841b1aaf-e510-4181-b2d6-fd82e205386b · Vilniaus apygardos teismas

             NuorašasPranešėja Virginija Švedienė             Baudžiamoji byla Nr. 1A-539-256/2013 Teisėjas Ričardas Prašmuntas             Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00416-2008-8             Procesinio sprendimo kategorija: (S)              1.2.14.10.; 2.4.; 2.4.5.2.1.; 2.4.7. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2013 m. gruodžio 2 d. Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Švedienės,teisėjų Jurgitos Mačionytės, Pavelo Frolovo, sekretoriaujant Agnei Čižienei, Žanetai Kirsnienei, dalyvaujant prokurorams Dariui Maleckui, Mindaugui Jancevičiui,gynėjui advokatui Mariui Monkevičiui,nuteistajam J.

S.,nukentėjusiajam S. N.,nukentėjusiojo atstovei advokatei Loretai Guižauskienei,specialistams Antanui Bieliauskui, Tomui Butrimui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. nuteistas pagal BK 187 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. BK 75 str. tvarka bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, nuteistÄ jį įpareigojant neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.IÅ¡ J.

S. priteista 49 993,22 Lt turtinės ir 3 000 Lt neturtinės žalos S. N. ir 8 122,72 Lt turtinės žalos G. Z.. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,            n u s t a t ė: J. S. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 31 d., laikotarpyje nuo 21.30 val. iki 24 val., tyčia Å¡ovė ne mažiau kaip keturis kartus iÅ¡ jam priklausančio legaliai laikomo 12 kalibro lygiavamzdžio medžioklinio Å¡autuvo MAVERICK 88, Nr. MV92992D, į G. Z. priklausantį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir į prie namo stovėjusį automobilį TOYOTA LAND CRUISER, v/n (duomenys neskelbtini) priklausantį J.

N., kuriuo naudojasi S. N., taip visuotinai pavojingu bÅ«du sugadino G. Z. priklausantį namÄ , padarydamas 8122,72 Lt žalÄ , bei automobilį TOYOTA LAND CRUISER, v/n (duomenys neskelbtini) priklausantį J. N., padarydamas 49 993,22 Lt žalÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti. Nurodo, kad byloje nėra nė vieno jo kaltės įrodymo, o nusikalstamÄ veikÄ padarė nenustatytas asmuo. Nukentėjusiojo S. N. parodymai yra tik jo subjektyvus samprotavimas, nėra liudytojų, tiesiogiai mačiusių įvykį, todėl niekas negali objektyviai patvirtinti, kad automobilį ir namÄ apÅ¡audė nuteistasis.

Liudytoja I. S. parodė, kad nusikaltimo metu J. S. buvo namuose. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo D. S. parodymais, kadangi pirminės apklausos metu jis parodė, kad iÅ¡ J. S. ginklÄ paėmė prieÅ¡ du mėnesius iki įvykio, o pastarajam pareiÅ¡kus įtarimus pakeitė savo parodymus ir nurodė, jog ginklÄ paėmė kitÄ dienÄ po įvykio, tokiu bÅ«du siekė iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kÄ patvirtina jo procesinio statuso pasikeitimas iÅ¡ įtariamojo į liudytojÄ . Teismas nepagrįstai rėmėsi telefoninių pokalbių tarp J.

S. ir D. S. turiniu, kadangi jis neinformatyvus. Specialistų iÅ¡vados yra nevienareikÅ¡mės, nes tik paskutine jų nustatyta, kad įvykio vietoje rastos keturios Å¡ovinių tÅ«telės Å¡autos iÅ¡ J. S. ginklo, tačiau nenustatyta, kad Å¡audė bÅ«tent J. S.. Nuteistasis nuosekliai tvirtino, kad ginklÄ D. S. perdavė prieÅ¡ įvykį, nes ginklas sulūžo ant jo užkritus seifui, o įvykio metu pats buvo namuose. Nesant įrodymų jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, o civiliniai ieÅ¡kiniai atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė bylos įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo J.

S. nusikalstamoje veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 2 d., sudėtis.Pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ visuotinai pavojingu bÅ«du arba iÅ¡ardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatÄ , jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, iÅ¡ardė ar sugadino strateginę arba svarbiÄ reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktÅ«rÄ sudarantį turtÄ ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimÄ turtÄ ar didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes.

Nuteistasis J. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė padaręs inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ (t. 2 b. l. 8-9, 13-14, 22, 166), tačiau kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, tokiÄ jo pozicijÄ vertina kaip siekimÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusysis S. N. parodė, kad su nuteistuoju anksčiau santykiai buvo geri, o nusikaltimÄ J. S. galėjo padaryti kerÅ¡ydamas dėl televizijos laidoje ,,Juoda – balta“ pavieÅ¡intų faktų apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, nes po Å¡ios laidos nuteistasis nukentėjusiajam grasino susidorojimu (t. 1 b. l. 39-40, 44-45, 57, t. 2 166-167).

Nukentėjusioji G. Z. ir liudytojas A. R. parodė, kad įvykio tiesiogiai nematė, tačiau buvo netoliese ir girdėjo Å¡Å«vius (t. 1 b. l. 68, 70, 78-79, t. 2 b. l. 169). Liudytojas D. S. parodė, kad su J. S. siejo geri santykiai, kartu balotiravosi į SeimÄ . Rugsėjo pradžioje buvo atvykęs pas J. S. pasikalbėti apie rinkimus, tuomet pastarasis paklausė, gal jis turi pažįstamÄ ginklų meistrÄ ir neaiÅ¡kiai užsiminė, kad ginklas neÅ¡audo, nes ar tai iÅ¡krito, ar tai pervažiavo jį automobiliu jį pervažiavo.

D. S. apžiÅ«rėjęs nustatė, kad Å¡autuvas iÅ¡ tiesų neveikia, pažadėjo ginklÄ parodyti meistrui ir nusivežė į namus. Namuose iÅ¡ardęs ginklÄ pastebėjo, kad yra užlinkęs Å¡autuvo daužiklis. Suprato, kad pats ginklo nepataisys. Po keleto dienų paskambino J. S. ir paprašė padaryti taip, kad ginklas visiÅ¡kai neÅ¡audytų. Tuomet D. S. kalto ir plaktuko pagalba sugadino ginklÄ , dar labiau sulenkdamas daužiklį. Po kurio laiko paskambino J. S. ir pasakė, kad pareigÅ«nai nori paimti Å¡autuvÄ .

Atvažiavus policijos pareigÅ«nams, jis atidavė Å¡autuvÄ ir paskambino J. S., nes policijos pareigÅ«nai liepė jam važiuoti kartu. J. S. pasakė, kad kažkas apÅ¡audė S. N., kuris įvardijo J. S. įvardijo kaip galimÄ Ä¯tariamÄ jį. PareigÅ«nai pasakė, kad ekspertizė nustatė, kad buvo Å¡audyta iÅ¡ J. S. ginklo. Tuomet D. S. paskambino J. S. ir pasakė, kad jeigu jis jį įklampino, tai tegul ir iÅ¡traukia. J. S. pažadėjo surasti advokatÄ ir prašė sakyti, kad liudytojas ginklÄ paėmė prieÅ¡ porÄ mėnesių, dėl to ikiteisminio tyrimo pradžioje liudytojas taip ir sakė, tačiau vėliau, susipažinęs su specialisto iÅ¡vada, nusprendė nemeluoti (t. 1 b. l. 173, 176, 181, t. 2 b. l. 93-94, 167).Apeliacinės instancijos teisme liudytojas D.

S. parodė, kad tÄ pačiÄ savaitę po ginklo paėmimo paskambino J. S. ir paprašė padaryti taip, kad ginklas neiÅ¡Å¡autų. GinklÄ iÅ¡ nuteistojo buvo paėmęs rugsėjo pirmomis dienomis. Tyrimo pradžioje sakė, kad paėmė ginklÄ prieÅ¡ du mėnesius iki įvykio, nes taip prašė sakyti J. S.. Sužinojęs, kad Å¡iuo ginklu buvo Å¡audyta, nutarė sakyti tiesÄ , nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų nepagrįstai apkaltintas, ir vėliau parodymų nekeitė. Å io liudytojo parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime ir teisme, iÅ¡ esmės yra nuoseklÅ«s, jais netikėti nėra pagrindo.

Nuteistojo J. S. versija, kad liudytojas D. S. jį apkalba, yra neįtikinanti, juolab, kad D. S. parodymus patvirtina kiti objektyvÅ«s bylos įrodymai.IÅ¡ telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės, kaupimo, tikrinimo protokolų (t. 1 b. l. 151-156) ir apeliacinės instancijos teisme perklausytų telefoninių pokalbių garso įrašų matyti, kad liudytojas D. S. skambina J. S. ir sako, ,,kad prasidėjo rimti reikalai, nes policija gavo ekspertizės iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ Å¡ito Å¡autuvo Å¡audyta ir jis (liudytojas) yra pagrindinis įtariamasis, pareigÅ«nai ketina jį sulaikyti.“ J.

S. atsako ,,aÅ¡ pakiÅ¡iu (surasiu) tau advokatÄ , ko čia pergyveni“ ir į liudytojo klausimÄ kada pas jį (liudytojÄ ) atsirado Å¡autuvas, atsako ,,iÅ¡ kur aÅ¡ žinau, na.“ Toliau D. S. liepia sukti reikalus (,,krutit dela“), kad jis nebÅ«tų uždarytas. Po keleto minučių antro pokalbio metu liudytojas D. S. vėl teiraujasi J. S. kÄ jam kalbėti, į kÄ pastarasis atsako ,,taip kaip kalbėjom, taip ir kalbėk, nemanyk kitaip, nieko nekeitinėti.“ D. S. praÅ¡o jį pridengti (,,prikryvai menia“).

Trečio pokalbio metu J. S. aiÅ¡kina liudytojui kÄ sakyti tyrėjui: ,,tu taisei ir aÅ¡ tavęs niekur nemačiau, ir tu, Å¡itÄ , nedalyvavai, jeigu kÄ , supratai?“ Liudytojas atsako ,,nesupratau“, J. S. dar patikslina ,,tu tik taisei“. Taigi D. S. ginklÄ iÅ¡ J. S. paėmė po įvykio, o sužinojęs, kad iÅ¡ Å¡io ginklo buvo apÅ¡audytas S. N. automobilis ir G. Z. namas, klausė nuteistojo, kaip jam toliau elgtis ir kÄ sakyti. IÅ¡ VRM CDB ginklų duomenų bazės matyti, kad 1996-06-19 J. S. įsigijo lygiavamzdį 12-o kalibro Å¡autuvÄ Â MAVERICK 88, Nr. MV92992D (t. 2 b. l. 29).

Ä®vykio vietoje buvo rastos 12-o kalibro lygiavamzdžio Å¡ovinio tÅ«telės (t. 1 b. l. 20-34). IÅ¡ daiktų pateikimo protokolo matyti, kad D. S. pateikė iÅ¡ardytÄ lygiavamzdį Å¡autuvÄ MAVERICK 88, Nr. MV92992D (t. 1 b. l. 97). IÅ¡ 2010-04-15 specialisto iÅ¡vados matyti, kad tyrimui pateiktas iÅ¡ardytas dalimis 12-to kalibro pramoninės gamybos MAVERICK 88 modelio lygiavamzdis Å¡autuvas Nr. MV92992D, skirtas Å¡audyti 12-to kalibro (12x70,12x76) medžiokliniais Å¡oviniais (t. 1 b. l. 104-106). Nors minėtoje iÅ¡vadoje ir 2010-04-15 specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad Å¡autuvas jį surinkus yra netinkamas Å¡audyti, kadangi užrakte esantis skiltuvas yra sulenktas ir įstrigęs užrakto kiaurymėse, ir nustatyti ar pateiktos 4 tÅ«telės iÅ¡Å¡autos iÅ¡ Å¡autuvo MAVERICK, Nr. MV92992D, nėra galimybės (t. 1 b. l. 104-106, 110-112), tačiau jos paneigtos Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto T.Butrimo iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad skiltuvas buvo sulenktas spaudžiant kietu smailiu daiktu (pvz. atsuktuvu) į užrakte sumontuoto skiltuvo pavirÅ¡ių iÅ¡ virÅ¡utinės užrakto pusės ir negalėjo bÅ«ti sulenktas neiÅ¡ardžius ginklo.

Tirti pateiktos keturios 12-o kalibro medžioklinių Å¡autuvų tÅ«telės Å¡autos viename (tame pačiame) ginkle. Galima atkurti tirti pateikto 12-o kalibro lygiavamzdžio Å¡autuvo MAVERICK 88, Nr. MV92992D, skeliamojo mechanizmo funkcijas, panaudojant tirti pateiktÄ sulaužytÄ ir sulenktÄ skiltuvÄ . Tirti pateiktos keturios 12-o kalibro medžioklinių Å¡ovinių tÅ«telės Å¡autos tirti pateiktame 12-o kalibro lygiavamzdžiame medžiokliniame Å¡autuve MAVERICK 88, Nr. MV92992D (t. 1 b. l. 122-127). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme specialistas T.Butrimas kategoriÅ¡kai patvirtino savo iÅ¡vadÄ ir parodė, kad 2010-04-15 specialisto G.Sindaravičiaus iÅ¡vados prieÅ¡tarauja pastarajai iÅ¡vadai, kadangi jis neatliko eksperimento.

T.Butrimas suklijavo sulaužyto ginklo tiltÄ , atliko eksperimentinius Å¡Å«vius ir identifikavo, kad tyrimui pateiktos 12-o kalibro Å¡ovinių tÅ«telės buvo iÅ¡Å¡autos iÅ¡ lygiavamzdžio Å¡autuvo MAVERICK 88, Nr. MV92992D. Akivaizdžiai matėsi, kad Å¡is ginklas buvo tyčia sulaužytas (t. 2 b. l. 169). Esant tokioms aplinkybėms apeliacinio skundo argumentas, kad specialistų iÅ¡vados prieÅ¡taringos, yra nepagrįstas. Apeliacinio skundo versijÄ , kad ginklas sulūžo ant jo užkritus seifui, paneigė specialistas T.Butrimas, kuris teisme parodė, jog ginklas buvo iÅ¡ardytas ir tyčia sulaužytas, ir paaiÅ¡kino, kad jei ant ginklo bÅ«tų užkritęs seifas ar jį pervažiavęs automobilis, iÅ¡vada nuo to nepasikeistų.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti specialisto iÅ¡vada ir parodymais, nes jis yra tinkamos kvalifikacijos, turi pakankamai specialių žinių ir įgÅ«džių tiriant Å¡aunamuosius ginklus. Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad J. S. 2008 m. rugpjūčio 31 d., laikotarpyje nuo 21.30 val. iki 24 val., tyčia Å¡ovė ne mažiau kaip keturis kartus iÅ¡ jam priklausančio legaliai laikomo 12-o kalibro lygiavamzdžio medžioklinio Å¡autuvo MAVERICK 88, Nr. MV92992D, į G. Z. priklausantį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir į prie namo stovėjusį J.

N. priklausantį automobilį, ir taip visuotinai pavojingu bÅ«du sugadino G. Z. priklausantį namÄ , padarydamas 8122,72 Lt žalÄ , bei automobilį TOYOTA LAND CRUISER, padarydamas 49 993,22 Lt žalÄ . Nors liudytoja I. S. parodė, kad nusikaltimo padarymo metu J. S. buvo namuose, tačiau jos parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kritiÅ¡kai, nes ji yra nuteistojo dukra, suinteresuota bylos baigtimi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. S. pripažino kaltu pagal BK 187 str. 2 d., tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė vadovaudamasis iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, ir priėmė teisėtÄ nuosprendį.Esant tokioms aplinkybėms civiliniai ieÅ¡kiniai patenkinti pagrįstai.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Å i žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali bÅ«ti civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ Å¾ala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.Civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 1 ir 2 d.).

BPK 113 straipsnio 2 dalies normos turinys gali bÅ«ti atskleistas aiÅ¡kinant jÄ sistemiÅ¡kai su kitų teisės Å¡akų (civilinės, civilinio proceso, tarptautinės privatinės teisės ir kt.) normomis, atsižvelgiant į atitinkamus visuomeninių santykių teisinio reguliavimo aspektus, baudžiamojo proceso įstatymo tikslus ir paskirtį. Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimÄ buvo gauti papildomi dokumentai, pagrindžiantys S. N. civilinio ieÅ¡kinio dydį, iÅ¡ kurių matyti, kad nukentėjusiesiems priteistos teisingos civilinių ieÅ¡kinių sumos.IÅ¡ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o ir lokalinės sÄ matos matyti, kad nusikaltimo metu apÅ¡audytas namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G.

Z. (t. 1 b. l. 74-77), kuri dėl nuteistojo J. S. nusikalstamų veiksmų patyrė 8122,72 Lt žalÄ (t. 1 b. l. 71). Automobilio TOYOTA LAND CRUISER, v/n (duomenys neskelbtini) remonto darbų kainos dydis yra pagrįstas PVM sÄ skaita – faktÅ«ra, medžiagų bei darbų sÄ mata (t. 1, b. l. 50-54) ir apeliacinės instancijos teismui pateiktais kasos pajamų orderio kvitais, patvirtinančiais, kad už atliktus automobilio remonto darbus nukentėjusysis S. N. UAB ,,A“ sumokėjo 49993,22 Lt. Nors apeliacinės instancijos teisme liudytojas M.

K. parodė, kad PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ pasirašė nesant tinkamai sudarytos darbo sutarties, tačiau patvirtino, jog S. N. iÅ¡ tikrųjų UAB ,,A“ remontavo automobilį TOYOTA LAND CRUISER, kurio remontas buvo pakankamai brangus. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pateiktų remonto darbų kainų dydžiais ir jų pagrįstumu. Nukentėjusysis S. N. prašė priteisti 20000 Lt neturtinės žalos.Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytas atvejais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-371/2003, Nr. 3K-3-16/2004). Civilinis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ kiekvienoje byloje turi įvertinti teismas, atsižvelgdamas į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.), kurie yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus, todėl priteisiant nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ atsižvelgiama ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y.

į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-669/2006).Nukentėjusysis S. N. negirdėjo Å¡Å«vių ir nebuvo sužalotas, tačiau nuteistojo nusikalstami veiksmai apÅ¡audant automobilį be abejonės pastarajam sukėlė stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, baimę, ir Å¡iems iÅ¡gyvenimams buvo realus pagrindas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino Å¡ias aplinkybes, padarė teisingas iÅ¡vadas dėl padarytos neturtinės žalos pobÅ«džio ir pagrįstai sumažino civilinį ieÅ¡kinį iki 3000 Lt.Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: nuteistojo J.

S. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė             (paraÅ¡as)                                                     V.Å vedienė Teisėjai                          (paraÅ¡as)                                                     J.Mačionytė                                                     (paraÅ¡as)                                                     P.Frolovas NuoraÅ¡as tikras: kolegijos pirmininkė                                         V.Å vedienė