A-146-1377-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-1377/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00444-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjui R. K.,

atsakovų atstovui Steponui Špogiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovams Alytaus pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 4), prašydamas: 1) panaikinti Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovas) 2011 m. balandžio 27 d. aktą Nr. 8-4826 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2011 m. gegužės 20 d. aktą Nr. 2S-1385; 2) įpareigoti Alytaus PN administraciją įjungti 9-ame ir 8-ame lokaliniuose sektoriuose vandens šildytuvus (boilerius), sudarant galimybę esant reikalui kasdien praustis po šiltu dušu; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 70 000 Lt neturtinei (moralinei) žalai atlyginti.

Skunde ir teismo posėdyje (b. l. 52-55) pareiškėjas paaiškino, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namų 9-ame būryje, sportuoja, bet neturi galimybės apsiprausti, kadangi šiltas vanduo yra tiekiamas tik vieną kartą per savaitę. Tai prieštarauja Europos kalinimo taisyklių 18 paragrafo nuostatoms, kuriose įtvirtinta, kad kalinys bendros higienos palaikymui galėtų maudytis tinkamoje klimatui temperatūroje, esant reikalui ar norui, be to, minėtų taisyklių 2 paragrafe yra įtvirtinta, kad šios taisyklės turi būti taikomos nešališkai: negali būti jokios diskriminacijos dėl rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinės ar kitokios nuomonės, ekonominės ar kitos priežasties. Lietuvos Respublikos Konstitucinio akto dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje (2004 m. liepos 13 d., Nr. IX-2343) 2 punkte įtvirtinta, kad Europos Sąjungos teisės normos yra Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Pareiškėjas paaiškino, kad jo lokaliniame sektoriuje yra įrengti vandens šildytuvai (boileriai), anksčiau buvo leidžiama, esant reikalui, apsiprausti, bet apie 2010 m. rugsėjo mėnesį dėl nežinomų priežasčių minėti šildytuvai buvo išjungti ir neveikia iki šiol. 2011 m. balandžio 13 d. pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų direktorių, prašydamas suteikti galimybę kasdien praustis šiltu vandeniu. Alytaus PN administracija 2011 m. balandžio 27 d. rašte Nr. 8-4826 neigė 6-tojo lokalinio sektoriaus nuteistųjų galimybę praustis kasdien šiltu vandeniu, pažymėdama, kad pataisos namuose sudaryta galimybė kasdien praustis po šiltu dušu tik dirbantiems nuteistiesiems. Be to, minėtame rašte nurodyta, kad, esant būtinybei, nuteistieji šaltą vandenį pasišildo ant virtuvėlėse esančių elektrinių viryklių arba elektriniuose virduliuose. Pareiškėjo teigimu, kad jis kartu su kitais jo lokalinio sektoriaus nuteistaisiais yra diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu, tokiu būdu pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 20 straipsnio nuostatos. Atkreipė dėmesį į tai, kad Panevėžio pataisos namuose nuteistosioms leidžiama praustis po šiltu vandeniu.

Pareiškėjas nurodė, kad iš atsakovo neteisėtų veiksmų, neleidžiant praustis kasdien praustis šiltu vandeniu, jam padaryta neturtinė žala. Varžant galimybę kasdien praustis po šiltu dušu, jis kasdien patiria labai didelių nepatogumų, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, ne kartą kreipėsi į pataisos namų gydytojus, nes peršalo išsimaudęs šaltu vandeniu. Neturtinę žalą sudaro visi nepatogumai, susiję su tuo, kad pareiškėjui reikia laukti savaitę, kol galės nusiprausti šiltu vandeniu.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 15-17) paaiškino, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims higienos reikalavimus nustato poįstatyminiai aktai, įtvirtinantys, jog ne rečiau kaip kartą per savaitę asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis visą kūną po šiltu dušu (Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punktas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (2008 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1R-401 redakcija) 258 punktas). Alytaus PN 9-to nuteistųjų būrio, kuriame atlieka bausmę nuteistasis R. K., maudymosi diena pagal Alytaus PN direktoriaus patvirtintą Nuteistųjų maudymosi duše grafiką yra trečiadienis. Prausimosi dieną karštas vanduo tiekiamas nuo 8.00 val. iki 16.00 val. Įstaigoje bausmę atlieka dirbantys ir nedirbantys nuteistieji. Visi nedirbantys nuteistieji turi galimybę praustis po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Visi nedirbantys nuteistieji laikomi vienodomis sąlygomis ir jokios diskriminacijos jų atžvilgiu nėra.

Civilinę atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) VI knygos XXII skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl jis privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų, nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju nėra nurodyti ir konstatuoti Alytaus PN neteisėti aktai, neteisėtas veikimas ar neveikimas dėl kurio pareiškėjui tariamai buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas nenurodo, kokie konkrečiai neteisėti veiksmai buvo atlikti jo atžvilgiu ar atisakyta juos atlikti neužtikrinant pareiškėjui tinkamų gyvenimo sąlygų pataisos namuose. Pareiškėjas nepagrindė ir konkrečiai neįvardijo Lietuvos valstybės ir Alytaus PN kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jam padaryta neturtinė žala, kad Alytaus PN būtų sąmoningai siekę pabloginti pareiškėjo laikymo sąlygas ar nežmoniškai elgėsi jo atžvilgiu, nesuteikdami galimybės jam nusiprausti kiekvieną dieną šiltu vandeniu. Pareiškėjas pataisos namuose yra laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, todėl jokių išimčių, dėl kurių būtų pagerintas ar pablogintas jo buvimas pataisos namuose, jam negali būti taikoma. Tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Nenustačius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, reikalavimas atlyginti žalą negali būti pripažintas pagrįstu.

II. Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2011 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilęs dėl Alytaus pataisos namų atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą kasdien naudotis karštu dušu. Pareiškėjas Alytaus PN administracijos veiksmų neteisėtumą grindžia Europos kalinimo taisyklių 18 ir 2 paragrafo nuostatomis.

Europos Tarybos Ministrų Komitetas, atsižvelgdamas į Europos konvenciją dėl žmogaus teisių ir teismų praktiką Europos žmogaus teisių teisme, yra priėmęs Ministrų Komiteto rekomendaciją šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – ir Europos kalėjimų taisyklės) (priimta 952-ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų 2006 m. sausio 11 d. posėdyje). Šių Taisyklių 108 punkte nurodyta, kad jos nuolat atnaujinamos. Europos kalėjimų taisyklių 19.4 punkte nurodyta, kad higienai palaikyti turi būti įrengta tinkama įranga tam, kad kiekvienas kalinys galėtų praustis klimatines sąlygas atitinkančioje temperatūroje, jei įmanoma, kiekvieną dieną, tačiau ne rečiau kaip du kartus per savaitę (arba dažniau, jei reikalinga) tam, kad būtų užtikrinti higienos reikalavimai.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Europos kalėjimų taisyklių 19.4 punkto nuostata nėra imperatyvi. Pareiškėjo teigimu, atsakovas savo veiksmais pažeidžia Europos kalėjimų taisyklių nuostatą, kurioje nurodyta, kad negali būti diskriminacijos dėl lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinės ar kitokios nuomonės, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinėms mažumoms, turto, gimimo ar kitos priežasties (Europos kalėjimų taisyklių 13 punktas). Rekomendacijų preambulėje, be kita ko, nustatyta, kad minėtu aktu yra rekomenduojama šalių narių vyriausybėms vadovautis savo įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje.

Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Europos kalėjimų taisyklės nėra tiesiogiai taikomas teisės aktas Europos Sąjungos valstybių narių teisinėje sistemoje, tai yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas, turintis tikslą suvienodinti kalinimo įstaigų vidaus tvarkos politiką valstybėse narėse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ (patvirtintas 2004 m. liepos 13 d. įstatymu Nr. IX-2343) 2 dalyje nustatyta, kad Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis; jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus.

Minėta Konstitucinio akto norma nereglamentuoja rekomendacijų taikymo tvarkos Lietuvos Respublikoje. Dėl nurodytų priežasčių teismas atmetė pareiškėjo argumentą dėl Europos kalėjimų taisyklių normų, reglamentuojančių kalinčių asmenų higienos reikalavimų pažeidimus bei diskriminaciją, pažeidimo.

Alytaus pataisos namų, kaip ir kitų Lietuvos Respublikos laisvės atėmimo vietų, įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010), kurios 68 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neneigia fakto, jog nuteistieji turi galimybę maudytis po karštu dušu vieną kartą per savaitę (trečiadienį), konstatavo, kad Alytaus PN administracijos nustatyta tvarka, suteikianti nuteistiesiems teisę maudytis kartą per savaitę po karštu dušu, atitinka Higienos normos reikalavimą bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles.

Atsižvelgdamas į minėtų teisės aktų nuostatas, teismas taip pat konstatavo, kad numatyti galimybę nuteistiesiems maudytis po dušu dažniau nei kartą per savaitę yra pataisos namų administracijos diskrecijos teisė, o ne pareiga. Teismas nusprendė, kad Alytaus PN direktoriaus 2011 m. balandžio 27 d. raštas Nr. 8-4826 (b. l. 6), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą sudaryti galimybę nuteistiesiems kasdien praustis duše, yra teisėtas, ir įstatyminio pagrindo įpareigoti Alytaus PN administraciją pajungti 9-tame bei 8-tame lokaliniame sektoriuje vandens šildytuvus (boilerius), sudarant galimybę apsiprausti po šiltu dušu kasdien, nėra.

Kalėjimų departamentas 2011 m. gegužės 20 d. aktu Nr. 2S-1385 Alytaus PN sprendimą paliko galioti, todėl jis pareiškėjo atžvilgiu naujų teisinių pasekmių nesukūrė. Dėl nurodytų priežasčių teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo reikalavimus dėl Alytaus PN 2011 m. balandžio 27 d. akto Nr. 8-4826 ir Kalėjimų departamento 2011 m. gegužės 20 d. akto Nr. 2S-1385 panaikinimo bei Alytaus PN administracijos įpareigojimo įjungti 9-tame ir 8-tame lokaliniame sektoriuje vandens šildytuvus (boilerius).

Dėl skundo reikalavimo priteisti 70 000 litų neturtinę žalą teismas nurodė, kad atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reguliuoja CK 6.271 straipsnis. Žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.250 straipsnyje yra numatyta kuriais atvejais yra galimas moralinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą motyvuodamas tuo, kad jam neleidžiama kasdien praustis po karštu dušu. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Taigi, civilinei atsakomybei atsirasti dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų būtina sąlyga – neteisėti veiksmai ar neveikimas. Teismas nustatė, kad Alytaus pataisos namai, vadovaudamiesi Higienos normos HN 76:2010 68 punktu ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu, nustatė tvarką, pagal kurią nuteistiesiems kartą per savaitę (trečiadienį) sudaroma galimybė prausti po karštu dušu. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad Alytaus PN pareigūnų veiksmuose nėra būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, neteisėtų veiksmų. Dėl teisėtų veiksmų neturtinė žala neatsiranda. Nustatyta vidaus tvarka nuteistiesiems ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Konstatavęs, kad Alytaus PN pareigūnų veiksmai buvo teisėti, teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės 70 000 litų žalos atlyginimo ą.

III. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 72) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują – jo skundą tenkinti.

Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė į pareiškėjo teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus ir sprendime neišdėstė motyvų, kuriais būtų atmesti pareiškėjo argumentai dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 42 punkto, kuriame nustatyta, kad į viso pataisos įstaigos personalo mokymo programą turi būti įtraukti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija), Europos konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – ir Konvencija prieš kankinimą) ir Europos kalinimo įstaigų taisyklių reikalavimai ir taikymo principai. Pagal Europos kalėjimų taisyklių 108 punktą šios taisyklės yra nuolat atnaujinamos, todėl apeliantas mano, kad turi būti taikomos Europos kalėjimų taisyklės (priimtos 952-ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų 2006 m. sausio 11 d. posėdyje) ir nesutinka, kad Europos kalėjimų taisyklių 19.4 punkto nuostata nėra imperatyvi. Apelianto manymu, vandens šildytuvų išjungimas ir galimybės praustis po šiltu dušu suvaržymas yra pataisos įstaigos administracijos neteisėti veiksmai, kurie prieštarauja Europos kalėjimų taisyklių 19.4 punkto nuostatoms. Be to, mano, kad Europos kalėjimų taisyklių rekomendacinis pobūdis nesuteikia teismui pagrindo nagrinėjant bylą nuo jų nukrypti. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kuriais teismas atmetė jo skundo argumentus dėl vienų nuteistųjų diskriminacijos prieš kitus.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 77-78) nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia argumentų ir kelia naujus reikalavimus (dėl pataisos įstaigų personalo mokymo programos trūkumų bei dėl rasės, odos spalvos, lyties ir pan. diskriminavimo), kurie nėra susiję su nagrinėjama byla. Pareiškėjas (apeliantas) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnyje nustatyta tvarka nėra įgaliotas atstovauti jokiai pataisos įstaigai ar nuteistiesiems dėl jų pažeistų teisių. Be to, ABTĮ 130 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl Alytaus 2011 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 8-4826, kuriuo jam atsakyta kodėl pataisos namuose nesuteikiamos galimybė praustis po šiltu dušu kasdien, taip pat dėl Kalėjimų departamento 2011 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 2S-1385, priimto išnagrinėjus pareiškėjo skundą išankstine skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka (ABTĮ 25 str., Bausmių vykdymo kodekso 183 str.). Pareiškėjo teigimu, Alytaus PN administracija, nesuteikdama jam galimybių naudotis šiltu dušu kasdien, pažeidžia jo teises, jį diskriminuoja, todėl pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą pagal šiuos įstatymo reikalavimus.

Pareiškėjas atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Taigi bausmės atlikimo laikotarpiu jam galioja Bausmių vykdymo kodekso ir su jo įgyvendinimu susijusių poįstatyminių teisės aktų nuostatos. Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Laisvės atėmimo bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas nustato atitinkamos Bausmių vykdymo kodekso normos ir jas įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai.

Nagrinėjamam ginčui yra aktualios Bausmių vykdymo kodekso XIV skyriaus „Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų materialinis. Buitinis aprūpinimas ir sveikatos priežiūra“ nuostatos, reglamentuojančios terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą. Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalis nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Be to, šiame įstatymo straipsnyje dėl terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų buitinio aprūpinimo nustatyta, kad jiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė (BVK 173 str.2 d.); nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną (BVK 173 str.3 d.); jie aprūpinami maistu nemokamai pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas (BVK 173 str.4 d.); kartą per mėnesį iš pataisos įstaigos lėšų gali būti išmokama iki 0,3 MGL dydžio išmoka (BVK 173 str.7 d.).

Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl buities sąlygų, atitinkančių Lietuvos Respublikos higienos normas, užtikrinimo laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustato Lietuvos higienos norma HN 76:2010 Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai, patvirtinta Sveikatos apaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. Nr. V-241. Šios Higienos normos X skyriuje „ Gyvenamųjų patalpų valymas, dezinfekavimas ir priežiūra. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų higiena“ yra nustatyti reikalavimai dėl laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų, įrenginių, inventoriaus įrengimo ir priemonės laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų higienai užtikrinti (54-68 punktai). Higienos normos HN 76:2010 X skyriuje, be kita ko numatytos priemonės, kad būtų sudarytos sąlygos nuteistųjų asmens higienai. Nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas (63 p.); veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius (64 p.); draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą (neišvalytą) minkštąjį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankšluosčius perduoti kitiems asmenims (65 p.); lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (66 p.); lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiama atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (67 p.); laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (68 p.).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (bylai aktuali 2011 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 1R-33 redakcija) asmens higienos pataisos įstaigose priemonių užtikrinimui yra skirtas XLI skyrius (254- 261 p.). Šiame skyriuje ginčui aktualiu klausimu numatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius (258 p.); pataisos įstaigose dušai, sanitarinės švaryklos, skalbyklos, kirpyklos, džiovyklos ir kiti komunalinės ir buitinės paskirties objektai turi veikti nuolat (259 p.). Pagal Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas, kiekvienam nuteistajam, be kita ko, turi būti išduodamas skalbiamasis ir tualetinis muilas, tualetinis popierius.

Nagrinėjamo teisinio reguliavimo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas pretenzijas dėl buities ir asmens higienos sąlygų Alytaus pataisos namų administracijai reiškia tik vienu aspektu, t.y. tik dėl to, kad jam nesuteikiama galimybė kasdien praustis po šiltu dušu. Poreikį kasdien praustis po šiltu dušu pareiškėjas sieja su tuo, kad jis kasdien sportuoja. Pasak pareiškėjo, jis yra diskriminuojamas, nes pataisos namų administracija suteikia galimybę kasdien praustis po šiltu dušu dirbantiems nuteistiesiems, o nedirbančiam pareiškėjui gyvenant 9 būryje tokia galimybė nesuteikiama.

Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyręs įrodymų visumą teisingai taikydamas materialinės teisės normas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo skundžiami individualūs aktai (Alytaus pataisos namų 2011 m. balandžio 27 d. sprendimas Nr. 8-4826 ir Kalėjimų departamento 2011 m. gegužės 20 d. sprendimas Nr. 2S-1385) yra pagrįsti ir teisėti. Teismas byloje nustatė, kad Alytaus PN administracija užtikrina pareiškėjui galimybę ne rečiau kaip kartą per savaitę (nustatytomis dienomis – trečiadieniais) praustis po šiltu dušu, kaip numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte ir Higienos normos HN 76:2010 68 punkte. Pareiškėjo skundžiami aktai pagrįsti šiomis teisės aktų nuostatomis ir jie yra teisėti.

Pirmosios instancijos teismas, priešingai nė teigia apeliantas, sprendime teisingai nurodė, kad Europos Tarybos Ministrų komiteto 2006 m. sausio 11 d. rekomendacijos Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ yra rekomendacinio pobūdžio aktas. Europos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad rekomendacijos ir išvados neturi privalomos teisinės galios, tačiau jos neabejotinai turi autoritetingos rekomendacijos reikšmę (Byla Nr.322/88 Grimaldi [1989] ECR 4407). Rekomendacijomis Europos Sąjungos institucijos išreiškia savo nuomonę ir pasiūlo gaires atitinkamais Bendrijos politikos klausimais į kurias valstybės narės turėtų atsižvelgti kurdamos savo vidaus teisę. Europos kalėjimų taisyklėse, be kita ko, pažymėta, kad asmenims, iš kurių atimta laisvė, turėtų būti taikomi minimaliai būtini ir atitinkantys paskirtą bausmę ribojimai (3 p.).

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą).

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje iškeltu administraciniu ginču prašydamas panaikinti individualius administracinius aktus ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą, šiuos savo reikalavimus sieja su vieninteliu nepatogumu, kad pataisos namuose jam nesuteikiama galimybė praustis kasdien po šiltu. Pataisos namų administracijos veiksmai, kad pareiškėjui suteikiama galimybė praustis po šiltu dušu ne kasdien, o ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, kaip jau buvo minėta, teisės aktų reikalavimų nepažeidžia. Šis ribojimas pagal nagrinėjamas aplinkybes negali būti traktuojamas kaip pažeidžiantis žmogaus orumą ar viršijantis sunkumus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas turi galimybę jo nurodytą nepatogumą kompensuoti kitais būdais. Pagal pateiktus į bylą duomenis pareiškėjas (gim.1972 m.), nėra garbaus amžiaus ar ligotas asmuo. Pats pareiškėjas akcentuoja, kad jis pataisos namuose intensyviai sportuoja, o tai patvirtina, kad jo fizinė forma yra gera. Pareiškėjas neneigia Alytaus PN administracijos pateiktų į bylą duomenų, kad pataisos namuose nuteistieji asmens higienos poreikiams šaltu vandeniu gali naudotis neribotai bet kuriuo metu. Be to, kaip matyti iš Alytaus pataisos namų 2011 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 8-4826, pataisos namuose yra galimybės nuteistiesiems pasišildyti šaltą vandenį gyvenamuosiuose korpusuose įrengtose virtuvėlėse. Taigi pareiškėjas tomis dienomis, kuriomis jis neturi galimybės praustis po šiltu dušu, turi galimybes asmens higienos poreikį praustis patenkinti kitais būdais.

Apelianto nurodytas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 42 punktas negalioja nuo 2010 m. sausio 27 d. (neteko galios Teisingumo ministro 2010 m. sausio 20 d. įsakymu Nr.1R-22). Šiame punkte buvo numatyta kokie aktai turi būti įtraukti į viso pataisos įstaigos personalo mokymo programą. Taigi net ir galiojanti šio akto norma nagrinėjamam ginčui neturėtų įtakos.

Apelianto nurodyta aplinkybę, kad atitinkamai nuteistųjų grupei (dirbantiems asmenims) pataisos namuose suteikiama galimybė kasdien prausti po šiltu dušu, negali būti vertinama kaip diskriminuojanti pareiškėją. Bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnyje įtvirtintas nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principas nustato, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ir turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ar partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Tai įtvirtinta ir Bausmių vykdymo kodekse (pav., skirtingos bausmių vykdymo tvarkos nustatymas vyrams ir moterims, nepilnamečiams, ligoniams, gero elgesio ir pažeidžiantiems režimo reikalavimus nuteistiesiems ir kt.). Nuteistojo diskriminavimu vykdant bausmes gali būti pripažinti atvejai, kai esant vienodoms aplinkybėms be jokio objektyvaus pagrindo taikomos skirtingos bausmės atlikimo sąlygos ir (ar) tvarka. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad dėl kurios nors iš Bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnyje išvardytų priežasčių Alytaus pataisos namuose jam sudarytos kitokios (atitinkamai blogesnės) bausmės atlikimo sąlygos ir (ar) tvarka nei kitiems nuteistiesiems. Atsakovas neneigia, kad dirbantiems nuteistiesiems suteikiama galimybė kasdien nusiprausti po šiltu dušu, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama kaip diskriminuojanti pareiškėją, nes ji pateisinama objektyviu pagrindu dirbančių nuteistųjų grupei nepabloginti asmens higienos sąlygų lyginant juos su nedirbančiais nuteistaisiais. Apeliantas ginčui aktualiu laikotarpiu nedirbo. Pareiškėjas nepateikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų, kad Alytaus PN administracija išskiria pareiškėją iš kitų nedirbančių nuteistųjų ir jam sudaro blogesnes bausmės atlikimo sąlygas ir (ar) tvarką, tame tarpe ir dėl galimybės naudotis šiltu dušu.

Nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad civilinė atsakomybė už žalą dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.) galima tik tuo atveju, kai yra šios atsakomybės sąlygų visuma: valdžios institucijų neteisėti veiksmai, žalos pareiškėjui padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos (turtinės ar neturtinės) atlyginimo galimas tik tuo atveju, kai byloje nustatomos visos minėtos sąlygos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Neteisėti valdžios institucijos veiksmai nagrinėjamu atveju byloje nenustatyti, o tai reiškia, kad neįrodyta esminė civilinės atsakomybės, numatytos CK 6.271 straipsnyje, sąlyga. Kaip jau buvo minėta, nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės, numatytos CK 6.271 straipsnyje, sąlygos, viešoji atsakomybė negalima. Todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė pagrįstai ir teisėtai.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas