Legislator Case Law & Legislation
84164d01-e029-4eff-ab6a-8e239d23a335 AI generated

84164d01-e029-4eff-ab6a-8e239d23a335 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 84164d01-e029-4eff-ab6a-8e239d23a335
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir V. V. siejo giminystės ryÅ¡ys, t. y. V. V. buvo pareiÅ¡kėjos G. V. teta, motinos J. V. sesuo. Nurodė, kad ji gyvena socialiniame bÅ«ste, kurio pirminė nuomininkė buvo V. V.. PaaiÅ¡kino, kad minėtame bÅ«ste gyveno kartu su V. V., bei liko gyventi ten po jos mirties. Nurodė, kad siekia sudaryti nuomos sutartį dėl Å¡io socialinio bÅ«sto nuomos savo vardu, todėl turi įrodyti savo giminystės ryšį su pirmine bÅ«sto nuomininke. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ .

Legislator headnote

AI generated

84164d01-e029-4eff-ab6a-8e239d23a335 · Vilniaus apygardos teismas: Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2S-520-852/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01384-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.3.2.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2019 m. kovo 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos G. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nutarties. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja G. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjÄ G.

V. ir V. V. siejo giminystės ryÅ¡ys, t. y. V. V. buvo pareiÅ¡kėjos G. V. teta, motinos J. V. sesuo. Nurodė, kad ji gyvena socialiniame bÅ«ste, kurio pirminė nuomininkė buvo V. V.. PaaiÅ¡kino, kad minėtame bÅ«ste gyveno kartu su V. V., bei liko gyventi ten po jos mirties. Nurodė, kad siekia sudaryti nuomos sutartį dėl Å¡io socialinio bÅ«sto nuomos savo vardu, todėl turi įrodyti savo giminystės ryšį su pirmine bÅ«sto nuomininke. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ .

3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiÅ¡kimas yra nenagrinėtinas teisme. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 20 straipsnio 6 dalį, jeigu asmens ar Å¡eimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį bÅ«stÄ , deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar Å¡eimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais virÅ¡ija Å¡io įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens ar Å¡eimos praÅ¡ymu savivaldybės taryba, įvertinusi socialinio bÅ«sto poreikį savivaldybėje, gali priimti sprendimÄ Å¡Ä¯ bÅ«stÄ nuomoti kaip savivaldybės bÅ«stÄ rinkos kainomis vadovaudamasi savivaldybės bÅ«sto, socialinio bÅ«sto nuomos mokesčių ir bÅ«sto nuomos ar iÅ¡perkamosios bÅ«sto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar Å¡eima neturi nuosavybės teise kito tinkamo bÅ«sto.

Nurodė, kad SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ 2018 m. liepos 9 d. raÅ¡te Nr. 1.35-18/3346 pareiÅ¡kėjai nurodyta, kad ji turi pateikti praÅ¡ymÄ dėl Vilniaus miesto savivaldybės bÅ«sto terminuotos nuomos sutarties sudarymo arba ne vėliau kaip per tris mėnesius geranoriÅ¡kai atlaisvinti gyvenamÄ sias patalpas. Sprendė, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjai nėra reikÅ¡minga nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. V. buvo jos giminaitė, kadangi Å¡is faktas nesukels jokių asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 4. PareiÅ¡kėja G. V. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismÄ priimti nagrinėti jos pareiÅ¡kimÄ .

5. PareiÅ¡kėja nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi, nustačius, jog V. V. buvo pareiÅ¡kėjos teta, ji įgytų teisę reikalauti pripažinti jÄ Å¡eimos nariu. Pažymėjo, kad, kadangi ji gyveno kartu su V. V., kai ji 2001 metais iÅ¡sinuomavo socialinį bÅ«stÄ , kuriame dabar gyvena pareiÅ¡kėja su savo Å¡eima, tai jai, siekiant sudaryti terminuotÄ nuomos sutartį dėl Vilniaus miesto savivaldybės bÅ«sto nuomos yra reikÅ¡minga nustatyti aplinkybę, jog V. V. buvo jos Å¡eimos narys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.588 straipsnio 4 dalis). Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti, kaip nenagrinėtinÄ teisme, pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

9. Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba, kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).

10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi konstatavo, kad prašomas nustatyti juridinis faktas neturi juridinės reikšmės.

11. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų dokumentų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. gegužės 29 d. Ä®sakymu Nr. 30-1328, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.602 straipsniu, kuriuo reglamentuojamas sutarties pakeitimas dėl kito Å¡eimos nario pripažinimo nuomininku, nusprendė laikyti pareiÅ¡kėjÄ pagrindine socialinio bÅ«sto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininke. Tarp SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ir pareiÅ¡kėjos G. V. 2013 m. birželio 13 d. sudaryta Socialinio bÅ«sto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-N13/1488.

SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ 2013 m. liepos 1 d. Buto perdavimo ir priėmimo aktu Nr. N-5.22-1488 perdavė socialinio bÅ«sto gyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjai G. V. valdyti ir naudotis. SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ 2018 m. liepos 9 d. raÅ¡tu Nr. 1.35-18/3346 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad jos (jos Å¡eimos) turtas ir/ar pajamos virÅ¡ija Lietuvos Respublikos paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatyme nustatytus dydžius, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius negali nustatyti jos (jos Å¡eimos) teisės į valstybės paramÄ bÅ«stui iÅ¡sinuomoti.

12. Taigi, nustatyta, kad pareiškėja dar 2013 metais pati sudarė socialinio būsto nuomos sutartį, kurį nori ir toliau nuomotis.

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi, jeigu asmens ar Å¡eimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį bÅ«stÄ , deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar Å¡eimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais virÅ¡ija Å¡io įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens ar Å¡eimos praÅ¡ymu savivaldybės taryba, įvertinusi socialinio bÅ«sto poreikį savivaldybėje, gali priimti sprendimÄ Å¡Ä¯ bÅ«stÄ nuomoti kaip savivaldybės bÅ«stÄ rinkos kainomis vadovaudamasi savivaldybės bÅ«sto, socialinio bÅ«sto nuomos mokesčių ir bÅ«sto nuomos ar iÅ¡perkamosios bÅ«sto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar Å¡eima neturi nuosavybės teise kito tinkamo bÅ«sto.

14. Atsižvelgiantį į aukščiau nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , nenustatyta, kad juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas Å¡iuo atveju sukels pareiÅ¡kėjos asmeninių ar turtinių teisių atsiradimÄ , pasikeitimÄ ar pabaigÄ , t. y. pareiÅ¡kėja, bÅ«dama nuomininke pagal sutartį, turi teisę kreiptis, praÅ¡ydama bÅ«stÄ nuomoti kaip savivaldybės bÅ«stÄ rinkos kainomis.

15. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ , kaip nenagrinėtinÄ teisme, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas, nutaria: PareiÅ¡kėjos G. V. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Andrius Verikas