Legislator Case Law & Legislation
840fd166-17bf-4f22-82cd-047274e9fa4d AI generated

840fd166-17bf-4f22-82cd-047274e9fa4d · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 840fd166-17bf-4f22-82cd-047274e9fa4d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir A. P. ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui Mažeikių sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, trečiajam asmeniui valstybės įmonei Registrų centras dėl bendrijos įstatų pripažinimo negaliojančiais ir jų registracijos panaikinimo juridinių asmenų registre bei visuotinio susirinkimo nutarimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: Ginčo esmė Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo nutarties ieÅ¡kinį laikyti nepaduotu dėl to, kad per teismo nustatytÄ terminÄ nepaÅ¡alinti visi ieÅ¡kinio trÅ«kumai.

Legislator headnote

AI generated

840fd166-17bf-4f22-82cd-047274e9fa4d · Å iaulių apygardos teismas: Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Å i konstitucinė norma įtvirtina vienÄ esminių bendrųjų teisės principų – asmens teisę kreiptis į teismÄ . Å i teisė, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2S-173-440/2017Teisminio proceso Nr. 2-29-3-04381-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3.; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.4.9.3.5.; 3.2.4.9.3.6.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 27 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų A. P. ir A. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5115-215/2016 pagal ieÅ¡kovų A.

P. ir A. P. ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui Mažeikių sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, trečiajam asmeniui valstybės įmonei Registrų centras dėl bendrijos įstatų pripažinimo negaliojančiais ir jų registracijos panaikinimo juridinių asmenų registre bei visuotinio susirinkimo nutarimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: Ginčo esmė Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo nutarties ieÅ¡kinį laikyti nepaduotu dėl to, kad per teismo nustatytÄ terminÄ nepaÅ¡alinti visi ieÅ¡kinio trÅ«kumai.

A. P. ir A. P. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami: (1) pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento ir panaikinti Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo 3 punktÄ , kuriuo nutarta pakeisti sodininkų bendrijos buveinės adresÄ , (2) panaikinti Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų registracijÄ juridinių asmenų registre iki atsakovas pakeis savo įstatus, (3) įpareigoti atsakovÄ pateikti teismui:

Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. gegužės 14 d. įstatų originalÄ ; Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio 2015 m. rugsėjo 9 d. protokolo originalÄ ; Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo 2016 m. sausio 16 d. protokolo originalÄ ; (4) priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 1–3). Kartu su ieÅ¡kiniu pateikė žyminio mokesčio kvitÄ , 2006 m. rugpjūčio 24 d. sutikimo kopijÄ , Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio 2015 m. rugsėjo 9 d. protokolo kopijÄ , Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo 2016 m. sausio 16 d. protokolo iÅ¡raÅ¡o kopijÄ (b. l. 4-7).Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi nustatė A.

P. ir A. P. 20 dienų terminÄ nuo nutarties kopijos įteikimo dienos ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, t. y. (1) pateikti teismui įrodymus, jog jie yra Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nariai, (2) pateikti ieÅ¡kinio priedų originalus arba tinkamai patvirtintas jų kopijas arba pateikti teismui priežastis ir įrodymus, jog negali Å¡ių dokumentų gauti, (3) iÅ¡reikÅ¡ti nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį arba paruoÅ¡iamasis procesinis dokumentas, (4) iÅ¡reikÅ¡ti nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo, (5) nurodyti ar byla bus vedama per advokatÄ , (6) primokėti už ieÅ¡kinį 41 Eur žyminio mokesčio arba pateikti teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimÄ dėl ieÅ¡kovams teikiamos teisinės pagalbos, arba teikti teismui motyvuotÄ praÅ¡ymÄ atleisti ieÅ¡kovus nuo žyminio mokesčio mokėjimo, arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ (b. l. 8–10).A.

P. ir A. P. pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o: (1) pripažinti negaliojančiais sodininkų bendrijos įstatus bei jų registracijÄ juridinių asmenų registre, (2) panaikinti sodininkų bendrijos visuotinio ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo nutarimÄ dėl sodininkų bendrijos buveinės adreso pakeitimo, įpareigojant perregistruoti buveinę senuoju adresu (b. l. 14–16). Taip pat pateikė ieÅ¡kinio priedų originalus bei papildomus dokumentus: Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų kopijÄ , sodininkų bendrijos pirmininkes I.

R. atsiliepimas į ieÅ¡kinį [pareikÅ¡tÄ kitoje civilinėje byloje], A. P. raÅ¡ytinis kreipimasis į Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkę dėl informacijos suteikimo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2016 m. kovo 18 d. sprendimas (b. l. 17–30). Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi nutarė A. P. ir A. P. ieÅ¡kinį bei patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų pripažinimo negaliojančiais ir jų registracijos panaikinimo juridinių asmenų registre bei Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio ataskaitinio susirinkimo nutarimo sprendimo pakeisti bendrijos buveinę panaikinimo nepaÅ¡alinus ieÅ¡kinio trÅ«kumų, laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti jį padavusiems asmenims (b. l. 32–33).Teismas nustatė, kad A.

P. ir A. P. pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį bei papildomus dokumentus – praÅ¡omų iÅ¡reikalauti dokumentų originalus ir iÅ¡raÅ¡us, pateikė nepatvirtintÄ Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų kopijÄ , tačiau nepaÅ¡alino kitų, 2016 m. lapkričio 28 d. nutartyje nurodytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų, t. y. nepateikė duomenų jog jie yra bendrijos nariai, nesumokėjo trÅ«kstamos žyminio mokesčio dalies. Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodoma, kad A.

P. savo žyminio mokesčio dalį susimokėjo, todėl praÅ¡oma atleisti A. P. nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes jam teikiama antrinė teisinė pagalba. Teismas pažymėjo, kad antrinė teisinė pagalba A. P. teikiama kitoje byloje, duomenų, jog Å¡ioje byloje jam bÅ«tų teikiama antrinė teisinė pagalba ieÅ¡kovai nepateikė, be to žyminis mokestis mokamas ne už besikreipiančius į teismÄ asmenis, o už ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamų reikalavimų kiekį, todėl laikytina, jog ieÅ¡kovai nurodyto trÅ«kumo – primokėti žyminį mokestį, nepaÅ¡alino.Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovai A.

P. ir A. P. praÅ¡o panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį ir perduoti klausimÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui (b. l. 36–37). Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Nepagrįstai nutartyje nurodoma, kad jie nepateikė duomenų, jog yra bendrijos nariai. Patikslintame ieÅ¡kinyje jie nurodė, kad A. P. nėra bendrijos narys, tačiau yra pasiruošęs juo tapti. Be to, kartu su patikslintu ieÅ¡kiniu pateiktas bendrijos pirmininkės I. R. atsiliepimas [pateiktas kitoje byloje], kuriame nurodoma, jog A.

P. yra bendrijos narė.Teismui suformuotas vienas reikalavimas, todėl nepagrįstai reikalaujama sumokėti žyminį mokestį kaip už du reikalavimus.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu A. P. teikiama antrinė teisinė pagalba ir jis 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Abejojama teisėjo Kęstučio Stulginsko nešališkumu, nes klausimai, kuriais remiantis buvo atsisakyta priimti jų ieškinį, galėjo būti išspręsti parengiamajame teismo posėdyje.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Å i konstitucinė norma įtvirtina vienÄ esminių bendrųjų teisės principų – asmens teisę kreiptis į teismÄ . Å i teisė, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi teisė kreiptis į teismÄ yra neginčijama teisė. Tačiau asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo procesinė tvarka ir sÄ lygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose – CPK ir kituose įstatymuose, ir tam, kad Å¡i teisė bÅ«tų įgyvendinta tinkamai, Å¡ios tvarkos bÅ«tina laikytis.

Taigi teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , privalo ex officio (lot. savo iniciatyva) aiÅ¡kintis, ar objektyviai egzistuoja asmens teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ir tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygos. Viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieÅ¡kinio pateikimas, o teismo taikomas ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutas sudaro galimybę ieÅ¡kovui iÅ¡taisyti trÅ«kumus, teismui neatsisakant priimto pradinio ieÅ¡kinio.

Visgi įpareigojimas Å¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus tuo atveju, kada pateiktas ieÅ¡kinys yra pakankamai aiÅ¡kus, t. y. ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas yra suprantami, o tam tikrų Å¡iais klausimais ieÅ¡kinyje esančių netikslumų paÅ¡alinimas iÅ¡ esmės nieko nekeistų ir nebÅ«tų staigmena atsakovui, neatitiktų ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto paskirties. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad per teismo nustatytÄ terminÄ A. P. ir A. P. pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo iÅ¡taisė dalį ieÅ¡kinio trÅ«kumų, nurodydami savo nuomonę dėl galimybės priimti sprendimÄ už akių atsakovui nepateikus paruoÅ¡iamųjų procesinių dokumentų, ar bylÄ ves per advokatÄ , pasisakė dėl galimybės sudaryti taikos sutartį.

Pirmos instancijos teismo vertinimu, liko neiÅ¡sitaisyti du ieÅ¡kinio trÅ«kumui, susiję su klausimais dėl tinkamo ieÅ¡kovo bei žyminio mokesčio dydžiu (b. l. 32–33). Dėl tinkamo ieÅ¡kovo. Viena tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų yra subjektas, galintis kreiptis į teismÄ , t. y. tinkamas ieÅ¡kovas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡alies tinkamumo civiliniame procese klausimÄ svarbu, nes, tik esant ieÅ¡kovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimÄ , kuris turėtų tiesioginę įtakÄ Å¡alių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. iÅ¡spręsti kilusį Å¡alių ginÄÄ .

Netinkama Å¡alimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieÅ¡kovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį (netinkamas atsakovas). Teismui sprendžiant klausimÄ dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieÅ¡kovo ar atsakovo – tinkamumo, bÅ«tina nustatyti ir įvertinti, iÅ¡ kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai.

Pareiškus ieškinį ir ruošiantis bylos teisminiam nagrinėjimui, daroma tik prielaida, kad šalys yra materialinio teisinio santykio subjektai ir kad tarp jų yra kilęs ginčas dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Iki teismo sprendimo priėmimo dienos proceso šalys laikomos tikėtinais materialinių teisinių santykių subjektais, nes nustatyti ar ieškovas ir atsakovas tikrai yra materialinio teisinio santykio subjektai, įmanoma tik nustačius visas bylos aplinkybes. Procesinės teisės normos reglamentuoja kokios pasekmės kyla, teismui nustačius, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, tačiau ar asmeniui priklauso reikalavimo teisė ar asmuo turi pagal ieškinį atsakyti nustatoma pagal materialinės teisės normas.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškinio reikalavimai yra susiję su juridinio asmens – Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ – valdymo organo (visuotinio susirinkimo) sprendimo panaikinimu, taip pat juridinio asmens steigimo dokumentų galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos sodininkų įstatymo nuostatoms.

Teisė ginčyti valdymo organų sprendimus priklauso juridinio asmens nariams, nagrinėjamu atveju, sodų bendrijos nariams. IeÅ¡kinį teismui pareiÅ¡kė sutuoktiniai A. P. ir A. P., atsižvelgiant į tai, kad kartu su pirminiu ieÅ¡kiniu nebuvo pateikta duomenų, kad jie yra sodininkų bendrijos nariai, teismas įpareigojo Å¡iuos duomenis pateikti (b. l. 8–10). Vykdant minėtÄ nutartį pateikė sodininkų bendrijos pirmininkės I. R. atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį [pareikÅ¡tÄ kitoje civilinėje byloje], kuriame nurodoma, kad A.

P. yra Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narė (b. l. 27–28), taip pat pateikė A. P. raÅ¡ytinį kreipimÄ si į Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkę dėl informacijos suteikimo, susijusios su bendrijos vidaus teisės aktais (b. l. 29).Remiantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi teismas gali naudotis teismų informacinės sistemos duomenimis, ne tik nagrinėdamas ginÄÄ iÅ¡ esmės, bet ir spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ .

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad tame pačiame Mažeikių rajono apylinkės teisme buvo nagrinėta civilinė byla Nr. 2-1228-636/2016 dėl ginčo tarp sodininkų bendrijos narių, pagal ieškovės A. P. ieškinį dėl Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio protokolo pripažinimo niekiniu. Sprendimas priimtas 2016 m. rugsėjo 9 d. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo spręsti, kad A. P. yra šios sodų bendrijos narė, nors tuo pačiu pažymėtina, kad kreipiantis į su nauju ieškiniu, ji neatleidžiama nuo pareigos pateikti konkrečius duomenis.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas formaliai teisus pasisakydamas, kad nepateikti konkretÅ«s duomenys, neabejotinai patvirtinantys, kad į teismÄ besikreipiantys A. P. ir A. P. yra bendrijos nariai. Tačiau byloje esantys duomenys bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys leidžia daryti prielaidÄ , kad ieÅ¡kovė A. P. yra Å¡ios sodų bendrijos narė. Todėl Å¡iuo atveju tikslinga įpareigoti pateikti konkrečius duomenis ( CPK 225 straipsnis), bet ne ieÅ¡kinį Å¡iuo pagrindu laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti jį padavusiems asmenims CPK 115 , 138 straipsnis.

Dėl žyminio mokesčio. Kita tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kuriÄ turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto vieÅ¡ajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrÄ dalį valstybės iÅ¡laidų, skirtų teismams iÅ¡laikyti, skatinti Å¡alis ieÅ¡koti taikių ginčų sprendimo bÅ«dų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokiÄ padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-850-516/2016).CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies žyminio mokesčio mokėjimo bei Å¡io mokesčio atidėjimo sÄ lygas ir tvarkÄ (CPK 83, 84 straipsniai), kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo.

Pažymėtina, kad įpareigojimas sumokėti CPK nustatyto dydžio žyminį mokestį negali bÅ«ti traktuojamas kaip užkertantis keliÄ ginti pažeistas teises. Atkreiptinas dėmesys, jog galimybė asmenį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo yra siejama ne su jo turimomis lėšomis, o su realia turtine padėtimi. Tai reiÅ¡kia, kad teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį šį asmenį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į Å¡iam asmeniui priklausančio viso turto kiekį bei jo vertę.

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismÄ besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieÅ¡kinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. IeÅ¡kinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ privalo suformuluoti ieÅ¡kovas, – tai faktinio pobÅ«džio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieÅ¡kinio dalykÄ â€“ materialųjį teisinį reikalavimÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad A. P. ir A. P. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismÄ dėl Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų panaikino bei jų registracijos juridinių asmenų registre panaikinimo.

Teigiama, kad įstatai neatitinka Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo reikalavimų, nes juose nėra numatyti patikslinto ieÅ¡kinio 2-12 punktuose nurodyta informacija. A. P. ir A. P. taip pat praÅ¡o pripažinti sodininkų bendrijos visuotinio ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo, vykusio 2016 m. sausio 16 d., nutarimo pakeisti bendrijos buveinės adresÄ negaliojančiu. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra reiÅ¡kiami du savarankiÅ¡ki reikalavimai.Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktu už neturtinį reikalavimÄ mokėtinas 41 Eur dydžio žyminis mokestis.

O tuo atveju, kai reiÅ¡kiami keli reikalavimai, žyminio mokesčio dydis apskaičiuotinas pagal bendrÄ visų reikalavimų sumÄ (CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra reiÅ¡kiami du savarankiÅ¡ki neturtiniai reikalavimai, todėl pagrįstai pirmos instancijos teismas pripažino, kad Å¡iuo atveju kreipiantis į teismÄ mokėtinas 82 Eur žyminis mokestis. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad A. P. prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio (b. l. 8), t. y. tik dalį byloje mokėtino žyminio mokesčio.

Teismas įpareigojo sumokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dalį (41 Eur) arba pateikti teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimÄ dėl ieÅ¡kovams teikiamos teisinės pagalbos, arba motyvuotÄ praÅ¡ymÄ atleisti ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ (b. l. 8–10). Vykdant teismo įpareigojimÄ patikslintame ieÅ¡kinyje suformuotas praÅ¡ymas A. P. nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes jam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2016 m. kovo 18 d. sprendimu teikiama antrinė teisinė pagalba ir jis 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo (b. l. 14–16, 30).Pažymėtina, kad teismas turi pareigÄ ne tik aiÅ¡kiai nurodyti ieÅ¡kinio trÅ«kumus, bet ir paaiÅ¡kinti, kokius duomenis bÅ«tina pateikti siekiant iÅ¡taisyti nustatytus procesinio dokumento trÅ«kumus.

Nagrinėjamu atveju teismas nurodė keturis alternatyvius bÅ«dus, kaip iÅ¡taisyti šį ieÅ¡kinio trÅ«kumÄ , susijusį su žyminio mokesčio mokėjimu. IeÅ¡kovai nurodė, kad 2016-03-18 sprendimu A. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba. Pateikė minėtÄ sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tačiau kitoje civilinėje byloje Nr. 2FB-1229-853/2016. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos iÅ¡vada, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu antrinė teisinė pagalba yra teikiama asmeniui konkrečioje byloje, todėl aplinkybė, kad vienam iÅ¡ ieÅ¡kovų, A.

P. suteikta antrinė teisinė pagalba byloje dėl fizinio asmens bankroto byloje savaime nereiÅ¡kia, kad antrinė teisinė pagalba yra teikiama ir Å¡ioje byloje. Tačiau asmuo, neatstovaujamas advokato ir neturintis teisinio iÅ¡silavinimo, galėjo ir nežinoti, kad kiekvienu konkrečiu atveju, dėl kiekvieno kreipimosi į teismÄ sprendžiama dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, ar nesuteikimo, todėl pripažintina, kad teismas nenustatydamas papildomo termino trÅ«kumams paÅ¡alinti formaliai taikė ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ ir nepagrįstai laikė ieÅ¡kinį Å¡iuo pagrindu nepaduotu ir grÄ Å¾intinu.

Dėl teisėjo Å¡aliÅ¡kumo. Kitas atskirajame skunde keliamas klausimas susijęs su viena tinkamo proceso garantijų, t. y. užtikrinimu, kad Å¡alių ginÄÄ nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Å i esminė garantija įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga.

Vadinasi, turi bÅ«ti Å¡alinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo neÅ¡aliÅ¡kumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turinio aiÅ¡kinimas yra reikÅ¡mingas taikant bei aiÅ¡kinant garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010). Kasacinis teismas ne vienÄ kartÄ yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ tiek teisėjui nuÅ¡alinti, tiek pačiam nusiÅ¡alinti, turi bÅ«ti pagrįstos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju.

Subjektyvusis teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nė vienas teisėjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. 1989 m. gegužės 24 d. sprendimÄ byloje Hauschildt prieÅ¡ DanijÄ , peticijos Nr. 10486/83, par. 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi bÅ«ti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar neÅ¡aliÅ¡kumu yra pagrįsta, bylos Å¡alies iÅ¡reikÅ¡ta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. 1998 m. gegužės 20 d. sprendimÄ byloje Gautrin ir kti prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 38/1997/822/1025–1028).

Lemiamos reikÅ¡mės turi tai, ar nuogÄ stavimas gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ byloje Wettstein prieÅ¡ Å veicarijÄ , peticijos Nr. 33958/96, par. 44; 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimÄ byloje Ferrantelli ir Santangelo prieÅ¡ ItalijÄ , peticijos Nr. 19874/92, par. 58). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryÅ¡iais (žr., pvz., 2004 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Miller ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 45825/99, 45826/99 ir 45827/99; 2005 m. liepos 15 d. sprendimÄ byloje Mežnarić prieÅ¡ KroatijÄ , peticijos Nr. 71615/01 ir kt.).

Jeigu pareiÅ¡kėjas savo praÅ¡ymÄ grindžia bendro pobÅ«džio ir abstrakčiais pagrindais, nenurodydamas jokių specifinių ir realių faktų, kurie galėtų sukelti abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo, jo praÅ¡ymai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo gali bÅ«ti laikomi piktnaudžiavimu (žr. 2015 m. liepos 9 d. sprendimÄ byloje A. K. prieÅ¡ LichtenÅ¡teinÄ , peticijos Nr. 38191/12, par. 67). Apeliantai konkrečiu atveju pirmos instancijos teisme nenurodė aplinkybių dėl teisėjo Å¡aliÅ¡kumo, neprašė jo nuÅ¡alinti.

KlausimÄ dėl teisėjo Å¡aliÅ¡kumo iÅ¡kėlė tik atskirajame skunde, tačiau pateikė abstraktaus pobÅ«džio argumentus. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs apeliantų nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantai argumentų, įrodymų, kurie leistų pagrįstai suabejoti teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu ar suinteresuotumu Å¡ios bylos baigtimi, nepateikė.Be to pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos apeliantas vertina kaip nepalankius) savaime nereiÅ¡kia teisėjo Å¡aliÅ¡kumo (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimÄ byloje A. K. prieÅ¡ LichtenÅ¡teinÄ , peticijos Nr. 38191/12, par. 67). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta spręstina, kad pirmosios instancijos teismo teisėjo procesinis sprendimas sprendžiant ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ nerodo teisėjo Å¡aliÅ¡kumo, todėl atskirojo skundo argumentai dėl teisėjo Å¡aliÅ¡kumo atmestini kaip nepagrįsti. Dėl bylos procesinės baigties. IeÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos ir kita.

Tačiau konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas formaliai taikė šalių procesinių dokumentų reikalavimus reglamentuojančias proceso teisės normas, neatsižvelgė į tai, kad ieškovai nėra atstovaujami advokato. Taip pat pažymėtina, kad ieškovams kartu su ieškiniu (patikslintu ieškiniu) nepateikus dokumentų originalų, šie dokumentai gali būti pateikti bylos nagrinėjimo metu, o ieškovams neturint tokios galimybės, dokumentai reikalingi bylos nagrinėjimui išreikalautini teismo iniciatyva.

Kadangi kartu su patikslintu ieÅ¡kiniu pateikti duomenys dėl jame nurodytų aplinkybių tikslintini, teismas turėjo pareigÄ pratęsti ar pakartotinai nustatyti terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti, o ne dėl minėtų trÅ«kumų nepaÅ¡alinimo ieÅ¡kinį laikyti nepaduotu.Dėl kitų atskirajame skunde iÅ¡dėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iÅ¡ dalies sutinkant su apeliantų argumentais atskirasis skundas tenkintas iÅ¡ dalies, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis naikintina ir perduotina A.

P. ir A. P. ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Å iaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, n u t a r i a : Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėja             Vilija Valantienė