840fd166-17bf-4f22-82cd-047274e9fa4d · Å iaulių apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedir A. P. ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui Mažeikių sodininkų bendrijai â(duomenys neskelbtini)â, treÄiajam asmeniui valstybÄs įmonei Registrų centras dÄl bendrijos įstatų pripažinimo negaliojanÄiais ir jų registracijos panaikinimo juridinių asmenų registre bei visuotinio susirinkimo nutarimo panaikinimo. Teismas n u s t a t Ä: GinÄo esmÄ ApeliacinÄje byloje sprendžiamas klausimas dÄl pirmos instancijos teismo nutarties ieÅ¡kinį laikyti nepaduotu dÄl to, kad per teismo nustatytÄ terminÄ nepaÅ¡alinti visi ieÅ¡kinio trÅ«kumai.
Legislator headnote
AI generated840fd166-17bf-4f22-82cd-047274e9fa4d · Å iaulių apygardos teismas: AbsoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinÄjamoje byloje apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ (CPK 329 straipsnis).Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio konstitucinÄs teisÄs ir laisvÄs pažeidžiamos, turi teisÄ kreiptis į teismÄ . Å i konstitucinÄ norma įtvirtina vienÄ esminių bendrųjų teisÄs principų â asmens teisÄ kreiptis į teismÄ . Å i teisÄ, kaip ir bet kuri kita asmens teisÄ, turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos.
Full text
CivilinÄ byla Nr. 2S-173-440/2017Teisminio proceso Nr. 2-29-3-04381-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3.; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.4.9.3.5.; 3.2.4.9.3.6.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 27 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja Vilija ValantienÄ, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovų A. P. ir A. P. atskirÄ jį skundÄ dÄl Mažeikių rajono apylinkÄs teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. 2-5115-215/2016 pagal ieÅ¡kovų A.
P. ir A. P. ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui Mažeikių sodininkų bendrijai â(duomenys neskelbtini)â, treÄiajam asmeniui valstybÄs įmonei Registrų centras dÄl bendrijos įstatų pripažinimo negaliojanÄiais ir jų registracijos panaikinimo juridinių asmenų registre bei visuotinio susirinkimo nutarimo panaikinimo. Teismas n u s t a t Ä: GinÄo esmÄ ApeliacinÄje byloje sprendžiamas klausimas dÄl pirmos instancijos teismo nutarties ieÅ¡kinį laikyti nepaduotu dÄl to, kad per teismo nustatytÄ terminÄ nepaÅ¡alinti visi ieÅ¡kinio trÅ«kumai.
A. P. ir A. P. kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydami: (1) pripažinti negaliojanÄiu nuo priÄmimo momento ir panaikinti Mažeikių sodininkų bendrijos â(duomenys neskelbtini)â visuotinio ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo 3 punktÄ , kuriuo nutarta pakeisti sodininkų bendrijos buveinÄs adresÄ , (2) panaikinti Mažeikių sodininkų bendrijos â(duomenys neskelbtini)â įstatų registracijÄ juridinių asmenų registre iki atsakovas pakeis savo įstatus, (3) įpareigoti atsakovÄ pateikti teismui:
Mažeikių sodininkų bendrijos â(duomenys neskelbtini)â 2011 m. gegužÄs 14 d. įstatų originalÄ ; Mažeikių sodininkų bendrijos â(duomenys neskelbtini)â valdybos posÄdžio 2015 m. rugsÄjo 9 d. protokolo originalÄ ; Mažeikių sodininkų bendrijos â(duomenys neskelbtini)â susirinkimo 2016 m. sausio 16 d. protokolo originalÄ ; (4) priteisti iÅ¡ atsakovo bylinÄjimosi iÅ¡laidas (b. l. 1â3). Kartu su ieÅ¡kiniu pateikÄ Å¾yminio mokesÄio kvitÄ , 2006 m. rugpjÅ«Äio 24 d. sutikimo kopijÄ , Mažeikių sodininkų bendrijos â(duomenys neskelbtini)â valdybos posÄdžio 2015 m. rugsÄjo 9 d. protokolo kopijÄ , Mažeikių sodininkų bendrijos â(duomenys neskelbtini)â susirinkimo 2016 m. sausio 16 d. protokolo iÅ¡raÅ¡o kopijÄ (b. l. 4-7).Mažeikių rajono apylinkÄs teismas 2016 m. lapkriÄio 28 d. nutartimi nustatÄ A.
P. ir A. P. 20 dienų terminÄ nuo nutarties kopijos įteikimo dienos ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, t. y. (1) pateikti teismui įrodymus, jog jie yra Mažeikių sodininkų bendrijos â(duomenys neskelbtini)â nariai, (2) pateikti ieÅ¡kinio priedų originalus arba tinkamai patvirtintas jų kopijas arba pateikti teismui priežastis ir įrodymus, jog negali Å¡ių dokumentų gauti, (3) iÅ¡reikÅ¡ti nuomonÄ dÄl sprendimo už akių priÄmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį arba paruoÅ¡iamasis procesinis dokumentas, (4) iÅ¡reikÅ¡ti nuomonÄ dÄl taikos sutarties sudarymo, (5) nurodyti ar byla bus vedama per advokatÄ , (6) primokÄti už ieÅ¡kinį 41 Eur žyminio mokesÄio arba pateikti teismui ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos sprendimÄ dÄl ieÅ¡kovams teikiamos teisinÄs pagalbos, arba teikti teismui motyvuotÄ praÅ¡ymÄ atleisti ieÅ¡kovus nuo žyminio mokesÄio mokÄjimo, arba atidÄti žyminio mokesÄio mokÄjimÄ (b. l. 8â10).A.
P. ir A. P. pateikÄ teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o: (1) pripažinti negaliojanÄiais sodininkų bendrijos įstatus bei jų registracijÄ juridinių asmenų registre, (2) panaikinti sodininkų bendrijos visuotinio ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo nutarimÄ dÄl sodininkų bendrijos buveinÄs adreso pakeitimo, įpareigojant perregistruoti buveinÄ senuoju adresu (b. l. 14â16). Taip pat pateikÄ ieÅ¡kinio priedų originalus bei papildomus dokumentus: Mažeikių sodininkų bendrijos â(duomenys neskelbtini)â įstatų kopijÄ , sodininkų bendrijos pirmininkes I.
R. atsiliepimas į ieÅ¡kinį [pareikÅ¡tÄ kitoje civilinÄje byloje], A. P. raÅ¡ytinis kreipimasis į Mažeikių sodininkų bendrijos â(duomenys neskelbtini)â pirmininkÄ dÄl informacijos suteikimo, ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2016 m. kovo 18 d. sprendimas (b. l. 17â30). Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ Mažeikių rajono apylinkÄs teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi nutarÄ A. P. ir A. P. ieÅ¡kinį bei patikslintÄ ieÅ¡kinį dÄl Mažeikių sodininkų bendrijos â(duomenys neskelbtini)â įstatų pripažinimo negaliojanÄiais ir jų registracijos panaikinimo juridinių asmenų registre bei Mažeikių sodininkų bendrijos â(duomenys neskelbtini)â visuotinio ataskaitinio susirinkimo nutarimo sprendimo pakeisti bendrijos buveinÄ panaikinimo nepaÅ¡alinus ieÅ¡kinio trÅ«kumų, laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti jį padavusiems asmenims (b. l. 32â33).Teismas nustatÄ, kad A.
P. ir A. P. pateikÄ teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį bei papildomus dokumentus â praÅ¡omų iÅ¡reikalauti dokumentų originalus ir iÅ¡raÅ¡us, pateikÄ nepatvirtintÄ Mažeikių sodininkų bendrijos â(duomenys neskelbtini)â įstatų kopijÄ , taÄiau nepaÅ¡alino kitų, 2016 m. lapkriÄio 28 d. nutartyje nurodytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų, t. y. nepateikÄ duomenų jog jie yra bendrijos nariai, nesumokÄjo trÅ«kstamos žyminio mokesÄio dalies. Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodoma, kad A.
P. savo žyminio mokesÄio dalį susimokÄjo, todÄl praÅ¡oma atleisti A. P. nuo žyminio mokesÄio mokÄjimo, nes jam teikiama antrinÄ teisinÄ pagalba. Teismas pažymÄjo, kad antrinÄ teisinÄ pagalba A. P. teikiama kitoje byloje, duomenų, jog Å¡ioje byloje jam bÅ«tų teikiama antrinÄ teisinÄ pagalba ieÅ¡kovai nepateikÄ, be to žyminis mokestis mokamas ne už besikreipianÄius į teismÄ asmenis, o už ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamų reikalavimų kiekį, todÄl laikytina, jog ieÅ¡kovai nurodyto trÅ«kumo â primokÄti žyminį mokestį, nepaÅ¡alino.Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovai A.
P. ir A. P. praÅ¡o panaikinti Mažeikių rajono apylinkÄs teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį ir perduoti klausimÄ iÅ¡ naujo nagrinÄti pirmos instancijos teismui (b. l. 36â37). Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Nepagrįstai nutartyje nurodoma, kad jie nepateikÄ duomenų, jog yra bendrijos nariai. Patikslintame ieÅ¡kinyje jie nurodÄ, kad A. P. nÄra bendrijos narys, taÄiau yra pasiruoÅ¡Äs juo tapti. Be to, kartu su patikslintu ieÅ¡kiniu pateiktas bendrijos pirmininkÄs I. R. atsiliepimas [pateiktas kitoje byloje], kuriame nurodoma, jog A.
P. yra bendrijos narÄ.Teismui suformuotas vienas reikalavimas, todÄl nepagrįstai reikalaujama sumokÄti žyminį mokestį kaip už du reikalavimus.ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos sprendimu A. P. teikiama antrinÄ teisinÄ pagalba ir jis 100 procentų atleistas nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo. Abejojama teisÄjo KÄstuÄio Stulginsko neÅ¡aliÅ¡kumu, nes klausimai, kuriais remiantis buvo atsisakyta priimti jų ieÅ¡kinį, galÄjo bÅ«ti iÅ¡sprÄsti parengiamajame teismo posÄdyje.
ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 straipsnio 1 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.
AbsoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinÄjamoje byloje apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ (CPK 329 straipsnis).Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio konstitucinÄs teisÄs ir laisvÄs pažeidžiamos, turi teisÄ kreiptis į teismÄ . Å i konstitucinÄ norma įtvirtina vienÄ esminių bendrųjų teisÄs principų â asmens teisÄ kreiptis į teismÄ . Å i teisÄ, kaip ir bet kuri kita asmens teisÄ, turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos.
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginÄijama jo teisÄ arba įstatymų saugomas interesas. Taigi teisÄ kreiptis į teismÄ yra neginÄijama teisÄ. TaÄiau asmens teisÄs kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo procesinÄ tvarka ir sÄ lygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose â CPK ir kituose įstatymuose, ir tam, kad Å¡i teisÄ bÅ«tų įgyvendinta tinkamai, Å¡ios tvarkos bÅ«tina laikytis.
Taigi teismas, sprÄsdamas ieÅ¡kinio priÄmimo klausimÄ , privalo ex officio (lot. savo iniciatyva) aiÅ¡kintis, ar objektyviai egzistuoja asmens teisÄs kreiptis į teismÄ prielaidos ir tinkamo teisÄs kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygos. Viena iÅ¡ teisÄs kreiptis į teismÄ tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų yra įstatymo reikalavimus atitinkanÄio ieÅ¡kinio pateikimas, o teismo taikomas ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutas sudaro galimybÄ ieÅ¡kovui iÅ¡taisyti trÅ«kumus, teismui neatsisakant priimto pradinio ieÅ¡kinio.
Visgi įpareigojimas Å¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus tuo atveju, kada pateiktas ieÅ¡kinys yra pakankamai aiÅ¡kus, t. y. ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas yra suprantami, o tam tikrų Å¡iais klausimais ieÅ¡kinyje esanÄių netikslumų paÅ¡alinimas iÅ¡ esmÄs nieko nekeistų ir nebÅ«tų staigmena atsakovui, neatitiktų ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto paskirties. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad per teismo nustatytÄ terminÄ A. P. ir A. P. pateikÄ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo iÅ¡taisÄ dalį ieÅ¡kinio trÅ«kumų, nurodydami savo nuomonÄ dÄl galimybÄs priimti sprendimÄ už akių atsakovui nepateikus paruoÅ¡iamųjų procesinių dokumentų, ar bylÄ ves per advokatÄ , pasisakÄ dÄl galimybÄs sudaryti taikos sutartį.
Pirmos instancijos teismo vertinimu, liko neiÅ¡sitaisyti du ieÅ¡kinio trÅ«kumui, susijÄ su klausimais dÄl tinkamo ieÅ¡kovo bei žyminio mokesÄio dydžiu (b. l. 32â33). DÄl tinkamo ieÅ¡kovo. Viena tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų yra subjektas, galintis kreiptis į teismÄ , t. y. tinkamas ieÅ¡kovas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡alies tinkamumo civiliniame procese klausimÄ svarbu, nes, tik esant ieÅ¡kovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilÄs ginÄas, subjektams, teismas gali priimti sprendimÄ , kuris turÄtų tiesioginÄ Ä¯takÄ Å¡alių materialiosioms teisÄms ir pareigoms, t. y. iÅ¡sprÄsti kilusį Å¡alių ginÄÄ .
Netinkama Å¡alimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nÄra ginÄijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisÄ (netinkamas ieÅ¡kovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį (netinkamas atsakovas). Teismui sprendžiant klausimÄ dÄl konkretaus asmens procesinÄs padÄties â ieÅ¡kovo ar atsakovo â tinkamumo, bÅ«tina nustatyti ir įvertinti, iÅ¡ kokio materialiojo teisinio santykio yra kilÄs ginÄas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai.
PareiÅ¡kus ieÅ¡kinį ir ruoÅ¡iantis bylos teisminiam nagrinÄjimui, daroma tik prielaida, kad Å¡alys yra materialinio teisinio santykio subjektai ir kad tarp jų yra kilÄs ginÄas dÄl tarpusavio teisių ir pareigų. Iki teismo sprendimo priÄmimo dienos proceso Å¡alys laikomos tikÄtinais materialinių teisinių santykių subjektais, nes nustatyti ar ieÅ¡kovas ir atsakovas tikrai yra materialinio teisinio santykio subjektai, įmanoma tik nustaÄius visas bylos aplinkybes. ProcesinÄs teisÄs normos reglamentuoja kokios pasekmÄs kyla, teismui nustaÄius, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisÄ, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, taÄiau ar asmeniui priklauso reikalavimo teisÄ ar asmuo turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti nustatoma pagal materialinÄs teisÄs normas.IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad ieÅ¡kinio reikalavimai yra susijÄ su juridinio asmens â Mažeikių sodininkų bendrijos â(duomenys neskelbtini)â â valdymo organo (visuotinio susirinkimo) sprendimo panaikinimu, taip pat juridinio asmens steigimo dokumentų galimo prieÅ¡taravimo Lietuvos Respublikos sodininkų įstatymo nuostatoms.
TeisÄ ginÄyti valdymo organų sprendimus priklauso juridinio asmens nariams, nagrinÄjamu atveju, sodų bendrijos nariams. IeÅ¡kinį teismui pareiÅ¡kÄ sutuoktiniai A. P. ir A. P., atsižvelgiant į tai, kad kartu su pirminiu ieÅ¡kiniu nebuvo pateikta duomenų, kad jie yra sodininkų bendrijos nariai, teismas įpareigojo Å¡iuos duomenis pateikti (b. l. 8â10). Vykdant minÄtÄ nutartį pateikÄ sodininkų bendrijos pirmininkÄs I. R. atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį [pareikÅ¡tÄ kitoje civilinÄje byloje], kuriame nurodoma, kad A.
P. yra Mažeikių sodininkų bendrijos â(duomenys neskelbtini)â narÄ (b. l. 27â28), taip pat pateikÄ A. P. raÅ¡ytinį kreipimÄ si į Mažeikių sodininkų bendrijos â(duomenys neskelbtini)â pirmininkÄ dÄl informacijos suteikimo, susijusios su bendrijos vidaus teisÄs aktais (b. l. 29).Remiantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi teismas gali naudotis teismų informacinÄs sistemos duomenimis, ne tik nagrinÄdamas ginÄÄ iÅ¡ esmÄs, bet ir sprÄsdamas ieÅ¡kinio priÄmimo klausimÄ .
IÅ¡ teismų informacinÄs sistemos LITEKO matyti, kad tame paÄiame Mažeikių rajono apylinkÄs teisme buvo nagrinÄta civilinÄ byla Nr. 2-1228-636/2016 dÄl ginÄo tarp sodininkų bendrijos narių, pagal ieÅ¡kovÄs A. P. ieÅ¡kinį dÄl Mažeikių sodininkų bendrijos â(duomenys neskelbtini)â valdybos posÄdžio protokolo pripažinimo niekiniu. Sprendimas priimtas 2016 m. rugsÄjo 9 d. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo sprÄsti, kad A. P. yra Å¡ios sodų bendrijos narÄ, nors tuo paÄiu pažymÄtina, kad kreipiantis į su nauju ieÅ¡kiniu, ji neatleidžiama nuo pareigos pateikti konkreÄius duomenis.
ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas formaliai teisus pasisakydamas, kad nepateikti konkretÅ«s duomenys, neabejotinai patvirtinantys, kad į teismÄ besikreipiantys A. P. ir A. P. yra bendrijos nariai. TaÄiau byloje esantys duomenys bei teismų informacinÄs sistemos LITEKO duomenys leidžia daryti prielaidÄ , kad ieÅ¡kovÄ A. P. yra Å¡ios sodų bendrijos narÄ. TodÄl Å¡iuo atveju tikslinga įpareigoti pateikti konkreÄius duomenis ( CPK 225 straipsnis), bet ne ieÅ¡kinį Å¡iuo pagrindu laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti jį padavusiems asmenims CPK 115 , 138 straipsnis.
DÄl žyminio mokesÄio. Kita tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų yra ir žyminio mokesÄio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kuriÄ turi sumokÄti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokÄjimas (CPK 80 straipsnis). Žyminio mokesÄio institutu įstatymų leidÄjas siekia keleto vieÅ¡ajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybÄ nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrÄ dalį valstybÄs iÅ¡laidų, skirtų teismams iÅ¡laikyti, skatinti Å¡alis ieÅ¡koti taikių ginÄų sprendimo bÅ«dų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinÄ, procesinÄ ar kitokiÄ padÄtį, vienodas galimybes kreiptis į teismÄ dÄl pažeistų teisių gynimo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 2-228-196/2016, 2016 m. gegužÄs 5 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e2-850-516/2016).CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesÄio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies žyminio mokesÄio mokÄjimo bei Å¡io mokesÄio atidÄjimo sÄ lygas ir tvarkÄ (CPK 83, 84 straipsniai), kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinÄs, procesinÄs ar kitokios padÄties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismÄ dÄl pažeistų teisių gynimo.
PažymÄtina, kad įpareigojimas sumokÄti CPK nustatyto dydžio žyminį mokestį negali bÅ«ti traktuojamas kaip užkertantis keliÄ ginti pažeistas teises. Atkreiptinas dÄmesys, jog galimybÄ asmenį atleisti nuo dalies žyminio mokesÄio sumokÄjimo yra siejama ne su jo turimomis lÄÅ¡omis, o su realia turtine padÄtimi. Tai reiÅ¡kia, kad teismas, vertindamas asmens galimybÄ sumokÄti žyminį mokestį bei poreikį šį asmenį atleisti nuo dalies žyminio mokesÄio mokÄjimo, atsižvelgia į Å¡iam asmeniui priklausanÄio viso turto kiekį bei jo vertÄ.
PažymÄtina, kad bylos nagrinÄjimo ribas apibrÄžia į teismÄ besikreipianÄio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieÅ¡kinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. IeÅ¡kinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ privalo suformuluoti ieÅ¡kovas, â tai faktinio pobÅ«džio aplinkybÄs, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieÅ¡kinio dalykÄ â materialųjį teisinį reikalavimÄ . IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad A. P. ir A. P. kreipÄsi į Mažeikių rajono apylinkÄs teismÄ dÄl Mažeikių sodininkų bendrijos â(duomenys neskelbtini)â įstatų panaikino bei jų registracijos juridinių asmenų registre panaikinimo.
Teigiama, kad įstatai neatitinka Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo reikalavimų, nes juose nÄra numatyti patikslinto ieÅ¡kinio 2-12 punktuose nurodyta informacija. A. P. ir A. P. taip pat praÅ¡o pripažinti sodininkų bendrijos visuotinio ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo, vykusio 2016 m. sausio 16 d., nutarimo pakeisti bendrijos buveinÄs adresÄ negaliojanÄiu. TodÄl apeliacinÄs instancijos teismas pripažįsta, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinÄjamu atveju yra reiÅ¡kiami du savarankiÅ¡ki reikalavimai.Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktu už neturtinį reikalavimÄ mokÄtinas 41 Eur dydžio žyminis mokestis.
O tuo atveju, kai reiÅ¡kiami keli reikalavimai, žyminio mokesÄio dydis apskaiÄiuotinas pagal bendrÄ visų reikalavimų sumÄ (CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinÄjamu atveju yra reiÅ¡kiami du savarankiÅ¡ki neturtiniai reikalavimai, todÄl pagrįstai pirmos instancijos teismas pripažino, kad Å¡iuo atveju kreipiantis į teismÄ mokÄtinas 82 Eur žyminis mokestis. IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad A. P. prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ sumokÄjo 41 Eur žyminio mokesÄio (b. l. 8), t. y. tik dalį byloje mokÄtino žyminio mokesÄio.
Teismas įpareigojo sumokÄti trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesÄio dalį (41 Eur) arba pateikti teismui ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos sprendimÄ dÄl ieÅ¡kovams teikiamos teisinÄs pagalbos, arba motyvuotÄ praÅ¡ymÄ atleisti ar atidÄti žyminio mokesÄio mokÄjimÄ (b. l. 8â10). Vykdant teismo įpareigojimÄ patikslintame ieÅ¡kinyje suformuotas praÅ¡ymas A. P. nuo žyminio mokesÄio mokÄjimo, nes jam ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2016 m. kovo 18 d. sprendimu teikiama antrinÄ teisinÄ pagalba ir jis 100 procentų atleistas nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo (b. l. 14â16, 30).PažymÄtina, kad teismas turi pareigÄ ne tik aiÅ¡kiai nurodyti ieÅ¡kinio trÅ«kumus, bet ir paaiÅ¡kinti, kokius duomenis bÅ«tina pateikti siekiant iÅ¡taisyti nustatytus procesinio dokumento trÅ«kumus.
NagrinÄjamu atveju teismas nurodÄ keturis alternatyvius bÅ«dus, kaip iÅ¡taisyti šį ieÅ¡kinio trÅ«kumÄ , susijusį su žyminio mokesÄio mokÄjimu. IeÅ¡kovai nurodÄ, kad 2016-03-18 sprendimu A. P. ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos sprendimu suteikta antrinÄ teisinÄ pagalba. PateikÄ minÄtÄ sprendimÄ dÄl antrinÄs teisinÄs pagalbos suteikimo, taÄiau kitoje civilinÄje byloje Nr. 2FB-1229-853/2016. ApeliacinÄs instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos iÅ¡vada, kad ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos sprendimu antrinÄ teisinÄ pagalba yra teikiama asmeniui konkreÄioje byloje, todÄl aplinkybÄ, kad vienam iÅ¡ ieÅ¡kovų, A.
P. suteikta antrinÄ teisinÄ pagalba byloje dÄl fizinio asmens bankroto byloje savaime nereiÅ¡kia, kad antrinÄ teisinÄ pagalba yra teikiama ir Å¡ioje byloje. TaÄiau asmuo, neatstovaujamas advokato ir neturintis teisinio iÅ¡silavinimo, galÄjo ir nežinoti, kad kiekvienu konkreÄiu atveju, dÄl kiekvieno kreipimosi į teismÄ sprendžiama dÄl antrinÄs teisinÄs pagalbos suteikimo, ar nesuteikimo, todÄl pripažintina, kad teismas nenustatydamas papildomo termino trÅ«kumams paÅ¡alinti formaliai taikÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ ir nepagrįstai laikÄ ieÅ¡kinį Å¡iuo pagrindu nepaduotu ir grÄ Å¾intinu.
DÄl teisÄjo Å¡aliÅ¡kumo. Kitas atskirajame skunde keliamas klausimas susijÄs su viena tinkamo proceso garantijų, t. y. užtikrinimu, kad Å¡alių ginÄÄ nagrinÄtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Å i esminÄ garantija įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinÄ teisÄ, jog jo bylÄ iÅ¡nagrinÄtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia tai, kad asmens bylos negali nagrinÄti teisÄjas, dÄl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių: teisÄjas, nagrinÄjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminÄ Å¾mogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos iÅ¡nagrinÄjimo, pasitikÄjimo teismu sÄ lyga.
Vadinasi, turi bÅ«ti Å¡alinamos prielaidos, galinÄios sukelti abejonių dÄl teisÄjo ir teismo neÅ¡aliÅ¡kumo. Asmens konstitucinÄs teisÄs į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turinio aiÅ¡kinimas yra reikÅ¡mingas taikant bei aiÅ¡kinant garantijas įtvirtinanÄias proceso teisÄs normas (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-553/2010). Kasacinis teismas ne vienÄ kartÄ yra pažymÄjÄs, kad visos aplinkybÄs, sudaranÄios pagrindÄ tiek teisÄjui nuÅ¡alinti, tiek paÄiam nusiÅ¡alinti, turi bÅ«ti pagrįstos (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrÄžiama, kad teisÄ Ä¯ neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinÄjama dviem aspektais â subjektyviuoju ir objektyviuoju.
Subjektyvusis teismo ir teisÄjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nÄ vienas teisÄjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nÄra tendencingas (žr. 1989 m. gegužÄs 24 d. sprendimÄ byloje Hauschildt prieÅ¡ DanijÄ , peticijos Nr. 10486/83, par. 48). Pasisakydamas dÄl objektyviųjų teismo ir teisÄjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrÄžÄs, kad turi bÅ«ti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dÄl teisÄjų neÅ¡aliÅ¡kumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar neÅ¡aliÅ¡kumu yra pagrįsta, bylos Å¡alies iÅ¡reikÅ¡ta abejonÄ yra svarbi, bet ne lemiama (žr. 1998 m. gegužÄs 20 d. sprendimÄ byloje Gautrin ir kti prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 38/1997/822/1025â1028).
Lemiamos reikÅ¡mÄs turi tai, ar nuogÄ stavimas gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ byloje Wettstein prieÅ¡ Å veicarijÄ , peticijos Nr. 33958/96, par. 44; 1996 m. rugpjÅ«Äio 7 d. sprendimÄ byloje Ferrantelli ir Santangelo prieÅ¡ ItalijÄ , peticijos Nr. 19874/92, par. 58). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijÄs su hierarchiniais ar kitokiais teisÄjo ir kitų proceso dalyvių ryÅ¡iais (žr., pvz., 2004 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Miller ir kiti prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ, peticijos Nr. 45825/99, 45826/99 ir 45827/99; 2005 m. liepos 15 d. sprendimÄ byloje MežnariÄ prieÅ¡ KroatijÄ , peticijos Nr. 71615/01 ir kt.).
Jeigu pareiÅ¡kÄjas savo praÅ¡ymÄ grindžia bendro pobÅ«džio ir abstrakÄiais pagrindais, nenurodydamas jokių specifinių ir realių faktų, kurie galÄtų sukelti abejonių dÄl teisÄjų neÅ¡aliÅ¡kumo, jo praÅ¡ymai dÄl teismo Å¡aliÅ¡kumo gali bÅ«ti laikomi piktnaudžiavimu (žr. 2015 m. liepos 9 d. sprendimÄ byloje A. K. prieÅ¡ LichtenÅ¡teinÄ , peticijos Nr. 38191/12, par. 67). Apeliantai konkreÄiu atveju pirmos instancijos teisme nenurodÄ aplinkybių dÄl teisÄjo Å¡aliÅ¡kumo, nepraÅ¡Ä jo nuÅ¡alinti.
KlausimÄ dÄl teisÄjo Å¡aliÅ¡kumo iÅ¡kÄlÄ tik atskirajame skunde, taÄiau pateikÄ abstraktaus pobÅ«džio argumentus. ApeliacinÄs instancijos teismas iÅ¡nagrinÄjÄs ir įvertinÄs apeliantų nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantai argumentų, įrodymų, kurie leistų pagrįstai suabejoti teisÄjo neÅ¡aliÅ¡kumu ar suinteresuotumu Å¡ios bylos baigtimi, nepateikÄ.Be to pažymÄtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad įprasti teisÄjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos apeliantas vertina kaip nepalankius) savaime nereiÅ¡kia teisÄjo Å¡aliÅ¡kumo (žr.
Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimÄ byloje A. K. prieÅ¡ LichtenÅ¡teinÄ , peticijos Nr. 38191/12, par. 67). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta sprÄstina, kad pirmosios instancijos teismo teisÄjo procesinis sprendimas sprendžiant ieÅ¡kinio priÄmimo klausimÄ nerodo teisÄjo Å¡aliÅ¡kumo, todÄl atskirojo skundo argumentai dÄl teisÄjo Å¡aliÅ¡kumo atmestini kaip nepagrįsti. DÄl bylos procesinÄs baigties. IeÅ¡kinio priÄmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisÄ kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisÄ Ä¯gyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos ir kita.
TaÄiau konkreÄiu atveju apeliacinÄs instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas formaliai taikÄ Å¡alių procesinių dokumentų reikalavimus reglamentuojanÄias proceso teisÄs normas, neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad ieÅ¡kovai nÄra atstovaujami advokato. Taip pat pažymÄtina, kad ieÅ¡kovams kartu su ieÅ¡kiniu (patikslintu ieÅ¡kiniu) nepateikus dokumentų originalų, Å¡ie dokumentai gali bÅ«ti pateikti bylos nagrinÄjimo metu, o ieÅ¡kovams neturint tokios galimybÄs, dokumentai reikalingi bylos nagrinÄjimui iÅ¡reikalautini teismo iniciatyva.
Kadangi kartu su patikslintu ieÅ¡kiniu pateikti duomenys dÄl jame nurodytų aplinkybių tikslintini, teismas turÄjo pareigÄ pratÄsti ar pakartotinai nustatyti terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti, o ne dÄl minÄtų trÅ«kumų nepaÅ¡alinimo ieÅ¡kinį laikyti nepaduotu.DÄl kitų atskirajame skunde iÅ¡dÄstytų argumentų, apeliacinÄs instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisÄtumo ir pagrįstumo.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad iÅ¡ dalies sutinkant su apeliantų argumentais atskirasis skundas tenkintas iÅ¡ dalies, Mažeikių rajono apylinkÄs teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis naikintina ir perduotina A.
P. ir A. P. ieÅ¡kinio priÄmimo klausimÄ pirmos instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Å iaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, n u t a r i a : Panaikinti Mažeikių rajono apylinkÄs teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį ir perduoti ieÅ¡kinio priÄmimo klausimÄ pirmos instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo.Nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos.Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
TeisÄja             Vilija ValantienÄ