8414729f-d5e9-4e0f-aacf-6f2b2c7d3f54 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1360-413/2020 Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00464-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.10; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 1 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3728-939/2020 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieÅ¡kinį atsakovui M.

S. dėl skolos priteisimo. Teisėjas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Kapitalo valda“ teismui pateiktu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo M. S. 502,57 Eur sumÄ , susidedančiÄ iÅ¡ 145,42 Eur skolos, 342,61 Eur delspinigių ir 14,54 Eur baudos, taip pat 5 proc. metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2007 m. sausio 15 d. atsakovas su pirmine kreditore UAB „Ūkio banko lizingas“ pasirašė iÅ¡perkamosios nuomos sutartį dėl televizoriaus įsigijimo, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo 12 mėnesių mokėti lizingo įmokas. Sumokėjęs keturias pradines įmokas, atsakovas nuo 2007 m. birželio 25 d. įmokų mokėjimÄ nutraukė ir toliau jų nemokėjo. Tokiu bÅ«du jis liko skolingas pradiniam kreditoriui 145,42 Eur sumÄ . 2009 m. kovo 4 d. UAB „Ūkio banko lizingas“ su ieÅ¡kove pasirašė reikalavimo teisių perleidimo sutartį.

Apie reikalavimo perleidimÄ atsakovas buvo informuotas, tačiau skolos nesumokėjo. Atsakovas pažeidė savo sutartines prievoles. Kadangi sutartis nebuvo nutraukta, todėl ieÅ¡kovė, vadovaudamasi iÅ¡perkamosios nuomos sutarties 2.1, 11.1, 11.2 punktais, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 145,42 Eur skolÄ , 342,61 Eur (145,42 Eur x 0,05 proc. x 4 712 d.) delspinigius, 14,54 Eur (145,42 Eur x 10 procentų) baudÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. birželio 16 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovei UAB „Kapitalo valda“ iÅ¡ atsakovo M.

S. 145,42 Eur skolÄ , 52,35 Eur delspinigius, 14,54 Eur baudÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (212,31 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 6,34 Eur (septynių eurų 84 ct) dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Teismas nustatė, kad UAB ,,Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas 2007 m. sausio 15 d. sudarė iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. 701566995, pagal kuriÄ atsakovas įsigijo už 699 Lt (202,44 Eur) televizorių, sutartyje nustatant dalinius kredito grÄ Å¾inimus ir galutinį kredito sugrÄ Å¾inimo terminÄ iki 2008 m. sausio 25 d. Atsakovas sutarties 2.1 punktu įsipareigojo pagal Å¡alių suderintÄ mokėjimo grafikÄ pradiniam kreditoriui sumokėti visas mokėjimų grafike numatytas įmokas (turto vertę, palÅ«kanas ir sutarties mokestį), todėl iÅ¡ viso mokėtina suma buvo 785,94 Lt (227,62 Eur).

IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas atliko pirmas keturias įmokas, likusios sumos 502,10 Lt (145,42 Eur) nesumokėjo. Dėl to ginčo byloje nėra. UAB ,,Ūkio banko lizingas“ 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolÄ ieÅ¡kovei UAB „Kapitalo valda“. Nors ieÅ¡kovė nurodė, kad apie reikalavimo perleidimÄ atsakovÄ iÅ¡ karto informavo, tačiau į bylÄ tokių įrodymų nepateikė. Vadovaujantis CK 6.63 straipsniu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ .

Atsakovas sutarties nevykdė, iki ieÅ¡kinio teismui padavimo skolos negrÄ Å¾ino, atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieÅ¡kovei neginčijo, įrodymų apie prievolės įvykdymÄ byloje nėra, todėl iÅ¡ jo priteistina 145,42 Eur skola.

5. Teismas pažymėjo, kad atsakovas savo prievolės nevykdė nuo 2007 m. birželio 25 d. ir pagal su pradine kreditore sudarytÄ sutartį sumokėjo tik keturias įmokas. Pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieÅ¡kovei perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi tik 2020 m. gegužės 19 d., t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus daugiau kaip vienuolikai metų. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė ypač ilgÄ laikÄ nesiėmė visų galimų veiksmų skolai iÅ¡ieÅ¡koti, tačiau už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius.

Kreipimosi į teismÄ dienai paskaičiuota delspinigių suma daugiau kaip du kartus virÅ¡ija skolos sumÄ . IeÅ¡kovė teismui nenurodė jokių logiÅ¡kų, svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymais pagrįstų paaiÅ¡kinimų, kodėl tiek metų nesikreipė į teismÄ dėl skolos priteisimo, o jos teiginiai, kad nuo 2010 metų ėmėsi ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, nepagrįsti įrodymais, kaip ir nepateikta įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų ketinęs / žadėjęs ieÅ¡kovei atsiskaityti ir dėl to bÅ«tų galima pateisinti ieÅ¡kovės delsimÄ .

6. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas yra silpnesnė Å¡alis – vartotojas, prievolė yra įvykdyta iÅ¡ dalies, o per ilgai delsdama kreiptis į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, ieÅ¡kovė leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, kurių priteisimas neatitiktų Å¡alių interesų pusiausvyros, protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principų. Todėl sprendė, kad yra pagrindas sumažinti ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti netesybas ir priteistinus iÅ¡ atsakovo delspinigius skaičiuoti už 180 dienų, taikant Å¡alių sutartimi nustatytÄ 0,2 proc. normÄ , t. y. 52,35 Eur (145,42 Eur x 0,2 proc. x 180 d.) (CK 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis).

Pažymėjo, kad tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ tokio pobÅ«džio byloje (Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-773/2019, Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-617-413/2020). IeÅ¡kovės reikalavimas dėl likusios delspinigių dalies priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

7. Nurodė, kad pagal Sutarties 11.2 punktÄ atsakovas, nevykdydamas arba netinkamai vykdydamas sutarties 5.2. ir 5.5. punktus, turi sumokėti 10 proc. neiÅ¡pirktos daikto vertės baudÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad nurodytais atsakovo kontaktiniais duomenimis su juo susisiekti nepavyko, atsakovas nepranešė ne tik apie gyvenamosios vietos, bet ir telefono numerio pasikeitimÄ , nepateikė dokumentų, susijusių su savo finansine bÅ«kle, jos pasikeitimu, dėl to pažeidė sutarties 5.2. ir 5.5. punktus. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepateikė į bylÄ jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji pareikalavo pateikti dokumentus, susijusius su atsakovo finansine bÅ«kle ar turinčius reikÅ¡mės sutarties vykdymui, kaip tai numatyta sutarties 5.2 punkte, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitė atsakovo telefono numeris (5.5 punktas) (CPK 179 straipsnis, 185 straipsnis).

Pažymėjo, kad atsakovas su pirmine kreditore sudarytoje sutartyje savo gyvenamosios vietos adresÄ yra nurodęs (duomenys neskelbtini). Patikrinęs Gyventojų registro duomenis teismas nustatė, kad atsakovas savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini). Todėl teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė sutarties 5.5. punkto sÄ lygas ir nepranešė ieÅ¡kovei apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimÄ (sutarties 5.5. punktas, 11.2. punktas). Remdamasis nurodytu, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 14,54 Eur baudos priteisimo yra pagrįstas.

III. Apeliacinio skundo argumentai 8. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „Kapitalo valda“ (toliau – apeliantė) praÅ¡o pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimÄ už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo ir priteistÄ iÅ¡ atsakovo M. S. ieÅ¡kovės UAB „Kapitalo valda“ naudai 52,35 Eur dydžio delspinigių sumÄ padidinti (priteisti) iki 342,61 Eur dydžio delspinigių sumos (0,05 proc.); atitinkamai patikslinti, kad priteistos procesinės palÅ«kanos skaičiuojamos nuo visos sumos (145,42 Eur skolos, 342,61 Eur delspinigių, 14,54 Eur baudos).

Taip pat praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ ir kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Apeliantės nuomone, teismas priteisė nepagrįstai mažus, neatitinkančius Å¡alių interesų pusiausvyros, 52,35 Eur dydžio delspinigius, vietoje praÅ¡ytų priteisti 342,61 Eur dydžio delspinigių. Teismas faktiÅ¡kai savo iniciatyva pritaikė sutrumpintÄ 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių senaties terminÄ , kas nėra numatyta įstatyme. 8.2.

Teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakinga už pradelstų įvykdyti prievolę pagal sutartį dienų skaičių, yra nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Nuo pat reikalavimo į atsakovÄ atsiradimo, ieÅ¡kovė ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ atsakovo ikiteisminiu bÅ«du (keliu), abiem Å¡alims (kontrahentams) patiriant kuo mažiau iÅ¡laidų, o bÅ«tent – jau 2009 m. kovo 23 d. atsakovui buvo pateikta visa informacija (duomenys) apie kreditoriaus pagal sutartį pasikeitimÄ bei reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį arba kreiptis į ieÅ¡kovÄ nurodytais kontaktais (kontaktiniais duomenimis), siunčiami raginimai ir siekiama iÅ¡spręsti ginÄÄ taikiai, vėliau pradėtas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas ikiteisminiu bÅ«du (keliu) per skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo įmonę UAB „Sergel“, o nepavykus iÅ¡ieÅ¡koti ikiteismine tvarka, kreiptasi į teismÄ .

Teismas nevertino tos aplinkybės, kad bÅ«tent atsakovas ne tik nesirÅ«pino skolos grÄ Å¾inimu (nepranešė apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, vengė bendradarbiauti, įsipareigojimų nevykdė (ir nevykdo) ilgÄ laikÄ ir nė karto nebuvo susisiekęs nei su pradiniu kreditoriumi, nei su ieÅ¡kovu), bet ir elgėsi nesÄ Å¾iningai, visais įmanomais bÅ«dais sÄ moningai vengė įvykdyti prievolę. 8.3. Toks skolininko sÄ moningas neveikimas (kadangi įsipareigojimai nevykdomi ilgÄ laikotarpį, kas negali bÅ«ti pateisinama kaip laikini skolininko finansiniai sunkumai, pvz., darbo netekimas, kvalifikacijos kėlimas, studijos ir pan., kadangi skolininkas, jeigu nebÅ«tų buvęs piktybiÅ¡kas kreditoriaus atžvilgiu, Å¡iuos įsipareigojimus per 4712 d. tikrai bÅ«tų įvykdęs (ir skolÄ pamiršęs), nes skola santykinai nėra didelė) negali bÅ«ti pateisinamas silpnesne sutarties Å¡alimi, tokiu bÅ«du iÅ¡ skolininko kreditoriaus naudai praktiÅ¡kai visiÅ¡kai nepriteisiant delspinigių (tik 52,35 Eur, kai skola 145,42 Eur) (Å¡altiniai:

Šiaulių apygardos teismo 2020-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-270-357/2020, Šiaulių apygardos teismo 2020-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-458-569/2020, Šiaulių apygardos teismo 2020-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-428-372/2020). 8.4. Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Ši teisės norma yra imperatyvi, atitinkamai, nesant ginčo šalies prašymo dėl ieškinio senaties taikymo, teismas savo iniciatyva ieškinio senaties taikyti negali.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, kad atsakovas bÅ«tų pateikęs praÅ¡ymÄ taikyti sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senatį (jis tokiÄ galimybę/teisę turėjo, kadangi žinojo apie vykstantį teismo procesÄ dėl skolos priteisimo). 2014 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2014 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad, atsakovui nepateikus reikalavimo taikyti sutrumpintÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams priteisti delspinigius pareikÅ¡ti (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas) pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas iÅ¡ atsakovo priteistinų delspinigių dydį, nepagrįstai taikė nurodytÄ senaties terminÄ savo iniciatyva (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). 8.5.

Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas padarys iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas vis tik netaikė atsakovo atžvilgiu 6 (Å¡eÅ¡ių) mėn. (sutrumpintos) delspinigių senaties, ieÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-56-560/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-10918-871/2018, Å iaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-270-357/2020 iÅ¡dėstytais argumentais, kadangi mano, kad Å¡ie teismo (teismų) argumentai yra mažiau subjektyvus bei Å¡aliÅ¡ki (nesÄ Å¾iningo) atsakovo atžvilgiu, labiau atitinka ieÅ¡kovės ir skolininko interesų pusiausvyrÄ .

9. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ nepateiktas. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – delspinigių mažinimo pagal sutartį priteisimo pagrindai.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB ,,Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas M. S. 2007 m. sausio 15 d. sudarė iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. 701566995, pagal kuriÄ atsakovas įsigijo 699 Lt vertės televizorių, įsipareigodamas grÄ Å¾inti kreditÄ dalimis iki 2008 m. sausio 25 d. Be to, atsakovas įsipareigojo pagal sutartį sumokėti palÅ«kanas ir sutarties mokestį, todėl iÅ¡ viso mokėtina pradiniam kreditoriui suma buvo 785,94 Lt (227,62 Eur). IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas atliko pirmas keturias įmokas, likusios sumos 145,42 Eur nesumokėjo ir dėl to ginčo byloje nėra.

13. UAB ,,Ūkio banko lizingas“ 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolÄ ieÅ¡kovei UAB „Kapitalo valda“. Nors apeliantė nurodė, kad apie reikalavimo perleidimÄ atsakovÄ iÅ¡ karto informavo, tačiau tokių įrodymų, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, ieÅ¡kovė į bylÄ nepateikė.

14. Apeliantė, nesutikdama su teismo iÅ¡vada, kad ji perėmusi reikalavimo teises ilgai delsė iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ atsakovo, nurodo, jog nuo pat reikalavimo į atsakovÄ atsiradimo ji ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ ikiteisminiu bÅ«du, abiem Å¡alims (kontrahentėms) patiriant kuo mažiau iÅ¡laidų, o bÅ«tent – jau 2009 m. kovo 23 d. atsakovui pateikė visÄ informacijÄ (duomenis) apie kreditoriaus pagal sutartį pasikeitimÄ bei reikalavimÄ Ä¯vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį arba kreiptis į ieÅ¡kovę nurodytais kontaktais; siuntė atsakovui raginimus ir siekė iÅ¡spręsti ginÄÄ taikiai, vėliau pradėjo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ikiteisminiu bÅ«du per skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo įmonę UAB „Sergel“. Nepavykus iÅ¡ieÅ¡koti skolos ikiteismine tvarka, kreipėsi į teismÄ .

15. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju iÅ¡perkamosios nuomos sutartis sudaryta laisva Å¡alių valia, tačiau tiek pradinis kreditorius, tiek ieÅ¡kovė, perėmusi reikalavimo teises iÅ¡ pradinio kreditoriaus, yra verslo subjektai, turintys patirties sudarydami įvairias sutartis, todėl joms taikomi didesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai. Pradinis kreditorius yra lizingo paslaugas teikianti įmonė, kuri ir rengė sutarties sÄ lygas bei numatė ne tik sankcijas nuomininkui (atsakovui), bet ir lizingo įmonės teises – tikrinti duomenis, susijusius su sutartimi, reikalauti iÅ¡ nuomininko visos reikalingos informacijos pateikimo apie jo finansinę bÅ«klę, o nuomininkui daugiau kaip 30 dienų pradelsus sumokėti įmokÄ , reikalauti nutraukti sutartį, grÄ Å¾inti daiktÄ , reikalauti sumokėti sutartyje nustatytus mokesčius, delspinigius, baudas (Sutarties 6.1, 6.2, 12 punktai).

16. Taigi, jau pačioje sutartyje tiek pradiniam kreditoriui, tiek jo teisių perėmėjui (ieÅ¡kovei) yra aiÅ¡kiai nustatytas 30 dienų terminas, kuriam suėjus kreditorius iÅ¡ karto turi imtis aktyvių veiksmų sutarčiai iÅ¡saugoti arba jai nutraukti su visomis iÅ¡ to iÅ¡plaukiančiomis aplinkybėmis. Ä® bylÄ nepateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pradinis kreditorius, o vėliau, t. y. nuo 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo teises perėmusi apeliantė ėmėsi bet kokių sutartyje numatytų veiksmų siekiant iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ atsakovo arba nutraukti sutartį ir susigrÄ Å¾inti turtÄ . Taigi, apeliantės argumentai, kad nuo pat reikalavimo į atsakovÄ atsiradimo momento ieÅ¡kovė ėmėsi aktyvių veiksmų grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl vadovautis tokia ieÅ¡kovės pozicija pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo (CPK 178, 185 straipsniai).

17. Anot apeliantės, teismas savo iniciatyva taikė ieškinio senatį netesyboms, nors senaties terminas taikomas tik tada, jei to prašo atsakovas. Šiuo atveju atsakovas neprašė taikyti ieškinio senaties, todėl teismas nepagrįstai delspinigius paskaičiavo tik už 180 dienų.

18. IÅ¡perkamosios nuomos sutarties 11.1 punkte numatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvienÄ pavėluotÄ atsiskaityti dienÄ . Pirmosios instancijos teismas praÅ¡omÄ priteisti delspinigių sumÄ nuo 342,61 Eur sumos sumažino iki 52,35 Eur vadovaudamasis teismuose nusistovėjusia praktika dėl delspinigių paskaičiavimo už 180 dienų, pažymėdamas, kad delspinigius, kurie keletÄ kartų virÅ¡ija skolÄ , mažina kaip neproporcingai didelius ir nepagrįstus. Apeliantė su Å¡ia teismo iÅ¡vada nesutinka, nurodydama, kad tokiam delspinigių mažinimui nėra teisinio pagrindo.

19. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolių įvykdymas gali bÅ«ti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais bÅ«dais. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Susitarimas dėl netesybų turi bÅ«ti raÅ¡ytinis (CK 6.72 straipsnis). Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

20. Nagrinėjamu atveju pradinis kreditorius ir atsakovas sutartimi susitarė, kad už nevykdomÄ ar netinkamai vykdomÄ prievolę bus skaičiuojami 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvienÄ pavėluotÄ atsiskaityti dienÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas savo prievolės pradiniam kreditoriui nustatytais terminais neįvykdė ir liko skolingas 145,42 Eur.

21. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali bÅ«ti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumÄ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis).

22. Nagrinėjamu klausimu formuodamas teismų praktikÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Å¡alių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o Å¡alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų reiÅ¡kia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; 2018 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

23. Be to, kasacinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad jeigu Å¡alys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos bÅ«tų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumÄ ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

Ä®statyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiÅ¡kiai per didelės arba kai prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Minėta, jog nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali bÅ«ti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sÄ raÅ¡as nebaigtinis: į Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį ir sutarties tikslus, ar Å¡alys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus, sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , bankų mokamų palÅ«kanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ , nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį, Å¡alių tarpusavio santykius, kt.

Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

24. PrieÅ¡ingai nei apeliantė, atsakovas, sudarydamas iÅ¡perkamosios nuomos sutartį, neturėjo realios galimybės derėtis dėl jos sÄ lygų (įskaitant ir sÄ lygÄ dėl delspinigių), nes pasirašė lizingo bendrovės parengtas standartines sutarties sÄ lygas (CK 6.185 str. Akto redakcija, galiojusi nuo 2006 m. liepos 14 d. iki 2008 m. gruodžio 3 d.).

25. Pažymėtina, kad IÅ¡perkamosios nuomos sutarties 2007 m. sausio 15 d. sudarymo metu galiojo ir Å¡iai dienai tebegalioja CK 6.350 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios vartojimo sutarties sampratÄ . Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas – verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui – vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainÄ . Vartojimo sutartis, pagal kuriÄ parduodama prekė ir paslauga, laikoma vartojimo pirkimo–pardavimo sutartimi.

26. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai).

Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, bÅ«tina identifikuoti sutarties Å¡alis (vartotojÄ ir prekių (paslaugų) tiekėjÄ ) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iÅ¡ sutarties Å¡alių – vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019).

27. Nagrinėjamu atveju 2007 m. sausio 15 d. iÅ¡perkamosios nuomos sutarties bendrųjų sÄ lygų 1 punkte nustatyta, kad lizingo įmonė nuperka iÅ¡ nuomininko nurodyto pardavėjo turtÄ ir perduoda jį nuomininkui valdyti ir naudotis už užmokestį su sÄ lyga, kad sumokėjus visÄ sutartyje numatytÄ kainÄ , turtas pereis nuomininkui nuosavybės teise. IÅ¡ sutarties specialiųjų sÄ lygų matyti, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ nupirko atsakovo M. S. nurodytÄ televizorių iÅ¡ pardavėjo UAB „Alvydo verslas“ ir perdavė jį valdyti atsakovui, kuris sutiko per dvylika mėnesių sumokėti dalimis visÄ daikto kainÄ , kad daiktas pereitų jo nuosavybėn.

28. Taigi, pagal teisinį reglamentavimÄ ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus yra akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovÄ laikė vartotoju, nes prekę (televizorių) įsigijo fizinis asmuo savo asmeniniams, Å¡eimos poreikiams tenkinti, prekę pardavė verslininkas. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai savo iniciatyva taikė ieÅ¡kinio senatį delspinigiams ir delspinigius skaičiavo tik už 180 dienų, be to, ieÅ¡kovė prašė priteisti ne visus sutartimi numatytus delspinigius, paskaičiuotų po 0,2 procentus, tačiau juos pati sumažino iki 0,05 procentų dydžio.

29. Pažymėtina, jog toks 180 dienų terminas, kaip maksimalus laikotarpis netesyboms skaičiuoti, yra imperatyviai įtvirtintas Å¡iuo metu galiojančiame Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, kuris įsigaliojo nuo 2011 m. balandžio 1 d. Nors Å¡i materialinės teisės norma priimta vėliau nei sudaryta sutartis (2007 m. sausio 15 d.), tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog jame nurodyta maksimali delspinigių riba, netesybų skaičiavimo trukmė gali bÅ«ti laikoma kaip orientacinė, vertinant ir iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius, taip pat ir vertinant įstatymo leidėjo iÅ¡reikÅ¡tÄ pozicijÄ dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiÅ¡kiai reglamentuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014, Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1349-480/2018;

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-773/2019).

30. Å iuo metu galiojančioje Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Netesybos negali bÅ«ti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomi.

31. Pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteisiamų netesybų dydį, atsižvelgė į tai, jog sutartis sudaryta tarp juridinio ir fizinio asmens – silpnesnės Å¡alies – vartotojo, kad ieÅ¡kovė reikalavimo teisę į atsakovÄ perėmė 2009 m. kovo 4 d., tačiau į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo kreipėsi tik 2020 m. gegužės 19 d., t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus daugiau kaip deÅ¡imt metų, o savo paaiÅ¡kinimų dėl aktyvių ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų atlikimo nepagrindė jokiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas pritaria Å¡iems pirmosios instancijos teismo argumentams, todėl tokia ieÅ¡kovės delsimo kreiptis į teismÄ dėl netesybų priteisimo praktika negali bÅ«ti pateisinama ir toleruojama.

32. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovė yra bendrovė, kurios veikla susijusi su pradelstų piniginių sumų įgijimu iÅ¡ pradinių kreditorių ir Å¡ių sumų iÅ¡ieÅ¡kojimu iÅ¡ skolininkų, todėl toks ieÅ¡kovės elgesys, nepagrįstai ilgÄ laikÄ delsiant kreiptis į teismÄ , negali bÅ«ti laikomas tinkamu įgyvendinant savo teises ir teisėtus interesus, o tokio elgesio pasekmės negali bÅ«ti perkeliamos tik vienai sutarties Å¡aliai (atsakovui). Pažymėtina, kad netgi apeliantei savanoriÅ¡kai sumažinus sutartyje numatytus delspinigius nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc., praÅ¡oma priteisti delspinigių suma (342,61 Eur), palyginus su pagrindine skola (145,42 Eur), yra akivaizdžiai per didelė ir prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, suteikia ieÅ¡kovei galimybę nepagrįstai praturtėti pažeidžiant kitos sutarties Å¡alies interesus (CK 1.2 straipsnis).

33. Apeliantė prašo vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-56-560/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-10918-871/2018, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-270-357/2020. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime už akių vadovavosi Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-96-773/2019 ir šio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-617-413/2020, taip pat kasacinio teismo praktika.

34. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad bendrosios kompetencijos teismai yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose. Tačiau CPK 4 straipsnyje nurodyta, kad vienodos teismų praktikos formavimÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

35. Apeliantės nurodytoje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-56-560/2018, bylos faktinės aplinkybės sutampa, tačiau teismas sutiko su apeliantės UAB „Kapitalo valda“ argumentais, jog nėra pagrindo mažinti delspinigių, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas netesybas mažino pagrįstai, bet per daug. Å ioje nutartyje teismas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ne tik į atsakovo, kaip vartotojo, padėtį ir jos implikacijas, bet ir į tai, kad ieÅ¡kovas ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ atsakovo ikiteisminiu bÅ«du, o tik nepavykus to padaryti, kreipėsi į teismÄ , kad atsakovas nesirÅ«pino skolos grÄ Å¾inimu, vengė įvykdyti prievolę, nebendradarbiavo, neteikė procesinių dokumentų Å¡iame procese.

36. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas nurodytoje nutartyje dėl delspinigių mažinimo vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, kurioje abi sutarties Å¡alys yra privatÅ«s juridiniai asmenys, profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, todėl kasacinis teismas toje byloje darė iÅ¡vadÄ , kad jos geba pamatuoti prisiimtÄ rizikÄ , o galimas teismo įsikiÅ¡imas į jų sutartinius teisinius santykius yra labai ribotas. Antra vertus, Vilniaus apygardos teismas nustatė aplinkybes, kad UAB „Kapitalo valda“ ėmėsi priemonių iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko skolÄ ikiteisminiu keliu, tačiau to padaryti nepavyko.

37. PrieÅ¡ingai nei paminėtose bylose, Å¡ioje nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ bylos duomenų nenustatė, kad ieÅ¡kovė ėmėsi aktyvių veiksmų skolai iÅ¡ieÅ¡koti ikiteismine tvarka, nes byloje nėra nė vieno tokias aplinkybes patvirtinančio įrodymo, be to, kaip jau minėta, į teismÄ ieÅ¡kovė kreipėsi praėjus daugiau kaip deÅ¡imt metų.

38. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo vadovautis žemesnės grandies teismo priimtu procesiniu sprendimu, nes tai prieÅ¡tarauja kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kasacinio teismo nutartyje iÅ¡dėstytų iÅ¡aiÅ¡kinimų teisinė galia pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį reiÅ¡kia privalomumÄ Å¾emesnės instancijos teismui atsižvelgti į byloje ginčo santykiams taikytinos teisės iÅ¡aiÅ¡kinimus, materialiosios ir (ar) proceso teisės normų prasmės atskleidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018).

39. Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-96-773/2019 citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017, kurioje paskolos sutarties Å¡alys buvo du fiziniai asmenys ir tarp jų buvo iÅ¡kilęs ginčas dėl delspinigių dydžio. Taip pat citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012, kurioje pažymėta, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali bÅ«ti pripažintas tinkamu, o kitu – aiÅ¡kiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali bÅ«ti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikÅ¡tų, kad netesybos visada turi bÅ«ti tik tam tikro dydžio.

40. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Kauno apygardos teismo nurodytose civilinėse bylose priimtais procesiniais sprendimais, nes paminėtų bylų ir nagrinėjamos bylos aplinkybės yra panaÅ¡ios. Pažymėtina, kad analogiÅ¡koje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-102-324/2018 apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigÄ kontroliuoti sutartimi nustatytų delspinigių dydžio pagrįstumÄ , trumpinant laikotarpį, už kurį skaičiuotini delspinigiai, o darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ â€“ vadovavosi analogiÅ¡kais tos pačios grandies teismų priimtais sprendimais.

41. Aptariamam kontekste pastebėtina, kad iki Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimo Kauno apygardos teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, jau yra pateikęs savo iÅ¡aiÅ¡kinimus prieÅ¡ tai iÅ¡nagrinėtose ir savo faktinėmis aplinkybėmis panaÅ¡iose minėtose civilinėse bylose e2A-102-324/2018; Nr. e2A-96-773/2019; Nr. e2A-617-413/2020, tačiau ieÅ¡kovė (apeliantė), nekvestionavusi Å¡ių iÅ¡aiÅ¡kinimų įstatymo nustatyta tvarka (neskųsdama apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų kasacine tvarka), ir toliau teikia teismui analogiÅ¡kus procesinius dokumentus (ieÅ¡kinius ir apeliacinius skundus). Å ios aplinkybės suponuoja teismo teisę iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovei, kad už nepagrįstų apeliacinių skundų pateikimÄ ieÅ¡kovei gali bÅ«ti taikomos įstatyme numatytos sankcijos (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

42. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiniam bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatui reikÅ¡mės neturi, todėl teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019; kt.).

Dėl procesinės bylos baigties 43. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , todėl pakeisti teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ .

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Gintautas Koriaginas