2018-10-30 Nr. AB-19624-3-61-3-03661-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1579-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03661-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.4; 12.5.1; 12.6.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. V. ir S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. V. ir S. V. skundą atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų, nurodymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai A. V. ir S. V. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą skundu, kurį patikslino, prašydami: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) sprendimus Nr. 68-215 ir Nr. 68-216, pakeisti atsakovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) sprendimus Nr. (6.5)-65 ir Nr. (6.5.)-65/1 bei įpareigoti Klaipėdos AVMI spręsti klausimą dėl susitarimo su mokesčių mokėtojais dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžių pasirašymo, o tokio prašymo tenkinimui nesant teisinio pagrindo, atleisti A. V. ir S. V. nuo visos apskaičiuotų, bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių sumos; 2) panaikinti atsakovo VMI 2016 m. rugsėjo 1 d. nurodymus Nr. (23.31-08) 467-154132 ir Nr. (23.31-08) 467-154501, kaip prieštaraujančius Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nurodytiems pagrindams.

2. Paaiškino, kad Klaipėdos AVMI sprendimas atleisti mokesčių mokėtojus nuo 30 proc. priskaičiuotų delspinigių mokėjimo yra nepakankamas, taip pat pareiškėjai nesutinka su VMI sprendimu nenagrinėti pareiškėjų prašymo dėl susitarimo dėl mokesčio ir su tuo susijusių sumų dydžių pasirašymo ir išdėstyta pozicija, kad mokestinis ginčas dėl apskaičiuoto GPM, šio mokesčio delspinigių ir paskirtos baudos yra pasibaigęs, o susitarimo pasirašymas pasibaigus mokestiniam ginčui nėra galimas. Pareiškėjų teigimu, mokestinis ginčas dar nėra pasibaigęs, nes savo sprendimais Klaipėdos AVMI sumažinus papildomai apskaičiuotų delspinigių sumą 30 proc., pareiškėjai toliau nesutinka su jiems priskaičiuotomis GPM ir delspinigių sumomis, todėl yra pagrindas taikyti teisės normas dėl susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžių pasirašymo. Manė, kad nagrinėjamos bylos atveju turėtų būti pripažinta, kad pareiškėjai reikiamų mokėti GPM sumų nedeklaravo dėl suklydimo. Pareiškėjai sąžiningai klydo, manydami turintys teisę priskirti didesnę dalį po sandorio sudarymo gautų pajamų prie žemės sklypo pirkimo, nes žemės sklypas buvo pirktas anksčiau. Namo statybos sąnaudos buvo deklaruotos VMI nustatyta tvarka ir atliekant patikrinimą šių išlaidų suma nebuvo nuginčyta. Kadangi patikrinimo metu nebuvo išsiaiškinta tikroji nebaigto statyti gyvenamojo namo vertė, o pareiškėjai tokių duomenų surinkti patys neturi galimybės, patikrinimo rezultatai neatspindi tikrosios buvusios faktinės situacijos. Todėl pareiškėjai teigė turintys teisę prašyti VMI pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su tuo susijusių sumų dydžio.

3. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Paaiškino, kad mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarimas gali būti pasirašytas mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu, taip pat visų mokestinių ginčų nagrinėjimo etapų metu. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjų atžvilgiu priimti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, Mokestinių ginčų komisija) sprendimai nėra nuginčyti, jie yra galiojantys ir vykdytini. Kadangi mokestiniai ginčai tarp mokesčių administratoriaus ir pareiškėjų dėl sprendimų, kuriais papildomai apskaičiuotos mokestinės prievolės, yra pasibaigę, nėra pagrindo svarstyti klausimo dėl susitarimo sudarymo. Pažymėjo, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų, bet dar nesumokėtų delspinigių ar jų dalies, jeigu jis įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo. Pareiškėjai šiuo atveju turėjo patys išsiaiškinti pajamų apmokestinimo, mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo tvarką, nenustatyta, kad pareiškėjai būtų kreipęsi į mokesčių administratorių, siekdami išsiaiškinti, kaip tinkamai vykdyti savo prievoles. Todėl VMI pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjai nuo delspinigių mokėjimo negali būti atleisti.

5. Atsakovas Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Paaiškino, kad Klaipėdos AVMI atliko pareiškėjų mokestinius patikrinimus ir nustatė, kad pareiškėjai, siekdami sumažinti mokėtiną gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM) nuo nebaigto statyti gyvenamojo namo pardavimo pajamų, sąmoningai iškreipė sandorio aplinkybes, sutartyje parduodamo sklypo kainą nurodydami žymiai aukštesnę, nei jo rinkos kaina, o parduodamo namo kainą nurodydami žymiai mažesnę, todėl Klaipėdos AVMI 2015 m. birželio 9 d. bei 2015 m. birželio 10 d. sprendimais nurodė pareiškėjams sumokėti papildomą GPM, GPM delspinigius ir baudą. 2016 m. gegužės 9 d. Klaipėdos AVMI gauti pareiškėjų prašymai dėl susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasirašymo ir / arba atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo. Kadangi Komisijos, VMI ir Klaipėdos AVMI priimti sprendimai dėl atlikto mokestinio patikrinimo ir papildomai apskaičiuotų sumų nebuvo nuginčyti, jie yra galiojantys ir vykdytini, t. y. mokestinis ginčas tarp mokesčių administratoriaus ir pareiškėjų dėl sprendimo, kuriuo papildomai apskaičiuotos mokestinės prievolės, yra pasibaigęs, todėl nebuvo ir nėra pagrindo svarstyti klausimo dėl susitarimo sudarymo.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog 2015 m. birželio 10 d. priimtas Klaipėdos AVMI sprendimas Nr. FR0682-360 dėl 2015 m. kovo 16 d. patikrinimo akto Nr. FR0680-209 tvirtinimo, kuriame pareiškėjai A. V. nurodyta sumokėti 2 420,64 Eur GPM, 1 632,04 GPM delspinigius ir 242 Eur GPM baudą. VMI 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. 68-156 Klaipėdos AVMI 2015 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. FR0682-360 patvirtino. Komisija 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. S-234 (7-237/2015) patvirtino VMI 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 68-156.

9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. V. skundą su prašymu panaikinti Komisijos 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. S-234 (7-237/2015), VMI 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 68-156 ir Klaipėdos AVMI 2015 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. FR0682-360. Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-426-438/2016 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį paliko nepakeistą.

10. Klaipėdos AVMI 2015 m. birželio 9 d. priėmė sprendimą Nr. FRO682-352 dėl 2015 m. kovo 16 d. patikrinimo akto Nr. FR0680-208 tvirtinimo, kuriuo pareiškėjui S. V. nurodyta sumokėti 3 171,34 Eur GPM, 2 317,65 Eur GPM delspinigius ir 317 Eur GPM baudą. VMI 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. 68-155 Klaipėdos AVMI 2015 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. FRO682-352 patvirtino. Komisija 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. S-233 (7-236/2015) patvirtino VMI 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 68-155.

11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo S. V. skundą su prašymu panaikinti Komisijos 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. S-233 (7-236/2015), VMI 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 68-155 bei Klaipėdos AVMI 2015 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. FRO682-352. Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-408-438/2016 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį paliko nepakeistą.

12. VMI 2016 m. balandžio 13 d. raginimu Nr. (23.31-08) 464-481 paragino pareiškėją S. V. per 20 d. nuo raginimo įteikimo dienos sumokėti bendrą 5 172,53 Eur sumą, paaiškino, kad raginimo neįvykdžius, nurodyta suma bus išieškota Lietuvos respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nustatyta tvarka.

13. VMI 2016 m. balandžio 13 d. raginimu Nr. (23.31-08) 464-480 paragino pareiškėją A. V. per 20 d. nuo raginimo įteikimo dienos sumokėti bendrą 4 003,51 Eur sumą, paaiškino, kad raginimo neįvykdžius, nurodyta suma bus išieškota MAĮ nustatyta tvarka.

14. Pareiškėjai 2016 m. gegužės 8 d. prašymu kreipėsi į VMI, prašydami atleisti A. V. ir S. V. nuo apskaičiuotų, bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies.

15. Klaipėdos AVMI 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. (6.5)-65 nusprendė atleisti pareiškėją A. V. nuo papildomai apskaičiuotų 530 Eur delspinigių mokėjimo.

16. Klaipėdos AVMI 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. (6.5)-65/1 nusprendė atleisti pareiškėją S. V. nuo papildomai apskaičiuotų 768,25 Eur delspinigių mokėjimo.

17. Pareiškėjai A. V. ir S. V. 2016 m. birželio 15 d. skundu VMI reikalavo pakeisti 2016 m. gegužės 24 d. Klaipėdos AVMI sprendimus Nr. (6.5)-65 ir Nr. (6.5)-65/1 ir įpareigoti Klaipėdos AVMI spręsti klausimą dėl susitarimo su mokesčių mokėtojais dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasirašymo, o tokio prašymo tenkinimui nesant teisinio pagrindo, atleisti pareiškėjus nuo visos apskaičiuotų, bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių sumos.

18. VMI 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 68-215 nusprendė patvirtinti Klaipėdos AVMI 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. (6.5)-65/1.

19. VMI 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 68-216 nusprendė patvirtinti Klaipėdos AVMI 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. (6.5)-65.

20. VMI 2016 m. rugsėjo 1 d. priėmė nurodymą Nr. (23.31-08) 467-154132 nurašyti mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčių mokėtojo S. V. sąskaitų.

21. VMI 2016 m. rugsėjo 1 d. priėmė nurodymą Nr. (23.31-08) 467-154501 nurašyti mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčių mokėtojos A. V. sąskaitų.

22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI nurodymų nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojų sąskaitų, taip pat dėl VMI sprendimų, kuriais patvirtinti Klaipėdos AVMI sprendimai iš dalies atleisti pareiškėjus nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo, teisėtumo bei pagrįstumo.

23. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai kelia reikalavimus dėl susitarimo su mokesčių mokėtojais dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžių pasirašymo, dėl atleidimo nuo delspinigių bei privalomųjų nurodymų pagrįstumo, teismas analizavo, ar byloje yra pagrindas mokesčių administratoriui pasirašyti susitarimą dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžių sumokėjimo, atleisti pareiškėjus nuo delspinigių bei naikinti privalomuosius nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką.

24. Teismas pažymėjo, kad susitarimo su mokesčių mokėtojais dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžių pasirašymo tvarką reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) 71 straipsnis. Tuo tarpu mokestinio ginčo samprata apibrėžta MAĮ 2 dalies 22 punkte. Todėl, atlikęs nurodytų teisės normų analizę, teismas darė išvadą, kad susitarimas dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio gali būti pasirašytas mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu, taip pat visų mokestinių ginčų nagrinėjimo etapų metu, t. y. kai atliekami tyrimo, patikrinimo veiksmai arba ginčo stadijoje, tačiau ne minėtiems veiksmams pasibaigus.

25. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 3 d. bei 2016 m. vasario 24 d. nutartimis atsisakė priimti pareiškėjų A. V. bei S. V. skundą dėl sprendimų panaikinimo, o Lietuvos vyriausias administracinis teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis paliko nepakeistas. Taigi Komisijos sprendimas yra galiojantis ir nenuginčytas, privalo būti vykdomas. Atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, teismas darė išvadą, kad mokestinis ginčas dėl patikrinimo akto tvirtinimo yra pabaigtas Komisijos 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu, todėl mokestiniam ginčui pasibaigus nebėra galimybės pasirašyti susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio. Todėl Klaipėdos AVMI 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. (6.5)-65 bei sprendimu Nr. (6.5)-65/1 pagrįstai konstatavo, kad susitarimo pasirašymas pasibaigus mokestiniam ginčui nėra galimas.

26. Pareiškėjai kreipėsi į Klaipėdos AVMI, prašydami atleisti pareiškėjus nuo delspinigių mokėjimo, nes sutuoktiniai nėra kalti dėl VMI nustatytų pažeidimų, o reikiamų sumokėti GPM sumų nedeklaravo dėl suklydimo. Klaipėdos AVMI tokį pareiškėjų prašymą tenkino iš dalies, A. V. atleido nuo papildomai apskaičiuotų 530 Eur delspinigių mokėjimo, o S. V. – nuo 768,25 Eur delspinigių mokėjimo. Pareiškėjai teigė, kad atleidimas nuo delspinigių šia apimtimi yra nepakankamas.

27. Atleidimo nuo delspinigių ir baudų pagrindus nustato MAĮ 141 straipsnio 1 dalis ir VMI viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144 patvirtintų Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7 punktas. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai nenumato jokių papildomų atleidimo nuo delspinigių ar baudų pagrindų, išskyrus nurodytus MAĮ ir Taisyklėse. MAĮ įtvirtintas baigtinis atleidimo nuo delspinigių ir baudų pagrindų sąrašas. Prašymas atleisti nuo delspinigių gali būti tenkinamas tik tada, jei yra nors viena aplinkybė, nustatyta ir įtvirtinta nurodytose teisės normose. Be to, teikiant tokį prašymą, turi būti kartu teikiami ir įrodymai, kurie patvirtintų esant atleidimo pagrindą. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, įrodančių, kad pareiškėjai nėra kalti dėl padarytų pažeidimų ar kad mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu pateiktos klaidingos konsultacijos mokesčio mokėjimo klausimais. Nors pareiškėjai aiškina, kad reikiamų mokėti GPM sumų nedeklaravo dėl suklydimo, ši aplinkybė nėra pagrindas atleisti mokesčių mokėtojus nuo prievolės sumokėti delspinigius. Taip pat pareiškėjai nepateikė įrodymų, jog delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Teismas papildomai akcentavo, jog Klaipėdos AVMI sprendimais Nr. (6.5)-65 ir Nr. (6.5.)-65/1, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, atleido pareiškėjus nuo 30 proc. papildomai apskaičiuotos delspinigių sumos. Atsižvelgdamas į tai, kad MAĮ ir Taisyklėse nurodytų atleidimo nuo delspinigių pagrindų nenustatyta, tačiau papildomai apskaičiuoti delspinigiai sudarė daugiau nei 50 proc. papildomai apskaičiuoto mokesčio, pareiškėjų atleidimą nuo delspinigių šia apimtimi teismas laikė teisingu, pagrįstu ir pakankamu. Todėl nurodė, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo dalį, kurioje prašoma atleisti A. V. ir S. V. nuo visos apskaičiuotų, bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių sumos.

28. Pareiškėjai skunde taip pat ginčijo VMI 2016 m. rugsėjo 1 d. nurodymus Nr. (23.31-08) 467-154132 ir Nr. (23.31-08) 467-154501, nes juose nėra paaiškinta, kokiu pagrindu apskaičiuotos pareiškėjų mokestinės prievolės. Teigė, kad nurodymai yra neargumentuoti, juose nepateikta įrodymų bei konkrečių skaičiavimų.

29. Teismas vadovavosi MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 straipsnio 20 dalimi, 33 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 81 straipsnio 1 dalimi, 105 straipsnio 1 dalimi, 105 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog VMI 2016 m. balandžio 13 d. raginimu Nr. (23.31-08) 464-481 paragino pareiškėją S. V. per 20 d. nuo raginimo įteikimo dienos sumokėti bendrą 5 172,53 Eur sumą, o 2016 m. balandžio 13 d. raginimu Nr. (23.31-08) 464-480 paragino pareiškėją A. V. per 20 d. nuo raginimo įteikimo dienos sumokėti bendrą 4 003,51 Eur sumą, paaiškino, kad raginimo neįvykdžius, nurodyta suma bus išieškota MAĮ nustatyta tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad raginimai priimti pašte 2016 m. balandžio 15 d. Todėl pareiškėjai per 20 d. nuo raginimų įteikimo dienos turėjo pareigą sumokėti nurodytas sumas. Kadangi mokesčių mokėtojai nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime, mokesčių administratorius įgijo teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką.

30. Teismas pažymėjo, kad ginčijami nurodymai išieškoti mokestinę nepriemoką yra teisiškai bei faktiškai pagrįsti. Akcentavo, kad nurodymuose yra pateiktas šio akto priėmimo teisinis pagrindas. Be to, kartu su skundžiamais nurodymais pareiškėjams įteikti priedai – kiekvieno iš pareiškėjų prievolių ataskaitos, kuriose yra išskaidyta pareiškėjų mokestinė nepriemoka ir nurodyti mokestinai laikotarpiai. Kaip minėta, prieš priimant ginčijamus nurodymus išieškoti mokestinę nepriemoką, pareiškėjams buvo įteikti raginimai. Minėtuose raginimuose buvo aiškiai įvardintas mokestinės nepriemokos apskaičiavimo pagrindas, pateikiant nuorodą į Komisijos 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimus, aiškiai įtvirtintos ir į grupes išskaidytos apskaičiuotos mokestinės nepriemokos sumos bei eksplicitiškai nurodyta, kad raginimo neįvykdžius, minėtos sumos bus išieškotos MAĮ nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad prieš priimant ginčijamus nurodymus, pareiškėjai žinojo, jog yra priimtas galutinis sprendimas dėl mokesčio nepriemokos. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad mokesčių administratorius pagrįstai priėmė nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojų A. V. ir A. V. sąskaitų, todėl naikinti šiuos nurodymus, vadovaujantis pareiškėjų skunde pateiktais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

31. Įvertinęs procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, taikytinas teisės aktų nuostatas, teismas konstatavo, kad VMI 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimai Nr. 68-215 ir Nr. 68-216, kuriais patvirtinti Klaipėdos AVMI 2016 m. gegužės 24 d. sprendimai Nr. (6.5)-65 ir Nr. (6.5.)-65/1, taip pat VMI 2016 m. rugsėjo 1 d. nurodymai Nr. (23.31-08) 467-154132 ir Nr. (23.31-08) 467-154501 priimti tinkamai išanalizavus bylos faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, todėl juos naikinti nėra pagrindo. Netenkinęs pareiškėjų reikalavimų dėl sprendimų bei nurodymų panaikinimo, teismas nurodė, kad nėra pagrindo įpareigoti Klaipėdos AVMI spręsti klausimą dėl susitarimo su mokesčių mokėtojais dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžių pasirašymo ir atleisti A. V. ir S. V. nuo visos apskaičiuotų, bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių sumos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų skundas atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d.).

III. 32. Pareiškėjai A. V. ir S. V. (toliau – ir apeliantai) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjai nurodo tokius pagrindinius argumentus:

32.1. Apeliantams ginčijant VMI sprendimus teisme, mokestinis ginčas dar nėra pasibaigęs, nes Klaipėdos AVMI sumažinus papildomai apskaičiuotų delspinigių sumą 30 proc., abu mokesčių mokėtojai toliau nesutinka su jiems priskaičiuotomis GPM ir delspinigių sumomis, todėl yra pagrindas taikyti MAĮ 71 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju pripažintina, kad mokesčių mokėtojai reikiamų mokėti GPM sumų nedeklaravo dėl suklydimo. Apeliantai sąžiningai klydo, manydami turintys teisę priskirti didesnę po sandorio sudarymo gautų pajamų dalį prie žemės sklypo pirkimo, nes žemės sklypas buvo pirktas anksčiau, o namo įsigijimo (statybos) išlaidos buvo pakankamai atidžiai suskaičiuotos ir visoms joms mokesčių mokėtojai turėjo išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Namo statybos sąnaudos buvo deklaruotos VMI nustatyta tvarka ir atliekant patikrinimą šių išlaidų suma nebuvo nuginčyta. Apeliantų nuomone, VMI, atlikdama patikrinimus, elgėsi nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, nes apeliantų pateikti duomenys apie gyvenamojo namo tuometinę rinkos vertę nebuvo tikrinami VMI apsiribojus tuo, kad buvo atliktas žemės sklypo vertinimas, tačiau nebuvo atliekamas gyvenamojo namo rinkos kainos įvertinimas. Kadangi patikrinimo metu nebuvo išsiaiškinta tikroji nebaigto statyti gyvenamojo namo vertė, o apeliantai tokių duomenų surinkti patys neturėjo ir dabar neturi galimybės, patikrinimo rezultatai neatspindi tikrosios faktinės situacijos, buvusios 2008 metais. Todėl buvo pagrindas pasirašyti susitarimą su mokesčių mokėtojais dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžių.

32.2. Mano, jog yra pagrindas atleisti abu mokesčių mokėtojus nuo papildomai apskaičiuotos delspinigių sumos, nes mokesčių mokėtojai nėra kalti dėl VMI nustatytų pažeidimų. Kaip minėta, apeliantai reikiamų mokėti GPM sumų nedeklaravo dėl suklydimo. Nustatyta, kad abu apeliantai noriai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė reikiamus dokumentus ir paaiškinimus mokesčių administratoriui.

32.3. VMI 2016 m. rugsėjo 1 d. nurodymuose Nr. (23.31-08) 467-154132 ir Nr. (23.31-08) 467-154501 nėra nurodyta, kokiu pagrindu yra apskaičiuotos apeliantų mokestinės prievolės. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad apeliantai nėra gavę jokių įrodymų, jog mokesčių administratorius yra siuntęs apeliantams raginimus geruoju įvykdyti mokestines prievoles, nėra jokių duomenų, kad mokestinis ginčas yra pasibaigęs, todėl mano, jog sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, prieš tai neįteikus apeliantui raginimo mokestinę prievolę įvykdyti geruoju. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 ir pažymi, kad minėtuose nurodymuose nėra nurodytų pagrindinių faktų, nepateikta argumentų ir įrodymų bei konkrečių skaičiavimų.

33. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:

33.1. Įstatymų leidėjas nustatė, jog mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas gali pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio visų mokestinio ginčo etapų metu, tačiau mokestiniu ginču pripažįstamas ginčas dėl dokumento, kuriuo mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą), t. y. aiškiai nustatyti mokestinio ginčo kriterijai. Vadovaujantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, MGK, VMI ir Klaipėdos AVMI sprendimai nėra nuginčyti, jie yra galiojantys ir vykdytini, t. y. mokestiniai ginčai tarp mokesčių administratoriaus ir pareiškėjų dėl sprendimų, kuriais papildomai apskaičiuotos mokestinės prievolės, yra pasibaigę ir nėra pagrindo svarstyti klausimo dėl susitarimo sudarymo.

33.2. Pareiškėjai patys turėjo išsiaiškinti pajamų apmokestinimo, taip pat mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo tvarką, tačiau nenustatyta, jog jie kreipėsi į mokesčių administratorių siekdami išsiaiškinti ir tinkamai vykdyti savo mokestines prievoles, t. y. rodė iniciatyvą vykdant prievoles valstybei. Priešingai, mokesčių teisės pažeidimai buvo nustatyti tik kontrolės veiksmų metu. Taigi VMI nesutinka, jog pareiškėjai nėra kalti dėl padaryto pažeidimo, ir mano, jog pareiškėjai nuo delspinigių mokėjimo negali būti atleisti.

33.3. 2016 m. balandžio 13 d. buvo išsiųsti raginimai Nr. (23.31-08) 464-480 ir Nr. (23.31-08) 467-481 pareiškėjams sumokėti mokestinę nepriemoką (tą patvirtina pašto išrašas), tačiau mokestinės nepriemokos nebuvo sumokėtos. 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo priimti minėti nurodymai nurašyti mokestines nepriemokas iš sąskaitų. Kadangi mokestinis ginčas buvo pasibaigęs, mokesčių administratorius teisėtai įvykdė savo pareigą pirmiausia išsiųsti raginimą sumokėti mokestinę nepriemoką geruoju mokesčių mokėtojams, o jos nesumokėjus priėmė sprendimą nurašyti mokestinę nepriemoką iš sąskaitų.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

35. Atsiliepime nurodo, kad susitarimas dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio gali būti pasirašytas mokestinio tyrimo, mokestinio patikrinimo metu bei visų mokestinių ginčų nagrinėjimo metu, tačiau ne minėtiems veiksmams pasibaigus. Byloje nenustatyta duomenų, įrodančių, kad pareiškėjai nėra kalti dėl padarytų pažeidimų ar kad mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo ar mokesčių administratoriaus raštu pateiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, jog delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu pagrindu, kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Aplinkybė, kad pareiškėjai GPM nedeklaravo dėl suklydimo, nėra pagrindas atleisti mokesčių mokėtojus nuo prievolės sumokėti delspinigius. Akcentuoja, kad nėra pagrindo naikinti mokesčių administratoriaus nurodymų nurašyti mokestines nepriemokas iš mokesčių mokėtojų sąskaitų, nes jie pagrįstai priimti vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 8 punktu ir 105 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl mokesčių administratorių sprendimų, kuriais pareiškėjai buvo iš dalies atleisti nuo delspinigių mokėjimo, vietos mokesčių administratoriaus nurodymų nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojų sąskaitų teisėtumo bei pagrįstumo, o taip pat dėl susitarimo su mokesčių mokėtojais dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžių pasirašymo.

37. Mokestiniai ginčai – ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalis).

38. Pareiškėjai vietos mokesčių administratorių sprendimus dėl patikrinimo aktų patvirtinimo, kuriais pareiškėjai A. V. nurodyta sumokėti 2 420,64 Eur GPM, 1 632,04 GPM delspinigius ir 242 Eur GPM baudą, o pareiškėjui S. V. nurodyta sumokėti 3 171,34 Eur GPM, 2 317,65 Eur GPM delspinigius ir 317 Eur GPM baudą, apskundė centriniam mokesčių administratoriui ir Mokestinių ginčų komisijai.

39. Mokestinį ginčą ikiteismine tvarka nagrinėjusios institucijos priėmė sprendimus, kuriais buvo patvirtinti minėti vietos mokesčių administratorių sprendimai. Ginčas dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimų, priimtų išnagrinėjus mokestinį ginčą pagal pareiškėjų skundus, teisėtumo ir pagrįstumo nebuvo nagrinėjamas teisme, nes Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjų skundus dėl mokesčių administratorių ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimų panaikinimo atsisakė priimti.

40. Mokesčių administravimo įstatymo 158 straipsnis nustato, kad praėjus šiame įstatyme nustatytiems sprendimo dėl mokestinio ginčo apskundimo terminams, centrinio mokesčių administratoriaus ar Mokestinių ginčų komisijos priimtą sprendimą privalo vykdyti ginčo šalys, taip pat su ginču susiję tretieji asmenys.

41. Taigi mokestinis ginčas dėl pareiškėjams papildomai apskaičiuotų gyventojų pajamų mokesčio ir su šiuo mokesčiu susijusių sumų yra išspręstas, o centrinio mokesčių administratoriaus ir Mokestinių ginčų komisijos priimti sprendimai dėl mokestinio ginčo išsprendimo yra privalomi.

42. Mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas gali pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei, apskaičiuojant mokesčius, nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti. Pasirašius tokį susitarimą, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą negu nurodyta susitarime. Minėtas susitarimas gali būti pasirašytas mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu, taip pat visų mokestinių ginčų nagrinėjimo etapų metu.

43. Nagrinėjamu atveju mokestinis ginčas tarp pareiškėjų ir mokesčių administratorių yra išspręstas, todėl susitarimas dėl apskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio ir su juo susijusių sumų, dėl kurių vyko minėtas mokestinis ginčas, negali būti pasirašomas. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją spręsti klausimą dėl susitarimo su pareiškėjais dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžių pasirašymo. Pažymėtina ir tai, kad esant privalomam Mokestinių ginčų komisijos sprendimui, priimtam išnagrinėjus mokestinį ginčą pagal pareiškėjų skundą, apeliacine skunde nurodytos aplinkybės apie tai, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo gyventojų pajamų mokesčio ir su šiuo mokesčiu susijusias sumas, kurios buvo išnagrinėto mokestinio ginčo dalykas, šioje byloje pareikštų reikalavimų kontekste nevertinamos.

44. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

45. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčijamų mokesčių administratorių sprendimų atleisti pareiškėjus nuo dalies apskaičiuotų delspinigių mokėjimo, taip pat dėl nurodymų išieškoti mokestinę nepriemoką teisėtumo ir pagrįstumo, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, kuriomis vadovaujantis mokesčių administratoriai priėmė minėtus teisės aktus. Pareiškėjai apeliaciniame skunde iš esmės naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė, todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms, detaliai nevertina apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių dėl šios skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies.

46. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai pripažinus, kad nėra pagrindo naikinti ginčijamus mokesčių administratorių sprendimus atleisti pareiškėjus nuo dalies delspinigių mokėjimo, netenkintinas ir pareiškėjų skundo reikalavimas atleisti juos nuo visų apskaičiuotų delspinigių sumokėjimo.

47. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. V. ir S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė