2020-12-16 Nr. AB-23934-3-63-3-01968-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. C. ir A. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. C. ir A. D. skundą atsakovui Neringos savivaldybės administracijai dėl neveikimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2020-12-16 Nr. AB-23934-3-63-3-01968-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjai V. C. ir A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti atsakovą Neringos savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas, Administracija) išnagrinėti pareiškėjų pateiktą skundą per įstatymo nustatytus terminus ir informuoti pareiškėjus apie skundo nagrinėjimo rezultatą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. eA-3443-624/2020
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01968-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 24.4; 24.7; 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. C. ir A. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. C. ir A. D. skundą atsakovui Neringos savivaldybės administracijai dėl neveikimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjai V. C. ir A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti atsakovą Neringos savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas, Administracija) išnagrinėti pareiškėjų pateiktą skundą per įstatymo nustatytus terminus ir informuoti pareiškėjus apie skundo nagrinėjimo rezultatą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjai nurodė, kad gyvena pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš viso šiame pastate yra 4 gyvenamosios patalpos. Prie pagrindinio pastato yra suformuotas žemės sklypas, kuriuo naudojasi pastato, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai. Pareiškėjai nuomoja 0,0013 ha ir 0,0166 ha dydžio sklypo dalis. Viena iš ginčo pastato gyventojų atliko sklype greta gyvenamojo pastato stovinčio ūkinio pastato jai priklausančios dalies remontą ir jai priklausančioje ūkinio pastato dalyje įrengė gyvenamas patalpas, kurios yra nuolat nuomojamos kaip poilsio patalpos visiems pageidaujantiems asmenims. Nuomojami apartamentai ūkiniame pastate buvo įrengti neturint kitų bendrasavininkų sutikimo. Ūkiniame pastate įrengtos patalpos yra nuomojamos ištisus metus, ne tik vasarą, kai gyventojų skaičius būna itin didelis. Ne vasaros sezono metu dažniausiai svečiai apsigyvena savaitgaliais, vasaros sezono metu ten nuolat gyvena. Šių ūkiniame pastate įrengtų nuomojamų apartamentų gyventojai dažnai švenčia savo šventes, vartoja alkoholį, lauke kepa mėsą, triukšmauja iki vėlyvo paros meto ar net iki paryčių. Kadangi ūkinis pastatas yra labai arti gyvenamojo namo ir pareiškėjų miegamojo kambario langai tiesiogiai atkreipti į ūkinį pastatą, pareiškėjų ramybė ir poilsis yra trikdomi nuolat, taip pat ir vėlyvu paros metu bei naktimis. Siaurame gyvenamo namo sklype statomi ūkiniame pastate-sandėlyje įrengtų apartamentų nuomininkų automobiliai, todėl dėl automobilių gausos nuomininkų automobiliai nuolat apgadina pareiškėjų automobilį. Ūkiniame pastate-sandėlyje įrengtų kotedžų-apartamentų nuomininkai naudojasi gyvenamojo namo sklypu, nors ūkiniam pastatui nėra ir negali būti suformuota atskira žemės sklypo dalis, išskyrus dalį po pačiu sandėliu. Dėl nurodytų aplinkybių iš esmės pablogėja kitų gyvenamojo namo gyventojų gyvenimo sąlygos. Pareiškėjai dėl šių problemų yra ne kartą kreipėsi į policiją, Administraciją, tačiau jokių veiksmų, siekiant išspręsti probleminę situaciją, atlikta nebuvo.
3. Pareiškėjai pažymėjo, kad, siekdami apginti savo interesus, 2019 m. birželio 5 d. per savo atstovą elektroniniu paštu administracija@neringa.lt atsakovui pateikė skundą, kurio gavimą Administracija patvirtino elektroniniu paštu tą pačią dieną t. y. 2019 m. birželio 5 d. Praėjus daugiau nei įstatymo nustatytam 20 darbo dienų terminui ir negavus jokio atsakymo iš atsakovo dėl pateikto skundo, 2019 m. rugpjūčio 13 d. Administracijai buvo pateiktas užklausimas. Atsakovas atsiuntė patvirtinimą, kad dokumentas yra gautas 2019 m. rugpjūčio 13 d.
4. Pareiškėjai skunde vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) ir pabrėžė, kad iki šio skundo padavimo dienos nebuvo gautas nei atsakymas į 2019 m. birželio 5 d. pateiktą skundą, nei į 2019 m. rugpjūčio 13 d. siųstą užklausimą Administracijai.
5. Pareiškėjai teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas savo neveikimu pažeidžia jų teises, įtvirtintas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek ir viešojo administravimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose aktuose, yra priversti kreiptis į teismą, prašydami apginti pažeidžiamas teises.
6. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą nurodė, kad atsakymas į pareiškėjų 2019 m. birželio 3 d. skundą pateiktas pareiškėjų atstovui 2019 m. spalio 7 d. raštu, todėl nėra prasmės nagrinėti pareiškėjų skundo.
II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjų V. C. ir A. D. skundą atmetė.
8. Teismas iš bylos medžiagos nustatė šias faktines aplinkybes:
8.1. Pareiškėjai nuomoja žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), Neringa (toliau – ir Žemės sklypas), 0,0013 ha ir 0,0166 ha dydžio dalis. Žemės sklype yra pastatas – gyvenamasis namas, kuriame suformuoti keturi atskiri nekilnojamojo turto objektai; daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai). Pareiškėjai gyvena šiame pastate – gyvenamajame name;
8.2. Pareiškėjai 2017 m. liepos 17 d. paklausimu, adresuotu Neringos miesto merui, prašė paaiškinti, kodėl Žemės sklype esančiame sandėlyje D. S. be kitų bendrasavininkų sutikimo atidarė viešbutį. Dėl nurodytos veiklos kiti ginčo žemės sklype esančio pastato gyventojai patiria nepatogumus. Prašyta paaiškinti, kodėl po daugkartinių kreipimųsi į merą ir administracijos direktorių nesiimama jokių priemonių;
8.3. Neringos savivaldybės meras 2017 m. rugpjūčio 23 d. raštu „Dėl atsakymo į paklausimą“ informavo pareiškėjus apie tai, jog Administracijai buvo pavesta išsiaiškinti pareiškėjų paklausime pateiktus klausimus; pažymėta, kad nagrinėjant paklausimą buvo nuvykta į vietą adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, bei konstatuotos aplinkybės, jog dėl namo bendro naudojimo sklypo vyksta nuolatiniai konfliktai tarp bendrasavininkų. Rašte nurodyta, kad paklausime išdėstytų klausimų sprendimas nepatenka į Administracijos kompetenciją;
8.4. Pareiškėjai Administracijai pateikė 2019 m. birželio 3 d. skundą „Dėl ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, naudojimo“ (toliau – ir 2019 m. birželio 3 d. skundas). Pareiškėjai atsakovo prašė: 1) imtis priemonių, kad nebūtų pažeidžiami pareiškėjų interesai ir galiojantys įstatymai, ir, esant reikalui, taikyti administracinio poveikio priemones dėl D. S. vykdomos komercinės veiklos ūkiniame pastate, esančiame ginčo žemės sklype; 2) informuoti pareiškėjus raštu apie atliktus veiksmus ir pritaikytas poveikio priemones. Administracija 2019 m. birželio 5 d. elektroniniu laišku patvirtino, kad pareiškėjų skundą gavo;
8.5. Pareiškėjai atsakovui pateikė 2019 m. rugpjūčio 13 d. paklausimą „Dėl 2019 m. birželio 3 d. pareiškėjų pateikto skundo“ (toliau – ir 2019 m. rugpjūčio 13 d. paklausimas), kuriame prašė informuoti juos raštu apie atliktus veiksmus ir / ar priimtus sprendimus; nurodyta, kad negavus atsakymo per 5 darbo dienas, pareiškėjai bus priversti spręsti šį klausimą įstatymų nustatyta tvarka. 2019 m. rugpjūčio 13 d. elektroninis laiškas patvirtina, kad pareiškėjų paklausimą atsakovas gavo;
8.6. Pareiškėjai skundą teismui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus pateikė 2019 m. rugsėjo 25 d. Atsakovas atsiliepime informavo, kad atsakymas į pareiškėjų 2019 m. birželio 3 d. skundą pateiktas pareiškėjų atstovui 2019 m. spalio 7 d. raštu „Dėl ūkinio pastato esančio adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje naudojimo“ (toliau – ir 2019 m. spalio 7 d. raštas).
9. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, reglamentuojančias kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas, administracinės procedūros terminus, atvejus, kai prašymas / skundas gali būti nenagrinėjamas, bei Taisyklių nuostatas, nustatančias asmenų prašymų nagrinėjimo tvarką.
10. Teismas vertino atsakovo kartu su atsiliepimu pateikto 2019 m. spalio 7 d. rašto turinį, kuriame nurodyta, jog: 2017 m. liepos 17 d. buvo gautas analogiško turinio pareiškėjų paklausimas – skundas, į kurį buvo pateiktas atsakymas su atsakingų institucijų komentarais; naujų faktų naujai pateiktame skunde nenustatyta, todėl nebuvo pradėta administracinė skundo nagrinėjimo procedūra; apgailestaujama, jog dėl žmogiškojo faktoriaus ir klaidos atsakymas nebuvo išsiųstas laiku.
11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai 2019 m. spalio 14 d. prašyme teismui nurodė, kad 2019 m. spalio 8 d. pareiškėjų atstovas elektroniniu paštu gavo Administracijos 2019 m. spalio 7 d. raštą. Pareiškėjų 2019 m. spalio 14 d. prašyme nurodyta, jog minėtas raštas nelaikytinas „atsakymu“, kadangi: a) atsakymas pateiktas tik gavus Regionų apygardos administracinio teismo nutartį nagrinėjamoje administracinėje byloje; b) buvo ženkliai praleistas norminiuose aktuose nustatytas terminas pateikti atsakymą; c) pareiškėjai pakartotinai kreipėsi į atsakovą, prašydami informuoti dėl jų pateikto prašymo, į kurį taip pat nebuvo pateiktas atsakymas; d) nesutinka su 2019 m. spalio 7 d. rašte pateiktu teiginiu, kad „jokių naujų faktų nustatyta nebuvo“, kadangi akivaizdu, kad jokie faktai nustatinėjami nebuvo ir numanoma prielaida, kad prieš 2 metus buvusios aplinkybės negali kartotis, yra akivaizdžiai klaidinga. Pareiškėjai 2019 m. spalio 14 d. prašymu pakartotinai prašo tenkinti skundą visa apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
12. Teismas, išanalizavęs pareiškėjų 2019 m. birželio 3 d. ir 2019 m. rugpjūčio 13 d. prašymų atsakovui turinį, atsakovo 2019 m. spalio 7 d. atsakymo turinį, konstatavo, jog VAĮ 14 straipsnio 7 dalyje nustatytais terminais atsakovas nepranešė pareiškėjams apie prašymo ar skundo nenagrinėjimą. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina Administracijos 2019 m. spalio 7 d. rašte nurodytas apgailestavimas, kad „dėl žmogiškojo faktoriaus ir klaidos atsakymas nebuvo išsiųstas laiku“. Atsakovo pranešimas apie pareiškėjų skundo nenagrinėjimą buvo priimtas po skundo padavimo teismui.
13. Teismas, akcentuodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus dėl kriterijų, kurie apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas, administracinės bylos nagrinėjimo dalyką, dėl procedūrinio termino pasibaigimo pasekmių, pažymėjo, kad pareiškėjų skundo reikalavimas iš esmės yra įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjų pateiktą skundą per įstatymo nustatytus terminus ir informuoti pareiškėjus apie skundo nagrinėjimo rezultatą. Nors ir pasibaigus įstatyme nustatytam terminui, atsakovas pateikė atsakymą į pareiškėjų skundą, t. y. priėmė atitinkamą sprendimą dėl pareiškėjų skundo (pareiškėjų prašymo nenagrinėti) bei apie tai 2019 m. spalio 8 d. informavo pareiškėjus. Pareiškėjai, gavę Administracijos 2019 m. spalio 7 d. raštą bei atsiliepimą į skundą, 2019 m. spalio 14 d. prašymu teismo prašo tenkinti skundą visa apimtimi, tačiau netikslina skundo reikalavimų. Pagal pareiškėjų suformuluotus skundo reikalavimus nėra keliamos abejonės dėl Administracijos 2019 m. spalio 7 d. rašto teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. nėra prašoma panaikinti šį raštą, todėl pareiškėjų argumentai dėl šio rašto turinio nėra šio ginčo dalykas.
14. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjų skunde suformuluotą reikalavimą, darė išvada, kad šiuo atveju išnyko pareiškėjų materialinis suinteresuotumas bylos dalyku. Pareiškėjų skundo patenkinimas nebeturi įtakos pareiškėjų teisių ir pareigų bei įstatymų saugomų interesų apimčiai. Nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimą ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.
15. Teismas, atmetęs pareiškėjų skundą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, netenkino pareiškėjų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
III. 16. Pareiškėjai V. C. ir A. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą patenkinti visa apimtimi, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
17. Pareiškėjų teigimu, teismas skundžiamu sprendimu iš esmės paneigia viešojo administravimo institucijos pareigą suteikti piliečiams paslaugą ir suponuoja, kad yra teisėta, pagrįsta ir tokia tvarka neprieštarauja gero viešojo administravimo principams, kad pilietis gali gauti atsakymą iš viešosios institucijos tik po kreipimosi į teismą. Vadovaujantis teismo išaiškinimais, pareiškėjai turėjo iš naujo tikslinti savo skundą ir papildomai prašyti pripažinti negaliojančiu institucijos „atsakymą“.
18. Pareiškėjai pabrėžia, kad atsakymo iš atsakovo negavo du kartus: suėjus terminui pateikti atsakymą; papildomai raštu užklausus Administraciją dėl atsakymo į jų pateiktą prašymą. Tik esant tęstiniam, sistemingam ignoravimui, pareiškėjai, neturėdami kitos galimybės gauti atsakymą iš Administracijos, kreipėsi su skundu į teismą. Vertinant situaciją taip, kaip ją vertina pirmos instancijos teismas, iš esmės yra paneigiama piliečio teisė gauti administracinę paslaugą, kadangi kreipimosi ir atsakymo gavimo procedūra tampa sudėtinga, brangi ir ilgai trunkanti.
19. Pareiškėjų vertinimu, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus dėl procedūrinių terminų, procedūrinis terminas pateikti pareiškėjams atsakymą baigėsi 2019 m. rugsėjo 25 d., kai pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu.
20. Pareiškėjai, vadovaudamiesi teismų išaiškinimais, pagal kuriuos kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma tiek bendrųjų teisės principų, tiek gero administravimo, atsakingo valdymo principų, teigia, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas gero administravimo principas.
21. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atskiru prašymu prašo priteisti iš pareiškėjų 220,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
22. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju išnyko pareiškėjų materialinis suinteresuotumas bylos dalyku, nes pareiškėjų skundo reikalavimas yra įvykdytas. Pareiškėjai turėjo teisę tikslinti savo skundo reikalavimus arba teikti naują skundą dėl Administracijos 2019 m. spalio 7 d. rašto, tačiau nei vieno nurodyto veiksmo nesiėmė.
23. Atsakovo teigimu, bylos duomenys patvirtina, kad jis turėjo pagrindo nepradėti skundo nagrinėjimo procedūros pagal pareiškėjų 2019 m. birželio 5 d. skundą VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 ir 5 punktų pagrindais. Pareiškėjai su analogišku skundu kreipėsi į atsakovą dar 2017 metais. Neringos savivaldybės meras 2017 m. rugpjūčio 23 d. pateikė pareiškėjams motyvuotą atsakymą į jų 2017 m. liepos 17 d. paklausime išdėstytus klausimus ir pretenzijas. Pareiškėjų 2017 m. liepos 17 d. ir 2019 m. birželio 5 d. pareiškimų turinys buvo identiškas, t. y. susijęs su jų kaimynės ūkiniame pastate vykdoma turistų apgyvendinimo paslauga ir šios veiklos sukeliamais nepatogumais. Akivaizdu, kad pareiškėjai apie savo kaimynės galimai daromus pažeidimus sužinojo kur kas anksčiau nei per 6 mėnesius iki 2019 m. birželio 5 d. skundo pateikimo. Todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai nepradėjo nagrinėti 2019 m. birželio 5 d. pareiškėjų skundo.
24. Atsakovas nesutinka, kad pažeidė atsakingo valdymo principą, nes atsakymo pareiškėjams laiku nepateikė dėl žmogiškosios klaidos. Atsakovas akcentuoja pareiškėjų nesąžiningą elgesį, kai 2017 ir 2019 metais jie atsakovui teikė analogiškus skundus dėl kaimynės vykdomos apgyvendinimo veiklos ir jos sukeliamų nepatogumų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 25. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjų V. C. ir A. D. reikalavimo įpareigoti Administraciją išnagrinėti pareiškėjų pateiktą skundą per įstatymo nustatytus terminus ir informuoti pareiškėjus apie skundo nagrinėjimo rezultatą pagrįstumo.
26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu skundą atmetė motyvuodamas tuo, kad nors pareiškėjų skundas išnagrinėtas pasibaigus įstatyme nustatytam terminui atsakymui parengti, įvertinus, kad Administracija 2019 m. spalio 7 d. raštu, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nėra nagrinėjamo ginčo dalykas, pateikė atsakymą į pareiškėjų skundą, tenkinti teismui pareikto skundo reikalavimą dėl įpareigojimo nėra pagrindo.
27. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad juo iš esmės yra paneigiama piliečio teisė gauti administracinę paslaugą be kreipimosi į teismą, bei atsakymo į pareiškėjų skundą nepagrįstumu.
28. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.) Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų.
29. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktuose įtvirtintą reguliavimą būtent skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia nagrinėjamo ginčo ribas. Pagal skundu apibrėžtas ginčo ribas vertinamas pareikšto reikalavimo pagrįstumas. Atsižvelgiant į tai, kaip jau pabrėžė ir pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime, svarbu yra tai, kad pareiškėjai, skunde teismui suformuluodami reikalavimą įpareigoti atsakovą atsakyti į jų 2019 m. birželio 3 d. skundą, apibrėžė nagrinėjamo ginčo ribas, t. y. ar yra pagrindas įpareigoti Administraciją išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. birželio 3 d. skundą ir pateikti atsakymą. Nustačius, kad 2019 m. spalio 7 d. raštu, kuris (šiuo raštu įformintas aktas) nėra ginčijamas nagrinėjamoje byloje, atsakovas pateikė atsakymą į pareiškėjų skundą ir apie tai informavo pareiškėjų atstovą elektroniniu paštu, tenkinti pareiškėjų skundą nebebuvo pagrindo, juo labiau, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjams jau buvo žinoma apie šį 2019 m. spalio 7 d. raštą.
30. Apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad jiems buvo atsakyta praleidus įstatyme nustatytą terminą, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjams nebuvo atsakyta, dėl ko būtų pagrindas tenkinti skundo reikalavimą. Šiuo aspektu akcentuotina, kad procedūrinio pobūdžio terminų pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3022-520/2017).
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai nagrinėjamo ginčo kontekste nėra reikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.
32. Apibendrindama nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
33. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų apeliacinis skundas atmestas, netenkinamas jų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
34. Dėl atsakovo Administracijos prašymo priteisti iš pareiškėjų 220,52 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas, pažymėtina, kad nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką.
35. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog buvo objektyvi būtinybė byloje naudotis advokato paslaugomis, jo prašymo priteisti iš pareiškėjų patirtas atstovavimo išlaidas netenkina.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų V. C. ir A. D. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Stasys Gagys
Veslava Ruskan