2020-04-09 Nr. AB-7056-3-65-3-00040-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eAS-273-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00040-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. B. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. J. B. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Panevėžio skyrių baigti pirkimo (privatizavimo) procedūras dėl 5 arų sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

II. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškėjo A. J. B. skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia pirkimo–pardavimo sutartimi įsigyti 0,35 ha bendro ploto namų valdos žemę, teigdamas, jog Tarnybos teritorinis skyrius atsisako jam paduoti būtent tokio dydžio žemės sklypą.

Teismas pažymėjo, kad kaip nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso, bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė bei savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie turi būti vertinami kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose savo pobūdžiu nėra viešasis administravimas. Tai, kad pareikštu ieškiniu taip pat yra kvestionuojami atitinkami viešojo administravimo subjektų veiksmai (neveikimas) atitinkamo žemės sklypo įsigijimo procese, kilusio ginčo esmės nekeičia, t. y. ginčas pagal savo pobūdį yra dėl namų valdos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Teismas padarė išvadą, kad keliamame ginče dominuoja civiliniai (ne administraciniai) teisiniai santykiai, o toks ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir aptaręs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio ir 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jį atsisakė priimti. A. J. B. buvo išaiškinta, kad dėl skunde keliamo ginčo jis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

III. Pareiškėjas A. J. B. atskirajame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjas paaiškina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

A. J. B. nurodo, kad skunde buvo prašoma galutinai suformuoti žemės sklypą, apskaičiuoti žemės sklypo kainą ir pateikti apskaičiuoto sklypo sąskaitą apmokėti, užbaigti žemės pirkimo–pardavimo procedūrą bei sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.

Pareiškėjas pažymi, kad administracinis procesas arba administracinė ginčo teisena institucijoms sprendžiant ginčus administracinių teisinių santykių srityje yra reguliuojama administracinio proceso teisės normų. Administracinė procedūra atliekama viešojo administravimo subjektų, įgyvendinant asmenų subjektines teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Civilinėje byloje nagrinėjami civiliniai, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto ir restruktūrizavimo santykiai bei kiti klausimai dėl privatinių teisinių santykių.

A. J. B. nuomone, jo keliamas klausimas yra išimtinai administracinio pobūdžio, kadangi Tarnyba vykdo valstybės įstatymuose nustatytą žemės sklypų formavimą, registravimą ir pardavimą. Taip pat beveik visi keliami klausimai yra administracinės procedūros ir tik viena iš jų yra labiau panaši į civilinę. Pareiškėjas pažymi, kad su pirmosios instancijos teismo motyvais būtų galima sutikti, jei jis keltų klausimų dėl kainos, tačiau šiuo atveju A. J. B. valstybės patvirtintos kainos nustatymo taisyklės tinka ir jam nekyla jokių abejonių. Akcentuoja, kad klausimų, susijusių su civiliniais teisiniais klausimais, jis nekelia, todėl civilinio ginčo nėra.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad sklypo suteikimas, leidimas juo naudotis, sklypo formavimas, kainos nustatymas ir sprendimo parduoti žemės sklypą parengimas yra išimtinai administracinės procedūros, administraciniai klausimai, kuriuos išsprendus, A. J. B. kils teisinės pasekmės, taigi, į teismą buvo kreiptasi išimtinai dėl administracinių procedūrų užbaigimo. Kadangi Tarnyba atsisako tęsti pirkimo–pardavimo procedūrą, tai patenka Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytą bylų nagrinėjimo sąrašą – institucija vilkina arba atsisako vykdyti jai pavestas funkcijas. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismo nurodytos bylos dėl teismingumo yra ne visai tapačios, jose keliami klausimai skiriasi, todėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartis turi būti panaikinta. Atkreipia dėmesį, kad teismo nurodyta teismingumo byla Nr. T-16/2019 yra kitokio pobūdžio, kadangi joje buvo pareikštas prašymas pradėti pirkimo procedūras, o pareiškėjas prašė jas užbaigti. Be to, administracinis teismas turi didesnę patirtį dėl Tarnybos veiksmų teisėtumo ir atsisakymo vykdyti pavestas funkcijas, o bylą nagrinėja trijų teisėjų kolegiją, todėl sprendimai visada būna išsamiau motyvuoti. A. J. B. nurodo, kad trys teisėjai bylą visada nagrinėja patikimiau nei vienas, o pasitikėjimas teismais yra svarbiausia. Pareiškėjo nuomone, administracinius ginčus turi spręsti administracinis teismas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 26 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo A. J. B. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino Administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 24, 25, 29 ir 34 straipsniuose. Aiškindamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 23, 24, 33 ir 39 straipsnių nuostatas, kurios yra analogiškos naujos redakcijos to paties įstatymo 5, 24, 25, 29 ir 34 straipsnių nuostatoms, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1035-858/2017, 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). Pabrėžtina, kad skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo, pareiškimo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020). Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant, ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-677-438/2019, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Kalbant apie skundo reikalavimą, t. y. tai, kokį sprendimą teismo prašoma priimti, reikia pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, įtvirtinančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką žr., pvz., 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-631-492/2019, 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų bei neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-108-520/2020, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Pareiškėjas A. J. B. prašo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrių baigti pirkimo (privatizavimo) procedūras dėl 5 arų sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės žemės pirkimas–pardavimas yra civilinis sandoris. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi, viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-63/2019, 2017 m. gegužės 17 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-46/2017, 2016 m. lapkričio 16 d. nutartis dėl teismingumo byloje Nr. T-91/2016).

Teisėjų kolegija pažymi, kad A. J. B. keliamas ginčas yra susijęs su ikisutartiniais teisiniais santykiais dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kuriuose atsakovas veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip civilinių teisinių santykių dalyvis. Pareiškėjas, prašydamas įpareigoti atsakovą baigti pirkimo (privatizavimo) procedūras dėl 5 arų sklypo, kelia ginčą, susijusį su valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu, kuris, atsižvelgiant į aptartus Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti išaiškinimus, turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, o tai, kad yra kvestionuojami atskiri viešojo administravimo subjekto veiksmai (neveikimas) atitinkamo žemės sklypo įsigijimo procese, kilusio ginčo pobūdžio ir esmės, lemiančių ginčo rūšinį teismingumą nekeičia, t. y. ginčas pagal pobūdį yra dėl namų valdos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Nors teismas, nagrinėdamas ginčą, turės atsižvelgti ir į tam tikras administracines procedūras, tačiau šis ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose ir prašomoje panaikinti nutartyje pagrįstai bei teisėtai nusprendė, kad pareiškėjo keliamas ginčas negali būti nagrinėjamas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose, todėl skundą atsisakė priimti ir A. J. B. išaiškino teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Nėra pagrindo šią nutartį naikinti ar keisti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartis paliekama nepakeista, o A. J. B. atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. J. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė