83fa95ca-4c12-42d5-b153-0542e67f71ca · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-199-967/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21459-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2022 m. sausio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Kutrienės, Sigitos ZubavičiÅ«tės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G. K. ieÅ¡kinį atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai Naujosios Vilnios poliklinikai dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, grÄ Å¾inimo į darbÄ ir neturtinės žalos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė G. K. (toliau – ieÅ¡kovė, darbuotoja), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2021 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. DGKS-2829 darbo byloje Nr. APS-131-12243, kuriuo Darbo ginčų komisija nusprendė atmesti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atsakovei VÅ¡Ä® Naujosios Vilnios poliklinika (toliau – atsakovė, darbdavė, poliklinika) dėl drausminės nuobaudos (atleidimo iÅ¡ darbo) pripažinimo neteisėta, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ apmokėjimo, moralinės žalos priteisimo, pateikė teismui ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama pripažinti neteisėta drausminę nuobaudÄ ir jÄ panaikinti; grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę į darbÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės 1 956,68 Eur vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (atskaičius mokesčius) už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo 2021 m. birželio 17 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos ir 5 000,00 Eur neturtinei žalos atlyginimo.

2. Nurodė, kad dirbo VÅ¡Ä® Naujininkų poliklinikoje Å¡eimos gydytoja 2021 m. sausio 5 d. darbo sutarties Nr. 786 pagrindu, kuria nustatyta 38.00 val., 5 darbo dienų darbo savaitė, poilsio dienos – Å¡eÅ¡tadienis, sekmadienis. IeÅ¡kovė dirbo 5 dienas per savaitę, kas sudaro 38.00 val. darbo valandų savaitę. Nuo 2021 m. balandžio 1 d. darbo sutartyje numatytas 1.00 val. per dienÄ papildomas Å¡eimos gydytojos darbas pagal Europos SÄ jungos (toliau – ES) struktÅ«rinių lėšų finansuojamÄ projektÄ â€žKompleksinis efektyvių ir inovatyvių metodų taikymas poliligotų pacientų sveikatos priežiÅ«roje“.

Vadovaujant direktorei V. K. Ž. nusiskundimų dėl ieÅ¡kovės, kaip Å¡eimos gydytojos, atliekamo darbo nebuvo, tačiau pradėjus vadovauti laikinai direktoriaus pareigas einančiam E. P., iÅ¡ poliklinikos administracijos ieÅ¡kovė pradėjo gauti nepagrįstas pretenzijas ir reikalavimus pasiaiÅ¡kinti. 2021 m. gegužės 12 d. ieÅ¡kovė gavo direktoriaus įsakymÄ Nr. Ä®V-70 dėl pasiaiÅ¡kinimo pateikimo, kodėl atsisako budėti Å¡eÅ¡tadieniais. 2021 m. gegužės 13 d. ieÅ¡kovė pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kad nebuvo informuota apie darbÄ savaitgaliais ir kad tai nenumatyta nei ieÅ¡kovės darbo sutartyje, nei darbdavės pateiktuose darbo grafikuose ir tabeliuose. 2021 m. birželio 10 d. pokalbio su laikinai einančiu direktoriaus pareigas E. P. metu ieÅ¡kovė informavo, kad savaitgaliais budėti nesutinka, nes tai bÅ«tų virÅ¡valandžiai, kuriuos dirbti ieÅ¡kovė atsisako, tačiau įstaigos vadovas į tai nesureagavo ir 2021 m. birželio 14 d.

įsakymu pareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovės pasiaiÅ¡kinimo, kodėl ji 2021 m. birželio 12 d. (Å¡eÅ¡tadienį) visÄ pamainÄ nebuvo darbe. 2021 m. birželio 15 d. ieÅ¡kovė pakartotinai nurodė, kad atsisako budėti savaitgaliais, nes pagal pateiktus grafikus poliklinikoje dirbama 5 darbo dienų savaitę, pagal darbo grafikus ir tabelius savaitgalis (Å¡eÅ¡tadienis ir sekmadienis) yra iÅ¡eiginės dienos. 2021 m. birželio 16 d. direktorius įsakymu paprašė ieÅ¡kovės patikslinti, kada ji buvo supažindinta su 2021 metų birželio mėnesio Å¡eÅ¡tadienių budėjimų grafiku. 2021 m. birželio 16 d. ieÅ¡kovė pateikė atsakymÄ , kad su 2021 metų birželio mėnesio Å¡eÅ¡tadieninių budėjimų grafiku buvo supažindinta 2021 metų gegužės mėnesį ir budėti savaitgaliais nesutiko. 2021 m. birželio 16 d.

įsakymu darbo sutartis su ieÅ¡kove nutraukta laikant jos neatvykimÄ Ä¯ budėjimÄ Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu. IeÅ¡kovė manymu, 2021 m. birželio 12 d., t. y. Å¡eÅ¡tadienį (poilsio dienÄ ), jos nebuvimas darbe, kai dirbama 5 darbo dienų savaitę, yra pateisinama priežastis neatvykti į darbÄ ir Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti laikoma Å¡iukščiu darbo pareigų pažeidimu; laikinai einančio direktoriaus pareigas E. P. patvirtintas Å¡eÅ¡tadienių budėjimų grafikas ieÅ¡kovei, kaip Å¡eimos gydytojai, nėra privalomas, nes tiek iÅ¡ atsakovės darbo grafikų, tiek iÅ¡ tabelių yra matoma, kad VÅ¡Ä® Naujininkų poliklinikoje gydytojai dirba 5 darbo dienų savaitę.

Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 159 straipsnio 2 dalies nuostata, pagrįstas darbuotojo atsisakymas dirbti poilsio metu negali bÅ«ti laikomas jo darbo pareigų pažeidimu. IeÅ¡kovė dėl neteisėto atleidimo bei darbdavės naudoto psichologinio smurto teigė patyrusi pažeminimÄ , stresÄ , dėl ko pablogėjo jos reputacija, sutriko miegas, atsirado nerimas ir neužtikrintumas dėl ateities, todėl prašė priteisti 5 000,00 Eur neturtinę žalÄ .

3. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė jį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad darbdavė turėjo teisinį pagrindÄ už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ â€“ neatvykimÄ Ä¯ darbÄ visÄ budėjimo pamainÄ be pateisinamos priežasties – atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo. IeÅ¡kovė buvo informuota apie Å¡eÅ¡tadieninių budėjimų grafikÄ , tačiau nurodytu laiku nedirbo. Atsakovės darbo laikÄ nustato steigėjas Vilniaus m. savivaldybės struktÅ«rinis padalinys, atsakingas už sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ .

Poliklinika dirba pirmadieniais-penktadieniais 7.00-20.00 val., Å¡eÅ¡tadieniais 8.00-12.00 val., Å¡venčių dienomis – pagal iÅ¡ anksto vieÅ¡ai paskelbtÄ grafikÄ poliklinikos internetiniame puslapyje http://naupol.lt/; darbo laikas taip pat nurodytas prie įėjimo į poliklinikÄ . Su poliklinikos vidaus tvarkos taisyklėmis ieÅ¡kovė supažindinta sudarant darbo sutartį, taip pat paaiÅ¡kinant ir dėl budėjimų Å¡eÅ¡tadieniais. Darbo sutartimi Å¡alys nesusitarė, kad joje nurodytas darbo laikas turi bÅ«ti atliekamas per 5 darbo dienas, o nustatyta darbo laiko norma – per kalendorinę savaitę.

Dėl Å¡ios priežasties darbdavė turėjo teisę darbo sutartyje nustatytÄ darbo laiko normÄ skirstyti savo nuožiÅ«ra, sudarydama darbo grafikus. Poliklinika Å¡eÅ¡tadieniais dirba budėjimo režimu, užtikrinant tik bÅ«tinosios pagalbos (neplaninių sveikatos priežiÅ«ros paslaugų) teikimÄ . Å eÅ¡tadieniais poliklinikoje budi Å¡eimos gydytojas ar vidaus ligų gydytojas, vaikų ligų gydytojas bei gydytojas odontologas, kartu su jais dirbančiais darbuotojais, tiesiogiai aptarnaujant pacientus, kaip tai numatyta Vilniaus m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriaus 2010 m. lapkričio 5 d.

įsakymo 1.1.3 papunktyje. Tokiu bÅ«du vykdomas pasyvus budėjimas poliklinikoje (DK 118 straipsnio 2 dalis), atliekant savo, kaip medikų, funkcijas esant poreikiui suteikti pacientams bÅ«tinÄ jÄ pagalbÄ .

4. IeÅ¡kovės budėjimas kvalifikuotinas kaip pasyvusis budėjimas poliklinikoje, 2021 m. birželio 12 d. privalėjus bÅ«ti darbo vietoje ir atlikti darbo funkcijas, kuriam nėra reikalingas darbuotojo sutikimas. IeÅ¡kovė nepatenka į ratÄ asmenų, kuriems toks budėjimas negali bÅ«ti skiriamas arba reikalingas jų sutikimas. Dėl to atsakovė pagrįstai vertino ieÅ¡kovės neatvykimÄ budėti nurodytu ir jai žinomu laiku kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ . AnalogiÅ¡kos darbo sutartys sudarytos ir su kitais gydytojais bei jiems asistuojančiais darbuotojais, kurie Å¡eÅ¡tadieniais budi.

5. Nors ieÅ¡kovei darbas savaitgaliais nebuvo numatytas nei darbo sutartyje, nei darbdavės pateiktuose darbo grafikuose, tabeliuose, budėjimas Å¡eÅ¡tadienį, t. y. 2021 m. gegužės 22 d. ir 2021 m. birželio 12 d. buvo numatytas darbdavės sudarytuose 2021 metų gegužės ir birželio mėnesių savaitgalinių budėjimų grafikuose. Pareigos Å¡alims susitarti dėl pasyvaus budėjimo įstatymas nenumato, todėl tokios sÄ lygos nebuvimas darbo sutartyje jos nepaneigia. Budėjimas nelaikytinas virÅ¡valandiniu darbu, nes virÅ¡valandinis darbas ir budėjimas yra skirtingais teisiniais pagrindais kylantys darbo (laiko) režimai.

6. Skiriant atleidimÄ iÅ¡ darbo atsižvelgta ir į tai, kad ieÅ¡kovė be jokios pateisinamos priežasties atsisakė budėti ir 2021 m. gegužės 13 d. Drausminė nuobauda tada neskirta, apsiribojus pokalbiu ir žodiniu įspėjimu.

7. Atleidimo iÅ¡ darbo priežastis nėra pacientų skundai (nors jų ir nemažai pateikta internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini)), atitinkamai darbuotojos atžvilgiu netaikius drausminės atsakomybės priemonių; tai gali bÅ«ti laikoma papildomu ieÅ¡kovės charakterizavimu. Skundai ieÅ¡kovės atžvilgiu egzistavo iki priėmimo į darbÄ .

8. Ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas įrodymais, o ir pats neturtinės žalos padarymo faktas ieškovės prašyme konstatuojamas tik bendro pobūdžio deklaratyviomis frazėmis. Atleidimo iš darbo pagrindas netrukdo jai konkuruoti darbo rinkoje su kitais pretendentais į laisvas darbo vietas, atleidimo faktinis pagrindas nėra viešinamas. Ieškovei gali būti sudėtinga konkuruoti darbo rinkoje ne dėl atleidimo iš darbo pagrindo, tačiau dėl jos reputacijos iš viešai skelbiamų atsiliepimų apie darbo kokybę.

PraÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydis nėra adekvatus ir atitinkantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ dėl priteisiamų sumų analogiÅ¡kose bylose. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26837-727/2021 tenkino ieÅ¡kinį atmetė; priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 605,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; pripažino, kad teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos 2021 m. liepos 20 d. sprendimas Nr. DGKS-2829 darbo byloje Nr. APS-131-12243 netenka galios.

10. Teismas nurodė, jog darbo sutartyje darbo dienų skaičius per savaitę ir poilsio laikas, t. y. nedarbas šeštadieniais ir sekmadieniais nenustatytas.

11. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė, įsidarbindama pas atsakovę, būtų buvusi supažindinta su poliklinikos direktorės V. K. Ž. 2010 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. ĮV-62 ,,Dėl poliklinikos darbo laiko“, tačiau teismo posėdžio metu pripažino, jog tokia tvarka jai buvo žinoma.

12. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės budėjimas kvalifikuotinas kaip pasyvusis budėjimas, nes ji 2021 m. birželio 12 d. privalėjo bÅ«ti darbo vietoje, pasirengusi atlikti savo funkcijas, apie kurias negalėjo nežinoti; pagal DK 118 straipsnį tam nebuvo bÅ«tinas jos sutikimas. IeÅ¡kovė nepatenka į ratÄ asmenų, kuriems toks budėjimas negali bÅ«ti skiriamas. Su budėjimo poreikiu ir tam skirta diena ji buvo supažindinta ir žinojo, bet neatėjo, atsisakė budėjimo; tokio atsisakymo neiÅ¡reiÅ¡kė raÅ¡tu ir savalaikiai, kad darbdavė galėtų pakoreguoti iÅ¡ anksto nustatytÄ budėjimų grafikÄ .

13. Teismas nurodė, kad Å¡eimos gydytojai pasyvaus budėjimo metu negali numatyti jokių galimos bÅ«tinosios medicinos pagalbos teikimo aspektų, lygiai kaip ir poreikio tam nebuvimo; jie turi bÅ«ti darbo vietoje ir reikalui esant suteikti Å¡iÄ pagalbÄ .

14. Teismas pabrėžė, kad budėjimas Å¡eÅ¡tadienį, t. y. 2021 m. gegužės 22 d. ir 2021 m. birželio 12 d. buvo numatytas darbdavės sudarytuose 2021 metų gegužės-birželio mėnesių savaitgalinių budėjimų grafikuose. Pareigos Å¡alims susitarti dėl pasyvaus budėjimo darbo vietoje įstatymas nenumato, todėl Å¡ios sÄ lygos nebuvimas darbo sutartyje nepaneigia darbuotojos pareigos. Teismo teigimu, toks budėjimas nelaikytinas virÅ¡valandiniu darbu, nes virÅ¡valandinis darbas ir budėjimas yra skirtingais teisiniais pagrindais kylantys darbo (laiko) režimai; virÅ¡valandžiai yra laikas, kai darbuotojas faktiÅ¡kai dirba virÅ¡ydamas jam nustatytÄ darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio trukmę, t. y. pilna apimtimi atlieka savo darbo funkcijas; tuo tarpu, budėjimo atveju darbuotojas turi bÅ«ti darbo vietoje (aktyvaus ar pasyvaus budėjimo atveju), pasirengęs atlikti savo darbo funkcijas; be to, Å¡eimos gydytojams 4 dienas po budėjimo buvo garantuojamas trumpesnis pacientų priėmimų laikas.

15. Teismas sprendė, jog atsakovė pagrįstai vertino ieÅ¡kovės neatvykimÄ budėti nurodytu ir jai žinomu laiku kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ (ieÅ¡kovė be jokios pateisinamos priežasties jau buvo atsisakiusi budėti ir 2021 m. gegužės 13 d., tačiau buvo apsiribota pokalbiu ir žodiniu įspėjimu), atsižvelgdama į jos darbo specifikÄ bei pobÅ«dį.

16. Teismas pabrėžė, jog į Å¡eimos gydytojos pareigas įėjo ir pareiga pasyviai budėti poliklinikoje, kurios ieÅ¡kovė neatliko; po 2021 m. birželio 15 d. pateiktų paaiÅ¡kinimų tapo akivaizdu, kad ieÅ¡kovė savo požiÅ«rio į budėjimÄ nepakeis. Kadangi atsakovei tenka pareiga užtikrinti bÅ«tinosios medicininės pagalbos teikimÄ , tolygų keitimÄ si skiriant budėjimus, susidariusioje situacijoje ji turėjo pagrindÄ nebepasitikėti ieÅ¡kove ir atleisti jÄ iÅ¡ darbo.

17. Teismas pažymėjo, jog ieškovės užimtos šeimos gydytojos pareigos vien dėl savo reikšmingumo poliklinikoje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams lemia atsakomybės ypatumus – tokiai darbuotojai keliami griežtesni atidumo, atsakomybės, rūpestingumo reikalavimai, nes netinkamas priskirtų funkcijų atlikimas ar apskritai neatlikimas gali turėti rimtas, neigiamas pasekmes pacientų sveikatai ir gyvybei, tokio pobūdžio įstaigos autoritetui.

18. Teismo vertinimu, tokie veiksmai prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningo ir apdairaus darbuotojo elgesio standartui, todėl konstatuotina ieÅ¡kovės kaltė ir jos neatvykimas į darbÄ 2021 m. birželio 12 d. galėjo bÅ«ti vertinamas, kaip neatvykimas į darbÄ be pateisinamos priežasties bei Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas. Teismas pripažino, kad darbdavė, priimdama sprendimÄ nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kove, tinkamai įgyvendino savo diskrecijos teisę, nes ieÅ¡kovė, 2021 m. birželio 12 d. neatvykdama į darbÄ , tai darė ne pirmÄ kartÄ , su ieÅ¡kove apie tai buvo kalbėta ir jai buvo paaiÅ¡kintos jos, kaip Å¡eimos gydytojos, pareigos, tačiau ji to nepaisė ir dar kartÄ neatvyko į darbÄ be pateisinamos priežasties 2021 m. birželio 12 d.

19. Teismo teigimu, nurodytas ieÅ¡kovės elgesys ir požiÅ«ris į budėjimÄ nesudarė pagrindo atsakovei ateityje tikėtis, jog ieÅ¡kovė pasitaisys, atvirkščiai – sudarė pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog ir ateityje ieÅ¡kovė taip pat elgsis. Todėl, teismo manymu, atsakovė pagrįstai prarado pasitikėjimÄ ieÅ¡kove. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 20. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-26837-727/2021 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 20.1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad darbo sutartyje nėra nustatytas darbo dienų skaičius per savaitę ir nėra nurodytas poilsio laikas, t. y. nedarbas Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais. Tačiau pateiktuose darbo grafikuose, su kuriais supažindinami darbuotojai, nurodyta 5 darbo dienų savaitė ir 1,0 etato krÅ«viu dirbančių medicinos darbuotojų darbo valandų skaičius per dienÄ 7,6 val. AnalogiÅ¡kai 5 dienų darbo savaitė žymėta ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.

Visų grafikuose ir tabeliuose išvardytų gydytojų ir slaugytojų darbo poilsio dienos nurodytos šeštadienį ir sekmadienį, todėl nėra abejonių, kad poliklinikoje oficialiai buvo dirbama 5 darbo dienų savaitę. Vidaus tvarkos taisyklėse nurodytas poliklinikos darbo laikas nėra konkretaus darbuotojo individualus darbo laikas, todėl teigti, kad jei poliklinika dirba šeštadieniais, tai ir visi joje dirbantys darbuotojai turi dirbti šeštadieniais, negalima. Konkretus individualaus darbuotojo darbo valandų kiekis per savaitę yra apibrėžtas konkretaus darbuotojo darbo sutartyje.

IeÅ¡kovės atveju 38.00 val. per savaitę buvo iÅ¡dėstytos per 5 darbo dienas po 7,6 val. per dienÄ . Papildomos darbo valandos, kurios nenumatytos darbo sutartyje, galėtų bÅ«ti traktuojamos kaip virÅ¡valandžiai, kuriuos dirbti reikalingas darbuotojo sutikimas (DK 119 straipsnis) ir už kuriuos DK 144 straipsnis 1 dalis numato dvigubÄ apmokėjimÄ . Poliklinikos direktorės 2010 m. lapkričio 9 d. įsakyme Nr. Ä®V-62 nurodytas atlygis už 4 valandų (8.00-12.00 val.) darbÄ Å¡eÅ¡tadieniais darbuotojams 4 dienas po budėjimo 1 valandÄ trumpinant pacientų priėmimo laikÄ nėra tolygus apmokėjimui už virÅ¡valandinį darbÄ . 20.2.

Vadovaujant direktorei V. K. Ž. nusiskundimų dėl ieškovės, kaip šeimos gydytojos, atliekamo darbo nebuvo. Pradėjus vadovauti laikinai direktoriaus pareigas einančiam E. P. iš poliklinikos administracijos ieškovė pradėjo gauti nepagrįstas pretenzijas ir reikalavimus pasiaiškinti. 20.3. Darbo sutartyje numatyta darbo funkcija yra šeimos gydytoja; apie budėjimus savaitgaliais nenurodyta nei darbo sutartyje, nei pareiginėje instrukcijoje. Darbdavė ieškovės apie savaitgalinius budėjimus sudarant darbo sutartį neinformavo.

IeÅ¡kovė dirbo 5 dienų darbo savaitę kaip ir kiti poliklinikos darbuotojai, po 7,6 val. per dienÄ . 20.4. IeÅ¡kovės nebuvimas darbe 2021 m. birželio 12 d. Å¡eÅ¡tadienį (poilsio dienÄ ), kai dirbama 5 dienų darbo savaitę, yra pateisinama priežastis nevykti į darbÄ ir tai nėra laikoma Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Laikinai einančio direktoriaus pareigas E. P. patvirtintas Å¡eÅ¡tadienių budėjimų grafikas ieÅ¡kovei nėra privalomas, nes tiek iÅ¡ pateiktų poliklinikos darbo grafikų, tiek iÅ¡ pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių matoma, kad poliklinikoje gydytojai dirba 5 dienų darbo savaitę. 20.5.

Dėl neteisėto atleidimo bei darbdavės naudojamo psichologinio smurto ieÅ¡kovė patyrė pažeminimÄ , stresÄ , dėl ko pablogėjo jos reputacija, sutriko miegas, atsirado nerimas ir neužtikrintumas dėl ateities, todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 5 000,00 Eur neturtinę žalÄ . 20.6. Darbdavė negali skirstyti darbo laiko savo nuožiÅ«ra, nes darbo sutartis yra darbuotojos ir darbdavės raÅ¡ytinis susitarimas, o ne darbdavės vienaÅ¡alis įsakymas, taigi darbdavė privalo darbuotojÄ informuoti ir su ja tartis.

IeÅ¡kovė elgėsi sÄ Å¾iningai, iÅ¡ anksto informavo apie savo nesutikimÄ dirbti poilsio dienÄ ir tuo nepažeidė savo pareigų, nes įstatymas nenumato ieÅ¡kovei reikalavimo paklusti neteisėtiems darbdavės reikalavimams. 20.7. Atsakovė, matydama, kad ieÅ¡kovė nesutinka budėti savaitgaliais, ir savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kė žodžiu bei raÅ¡tu, galėjo inicijuoti darbo sutarties pakeitimus, bet to nepadarė. BÅ«tent atsakovė elgėsi nesÄ Å¾iningai, ieÅ¡kojo priekabių ir nutraukė su ieÅ¡kove darbo sutartį už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ . 20.8.

IeÅ¡kovė apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 5 d. įsakymÄ dirbdama poliklinikoje nieko nežinojo, todėl jis jai nėra privalomas ir negali bÅ«ti laikomas įrodymu Å¡ioje byloje. DK 118 straipsnio 3 dalis numato, kad budint darbuotojų darbo laiko režimui ir apskaitai taikomos suminės darbo laiko apskaitos taisyklės. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad poliklinikoje bÅ«tų taikoma suminė darbo laiko apskaita. 20.9. IeÅ¡kovė neneigia, kad turi pareigÄ teikti bÅ«tinÄ jÄ pagalbÄ ir jÄ teikė darbo sutartyje nustatytu darbo laiku. 20.10.

Ä® atsakovės pateiktus pacientų skundus ieÅ¡kovė pateikė paaiÅ¡kinimus; Å¡ie buvo nepagrįsti ir nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Atsiliepimai internetinėje erdvėje yra anoniminiai, iÅ¡reiÅ¡kiant subjektyviÄ , neigiamÄ nuomonę, nepagrįstÄ objektyvia informacija, todėl neturi jokio teisinio pagrindo ir negali bÅ«ti laikomi įrodymu teisme. IeÅ¡kovė pas atsakovę dirbo tik nuo 2021 m. sausio 6 d., tačiau atsakovė nurodo atsiliepimus, pateiktus trijų metų laikotarpiu.

Taigi atsakovė sÄ moningai siekė ieÅ¡kovę atleisti iÅ¡ darbo.

21. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o jį atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-26837-727/2021 nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 21.1. Å eÅ¡tadienių budėjimų grafike ieÅ¡kovei buvo paskirtas budėjimas darbe, t. y. pagrįstai kvalifikuotas pasyvusis budėjimas darbe.

Apie šį budėjimÄ ieÅ¡kovė žinojo ir dėl Å¡ios aplinkybės egzistavimo ginčo byloje nebuvo. IeÅ¡kovės sutikimas tokiam budėjimui nebuvo reikalingas, jai nepatenkant į asmenų kategorijas, kuriems toks budėjimas negali bÅ«ti skiriamas, ar kuriuos galima skirti tik su darbuotojo sutikimu (DK 118 straipsnio 5 dalis). 21.2. Darbo sutartimi Å¡alys nesusitarė, kad joje nurodytas darbo laikas turi bÅ«ti atliekamas per 5 darbo dienas, o nustatyta darbo laiko norma per kalendorinę savaitę. Dėl Å¡ios priežasties, darbdavė turėjo teisę darbo sutartyje nustatytÄ darbo laiko normÄ skirstyti savo nuožiÅ«ra, sudarydama darbo grafikus. 21.3.

Byloje pateikti įrodymai, iš kurių matyti, kad pas atsakovę buvo sudaromi trejopo pobūdžio darbo grafikai:

1) įprastas darbo grafikas;

2) projektinio darbo grafikas;

3) Å¡eÅ¡tadienio budėjimų grafikas. Pastarojo grafiko buvimo faktÄ ieÅ¡kovė ignoruoja, nors bylos metu neginčijo, jog su Å¡iuo grafiku buvo supažindinta, tiek informuojant apie budėjimÄ 2021 metų gegužės mėnesį, tiek 2021 metų birželio mėnesį. Spręsti iÅ¡ darbo laiko apskaitos žiniaraščių apie darbo laiko režimÄ nėra pagrindo, nes nurodyti dokumentai turi reikÅ¡mę nustatant dirbtÄ laikÄ ir apskaičiuojant darbo užmokestį ir su tuo susijusias iÅ¡mokas, t. y.

Å¡io dokumento reikÅ¡mė yra darbo laiko apskaita, siekiant teisingai atsiskaityti su darbuotoju, o ne nustatyti darbo (laiko) režimÄ . Jeigu atsakovė darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose galimai ydingai budintiems darbuotojams žymi budėjimo laikÄ , toks faktas savaime nepaneigia ieÅ¡kovės pareigos budėti ir nepažeidžia nei jos, nei kitų darbuotojų turtinių interesų, o tuo labiau, nenustato darbo laiko režimo. Be to, Å¡iuo atveju nekyla ginčas dėl apmokėjimo už budėjimo laikÄ , nes ieÅ¡kovė niekada pas atsakovę budėjimo pareigos nevykdė. 21.4.

IeÅ¡kovės darbo pareigos (Å¡eimos gydytoja) numatytos darbo sutartyje, o darbo funkcijos detaliau apibrėžtos pareigų instrukcijoje. IÅ¡samios Å¡eimos gydytojo darbo funkcijos iÅ¡vardytos Lietuvos medicinos normoje MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“ (10-16 punktuose). Tuo tarpu DK 118 straipsnio 2 dalyje kalbama apie pasyviojo budėjimo apibrėžimÄ , kuris nesuponuoja, kad pats budėjimas turėtų bÅ«ti suprantamas kaip savarankiÅ¡ka darbo funkcija. 21.5. Nepaisant to, kad galioja laisvės pasirinkti darbÄ principas ir darbo sutartį Å¡alys sudaro kaip laisvos, lygiavertės Å¡alys, dispozityviais pagrindais, tačiau po darbo sutarties sudarymo Å¡alis sieja pavaldumo santykiai (DK 32 straipsnis).

Nors toks pavaldumas nėra absoliutus, tačiau skirti pasyvųjį budėjimÄ be darbuotojos sutikimo, tam tikroms asmenų kategorijoms, darbdavė pagal įstatymÄ gali. Todėl tam tikrose ribose darbdavė turi teisę skirstyti darbuotojos darbo laikÄ , nepažeisdama maksimalaus darbo laiko normų, numatytų DK 114 straipsnyje bei atlygindama už tai įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi ieÅ¡kovė turėjo susitarimÄ dėl papildomo (projektinio) darbo, jos maksimali darbo dienos trukmė negalėjo virÅ¡yti 12.00 val. per parÄ ar 60.00 val. per kiekvienÄ 7 dienų laikotarpį (DK 114 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

Šios darbo laiko normos atsakovė nepažeidė. 21.6. Suminės darbo laiko (ne)įvedimo faktas pats savaime nėra svarbus, nes aktyviai ar pasyviai budinčių darbuotojų darbo laiko apskaitai taikomos suminės darbo laiko apskaitos taisyklės įstatymo pagrindu (DK 118 straipsnio 3 dalis), todėl minėtos taisyklės konkrečiam darbuotojų ratui yra taikomos nepaisant to ar jos įvestos, ar ne. 21.7. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, viešais pacientų atsiliepimais nesirėmė.

Šį įrodymÄ atsakovė į bylÄ pateikė, norėdama atsikirsti, kad prie ieÅ¡kovės atsakovės administracija nesikabinėjo, buvo gauti pacientų skundai, dėl kurių buvo praÅ¡oma pateikti paaiÅ¡kinimÄ , objektyviai egzistavo ir tokie nusiskundimai ieÅ¡kovės darbo kokybe ganėtinai ilgÄ laiko tarpÄ , dar iki jos priėmimo į darbÄ . Atsakovė nemotyvavo, kad Å¡i informacija yra sudaranti pagrindÄ atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo. Nepaisant to, vertinant taikomÄ drausmines atsakomybės priemones, darbdavei bÅ«tina įvertinti eilę aplinkybių, kÄ atsakovė ir padarė, prieÅ¡ atleisdama ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo (DK 58 straipsnio 5 dalis).

Pacientų nusiskundimai dėl ieÅ¡kovės darbo kokybės trÅ«kumo jÄ charakterizuoja ir Å¡i charakteristika yra labiau neigiama, nei teigiama. Pasisakant dėl vartotojų anonimiÅ¡kumo, pažymėtina, jog nurodytame portale leidžiama komentuoti tik paskyras susikÅ«rusiems asmenims. Susikuriant vartotojui paskyrÄ , yra fiksuojamas individualus vartotojo IP adresas, kurį portalas saugo ir pateikia teisėsaugos institucijų reikalavimu ((duomenys neskelbtini)). Teigiamų atsiliepimų IP adresai yra rodomi vieÅ¡ai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 22. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

24. Remiantis bylos medžiaga, 2021 m. sausio 5 d. ieÅ¡kovė ir VÅ¡Ä® Naujininkų poliklinika sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 786 (toliau – darbo sutartis), pagal kuriÄ ieÅ¡kovė nuo 2021 m. sausio 6 d. pradėjo dirbti Å¡eimos gydytoja; nustatoma darbo savaitės trukmė – 38.00 val. (darbo sutarties 4 punktas). 2021 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. Ä®K-23 darbo sutartis 2021 m. balandžio 1 d. pakeista: įgyvendinant iÅ¡ ES struktÅ«rinių fondų lėšų bendrai finansuojamÄ projektÄ 08.4.2-ESFA-K-616-01-0002 ,,Kompleksinis efektyvių ir inovatyvių metodų taikymas poliligotų pacientų sveikatos priežiÅ«roje“, laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 23 d. sudarytas susitarimas dėl papildomo darbo, nustatant 1.00 val. per dienÄ darbo krÅ«vį. IeÅ¡kovė darbo sutarties 6 punkte pasiraÅ¡ytinai patvirtinusi, jog įsipareigoja laikytis įstaigos vidaus tvarkos taisyklių; su taisyklėmis susipažino.

25. VÅ¡Ä® Naujininkų poliklinikos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų VÅ¡Ä® Naujininkų poliklinikos direktoriaus 2020 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. Ä®V-53 (toliau – taisyklės) 9.2 punkte numatyta, jog poliklinika dirba nuo pirmadienio iki penktadienio 7.00-20.00 val., Å¡eÅ¡tadieniais 8.00-12.00 val., Å¡venčių dienomis – pagal iÅ¡ anksto paskelbtÄ grafikÄ . Medicinos personalo darbo laikas nustatomas iÅ¡ anksto patvirtintais grafikais, atsižvelgiant į darbo specifikÄ ir laikantis nustatytos darbo savaitės trukmės, darbuotojai su savo grafikais supažindinami ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi savaites (taisyklių 9.5 punktas).

Darbo Å¡eÅ¡tadieniais tvarka nustatyta ir poliklinikos steigėjos Vilniaus miesto savivaldybės 2010 m. lapkričio 5 d. administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriaus įsakymo Nr. P-15-L878(2114-SR) ,,Dėl ambulatorines asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikiančių įstaigų darbo laiko“ 1.1.3 papunktyje. VÅ¡Ä® Naujininkų poliklinikos direktoriaus 2010 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. Ä®V-62 ,,Dėl poliklinikos darbo laiko“ nurodyta nuo 2010 m. lapkričio 15 d. asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ poliklinikoje organizuoti tokiu laiku:

Å¡iokiadieniais nuo 7.00 val. iki 20.00 val.; Å¡eÅ¡tadieniais – Å¡eimos gydytojų (ir kitų įvardintų darbuotojų) budėjimus be iÅ¡kvietimo į namus nuo 8.00 val. iki 12.00 val., nurodant, kad už darbÄ Å¡eÅ¡tadieniais darbuotojams 4 dienas po budėjimo 1 valanda trumpinant pacientų priėmimo laikÄ (įsakymo 1 punktas, 1.1-1.2 papunkčiai, 2 punktas). Duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų buvusi supažindinta su VÅ¡Ä® Naujininkų poliklinikos direktoriaus 2010 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. Ä®V-62 ,,Dėl poliklinikos darbo laiko“, nėra (CPK 178 straipsnis).

26. VÅ¡Ä® Naujininkų poliklinikos Vidaus ligų skyriaus vyr. slaugytoja G. Z. 2021 m. gegužės 11 d. pateikė praneÅ¡imÄ VÅ¡Ä® Naujininkų poliklinikos direktoriui E. P., kad ieÅ¡kovė atsisako budėti Å¡eÅ¡tadieniais (nuo 8.00 val. iki 12.00 val.), nors tai įeina į poliklinikos darbo laikÄ ; per bandomÄ jį laikotarpį (iki 2021 m. balandžio 6 d.) Å¡eÅ¡tadieniniai budėjimai neskirti, tačiau parengus grafikÄ 2021 m. gegužės 22 d. ir informavus ieÅ¡kovę prieÅ¡ 10 dienų, Å¡i pareiÅ¡kė atsisakymÄ budėti Å¡eÅ¡tadieniais.

Atsakyme į VÅ¡Ä® Naujininkų poliklinikos Vidaus ligų skyriaus vyr. slaugytojos G. Z. 2021 m. gegužės 11 d. praneÅ¡imÄ , pateiktame VÅ¡Ä® Naujininkų poliklinikos direktoriui E. P., ieÅ¡kovė nurodė, jog įsidarbinant poliklinikoje nebuvo informuota apie darbÄ savaitgaliais; tai nenumatyta jos darbo sutartyje; taip pat atkreipė dėmesį, jog su darbo grafikais darbuotojai turi bÅ«ti supažindinami iÅ¡ anksto, prieÅ¡ 2 savaites iki kito mėnesio pradžios, tačiau su kasmėnesiniu darbo grafiku ieÅ¡kovė nėra supažindinta iki Å¡iol.

27. VÅ¡Ä® Naujininkų poliklinikos direktoriaus E. P. 2021 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. Ä®V-103 ,,Dėl G. K. pasiaiÅ¡kinimo“ nurodyta ieÅ¡kovei pasiaiÅ¡kinti, kodėl 2021 m. birželio 12 d. visÄ pamainÄ nebuvo darbe. IeÅ¡kovė 2021 m. birželio 15 d. pateikė pasiaiÅ¡kinimÄ , nurodydama, kad 2021 m. birželio 12 d. nebuvo darbe, nes informavo direktorių 2021 m. birželio 10 d. įvykusio pokalbio metu, kad atsisako savaitgalinių budėjimų; taip pat papildomai informavo vyr. slaugytojÄ , kad 2021 m. birželio 12 d. budėti į poliklinikÄ neatvyks; su 2021 metų birželio mėnesio darbo grafiku buvo supažindinta tik 2021 m. birželio 14 d.

28. VÅ¡Ä® Naujininkų poliklinikos direktoriaus E. P. 2021 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. Ä®V-106 ,,Dėl G. K. pasiaiÅ¡kinimo“ nurodyta ieÅ¡kovei raÅ¡tu iki 2021 m. birželio 16 d. 16.00 val. patikslinti savo atsakymÄ Ä¯ 2021 m. birželio 14 d. įsakymÄ Nr. Ä®V-103, kada ji buvo supažindinta su birželio mėnesio Å¡eÅ¡tadieninių budėjimo grafiku. Atsakydama į VÅ¡Ä® Naujininkų poliklinikos direktoriaus E. P. 2021 m. birželio 16 d. įsakymÄ Nr. Ä®V-106 ,,Dėl G. K. pasiaiÅ¡kinimo“, ieÅ¡kovė 2021 m. birželio 16 d. raÅ¡te nurodė, kad su Å¡eÅ¡tadienio budėjimo grafiku birželio mėnesiui buvo supažindinta gegužės mėnesį (konkrečios datos nurodyti negali).

29. VÅ¡Ä® Naujininkų poliklinikos direktoriaus E. P. 2021 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. Ä®K-92 „Dėl G. K. darbo sutarties nutraukimo“ nustatyta, kad ieÅ¡kovė Å¡iurkščiai pažeidė savo, kaip darbuotojos, pareigas tinkamai vykdyti savo darbo funkcijas, neatvykdama į darbÄ 2021 m. birželio 12 d. pamainÄ be pateisinamos priežasties, todėl vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalies 1 punktu priimtas sprendimas dėl jos darbo sutarties nutraukimo nuo 2021 m. birželio 16 d.

30. IeÅ¡kovė pateikė Darbo ginčų komisijai praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė panaikinti drausminę nuobaudÄ ; grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę į darbÄ ; iÅ¡mokėti vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo 2021 m. birželio 17 d. iki Darbo ginčų komisijos sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti iÅ¡ atsakovės 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

21. Darbo ginčų komisija 2021 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. DGKS-2829 darbo byloje Nr. APS-131-12243 (toliau – Darbo ginčų komisijos sprendimas) ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atmetė.

22. IeÅ¡kovė, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama: pripažinti neteisėta drausminę nuobaudÄ ir jÄ panaikinti; grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę į darbÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės 1 956,68 Eur vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (atskaičius mokesčius) už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo 2021 m. birželio 17 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos ir 5 000,00 Eur neturtinei žalos atlyginimo.

31. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė, spręsdamas, kad: ieÅ¡kovės budėjimas kvalifikuotinas kaip pasyvusis budėjimas; ieÅ¡kovė nepatenka į ratÄ asmenų, kuriems toks budėjimas negali bÅ«ti skiriamas; su budėjimo poreikiu ir tam skirta diena ji buvo supažindinta ir žinojo, bet neatėjo, atsisakė budėjimo; tokio atsisakymo neiÅ¡reiÅ¡kė raÅ¡tu ir savalaikiai, kad darbdavė galėtų pakoreguoti iÅ¡ anksto nustatytÄ budėjimų grafikÄ ; atsakovė pagrįstai vertino ieÅ¡kovės neatvykimÄ budėti nurodytu ir jai žinomu laiku kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , atsižvelgdama į jos darbo specifikÄ bei pobÅ«dį; ieÅ¡kovės elgesys ir požiÅ«ris į budėjimÄ nesudarė pagrindo atsakovei ateityje tikėtis, jog ieÅ¡kovė pasitaisys, atvirkščiai – sudarė pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog ir ateityje ieÅ¡kovė taip pat elgsis, todėl atsakovė pagrįstai prarado pasitikėjimÄ ieÅ¡kove.

32. IeÅ¡kovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, nurodo, kad apie budėjimus savaitgaliais nenurodyta nei darbo sutartyje, nei pareiginėje instrukcijoje; darbdavė ieÅ¡kovės apie savaitgalinius budėjimus sudarant darbo sutartį neinformavo, jai dirbant 5 dienų darbo savaitę po 7,6 val. per dienÄ .

33. DK 58 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimÄ . Priežastis nutraukti darbo sutartį gali bÅ«ti Å¡iurkÅ¡tus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali bÅ«ti laikomas neatvykimas į darbÄ visÄ darbo dienÄ ar pamainÄ be pateisinamos priežasties.

34. SprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo; atleidimas iÅ¡ darbo turi bÅ«ti proporcinga pažeidimui ar jų visumai ir adekvati tam priemonė (DK 58 straipsnio 5 dalis).

35. Teisėjų kolegija pažymi, jog iÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad darbo Å¡eÅ¡tadieniais tvarkÄ reglamentuoja VÅ¡Ä® Naujininkų poliklinikos steigėjos Vilniaus miesto savivaldybės 2010 m. lapkričio 5 d. administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriaus įsakymo Nr. P-15-L878(2114-SR) ,,Dėl ambulatorines asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikiančių įstaigų darbo laiko“ 1.1.3 papunktis; VÅ¡Ä® Naujininkų poliklinikos direktoriaus 2010 m. lapkričio 9 d.

įsakymas Nr. Ä®V-62 ,,Dėl poliklinikos darbo laiko“ ir taisyklių 9.2 punktas. VÅ¡Ä® Naujininkų poliklinikos darbo laikas (nuo pirmadienio iki penktadienio 7.00-20.00 val., Å¡eÅ¡tadieniais 8.00-12.00 val., Å¡venčių dienomis – pagal iÅ¡ anksto paskelbtÄ grafikÄ ) skelbiamas vieÅ¡ai internetiniame puslapyje http://naupol.lt/ , taip pat nurodytas prie įėjimo į poliklinikÄ . Su darbdavės vidaus tvarkos taisyklėmis ieÅ¡kovė supažindinta pasiraÅ¡ytinai sudarant darbo sutartį (darbo sutarties 6 punktas).

36. Nagrinėjamu atveju pagal darbo sutarties 4 punktÄ ieÅ¡kovei buvo nustatyta 38.00 val. darbo trukmė per savaitę, tačiau nesusitarta, kad nurodytas darbo laikas atliekamas per 5 darbo dienas, o nustatyta darbo laiko norma – per kalendorinę savaitę. Taigi sutiktina su atsakove, jog ji, kaip darbdavė, turėjo teisę skirstyti darbo sutartyje nustatytÄ darbo laiko normÄ skirstyti, sudarydama darbo grafikus.

37. Poliklinika Å¡eÅ¡tadieniais dirba budėjimo režimu, užtikrinant tik bÅ«tinosios pagalbos (neplaninių sveikatos priežiÅ«ros paslaugų) teikimÄ . Å eÅ¡tadieniais poliklinikoje budi Å¡eimos gydytojas, vidaus ligų gydytojas, vaikų ligų gydytojas bei gydytojas odontologas, kartu su jais dirbančiais darbuotojais, kurie tiesiogiai aptarnauja pacientus (Vilniaus miesto savivaldybės 2010 m. lapkričio 5 d. administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriaus įsakymo Nr. P-15-L878(2114-SR) ,,Dėl ambulatorines asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikiančių įstaigų darbo laiko“ 1.1.3 papunktis). Tokiu bÅ«du minėti poliklinikos darbuotojai pasyviai budi poliklinikoje (DK 118 straipsnio 2 dalis).

38. IeÅ¡kovės darbo pareigos ir funkcijos, be kita ko, nustatytos ne tik darbo sutartimi, pareigų instrukcija, tačiau ir Lietuvos medicinos norma MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“, patvirtinta 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013, kurioje pagrindine Å¡eimos gydytojo pareiga įraÅ¡yta bÅ«tinosios medicininės pagalbos teikimas (10.1 punktas). IeÅ¡kovės pareigų instrukcijos 3 punkte taip pat numatyta pareiga Å¡eimos gydytojui teikti bÅ«tinÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Pagal BÅ«tinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto apraÅ¡o 7, 9 punktus bÅ«tinÄ jÄ medicinos pagalba asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos turi teikti visiems pacientams ir kiekviena asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaiga privalo užtikrinti bÅ«tinosios medicinos pagalbos teikimÄ . BÅ«tinoji pagalba teikiama pacientams dėl Å«mių klinikinių bÅ«klių etapais: pirmiausia suteikiama pirmoji medicinos pagalba, po to – skubioji medicinos pagalba.

39. DK 118 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Å¡alys turi susitarti darbo sutartyje (ar kitokia forma gauti darbuotojo sutikimÄ ) tada, kai darbuotojui skiriamas pasyvusis budėjimas namie, t. y. kai darbuotojas gali bÅ«ti namie, tačiau pagal darbdavio iÅ¡kvietimÄ per tam tikrÄ , trumpÄ laiko tarpÄ turi atvykti į darbovietę. Dėl kitų budėjimo formų (aktyvaus ar pasyvaus budėjimo) Å¡alys neprivalo susitarti darbo sutartyje (DK 118 straipsnio 1-3 dalys). Kadangi Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei buvo skirtas ne pasyvus budėjimas namie, o budėjimas nustatytoje vietoje – poliklinikoje, jos sutikimas tokiam budėjimui nebuvo reikalingas; taip pat ji nepateko į asmenų kategorijas, kuriems negali bÅ«ti skiriamas budėjimas ar reikalingas jų sutikimas budėjimui (DK 118 straipsnio 5 dalis).

Dėl nurodytos priežasties ieÅ¡kovės neatvykimas budėti į darbÄ 2021 m. birželio 12 d. (Å¡eÅ¡tadienį) visÄ nustatytÄ darbo laikÄ pagrįstai vertintas kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas). 40. 2021 m. birželio 12 d. ieÅ¡kovei buvo skirtas Å¡eÅ¡tadieninis budėjimas poliklinikoje, tačiau Å¡i į darbÄ , remiantis V. K. ir D. Å . praneÅ¡imais, neatvyko. 2021 m. birželio 14 d. ieÅ¡kovė buvo papraÅ¡yta pasiaiÅ¡kinti, kodėl 2021 m. birželio 12 d. nebuvo darbe.

Pirminiame savo paaiškinime ieškovė nurodė, jog dar 2021 m. birželio 10 d. pokalbio metu nurodžiusi, kad savaitgalinių budėjimų atsisako; be to, su birželio mėnesio grafiku buvo supažindinta tik 2021 m. birželio 14 d.. Ieškovės paprašyta patikslinti, kada konkrečiai ji buvo supažindinta su budėjimų grafiku. Antrame paaiškinime ieškovė nurodė, jog su šeštadieninių budėjimų grafiku ji buvo supažindinta gegužės mėnesį, tačiau konkrečios datos nurodyti negalinti.

VÅ¡Ä® Naujininkų poliklinikos vidaus ligų skyriaus vyr. slaugytoja G. Z., atsakinga už skyriaus darbuotojų darbo grafikų sudarymÄ , patvirtino, kad ieÅ¡kovė su birželio mėnesio Å¡eÅ¡tadieninių budėjimų grafiku buvo supažindinta 2021 m. gegužės 19 d., be to, grafikai buvo iÅ¡kabinti ir poliklinikos registratÅ«ros skelbimų lentoje. Taigi akivaizdu, jog ieÅ¡kovė buvo informuota apie Å¡eÅ¡tadieninių budėjimų grafikÄ , kuriuo 2021 m. birželio 12 d. ieÅ¡kovei skirtas budėjimas; atsisakė atlikti darbo pareigas 2021 m. birželio 12 d.; nebudėjo poliklinikoje 2021 m. birželio 12 d. nuo 8.00 iki 12.00 val.

41. Tiek aktyvaus, tiek pasyvaus budėjimo darbo laiko režimui ir apskaitai yra taikomos suminės darbo laiko apskaitos taisyklės (DK 118 straipsnio 3 dalis). Tokiu bÅ«du darbdavė, sudarydama darbo grafikus budintiems darbuotojams neturi pažeisti maksimalios 52.00 val. per kiekvienÄ septynių dienų laikotarpį laiko normos (budėjimo laikas neįskaitomas) (DK 115 straipsnio 3 dalis) ir užtikrinti tolygų keitimÄ si pamainomis. Å iuo atveju ieÅ¡kovei buvo skirta budėti tik vienÄ birželio mėnesio Å¡eÅ¡tadienį (4 darbo valandas), tokiu bÅ«du užtikrinant tolygų keitimÄ si budėjimais su kitais vidaus ligų skyriaus gydytojais, už kurį apmokėjimas nustatytas įstatyme.

42. Atsižvelgiant į tai, darbdavė turėjo teisinį pagrindÄ už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ â€“ neatvykimÄ Ä¯ darbÄ visÄ budėjimo pamainÄ be pateisinamos priežasties – atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo. Skiriant atleidimÄ iÅ¡ darbo darbdavė taip pat įvertino tai, kad 2021 m. gegužės 13 d. paaiÅ¡kinimu ieÅ¡kovė be jokios pateisinamos priežasties atsisakė budėti. Remiantis Å¡alių paaiÅ¡kinimais, apsiribota pokalbiu ir žodiniu įspėjimu, kad į Å¡eimos gydytojo pareigas įeina pasyviai budėti poliklinikoje, tačiau ieÅ¡kovė pakartotinai atsisakė budėti, į 2021 m. birželio 12 d. pamainÄ neatvykdama.

Atsižvelgiant tiek į ieÅ¡kovės kategoriÅ¡kÄ atsisakymÄ budėti Å¡eÅ¡tadieniais, tiek į atsakovei nustatytas pareigas užtikrinti bÅ«tinosios medicininės pagalbos teikimÄ , kuri yra susijusi su Å«miomis klinikinėmis pacientų bÅ«klėmis, pavojingomis žmonių gyvybei ir sveikatai, taip pat tolygų keitimÄ si budėjimais, nediskriminavimo principo taikymÄ (DK 2 straipsnis), laikytina, kad ieÅ¡kovė susidariusios situacijos kontekste pagrįstai buvo atleista iÅ¡ darbo. Dėl nurodytos priežasties pirmosios instancijos tesimas neturėjo pagrindo tenkinti ir reikalavimų dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ , vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį ir neturtinės žalos priteisimo.

43. Kadangi dėl pacientų skundų ieÅ¡kovės atžvilgiu galiojančių drausminės atsakomybės priemonių nėra, teisėjų kolegija dėl su jais susijusių apeliacinio skundo argumentų iÅ¡samiau nepasisako. Dėl procesinės bylos baigties 44. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dėstytais motyvais teismas atsakė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

45. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

46. Atsižvelgdama į padarytos situacijos analizę pateiktų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, priimdamas teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 47. Kadangi ieÅ¡kovės apeliacinis skundas buvo atmestas, spręstinas atsakovės turėtų nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

48. Atsakovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 574,75 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , grįsdama patirtas iÅ¡laidas 2021 m. gruodžio 22 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 21-44 ir 2021 m. gruodžio 23 d. patvirtinimu apie lėšų įskaitymÄ Ä¯ kliento sÄ skaitÄ . Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.11 punkte nurodyta, jog nustatant maksimaliÄ už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ priteistinÄ sumÄ , taikytinas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). Apskaičiuojant maksimaliÄ atsakovei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , taikytinas 2021 metų II ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje, kuris sudarė 1 566,40 Eur.

Maksimali atsakovei už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ priteistina suma – 2 077,53 Eur (1 566,40 Eur x 1,3). Atsižvelgiant į tai, jog iÅ¡laidos už advokato L. C. suteiktÄ teisinę pagalbÄ parengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio – 2 036,32 Eur (1 566,40 Eur x 1,3), yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

49. IÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija nutaria: ieÅ¡kovės G. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-26837-727/2021 palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai Naujosios Vilnios poliklinikai, juridinio asmens kodas 124246043, 574,75 Eur (penkis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt keturis eurus ir septyniasdeÅ¡imt penkis euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Danutė Kutrienė Sigita ZubavičiÅ«tė-Montvilienė Tatjana Žukauskienė