėlį į bendrą darbą, už pastabas ir kt. yra įprasta Ministerijoje vyraujanti darbo kultūra. Be to, pareiškėjas nepaaiškina, kodėl jis šių dokumentų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui;

11.10. Pareiškėjui, kaip Ministerijos valstybės tarnautojui, buvo ir yra prieinami Ministerijos dokumentų valdymo sistemos (DVS) duomenys, jam taip pat puikiai žinomi jo paties atlikti darbai, todėl, jei Ministerijos pateiktuose dokumentuose buvo netikslumų, pareiškėjas galėjo teismui pateikti atitinkamus įrodymus arba nurodyti, dėl kokių priežasčių negali pateikti tokių įrodymų;

11.11. Neaišku, kokiu Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu (lytis, rasė ir t. t.) pareiškėjas teigia esąs diskriminuojamas. Akcentuota, kad pareiškėjo, N. S. ir R. C. pareigos, darbo funkcijos, kompetencija, atsakomybė yra skirtingos, o individualūs teisės aktai, kuriais N. S. ir R. C. buvo skirtos priemokos, šioje byloje nėra ginčijami;

11.12. Pareiškėjas savo procesinėmis teisėmis naudojosi selektyviai ir nesąžiningai. Jis neatvykdavo į teismo posėdžius, neprašydavo juos atidėti ir nenurodydavo neatvykimo priežasčių. Pareiškėjas atvykdavo į teismą susipažinti su bylos medžiaga savo nuožiūra pasirinktu laiku, sutampančiu su jo darbo laiku Ministerijoje. Pareiškėjas sąmoningai nesinaudojo savo teise liudytojams užduoti klausimus, teismui teikti prašymus ar savo samprotavimus, nors apie teismo posėdžių laiką buvo informuotas tinkamai;

11.13. Nė vienas iš teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų neatstovavo ir neatstovauja Ministerijos interesams teisme, nes neturi tam suteiktų įgaliojimų;

11.14. Ministerijos atstovams neturėtų būti skirta bauda, kadangi Ministerija tinkamai ir laiku teikė visus procesinius dokumentus bei medžiagą byloje, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose. R. C. asmeninius užrašus pateikti į bylą įpareigojo teismas, šis įpareigojimas įvykdytas;

11.15. Pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka neturėtų būti tenkinamas, nes, pirma, jis skunde pirmosios instancijos teismo prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, vėliau netikėtai savo nuomonę pateikė, prašydamas jau rašytinio proceso, o apeliacinėje instancijoje vėl prašo žodinio proceso, tai motyvuodamas poreikiu apklausti liudytojus; antra, jis prašymą apklausti liudytojais jo nurodytus asmenis galėjo teikti pirmosios instancijos teismui.

12. Pareiškėjas D. J. 2019 m. balandžio 2 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus.

13. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose iš dalies pakartoja apeliacinio skundo argumentus, pakartotinai prašo išreikalauti jo nurodytus įrodymus, nesutinka su Ministerijos atsiliepimu į jo apeliacinį skundą. Pareiškėjas nesutinka su Ministerijos teiginiais, kad jis pats gali pateikti tam tikrus dokumentus, kadangi sistemoje esantys dokumentai yra ne pareiškėjo asmeniniai dokumentai, o Ministerijos tarnybiniai dokumentai, kuriais jis nedisponuoja. Pareiškėjo vertinimu, Ministerija turi prisiimti neigiamas pasekmes dėl registro Nr. 0 dokumentų projektų saugojimo pareigos nenustatymo.

Ministerija teismui turėjo pateikti pirminius dokumentus – registro Nr. 0 dokumentus, o ne formalius skaičius CD laikmenoje esančiame faile. Registrų Nr. BR ir Nr. 10 duomenys nėra tapatūs registro Nr. 0 duomenims, iš jų nematyti vertinto dokumento apimtis, sudėtingumas ir t. t. Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą pripažįsta, kad ji teismui nepateikė duomenų apie pareiškėjo įvertintus ir vizuotus įsakymų projektus, tik tokių projektų skaičių. Pareiškėjas nesutinka su pateiktais skaičiavimais, nes jie nėra pagrįsti įrodymais, neaiški pasirašytų įsakymų apimtis, sudėtingumas ir kt., be to, daugybės įsakymų projektų ministras taip ir nepasirašo.

Ministerijos argumentai apie pareiškėjo charakteristiką neturi nieko bendro su nagrinėjama byla, juolab kad pati Ministerija pareiškėjo veiklą už 2016 metus įvertino labai gerai. Pareiškėjas paaiškina, kad poreikis apklausti liudytojus atsirado tik jau pasibaigus teismo procesui, jį lėmė skundžiamo teismo sprendimo turinys, kuriame be jokių motyvų ir nesant tai patvirtinančių dokumentų nurodoma, jog pareiškėjas dirba lėtai, nesugeba dirbti komandoje ir t. t. Pareiškėjas pastebi, kad Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą neginčija jo teiginių apie tai, jog N. S. ir R.

C. darbo krūvis nebuvo padidėjęs. Pareiškėjas tvirtina, kad jis nedalyvavo teismo posėdžiuose, nes vykdė savo darbines funkcijas Ministerijoje. Ministerija neteigia, kad buvo sudariusi sąlygas pareiškėjui atvykti į teismo posėdžius. Bet kokiu atveju pareiškėjas nebūtų galėjęs pasisakyti dėl teismo posėdžio metu R. C. pateiktų užrašų dėl didelės jų apimties. Ministerija neginčija ir kitų itin svarbių pareiškėjo argumentų, pavyzdžiui, dėl akivaizdžių prieštaravimų tarp R. C. į bylą pateiktų užrašų apie darbo krūvius ir kitų Ministerijos pateiktų dokumentų, dėl R.

C. priešiško nusistatymo pareiškėjo atžvilgiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjo reikalavimų priteisti priemoką už įprasto darbo krūvio viršijimą ir neturtinės žalos atlyginimą teisėtumas ir pagrįstumas.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pažymėjęs, kad priemokos dydžio nustatymas yra valstybės tarnautoją į pareigas priimančiojo asmens prerogatyva, todėl nagrinėjo, ar priemoka pagrįstai nebuvo skirta, ir, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei apklaustus liudytojus, padarė išvadą, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimus nėra pagrindo.

16. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašė jį panaikinti. Nurodė, kad teismas pažeidė pareigą tinkamai ištirti bylos aplinkybes, nes nenustatė tikslių tarnautojų darbo krūvių Skyriuje, rėmėsi Ministerijos tendencingai atrinktais ir dėl to nepatikimais duomenimis, liudytojų, priešiškai nusiteikusių pareiškėjo atžvilgiu, parodymais; neatliko pareiškėjo nurodytų duomenų analizės, todėl sprendimas nėra tinkamai motyvuotas; netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims; pažymėjo, kad Ministerijai tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti, kodėl Skyriuje vieninteliam pareiškėjui Ministerijos 2016 m. liepos įsakymu nebuvo paskirta priemoka, ir kad pareiškėjas nebuvo diskriminuojamas; teismas pažeidė rungtyniškumo principą, nes 2017 m. balandžio 6 d. teismo posėdžio metu pridėjo įrodymus, kuriuos vertino priimdamas sprendimą, nors pareiškėjas nebuvo su jais susipažinęs; dėl šių aplinkybių, taip pat dėl formalaus bylos nagrinėjimo, baudos neskyrimo Ministerijai už teismo įpareigojimų nevykdymą, teismas laikytinas šališku, o byla – neišnagrinėta iš esmės; tokiu atveju byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes ją nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme iš esmės, o ne apeliacine tvarka, būtų prarasta viena iš galimų bylos instancijų. Tuo atveju, jei byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama iš esmės, prašė skirti žodinį bylos nagrinėjimą bei papildomai apklausti liudytojus.

17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ir ne bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1124/2014).

18. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina, nes jam buvo sudarytos sąlygos dalyvauti pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, tokia galimybe jis atsisakė pasinaudoti (pareiškėjo raštas, gautas teisme 2017 m. kovo 31 d., Nr. DOK-7545, XIX t., b. l. 47-55, 56), taigi pareiškėjas savo valiniu apsisprendimu pats suvaržė galimybes naudotis įstatyme suteikta teise. Pareiškėjo apsisprendimą nedalyvauti teismo posėdyje nenurodant pagrįstų motyvų, vengimą bendradarbiauti su kita proceso šalimi patvirtina atsakovo prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėti pareiškėjo raštai dėl tarnybinės atsakomybės taikymo atsakovo atstovams (XIX t., b. l. 167-168). Gi apeliacinės instancijos teismas aplinkybių, pagrindžiančių būtinumą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nenustatė.

19. Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio (2015 m. lapkričio 12 d. įstatymo Nr. XII-2009 redakcija, įsigaliojusi 2016 m. sausio 1 d.) 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog valstybės tarnautojams už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, mokamos priemokos. Šio įstatymo straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos priemokos negali būti mokamos ilgiau kaip vienerius metus nuo jų paskyrimo, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, taip pat atvejus, kai priemokos skiriamos už projektų, trunkančių ilgiau kaip vienerius metus, vykdymą. Jei valstybės tarnautojui ilgiau negu vienerius metus tenka dirbti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytomis sąlygomis, išskyrus projektų, trunkančių ilgiau negu vienerius metus, vykdymą, laikoma, kad jos įgavo nuolatinį pobūdį. Šiuo atveju papildomas valstybės tarnautojo pareigybės aprašymas, taikoma šio įstatymo 43 straipsnio 12 dalyje nustatyta garantija ir gali būti patikslinami struktūrinio padalinio uždaviniai ir funkcijos; minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog priemokų dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų priemokų suma negali viršyti 60 procentų pareiginės algos, o 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytos priemokos dydis negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio nuostatas, padarė išvadą, jog sprendžiant priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, priteisimo pareiškėjui klausimą, teisiniu požiūriu reikšminga aplinkybė yra įprastos darbo krūvį viršijančios veiklos faktas, ir pareiškėjui tenka pareigą jį įrodyti (ABTĮ 24 str. 1 d. 7 p.). Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus bei ginčo teisinių santykių ypatumus, teisėjų kolegija su šia išvada sutinka tik iš dalies.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime yra išaiškinęs, kad „pagal Konstituciją negali būti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestą darbą, už šį darbą nebūtų mokama, būtų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis išleistus kitus teisės aktus.“ Neužtikrinus Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą, būtų pažeidžiama ne tik tiesiogiai Konstitucijoje įtvirtinta asmens teisė, bet ir, inter alia (liet. tarp jų, be kita ko), konstituciniai lygiateisiškumo, teisingumo, teisinės valstybės principai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2016 m. spalio 27 d. nutarimus).

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I–444-3/2008 pažymėjo, kad priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, taip pat kaip ir pareiginė alga bei priedai, yra darbo užmokesčio, mokamo vidaus tarnybos pareigūnams, sudėtinė dalis. Priemokų mokėjimas, anot išplėstinės teisėjų kolegijos, pareigūnams yra privalomas ir priemokos negali būti nemokamos, jeigu egzistuoja teisės aktuose nustatyti šių priemokų mokėjimo pagrindai. Šioje byloje suformuluota taisyklė taikytina sprendžiant dėl teisės į priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ir kitiems valstybės pareigūnams bei tarnautojams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1737-438/2016 pažymėta, kad sąlygos mokėti arba nemokėti priemoką atsiranda tuomet, kai egzistuoja arba neegzistuoja juridinę reikšmę turinti aplinkybė – įprastą darbo krūvį viršijanti veikla.

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1598-756/2018, kurioje buvo sprendžiama dėl pareiškėjos (valstybės tarnautojos) teisės gauti priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, teisėjų kolegija vertino, kad įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, konstatavimui būtina atsižvelgti ir į kitų valstybės tarnautojo atliekamų funkcijų, nustatytų jo pareigybės aprašyme, apimtį ir intensyvumą. <...> aplinkybę, kad buvo viršijamos [ir kitos] pareiškėjos pareigybės aprašyme nurodytos funkcijos, įrodyti ir pateikti tai patvirtinančius duomenis turi pareiškėja, o ne [atsakovas].

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi kitokia teisinė situacija, ir paskirstant įrodinėjimo naštą ginčo šalims negalima besąlygiškai remtis anksčiau minėta taisykle. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo kreipimasis į atsakovą dėl priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą mokėjimo buvo pateiktas po to, kai sveikatos apsaugos ministras 2016 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. K-418 „Dėl priemokų skyrimo“ skyrė 20 procentų tarnybinio atlyginimo priemokas už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, visiems Teisės departamento Teisėkūros ir teisinio skyriaus tarnautojams, išskyrus pareiškėją. Priemokų mokėjimas buvo numatytas nuo šio įsakymo pasirašymo dienos iki kol į laisvas pareigas bus priimti valstybės tarnautojai. Laisvos pareigybės liko po to, kai L. S. nuo 2016 m. birželio 15 d. buvo perkelta į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, o E. R. nuo 2016 m. balandžio 4 d. suteiktos kasmetinės atostogos, vėliau – nėštumo ir gimdymo atostogos. Tokiu atveju, kai visiems Skyriaus tarnautojams paskirta priemoka nėra skiriama vienam tarnautojui, pareiga įrodyti šio vidaus administravimo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tenka darbdaviui – atsakovui. Tokiais įrodymais turėtų būti apibendrinti susisteminti duomenys apie Skyriuje valstybės tarnautojų pagal pareigybės aprašymus atliekamų funkcijų pokyčius, t. y. duomenys, kam buvo perduotos tos specialiosios funkcijos, kurias atliko tarnautojai, kurių pareigybės liko laisvos, ir kaip pasiskirstė visų tarnautojų panašaus pobūdžio atliekamos užduotys, nes jų mastas, tenkantis mažesniam tarnautojų skaičiui, turėjo padidėti. Atsakovas, neskirdamas pareiškėjui priemokos, turi ne tik įrodyti, kad pareiškėjui nebuvo perduotos tos specifinės funkcijos, kurias atliko tarnautojai, kurių pareigybės liko laisvos, bet ir aplinkybę, kad jo atliekamų darbų mastas, nepaisant objektyvaus padidėjimo visame skyriuje, išliko nepakitęs.

25. Kitas įrodinėjimo naštos paskirstymo šalims aspektas yra susijęs su pareiškėjo reikalavimu jam priteisti priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kurios dydis viršija paskirtąją Skyriaus tarnautojams ministro 2016 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. K-418, ir už laikotarpį, kuris yra ankstesnis (nuo 2016 m. kovo 1 d.) negu numatytasis aptariamame ministro įsakyme. Aplinkybes, kad pareiškėjui turi būti priteista 40 procentų jo pareiginės algos priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą nuo 2016 m. kovo 1 d., kad priemoka nuo 2016 m. liepos 1 d. turi būti 20 procentų didesnė negu kitiems skyriaus tarnautojams, turi įrodinėti pareiškėjas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3748-492/2019 pažymėta, jog pareiškėjos pareiga pateikti pakankamai duomenų, patvirtinančių jos teisę į priemoką, yra grindžiama tuo, kad teismas tik sprendžia ginčą dėl priemokos mokėjimo pagrįstumo, bet negali ištirti ir patikrinti bei neturi vertinti pareiškėjos vykdytų funkcijų visa apimtimi jų atitikties įprastam darbo krūviui per ginčo laikotarpį aspektu.

26. Teisėjų kolegija, apibrėžusi įrodinėjimo naštos pasiskirstymą šalims, atsižvelgdama į apelianto argumentus dėl tikėtino atsakovo teikiamų duomenų nepakankamumo ir neobjektyvumo, pažymi, kad šios kategorijos ginčų specifiką sudaro didelės apimties duomenų per visą ginčo laikotarpį apie Skyriuje tarnautojų atliekamas užduotis, jų skaičių, sudėtingumą, vertinimas, atskirų tarnautojų atliekamų užduočių kiekio ir sudėtingumo palyginimas. Minėta, kad atsakovas turi pagrįsti įsakymą dėl priemokos neskyrimo, pareiškėjas – savo reikalavimus dėl priemokos dydžio ir laikotarpio, tačiau teismas, tikrindamas reikalavimo pagrįstumą, neturi atlikti visa apimtimi Skyriuje ir atskirų tarnautojų atliekamų darbų patikrinimo, nes tai nėra teismo funkcija. Tai reiškia, kad ir atitinkamų duomenų rinkimas byloje nėra neribotas. Šiuo aspektu apelianto teiginiai nagrinėjamoje byloje, kad skundžiamame teismo sprendime nėra pakankamai motyvų, kurie išsamiai pagrįstų Skyriaus tarnautojams tenkančio darbo krūvio įvertinimą ir palyginimą, yra atmestini. Šalis, nesutinkanti su pateikiamais apibendrintais duomenimis, juos turi paneigti byloje kitomis leistinomis ABTĮ 56 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis – specialistų paaiškinimais ar ekspertų išvadomis.

27. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apelianto argumentais dėl tendencingos informacijos teikimo teismui, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sudarė šalims galimybes įrodinėti savo reikalavimus ir atsikirtimus, byloje išreikalauti duomenys apie Skyriuje tarnautojų per ginčo laikotarpį atliktas užduotis, jie yra pateikti teismui suvestine forma (teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartis, I t., b. l. 25; atsiliepimo priedai I t., b. l. 44, 104–189, vykdant teismo posėdžio 2017 m. kovo 6 d. nustatytą įpareigojimą atsakovo pateikti dokumentai, III t., b. l. 155 – XIX t., b. l. 39.; teismo posėdžio 2017 m. balandžio 6 d. metu liudytojos R.

C. pateikta suvestinė lentelė XIX t., b. l. 74–104). Teisėjų kolegija aplinkybės, kad pareiškėjas, nedalyvaudamas žodiniame teismo posėdyje, negalėjo pateikti savo atsikirtimų dėl naujai pridėtų apibendrintų duomenų (liudytojos R. C. vedamų užrašų), nevertina kaip jo procesinių teisių esminio suvaržymo, nes jie iš esmės grindžiami teismui anksčiau pateiktais į bylą duomenimis (išskyrus nedidelį laikotarpį iki teismo posėdžio), kurie pareiškėjui buvo žinomi anksčiau, pareiškėjas turėjo galimybę dėl jų reikšti prieštaravimus ir pastabas, taip pat ir apeliaciniame skunde, ir šia teise aktyviai naudojosi (2017 m. kovo 5 d. raštas teismui dėl nuomonės pateikimo, II t., b. l. 126–134, 2017 m. kovo 29 d. raštas, XIX t., b. l. 47–56, argumentai apeliaciniame skunde ir 2019 m. balandžio 1 d. rašytiniuose paaiškinimuose).

Kad duomenys, kuriuos teikė atsakovas, atitinka objektyvumo reikalavimus, patvirtina atsakovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktas Ministerijos Teisės departamento susirašinėjimas su Dokumentų valdymo ir asmenų priėmimo skyriumi dėl informacijos ir dokumentų pateikimo (XIX t., b. l. 165–166). Atmestinas ir kitas apelianto argumentas, susijęs su DVS registro „0“ duomenų išreikalavimu, nes, remiantis atsakovo paaiškinimais, jam nėra nustatyta pareiga juos saugoti (Ministerijos 2017 m. balandžio 6 d. raštas Nr. (1.1.39-142)10-2980, XIX t., b. l. 62).

Taigi negali būti vertinama kaip pareigos pateikti įrodymus pažeidimas tokių duomenų nepateikimas, kurie nėra išsaugoti, t. y. objektyviai negali būti pateikti, tuo pačiu tai negali būti laikoma ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme esminiu proceso pažeidimu, teismo šališkumu bei teismo pareigos būti aktyviam ir padėti pareiškėjui – valstybės tarnautojui gauti reikalingus duomenis byloje netinkamu įgyvendinimu. Atitinkamai apelianto teiginiai, jog atsakovo atstovams dėl netinkamo teismo įpareigojimų vykdymo turėjo būti skiriama bauda, laikytini nepagrįstais.

28. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų faktinius pagrindus, todėl netiksliai apibrėžė byloje įrodinėtinas aplinkybes. Atsižvelgiant į kilusio ginčo faktines aplinkybes, išskirtinos trys pareiškėjo reikalavimų dalys: 1) dėl 20 procentų pareiginės algos priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą priteisimo nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., kuri buvo atsakovo įsakymu skirta visiems kitiems Skyriaus tarnautojams; 2) dėl minėtą priemoką viršijančios 20 procentų pareiginės algos priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą priteisimo nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.; 3) dėl 40 procentų pareiginės algos priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą priteisimo nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.

29. Teisėjų kolegija, spręsdama, ar pareiškėjas pagrįstai teigia, kad jam turėjo būti skiriama 20 procentų pareiginės algos priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą nuo 2016 m. liepos 1 d., kaip ir kitiems Skyriaus tarnautojams, akcentavo (nutarties 24 p.), jog tokios priemokos neskyrimo pagrindus turi įrodyti atsakovas. Vertinant, ar atsakovas byloje įrodė aplinkybę, kad pareiškėjui nebuvo pagrindo skirti 20 procentų jo pareiginės algos priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kuri buvo skirta kitiems Skyriaus valstybės tarnautojams nuo 2016 m. liepos 1 d., pažymėtina, kad atsakovas nepateikė teismui duomenų, jog priimant minėtą įsakymą rašytiniais patvarkymais būtų perskirstytos skyriaus valstybės tarnautojų konkrečios funkcijos, t. y. išėjusiųjų tarnautojų funkcijos perduotos likusiesiems, ir nustatytos tikslios jų atliekamų užduočių apimtys. Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas nurodė, kad E. R. funkcija dalyvauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo veikloje buvo paskirta kitiems skyriaus specialistams – A. S. ir K. R.; kita jos vykdyta funkcija – Vyriausybės pasitarimų medžiagos vertinimas – A. S., K. R. ir J. K.; L. S. funkcija – Seimo plenarinių posėdžių medžiagos rengimas – atiteko N. S. ir J. K.. Taigi atsakovas siekė pagrįsti, kad pareiškėjui nebuvo perduotos jokios išėjusių darbuotojų funkcijos ir skirti priemoką jam nebuvo pagrindo. Pareiškėjas neginčijo nurodytų aplinkybių, kad jam neatiteko nė viena iš nurodytų specialiųjų išėjusių darbuotojų funkcijų, tačiau teigė, kad atliekamų darbų mastas Skyriuje išliko nepakitęs, taigi ir jam atitinkamai tenkantis darbo krūvis padidėjo, ir kad jis turi būti vertinamas ne tik priskiriamų užduočių skaičiumi, bet ir jų sudėtingumu.

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje pateikiamų Skyriaus valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai patvirtina, jog be kiekvienam valstybės tarnautojui atskirais atvejais numatytos specialios pareigybės paskirties ir su tuo susijusių funkcijų, visų jų veiklos sritimi numatyta teisėkūros ir teisinio vertinimo sritis, ir su tuo susijusios visų iš esmės tokios pačios funkcijos, pvz., rengia ir dalyvauja rengiant bei vertina Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų, Sveikatos apsaugos ministro įsakymų projektus; rengia išvadas dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų bei jų projektų atitikimo Europos Sąjungos teisės aktams; dalyvauja ministerijos ir kitų institucijų sudarytose komisijose ir darbo grupėse; pavaduoja kitus skyriaus darbuotojus (žr. pareigybių aprašymų 7 dalis „Šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos“, I t., b. l. 49-98).

Skyriuje nelikus dviejų darbuotojų, net ir paskyrus jų specialiąsias funkcijas konkretiems darbuotojams, nesumažėjus Skyriaus atliekamų užduočių mastui, visų kitų bendrai atliekamų funkcijų krūvis turėjo pasiskirstyti visiems likusiems tarnautojams, taigi turėjo padidėti ir pareiškėjui. Atsakovas, skirdamas priemoką Skyriaus tarnautojams, turėjo nurodyti aiškiais kriterijais pagrįstas taisykles, galiojusias įsakymo dėl priemokų skyrimo metu, kokiu būdu Skyriuje paskirstomas darbo krūvis pagal atliekamų užduočių skaičių ir sudėtingumą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nenurodydamas aiškių kriterijų teismui ir neskirdamas pareiškėjui priemokos, atsakovas neįrodė savo sprendimo pagrįstumo. Byloje pateikiami duomenys apie pareiškėjo užimamas A lygio 14 kategorijos pareigas, apie jo veiklos vertinimą laikytini objektyviais duomenimis, patvirtinančiais, kad jo atliekamas darbas nėra mažesnio našumo ar kvalifikacijos negu kitų tarnautojų; tokie duomenys negali būti paneigiami liudytojų, kurių numanomas subjektyvus požiūris nagrinėjamu atveju nėra paneigtas, parodymais.

Teisėjų kolegija, nusprendusi nesiremti byloje pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymais, neprideda prie nagrinėjamos bylos pareiškėjo su apeliaciniu skundu teikiamų papildomų įrodymų, kuriais iš esmės siekiama kvestionuoti liudytojų nurodomas aplinkybes, bei dėl tų pačių priežasčių laiko netikslingomis papildomų liudytojų apklausas. Atitinkamai nėra pridedamas prie bylos ir atsakovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktas Skyriaus tarnautojų susirašinėjimas elektroniniais laiškais, nes šie duomenys taip pat negali patvirtinti reikšmingų ginčo aplinkybių apie pareiškėjo darbo krūvį, našumą ir pan. (XIX t., b. l. 139–154, 169–172).

31. Pirmosios instancijos teismas, bendrai vertindamas, kad pareiškėjas neįrodė, jog ir nuo 2016 m. liepos 1 d. jo darbo krūvis buvo padidėjęs taip, kaip tų Skyriaus tarnautojų, kuriems buvo skirta 20 procentų priemoka, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, ir aplinkybių, kurias turėjo pagrįsti atsakovas, įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 29–30 punktuose nurodytus motyvus, daro išvadą, kad atsakovas, nenurodęs aiškiais kriterijais grįstų taisyklių, kuriomis būtų remtasi skiriant priemokas įsakymu nuo 2016 m. liepos 1 d. už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, neįrodė, kad pareiškėjo atliekamų užduočių kiekiai ir sudėtingumas neprilygo kitų Skyriaus tarnautojų atliekamoms užduotims, todėl 20 procentų priemoka pareiškėjui nebuvo skirta be pagrindo. Teisėjų kolegija aptartoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, pareiškėjo skundą tenkina iš dalies – įpareigoja atsakovą išmokėti pareiškėjui nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. 20 procentų dydžio jo pareiginės algos priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą.

32. Atskirai aptardama pareiškėjo reikalavimus dėl 40 procentų pareiginės algos priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą priteisimo nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. ir papildomai 20 procentų pareiginės algos priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą priteisimo nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo darbo krūvis per šiuos laikotarpius buvo reikšmingai padidėjęs, tiek lyginant darbo krūvį laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. su įprastu darbo krūviu, tiek lyginant darbo krūvį laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. su kitų Skyriuje dirbančių tarnautojų darbo krūviu. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo teismui teikiamais duomenimis apie Skyriaus tarnautojų per ginčo laikotarpį atliktų užduočių kiekius ir sudėtingumą, nereiškia, jog pateikti duomenys yra nepakankamai išsamūs ir objektyvūs. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti, kad jo darbo krūvis viršijo įprastinį bei kitų Skyriaus tarnautojų darbo krūvį, nepateikė teismui apibendrintus duomenis apie tarnautojų darbo krūvius Skyriuje, kuriuos įvertinęs teismas galėtų daryti vienas ar kitas išvadas, o pareiškėjo siekis, kad bylos nagrinėjimo teisme metu būtų atliktas visų kiekvienam tarnautojui pavestų darbų vertinimas ir palyginimas, neatitinka įrodinėjimo teisminiame ginče racionalumo kriterijaus, nepagrįstai išplečia bylos nagrinėjimo ribas iki teismui nebūdingų funkcijų, kai tam tikrų tyrimų ir vertinimų sritis jau yra priskiriama specialisto ar eksperto kompetencijai. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas dėl priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą į atsakovą kreipėsi 2016 m. rugpjūčio 12 d. raštu, kai sužinojo apie priemokos skyrimą kitiems Skyriaus tarnautojams, tačiau prašymas buvo reiškiamas dėl tokios pačios priemokos, kaip ir kitiems darbuotojams, skyrimo (III t., b. l. 10), taigi pareiškėjas ir pats nevertino, kad jo darbo krūvis iki 2016 m. liepos 1 d. būtų viršijęs įprastinį, ar po liepos 1 d. būtų didesnis negu kitų Skyriuje dirbančių tarnautojų.

33. Be to, teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad priemokos skyrimas yra atsakovo prerogatyva, atkreipia dėmesį į tai, kad spręsdamas dėl skiriamų priemokų dydžio atsakovas turi vertinti ne tik įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos mastus, jos pasiskirstymą valstybės tarnautojams, bet ir turimus įstaigos materialinius išteklius. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3748-492/2019 teisėjų kolegija pažymėjo, „kad atsakovui VTĮ 26 straipsnio 3 dalis suteikia diskreciją valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui nustatyti priemokų dydį už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, ar kai atliekamos papildomos užduotys. Vertinant, ar konkrečiu atveju buvo padidėjusios tam tikro valstybės tarnautojo / darbuotojo atliekamų darbų apimtys, jo darbo krūvis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kitų valstybės tarnautojų / darbuotojų, dirbančių tame pačiame poskyryje, darbų mastą, be to, nustatant priemokų dydį turi būti proporcingai įvertinamas ne tik asmens individualus indėlis, bet ir turimi materialiniai ištekliai. Duomenų, kad atsakovas, skirdamas metų pabaigoje poskyrio tarnautojams priemokas, priėmė sprendimus netinkamai naudodamasis aptarta diskrecijos teise, byloje nėra, tokių argumentų pareiškėja apskritai neteikė.“ Minėtame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas taip pat nėra nurodęs jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. skirtos priemokos dydis kitiems Skyriaus tarnautojams buvo nustatytas neįvertinus tokiam sprendimui priimti reikšmingų aspektų.

34. Apelianto argumentai, kad byloje turėjo būti sprendžiama dėl jo diskriminavimo kitų Ministerijos Teisės departamento darbuotojų – direktorės N. S. ir Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus vedėjos R. C. – atžvilgiu, yra atmestini ir plačiau neaptarinėti, nes pareiškėjas lygina savo situaciją su asmenimis, kurių padėtis laikytina iš esmės skirtinga. Nurodomos valstybės tarnautojos užima vadovaujančias pareigas, jų funkcijos ir atsakomybės laipsnis laikytini kokybiškai skirtingais negu pareiškėjo, todėl priemokos joms skyrimas atsakovo 2016 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. K-418 negali būti vertinamas kaip atsakovą diskriminuojantis sprendimas, ir vien dėl šio aspekto nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką.

35. Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, iš dalies sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims ir nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė tų aplinkybių, kurias pagrįsti turėjo atsakovas, t. y. kad nebuvo objektyvaus pagrindo 2016 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. K-418 pareiškėjui skirti 20 procentų tarnybinio atlyginimo priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, teisėjų kolegija konstatuoja, jog netinkamas aplinkybių, kurias turėjo pagrįsti atsakovas, įrodinėjimo pareigos perkėlimas pareiškėjui lėmė šioje dalyje neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teisėjų kolegija, siekdama operatyvaus ir ekonomiško proceso, atsižvelgdama į tai, kad nėra būtinybės rinkti ir tirti naujus įrodymus, iš dalies tenkindama apeliacinį skundą, minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeičia, negrąžindama bylos nagrinėti iš naujo, ir, iš dalies tenkindama pareiškėjo skundą, įpareigoja atsakovą išmokėti pareiškėjui 20 procentų tarnybinio atlyginimo priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Teisėjų kolegija, tenkindama iš dalies pareiškėjo reikalavimus, pripažįsta, kad atsakovo sprendimas neskirti pareiškėjui priemokos, kai ji buvo skiriama kitiems Skyriaus tarnautojams, galėjo sukelti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, tačiau jų sunkumas ir mastas nėra tokie, kad būtų būtinas kompensavimas pinigais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimų dalies tenkinimas laikytinas pakankama satisfakcija patirtai neturtinei žalai atlyginti. Likusi apeliacinio skundo dalis atmetama, o kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą pakeisti, patenkinti pareiškėjo D. J. skundą iš dalies, įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją išmokėti pareiškėjui D. J. 20 procentų tarnybinio atlyginimo priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė