2024-02-28 Nr. CB-1330-2-70-3-02998-2021-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-563

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02998-2021-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2024 m. vasario 8 d. paduotu ieškovo Ž. M. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 8 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

ieškovo Ž. M. kasacinis skundas paduodamas dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir kitų klausimų išsprendimo. Byloje Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. birželio 16 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei paliko santuokinę pavardę; priteisė iš ieškovo atsakovei 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove; nustatė ieškovo ir vaikų bendravimo tvarką; priteisė iš ieškovo nepilnametei dukrai G. M. išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 450 Eur nuo kreipimosi į teismą priešieškiniu dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš ieškovo nepilnametei dukrai G. M. išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 450 Eur nuo kreipimosi į teismą priešieškiniu dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš ieškovo 875 Eur išlaikymo skolą nepilnametei dukrai G. M.; 1375 Eur išlaikymo skolą nepilnametei G. M., paskiriant atsakovę nepilnametėms dukroms priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimą.

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 8 d. nutarties dalis, kuriomis santuoka buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės ir atsakovei priteistas 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas iš ieškovo, ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą – santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės bei atmesti atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo; pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 8 d. nutarties dalis, kuriomis iš ieškovo priteistas po 450 Eur per mėnesį teiktinas išlaikymas dukroms ir priimti naują sprendimą – sumažinti išlaikymą, priteisiant iš ieškovo dukroms po 250 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos.

Ieškovo kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingas išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.

2. Teismai, priteisdami nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 450 Eur, nesumažino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio atsižvelgiant į Išmokų vaikams įstatyme reglamentavimą, nukrypo nuo teismų praktikos. Nors teismai, spręsdami klausimą dėl išlaikymo dydžio nustatymo, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad orientaciniu kriterijumi, sprendžiant vaiko išlaikymo dydį, kai vaikas neturi specialiųjų poreikių, gali būti laikomas valstybėje taikomas minimalus darbo užmokestis/minimali mėnesio alga, tačiau neatkreipė dėmesio, kad minimali mėnesio alga turėtų būti skaičiuojama po mokesčių. Priešingas aiškinimas neatitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijų skaičiuoti orientacinį vaikui reikiamo išlaikymo dydį nuo pajamų dydžio, kurių asmenys realiai negauna.

3. Teismai netinkamai taikė CK 3.200 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias teisės į išlaikymo atsiradimo momentą, pažeidė CK 3.156 straipsnyje įtvirtintą tėvų lygiateisiškumo principą. Teismai išlaikymą nepagrįstai priteisė nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos. CK 3.200 straipsnio nuostatos dėl išlaikymo priteisimo momento atsiradimo nuo ieškinio teismui pateikimo dienos taikytinos tuomet, kai byloje nėra taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nėra nustatomas laikinas išlaikymas, nes būtent tokiu laikinu procesiniu sprendimu yra įgyvendinama prievolė išlaikyti vaiką bylos nagrinėjimo metu. Todėl tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo eigoje yra priteistas nepilnamečiams vaikams laikinas išlaikymas ir nėra duomenų bei įrodymų apie tai, kad jo vaikams nepakako, išlaikymas priteistinas ne nuo ieškinio ar priešieškinio pateikimo teismui dienos, bet nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

4. Teismai, pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnį), nepagrįstai konstatavo, kad į bylą pateiktas garso įrašas nepatvirtina atsakovės kaltės dėl santuokos nutraukimo. Teismai nepagrįstai ieškovą pripažino kaltu dėl santuokos iširimo tiek dėl ekonominio, tiek dėl asmeninio aspekto, nepagrįstai suabsoliutino ekonominį aspektą, visiškai ignoruodami faktą, kad šalys turėjo atskirus ūkius, buvo pasirašę povedybinę sutartį, atsakovė buvo išdavusi įgaliojimą ieškovui savo vardu atlikti atitinkamus veiksmus. Ieškovas ir atsakovė, būdami savarankiškais subjektais, nepriklausomi vienas nuo kito, sprendė ūkių darbų organizavimą, valdymą bei darbų vykdymą ir tai neturėjo jokio ryšio su santuokos nutraukimo byla. Juolab kad teismai, įvertinę įrodymus, galėjo konstatuoti, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties ir sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovui Ž. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 109 (vieną šimtą devynis) Eur žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. vasario 8 d. Perlas Finance.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gediminas Sagatys

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė