2020-09-09 Nr. AB-16095-3-61-3-00343-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4664-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00343-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. J. (S. B. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. J. (S. B. J.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas S. B. J. (S. B. J.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) Kauno skyriaus 2020 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. (15/10-68)50U-00330 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui S. B. J., panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje palikti galioti iki 2021 m. birželio 20 d.

2. Pareiškėjas nurodė, jog jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi), galiojantis iki 2021 m. birželio 20 d., kuris atsakovo Sprendimu panaikintas. Pagrindinis ir vienintelis panaikinimo motyvas – pareiškėjas išbrauktas iš studentų sąrašų ir nebestudijuoja Lietuvos sporto universitete (toliau – ir Universitetas). Pareiškėjo nuomone, Sprendimas nepagrįstas, neteisingas ir neteisėtas. Sprendime nurodytas teiginys, jog pareiškėjas nebestudijuoja Universitete neatitinka tikrovės, nes 2018 m. gegužės 2 d. pareiškėjas su Universitetu sudarė sutartį, kurios pagrindu studijuoja šiame Universitete ir studijas baigs 2022 m. 2019 m. gruodžio mėnesį su Universitetu buvo kilusi diskusija dėl jo studijų laiko darbo dienomis – buvo derinamas ateinančio semestro studijų laikas. Šis derinimas nebuvo užbaigtas, nes iškilo klausimų derinant jo studijų laiką su pareiškėjo treniruojamų vaikų treniruočių laiku. Pareiškėjui vaikų treniravimas yra svarbus, kadangi tai yra jo profesinio tobulėjimo praktika, kurios pagrindu yra rašoma jo daktaro disertacija, be to, užsiėmimas su vaikais yra jo pragyvenimo ir mokėjimo už doktorantūros studijas šaltinis. Pareiškėjas teigė visus įsipareigojimus Universitetui vykdęs tinkamai, todėl labai nustebo sužinojęs, kad jam yra panaikintas laikinas leidimas gyventi. Universitetas pareiškėjo neinformavo apie savo veiksmus, nors jis nuolat Universitete lankėsi ir toliau ruošė savo mokslinį darbą. Pareiškėjas nurodė, kad neturėdamas leidimo laikinai gyventi jis neturi galimybės tęsti studijų ir užbaigti mokslinį darbą.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad 2019 m. kovo 19 d. pareiškėjas tuo pagrindu, jog ketina studijuoti Universitete pagal studijų programą (programas) arba doktorantūroje, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui (toliau – ir Migracijos skyrius) pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir kitus dokumentus, patvirtinančius Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą. Šio prašymo pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojęs nuo 2019 m. gruodžio 11 d. iki 2021 m. birželio 20 d. Migracijos departamentas iš Universiteto gavo 2020 m. sausio 16 d. pranešimą Nr. 01-09-14, kad pareiškėjas yra atleistas iš doktorantūros studijų ir išbrauktas iš studentų sąrašų. Pareiškėjo studijų įstaiga taip pat pateikė ir 2019 m. gruodžio 2 d. Universiteto rektoriaus įsakymą „Dėl doktoranto atleidimo iš studijų“ Nr. ISAK 61/M, kuriuo buvo nurodyta iš doktorantūros studijų atleisti pareiškėją nuo gruodžio 3 d. Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, kadangi pareiškėjas yra išbrauktas iš studentų sąrašų ir nebestudijuoja Universitete. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog Universiteto administracija jo tinkamai neinformavo apie savo veiksmus. Domėtis Įstatymo numatytomis pareiškėjo teisėmis ir pareigomis yra pareiškėjo pareiga. Studijos Universitete buvo pareiškėjo teisinis pagrindas gyventi Lietuvos Respublikoje. Konstatavus, kad pareiškėjas išbrauktas iš studentų sąrašų, jis tęsti studijų nebegali, mokymosi tikslas nėra įgyvendinamas, jam nėra būtinybės ir pagrindo gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas turėjo teisinį pagrindą ir privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jis buvo priimtas remiantis objektyviais duomenimis. Be to, ginčijamas Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjo S. B. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 19 d. Migracijos skyriui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, jog ketina studijuoti Lietuvos sporto universitete doktorantūros studijose. Universiteto rektoriaus 2017 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. ISAK_17/M pareiškėjas buvo priimtas studijuoti III-ios pakopos Biologijos krypties studijų programoje, numatyta studijų baigimo data 2022 m. gegužės 9 d. Pareiškėjui 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu pakeistas leidimas laikinai gyventi ir išduotas naujas leidimas laikinai gyventi, galiojęs nuo 2019 m. gruodžio 11 d. iki 2021 m. birželio 20 d., vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei 46 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Atsakovas ginčijamu Sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi nustatęs, jog pareiškėjas yra išbrauktas iš studentų sąrašų ir nebestudijuoja Universitete.

7. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas, taip pat jeigu užsienietis, studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas dėl to, kad atsakovas, remdamasis oficialiais Universiteto duomenimis, nustatė, jog pareiškėjas buvo išbrauktas iš sąrašų, t. y. priimtas Universiteto rektoriaus 2019 m. gruodžio 2 d. įsakymas „Dėl doktoranto atleidimo iš studijų“, kurį atsakovas gavo 2020 m. sausio 17 d.

8. Teismas sprendė, kad nagrinėjamam ginčui nėra svarbios priežastys, dėl kurių buvo nutrauktos pareiškėjo studijos. Pareiškėjo skundo argumentai, jog jam netiko studijų Universitete laikas darbo dienomis neturi įtakos, vertinant ginčijamą Sprendimą. Sutartiniai santykiai tarp pareiškėjo ir Universiteto šioje byloje nevertintini. Kilusiam ginčui yra reikšminga byloje nustatyta aplinkybė, jog pareiškėjas buvo pašalintas iš studentų sąrašų, o šių duomenų teisingumo pareiškėjas neginčijo.

9. Teismas pažymėjo, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas būtent studijuoti. Taigi, studijos Universitete ir lėmė jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas tas aplinkybes turėjo suprasti ir įvertinti. Pagal Įstatymo 46 straipsnio 3 dalį, kai pasibaigia mokymosi, studijų, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpis arba užsienietis nutraukia mokymąsi, studijas, stažuotę ar kvalifikacijos tobulinimą, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Taigi Įstatymo nuostatos, gavus leidimą laikinai gyventi būtent mokymosi tikslu, yra imperatyvios ir atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, turi priimti sprendimus, jei pažeidžiamos Įstatymo nuostatos.

10. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui Universiteto rektoriaus 2019 m. gruodžio 2 d. įsakymu esant išbrauktam iš studentų sąrašų, įvertinus tai, kad leidimo laikinai gyventi išdavimo paskirtis yra tikslinė, t. y. leidimas laikinai gyventi mokymosi pagrindu buvo išduotas todėl, kad užsieniečio nuolatinis buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas būtent studijų procesui universitete, leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas teisėtai ir pagrįstai. Būtent Universiteto pateikti duomenys ir patvirtino, kad pareiškėjas studijų ginčui aktualiu laikotarpiu nebetęsė. Konstatavus, kad pareiškėjas išbrauktas iš studentų sąrašų, tęsti studijų nebegali, jam nėra būtinybės bei teisėto pagrindo gyventi Lietuvos Respublikoje.

11. Teismas pažymėjo, kad atsakovas vertino duomenis, kurie jam buvo pateikti 2020 m. sausio 17 d., todėl atsakovo Sprendimas grindžiamas tais duomenimis, kurie tuo metu buvo pateikti. Šiuo atveju svarbi ne dabartinė situacija, o ta, kurią atsakovas vertino, priimdamas Sprendimą. Todėl pareiškėjo argumentas, išsakytas teismo posėdžio metu, jog jis ir toliau studijuoja Universitete, t. y. atlieka mokslinį tyrimą, nepaneigia priimto Sprendimo teisėtumo. Pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo teiginius, kad studijų sutartis su juo nutraukta ir iš studentų sąrašų jis pašalintas neteisėtai, tokių įrodymų nepateikė.

12. Teismas konstatavo, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus Universiteto pateiktus duomenis, ir pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 13. Pareiškėjas S. B. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti bei nesutinka, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, jam nedalyvaujant.

14. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas buvo pašalintas iš Universiteto neteisėtai, pažeidžiant sudarytą sutartį. Tik dėl šio neteisėto Universiteto veiksmo Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą. Atsakovas ir Vilniaus apygardos administracinis teismas visiškai nevertino Universiteto sprendimo pagrįstumo, nors būtent šis sprendimas buvo pagrindas atsakovo Sprendimui ir teismo sprendimui priimti. Pareiškėjo nuomone, tai yra akivaizdžiai neteisinga jo atžvilgiu, kadangi neteisėtas, pažeidžiantis sudarytą sutartį, Universiteto sprendimas, vėliau apribojo jo teises studijuoti Universitete ir galimybes studijų metu gyventi Lietuvos Respublikoje.

15. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimu ir jame išdėstytais motyvais. Pažymi, kad ginčijamas Sprendimas priimtas remiantis objektyviais duomenimis, t. y. Universiteto 2020 m. sausio 16 d. pranešimu Nr. 01-09-14 ir Universiteto rektoriaus 2019 m. gruodžio 2 d. įsakymu „Dėl doktoranto atleidimo iš studijų“ Nr. ISAK 61/M, todėl pareiškėjo argumentai, jog pirmosios instancijos instancijos teismas ir Migracijos departamentas visiškai nevertino Universiteto sprendimo pagrįstumo neturi jokios įtakos ginčijamo Sprendimo teisėtumui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje pagrindinis ginčas kilo dėl Migracijos departamento Kauno skyriaus sprendimo, kuriuo panaikintas užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nustačius, jog užsienietis yra išbrauktas iš studentų sąrašų ir nebestudijuoja Universitete, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus Universiteto pateiktus duomenis.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl neteisėto pašalinimo iš Universiteto ir nevertino Universiteto priimto sprendimo pagrįstumo.

20. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

21. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių argumentų, kodėl, jo nuomone, ginčui teisingai išspręsti yra būtina bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat nenurodė jokių kliūčių, dėl kurių jis ar kiti bylos proceso dalyviai savo paaiškinimų negalėjo pateikti teismui raštu. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo manyti, kad, administracinę bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, pareiškėjo teisė į veiksmingą teisminę gynybą galėtų būti pažeista arba būtų sudarytos reikšmingos kliūtys teismui teisingai išnagrinėti bylą, todėl pareiškėjo nesutikimas su bylos nagrinėjimu rašytinio proceso tvarka, vertintinas kaip prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, netenkinamas.

22. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

23. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).

24. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Migracijos skyriui 2019 m. kovo 19 d. pateikė prašymą (b. l. 36–47) pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, jog ketina studijuoti Lietuvos sporto universitete doktorantūros studijose, t. y. pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte bei 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytais pagrindais. Kadangi, Migracijos departamentui skirtame 2019 m. kovo 5 d. Tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad Universiteto rektoriaus 2017 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. ISAK_17/M (2018-05-02) pareiškėjas buvo priimtas studijuoti III-ios pakopos Biologijos krypties studijų programoje, numatyta studijų baigimo data 2022-05-09 (b. l. 61), pareiškėjui Migracijos skyriaus 2019 m. gegužės 17 d. priimtas sprendimas pakeisti leidimą laikinai gyventi ir išduotas naujas leidimas laikinai gyventi, galiojantis dvejus metus nuo 2019 m. gruodžio 11 d. iki 2021 m. birželio 20 d. (b. l. 80). Universitetas 2020 m. sausio 16 d. raštu Nr. 01-09-14 „Informacija apie užsienio studento išbraukimą iš studentų sąrašų“ informavo Migracijos departamentą, jog pareiškėjas S. B. J. nuo 2019 m. gruodžio 2 d. yra atleistas iš doktorantūros studijų ir išbrauktas iš studentų sąrašų. Universiteto rektoriaus 2019 m. gruodžio 2 d. įsakymas Nr. ISAK 61/M „Dėl doktoranto atleidimo iš studijų“ (b. l. 96) patvirtina, kad rektorius nurodė pareiškėją iš doktorantūros studijų atleisti nuo gruodžio 3 d. atsižvelgiant į biologijos mokslų krypties doktorantūros komiteto 2019 m. gruodžio 2 d. protokolą Nr. 8. Atsižvelgęs į minėtus duomenis, Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu (b. l. 101), vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2021 m. birželio 20 d.

25. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kuomet užsieniečiui gali būti išduodamas ar keičiamas leidimas laikinai gyventi. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jei jis yra priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą. Leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai numatyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas, taip pat jeigu užsienietis studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko apribojimo, numatyto Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamai išaiškinęs ginčui taikytiną teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog užsieniečiui leidimas laikinai gyventi imperatyviai panaikinamas, jeigu jis nebeatitinka Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos. Kadangi šiuo atveju studijos buvo nutrauktos ir pareiškėjas buvo atleistas iš doktorantūros studijų ir išbrauktas iš studentų sąrašų, nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių tai įvyko, atsirado Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

27. Pažymėtina, jog pareiškėjas, kuriam ir tenka pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo teiginius, kad jis atleistas iš doktorantūros studijų ir pašalintas iš studentų sąrašų neteisėtai, tokių įrodymų nepateikė (ABTĮ 56 str. 4 d.). Byloje nėra jokių duomenų, kad Universiteto rektoriaus 2019 m. gruodžio 2 d. įsakymas Nr. ISAK 61/M „Dėl doktoranto atleidimo iš studijų“ yra apskųstas ar nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šioje byloje surinktus įrodymus ir ginčo teisinį reguliavimą, spręstina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teiginiai dėl būtinybės teismui nagrinėti Universiteto sprendimo priėmimo aplinkybes ir pagrįstumą yra visiškai nepagrįsti ir neturi įtakos šioje byloje vertinant Sprendimo teisėtumą.

28. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti ir teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo S. B. J. (S. B. J.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Arūnas Sutkevičius