83faccb5-c895-4331-a771-dcc9bd78f0df · Panevėžio apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-575-212/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02834-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.6; 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 23 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos MickevičiÅ«tės,kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Birutės Jonaitienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės R.

G. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, akcijų pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pagal ieÅ¡kovės BUAB „Atsagor“ ieÅ¡kinį atsakovams R. G. ir V. K.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 16‘428,81 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, pripažinti negaliojančia 2011 m. birželio 10 d. sudarytÄ UAB „Atsagor“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 01, pagal kuriÄ R.

G. pardavė, o V. K. nupirko už 500 Lt 100 vienetų UAB „Atsagor“ paprastųjų vardinių akcijų ir priedÄ prie sutarties Nr. 1, UAB „Atsagor“ dokumentų perdavimo aktÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 17 d. nutartimi patenkino ieÅ¡kovės atstovo pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl dalies reikalavimų Å¡ioje civilinėje byloje atsisakymo ir ieÅ¡kinio reikalavimus dalyje dėl 7‘160,02 Eur žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovės R. G. ir dalyje dėl 7‘176,32 Eur žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo V.

K., paliko nenagrinėtus.IeÅ¡kovė nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2015-01-26 iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Atsagor“, bankroto administratoriumi paskyrė L. P.. Panevėžio apygardos teismas 2015-03-17 nutartimi patvirtino 9‘252,49 Eur kreditorinius reikalavimus. Teismas įpareigojo ieÅ¡kovės administracijos vadovÄ V. K. per 15 dienų nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos perduoti administratoriui dokumentus bei turtÄ , tačiau V. K. Å¡io teismo įpareigojimo neįvykdė.

Administratorius nustatė, kad ieškovės administracijos vadovais ir akcininkais nuo 2006-03-20 iki 2009-01-21 bendrovės vieninteliu akcininku buvo V. R., nuo 2006-03-20 iki 2006-07-31 bendrovės vadovu buvo R. P., nuo 2006-07-31 iki 2008-12-22 bendrovės vadovu buvo V. R., nuo 2009-01-28 iki 2011-06-13 bendrovės vadovu buvo R. G., kuri tuo pačiu laikotarpiu buvo ir vienintelė akcininkė, nuo 2011-06-13 iki 2015-02-09 bendrovės vadovu buvo V. K..Teigia, kad įmonė tapo nemoki 2009 metų pabaigoje ir įmonei vadovaujant R.

G. skolos padidėjo nuo 39‘205 Lt iki 56‘908 Lt, kÄ patvirtina atsakovės sudarytas balansas. IeÅ¡kovei vadovaujant V. K. didėjo, augo delspinigiai, jis nevykdė pareigos paruoÅ¡ti ir pateikti finansines ataskaitas už 2011 – 2014 metus. Pagrindinės skolos susidarė direktorės pareigas vykdant R. G., kuri atleido paskutinius darbuotojus. Nurodo, kad žalos dydis yra patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydis, t. y. 7‘176,32 Eur.Nurodo, kad įmonė patyrė žalÄ dėl to, jog laiku nebuvo kreiptasi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Bendrovės akcininkai ir vadovai nevykdė savo, kaip akcininkų pareigų ir taip pat, jų neteisėti veiksmai lėmė tai, kad bÅ«tų padaryta žala pačiai ieÅ¡kovei ir jos kreditoriams. Atsakovas V. K. buvo fiktyvus vadovas, nes jis neatliko jokių veiksmų kaip įmonės vadovas ir akcininkas, bendrovė veiklos nevykdė, pats įmonėje neįsidarbino, darbuotojų nepriėmė, ataskaitų neteikė.Atsakovė R. G. pateikė 2011-06-10 sudarytÄ UAB „Atsagor‘ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 01, pagal kuriÄ ji pardavė, o V.

K. nupirko už 500 Lt 100 vnt. UAB „Atsagor“ paprastųjų vardinių akcijų. Mano, kad Å¡iuo sandoriu buvo siekta iÅ¡vengti akcininkės ir direktorės R. G. atsakomybės už nesugebėjimÄ vadovauti įmonei, neatlikimÄ akcininko pareigos. Toks sandoris prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai bei teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, todėl praÅ¡o jį pripažinti negaliojančiu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, pripažino negaliojančia 2011 m. birželio 10 d. sudarytÄ UAB „Atsagor“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 01, pagal kuriÄ R.

G. pardavė, o V. K. nupirko už 500 Lt 100 vienetų UAB „Atsagor“ paprastųjų vardinių akcijų ir priedÄ prie sutarties Nr. 1, UAB „Atsagor“ dokumentų perdavimo aktÄ ; priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovės naudai 9‘252,49 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015-09-18) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisė iÅ¡ atsakovės R. G. ieÅ¡kovės naudai 16,30 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015-09-18) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 252 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisė iÅ¡ atsakovo V. K. ieÅ¡kovei 248 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ atsakovės R. G. 172,94 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, o iÅ¡ atsakovo V. K. 172 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas 2015 m. sausio 26 d. nutartimi UAB „Atsagor“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratorių paskyrė L. P.. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartimi buvo patvirtinti bankrutuojančios UAB „Atsagor“ kreditorių finansiniai reikalavimai 7‘176,32 Eur sumai:

VSDFV Panevėžio skyriui 5‘057,44 Eur, VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1‘530,18 Eur, UAB „Irensta“ 337,48 Eur, UAB „Tele2“ 16,30 Eur, I. S. 234,92 Eur. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi V. K. buvo paskirta 500 Eur bauda už bendrovės dokumentų ir turto neperdavimÄ , o 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi V. K. apribota teisė iki 5 metų eiti vieÅ¡ojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas.Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartimi UAB „Atsagor“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu V. K. pripažino kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje. R. G. nuo 2009-01-29 iki 2011-06-13 buvo UAB „Atsagor“ vienintele akcininke ir direktore, o V. K. nuo 2011-06-13 buvo UAB „Atsagor“ buvo vieninteliu akcininku ir nuo 2011-06-13 iki 2015-02-13 bendrovės direktoriumi. 2011-06-10 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi R. G. pardavė V. K. 100 vnt.

UAB „Atsagor“ paprastųjų vardinių akcijų už 500 Lt.Teismas sutiko su ieÅ¡kovės argumentu, kad UAB „Atsagor“ nemokia tapo 2009 metų pabaigoje. Pagal 2009-12-31 balanso duomenis, įmonėje per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 20‘205 Lt (5‘851,77 Eur), turto neturėjo, nuostolis sudarė 27‘884 Lt (8‘075,76 Eur). Per vienerius metus mokėtinos sumos 20‘205 Lt (5‘851,77 Eur) sudarė daugiau nei pusė į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės 0,00 Lt (0,00 Eur).

Ä®monės nuosavas kapitalas buvo neigiamas -41‘597,00 Lt (-12‘047,32 Eur). 2009 metais UAB „Atsagor“ skolos sudarė 39‘205 Lt sumÄ , o per 2010 metus skolos iÅ¡augo iki 56‘908 Lt, įmonė turto turėjo mažiau nei skolų, o tai rodė įmonės veiklos nuostolingumÄ , nemokumÄ . Jau 2009-12-31 įmonė faktiÅ¡kai buvo nemoki. Ä® bylÄ nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, jog įmonės vadovas, akcininkas ėmėsi esminių veiklos pertvarkymų įmonės finansinei bÅ«klei pagerinti, tokiu bÅ«du, UAB „Atsagor“ bankroto bylos iÅ¡kėlimas tapo neiÅ¡vengiamas.

Teismas nesivadovavo pateikta Pelno (nuostolių) 2011 m. birželio 10 d. ataskaita apie tai, kad bendrovė 2011 m. veikė pelningai, nes Å¡i ataskaita nebuvo pateikta Registrų centrui (neiÅ¡vieÅ¡inta), be to, tiek įmonės administratoriui, tiek ir teismui nepateikti bendrovės dokumentai, kurie leistų patikrinti Å¡ioje ataskaitoje finansiniais - 2011 metais užfiksuotus duomenis (pardavimo pajamas, pelnÄ ). Pažymėjo, jog nėra pateiktas balansas už 2011 metus, todėl negalima spręsti apie Å¡iuo laikotarpiu buvusį UAB „Atsagor“ nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų santykį, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų bei turto santykį, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų (skolų) dinamikÄ , t. y. kaip keitėsi 56‘908 Lt už 2010 metus/2010-12-31 dienai užfiksuotas skolinis įsipareigojimas.Bankroto byloje buvo patvirtintas 16,30 Eur UAB Tele2 kreditorinis reikalavimas.

Ä®siskolinimas įmonei susidarė laikotarpiu nuo 2011-06-11 iki 2011-06-30, t. y. paslaugų teikimo pradžia nuo 2011-06-11, kai R. G. vadovavo UAB „Atsagor“. Ä® bylÄ nepateikti duomenys, jog minėtomis paslaugomis naudojosi V. K.. Telefoninio ryÅ¡io paslaugomis jis nesinaudojo ir negalėjo naudotis, nes nei UAB „Atsagor“ dokumentų, nei įmonės turto jis neperėmė, nesusipažino ir nebuvo supažindintas su įmonės visomis esamomis ir bÅ«simomis skolomis. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, jog yra pagrindas iÅ¡ atsakovės R.

G. ieÅ¡kovės naudai priteisti 16,30 Eur žalos atlyginimÄ dėl nesavalaikio kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.Panevėžio apygardos teismo įpareigojimas atsakovui V. K. perduoti administratoriui įmonės dokumentus bei turtÄ , kad įmonės administratorius galėtų patikrinti UAB „Atsagor“ finansinę padėtį, nustatyti įmonės turtÄ , nebuvo įvykdytas. IÅ¡ balanso už 2010 (finansinius) metus, nustatė, jog 2010 m. gruodžio 31 d. UAB „Atsagor“ turėjo turto už 31‘947 Lt (9‘252,49 Eur), t. y. per vienerius metus gautinų sumų už 31‘400 Lt, pinigų - 547 Lt sumai.

Tokiu bÅ«du, nesant dokumentų, kurie patvirtintų apie minėto turto panaudojimÄ ir realizavimÄ , UAB „Atsagor“ patyrė 9‘252,49 Eur turtinę žalÄ bÅ«tent dėl atsakovų bendrų veiksmų.Atsakovės teiginys, kad 9‘252,49 Eur turtinė žala bendrovei nepadaryta, nes 2011 m. bendrovė gavo 40‘065 Lt pajamų, iÅ¡ kurių 31‘400 Lt 2010 m. balanse fiksuotos ,,per vienerius metus gautinos sumos, nepatvirtintas jokiais objektyviais duomenimis, iÅ¡skyrus subjektyviu atsakovės teisme duotu paaiÅ¡kinimu.

Atsakovės pateikta 2011 m. birželio 10 d. ataskaita neiÅ¡vieÅ¡inta, nepateikti (papildomi) raÅ¡ytiniai įrodymai apie UAB „Atsagor“ pardavimo pajamas 40‘065 Lt sumai, nėra balanso už 2011 metus apie įmonės finansinius įsipareigojimus, apie piniginių srautų judėjimÄ , apie įmonės turto panaudojimÄ ir realizavimÄ . Todėl teismas sprendė, jog UAB „Atsagor“ patyrė 9‘252,49 Eur turtinę žalÄ , įmonės vadovams (atsakovams) neiÅ¡saugojus įmonės turto dėl nuo jų valios priklausančių (subjektyvių) priežasčių.Teismo nuomone, ieÅ¡kovė visiÅ¡kai pagrįstai reikalauja atlyginti turtinę žalÄ iÅ¡ abiejų bendrovės vadovų (atsakovų) solidariai, nes atsakovai, pasiraÅ¡ydami ginčo akcijų perleidimo sutartį, abu veikė nesÄ Å¾iningai, vieningai, siekė bendro rezultato - paslėpti įmonės turtÄ nuo įmonės kreditorių, iÅ¡vengiant finansinių įsipareigojimų jiems įvykdymo.

SolidariÄ atsakovų (Å¡iuo atveju, V. K.) pareigÄ atlyginti bendrovei padarytÄ Å¾alÄ patvirtina ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartis UAB „Atsagor“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu ir dėl V. K. tinkamų veiksmų valdant įmonę neatlikimo.Teismas sutiko su ieÅ¡kovės argumentais, kad atsakovai sudarė sandorį, neatitinkantį tikrųjų sutarties dalyvių ketinimų, t. y., kad sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, kaip numatyta CK 1.86 straipsnyje, dėl ko sandoris nėra galiojantis.

Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė atsižvelgdamas į atsakovo V. K. paaiÅ¡kinimus teisme bei 2016 m. lapkričio 7 d. baudžiamajame teismo įsakyme apie tai, kad jis realiai akcijų neįgijo ir įmonės vadovu netapo, kad UAB „Atsagor“ buhalterinės apskaitos bei kitų dokumentų, bendrovės turto, antspaudo neperėmė, savo paraÅ¡u tik patvirtino, jog įmonės dokumentus gavo ir su jais susipažino. Be to, V. K. pasiraÅ¡ant dokumentus, buvo veikta per tarpininkÄ (nenustatytÄ kitÄ asmenį).

R. G. tiesiogiai su V. K. nekontaktavo, ji ir teisme neatpažino V. K., kaip asmens, kuris pasirašė ginčo sutartį. V. K. taip pat R. G. nenurodė, kaip asmens, kuris jam pateikė pasiraÅ¡yti įmonės dokumentus. IÅ¡ atsakovų paaiÅ¡kinimų dėl apmokėjimo už akcijas nenustatė, jog savo esme vyko akcijų perleidimo (pirkimo - pardavimo) sandoris, nes atsakovė nurodė, jog jai už akcijas (įmonės perleidimÄ ) buvo sumokėta 10‘000 Lt suma, o atsakovas V. K. - kad jam pačiam buvo sumokėta 20 Lt suma, t. y. jis nepatvirtino, jog R.

G. sumokėjo jos nurodytÄ sumÄ . Teismas neturėjo pagrindo abejoti V. K. paaiÅ¡kinimais, kad jam pačiam buvo sumokėta už dokumentų pasiraÅ¡ymÄ , nes jis neprašė, sandorį nuginčijus, grÄ Å¾inti apmokėjimo už akcijas sumÄ . Å ių aplinkybių CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis atsakovė nepaneigė.Atsakovai nepatvirtino 500 Lt už akcijas atlikto mokėjimo, kuris buvo užfiksuotas ginčo sutartyje. IeÅ¡kovė įrodinėjo, jog ieÅ¡kovė nebevykdė jokios komercinės Å«kinės veiklos nuo to momento, kai R.

G. pardavė akcijas, iki to laiko visi įmonės darbuotojai buvo atleisti, V. K. neatliko jokių veiksmų kaip bendrovės akcininkas ir bendrovės veiklos neorganizavo, direktoriaus funkcijų nevykdė, nes bendrovė jokių sandorių nebesudarinėjo, darbuotojų nepriėmė, neteikė jokių privalomų ataskaitų, bendrovė nustojo vykdyti bet kokiÄ veiklÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog akcininkų ir direktoriaus pasikeitimas buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre, siekiant suklaidinti įmonės kreditorius apie tikrÄ Ä¯monės finansinę padėtį, kuri tuo metu nebuvo gera, siekiant R.

G. iÅ¡vengti atsakomybės už įmonės turto neiÅ¡saugojimÄ , praradimÄ . Tai, jog akcijų perleidimas atsakovui V. K. buvo iÅ¡vieÅ¡intas Juridinių asmenų registre, neduoda pagrindo laikyti sandorį galiojančiu dėl visų aukščiau iÅ¡sakytų argumentų, todėl ginčo akcijų pirkimo - pardavimo sutartį teismas pripažino negaliojančia kaip sudaryta dėl akių.Byloje esančiame prie akcijų pirkimo - pardavimo sutarties Priede Nr. 1, UAB „Atsagor“ dokumentų perdavimo akte neiÅ¡vardinti perduodami dokumentai, nenurodytas dokumentų kiekis, nėra sÄ skaitų - faktÅ«rų, Didžiosios knygos, nėra informacijos apie bendrovės skolininkus, duomenų apie susidariusias skolas, todėl teismas sprendė, kad realiai dokumentai nebuvo perduoti.

Atsakovė R. G. negalėjo nurodyti teismui, kokius įmonės dokumentus pagal ginčo dokumentų perdavimo aktÄ ji perdavusi atsakovui V. K., o V. K. neigė, jog dokumentus gavo. Tokiu bÅ«du, teismas sprendė, kad ir Priedas Nr. 1 prie akcijų pirkimo - pardavimo sutarties buvo sudarytas dėl akių, tikslu paslėpti dokumentų neiÅ¡saugojimo faktÄ , R. G. iÅ¡vengi atsakomybės dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo, todėl taip pat pripažino negaliojančiu.Teismas, įvertinęs ginčo sandorio sudarymo aplinkybes, jog buvo pažeistas tiek baudžiamasis įstatymas, tiek kiti norminiai aktai, buvo pažeisti pagrindiniai valstybės teisinės sistemos principai, padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo sandoris prieÅ¡tarauja ir vieÅ¡ajai tvarkai, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principams, dėl ko negali galioti.Teismas, atsižvelgdamas į atsakovų aukščiau jau nurodytus paaiÅ¡kinimus dėl pinigų mokėjimo, t. y. kad atsakovė R.

G. nenurodė, jog atsakovas V. K. jai sumokėjo 500 Lt už akcijas, ji teisme paaiÅ¡kino, jog įmonę pardavė už 10‘000 Lt, pats atsakovas teigė prieÅ¡ingai, jog jam pačiam buvo sumokėta 20 Lt suma už dokumentų pasiraÅ¡ymÄ , nusprendė, kad nėra pagrindo spręsti restitucijos taikymo, pinigų grÄ Å¾inimo klausimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė R. G. praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimÄ panaikinti ir jos atžvilgiu ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais: teismas nepagrįstai pripažino 2011-06-10 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, nes ji visas UAB „Atsagor“ akcijas perleido atsakovui V. K. ir nuo to laiko jokio ryÅ¡io su įmone nebeturi. Visas savo teises ir pareigas, įskaitant ir atsakomybę, ji perleido pirkėjui V. K.. Atsakovas Å¡ios akcijų pirkimo-pardavimo sutarties niekada neginčijo, savo atsakomybę dėl netinkamo juridinio asmens valdymo yra pripažinęs. Todėl teismo argumentai, jog tai apsimestinis sandoris, sudarytas dėl akių, yra nepagrįstas.

Teigia, kad buvo įsitikinusi, jog sandorį sudaro bÅ«tent su V. K., kadangi jai buvo pateiktas jo dokumentas, asmuo, prisistatęs K. galėjo bÅ«ti į jį vizualiai panaÅ¡us. Apmokėjimas už akcijas buvo gautas, dokumentai realiai perduoti pirkėju prisistačiusiam asmeniui - R. G. tinkamai įvykdė visas savo kaip pardavėjos pareigas, nesuprasdama ir nesuvokdama, kad sandorį sudaro iÅ¡ tiesų ne su V. K..Teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ jos 16,30 Eur žalos atlyginimo, motyvuodamas tuo, jog ji laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei ir savo veiksmais sukėlė žalÄ Ä¯monei.

Laikotarpiu, kuomet įmonė buvo valdoma jos kaip įmonės akcininkės ir vadovės, įmonę valdė tinkamai, o ilgainiui, veikdama kaip verslininkė, įmonę pardavė. Todėl vien tai, kad įmonė ilgainiui bankrutavo, nesudaro pagrindo preziumuoti, jog iki Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo ji įmonę valdė netinkamai, ar kad jos veiksmai galėjo sukelti atsakomybę prieÅ¡ kitus asmenis, t. y. įmonės kreditorius. Teigia, kad įmonė vykdė veiklÄ , veikė pelningai ir duomenų, jog 2010 m.

įmonė buvo nemoki, nėra. Buvęs neva nemokumas yra grindžiamas vien balanso duomenimis. Sprendime nenurodoma, kokie įsipareigojimai tiriamu laikotarpiu buvo pradelsti. Balansas neparodo ir negali parodyti įmonės nemokumo, kadangi jame nėra jokia atskira eilute fiksuojami tie įsipareigojimai, kurie balanso sudarymo dienÄ yra pradelsti. Mano, kad nesant pradelstų įmonės skolų sÄ raÅ¡o, sumų už atitinkamÄ laikotarpį, negalima vien remiantis balansu konstatuoti esant arba nesant nemokumÄ . Nesant įrodyto nemokumo, negali bÅ«ti teigiama buvus akcininko ar vadovo pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bei Å¡ios pareigos nevykdymÄ .

Todėl teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ jos 16,30 Eur sumÄ .Mano, kad teismas nepagrįstai tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 9‘252,49 Eur žalos atlyginimo. Dar 2011-06-10, perleisdama bendrovės akcijas, perdavė visÄ turtÄ pirkėjui - V. K., kaip ji buvo įsitikinusi. Teismas netinkamai vertino jos nurodytas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Bendrovės 2010 m. balanse finansiniai rodikliai atspindi, kad bendrovės turtÄ sudarė gautinos sumos (9‘094,07 Eur) ir pinigai kasoje ar banke (158,42 Eur), t. y. iÅ¡ viso 9‘252,49 Eur suma.

Gautinas sumas sudarė Panevėžio savivaldybės įsiskolinimas, kuris buvo įmonės veiklos eigoje atgautas, tai patvirtina 2011 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje pardavimo pajamų suma. Bendrovės 2011 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodomos ir bendrovės patirtos veiklos sÄ naudos vykdant Å«kinę-komercinę veiklÄ . Akivaizdu, jog bendrovės turtas buvo ženkliai mažesnis, nei nurodomas 2010 m. balanse. Todėl reikalavimas dėl 9‘252,49 Eur žalos atlyginimo dėl prarasto ar tariamai neperduoto bendrovės turto jai reiÅ¡kiamas nepagrįstai.

IeÅ¡kovė pripažino, kad praÅ¡omÄ perduoti turtÄ sudaro ne materialus turtas, o reikalavimo teisės į trečiuosius asmenis, kurios, kaip rodo 2011 m. pelno (nuostolių) ataskaita, buvo patenkintos 2011 m. - visi pinigai gauti ir panaudoti įmonės veikloje, taigi perduotino bankroto administratoriui turto neliko dar 2011 m., kai jis (gautos piniginės sumos) buvo panaudotos įmonės kasdienėje veikloje (darbo užmokesčio, mokesčių mokėjimui ir kt.).Teismas pažeidė materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias vadovo atsakomybę, įrodymų vertinimo principus, netinkamai vertino į bylÄ pateiktus įrodymus, todėl priėmė skundžiamo nepagrįstÄ sprendimÄ , kuris turi bÅ«ti panaikintas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nesutinka su apeliantės argumentu, jog V. K. neginčijo akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, todėl ji yra galiojanti. Akivaizdu, jog V. K. realios sutarties su apeliante nesudarė, nesiekė akcijų įsigyti nuosavybėn, o pačios akcijos perleistos fiktyviai, siekiant sudaryti iliuzijÄ , kad R. G. perdavė akcijas, o tuo pačiu ir valdymÄ ir turtÄ V. K.. Taip apeliantė siekė iÅ¡vengti atsakomybės už ieÅ¡kovės turto neiÅ¡saugojimÄ , nesavalaikį kreipimÄ si į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, siekė iÅ¡vengti civilinės atsakomybės prieÅ¡ kreditorius, kaip akcininkė ir administracijos vadovė.

Pats V. K. teismo posėdžio metu patvirtino, jog nesiekė perimti akcijų bei perimti bendrovės turto. Byloje nėra jokių įrodymų, kad šalys akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi siekė realaus tikslo – akcijų perleidimo. Tai, kad viešuosiuose registruose užfiksuotas realus akcininko ir direktoriaus pasikeitimas, tik patvirtina, kad pirkimo – pardavimo sutartimi siekta ne realaus akcijų perleidimo, o formalaus akcininko ir administracijos vadovo pakeitimo, siekiant išvengti apeliantei civilinės atsakomybės. V.

K. yra asocialus asmuo, neturi jokio turto, todėl pareiÅ¡kime nurodyti argumentai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog akcijų perleidimo sandoris yra fiktyvus sandoris, siekta Å¡iuo sandoriu vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei prieÅ¡taraujančių tikslų – padaryti atsakingu asmenį, kuris pagal savo padėtį negali realiai atlyginti žalos.Nesutinka su apeliantės argumentais, jog nėra jokių duomenų apie tai, kad jai bÅ«nant vienintele akcininke ir vadove – įmonė tapo nemoki, nes duomenų, kad įmonė buvo moki, ji į bylÄ nepateikė.

PrieÅ¡ingai, 2010-12-31 balansas įrodo, jog įmonė buvo nemoki. VSDFV raginimai susimokėti skolas už 2009 m. patvirtina, jog jau tuo metu buvo įmonė nemoki. Apeliantei vadovaujant įmonei, jos skolos padidėjo nuo 39‘205 Lt iki 56‘908 Lt. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog apeliantė prisidėjo prie bendrovės dokumentų pradingimo, juos fiktyviai perdavė V. K., todėl ji turi prisiimti atsakomybę už dokumentų nebuvimÄ .Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad apeliantė realiai bÅ«tų perdavusi V.

K. įmonės turtÄ , nors įmonė 2010-12-31 dienai turėjo 9‘252,49 Eur turto. Todėl buvę įmonės administracijos vadovai turi atlyginti žalÄ už prarastÄ turtÄ . Mano, jog buvę vadovai tyčia nepateikė duomenų apie turtÄ ir pajamas, kreditorius ir debitorius, arba tiesiog tokių duomenų neturėjo, apskaitos nevedė arba ji buvo neteisinga. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumÄ , iÅ¡nagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinio skundo bei kitų Å¡alių pateiktų procesinių dokumentų argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , su kurio argumentais, motyvais ir iÅ¡vadomis teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka.

Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovės R. G. teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja, pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.Byloje nustatyta, kad UAB „Atsagor“ įregistruota 2006 m. kovo 20 d. Bendrovės akcininke ir direktore nuo 2009 m. sausio 29 d. iki 2011 m. birželio 13 d. buvo atsakovė R.

G., kuri 2011 m. birželio 10 d. akcijas pardavė atsakovui V. K. (1 t., b l. 13-17, 69-70). Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartimi UAB „Atsagor“ iÅ¡kelta bankroto byla, o 2016 m. sausio 26 d nutartimi bankrutavusios UAB „Atsagor“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad UAB „Atsagor“ jau 2010 metais buvo nemoki, nes bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas, akcininkė jo neatkÅ«rė, o skolos virÅ¡ijo pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (1 t., b. l. 113-114).

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad visos kreditorių skolos susidarė iki 2011 m. birželio 10 d., t. y. iki UAB „Atsagor“ akcijų pardavimo V. K. (2 t., b. l. 8-9).Kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas nepagrįstai pripažino 2011-06-10 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia ir sudaryta dėl akių, kad realiai visas įmonės akcijas pardavė V. K.. Byloje nustatyta, kad atsakovas V. K. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) ir nubaustas 24 parų areÅ¡to bausme.

Teismas nustatė, kad atsakovas V. K. nuo 2010 metų iki 2012 metų buvo alkoholikas, benamis, neturėjo nei darbo, nei pajamų, nei gyvenamosios vietos; kad V. K., ne vėliau kaip 2011 m. birželio 10 d. Panevėžyje, nenustatytoje vietoje, veikdamas padedant nenustatytam asmeniui, kuris vykdė UAB „Atsagor“ direktorės R. G. nurodymus ir pateikė jam pasiraÅ¡yti užpildytus dokumentų ruoÅ¡inius, pagamino netikrus dokumentus, savo paraÅ¡u patvirtindamas jų melagingÄ turinį, ir Å¡iuos netikrus dokumentus panaudojo, 2011 m. birželio 10 d. per nenustatytÄ asmenį pateikdamas juos įvairioms institucijoms (2 t., b. l. 64-69).

Taigi, apeliantė, bÅ«dama įmonės vadove, buhaltere, žinodama apie UAB „Atsagor“ finansinę padėtį ir esamas skolas, kÄ patvirtina jos pačios suraÅ¡yti akcijų pirkimo-pardavimo sutarties priedas, siekdama iÅ¡vengti atsakomybės kreditoriams, sudarė ginčijamÄ sutartį (1 t., b.l. 72).Atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ jos 16,30 Eur žalos atlyginimo už tai, kad laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad įmonė jau 2010 metais buvo nemoki, nes vieÅ¡ai skelbiami balanso duomenys patvirtina, jog turto UAB „Atsagor“ turėjo už 31‘947 Lt, o pradelstų mokėtinų įsipareigojimų (mokėjimai po vienerių metų) – 35‘770 Lt, t. y.

įmonės skolos žymiai virÅ¡ijo pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę (1 t., b. l. 20). Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių Å¡ias aplinkybes. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžiu R. G. pripažino kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 209 straipsnyje (nusikalstamas bankrotas), BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas), BK 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), t. y. patvirtino apeliantei pateiktus kaltinimus (2 t., b. l. 94-104).Ä®statymas įpareigoja įmonės vadovÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams.

Laiku nesikreipdamas į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovas prisiima rizikÄ dėl pareigos padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, atsiradimo. Pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , įmonės vadovas, esant Å¡ios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sÄ lygoms, privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ , konstatavo, kad administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę bÅ«klę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, jog kyla įmonės nemokumo grėsmė (pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-344/2014, kt.). Kaip minėta, visos UAB „Atsagor“ kreditorių skolos susidarė iki akcijų pardavimo V. K. (2011 m. birželio 10 d.), todėl apeliantė, bÅ«dama įmonės direktore, turėjo pareigÄ inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , tačiau Å¡ios pareigos neįvykdė.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo atsakovės R. G. pateikta 2011 m. birželio 10 d. pelno (nuostolių) ataskaita, nes Å¡i ataskaita vieÅ¡oje erdvėje nebuvo skelbiama, joje fiksuotų duomenų nepatvirtina jokie byloje pateikti įrodymai.

Be to, įvertinus įmonės įsiskolinimÄ kreditoriams 2011-06-13, labiau tikėtina, jog ataskaitos duomenys neatitinka tikrovės.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį arba atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, kt.).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendime padarytomis išvadomis bei nurodo, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 Margaritos Dzelzienė Birutė Jonaitienė Zina MickevičiÅ«tė