83fd3fb8-2ed0-4fc3-81fc-2003fcf5badb · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-1124-422/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02470-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1; 37.2.;55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 11 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Deivydui Aidukui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK), 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2–9) nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. gegužės 8 d. buvo kalinamas PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ame sektoriuje 4 ir 21 bÅ«riuose, neužtikrinant jam saugios sveikatai aplinkos.

Tvirtino, kad pastatų, kuriuose buvo 4 ir 21 būriai, stogo danga buvo asbestcementis, kurio sudėtyje yra pavojinga kancerogeninė medžiaga–asbestas. Atsakovės atstovas žinodamas, kad stogo danga yra iš asbesto, kuriame yra cheminės kancerogeninės medžiagos, nesiėmė jokių veiksmų, kad iš gyvenamosios aplinkos būtų pašalinta ši pavojinga medžiaga, nesikreipė į specialistus, kad būtų patikrinta gyvenamoji aplinka, todėl tokiu neveikimu sukėlė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei didelį pavojų.

Teigė, kad ginčo laikotarpiu 3-iame sektoriuje, kuris yra netoli 2-o sektoriaus pastatų, vyko kapitaliniai rekonstrukcijų darbai, kurių metu buvo Å¡alinami Å¡io sektoriaus pastatų asbestcemenčio stogai, nesilaikant jokių apsaugos priemonių, todėl sukeltos dulkės buvo neÅ¡iojamos vėjo po visÄ PravieniÅ¡kių PN-AK kolonijos 1-3 sektorių teritorijÄ . ReiÅ¡kė pretenzijas dėl aliarmo mygtuko pareigÅ«nams iÅ¡kviesti nebuvimo 2 sektoriaus 4 bÅ«rio 2 gyvenamojoje patalpoje ir 21 bÅ«rio 2 gyvenamojoje patalpoje.

Tvirtino, jog Å¡is mygtukas reikalingas pasikviesti budintį pareigÅ«nÄ greitam informavimui, neteisėtų veiksmų skubiam nutraukimui, skubios pagalbos suteikimui. Kalėdamas tokiomis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas patyrė nuolatinių iÅ¡gyvenimų, stresÄ ir psichologinį iÅ¡sekimÄ , t. y neturtinę žalÄ , kuriÄ vertino 12 000 Eur ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės. Prašė netaikyti jo reikalavimui ieÅ¡kinio senaties, nes jis negalėjo ir neturėjo reikiamų žinių, priemonių, įgaliojimų sužinoti apie nurodytus pažeidimus, o tuo pačiu, ir apie savo pažeistas teises.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepime į skundÄ (b. l. 39–43) ir papildomuose paaiÅ¡kinimuose (b. l.

55) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pastatų, kuriuose yra 4 ir 21 būriai, stogo dangoje yra asbestinio šiferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Įstaigoje darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių, nevykdomi. Teisės aktai neįpareigoja pataisos namų atlikinėti asbesto plaušelių koncentracijos ore tyrimų, tokių tyrimų nebuvo atlikta.

Galiojantys teisės aktai nenumato aliarminių mygtukų įrengimo lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. 21 bÅ«rio gyvenamosiose patalpose įrengti telefonai, kuriais galima susisiekti su prižiÅ«rėtoju. 4 bÅ«rio brigadoje aliarmo iÅ¡kvietimo mygtukas nebuvo įrengtas, tačiau pareiÅ¡kėjas su skundais dėl nesaugios gyvenamosios aplinkos nesikreipė. PareiÅ¡kėjo sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad jis dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų skundėsi Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos specialistams, ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos specialistus dėl galimų psichinės sveikatos sutrikimų, sÄ lygotų netinkamų kalinimo sÄ lygų, jis taip pat nesikreipė.

PareiÅ¡kėjas neįrodė neteisėtų PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, t. y. sÄ lygų, bÅ«tinų valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Ä® teismo posėdį Å¡alys neatvyko, apie teismo posėdį jiems praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 77 str.). Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigÅ«nų veiksmų laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. gegužės 8 d. jį kalinant 2 sektoriuje, neužtikrinus sveikos aplinkos, neįrengus pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo aliarminių mygtukų gyvenamosiose patalpose. Atsakovės atstovas prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog, nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieÅ¡kinio senaties terminai taikomi, jeigu ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus Å¡iam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki Å¡io kodekso įsigaliojimo.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. gegužės 8 d. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobÅ«džio bylose ne kartÄ yra nurodęs, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, sužinojimo apie teisių pažeidimÄ momentas siejamas su paties pareiÅ¡kėjo patirtais subjektyviais iÅ¡gyvenimais, nes asmuo neturtinę žalÄ patiria subjektyviai.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pareiÅ¡kėjo nurodytų galimų pažeidimų pobÅ«dį bei jam sukeltas skunde nurodytas pasekmes (nuolatiniai iÅ¡gyvenimai dėl nesaugios aplinkos, nuolatinis stresas, dvasinis iÅ¡sekimas), vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo ginčo gyvenamosiose patalpose pradžios, todėl jo argumentai dėl negalėjimo sužinoti, tam reikiamų žinių neturėjimo apie jo atžvilgiu daromus pažeidimus laikomi nepagrįstais.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas visÄ skunde nurodytÄ laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismÄ kreipėsi 2018 m. spalio 24 d. (b. l. 36), todėl praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2015 m. spalio 23 d. pareikÅ¡ti. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

PareiÅ¡kėjas neprašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino, o, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui. Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovės atstovo praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2015 m. spalio 23 d. Å¡iuo pagrindu atmestinas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).

Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog, sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos PravieniÅ¡kių PN-AK laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 24 d. iki 2017 m. gegužės 8 d. Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad buvo kalinamas 2 sektoriaus pastatuose, kurių stogo danga buvo asbestcementis, kurio sudėtyje yra pavojinga kancerogeninė medžiagos asbestas. Tvirtino, kad ginčo laikotarpiu buvo atliekama Å¡alia esančio 3 sektoriaus pastatų rekonstrukcija, kurios metu buvo keičiami Å¡io sektoriaus pastatų asbescementiniai stogai, nesilaikant jokių apsaugos priemonių, todėl sukeltos dulkės buvo neÅ¡iojamos vėjo po visÄ PravieniÅ¡kių PN-AK kolonijos 1-3 sektorių teritorijÄ , todėl visÄ ginčo laikotarpį jam kalint 2 sektoriaus pastatuose jam nebuvo sudaryta saugi sveikatai aplinka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktu uždraudė Lietuvos Respublikos teritorijoje naudoti gofruotus ir kitus lakÅ¡tus iÅ¡ asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panaÅ¡ius dirbinius iÅ¡ asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ patvirtino, kad pastatų, kuriuose buvo pareiÅ¡kėjo gyvenamosios patalpos ginčo laikotarpiu, stoguose buvo asbesto.

Pažymėjo, kad asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Ä®staigoje darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių, nevykdomi. Å iÄ aplinkybę grindė Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio 6 d. pažyma Nr. 77-1584 ir 2018 m. gruodžio 5 d. pažyma Nr. 77-1755 (b. l. 45, 56). Ginčo kontekste pažymėtina, kad Vilniaus Universiteto Onkologijos Instituto Vėžio profilaktikos ir kontrolės centro epidemiologinės grupės vyresnioji mokslo darbuotojos dr. R.

P.-E. yra nurodžiusi, kad, kol asbesto turintys statiniai ar gaminiai yra neliečiami, asbestas didesnio pavojaus nekelia. Tačiau, tuos statinius griaunant, o asbesto gaminius ardant, laužant ar kitaip apdorojant, aplinkoje pasklinda labai smulkūs akimi nematomi plaušeliai. Žmogui įkvepiant asbesto plaušelių, jie susminga į kvėpavimo takų audinį ir ilgainiui tampa specifinių lėtinių ligų ir vėžinių ligų priežastimi (http://www.sveikaszmogus.lt/ Profilaktika-2874-Asbesto_ pavojai_ ka_turime_zinoti).

Pagal naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , bylose turi bÅ«ti visuomet vertinama tai, ar dėl asbesto buvo pakenkta asmens sveikatai ar bent tai, ar buvo tam kilusi reali rizika, o ne pats asbesto buvimo pastato konstrukcijose faktas (žr., pvz., 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1071-602/2018, 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1694-624/2018, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2061-520/2017 kt.). Kita vertus, tai turi bÅ«ti pagrįsta byloje esančiais duomenimis.

Byloje ginčo dėl asbesto buvimo 2 sektoriaus gyvenamosiose patalpose nėra. PareiÅ¡kėjas skunde nereiÅ¡kė pretenzijų dėl 2 sektoriaus stogo techninės bÅ«klės, jo susidėvėjimo, kurį konstatavus bÅ«tų galima spręsti apie galimÄ stogo konstrukcijoje esančio asbesto sukeltÄ rizikÄ pareiÅ¡kėjo sveikatai, todėl vien asbesto buvimo faktas ginčo statinių stogo dangoje nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo sveikatai buvo kilusi reali grėsmė. Jo pretenzijos dėl 2 lokalinio sektoriaus pastatų stoge esančio asbesto atmestinos kaip nepagrįstos.

Tačiau nagrinėjamame kontekste pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas tvirtino, jog jo kalėjimo metu buvo atliekama Å¡alia 2 sektoriaus esančio 3 sektoriaus pastatų rekonstrukcija, kurios metu buvo keičiami Å¡io sektoriaus pastatų asbescementiniai stogai, nesilaikant jokių apsaugos priemonių. Å ių darbų sukeltos dulkės buvo neÅ¡iojamos vėjo po visÄ PravieniÅ¡kių PN-AK kolonijos 1-3 sektorių teritorijÄ , todėl jam nebuvo sudaryta saugi sveikatai aplinka. Teigė, kad Å¡iÄ aplinkybę patvirtina Pastatų rekonstrukcijos darbų rangos 2017 m. kovo 6 d. sutartis Nr. ST-20, Statybvietės perdavimo-priėmimo 2017 m. kovo 29 d. aktas Nr. LD-567 ir Statybos darbų užbaigimo 2018 m. kovo 23 d. aktas Nr. ACCA-20-180323-00.107 bei VÄ® Registrų centro duomenų banko 2015 m. spalio 19 d. iÅ¡raÅ¡as (b. l. 27–33).

Atsiliepime į skundÄ atsakovės atstovas pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių neargumentavo, t. y. neginčijo, jog tokie dokumentai buvo priimti, Å¡ie dokumentai buvo pasiraÅ¡yti dėl kitų pastatų rekonstrukcijos, jog pagal minėtus dokumentus darbai buvo atlikti ne pareiÅ¡kėjo nurodyto sektoriaus pastatuose ar, kad Å¡ie darbai buvo atlikti ne ginčui aktualiu metu. Atsakovės atstovas neneigė, kad į bylÄ pateikti duomenys iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (b. l. 27–33) yra 3 lokalinio sektoriaus, kad Å¡is sektorius yra netoli 2 sektoriaus, todėl teismas sprendžia, jog byloje yra nustatyta faktinė aplinkybė, jog į bylÄ pateikti duomenys iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (b. l. 27–33) yra 3 lokalinio sektoriaus pastatų, kad Å¡is sektorius yra netoli 2 sektoriaus.

PravieniÅ¡kių PN tvirtino, jog Ä®staigoje darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių, nebuvo vykdomi. Å iÄ aplinkybę grindė aukščiau nurodytomis Ūkio skyriaus pažymomis (b. l. 45, 56). IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015 m. spalio 19 d. iÅ¡raÅ¡o 2.5 ir 2.8 punktų (b. l. 27-33) matyti, kad pastatų – bendrabučių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) stogo danga yra asbescementis, tačiau 2019 m. sausio 25 d.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o 2.5 ir 2.8 punktuose (b. l. 57–62) Å¡ių pastatų – bendrabučių stogo danga yra bitumas, 10.3 ir 10.4 punktuose nurodyta, kad buvo atlikta pastatų rekonstrukcija, įregistravimo pagrindas 2018 m. kovo 23 d. Statybos užbaigimo aktai. Å ie faktiniai duomenys patvirtina, kad 3-io sektoriaus pastatų asbescementiniai stogai buvo keičiami. Kadangi pareiÅ¡kėjo nurodytomis aplinkybėmis Pastatų rekonstrukcijos darbų rangos sutartis Nr. ST-20 buvo pasiraÅ¡yta 2017 m. kovo 6 d., Statybvietės perdavimo-priėmimo aktas Nr. LD-567 2017 m. kovo 29 d., ir Statybos darbų užbaigimo aktai priimti 2018 m. kovo 23 d., nesant tikslių duomenų apie 3 sektoriaus pastatų stogų rekonstrukcijos darbų pradžiÄ ir pabaigÄ , tikėtina pareiÅ¡kėjo tvirtinimu, kad Å¡ie darbai buvo atlikti pareiÅ¡kėjo kalėjimo 2 sektoriuje metu, t. y. nuo 2017 m. kovo 29 d. (Statybvietės perdavimo-priėmimo akto pasiraÅ¡ymo datos) iki 2017 m. gegužės 8 d.

Nustačius, kad 3 sektoriaus pastatai yra netoli 2 sektoriaus pastatų, kuriuose ginčo laikotarpiu kalėjo pareiÅ¡kėjas, nepaneigta, kad asbestinio stogo rekonstrukcijos metu pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta jo teisė į Å¡variÄ , sveikatai nepavojingÄ aplinkÄ , tai sudaro pagrindÄ konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus. PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė pretenzijas dėl aliarminio mygtuko nebuvimo ginčo patalpose. Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c) dalis rekomenduoja laisvės atėmimo vietoje įrengti aliarmo sistemÄ , kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu.

Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 13.10 ir 16.11 punktus, drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuose kambariuose ir kamerose turi bÅ«ti įrengta pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistema. Reikalavimo įrengti pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistemÄ paprastajai ar lengvajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose minėtame teisės akte nėra nustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo priskirtas drausmės grupei, kai jis kalėjo 21 bÅ«ryje, tačiau 4 bÅ«ryje pareiÅ¡kėjas laisvės atėmimo bausmę atliko ne drausmės grupės sÄ lygomis (b. l. 48–49). Taigi akivaizdu, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistema turėjo bÅ«ti įrengta 21 bÅ«rio 2 miegamajame. Atsakovės atstovas nurodė, kad 21 bÅ«rio 2 miegamajame buvo įrengti telefonai, kuriais buvo galima susisiekti su prižiÅ«rėtojais, Å¡iÄ aplinkybe grindė Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio 6 pažyma Nr. 77-1584 (b. l. 45), tačiau objektyvių duomenų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo tvirtinimÄ dėl tokios sistemos neįrengimo ginčo bÅ«ryje (ginčo patalpos nuotraukų, iÅ¡kvietimo sistemos įrengimo schemos ar pan.) į bylÄ nepateikė, todėl, nagrinėjamu atveju konstatuotinas Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.10 punkto pažeidimas.

Tačiau, vertindamas šį byloje nustatytÄ pažeidimÄ neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo aspektu, teismas atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, vien aplinkybė, kad kamerose nebuvo įrengtas pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukas, nepatvirtina fakto, kad pareiÅ¡kėjas dėl to objektyviai turėjo patirti esminių nepatogumų ar iÅ¡gyvenimų (žr. LVAT 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015, 2016 m. kovo 22 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016).

Nagrinėjamu atveju šį pažeidimÄ pareiÅ¡kėjas siejo su nesaugia aplinka, orumo pažeminimu, patirtais dideliais nepatogumais, tačiau Å¡ios aplinkybės yra deklaratyvios, bendro pobÅ«džio. PareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečių Å¡io pažeidimo atvejų, susijusių su jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, byloje nėra jokių įrodymų, jog dėl Å¡io pažeidimo pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė pretenzijas atsakovės atstovui ar kitoms institucijos, todėl, nesant tokių duomenų, niekuo nepagrįstų, abstrakčių pareiÅ¡kėjo argumentų pagrindu atsakovės atsakomybė negalima.

Tačiau byloje nepaneigta, kad dėl 3 lokalinio sektoriaus pastatų asbestinio stogo rekonstrukcijos (laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2017 m. gegužės 8 d.) pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta Å¡vari, sveikatai saugi aplinka, bet, teismas pažymi, jog rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi ne jo gyvenamųjų patalpų pastate, o pareiÅ¡kėjas konkrečiai neiÅ¡dėstė aplinkybių apie savo buvimo vietÄ konkrečiu laikotarpiu Å¡iame pažeidimo kontekste. Teismui pateiktuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę ginčo metu (b. l. 44, 47) duomenų apie pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si į sveikatos priežiÅ«ros specialistus dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sÄ lygų sukeltų pasekmių jo sveikatai nėra, tačiau, įvertinus nustatyto pažeidimo pobÅ«dį, jo trukmę, teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrÄ teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurio jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra ne kartÄ konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylÄ Nr. A143-1966/2008, administracinę bylÄ Nr. A 502-734/2009, administracinę bylÄ Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., L. A. Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. A-1625-556/2008 ir Nr. A-2441-438/2018 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui šiose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Ä®vertinęs nustatyto pažeidimo pobÅ«dį, jo trukmę, į tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl Å¡io pažeidimo daromos neigiamos įtakos jo sveikatai į atsakovės atstovÄ ar kitas kompetentingas institucijas ginčo laikotarpiu nesikreipė, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, pripažintina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2017 m. gegužės 8 d. pareiÅ¡kėjui kalint PravieniÅ¡kių PN- AK jo teisė į tinkamas, galiojantį teisinį reglamentavimÄ atitinkančias kalinimo sÄ lygas buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo D. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo D. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje sÄ lygas. ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Janina Vitunskienė