Legislator Case Law & Legislation
840c5c8a-4ac0-471e-b8a4-5ecb69b0a2b9 AI generated

840c5c8a-4ac0-471e-b8a4-5ecb69b0a2b9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 840c5c8a-4ac0-471e-b8a4-5ecb69b0a2b9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

PareiÅ¡kėjas Lietuvos advokatÅ«ra kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o: panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) 2019 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tÄ â€žDėl praÅ¡ymo pateikti informacijÄ , registracijos Nr. 5-01-13661“;

Legislator headnote

AI generated

840c5c8a-4ac0-471e-b8a4-5ecb69b0a2b9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Pranešėjas 2019-11-21 ir 2019-11-22 praneÅ¡imais informavo STT apie jo manymu galimÄ korupcijÄ ir jos priežastis, taip betarpiÅ¡kai pasitikėdamas STT. Atkreipė dėmesį, kad pranešėjas abiejuose savo praneÅ¡imuose pažymėjo praÅ¡ymÄ saugoti jo asmens duomenis ir neiÅ¡reiÅ¡kė sutikimo, jog jo tapatybė tiesiogiai ar netiesiogiai bÅ«tų atskleista. PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas persiųsti jam pranešėjo praneÅ¡imus neatskleidžiant pranešėjo tapatybės sudarytų sÄ lygas netiesiogiai iÅ¡ praneÅ¡imų turinio nustatyti ar identifikuoti pranešėjo tapatybę.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. eI2-1928-860/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00100-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.6; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Gaidytės-Lavrinovič, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolitos Rasiukevičienės, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Lietuvos advokatÅ«ros skundÄ atsakovui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, trečiasis suinteresuotas asmuo - Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, dėl raÅ¡to panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas Lietuvos advokatÅ«ra kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o:

1) panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) 2019 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tÄ â€žDėl praÅ¡ymo pateikti informacijÄ , registracijos Nr. 5-01-13661“;

2) įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybÄ pateikti pareiÅ¡kėjai Lietuvos advokatÅ«rai Å¡iuos dokumentus ir informacijÄ , teiktus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai: STT 2019 m. lapkričio 27 d. raÅ¡tÄ Nr. 4-01-10087 bei 2019 m. lapkričio 21 d. ir 2019 m. lapkričio 22 d. praneÅ¡imus dėl advokatų egzaminų organizavimo ir vykdymo, neatskleidžiant pranešėjų duomenų, taip pat, jei yra daugiau informacijos ar dokumentų, kurių pagrindu buvo teiktas minėtas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos raÅ¡tas dėl advokatų egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos, Å¡iÄ informacijÄ ir dokumentus taip pat pateikti pareiÅ¡kėjai Lietuvos advokatÅ«rai;

3) priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skunde nurodė, kad Lietuvos advokatÅ«ra 2019 m. gruodžio 3 d. raÅ¡tu Nr. 1015 kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydama pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ 2019 m. gruodžio 2 d. paskelbtoje informacijoje minimÄ Specialiųjų tyrimų tarnybos 2019 m. lapkričio 27 d. pažymÄ , taip pat duomenis bei informacijÄ , kurios pagrindu Å¡i pažyma buvo parengta.

Atsakovė 2019 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tu „Dėl praÅ¡ymo pateikti informacijÄ , registracijos Nr. 5-01- 13661“ informavo, kad ji gautus 2019 m. lapkričio 21 d. ir 2019 m. lapkričio 22 d. praneÅ¡imus dėl advokatų egzaminų organizavimo ir vykdymo, neatskleisdama pareiÅ¡kėjo asmens duomenų, 2019 m. lapkričio 27 d. raÅ¡tu Nr. 4-01-10087 pagal kompetencijÄ perdavė Teisingumo ministerijai, taip pat, kad daugiau AdvokatÅ«rai teiktinos informacijos neturi. PareiÅ¡kėja skundÄ grindžia tuo, kad ji turi teisę gauti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ytÄ informacijÄ , nes ji reikalinga pareiÅ¡kėjos funkcijų vykdymui, o atsakovės atsisakymas jÄ suteikti pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 10 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucija) 25 straipsnio, Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informacijÄ Ä¯statymas) 4 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatymo 60 straipsnio 3 dalį bei Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAI) 8 straipsnio nuostatas.

Teigia, kad jos teisė gauti praÅ¡ytÄ informacijÄ , kaip savarankiÅ¡ka teisė, yra garantuojama tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu; tačiau atsakovė Å¡iÄ pareiÅ¡kėjos teisę pažeidė. Pabrėžė, kad ji neprašė pranešėjų asmens duomenų, o prašė tik pačios pažymos bei informacijos, kurios pagrindu buvo parengta pažyma / raÅ¡tas Teisingumo ministerijai. Dėl to, jei dalis informacijos negali bÅ«ti teikiama dėl kokių nors priežasčių, pvz., neteiktini asmens duomenys, tai nereiÅ¡kia, kad kita informacija taip pat negali bÅ«ti teikiama.

Teigia, kad atsakovės atsakyme nėra faktinių aplinkybių ir argumentų, kuriais vadovaujantis galėtų bÅ«ti neteikiama pareiÅ¡kėjos praÅ¡yta informacija. Dėl to raÅ¡tas neatitinka VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Taip pat paaiÅ¡kino, kad Teisingumo ministerija savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė informacijÄ , jog 2019 m. lapkričio 27 d. buvo gauta STT informacija dėl advokatų egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos, kurioje, anot Teisingumo ministerijos, yra teigiama „apie galimÄ Lietuvos advokatÅ«ros įtakÄ egzaminų rezultatams ir siekį, kad egzamino neiÅ¡laikytų kuo daugiau asmenų“.

Taip pat svarbi atsakovės rašte nurodyta informacija, kad atsakovė gautus 2019 m. lapkričio 21 d. ir 2019 m. lapkričio 22 d. pranešimus 2019 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. 4-01-10087 perdavė Teisingumo ministerijai. Taigi, jei informacija sudarytų valstybės ar tarnybos paslaptį, tai ji negalėtų būtų atskleista Teisingumo ministerijai, išskyrus atvejį, kai joje einantiems pareigas tarnautojams būtų suteiktas leidimas dirbti su atitinkama informacija ir dokumentais, kurie yra įslaptinti teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Dar akcentavo, kad ta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjos praÅ¡yta informacija buvo pateikta Teisingumo ministerijai, nesuteikia atsakovei teisės neteikti minėtų dokumentų ir informacijos dėl to, kad Å¡iÄ informacijÄ galima gauti Teisingumo ministerijoje. Kaip matyti iÅ¡ Teisingumo ministerijos paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ 2019 m. gruodžio 2 d. paskelbtos informacijos, pareiÅ¡kėjos praÅ¡yta informacija yra susijusi su vienu iÅ¡ reikalavimų, keliamų asmenims, pretenduojantiems tapti advokatais - bÅ«ti iÅ¡laikiusiu advokatų kvalifikacinį egzaminÄ ar advokatų veiklos organizavimo egzaminÄ .

Kadangi reikalavimų kandidatams į advokatus nustatymas siejamas su konstitucinės teisės į gynybÄ ir asmens teisės turėti advokatÄ užtikrinimu, todėl bet kokia diskusija minėtų reikalavimų vykdymo klausimu laikytina vieÅ¡ojo intereso informacija.

2. Atsakovė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko, prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėja teismo praÅ¡o panaikinti ne atsakovės 2019 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tÄ Nr. 4-01-10557, bet 2019 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tÄ Nr. 5-01-13661, todėl kyla klausimas dėl Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyko, nes nėra aiÅ¡ku kurį raÅ¡tÄ pareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti. Teigia, kad STT, kaip pagrindinė teisėsaugos institucija, kovojanti prieÅ¡ korupcijÄ vertina kiekvieno pranešėjo praneÅ¡imÄ ir savo praktikoje laikosi ir laikysis nuostatos, kad asmenys, jiems žinomus faktus apie viešųjų ar privačiųjų asmenų neteisėtÄ elgesį teikiantys STT, vertinami kaip asmenys, teikiantys duomenis apie galimai padarytas nusikalstamas veikas ar kitus korupcinio pobÅ«džio pažeidimus institucijai ar pareigÅ«nui, galinčiam pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ .

Pranešėjas 2019-11-21 ir 2019-11-22 praneÅ¡imais informavo STT apie jo manymu galimÄ korupcijÄ ir jos priežastis, taip betarpiÅ¡kai pasitikėdamas STT. Atkreipė dėmesį, kad pranešėjas abiejuose savo praneÅ¡imuose pažymėjo praÅ¡ymÄ saugoti jo asmens duomenis ir neiÅ¡reiÅ¡kė sutikimo, jog jo tapatybė tiesiogiai ar netiesiogiai bÅ«tų atskleista. PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas persiųsti jam pranešėjo praneÅ¡imus neatskleidžiant pranešėjo tapatybės sudarytų sÄ lygas netiesiogiai iÅ¡ praneÅ¡imų turinio nustatyti ar identifikuoti pranešėjo tapatybę.

Teigia, kad pareiÅ¡kėja skunde nepagrįstai nurodo, jog Teisingumo ministerijos tinkle „Facebook“ 2019 m. gruodžio 2 d. paskelbtoje informacijoje yra minima ne apie persiųstus raÅ¡te nurodytus praneÅ¡imus, bet apie 2019 m. lapkričio 27 d. gautÄ pačios Specialiųjų tyrimų tarnybos informacijÄ dėl advokatų egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos, iÅ¡ ko galima suprasti, jog atsakovė pateikė savo vertinimÄ dėl advokatų organizavimo ir vykdymo tvarkos. Å iame kontekste STT negali pasisakyti ir neatsako dėl kitos institucijos veikimo, tai yra Teisingumo ministerijos praneÅ¡imų turinio ar teiginių jos administruojamame socialiniame tinkle, juo labiau, kad minimas įraÅ¡as iÅ¡ socialinio tinklo „Facebook“ Teisingumo ministerijos paskyros yra panaikintas.

STT 2019 m. lapkričio 27 d. lydraščiu, kuris įformintas raÅ¡tu Nr. 4-01-10087, persiuntė Teisingumo ministerijai pagal kompetencijÄ pranešėjo informacijÄ dėl advokatų egzaminų organizavimo ir vykdymo, o atsakovės praÅ¡ymas pateikti pažymÄ yra klaidingas ir nepagrįstas jokia objektyvia informacija, kadangi lydraÅ¡tis ir pažyma savo esme yra skirtingi dalykai. Atsakovė nesutinka, kad pareiÅ¡kėja turi teisę gauti praÅ¡ytÄ informacijÄ Lietuvos advokatÅ«ros įstatymo 60 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

STT nagrinėdama praneÅ¡imÄ be kita ko vadovavosi ir Asmenų, kurie kreipiasi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybÄ , pareiÅ¡kimų nagrinėjimo tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu STT direktoriaus 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 2-86 (toliau – ApraÅ¡as), kuris yra privalomas nagrinėjant gautus praneÅ¡imus STT. ApraÅ¡o 34 punktas nustato, kad draudžiama pareiÅ¡kimÄ ir jame nurodytÄ informacijÄ skelbti vieÅ¡ai, perduoti juos įstaigos vadovui, pareigÅ«nui ar padaliniui, prokurorui, teisėjui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai skundžiami.

Be to, ApraÅ¡o 40 punkte nustatyta, kad neteikiama tretiesiems asmenims informacija, galinti sudaryti prielaidų tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti pareiÅ¡kėjo tapatybę. Nesutiko su pareiÅ¡kėjo teiginiu, kad praneÅ¡imuose pateikta informacija tiesiogiai reikalinga pareiÅ¡kėjo funkcijų vykdymui. Teigia, kad Lietuvos advokatÅ«ros įstatymo 60 straipsnio 3 dalį yra bÅ«tina vertinti ir joje esančiÄ blanketinę nuorodÄ Ä¯ 60 straipsnio 2 dalį, kurioje yra nustatytos Advokatų tarybos funkcijos. PrieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėja, Lietuvos advokatÅ«ros įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje tarp iÅ¡vardintų Advokatų tarybos funkcijų nėra funkcijos nustatyti advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo egzamino programas, egzaminų laikymo ir apmokėjimo už juos tvarkÄ .

Dėl teisės gauti informacijÄ , kaip savarankiÅ¡kos teisės, pažeidimo nurodė, kad teisės aktai, tame tarpe Konvencijos 10 straipsnis, neįpareigoja valstybės pateikti asmeniui kiekvienÄ jo reikalaujamÄ informacijÄ . Nors asmuo turi teisę gauti iÅ¡ valstybės turimÄ apie jį informacijÄ , tai jokiu bÅ«du nėra absoliuti asmens teisė. PareiÅ¡kėjos praÅ¡oma pateikti informacija nėra vieÅ¡ai prieinama informacija; ji patenka į Teisės gauti informacijÄ Ä¯statymo 2 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytÄ iÅ¡imtį.

Tad STT, nepersiųsdama pranešėjo praneÅ¡imų, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėja, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų. Atsakovė teigia, kad pareiÅ¡kėjai dėl STT atliktų veiksmų jokių konkrečių neigiamų neteisėtų padarinių nekilo. Be to, nurodė, kad STT pateikia pareiÅ¡kėjos praÅ¡omÄ dokumentÄ â€“ STT lydraÅ¡tį, kuriuo buvo perduodama informacija Teisingumo ministerijai. Teismui pateikiamas lydraÅ¡tis, įformintas 2019-11-27 raÅ¡tu Nr. 4-01-10087, dar kartÄ parodo, kad STT jokios pažymos, kaip teigia pareiÅ¡kėja, Teisingumo ministerijai neperdavė.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateiktame atsiliepime aiÅ¡kios pozicijos nagrinėjamu klausimu neiÅ¡reiÅ¡kė. Nurodė, kad STT 2019 m. lapkričio 27 d. raÅ¡tas Nr. 4-01-10087 yra skirtas Teisingumo ministerijos funkcijoms atlikti, jis yra dviejų institucijų susiraÅ¡inėjimo dokumentas (tarnybinė informacija), tad nesukelia pasekmių trečiajam suinteresuotam asmeniui. Teigia, kad STT Å¡iuo metu yra pateikusi pareiÅ¡kėjai informacijÄ , kuri buvo minima praÅ¡omose iÅ¡reikalauti pažymose. Tad mano, kad patenkinus pareiÅ¡kėjos reikalavimus neliko ginčo dalyko ir skundas paliktinas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTÄ®) 105 straipsnio 6 punktas). Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

4. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2019 m. gruodžio 10 d. raÅ¡to Nr. 4-01-10557 „Dėl praÅ¡ymo pateikti informacijÄ , registracijos Nr. 5-01-13661“ teisėtumo ir pagrįstumo bei teisės gauti praÅ¡omÄ informacijÄ .

5. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja Lietuvos advokatÅ«ra 2019-12-03 raÅ¡tu Nr. 1015 „Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymos“ kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybÄ . PareiÅ¡kėja minėtame raÅ¡te nurodė, kad 2019 m. gruodžio 2 d. Teisingumo ministerija savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė informacijÄ , kad 2019 m. lapkričio 27 d. pažymoje Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė pažymÄ dėl advokatų egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos, kurioje, anot Teisingumo ministerijos, yra teigiama „apie galimÄ Lietuvos advokatÅ«ros įtakÄ egzaminų rezultatams ir siekį, kad egzamino neiÅ¡laikytų kuo daugiau asmenų“.

Vadovaujantis Teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu, pareiÅ¡kėja prašė jai pateikti Teisingumo ministerijos minimÄ Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymÄ , taip pat duomenis bei informacijÄ , kurios pagrindu buvo parengta Å¡i pažyma.

6. Atsakovė – STT, 2019 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tu Nr. 4-01-10557 „Dėl praÅ¡ymo pateikti informacijÄ , registracijos Nr. 5-01-13661“ pateikė pareiÅ¡kėjai atsakymÄ . Atsakovė minėtame atsakyme nurodė, kad: „Atsakydami į JÅ«sų 2019-12-03 praÅ¡ymÄ pateikti 2019 m. lapkričio 27 d. pažymÄ dėl advokatų egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos, o taip pat duomenis ir informacijÄ , kurios pagrindu buvo parengta Å¡i pažyma, informuojame, kad:

1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktu, STT gautus 2019-11-21 ir 2019-11-22 praneÅ¡imus dėl advokatų egzaminų organizavimo ir vykdymo, neatskleisdama pareiÅ¡kėjo asmens duomenų, 2019-11-27 raÅ¡tu Nr. 4-01-10087 pagal kompetencijÄ perdavė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

2. Remdamiesi pranešėjų apsaugÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis informuojame, kad daugiau Jums teiktinos informacijos neturime.“.

7. PareiÅ¡kėja, nesutikdama su tokiu atsakymu, kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame, minėta, praÅ¡o panaikinti atsakovės 2019 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tÄ â€žDėl praÅ¡ymo pateikti informacijÄ , registracijos Nr. 5-01-13661“ bei įpareigoti atsakovę pateikti pareiÅ¡kėjai dokumentus ir informacijÄ , teiktus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai: STT 2019 m. lapkričio 27 d. raÅ¡tÄ Nr. 4-01-10087 bei 2019 m. lapkričio 21 d. ir 2019 m. lapkričio 22 d. praneÅ¡imus dėl advokatų egzaminų organizavimo ir vykdymo, neatskleidžiant pranešėjų duomenų, taip pat, jei yra daugiau informacijos ar dokumentų, kurių pagrindu buvo teiktas minėtas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos raÅ¡tas dėl advokatų egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos, Å¡iÄ informacijÄ ir dokumentus.

8. Atsakovė savo atsiliepime teigia, kad pareiÅ¡kėja teismo praÅ¡o panaikinti ne atsakovės 2019 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tÄ Nr. 4-01-10557, bet 2019 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tÄ Nr. 5-01-13661, todėl kyla klausimas dėl Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyko, nes nėra aiÅ¡ku kurį raÅ¡tÄ pareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais atsakovės argumentais visiÅ¡kai nesutinkla. Tai, kad pareiÅ¡kėja savo skundo rezoliucinėje dalyje formaliai nenurodė skundžiamo atsakovės raÅ¡to numerio, nereiÅ¡kia, jog nėra aiÅ¡ku, kokį raÅ¡tÄ praÅ¡o panaikinti. Tiek iÅ¡ skundo turinio, tiek iÅ¡ skundo reikalavimo vienareikÅ¡miÅ¡kai seka, kad pareiÅ¡kėja ginčija bÅ«tent atsakovės 2019 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tÄ Nr. 4-01-10557 „Dėl praÅ¡ymo pateikti informacijÄ , registracijos Nr. 5-01-13661“, o ne kurį nors kitÄ atsakovės raÅ¡tÄ ar sprendimÄ .

9. PareiÅ¡kėja savo skundÄ be kita ko grindžia ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnių pažeidimu.

10. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės <...> turi bÅ«ti motyvuotos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobÅ«džio normos, suponuojančios normos adresatui – vieÅ¡ojo administravimo subjektui – privalomÄ elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr. pvz., 2012-04-02 sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-662-1230/2012; 2015-03-31 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015).

LVAT taip pat yra konstatavęs, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatyme įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų bendrųjų reikalavimų taisyklė yra bendroji norma, kurios paprastai turi laikytis visi vieÅ¡ojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetencijÄ (žr. pvz., 2013-02-28 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-146-206/2013). Tai reiÅ¡kia, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti imperatyvai yra privalomi ir Specialiųjų tyrimų tarnybai priimant individualius administracinius aktus, nagrinėjamu atveju priimant skundžiamÄ sprendimÄ - 2019 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tÄ Nr. 4-01-10557.

AiÅ¡kindamas VAÄ® 8 straipsnį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat dar yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., 2011-06-27 sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A662-839/14; 2014-03-25 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. A822-1440/14; ir kt.).

IndividualÅ«s administraciniai sprendimai negali bÅ«ti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (žr., pvz., 2014-11-17 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-858-2430/2014).

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , teisinį reguliavimÄ ir teismų praktikÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės skundžiamo sprendimo (raÅ¡to) motyvai yra neaiÅ¡kÅ«s ir nepakankami; priimtas sprendimas neatitinka minėtų imperatyvių VAÄ® nuostatų.

12. Visų pirma, minėta, kad pareiÅ¡kėja prašė atsakovės pateikti: „Teisingumo ministerijos minimÄ Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymÄ , o taip pat duomenis bei informacijÄ , kurios pagrindu buvo parengta Å¡i pažyma“. Kaip galima suprasti iÅ¡ atsakovės teismui teiktų procesinių ir kitų dokumentų argumentų, STT praÅ¡yta pateikti pažyma iÅ¡ viso neegzistuoja, nes Teisingumo ministerijai buvo perduota ne pažyma, o lydraÅ¡tis, įformintas 2019-11-27 raÅ¡tu Nr. 4-01-10087, tam, kad pastaroji pagal kompetencijÄ vertintų ir nagrinėtų pranešėjo pateiktÄ informacijÄ .

Tačiau atsakovė skundžiamame raÅ¡te nepateikė jokių motyvų apie galimÄ netikslų pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , apie praÅ¡omos pateikti pažymos neegzistavimÄ ir pan. Pažymėtina ir tai, kad Teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog institucija, nustačiusi, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodyti duomenys yra neiÅ¡samÅ«s ar netikslÅ«s, per 3 darbo dienas nuo praÅ¡ymo gavimo dienos kreipiasi į pareiÅ¡kėjÄ , kad Å¡is patikslintų praÅ¡ymÄ , ir nurodo, kokių duomenų praÅ¡yme nepakanka ir kur juos gauti, o kai praÅ¡yme pateikti duomenys netikslÅ«s, iÅ¡aiÅ¡kina pateiktų duomenų netikslumus ir kaip juos paÅ¡alinti.

Tačiau atsakovė Å¡ia įstatymo nuostata nesinaudojo. Tad laikytina, kad pareiÅ¡kėjos pateiktas praÅ¡ymas dėl informacijos (duomenų) pateikimo buvo tinkamas; atsakovei buvo žinoma ir suprantama praÅ¡omos pateikti informacijos turinys ir apimtis, t. y. kad pareiÅ¡kėja prašė pateikti visÄ informacijÄ ir duomenis, kurie buvo perduoti Teisingumo ministerijai bei kitus su tuo susijusius duomenis. Antra, atsakovė skundžiamo atsakymo pirmu punktu pareiÅ¡kėjai nurodė, kokia informacija perduota pagal kompetencijÄ Teisingumo ministerijai, t. y. nurodyta, kad:

„STT gautus 2019-11-21 ir 2019-11-22 praneÅ¡imus dėl advokatų egzaminų organizavimo ir vykdymo <...> 2019-11-27 raÅ¡tu Nr. 4-01-10087 pagal kompetencijÄ perdavė Teisingumo ministerijai“. Tačiau skundžiamame akte visiÅ¡kai nėra argumentų, kodėl atsakovė Å¡ios informacijos ir duomenų (tame tarpe 2019-11-21 ir 2019-11-22 praneÅ¡imus dėl advokatų egzaminų organizavimo ir vykdymo) negali pateikti pareiÅ¡kėjai; taip pat nenurodytas joks teisės aktas, kuris neleistų Å¡ios informacijos pateikti pareiÅ¡kėjai.

RaÅ¡te minimas Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas reglamentuoja STT teisę nagrinėti asmenų pareiÅ¡kimus dėl galimų teisės pažeidų ir galimybę juos perduoti nagrinėti kitoms institucijoms pagal kompetencijÄ , tačiau jis niekaip nėra susijęs su pareiÅ¡kėjos praÅ¡oma pateikti informacija; Å¡ia teisės nuostata negali bÅ«ti pagrindžiamas pareiÅ¡kėjai atsisakymas pateikti praÅ¡omÄ informacijÄ . Apskritai iÅ¡ skundžiamo administracinio akto nėra aiÅ¡ku, ar atsakovė atsisako pareiÅ¡kėjai pateikti informacijÄ ir duomenis, ar Å¡iuos duomenis jau perdavė Teisingumo ministerijai ir jų nebeturi, tad dėl Å¡ios priežasties negali pateikti.

Trečia, atsakovė skundžiamo atsakymo antru punktu pareiÅ¡kėjai dar nurodė, kad: „Remdamiesi pranešėjų apsaugÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis informuojame, kad daugiau Jums teiktinos informacijos neturime“. Toks atsakovės teiginys yra visiÅ¡kai formalus, neaiÅ¡kus ir prieÅ¡taringas. Pirmiausia gali susidaryti įspÅ«dis, kad tam tikra praÅ¡yta informacija jau pateikta (tačiau taip nėra), o daugiau nebeturi jokios praÅ¡omos informacijos. Kita vertus, darant nuorodÄ Ä¯ pranešėjų apsaugÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, galima suprasti, kad atsakovė galimai dar turi tam tikrÄ informacijÄ , tačiau ji yra neteiktina.

Tačiau tokiu atveju turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodoma, kokia tai informacija ir konkrečiai kokie teisės aktai, jų straipsniai, dalys, punktai ir pan. reglamentuoja tokios informacijos neteikimÄ tretiesiems asmenims. Juo labiau, kad nagrinėjamu atveju byloje yra duomenys, kad 2019 m. lapkričio 21-22 d. praneÅ¡imų autoriai (ar autorius) yra anonimai, tad iÅ¡ viso kyla pagrįstų abejonių dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų įstatymo nuostatų taikymo. Tad atsakovės formali ir bendra nuoroda į pranešėjų apsaugÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, niekaip nedera su VAÄ® 8 straipsnyje įtvirtintais imperatyvais.

13. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad atsakovės priimtas ginčijamas sprendimas - 2019 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tas Nr. 4-01-10557, neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skundžiamo sprendimo nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trÅ«kumai yra esminiai, sukliudę Å¡io individualaus administracinio akto adresatui, t. y. pareiÅ¡kėjai, suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį (kokios apimties ir turinio praÅ¡omos informacijos turi atsakovė, ar ji tikrai neteiktina ir pan.), identifikuoti jo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbÅ«t) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ .

14. Å iame kontekste, dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimamo sprendimo privalomo motyvavimo, pasakytina ir tai, kad LVAT yra konstatavęs, jog vieÅ¡ojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali bÅ«ti perkelta teisingumÄ vykdančiai institucijai; administracinis teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, neturi pareigos už vieÅ¡ojo administravimo sistemos subjektÄ parinkti teisinį kvalifikavimÄ , bei po to pats tÄ teisinį kvalifikavimÄ vertinti (žr., pvz., 2014-03-25 sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-556-34/2014). Taigi, atsakovės skundžiamo sprendimo trÅ«kumus iÅ¡taisyti pačiam teismui nėra galimybės ir pagrindo.

15. Teisėjų kolegija dar nurodo, kad atsakovė skundžiamo sprendimo motyvus pakankamai plačiai iÅ¡dėstė savo atsiliepime į skundÄ . Tad kyla klausimas, kaip tokia situacija turėtų bÅ«ti vertinama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pateikęs iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kaip turėtų bÅ«ti vertinamos situacijos, kai ginčijamo akto priėmimo motyvai iÅ¡dėstomi tik ginÄÄ dėl individualaus administracinio akto nagrinėjimo teisme metu. Å iuo aspektu LVAT nuolat akcentuoja, kad administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymÄ privalo bÅ«ti nurodomi pačiame administraciniame akte; skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi bÅ«ti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013-06-13 sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013; 2015-01-08 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; 2015-03-31 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015).

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės į gynybÄ (žr., pvz., 2011-11-02 sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-261-2692/2011; ir kt.). Taigi, atsakovės atsiliepime pateikti nauji, nors ir pakankamai detalÅ«s, priimto sprendimo argumentai nevertintini ir jie nedaro įtakos skundžiamam sprendimui.

16. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, kostatuotina, kad atsakovės skundžiamas sprendimas - 2019 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tas Nr. 4-01-10557, yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis neatitinka VAÄ® 8 straipsnio nuostatų; tad jis naikintinas ir atsakovė įpareigotina paÅ¡alinti padarytÄ pažeidimÄ , t.y. priimti individualų teisės aktÄ , atitinkantį VieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimus (ABTÄ® 88 straipsnio 2 punktas, 91 straipsnis). PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o įpareigoti atsakovę pateikti atitinkamus dokumentus ir informacijÄ , tačiau Å¡is reikalavimas Å¡iuo metu negali bÅ«ti tenkinamas, nes nustačius, kad atsakovės priimtas sprendimas neatitinka VAÄ® nuostatų, nevertintina, ar atsakovė turi pareigÄ pateikti pareiÅ¡kėjai praÅ¡omÄ informacijÄ ir duomenis. Taigi, pareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

17. Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT praktikoje yra konstatuota, jog teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, jog jame nėra aiÅ¡kÅ«s jo priėmimo motyvai, nereiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti prieÅ¡ingÄ sprendimÄ â€“ Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimÄ (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., 2014-01-08 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-602-2008/2013; 2014-02-04 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-602-2014).

18. ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagal to paties straipsnio 5 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėjos skundas tenkintas iÅ¡ dalies, tad ji turi teisę į dalį savo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

PareiÅ¡kėja pateikė įrodymus, kad ji patyrė Å¡ias iÅ¡laidas: 23 Eur sumokėjo žyminio mokesčio; 340 Eur – advokatei už teisinę pagalbÄ (Å¡ios atstovavimo iÅ¡laidos yra pagrįstos, racionalios ir atitinka teisės aktų reikalavimus). Taigi, pareiÅ¡kėja iÅ¡ viso patyrė 363 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad skundas tenkintas iÅ¡ dalies, yra pagrindas pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovės priteisti 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos Lietuvos advokatÅ«ros skundÄ dėl raÅ¡to panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos sprendimÄ â€“ 2019 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tÄ Nr. 4-01-10557 „Dėl praÅ¡ymo pateikti informacijÄ , registracijos Nr. 5-01-13661“, ir įpareigoti atsakovę paÅ¡alinti padarytÄ pažeidimÄ (priimti sprendimÄ , atitinkantį VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas). Priteisti pareiÅ¡kėjai Lietuvos advokatÅ«rai iÅ¡ atsakovės Specialiųjų tyrimų tarnybos 200 Eur (du Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič Saulius Jakaitis Jolita Rasiukevičienė