8414d684-a6db-4ae0-b2ca-65c55a495bb9 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?NUORAÅ AS (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. birželio 3 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. K. pareiÅ¡kimÄ dėl praleisto įstatymų nustatymo termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys V. P., I. P., J. Å . ir valstybės įmonė Turto bankas, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu, praÅ¡ydama atnaujinti praleistÄ terminÄ palikimui po H.

P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirus pareiÅ¡kėjos seneliui H. P. palikimo niekas nepriėmė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Palikėjas mirė bÅ«damas naÅ¡liu. Palikėjas turėjo du vaikus: sÅ«nus P. J. P. (pareiÅ¡kėjos tėvas) ir I. P.. PareiÅ¡kėjos tėvas mirė (duomenys neskelbtini), kitas palikėjo sÅ«nus I. P. mirė (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjos tėvas turėjo tik vienÄ vaikÄ - pareiÅ¡kėjÄ , kuri priėmė jo palikimÄ .

Ä®statyme numatyta, kad vaikaičiai ir provaikaičiai yra įstatyminiai įpėdiniai, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iÅ¡ tėvų, kuris bÅ«tų buvęs įpėdinis ir jie lygiomis dalimis paveldi tÄ dalį, kuri bÅ«tų priklausiusi mirusiajam tėvui (motinai) paveldint pagal įstatymÄ . Po palikėjo mirties palikimo niekas nepriėmė. Priėmusi mirusio tėvo palikimÄ , pareiÅ¡kėja sužinojo, jog jos tėvas nebuvo priėmęs savo tėvo (pareiÅ¡kėjos senelio) palikimo, kurį sudaro žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjos teigimu, terminas palikimui priimti buvo praleistas, nes nuosavybės teisės į žemės sklypÄ atsirado po pareiÅ¡kėjos senelio mirties ir tuo rÅ«pinosi pareiÅ¡kėjos tėvas P. J. P.. Palikėjo mirties momentu pareiÅ¡kėja dar buvo nepilnametė ir negalėjo pretenduoti į senelio palikimÄ . Atnaujinus terminÄ nebus pažeisti kitų asmenų interesai ir vieÅ¡asis interesas. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjos patenkinimui, jeigu teismas įsitikins, kad yra pagrindas atnaujinti praleistÄ terminÄ .

PareiÅ¡kimas tenkintinas. PareiÅ¡kėja iki teismo posėdžio pateikė teismui praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 443 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Å¡iame skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡io Kodekso V dalyje nurodoma kitaip. PareiÅ¡kėja nenurodė jokių argumentų, kodėl byla turėtų bÅ«ti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų pakanka bylai iÅ¡nagrinėti, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atmetamas ir byla nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka.

H. P. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas mirė bÅ«damas naÅ¡liu, turėjo du vaikus: sÅ«nus P. J. P. (pareiÅ¡kėjos tėvas) ir I. P.. PareiÅ¡kėjos tėvas turėjo vienÄ dukrÄ - pareiÅ¡kėjÄ , o palikėjo kitas sÅ«nus turėjo dvi dukras – suinteresuotÄ asmenį I. P. ir suinteresuotÄ asmenį J. Å .. PareiÅ¡kėja J. K. yra H. P. vaikaitė. Po H. P. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla nebuvo užvesta, palikimo niekas nepriėmė. PareiÅ¡kėjos tėvas (palikėjo sÅ«nus) P. J.

P. mirė (duomenys neskelbtini) ir jo palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėja. Kitas palikėjo sÅ«nus mirė (duomenys neskelbtini)I. P. palikimo niekas nepriėmė. IÅ¡ VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 5,2300 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuo 2003 m. vasario 27 d. priklauso H. P. (pagal 2002 m. lapkričio 25 d. Apskrities virÅ¡ininko sprendimÄ Nr. 41-14371) bei 6,6000 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuo 2003 m. vasario 27 d. priklauso H.

P. (pagal 2002 m. lapkričio 25 d. Apskrities virÅ¡ininko sprendimÄ Nr. 41-14371). Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimÄ mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Pagal 1964 m. Civilinį kodeksÄ (toliau – CK) 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad veiksmai, susiję su palikimo priėmimu turi bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 588 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu Å¡eÅ¡ių mėnesių terminas palikimui priimti yra praleistas, teismas gali jį pailginti, jei pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis Lietuvos teismų praktikÄ , yra nurodęs, kad sprendžiant klausimus dėl termino palikimui priimti prailginimo, turi bÅ«ti įvertintos termino palikimui priimti praleidimo aplinkybės, laiko tarpas, kiek jis buvo praleistas, kitos teisinę reikÅ¡mę turinčios priežastys, trukdžiusios pareiÅ¡kėjui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2006).

Esminę reikÅ¡mę, pagal teismų praktikÄ , turi pareiÅ¡kėjo veiksmai ar neveikimas 6 mėnesių laikotarpiu, kuriuo turėjo bÅ«ti atlikti veiksmai. PareiÅ¡kėja yra palikėjo H. P. antros eilės įpėdinė, paveldint pagal įstatymÄ (vaikaitė) (1964 m. CK 573 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, H. P. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas H. P. testamento nebuvo sudaręs. PareiÅ¡kėja praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ pareiÅ¡kimui dėl palikimo priėmimo po senelio mirties paduoti.

Pirmos eilės įpėdinių nagrinėjamu atveju nenustatyta, palikėjo sÅ«nÅ«s P. J. P. mirė (duomenys neskelbtini), o I. P. –(duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja nurodo, jog praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ , nes nežinojo apie atkurtas nuosavybės teises seneliui į žemės sklypus bei palikėjo mirties momentu buvo nepilnametė, todėl neturėjo galimybės kreiptis dėl palikimo priėmimo. PareiÅ¡kėjos tėvas dėl silpnos sveikatos nebespėjo priimti palikėjo palikimo, nors visus dokumentus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo palikėjo vardu tvarkė jis.

Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra pažymėjęs, jog teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ pratęsti terminÄ palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ ; trečia, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. Balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. KlausimÄ , ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju nuo palikimo atsiradimo dienos iki pareiÅ¡kėjos kreipimosi į teismÄ dienos praėjo beveik 23 metai. IÅ¡ byloje pateiktų dokumentų matyti, jog palikėjo mirties momentu pareiÅ¡kėja buvo nepilnametė, todėl kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo dar negalėjo. Nuosavybės teisės palikėjui H. P. į žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), nuo 2003 m. vasario 27 d. priklauso H.

P. (pagal 2002 m. lapkričio 25 d. Apskrities virÅ¡ininko sprendimÄ Nr. 41-14371 ir Nr. 41-14371). Apie nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ tikėtina pareiÅ¡kėja nebuvo informuota ir žinoti negalėjo, o pareiÅ¡kėjos tėvas buvo jau silpnos sveikatos (mirė (duomenys neskelbtini)), todėl neužbaigė paveldėjimo procedÅ«rų. Apie senelio vardu registruotus žemės sklypus pareiÅ¡kėja nurodo sužinojusi (duomenys neskelbtini) m. pradžioje kai priėmė savo mirusio tėvo (palikėjo sÅ«naus) P. J.

P. palikimÄ . PareiÅ¡kimas teismui buvo pateiktas 2021 m. balandžio 8 d. Nuo sužinojimo iki kreipimosi į teismÄ dienos praėjo neypatingai ilgas laiko tarpas, įvertinus laikÄ reikalingÄ dokumentams surinkti. Byloje nėra duomenų, jog kas nors bÅ«tų įgijęs nuosavybės teises į paveldėtinus žemės sklypus, todėl kitų asmenų teisės ir teisėti interesai pažeisti nebus. Kiti suinteresuoti asmenys nepateikė teismui reikalavimų, jog pretenduoja į palikimÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja praleido įstatymo nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ pareiÅ¡kimui dėl palikimo priėmimo po palikėjo mirties paduoti dėl svarbių priežasčių.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, praleistas terminas palikimui priimti atnaujintinas, nustatant pareiÅ¡kėjai trijų mėnesių terminÄ palikimui, atsiradusiam po H. P. mirties, priimti, kurio eiga pradėtina skaičiuoti Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.57 straipsnis). Vadovaudamasis CPK 576-578, 290-292 straipsniais teismas n u t a r i a: patenkinti pareiÅ¡kimÄ . Atnaujinti pareiÅ¡kėjai J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ (duomenys neskelbtini) mirusio H.

P. (a. k. (duomenys neskelbtini) palikimui priimti, nustatant pareiÅ¡kėjai trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti. Laikyti naujo termino eigos pradžia nutarties įsiteisėjimo dienÄ . Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirÄ jį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Vaidas Pajeda