2020-10-28 Nr. AB-20200-3-61-3-04224-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2864-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04224-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) Vilniuje, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) Vilniuje, skundą atsakovams Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Upės lašas“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) Vilniuje (toliau – ir pareiškėjas, Bendrija), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir KPD Vilniaus skyrius) 2018 m. rugsėjo 4 d. pritarimą (duomenys neskelbtini) projektui; 2) panaikinti KPD Vilniaus skyriaus 2018 m. lapkričio 8 d. raštą Nr. (7.12)7VS-134; 3) panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – ir KPD) 2018 m. spalio 31 d. raštą Nr. (11.13)2-2799; 4) įpareigoti KPD ir KPD Vilniaus skyrių užtikrinti nekilnojamojo kultūros paveldo Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, tinkamą vertingųjų savybių išsaugojimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) kvartale uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Upės lašas“ planuoja statyti iki 7 aukštų daugiabučius namus (Daugiabučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., rekonstravimo ir statybos projektas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini) projektas)). Pareiškėjo manymu, šis projektas neatitinka kultūros vertybės (reg. Nr. 33653) Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (toliau – ir KV Naujamiestis), vertingųjų savybių (2–3 aukštų aukštingumo, pastatų su pastoge).

KV Naujamiestis, kaip nekilnojamoji kultūros vertybė, pagal sandarą yra vietovė, saugomi ne atskiri objektai (pvz., namai, aikštės ar pan.), tačiau visa vietovė, kaip vientisa teritorija. (duomenys neskelbtini) projektas yra plėtojamas pietinėje šios nekilnojamosios kultūros vertybės dalyje, 77 kvartale. KPD skundžiamame rašte išdėstyta pozicija, kad KV Naujamiestis nėra saugoma vietovė, o tik atskirų kultūros paveldo pastatų rinkinys, yra klaidinga, nes prieštarauja Kultūros vertybių registre esantiems duomenims, kurie patvirtina, kad būtent KV Naujamiestis yra saugoma vietovė, o ne kitas objektas ar objektų rinkinys.

KPD Vilniaus skyriaus vertinimas, kad KV Naujamiestyje vertingoji savybė yra tik atskirų pastatų, o ne visoje teritorijoje esančių pastatų aukštingumas, neatitinka Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018 m. vasario 6 d. akto Nr. KPD-RM-1387/6 (toliau – ir Aktas) turinio, nes Akte aiškiai ir nedviprasmiškai užfiksuota, kad 1–3 aukštų su pastoge planavimo sprendinys yra visos pietinės KV Naujamiesčio dalies vertingoji savybė. KPD, pritardamas projektui, laikosi pozicijos, kad (duomenys neskelbtini) projektas neapima saugomų KV Naujamiesčio vertingųjų savybių, kurios numatytos Akte, tačiau toks teiginys yra klaidingas. (duomenys neskelbtini) projektu projektuojama teritorija akivaizdžiai patenka į KV Naujamiesčio vietovę, o vietovės vertingosios savybės galioja visoje vietovėje.

Akte nėra išskirtos teritorijos dalys, kuriose nurodytos vertingosios savybės negaliotų dėl kokių nors priežasčių. Priešingai, Vertinimo tarybos protokole aiškiai užfiksuota, kad vertingosios savybės galioja visai 77 kvartalo teritorijai. KPD Vilniaus skyrius, nesant kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento, privalėjo remtis Aktu bei Kultūros vertybių registro duomenimis ir atsisakyti derinti (duomenys neskelbtini) projektą kaip pažeidžiantį KV Naujamiesčio vertingąsias savybes (2–3 aukštų pastatai su pastoge).

Priešingai aiškinant teisės aktus būtų įteisintas kultūros vertybių naikinimas, neatsižvelgiant į tai, jog jos yra identifikuotos, aprašytos, įregistruotos ir yra inicijuotas šių vertybių saugojimas.

3. Atsakovas KPD Vilniaus skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. KPD Vilniaus skyrius nurodė, kad KV Naujamiesčio vertingoji savybė – užstatymo aukštingumas – vyraujantis 2–3 aukštų su pastoge, planuojamais statybos darbais nebus pažeista. KPD Vertinimo tarybai Aktu nustačius vertingąsias Naujamiesčio savybes, jos taikomos tik kultūros paveldo vietovės vertingosioms savybėms – kultūros paveldo statiniams. Planuojami rekonstruoti ir statyti statiniai nėra pripažinti kultūros paveldo statiniais, taip pat nėra registruoti Kultūros vertybių registre. Akto formuluotė „užstatymo aukštingumas“ netaikoma naujai statomiems pastatams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 22 straipsnio 2 dalimi, kultūros paveldo objektai, jų teritorijos, kultūros paveldo vietovės ir jų apsaugos zonos tvarkomi ir veikla juose plėtojama pagal nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus – tvarkymo planus, kurie nustato reikalavimus naujai statomiems pastatams.

5. Atsakovas KPD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. KPD nurodė, kad ginčijamas 2018 m. spalio 31 d. raštas Nr. (11.13)2-2799 nėra individualus administracinis teisės aktas ir jokių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Šis raštas yra informacinio pobūdžio, nes jame atsakoma į pareiškėjo prašyme pateiktus klausimus dėl planuojamų statybos darbų, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti KPD ir KPD Vilniaus skyrių užtikrinti nekilnojamojo kultūros paveldo Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, tinkamą vertingųjų savybių išsaugojimą negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Pareiškėjas šioje administracinėje byloje nėra asmuo, kurio teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Upės lašas“ prašė skundą atmesti.

8. UAB „Upės lašas“ nuomone, pareiškėjas nėra tinkamas subjektas teikti skundą byloje, o teismo sprendimas neturės įtakos jo teisėms ir pareigoms. Pareiškėjas nurodė, kad atstovauja (duomenys neskelbtini) namo gyventojų interesams, tačiau, pagal Bendrijos 2018 m. lapkričio 26 d. valdybos posėdžio protokolą Nr. 1, pareiškėjas įgaliotas atstovauti ne daugiabučio gyvenamojo namo savininkų, o daugiabučio namo savininkų bendrijos, kaip juridinio asmens, interesams. Pagal detaliojo plano sprendinius ir 2018 m. rugsėjo 14 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir statybos leidimas), gretimame žemės sklype (duomenys neskelbtini) vykdomi statybos darbai niekaip neriboja ir nevaržo pareiškėjo, kaip Bendrijos, teisių bei netrukdo vykdyti pareigų valdant ir naudojant daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus, perduotus valdyti pagal įstatymą ir įstatus.

UAB „Upės lašas“ ir pareiškėjas, atstovaudamas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkų interesams, 2019 m. balandžio 2 d. sudarė susitarimą, kad pareiškėjas neprieštarauja, jog UAB „Upės lašas“, vykdydama daugiabučių gyvenamųjų namų statybos darbus pagal (duomenys neskelbtini) projektą bei kitus statybos projektus ir leidimus UAB „Upės lašas“ nuosavybės teise priklausiančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, blokuotų naujai statomą daugiabutį prie vakarinės (duomenys neskelbtini) pastato sienos.

Prie šio susitarimo pridėtos ištraukos iš (duomenys neskelbtini) projekto, kuriems pareiškėjas pritarė. Pareiškėjas buvo supažindintas su tais statybos projekto sprendiniais, kurie gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms ir jiems pritarė. UAB „Upės lašas“ nuomone, pareiškėjo ginčijamas pritarimas (duomenys neskelbtini) projektui yra tarpinis sprendimas, kurį priėmė viešojo administravimo subjektas, derindamas (duomenys neskelbtini) projektą ir nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Bendrijai teisines pasekmes galėtų sukelti tik statybos darbams (duomenys neskelbtini) žemės sklype vykdyti išduotas statybos leidimas arba detalusis planas, pagal kurio sprendinius buvo parengtas statybos projektas ir išduotas statybos leidimas, tačiau pareiškėjas šių dokumentų teisėtumo neginčija.

KPD Vilniaus skyriaus 2018 m. lapkričio 8 d., KPD 2018 m. spalio 31 d. sprendimai yra tik informacinio pobūdžio raštai, pateikti pareiškėjui atsakant į prašymus, todėl jam jokių teisinių pasekmių negali sukelti. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti KPD ir KPD Vilniaus skyrių užtikrinti nekilnojamojo kultūros paveldo Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, tinkamą vertingųjų savybių išsaugojimą yra abstraktaus pobūdžio ir nekonkretus.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjo Bendrijos skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ribojasi su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pareiškėjas (Bendrija), kreipdamasis į teismą, atstovauja šio namo interesams. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Upės lašas“, siekdamas vykdyti daugiabučių gyvenamųjų namų statybas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, parengė (duomenys neskelbtini) projektą ir 2018 m. rugpjūčio 28 d. pateikė paraišką (Nr. (duomenys neskelbtini)) patikrinti projektą. KPD Vilniaus skyrius, nenustatęs Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir kitų poįstatyminių teisės aktų reikalavimų pažeidimo, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“) 2018 m. rugsėjo 4 d. pritarė pateiktam projektui. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (duomenys neskelbtini) projektui 2018 m. rugsėjo 14 d. išdavė statybos leidimą, jis yra galiojantis ir nenuginčytas.

11. Bendrija (pareiškėjas) 2018 m. spalio 9 d. kreipėsi į KPD su prašymu įvertinti, ar planuojamos statybos, adresu (duomenys neskelbtini), kurioms yra išduotas statybos leidimas, nepažeis Naujamiesčio, kaip kultūros paveldo objekto, vertingųjų savybių; ar derinant projektą statybos leidimui gauti buvo tinkamai laikytasi visų procedūrų ir reikalavimų, ypač atsižvelgiant į tai, kad KPD 2018 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. Į-183 panaikino KPD Vilniaus skyriaus suderinimą, o vėliau 2019 m. rugsėjo 4 d., nepakeitus jokių kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių, pritarė statybai; kodėl pasikeitė kultūros paveldo vertybės vertinimas; ar KPD Vilniaus skyriaus sprendimas pritarti statyboms (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir galiojantis; ar KPD darbuotojai tinkamai įgyvendino savo pareigas, nepateikdami Kultūros paveldo vertinimo tarybos dokumentų, nepaisydami pareiškėjo išdėstyto prašymo elektroniniu paštu.

Pareiškėjas taip pat prašė leisti susipažinti su Kultūros paveldo vertinimo tarybos priimtais sprendimais ir įvertinti, ar jie šiuo metu turi teisinę galią. KPD, atsakydamas į minėtą prašymą, ginčijamame 2018 m. spalio 31 d. rašte Nr. (11.13)2-2799 nurodė, kad planuojamų statybų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atitiktį Naujamiesčio, kaip kultūros paveldo vietovei, įvertino KPD Vilniaus skyrius, IS „Infostatyba“ 2018 m. rugsėjo 4 d. pritardamas (duomenys neskelbtini) projektui. Informavo, kad KPD Vilniaus skyrius, atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymą, 2018 m. spalio 18 d. raštu Nr. LRV-348 Kontrolės skyriui dėl pritarimo projektui pateikė paaiškinimą, kad (duomenys neskelbtini) projektas nepatenka į saugomų Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, vertingųjų savybių, kurios numatytos Aktu, apimtį.

Taip pat informavo, kad KPD 2018 m. liepos 20 d. raštu, atsakydamas į UAB „Upės lašas“ prašymą, pateikė poziciją dėl kai kurių Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, Akto formuluočių taikymo, t. y. formuluotė „užstatymo aukštingumas: teritorijos pietinėje dalyje (Š ribojama (duomenys neskelbtini) vyraujantis užstatymas 2–3 aukštų su pastoge“ taikoma kultūros paveldo vietovės Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, nustatytoms vertingosioms savybėms – kultūros paveldo statiniams, Akto formuluotė netaikoma naujai statomiems pastatams.

Nurodė, kad, derinant (duomenys neskelbtini) projektą, buvo laikytasi nustatytų procedūrų, projektui pritarta nepažeidžiant nustatytų terminų. Taip pat nurodė, su KPD Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018 m. liepos 10 d. posėdžio, kuriame apsvarstytas Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, vertingųjų savybių tikslinimo klausimas, protokolu Nr. VT-51 pareiškėjas supažindintas 2018 m. liepos 19 d. raštu Nr. (9.51.)2-1935.

12. Pareiškėjas kreipėsi į KPD Vilniaus skyrių su 2018 m. spalio 15 d. prašymu pateikti visą ruoštos dokumentacijos, susijusios su (duomenys neskelbtini) planuojamomis statybomis (įskaitant, bet neapsiribojant: ruoštos projekto sąlygos, atlikto vertinimo dokumentacija, susirašinėjimas su statytoju ir kita) popierinę arba elektroninę versiją; nurodyti ir paaiškinti, kokie pasikeitimai buvo padaryti ir lėmė tai, kad, nepaisant KPD direktoriaus 2018 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. Į-183, suderino iš esmės nepakeistą objekto statybos projektą; nurodyti ir paaiškinti, kaip (duomenys neskelbtini) projektuojami statiniai atitiks Naujamiesčio, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, vertingąsias savybes ir kokią įtaką naujai projektuojami 7–8 aukštų „plokščiastogiai monstrai“ darys šios kultūros vertybės vientisumui, kai teritorijoje vyrauja 2–3 aukštų pastatai šlaitiniais stogais; kodėl taiko skirtingus reikalavimus perimetriniame užstatyme esantiems namams – 3–4 aukštų pastatams su šlaitiniais stogais, o kvartalo viduje sutiko formuoti urbanistinę kalvą iš 7–8 aukštų plokščiastogių pastatų.

13. KPD Vilniaus skyrius, atsakydamas į minėtą prašymą, ginčijamame 2018 m. lapkričio 8 d. rašte Nr. (7.12-V)7VS-134 nurodė, kad į pareiškėjo 2018 m. spalio 15 d. prašyme keliamus klausimus KPD 2018 m. spalio 31 d. raštu Nr. (11.13)2-2799 pateikė atsakymą; dėl prašomų pateikti dokumentų pasiūlė kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, nes šiais dokumentais KPD Vilniaus skyrius nedisponuoja, o projektų atitiktį paveldosaugos reikalavimams atlieka IS „Infostatyba“; informavo, kad KPD Vilniaus skyrius (duomenys neskelbtini) projekto sprendiniams pritarė, nes jie neprieštarauja paveldosaugos reikalavimams, planuojami darbai nepažeidžia Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, vertingųjų savybių; atkreipė dėmesį, kad šiai vietovei suteikta pradinė apsauga, šis kultūros paveldo objektas nėra paskelbtas viešajam pažinimui ir naudojimui saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe.

14. Teismas iš pareiškėjo skundo turinio ir jo atstovo paaiškinimų teismo posėdyje sprendė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi siekdamas apginti gyvenamojo namo savininkų interesus, nes, pareiškėjo įsitikinimu, (duomenys neskelbtini) projektas (šalia jų namo statomas 7–8 aukštų pastatas) šiurkščiai pažeidžia KV Naujamiesčio vertingąsias savybes (2–3 aukštų pastatai su pastoge), todėl KPD Vilniaus skyrius negalėjo šiam projektui pritarti, o KPD ir KPD Vilniaus skyriaus ginčijamuose raštuose išdėstyta pozicija yra nesuprantama ir klaidinga.

15. Teismas konstatavo, kad pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą, Bendrijos įstatus, Bendrija turi teisę kreiptis į teismą su skundais, susijusiais su gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendrojo naudojimo objektų ir namui priskirto žemės sklypo administravimu, kiek tai susiję su šio namo ir žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, bet ne siekdama nuginčyti gretimam žemės sklypui išduotą administracinį aktą (2018 m. rugsėjo 4 d. pritarimą (duomenys neskelbtini) projektui). Pareiškėjas nėra šio administracinio akto pagrindu kilusių teisinių santykių dalyvis. 2018 m. rugsėjo 4 d. pritarimas (duomenys neskelbtini) projektui išduotas trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Upės lašas“ atžvilgiu, todėl pritarimas (nepritarimas) (duomenys neskelbtini) projektui galėtų sukelti teisines pasekmes būtent UAB „Upės lašas“.

16. Teismas, įvertinęs Įstatymo 5 straipsnio 9 dalies, 19 straipsnio 6 dalies nuostatas, KPD direktoriaus 2015 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. Į-121 patvirtintų KPD teritorinių skyrių nuostatus bei suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-415/2013), sprendė, kad pareiškėjo ginčijamas pritarimas laikytinas tik tarpiniu sprendimu, kurį priėmė KPD Vilniaus skyrius, derindamas (duomenys neskelbtini) projektą, todėl negali būti savarankišku šios administracinės bylos dalyku.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde reiškia susirūpinimą, jog šalia Bendrijos namo statomas 7–8 aukštų pastatas šiurkščiai pažeidžia KV Naujamiesčio vertingąsias savybes (2–3 aukštų pastatai su pastoge). Tinkama nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos saugomiems objektams, būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, laikytinas viešuoju interesu. Bendrija nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 55 straipsnio 1 dalyje nustatytą subjektų, galinčių ginti viešąjį interesą, ratą.

18. Teismas nurodė, kad pareiškėjas su 2018 m. spalio 9 ir 15 d. prašymais kreipėsi į KPD Vilniaus skyrių ir KPD, prašydamas pateikti informaciją, susijusią su (duomenys neskelbtini), Vilniuje, planuojamomis statybomis, t. y. pateikti tiek atitinkamus dokumentus, tiek paaiškinimus dėl vykdytų procedūrų, įvertinti, ar planuojamos statybos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepažeis KV Naujamiesčio vertingųjų savybių, bei leisti pareiškėjui susipažinti su priimtais sprendimais. Atsakovai ginčijamuose raštuose pateikė paaiškinimus į pareiškėjo prašymus, o dėl prašomų pateikti dokumentų pasiūlė kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, nes šiais dokumentais nedisponuoja. Atsakovai atsakymus pateikė vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatomis.

19. Teismas, įvertinęs ginčijamų raštų turinį, darė išvadą, kad šie raštai yra informacinio pobūdžio, juose nėra viešojo administravimo subjekto nustatytų arba suteikiamų konkrečiam asmeniui (pareiškėjui) teisių ir pareigų, todėl jie pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia.

20. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas tiek 2018 m. spalio 9 ir 15 d. atsakovams teiktuose prašymuose, tiek skunde teismui kelia klausimus dėl galbūt teisės aktų reikalavimų neatitinkančio ir KV Naujamiesčio vertingąsias savybes pažeidžiančio (duomenys neskelbtini) projekto, tačiau statybos darbams pagal šį projektą vykdyti 2018 m. rugsėjo 14 d. išduotas statybos leidimas, kuris yra nenuginčytas ir galiojantis. Pareiškėjas, ginčydamas KPD Vilniaus skyriaus 2018 m. lapkričio 8 d., KPD 2018 m. spalio 31 d. raštus, galiojant statybos leidimui, pasirinko netinkamą savo galbūt pažeistų teisių gynimo būdą, nes net ir panaikinus minėtus raštus, tiek (duomenys neskelbtini) projektas, tiek statybos leidimas liktų galioti, o statybos darbai ginčo teritorijoje toliau vyktų.

21. Teismas pažymėjo, kad Įstatymas įpareigoja KPD vykdyti nekilnojamojo kultūros paveldo valstybinio administravimo funkcijas. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 18 punktą, KPD tikrina kaip vykdomas šis įstatymas ir kiti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, kontroliuoja ar nepažeidžiami šie teisės aktai; pagal 19 punktą, kontroliuoja kultūros paveldo tvarkybą ir priežiūrą, stabdo fizinių ir juridinių asmenų atliekamus veiksmus nekilnojamosiose kultūros vertybėse, jų teritorijose ir apsaugos zonose, jeigu nustatomi paveldosaugos reikalavimų pažeidimai. Pareiškėjas skunde nedetalizuoja, kokių veiksmų atsakovai turėtų imtis ar atlikti, kad užtikrintų nekilnojamojo kultūros paveldo Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, tinkamą vertingųjų savybių išsaugojimą. Todėl teismas laikė, kad šis pareiškėjo reikalavimas yra abstraktaus pobūdžio ir negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

III. 22. Pareiškėjas Bendrija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti.

23. Pareiškėjas akcentuoja, kad jokie teisės aktai neriboja Bendrijos teisės savarankiškai pasirinkti, kokias savo teises ginti ir pasirinkti teisių gynimo būdus. Šiuo atveju Bendrija turėjo teisę pasirinkti du galimus savo teisių gynimo būdus – siekti, jog KPD tinkamai atliktų savo funkcijas ir apsaugotų KV Naujamiesčio vertingąsias savybes, panaikintų savo neteisėtą suderinimą bei imtųsi visų kitų būtinų priemonių arba siekti savarankiškai saugoti KV Naujamiesčio vertingąsias savybes ir patiems ginčyti išduotą statybos leidimą. Pareiškėjas pasirinko pirmąjį būdą, kuris jo manymu, efektyviausias, nes pagal kompetenciją viešojo intereso gynimu turi rūpintis būtent KPD, o ne Bendrija. Šiuo atveju kultūros vertybių reglamentavimo pažeidimas yra akivaizdus, todėl Bendrija įsitikinusi, jog turi teisę reikalauti pašalinti šį KPD vykdomą pažeidimą. Bendrija neginčija išduoto statybos leidimo, nes būtent KPD turi pareigą panaikinti išduotą statybos leidimą ir imtis kitų priemonių būtinų pažeidimui pašalinti, nes KPD, pažeisdamas galiojantį teisinį reglamentavimą suderino projektą, kuris akivaizdžiai prieštarauja galiojančiam teisiniam reguliavimui bei specialiesiems paveldosaugos reikalavimams bei KV Naujamiesčio vertingosioms savybėms. Pareiškėjas pažymi, kad reikalauja, jog KPD tinkamai vykdytų savo funkcijas. Teisės aktais yra skatinamas visuomenės įsitraukimas į teritorijų ir statybų planavimo procesus, o Statybos įstatymo 37 straipsnis numato privalomą visuomenės informavimą apie projektuojamus statinius ir planuojamas statybas. Teismo pozicija iš esmės prieštarauja esminiams teritorijų planavimo ir projektavimo principams, o teismo motyvai, pagal kuriuos tik projektuotojas turi teisę turėti santykių su valstybės institucijomis projektavimo metu, nepagrįsti.

24. Bendrija laikosi pozicijos, kad turi teisę dalyvauti gretimų teritorijų planavimo procese. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog šalia gyvenamojo namo, kurio butų savininkų interesus atstovauja Bendrija, vykstančios statybos nėra ir negali būti Bendrijos veiklos dalykas, o namo savininkai savo teises turėtų reikšti ne kaip bendruomenė, tačiau individualiai. Teismas tokios pozicijos nemotyvavo jokiomis konkrečiomis teisės aktų nuostatomis. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas neriboja Bendrijos veiklos išskirtinai vien tik namo techninės įrangos priežiūra. Minėto įstatymo 3 straipsnio 3 dalis aiškiai nustato ką yra draudžiama daryti Bendrijai, tačiau skundo pareiškimas šioje byloje nėra šio draudimo objektas, o Bendrijos įstatų 10 ir 11 punktas aiškiai suteikia teisę ginti ir kitus namo savininkų interesus, ne vien tik susijusius su inžinerinės įrangos priežiūra. Šioje byloje namo gyventojai Bendrijai patikėjo pasirūpinti tuo, kokioje aplinkoje ateityje bus (duomenys neskelbtini) namas. Bendrija yra skirta įgyvendinti (duomenys neskelbtini) namo savininkų interesus, todėl savarankiško teisinio suinteresuotumo, kuris būtų skirtingas nuo namo savininkų interesų, iš esmės neturi ir negali turėti. Namo patalpų savininkai įgaliojo Bendriją ginti šiuos interesus reiškiant atitinkamus reikalavimus KPD, vėliau ir teisme.

25. Bendrija pažymi, kad yra civilinės teisės subjektas ir jos veiklos ribas apibrėžia būtent civilinės teisės normos. Nėra jokios teisės normos, kuri ribotų Bendrijos teisę ginti visų namo patalpų savininkų interesą užtikrinti tinkamą ir kokybišką aplinkinių teritorijų planavimą, išlaikant teritorijos, kaip kultūros vertybės, vertingąsias savybes. Priešingas teisės aiškinimas prieštarautų teisės sistemai ir viešosios teisės reguliavimo principą „draudžiama viskas, kas nėra leista“ perkeltų į civilinę teisę. Nėra jokio pagrindo riboti (duomenys neskelbtini) namo savininkų teisę veikti per Bendriją siekiant tinkamai dalyvauti aplinkinių teritorijų planavimo procesuose ir užtikrinti, jog namas ir toliau būtų supamas tokios aplinkos, kuri yra apibrėžta KV Naujamiesčio akte, kaip šios teritorijos vertingosios savybės.

26. Bendrija nurodo, kad visi teismo sprendimo motyvai yra susiję iš esmės vien tik su Bendrijos teise reikšti reikalavimą KPD pašalinti padarytą pažeidimą ir užtikrinti kultūros vertybės apsaugą, t. y. tinkamai atlikti savo pareigas. Byloje iš esmės net nebuvo ginčo dėl KV Naujamiesčio vertingųjų savybių, kurios iš esmės bus sunaikintos kvartalo viduryje pastatant 7–8 aukštų blokinius namus plokščiais stogais, kurie neturi nieko bendra su šalia stovinčių namų architektūra. KPD ginčo projektui išdavė specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, kuriuos turėjo atitikti trečiojo asmens parengtas projektas, ir kurių 3 punktas nustatė, jog planuojamais darbais negali būti sunaikintos, pažeistos ar kitaip pakeistos Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (unikalus objekto kodas kultūros vertybių registre 33653) vertingosios savybės. Taigi KPD išdavė paveldosaugos reikalavimus, kurių vėliau nesilaikė bei nusprendė sunaikinti vertingąsias savybes. Bylos esmė liko neišnagrinėta, o Bendrijos veiklos ribų klausimas nagrinėtas nepagrįstai.

27. Atsakovas KPD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. KPD nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neturi materialiojo suinteresuotumo ginčyti KPD Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 4 d. pritarimą (duomenys neskelbtini) projektui. KPD Vilniaus skyriaus 2018 m. lapkričio 8 d. ir KPD 2018 m. spalio 31 d. raštai yra informacinio pobūdžio, pareiškėjui nesukeliantys jokių teisinių pasekmių, o reikalavimas įpareigoti atsakovus užtikrinti nekilnojamojo kultūros paveldo Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 33653) tinkamą vertingųjų savybių išsaugojimą yra abstraktaus pobūdžio, nesusijęs su konkrečiomis pareiškėjo teisėmis ar pareigomis, todėl nenagrinėtinas administraciniame teisme.

29. Atsakovas KPD Vilniaus skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. KPD Vilniaus skyrius nurodo, kad pareiškėjas nėra įgaliotas ginti viešąjį interesą. Bendrija gali ginti namo savininko teises tik ta apimtimi, kiek padarytas pažeidimas varžo, riboja ar kitaip trukdo Bendrijai vykdyti pareigas valdant ir naudojant daugiabučio namo savininkams nuosavybės teise priklausantį turtą. Byloje nėra pateikti jokie Bendrijos narių įgaliojimai, sutikimai ar protokolai, suteikiantys teisę Bendrijos pirmininkui teisę Bendrijos vardu teikti skundą teismui ar apeliacinį skundą dėl ginčijamų darbų (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Upės lašas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, prijungti prie bylos įrodymus – 2018 m. vasario 28 d. daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, projektinių pasiūlymų viešo susirinkimo dalyvių sąrašą, 2019 m. vasario 28 d. Bendrijos pasiūlymus, 2019 m. kovo 7 d. atsakymus į 2019 m. vasario 28 d. Bendrijos pasiūlymus.

32. UAB „Upės lašas“ nurodo, kad skundžiamas KPD Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 4 d. pritarimas (duomenys neskelbtini) projektui pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių ir yra tik tarpinis dokumentas. Į Bendrijos, kaip ribotos civilinės atsakomybės ne pelno siekiančios organizacijos, įgyvendinančios namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu ir priežiūra, teisių apimtį neįeina teisė ginti viešąjį interesą teisme. Bendrija savo teises interpretuoja plečiamai. KPD Vilniaus skyriaus 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. (7.12.)7VS-134 ir KPD 2018 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. (11.13)2-2799 yra tik informacinio pobūdžio raštai ir jokių teisinių pasekmių taip pat negali sukelti. Visuomenės informavimo procedūros dėl ginčo statybų žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvo visiškai įvykdytos – 2018 m. vasario 28 d. įvykdo viešas susirinkimas, kuriame dalyvavo ir pats pareiškėjas. Gretimame žemės sklype (duomenys neskelbtini) vykdomi statybos darbai neriboja ir nevaržo pareiškėjo teisių bei netrukdo pareiškėjui vykdyti savo pareigų, numatytų Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme ir Bendrijos įstatuose. Teismas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundo reikalavimus, byloje pateiktus įrodymus, šalių pateiktus paaiškinimus bei aplinkybes ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjas neatskleidė fakto, kad 2019 m. balandžio 2 d. sudarė susitarimą, pagal kurį sutiko, jog UAB „Upės lašas“, vykdydama daugiabučių gyvenamųjų namų statybos darbus, blokuotų naujai statomą daugiabutį prie vakarinės (duomenys neskelbtini) pastato sienos, pagal statybos projekto Nr. (duomenys neskelbtini) sprendinius. Pareiškėjas pritarė tiems statybos projekto sprendiniams, kurie gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Byloje kilo ginčas dėl KPD Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 4 d. pritarimo (duomenys neskelbtini) projektui, KPD Vilniaus skyriaus 2018 m. lapkričio 8 d. rašto Nr. (7.12)7VS-134 ir KPD 2018 m. spalio 31 d. rašto Nr. (11.13)2-2799 panaikinimo ir įpareigojimo KPD ir KPD Vilniaus skyrių užtikrinti nekilnojamojo kultūros paveldo Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, tinkamą vertingųjų savybių išsaugojimą.

34. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad KPD Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 4 d. pritarimas (duomenys neskelbtini) projektui pareiškėjui Bendrijai teisinių pasekmių nesukelia, nes yra tarpinio pobūdžio dokumentas ir realias teisines pasekmes galėtų sukelti statytojui – trečiajam suinteresuotam asmeniui – UAB „Upės lašas“. Teismas sprendė, kad KPD Vilniaus skyriaus 2018 m. lapkričio 8 d. raštas Nr. (7.12)7VS-134 ir KPD 2018 m. spalio 31 d. raštas Nr. (11.13)2-2799 yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia. Reikalavimą įpareigoti KPD ir KPD Vilniaus skyrių atlikti veiksmus teismas atmetė kaip abstraktų ir dėl to nenagrinėtiną teisme.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Bendrija turi materialinį suinteresuotumą reikšti reikalavimus, teismas neatskleidė bylos esmės ir prašo tenkinti jo skundą.

36. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

37. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

38. Pareiškėjas ginčija KPD Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 4 d. pritarimą (duomenys neskelbtini) projektui IS „Infostatyba“ motyvuodamas tuo, kad tai neatitinka kultūros vertybės (reg. Nr. 33653) Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, vertingųjų savybių (2–3 aukštų aukštingumo, pastatų su pastoge), o savo suinteresuotumą grindžia tuo, kad atstovauja ginčo teritorijoje esančio daugiabučio namo butų savininkų interesus dalyvaujant teritorijų ir statybų planavimo procese.

39. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas KPD Vilniaus skyrius 2018 m. rugsėjo 4 d. pritarė (duomenys neskelbtini) projektui IS „Infostatyba“, atlikdamas vieną iš privalomų tarpinių procedūrų išduodant statybą leidžiantį dokumentą, numatytų statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 16–18 punktuose, šio reglamento 5 priedo 3 punkte. Atlikus visas privalomas procedūras pagal minėtą reglamentą statytojui (šiuo atveju – trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Upės lašas“) priimamas galutinis sprendimas – išduodamas statybą leidžiantis dokumentas. Būtent statybą leidžiančio dokumento išdavimas (duomenys neskelbtini) projektui laikytinas galutiniu sprendimu, sukeliančiu teisines pasekmes tiek pareiškėjui Bendrijai, tiek statytojui, o ne tarpinis sprendimas – pritarimas statinio projektui.

40. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

41. Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015). Kartu pažymėtina, kad skundai gali būti teikiami tik dėl tokių tarpinio procedūrinio pobūdžio viešojo administravimo subjektų sprendimų, kurie sukelia konkrečias teisines pasekmes, t. y. užkerta kelia tolimesniam procedūros vykdymui ir galutinio sprendimo priėmimui, pvz., atsisakymas duoti rašytinį pritarimą statinio projektui ar pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-669-492/2016, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-12-520/2019). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovo KPD Vilniaus skyrius 2018 m. rugsėjo 4 d. pritarimas (duomenys neskelbtini) projektui yra tarpinio procedūrinio pobūdžio, jame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) pareiškėjui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad minėtas pritarimas negali būti savarankišku šios administracinės bylos dalyku.

42. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-443-502/2020). Tokio pobūdžio raštas, kuriame pateikiama tik informacija, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje keliamų reikalavimų nei savo turiniu, nei forma, todėl jis negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu.

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines ir teisines aplinkybes konstatuoja, kad KPD Vilniaus skyriaus 2018 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. (7.12)7VS-134 ir KPD 2018 m. spalio 31 d. raštu Nr. (11.13)2-2799 pareiškėjui Bendrijai nesukuriamos jokios teisės ar pareigos, jais iš esmės pateikiama pareiškėjo prašoma informacija, atsakymai į pareiškėjo prašymuose atsakovui išdėstytus klausimus. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas šiuo bylos aspektu.

44. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė bylos esmę, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, motyvuotai išsprendė pareiškėjo reikalavimus, priimtą sprendimą pagrindė pagal įrodymų vertinimo taisykles ištirtais įrodymais. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

45. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Upės lašas“ pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 815 Eur už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio straipsnio 3 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, iš esmės apginamos trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Upės lašas“ teisės, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

46. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

47. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

48. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Upės lašas“ nagrinėjant bylą teisme buvo atstovaujama advokato Audriaus Kairevičiaus (2019 m. rugpjūčio 30 d. atstovavimo sutartis, II t., b. l. 4). Trečiasis suinteresuotas asmuo patirtoms išlaidoms už advokato suteiktas teisines paslaugas – atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui, pagrįsti pateikė 2020 m. sausio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AKJ2001011 1 815 Eur sumai ir 2020 m. sausio 8 d. mokėjimo nurodymą.

49. Pažymėtina, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti suma – 1 815 Eur viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytą dydį už tokio pobūdžio paslaugas, kuris šiuo atveju sudarytų 1 712,88 Eur (2019 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 1317,6 Eur x 1,3). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, į advokato suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, UAB „Upės lašas“ iš pareiškėjo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisia 1 000 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1, 3 ir 5 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) Vilniuje, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Upės lašas“ iš pareiškėjo Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) Vilniuje, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Arūnas Dirvonas Milda Vainienė