Legislator Case Law & Legislation
841a6c3b-c1cf-4f1b-b3ac-8d4e47ed804b AI generated

841a6c3b-c1cf-4f1b-b3ac-8d4e47ed804b · Kauno apygardos teismas

Case Number 841a6c3b-c1cf-4f1b-b3ac-8d4e47ed804b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

D. B. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 2 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė D.

Legislator headnote

AI generated

841a6c3b-c1cf-4f1b-b3ac-8d4e47ed804b · Kauno apygardos teismas: Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Bylos NrBaudžiamoji byla Nr. 1S-926-485/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00064-2009-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)                                                                  KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Ramūno Antanavičiaus, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas),apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D.

B. skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 12 d. nutarimÄ Nr. LK-103 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra taikymo nuteistajam D. B..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi skundÄ ir susipažinusi su pateikta medžiaga, n u s t a t ė :

1. D. B. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 2 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė D.

B. paskirta – laisvės atėmimas 12 metų. Bausmės pradžia: 2008-03-07. Bausmės pabaiga: 2020-03-07.2. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. gegužės 12 d. nutarimÄ Nr. LK-103 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. B., motyvuodamas tuo, kad taikant lygtinį paleidimÄ bÅ«tų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas, nebÅ«tų įgyvendinta bausmės paskirtis bei nepasiekti individualizuotos bausmės tikslai.3.

Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis D. B. praÅ¡o VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra.3.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis yra teigiamai charakterizuojamas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra tik 48 balai, kai tuo tarpu kitų nuteistųjų, kuriems taikomas lygtinis paleidimas – 85 ir daugiau, be to, jis siekia, kad ateityje Å¡is skaičius mažėtų.

Nuteistojo teigimu, taikius jam lygtinį paleidimÄ , laisvėje jis dirbtų, rÅ«pintųsi Å¡eima, kurioje auga du nepilnamečiai jo vaikai, vykdytų teismo paskirtus įpareigojimus. Nuteistojo vaikai užaugo pratiÅ¡kai be jo, todėl jis labai stengiasi pasikeisti ir bÅ«ti su vaikais, kad jie nepaslystų taip kaip jis. Apie 4 metus jis nėra baustas jokiomis drausminėmis nuobaudomis, kitos nuobaudos nebegalioja, dalyvavo įvairiose programose, užsiėmimuose, koncertuose ir t. t.4. Atsiliepimu į nuteistojo D.

B. skundÄ Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras K. G. praÅ¡o nuteistojo D. B. skundo netenkinti ir palikti galioti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį.5. Nuteistojo D. B. skundas atmetamas.6. BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pagal naujÄ jį teisinį reguliavimÄ , ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ ir pažangÄ jÄ mažinant.7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo praÅ¡ymÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ nukentėjusiojo atsiliepimÄ , jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos arba jo netaikyti.

Tuo tarpu klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos.8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. B. yra atlikęs įstatyme nustatytÄ laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančiÄ svarstyti lygtinio paleidimo klausimÄ pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį, taip pat įvykdė dalį individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, kas sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

Tačiau Å¡iuo atveju nėra nustatyta kitų, BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų, aplinkybių, kurių nustatymas yra bÅ«tina sÄ lyga lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad, įvertinus nuteistojo D. B. nusikalstamo elgesio rizikÄ pagal OASys metodikÄ , jo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė – 48 balai. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, jau vien Å¡ios aplinkybės nustatymas yra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ .

Be to, ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iÅ¡ kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad lygtinis paleidimas gali bÅ«ti taikomas. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog nustatyti net 5 nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ didinantys kriminogeniniai veiksniai, t. y.: ankstesni nusikalstami veiksmai; tinkamos specialybės nebuvimas; kriminalinių kompanionų įtaka; aukÅ¡ta savivertė, kuri remiasi netinkamais standartais; netinkamas elgesio modelių pasirinkimas.

IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados taip pat matyti, kad atvykęs į pataisos namus nuteistasis atsisakė dirbti įstaigos administracijos pasiÅ«lytÄ valgyklos darbininko darbÄ , motyvuodamas sveikatos problemomis, kas teismo vertinimu atrodo neįtikimai, kadangi iki nuteisimo D. B. profesionaliai žaidė futbolÄ . Nors skunde nuteistasis teigia, kad nori grįžti pas vaikus, tačiau atlikdamas bausmę jis bendrauja su kitais asmenimis, o ne su Å¡eimos nariais. Jo savivertė aukÅ¡ta, savianalizė pavirÅ¡utiniÅ¡ka ir vienpusiÅ¡ka.

Nuteistasis save pateikia iÅ¡ iÅ¡imtinai socialiosios pusės. Nusikaltimo situacijoje D. B. kaltina aplinkinius (teisėsaugos atstovus), pats neigia elgęsis nusikalstamai, be to, neigia turintis ar turėjęs kokių nors problemų. Nors nuteistasis apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis, siekdamas iÅ¡laikyti atitinkantį jo lÅ«kesčius statusÄ nuteistųjų bendrijoje, pakankamai adekvačiai palaiko kriminalinio pasaulio subkultÅ«ros neformaliÄ sias tradicijas.

Bausmės atlikimo metu D. B. 7 kartus baustas drausmine tvarka už nuteistųjų kurstymÄ , administracijos nurodymų nevykdymÄ , nustatyto režimo taisyklių pažeidimÄ ir bendravimÄ su kitose kamerose esančiais nuteistaisiais. Nors minėtos nuobaudos nebegalioja, tačiau jos parodo prieÅ¡ingÄ nustatytoms taisyklėms nuteistojo elgesį.9. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo D. B. elgesio pokyčiai – nuteistasis yra 8 kartus skatintas, įvykdė dalį individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, pastaruoju metu nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau visgi tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir Å¡ios aplinkybės nesudaro besÄ lyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .10.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistÄ jį aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad D. B. toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimÄ .11.

AukÅ¡tesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besÄ lyginio pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistasis D. B. padarė pakankamÄ pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, nuteistojo D. B. skundas atmetamas, o VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis paliekama galioti.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas n u t a r i a : nuteistojo D. B. skundÄ atmesti ir palikti galioti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai                                                                         Albinas Antanaitis                                                                                                                                                        RamÅ«nas Antanavičius                                                                                                                 Algirdas Remeika